Baudžiamoji byla Nr. 1-399-1109/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19040-2020-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.3;
1.1.7.2.5; 1.1.8.7.9; 1.1.8.10.3; 1.1.10.1;
1.2.3.4.1; 1.2.6.1.1; 2.1.8; 2.1.10;
2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. rugpjūčio 31 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Rūtai Balčiūnaitei,
dalyvaujant prokurorei Virginijai Vigelienei,
kaltinamajam R. J., jo gynėjai advokatei R. K.,
nukentėjusiajai L. K.,
ekspertui S. S.,
teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini),. Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, turintis neįgalumą, išsiskyręs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2006 m. gegužės 24 d. Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 290 straipsnį, 3 MGL (108,65 Eur) dydžio bauda, bauda nesumokėta,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 132 straipsnio 1 dalyje, 146 straipsnio 1 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
I Nusikalstamų veikų aplinkybės
R. J. 2020 m. gegužės 17 d. laikotarpyje nuo 19.00 val. iki 20.05 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, tyčia užrakino buto duris ir tuo metu pas kaltinamąjį namuose besisvečiavusiai A. K. pageidaujant išeiti, to padaryti jai neleido ir laikė ją savo namuose, tokiu būdu neteisėtai atėmė jai laisvę.
Šiais veiksmais R. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 146 straipsnio 1 dalyje.
Be to, R. J. neatsargiai atėmė gyvybę A. K.: po to kai 2020 m. gegužės 17 d. apie 20.05 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, neteisėtai atėmė A. K. laisvę, A. K., siekdama ištrūkti iš neteisėto laisvės atėmimo vietos, šaukėsi pagalbos ir lipo pro buto langą, tačiau paslydusi nukrito iš antro namo aukšto ant betoninio grindinio ko pasėkoje patyrė politraumą (kelių kūno sričių sužalojimą), pasireiškusią poodinėmis kraujosruvomis kūno kairėje pusėje – kairės akies vokuose, kairiame užausyje, pereinančiomis į sprandą, kairio peties srityje, kairiame žaste, juosmens kairėje, kairės šlaunies išoriniame paviršiuje; poodine kraujosruva ties krūtinkaulio viršutine dalimi; odos nubrozdinimais kairės alkūnės srityje ir dešinio kelio sąnario srities išoriniame paviršiuje; kaukolės skliauto kairės pusės įspaustiniu momenkaulio ir smilkinkaulio lūžiu, pereinančiu į dešinį momenkaulį bei į kaukolės pamatą; kairio skruostikaulio lūžiu, galvos smegenų sumušimais kairiame pusrutulyje (F-T-P-O), trauminėmis kraujo išlajomis po vorantinkliniu bei kietuoju galvos smegenų dangalais virš kairiojo pusrutulio; kairės pusės 1-3, 9, 10 šonkaulių lūžiais; krūtininės stuburo dalies 4, 5, 6 slankstelių keterinių ataugų, krūtininės dalies 1, 2 bei kaklinės dalies 7 slankstelių kairės pusės skersinių ataugų lūžiais; plaučių sumušimu, kairės pusės pneumotoraksu ir poodine emfizema; blužnies plyšimu; kairio inksto sumušimu su kraujavimu į šlapimo takus; kepenų paviršiniais plyšimais S5 ir S6 segmentuose, kraujavimu į pilvo ertmę, sunkiai sutrikdžiusią A. K. sveikatą, dėl ko nuo patirtos politraumos atokių komplikacijų: smegenų komos su išsivysčiusiu sepsiu, pasireiškusiu pūlingu meningitu ir absceduojančiu plaučių uždegimu, kas sukėlė progresuojantį poliorganinį nepakankamumą, 2020 m. rugsėjo 12 d. ligoninėje nukentėjusioji A. K. mirė.
Šiais veiksmais R. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 132 straipsnio 1 dalyje.
II Įrodymai
Kaltinamasis R. J. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies. Paaiškino, kad dėl nužudymo kaltės nepripažįsta. Parodė, kad įvykio dieną pas jį į namus atėjo A. K.. Ji buvo atėjusi prieš tai, prašė leisti permiegoti, tačiau jos neįleido, nes buvo girta, vos ant kojų pastovėjo. Įvykio dieną pats buvo išgėręs, todėl ją įleido. Prieš ateinant A. K. buvo vartojęs alaus. Alų gėrė ir tada, kai atėjo A. K.. Iki ateinant A. K. buvo išgėręs apie 3–5 butelius 1 l talpos 6–7 laipsnių stiprumo alaus, ne daugiau nei 10 butelių buvo išgėręs. A. K. pas jį atėjo būdama neblaivi. Atėjus A. K., alkoholį vartojo kartu su ja, gėrė alų. Kiek išgėrė, negali pasakyti. Jis klausė radiją, rūkė, ką veikė A. K., nežino. Išeidamas į tualetą, kuris yra koridoriuje, užrakino duris, kad ji nieko nepavogtų, ar kiti iš to bendrabučio ko nors nepavogtų. Kai užrakino duris, A. K. buvo jo bute, galėjo būti prisnūdusi. Kiek užtruko tualete nežino. Grįžęs iš tualeto, nuėjo į lauką parūkyti. Išėjęs parūkyti, pamatė greitąją ir policiją, gyventojus. Matė iškritusį žmogų, tai galėjo būti A. K.. Kad iškrito, taip kalbėjo gyventojai. Kai su policijos pareigūnais užėjo į jo kambarį, pamatė, kad buvo purvina palangė. Moteris gulėjo po jo buto langu. Tai buvo pirmas kartas, kai A. K. buvo atėjusi pas jį į namus. Jis pats A. K. simpatijos nereiškė, iniciatyvos su ja bendrauti nerodė. Ji ateidavo pas kitus kaimynus, pas kaimyną (duomenys neskelbtini). Negali pasakyti, ar ji prašė ją išleisti iš buto. Jis negirdėjo, kad A. K. būtų šaukusis pagalbos. Jei būtų buvęs šalia, nebūtų leidęs jai iššokti. Būnant kartu bute, ji nesišaukė pagalbos. Anksčiau savo bute buvo užrakinęs sugyventinę Z. B.. Taip buvo padaręs, kai reikėjo išeiti su reikalais, kad jai niekas alaus neatneštų. Dėl to užrakinimo niekas policijos nekvietė. Po šio įvykio dar gyveno kartu su Z. B., vėliau išsiskyrė, tačiau ne dėl to įvykio. Z. T. irgi buvo užrakinęs savo bute, išeidama į parduotuvę ar į tualetą, kad nieko nepavogtų, policijos dėl to jam taip pat nekvietė. Nesutinka atlyginti civilinį ieškinį, nes neturi pinigų.
