Administracinė byla Nr. AS-125-662/2016

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00556-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. vasario 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Dirvono, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Panevėžio miesto savivaldybės darbuotojų profesinės sąjungos atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Panevėžio miesto savivaldybės darbuotojų profesinės sąjungos skundą atsakovams Panevėžio miesto savivaldybės tarybai, Panevėžio miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Panevėžio apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo Panevėžio miesto savivaldybės darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir pareiškėjas, Profesinė sąjunga) skundas, kuriuo prašoma panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. I-296 (toliau – ir Ginčijamas sprendimas). Ginčijamu sprendimu yra patvirtintas didžiausias leistinas Panevėžio miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičius – 245; patvirtinta Administracijos struktūra; pavesta Administracijos direktoriui atlikti darbo organizavimo pakeitimus, pertvarkyti Administracijos skyrių struktūrą, kai kurie anksčiau priimti Tarybos aktai pripažinti netekusiais galios.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 31 d. nutartimi atsisakė priimti Profesinės sąjungos skundą ir grąžino 28 Eur žyminio mokesčio.

Teismas išdėstė Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo (toliau –ir Profesinių sąjungų įstatymas) 13 straipsnio 1 dalies ir 18 straipsnio nuostatas. Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnis nenurodo, kokios apimties teisę turi profesinė sąjungą ginti kitų asmenų teises, kreipdamasi į teismą, tačiau minėta teisės norma nesuteikia profesinei sąjungai ginti viešąjį interesą, todėl šioje byloje ji negali teikti skundo pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 3 dalies 3 punktą. Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnyje įtvirtinta profesinių sąjungų teisė reikalauti panaikinti darbdavio sprendimus ir teisė kreiptis į teismą profesinei sąjungai suteikta tik po to, kai darbdavys laiku neišnagrinėja profesinės sąjungos reikalavimo panaikinti sprendimą arba atsisako jį tenkinti (18 str. 3 d.). Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas šioje teisės normoje nustatytos procedūros nesilaikė, t. y. Tarybai nėra pateikęs reikalavimo panaikinti Ginčijamą sprendimą, o Taryba nėra atsisakiusi jo patenkinti. Be to, iš minėtos teisės normos turinio spręstina, jog ja suteikiama galimybė profesinei sąjungai kaip pareiškėjui teisme ginčyti tik darbdavio priimtus sprendimus. Nors pareiškėjas savo skunde teismui nurodo du atsakovus – Tarybą ir Administraciją, tačiau reikalavimą formuluoja tik vieno iš jų – Tarybos atžvilgiu, prašydamas panaikinti būtent Tarybos priimtą sprendimą. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas) 30 straipsnio 1 dalį, savivaldybės administracijos struktūrą, jos veiklos nuostatus ir darbo užmokesčio fondą, didžiausią leistiną valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių atlyginimą iš savivaldybės biudžeto, skaičių savivaldybės administracijos direktoriaus siūlymu mero teikimu tvirtina ir keičia savivaldybės taryba, o pareigybes tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 6 punktą, savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus ir kitus savivaldybės administracijos darbuotojus įstatymų nustatyta tvarka skiria į pareigas ir iš jų atleidžia savivaldybės administracijos direktorius. Nurodytos teisės normos patvirtina, jog Panevėžio miesto savivaldybės administracijos darbuotojų darbdavys yra ne Taryba, bet Administracija, o teismui paduotu skundu skundžiamas Tarybos priimtas aktas. Konstatuota, jog pareiškėjas neturi subjektinės teisės kreiptis į teismą dėl Ginčijamo sprendimo panaikinimo, todėl skundą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

II.

Pareiškėjas Panevėžio miesto savivaldybės darbuotojų profesinė sąjunga padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 31 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti Panevėžio apygardos administraciniam teismui.