Nukentėjusioji L. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad apie įvykį sužinojo iš spaudos, buvo rašoma, kad Ž. Š., Sodų gatvėje pro namo antro aikšto langą iškrito moteris, gim. 1968m. Instinktyviai pajuto, kad tai gali būti jos mama. Mamą surado Kauno klinikose, būklė buvo sunki. Mama iki mirties keturis mėnesius gulėjo slaugos namuose, nes tik ligoninė galėjo sutekti tinkamą priežiūrą. Ji lankydavo mamą, pirkdavo viską, kas buvo reikalinga, rūpinosi, kad būtų pripažinta neveiksnia ir ji galėtų tvarkyti mamos turtinius klausimus, sumokėti skolas, rūpintis ja. Dėl mamos mirties patyrė turtinę ir neturtinę žalą, prašo priteisti civilinį ieškinį. Turtinę žalą sudaro išlaidos, nurodytos civiliniame ieškinyje: kreipimasis į teisininkus dėl mamos neveiksnumo nustatymo, pirkti vaistai, išlaidos už civilinio ieškinio parengimą ir teisines konsultacijas bei laidotuvių išlaidos, 108 eurai už gedulingus pietus, 544,49 eurai už teisines paslaugas, 130 eurų už kapo duobės iškasimą, 527 eurai ir papildomai 100 eurų už laidotuves. Neturtinę žalą sudaro išgyvenimai dėl mamos netekties. Paskutinį kartą asmeniškai su mama bendravo pieš penkerius ar daugiau metų, bet ryšys nebuvo nutrūkęs. Visada domėjosi jos gyvenimu, žinojo, kad ji nuolat vartoja alkoholį, turi draugą Ivaną. Apie mamą žinodavo iš aplinkinių – mamos draugės, kelis kartus per savaitę pravažiuodavo pro mamos namus, jos nematydavo, tačiau matydavo, kad aplinka tvarkinga. Mama turėjo seseris, tačiau su jomis nelabai bendravo. Paskutinius penkerius metus su mama nebendravo tuo tikslu, kad ji susivoktų, kad atsistotų ant kojų, kad gydytųsi. Prieš tai ji bandė pagydyti mamą gal 12 metų, stengėsi įvairiais būdais jai padėti, kol gydytojas pasakė, kad ji pati turi norti gydytis. Galiausiai su mama ryšį nutraukė, kad jai būtų paskata, kad ji ateitų paprašyti pagalbos, kad viskas pasikeistų. Ji vis tiek buvo jos mama, rūpinosi, kad nukentėjusiajai nieko netrūktų. Dėl įvykio nukentėjusioji susirgo depresija, pradėjo kamuoti panikos priepuoliai, negalėjo normaliai rūpintis savo vaiku, pašlijo santykiai su vyru, nebegalėjo dirbti. Lankėsi pas privačią psichologę, pas neurologę, kamavo nemiga. Iki mamos mirties pas psichologę lankėsi tris kartus, po to tik kreipėsi dėl panikos priepuolių. Dokumentus dėl neveiksnumo tvarkėsi tam, kad galėtų rūpintis mama ir jos turtiniais reikalais. A. K. turėjo labai daug skolų, nes gėrė. Nukentėjusioji sumokėjo visas skolas. Gavo 350 eurų laidojimo pašalpą. 200 eurų kainavo susitikimas su advokatu ir 800 eurų ieškinio surašymas.
Ekspertas S. S. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad pateiktą išvadą patvirtina. Iš medicininių dokumentų buvo aišku, kad R. J. 2006 m. buvo patyręs galvos smegenų traumą, buvo gydomas galvos smegenų traumų skyriuje, ūmi subdurinė hematoma. 2013 m. darbingumo netekimas nustatytas – 60 proc. Po galvos smegenų traumų lieka padariniai. Perspektyvoje gali vystytis pažinimo funkcijų sutrikimai. Ryšium su tuo, buvo atliekamas tyrimas, funkcijų nustatymas. Iš duomenų buvo žinoma, kad 2013 m. jam buvo 24, tai yra, nesiekė demensijos lygio. Atlikus psichologinį tyrimą, buvo nustatyta, kad kognityvinių funkcijų tyrime protinės būklės tyrimas atitinka 27 balus, nesiekia demensijos lygio, nustatytas lengvas kognityvinis sutrikimas. Iš instrumentinių tyrimo nekilo abejonių, kad yra tik lengvas kognityvinis sutrikimas, dėl to asmuo atsako už savo veiksmus. R. J. gali valdyti veiksmus. Dėl kognityvinio sutrikimo gali suprasti ir valdyti savo veiksmus.
Liudytoja R. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gegužės mėnesį, apie 15.00 val., būdama namo viduje, koridoriuje, bendro naudojimo patalpoje, kartu su V. D. išgirdo pagalbos šauksmą, buvo tiesiog šaukiama „gelbėkit“. Balso nepažino, tačiau suprato, kad šaukė moteris. Būdama namo viduje, rėkimą girdėjo kelis kartus, tik nesuprato, iš kur tas garsas sklinda. Antrą kartą pagalbos šauksmą išgirdo į pavakarę. Tada buvo su A. Š. hole, girdėjo, kad moteris šaukėsi pagalbos „(duomenys neskelbtini), gelbėk“. Suprato, kad garsas sklinda iš (duomenys neskelbtini) buto pro atidarytą langą. Atpažino, kad tai (duomenys neskelbtini) balsas. Ji pasakė (duomenys neskelbtini), kad eitų gelbėti, bet (duomenys neskelbtini) tik patraukė pečiais, nežinojo, ką daryti, atsakė, kad nieko negalės padaryti. Tuo metu langas trumpam užsidarė, nes balsas tapo duslus, po kelių minučių langas trenkėsi į kraštą, stipriai atsidarė. Moteris toliau rėkė ją gelbėti. Tada ji (liudytoja) išėjo į lauką, nulipo laiptais žemyn ir pamatė, kad moteris jau buvo perlipusi langą, pasisukusi šonu ranka laikėsi už lango rėmo. Tada liudytoja paklausė moters, ką šį daranti, pasakė, kad kvies „durnyną“, o moteris pasakė kviesti, bet gelbėti ją ir nukrito. Liudytoja iškvietė pagalbą. Nukritusiai moteriai iš burnos sklido alkoholio kvapas, kuris ją net supykino. Po kurio laiko laiptais nusileido ir (duomenys neskelbtini), tačiau ji neleido jam prieiti prie iškritusios moters. Iškritusią moterį – (duomenys neskelbtini) – ji anksčiau buvo mačiusi, pastaroji ateidavo pas A. Š., buvo išgerianti moteris, tačiau nebuvo agresyvi, elgdavosi ramiai. Su R. A. matė pirmą kartą. Šiaip R. J. ramus žmogus, tačiau pavartojęs alkoholio tampa įkyrus, nori bendrauti. Kai išgirdo pagalbos šauksmą, pirma mintis buvo, kad užrakintos durys ir jos neišleidžia. Kaimynai yra pasakoję, kad (duomenys neskelbtini) taip elgiasi su moterimis – užrakina ir neišleidžia. Liudytoja negirdėjo tokių žodžių „(duomenys neskelbtini), kodėl mane laikai“.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino liudytojos R. D. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 93–94, 98–100), kur ji parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), name yra 29 butai. 2020 m. gegužės 17 d. apie 19.50 val. ji išėjo į lauką prie laiptinės parūkyti. Stovint prie laiptinės ji išgirdo triukšmą, tiksliau balsą. Liudytoja balsą atpažino, kaip (duomenys neskelbtini) (pavardės dabar neatsimena, prisimena tik, kad pavardė prasideda iš K raidės). Ji aiškiai girdėjo, kad (duomenys neskelbtini) šaukė: „(duomenys neskelbtini)“. Tuo metu prie laiptinės buvo viena. (duomenys neskelbtini) ji nematė, nes toje vietoje, kur rūkė, nesimatė, bet balsą girdėjo taip aiškiai, lyg (duomenys neskelbtini) būtų rėkusi pro atidarytą langą. Tuomet ji išgirdo, kad langas užsidarė. Tada ji suprato, kad (duomenys neskelbtini) tikrai rėkė pro atidarytą langą. Taip pat suprato, kad (duomenys neskelbtini) yra pas R. J. bute, nes jo buto langas yra antrame aukšte toje pusėje, iš kur girdėjo Aušros balsą, be to žino, kad gretimame bute, kurio langai yra toje pusėje, niekas negyvena. Po to, kai užsidarė langas, praėjus ne daugiau kaip minutei laiko, prie laiptinės parūkyti išėjo kaimynas A. Š., gyvenantis 2 bute. Jiems su (duomenys neskelbtini) rūkant, išgirdo, kad labai smarkiai su trenksmu atsidarė langas antrame aukšte. Tada ji nulipo prie laiptinės esančiais laiptais ir pamatė, kad pro (duomenys neskelbtini) langą (duomenys neskelbtini) jau buvo perkėlusi kairę koją ir jau kėlė dešinę koją, o kaire ranka laikėsi už lango staktos. Kojas (duomenys neskelbtini) jau pastatė ant minėto karnizo. Liudytoja pasakė (duomenys neskelbtini): „Ką čia darai? Aš tau iškviesiu durnyną“. (duomenys neskelbtini) jai atsakė: „Kviesk, bet padėk nulipt“. Vos tik tai pasakiusi (duomenys neskelbtini) neišlaikė pusiausvyros ir nukrito ant betoninio grindinio nugara į žemę. (duomenys neskelbtini) krito aukštielninka, trenkėsi su nugara ir galva į betoninį grindinį. Nukritusi (duomenys neskelbtini) pajudino tik kairę ranką, Liudytoja matė, kad (duomenys neskelbtini) buvo be sąmonės. Kai (duomenys neskelbtini) nukrito, lange jokio kito asmens silueto liudytoja nematė. A. Š. nematė, kaip (duomenys neskelbtini) krito, jis pamatė (duomenys neskelbtini) tik nukritusią ir tada jis pasakė, kad kviečiam greitąją pagalbą. Priėjusi arčiau, liudytoja pamatė, kad (duomenys neskelbtini) galva