Pareiškėjas išdėsto, jog Administracija yra atsakinga už vidaus administravimą ir darbo organizavimą, todėl yra tiesiogiai pavaldi Tarybai. Taryba, nors ir nėra pareiškėjo tiesioginis darbdavys, tačiau Ginčijamas sprendimas turi tiesioginę įtaką pareiškėjo nariams. Pareiškėjas, kaip savo narių teisėtas atstovas, turi subjektinę teisę ginčyti tokį Tarybos priimtą sprendimą pagal Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę. Atsakovai nesikonsultavo su pareiškėju dėl Ginčijamo sprendimo priėmimo, tokiu būdu buvo pažeistas kolektyvinės sutarties 15 punktas (abi sutarties šalys, turėdamos skirtingus interesus, juos derina ir priima abipusiai naudingus sprendimus). Pareiškėjas yra įsitikinęs, kad rengiant restruktūrizavimo schemą neatsižvelgta į Panevėžio miesto savivaldybės administracijos skyrių vedėjų prieš viešą restruktūrizavimo paskelbimą pateiktą informaciją apie skyrių atliekamas funkcijas ir dėl žmogiškųjų išteklių trūkumo bus nevykdomos privalomos Panevėžio miesto savivaldybės funkcijos. Mano, kad teismas neteisingai aiškino ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punktą, nes pareiškėjas turi subjektinę teisę apskųsti Ginčijamą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas savarankiškai nevertino byloje pateiktų įrodymų. Šis procesinės teisės normų pažeidimas yra besąlyginis teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (ABTĮ 142 str. 2 d. 5 p.), todėl teismo sprendimas yra naikintinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III.

Atskiruoju skundu ginčijama Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 31 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl to, jog pareiškėjas neturi subjektinės teisės kreiptis į teismą (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Panevėžio miesto savivaldybės darbuotojų profesinė sąjunga į teismą kreipėsi skundu, prašydama panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. I-296.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 50 straipsnio 1 dalies nuostata, jog profesinės sąjungos gina darbuotojų profesines, ekonomines bei socialines teises ir interesus, iš esmės išreiškia dvejopą profesinių sąjungų paskirtį bei funkciją: viena, pirmiausia atstovauti profesinės sąjungos nariams ir juos ginti, antra, įstatymo nustatytais atvejais bei būdais ginti visus atitinkamos įmonės, įstaigos ar organizacijos darbuotojus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. sausio 14 d. nutarimas).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS146-650/2009 nurodyta, kad profesinės sąjungos savo narių teises ir teisėtus interesus administracinėse bylose teisme dažniausiai gina šiais būdais: 1) kreipiasi su prašymais profesinių sąjungų narių teisėms ir teisėtiems interesams ginti Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnyje nustatytais atvejais; 2) atstovauja profesinės sąjungos nariams valstybės tarnybos teisinių santykių bylose. Kreipdamasi su prašymais profesinių sąjungų narių teisėms ir teisėtiems interesams ginti Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnyje nustatytais atvejais, profesinė sąjunga byloje yra pareiškėjas. Jos, kaip juridinio asmens, atstovavimą teisme reglamentuoja ABTĮ 49 straipsnio 2 dalis. Antruoju atveju profesinė sąjunga byloje yra savo nario atstovas pagal pavedimą (ABTĮ 49 str. l ir 3 d.).

Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnis nenurodo, kokios apimties ginčo atveju profesinė sąjungą turi teisę ginti kitų asmenų teises, kreipdamasi į teismą, taip pat minėtos teisės normos nesuteikia profesinei sąjungai ginti viešąjį interesą, todėl, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šioje byloje ji negali teikti skundo pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punktą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1836/2014). Pareiškėjo argumentai, jog teismas neteisingai aiškino ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punktą, šiuo aspektu nepagrįsti.