kraujuoja ir paskambino 112. Po to kai (duomenys neskelbtini) nukrito, po kelių minučių atėjo 21 buto gyventojas R. J.. Atėjęs jis norėjo (duomenys neskelbtini) pajudinti bet ji neleido, matė, kad jis yra neblaivus. Tada R. J. vėl norėjo prie (duomenys neskelbtini) prieiti, liudytoja jį pastūmė ir nuvarė lauk nuo (duomenys neskelbtini), sakydama, kad (duomenys neskelbtini) gali būti lūžęs stuburas. Tada R. J. atsitraukė ir nuėjo į laiptinę. Kai pasilenkė prie (duomenys neskelbtini) patikrinti, ar ji kvėpuoja, nuo (duomenys neskelbtini) užuodė sklindantį stiprų alkoholio kvapą. Iš pradžių atvyko policijos pareigūnai, po to greitosios pagalbos darbuotojai. (duomenys neskelbtini) liudytoja iš matymo pažįsta, nes ji kartais lankosi pas (duomenys neskelbtini), jie vartoja alkoholinius gėrimus kartu. Tą pačią dieną apie 19.00 val. ji girdėjo, kaip (duomenys neskelbtini) per pravirą langą rėkė, kad ją išleistų (duomenys neskelbtini) iš buto, ji šaukėsi „(duomenys neskelbtini), padėk, manęs neišleidžia“, (duomenys neskelbtini) klausė R. J. „kodėl tu mane laikai“. O po to kažkas uždarė buto langą, kas uždarė, nežino. Daugiau nieko negirdėjo. (duomenys neskelbtini)s nurodytu adresu gyvena apie 10 metų, kiek žino, jis tą butą nuomojasi. (duomenys neskelbtini) kaip žmogus būdamas blaivus yra ramus, o neblaivus būna agresyvus. Kai gauna pašalpą, jis užgeria, bute būna pašalinių asmenų, buvo ir triukšmų anksčiau bei muštynių. Pas R. J. A. liudytoja pamatė pirmą kartą, (duomenys neskelbtini) daugiau ateidavo pas A. Š., su juo daugiau bendravo, buvo draugai. (duomenys neskelbtini)buvo alkoholikė, jos blaivios nėra mačiusi. Anksčiau (duomenys neskelbtini) prie jų namo pasirodydavo rečiau, tačiau pastaruoju metu, t. y. paskutinę savaitę ar dvi savaites, (duomenys neskelbtini) vis dažniau sutikdavo laiptinėje, bet pas ką (duomenys neskelbtini) lankydavosi, ji nežino. Jų name yra tik viena laiptinė. Apie kaimyną R. J. gali pasakyti, kad kai jis būna blaivus, tai tik pasisveikina ir daugiau nieko nekalba, bet kai išgeria, tai pasidaro įkyrus. Daugiau apie R. J. papasakoti nelabai gali, nes dauguma kaimynų girto (duomenys neskelbtini) vengia. Būdamas girtas R. J. dažnai ateina ir sako: „Oi, kaip gerai dabar būtų paturėt kokią moterį, pripiršk man kokią nors“. Iš tokių R. J. kalbų R. D. suprasdavo, kad (duomenys neskelbtini) nori lytinių santykių. Taip pat iš anksčiau gyvenančių už ją kaimynų (dabar jau neprisimena iš kurių), yra ne kartą girdėjusi, kad R. J., būdamas girtas, mėgsta pas save bute užrakinti moteris. Pagal visą situaciją, kuri vyko 2020 m. gegužės 17 d. liudytoja mano, kad po to, kai (duomenys neskelbtini) kvietė (duomenys neskelbtini), o po to langas užsidarė, tai mano, kad tą langą uždarė R. J., kad (duomenys neskelbtini) nerėktų. Ji mano, kad R. J. norėjo su (duomenys neskelbtini) turėti lytinių santykių, dėl to (duomenys neskelbtini) greičiausiai ir lipo pro langą.
Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, taip pat pagarsino liudytojos R. D. ikiteisminio tyrimo metu papildomos apklausos metu duotus parodymus (1 t., b. l. 102–103), kur liudytoja parodė, kad ji 2020 m. gegužės mėnesį, (duomenys neskelbtini) nukritimo dieną, nematė, kada (duomenys neskelbtini) atėjo į bendrabutį. Prisimena tik, kad apie 19.00 – 19.30 val. ji, grįždama iš bendrų patalpų į savo butą, išgirdo moters riksmą: „Gelbėk, gelbėk, (duomenys neskelbtini) gelbėk“. Iš pradžių nesuprato kas čia rėkia, bet tuomet koridoriuje sutiko kaimynę V. D., su kuria abi nustebusios stovėjo koridoriuje ir klausėsi. Tuomet vėl išgirdo moterišką riksmą: „Gelbėk, (duomenys neskelbtini)“. Tada iš balso atpažino, kad tai rėkia (duomenys neskelbtini). Dar su kaimyne V. D. viena į kitą pažiūrėjo ir pasakė, kad tai (duomenys neskelbtini) balsas. Taip pat suprato, kad riksmas sklido iš antro namo aukšto, tačiau iš kur tiksliai, nesiaiškino ir su kaimyne Vida išsiskirstė, t. y. R. D. grįžo atgal į savo butą, o kaimynė V. D. išėjo prie laiptinės parūkyti. Namuose praleido nuo 30 minučių iki 1 valandos laiko ir apie 19.55 val. ji išėjo parūkyti prie laiptinės bei praėjus gal minutei laiko atėjo parūkyti A. Š.. Tuomet abu su (duomenys neskelbtini) išgirdo iš bendrabučio vidaus, antro aukšto sklindantį (duomenys neskelbtini) šauksmą: „(duomenys neskelbtini), gelbėk“ ir išgirdo uždaromo lango garsą. Ji pasakė A. Š.: „Tavo simpatija tave kviečia“. A. Š. jai atsakė: „Lyg man čia reikia“ ir tada ji išėjo iš laiptinės bei atsisėdo lauke ant suoliuko, o A. Š. liko laiptinės tarpduryje. Atsisėdusi išgirdo, jog atsidarė langas ir, kad (duomenys neskelbtini) vėl kviečia (duomenys neskelbtini). Šį kartą balsas sklido iš lauko. Liudytoja nulipo žemyn laiptais, esančiais prie laiptinės ir pamatė, kad (duomenys neskelbtini) viena koja jau buvo perlipusi per R. J. langą antrame namo aukšte bei viena ranka laikėsi už palangės, esančios lauke. Nuo laiptų, esančių prie laiptinės iki R. J.lango, yra apie 10 metrų, tačiau stovint ant laiptų R. J.buto lango nesimato, nes užstoja namo kampas. Liudytoja (duomenys neskelbtini) pasakė „Ką čia darai? Aš tau durnyną iškviesiu“. (duomenys neskelbtini) jai pasakė: „Kviesk, bet padėk nulipt“ ir po šių žodžių (duomenys neskelbtini) nukrito. A. Š. visą laiką, kol (duomenys neskelbtini) nukrito, taip ir liko stovėti laiptinės tarpduryje, laiptais nusileidęs nebuvo. Tuo metu, kai kalbėjo su (duomenys neskelbtini), ji nematė, ar bute prie lango kas nors buvo, nes stovėjo ne tiesiai priešais langą, o šone, todėl net jei kas nors ir buvo prie lango, ji negalėjo matyti. Be to, ji nekreipė dėmesio į langą ir kas yra bute, stebėjo (duomenys neskelbtini) statomą koją, nes prisimena, kad visur buvo šlapia, buvo po lietaus, todėl bijojo, kad (duomenys neskelbtini)nepaslystų ir nenukristų. Po to, kai (duomenys neskelbtini) nukrito, ji skambino greitajai medicinos pagalbai. Prisimena, kad medikai jai telefonu sakė patikrinti Aušros kvėpavimą, todėl pokalbis su medikais užtruko apie 5 minutes. Iš bendrabučio vidaus pamatė ateinantį R. J.. Atėjęs R. J. nieko neklausinėjo, tiesiog ėjo tiesiai prie gulinčios (duomenys neskelbtini), bet ji (duomenys neskelbtini) nustūmė, kad jis (duomenys neskelbtini) nejudintų. Kai iš bendrabučio atėjo R. J., jis visiškai neatrodė nustebęs. Kai R. J.būna girtas, tai visi bendrabutyje gyvenantys žmonės jo vengia. Kai būna blaivus, R. J.su niekuo nebendrauja, tik pasisveikina ir daugiau neturi ką pasakyti, tačiau būdamas girtas jis būna labai įkyrus. Būtent dėl to bendrabučio gyventojai jo vengia. Būdamas girtas tampa įkyrus tada labai nori kalbėti ir pasakoti visokias nesąmones, reikalauja, kad jo klausytųsi. (duomenys neskelbtini) pasakoja, kad jis anksčiau buvo tolimųjų reisų vairuotojas, pasakoja kiek šalių jis aplankęs, kur yra buvęs, ką matė, kur plaukė, taip pat pasakojo, kad turėjo žmoną, kad yra išsiskyręs, turi vaikų ir panašiai.
Liudytoja teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Paaiškino, jog pirmą pagalbos šauksmą išgirdo dienos metu kai buvo su V. D.. Dieną pagalbos šauksmą girdėjo tris kartus. Ji galvojo, kad gal moteris nešoks, nesitikėjo, jog ji pasileis, mano, kad tai bus paslydimas, ji statydama antrą koją pasileido ir krito.
Liudytojas A. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nepamena, kada buvo įvykis. Jis nematė, kaip moteris iškrito, tik pamena, kad kaimynė R. D. jo klausė, kur ji lipa, bet pačio kritimo momento nematė. (duomenys neskelbtini) matė jau nukritusią. Jis su kaimyne R. D. rūkė prie durų, vestibiulyje, lango iš ten nesimatė. Vėliau kaimynė buvo nulipusi nuo laiptų, klausė moters, kur ji lipa, liepė lipti atgal, tačiau ši nukrito. Moteris gulėjo nukritusi iš antro aukšto, pro langą, kur gyvena R. J.. Po to atėjo R. J., norėjo, kad jis (liudytojas) padėtų (duomenys neskelbtini) parnešti moterį namo, bet liudytojas neleido to daryti, sakė, kad negalima judinti žmogaus. Jis (liudytojas) pagalbos šauksmų negirdėjo, nes buvo ką ik atsikėlęs. Jam sakė, kad moteris (duomenys neskelbtini) šaukė, bet pats jis to negirdėjo. Kai rūkė, pagalbos šauksmo taip pat negirdėjo. (duomenys neskelbtini) nieko nesakė. (duomenys neskelbtini) tik sakė, kur tu lipi, lipk atgal. (duomenys neskelbtini) į tai nieko nesakė. Jis (duomenys neskelbtini) pažinojo, buvo draugai apie 3–4 metus, ji ateidavo pas jį į svečius pasiguost, kai susipykdavo su savo draugu, kartais kartu vartodavo alkoholį. būdavo pas jį ateidavo. Įvykio dieną ryte (duomenys neskelbtini) buvo atėjusi pas jį apie 9.00–10.00 val. buvo prikvaitusi, gal vartojusi antidepresantų, jis liepė jai eiti išsimiegoti ir ji išėjo. Apie R. J. su ja nieko nešnekėjo. Būdavo atvejų, kai (duomenys neskelbtini) išgerdavo, tai kabindavosi, pašnekindavo (duomenys neskelbtini), rodydavo ai dėmesį, tačiau (duomenys neskelbtini) nenorėjo su (duomenys neskelbtini) prasidėti. Kaip tą dieną (duomenys neskelbtini) atsirado pas R. J., jis nežino.
Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino liudytojo A. Š. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 105–106, 108-109), kur jis parodė, kad A. K. pažinojo apie 2-3 metus. Su ja pabendraudavo, buvo draugai. A. K. pas jį į namus ateidavo dažnai. Kartais ji ateidavo blaivi, o kartais išgėrusi, taip pat (duomenys neskelbtini) kartais pasilikdavo pas jį nakvoti, kai susipykdavo su savo romų tautybės sugyventiniu. A. K. nuolat keisdavo darbus dėl to, kad pradėjusi dirbti naujame darbe po kurio laiko „užgerdavo“, t. y. kelias dienas iš eilės vartodavo alkoholinius gėrimus ir dėl to negalėdavo nueiti į darbą, o tada ją atleisdavo iš darbo. Kai A. K. eidavo pas jį, liudytojas neretai matydavo ir girdėdavo, kad jo kaimynas (duomenys neskelbtini) (pavardės nežino), gyvenantis bendrabučio antrame aukšte, pro savo kambario langą kviesdavo gatvėje einančią (duomenys neskelbtini) sakydamas „Ateik pas mane į namus, pabaliavosim“. (duomenys neskelbtini) A. K. kviesdavosi ateiti pas jį į namus tik tuomet, kai pats būdavo neblaivus. Kai (duomenys neskelbtini) būna blaivus, jis daugiausiai būdavo namuose ir su niekuo nebendraudavo. Būdamas girtas (duomenys neskelbtini) būdavo įkyrus, daug kalbėdavo, pasakodavo apie senus laikus, kai dirbdavo vairuotoju, girdavosi, kad jis yra išvažinėjęs visą Rusiją ir panašiai. Dėl to bendrabučio gyventojai vengdavo girto (duomenys neskelbtini), nes šis įkyriai pasakodavo tas pačias istorijas. Liudytojas matydavo ir girdėdavo, kad kai (duomenys neskelbtini) kviesdavo A. K. pas jį ateiti, (duomenys neskelbtini) jam visada atsikirsdavo, t. y. atsakydavo ką nors grubiai, iš to jis suprasdavo, kad A. K. vengia (duomenys neskelbtini), todėl jis nemano, kad A. K. su (duomenys neskelbtini) bendraudavo. Bent jau (duomenys neskelbtini) jam niekada nėra nieko pasakojusi, kad bendrautų su (duomenys neskelbtini) ar kartu vartotų alkoholinius gėrimus. Taip pat kartais būdavo, kad liudytojas su A. K. sėdėdavo prie bendrabučio laiptinės ir rūkydavo ir tuo metu ateidavo girtas (duomenys neskelbtini), kuris bandydavo kibinti (duomenys neskelbtini) žodžiais, norėdavo papasakoti jai savo istorijas, bet A. K. jį varydavo nuo savęs vartodama necenzūrinius žodžius. 2020 m. gegužės 17 d. A. K. buvo atėjusi pas liudytoją į namus. Kurią valandą neprisimena, bet tai buvo tikrai iki pietų. Ji buvo girta, svirduliavo, jos kalba buvo nerišli. Atėjusi klausinėjo jo ką jai daryti, kaip jai nustoti gerti ir „išlipti iš šitos duobės“, t. y. nustoti kiekvieną dieną vartoti alkoholinius gėrimus. Jis jai pasakė, kad eitų namo ir išsimiegotų. Tuomet A. K. išėjo. Kur ji išėjo, jis nežino, nematė, ji pati jam nesakė kur eis. Vėliau tą pačią dieną matė, kad apie 16.00 val. (duomenys neskelbtini) su A. K. kartu ėjo iš Sodų gatvės į bendrabutį, kuriame gyvena. Liudytojas tuo metu buvo kieme prie bendrabučio ir rūkė. Ar jie ką nors nešėsi, jis neatkreipė dėmesio. Jis labai nustebo ir A. K. dar paklausė „(duomenys neskelbtini), kaip tu čia su (duomenys neskelbtini)?“, bet (duomenys neskelbtini) jam nieko neatsakė ir jis matė, kad (duomenys neskelbtini) nuėjo kartu su (duomenys neskelbtini) į bendrabučio vidų ir užlipo laiptais į antrą aukštą. Mano, kad A. K. šiaip nebūtų ėjusi pas (duomenys neskelbtini) į namus, nes kiek yra matęs ir girdėjęs, jam atrodė, kad ji (duomenys neskelbtini) vengdavo, bet greičiausiai (duomenys neskelbtini) norėjo nemokamai išgerti alkoholinių gėrimų, todėl ir nuėjo su (duomenys neskelbtini). Parūkęs jis grįžo atgal į savo butą ir, kadangi buvo pavargęs, nuėjo pamiegoti. Pamiegojęs keletą valandų, apie 20.00 val., jis atsikėlė ir išėjo prie laiptinės parūkyti. Kol miegojo, prabudęs nebuvo, jokio triukšmo negirdėjo. Kai apie 20.00 val. išėjo prie laiptinės parūkyti, ten sutiko kaimynę Raimondą, kuri taip pat buvo atėjusi parūkyti. Jie su (duomenys neskelbtini) sėdėjo prie laiptinės, rūkė ir išgirdo, kad atsidarė langas antrame namo aukšte. Namas, kuriame gyvena yra 2 aukštų. Namas yra senos statybos, todėl antras namo aukštas yra gana aukštai. Kai išgirdo, kad atsidarė langas antrame namo aukšte, tuomet (duomenys neskelbtini) pamatė viršuje kažkieno kojas ir pasakė jam, kad eina pažiūrėti kas čia vyksta, o jis liko sėdėti. Girdėjo, kad (duomenys neskelbtini) pasakė: „Ką čia darai? Aš tau iškviesiu durnyną“. Tuomet jis išgirdo, kad kažkas bumbtelėjo už maždaug 6 metrų nuo tos vietos, kur jis sėdėjo, tačiau, kas nutiko, nematė ir iš tos vietos, kur sėdėjo, negalėjo matyti. Tuomet jis atsikėlė ir nuėjo pažiūrėti kas nutiko bei pamatė ant kairio šono, labiau ant nugaros, gulinčią A. K.. Kai (duomenys neskelbtini) nukrito, jis į (duomenys neskelbtini) langus nežiūrėjo, nes jam ir taip viskas buvo aišku, kad A. K. iškrito pro (duomenys