Šiuo atveju pareiškėjas, kaip pats akcentuoja, į teismą kreipiasi siekdamas ginti profesinių sąjungų narių teises ir teisėtus interesus Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnyje nustatytu pagrindu. Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnyje įtvirtinta, jog profesinės sąjungos turi teisę reikalauti iš darbdavio panaikinti jo sprendimus, kurie pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymų numatytas darbo, ekonomines bei socialines profesinių sąjungų narių teises (1 d.). Šiuos reikalavimus darbdavys turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 10 dienų, dalyvaujant juos pateikusios profesinės sąjungos atstovams (2 d.). Jeigu darbdavys laiku neišnagrinėja profesinių sąjungų reikalavimo panaikinti tokį sprendimą arba atsisako jį patenkinti, profesinė sąjunga turi teisę kreiptis į teismą (3 d.).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pagal Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnį, profesinės sąjungos turi teisę reikalauti būtent iš darbdavio panaikinti jo sprendimus. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, pažymėjo, kad Panevėžio miesto savivaldybės darbuotojų darbdavys yra ne Taryba, bet Administracija, o teismui paduotu skundu skundžiamas Tarybos priimtas aktas. Teisėjų kolegija pastebi, jog pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 16 straipsnio 1 dalį, darbdavys gali būti įmonė, įstaiga, organizacija ar kita organizacinė struktūra, nepaisant nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, pagal šio kodekso 14 straipsnį turinčios darbinį teisnumą ir veiksnumą. Savivaldybė – įstatymo nustatytas valstybės teritorijos administracinis vienetas, kurio bendruomenė turi Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, įgyvendinamą per to valstybės teritorijos administracinio vieneto nuolatinių gyventojų išrinktą savivaldybės tarybą, kuri sudaro jai atskaitingas vykdomąją ir kitas savivaldybės institucijas ir įstaigas įstatymams, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimams tiesiogiai įgyvendinti. Savivaldybė yra viešasis juridinis asmuo. (Vietos savivaldos įstatymo 3 str.). Teisėjų kolegijos vertinimu, tvirtinimas, jog tik Administracija yra Panevėžio miesto savivaldybės darbuotojų darbdavys, minėtų teisės aktų normų kontekste pernelyg susiaurintų pareiškėjo teises, todėl šiuo atveju laikytina, jog pareiškėjas siekia kelti ginčą būtent dėl darbdavio sprendimo.

Kaip matyti iš Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnio, jame numatyta speciali profesinių sąjungų teisės reikalauti panaikinti darbdavio sprendimus įgyvendinimo procedūra: profesinė sąjunga, visų pirma, turi kreiptis į darbdavį su reikalavimu panaikinti jo sprendimus, kurie pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymų numatytas darbo, ekonomines bei socialines profesinių sąjungų narių teises, ir tik darbdaviui ne vėliau kaip per 10 dienų neišnagrinėjus profesinės sąjungos reikalavimo arba atsisakius jį tenkinti profesinė sąjunga gali kreiptis į teismą. Minėtame įstatyme nėra numatyta jokių išimčių, kuomet profesinė sąjunga galėtų kreiptis tiesiogiai į teismą, prieš tai nesikreipusi į darbdavį. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas laikėsi Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnyje numatytos tvarkos, t. y. kreipėsi į darbdavį su reikalavimu panaikinti jo sprendimus, kurie pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymų numatytas darbo, ekonomines bei socialines profesinių sąjungų narių teises, ir kad darbdavys ne vėliau kaip per 10 dienų tokio profesinės sąjungos reikalavimo neišnagrinėjo arba atsisakė jį tenkinti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje į šią aplinkybę apkreipė dėmesį, tačiau ir su atskiruoju skundu pareiškėjas tokių duomenų nepateikė. Įvertinus tai, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, jog buvo laikytasi Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnyje numatytos specialios profesinių sąjungų teisės reikalauti panaikinti darbdavio sprendimus įgyvendinimo procedūros, laikytina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

Papildomai pastebėtina, jog pirmosios instancijos teismas sprendė pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, o ne nagrinėjo bylą iš esmės, dėl to pareiškėjo argumentas, kad teismas savarankiškai nevertino byloje pateiktų įrodymų ir padarė procesinės teisės normų pažeidimą, kas sudaro besąlyginį teismo sprendimo negaliojimo pagrindą (ABTĮ 142 str. 2 d. 5 p.), atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes ir suformuotą teismų praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą nutartį pareiškėjo skundą atsisakyti priimti, todėl pareiškėjo atskirasis skundas netenkintinas, o Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 31 d. nutartis paliktina nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo Panevėžio miesto savivaldybės darbuotojų profesinės sąjungos atskirojo skundo netenkinti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                           Audrius Bakaveckas

                                                                                                                 Anatolijus Baranovas

                                          Arūnas Dirvonas