neskelbtini) kambario langą. Taip pat, kai (duomenys neskelbtini) nukrito, jis (duomenys neskelbtini) balso negirdėjo. Ji gulėjo ant betoninio takelio, prie namo, jos galva kraujavo. A. K. nieko nerėkė ir nešnekėjo, truputį judino kažkurią ranką, bet daugiau nejudėjo. Suprato, kad ji iškrito pro langą. Tuomet jis pasakė (duomenys neskelbtini), kad kviestų greitąją ir pasakė, kad jiems negalima (duomenys neskelbtini) judinti, nes nežino kas jai yra, ką ji susižalojo. T. R. iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Labai greitai, gal po kokių 2 minučių, iš bendrabučio vidaus pamatė į lauką išeinantį (duomenys neskelbtini), kuris buvo girtas. (duomenys neskelbtini)priėjo prie nukritusios (duomenys neskelbtini) ir visiškai neatrodė nustebęs, kai pamatė (duomenys neskelbtini). Tuomet (duomenys neskelbtini) jam pasakė „Padėk man parnešt ją“. Jis (duomenys neskelbtini) grubiai pasakė, kad negalima (duomenys neskelbtini) judinti, nes nežino kas jai sužalota, kad dar labiau jai nepakenktų. Atvyko policijos pareigūnai ir netrukus atvyko greitosios medicinos pagalbos ekipažas. Kurį laiką (duomenys neskelbtini) dar buvo lauke prie jų, bet paskui grįžo atgal į savo butą. Kadangi laukė atvykstančių medikų, į (duomenys neskelbtini) nekreipė dėmesio ir negali pasakyti, kada šis pasišalino ir nuėjo atgal į savo butą. Kol laukė atvykstančių medikų, kaimynė (duomenys neskelbtini) jam pasakė, kad prieš pat jam ateinant parūkyti prie laiptinės girdėjo, jog (duomenys neskelbtini), būdama (duomenys neskelbtini) bute kvietėsi pagalbos, sakydama: „(duomenys neskelbtini), padėk“. (duomenys neskelbtini) jam pasakė, kad jį kvietė jo draugė, t. y. (duomenys neskelbtini) taip pasakydama kalbėjo apie (duomenys neskelbtini), nes žinojo, kad jis su A. K. bendrauja. Apie kaimyną (duomenys neskelbtini) gali pasakyti, kad jis alkoholį vartoja tuomet, kai gauna pinigų už savo neįgalumą. Gavęs pinigų, jis apie 3 dienas geria alkoholinius gėrimus, kol baigiasi pinigai, o tada išsiblaivo ir būna tvarkingas žmogus. Kai išgeria, (duomenys neskelbtini) tampa labai įkyrus, o kartais pasidaro ir agresyvus ir nori muštis. Anksčiau ne kartą yra tramdęs girtą (duomenys neskelbtini).
Liudytojas teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad šie jo parodymai teisingi. Papildomai paaiškino, kad jeigu būtų kažką girdėjęs, būtų kažką padaręs. Nebuvo taip, kad R. D. jam sakė gelbėti savo simpatiją.
Liudytoja V. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2020 m. gegužės 17 d., apie 20.00 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini) žiūrėjo žinias, po to, išėjusi į lauką, matė nukritusią A. K., kuriai iš po galvos matėsi kraujas. Kai greitoji moterį kėlė ant neštuvų, matė, kad ji judino ranką. Dienos metu, apie 16 val., kartu su R. D. girdėjo šaukiant moterišką balsą, tačiau, kas šaukė, nežinojo, neatpažino. Liudytoja šauksmą girdėjo ir viena, ir kartu su kaimyne R. D.. Kai girdėjo šauksmą, A. Š. nebuvo. Antrą kartą šauksmą išgirdo praėjus gal pusvalandžiui nuo pirmo karto, ne ilgiau. Jei būtų mačiusi A. Š., būtų jam pasakiusi, kad jį kažkas šaukia. Ji to šaukimo nesureikšmino. Žodžius „paleisk mane“ išgirdo antrą kartą, kai R. D. šalia nebuvo. Jai tas šauksmas nepasirodė agresyvus. Ji nėra girdėjusi, kad R. J. užrakintų moteris ir neišleistų.
Liudytoja G. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2020 m. gegužės 17 d. apie 8.30 val., grįžusi namo po naktinės pamainos, miegojo savo bute, kuris yra po R. J. butu. Apie 11.00–12.00 val., tiksliai nepamena, gali būti, kad tai buvo vakare, girdėjo, kaip moteriškas balsas šaukia „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nepagalvojo, kad kažkas vyksta. Po to, praėjus neilgam laiko tarpui po pirmo šaukimo, išgirdo, kaip kaimynė R. D. sakė „nelipti, iškrisi“, pradėjo loti jos šuo ir ji išėjusi į lauką pamatė ant žemės gulinčią moterį. R. J. išėjo iš laiptinės, kai moteris buvo nukritusi, norėjo ją kelti, tačiau liudytoja neleido. Nukritusią moterį iš matymo pažįsta, ji dažnai ateidavo pas kaimyną A. Š.. Kad moteris eitų į antrą aukštą, nėra mačiusi, ji dažniausiai ateidavo išgėrusi. Be to, paskutiniu metu tos moters elgesys buvo neadekvatus. R. J. yra mėgėjas išgerti, būna ir triukšmo. Pas jį ateidavo ir vyrų, ir moterų, tačiau nematydavo, kad bendrautų su A. K.. Liudytoja buvo girdėjusi kalbas, kad R. J. mėgėjas užrakinti.
Liudytoja J. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad apie įvyki nieko nežino, nes tuo metu dirbo, nieko nematė. Girdėjo, kad moteris iškrito pro langą. Neteko girdėti apie R. J. ir jo santykius su moterimis. Jis gyvena vienas. Ji nežino, dėl ko ta moteris iškrito. Moterį buvo mačiusi, ji ateidavo pas R. J.. Jai pačiai neteko ir kviesti policijos dėl R. J..
Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino liudytojos J. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 139–140), kur ji parodė, kad visą tą laiką, kiek ji apie 3 metus gyvena šitame bute, kaimynas (duomenys neskelbtini) (pavardės nežino), gyvenantis 21-ame bute nuolat vartoja alkoholinius gėrimus. Kiekvieną mėnesį kai (duomenys neskelbtini) gauna pašalpą, pas jį namuose pradeda rinktis asocialūs asmenys, dažniausiai renkasi asocialios moterys, su kuriomis (duomenys neskelbtini) kartu vartoja alkoholinius gėrimus. Kai pas (duomenys neskelbtini) vartojami alkoholiniai gėrimai, jo bute prasideda triukšmas, t. y. pradeda garsiai rėkauti. Butas, kuriame ji gyvena, yra antrame namo aukšte, netoli (duomenys neskelbtini) buto, todėl gerai girdisi triukšmas iš (duomenys neskelbtini) buto. Ne kartą ji yra girdėjusi, kad (duomenys neskelbtini) savo bute užrakina ir neišleidžia iš buto moterų ir girdi, kad tos moterys rėkia: „(duomenys neskelbtini), išleisk“. 2020 m. gegužės 17 d. visą parą dirbo ir namie nebuvo, todėl įvykio nematė, apie įvykį girdėjo iš kaimynų, kurie jai pasakė, kad pas R. J. buvusi moteris iškrito pro langą. Kas ta moteris, ji nežino, jos nepažįsta, tačiau pagal kaimynų apibūdinimą tą moterį pastaruoju metu dažnai matydavo einančią pas R. J. į namus.
Liudytoja teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad šie parodymai teisingi. Yra buvę atvejų, kad moterys šaukė, pati yra girdėjusi vieną ar du tokius atveju. Mano, kad tos moterys šaukdavo, nes norėdavo išeiti. Policijos pati nekvietė, ar kiti asmenys yra kvietę policiją, nežino. Pas R. J. balkono nėra, nulipti nėra galimybių, nes yra nuožulni palangė, vamzdis. Mano, jog moteris buvo neblaivi.
Liudytoja D. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji yra R. J. kaimynė, apie įvykį sužinojo kitą dieną, jai papasakojo kažkas iš kaimynų. K. R. pasakojo, kad moteris, vardu (duomenys neskelbtini), laikėsi už palangės ir neišsilaikiusi nukrito iš R. J. buto. Minėtą moterį matydavo, ji ateidavo, tačiau nežinau pas ką. Liudytoja R. J. apibūdino, kaip nekonfliktišką. Nėra jo mačiusi neblaivaus. Liudytojos butas vienoje pusėje, R. J. kitoje. Būdavo bendrabutyje kažkas patriukšmauja, tačiau nesikiša niekas. Apie įvykį, kaip iškirto, nieko nežino. Sakė, kad buvo ir pagalbos šauksmas, girdėjo, jog šaukė ,, (duomenys neskelbtini), gelbėk“. Pačiai jai neteko girdėti triukšmų ar šauksmų iš jo buto.
Liudytoja R. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nieko nežino apie įvykį, nes nematė, girdėjo tik tai, ką žmonės kalbėjo – kad A. K. iškrito pro langą. (duomenys neskelbtini) ji žinojo, (duomenys neskelbtini) gyveno Šaldytuvų gatvėje per porą namų nuo jos, tačiau ji su (duomenys neskelbtini) ji nebendravo. Ji taip pat daug metų pažįsta R. J., bendrauja su juo. Šiuo metu dėl traumos bendrauja mažiau, anksčiau bendraudavo daugiau, būdavo išgerdavo. Kai susitikdavo, būdavo jo bute. Jokio pavojaus iš jo jai nėra buvę. Buvo ne kartą ją vieną palikęs savo bute, nueidavo pas kaimynę ar kur, o ji likdavo jo kambaryje. Išeidamas jis užrakindavo kambarį, bet ji turėjo atsarginį raktą, jeigu reiktų. Jos nepalikdavo užrakintos bute ilgam laikui, nebent pusvalandžiui. Yra buvusi situacija, kai R. J. nenorėjo, jog ji išeitų, durys buvo užrakintos, o jis stovėjo prie durų ir neleido jai praeiti Ji pati pagalbos nekvietė, sakė jam, kad išleistų arba išlauš duris. Kaimynai per sienas išgirdo ir iškvietė policiją. Taip buvo tik tą kartą. Jis neišleido jos, nes nenorėjo likti vienas, prašė pabūti ilgiau, tačiau rankos prieš ją nekėlė, paprašė gražiai dar pabūti. Ji nežino, ar dėl tos pačios priežasties buvo užrakinta A. K..
Liudytojas A. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad apie įvykį nieko nežino, jam tik žuvusios moters sugyventinis, (duomenys neskelbtini), pasakojo, kad įvyko nelaimė, iškrito pro langą. Jis nežino, kodėl ir kaip moteris iškrito. Liudytojas gyvena kartu su R. T., kuri bendravo su R. J., pas jį eidavo į svečius, tačiau viskas būdavo kultūringai.
Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino liudytojo A. P. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 143–144), kur jis parodė, kad jis ir jo sugyventinė R. T. pažįsta R. J. ir su juo bendrauja apie 3 metus. Girdėjo, kad 2020 m. gegužės mėnesį, pas R. J. namuose buvo A. K.. Girdėjo, kad (duomenys neskelbtini) užrakino ją bute, o ji lipdama per langą nukrito ir susižalojo. Apie šį įvykį girdėjo iš kitų (duomenys neskelbtini) gyvenančių pažįstamų. (duomenys neskelbtini) jis pažįsta, nes anksčiau ji buvo jo kaimynė, kai dar gyveno (duomenys neskelbtini) gatvėje. Paskutinius 3–4 mėnesius iki įvykio, (duomenys neskelbtini) vartodavo alkoholinius gėrimus kasdien. Jis nežino ar A. K. bendravo su R. J.. Žino, kad R. J. išgėręs mėgsta užrakinti savo bute esančius asmenis ir jų neišleisti. Taip ne kartą jis buvo užrakinęs ir liudytojo sugyventinę R. T..
Liudytojas patvirtino, kad šie jo parodymai teisingi. Papildomai paaiškino, kad R. J. buvo užrakinęs ir jo sugyventinę R. T., nes jam vienam nuobodu. Liudytojas tiesiog ateidavo pas R. J., pasiimdavo sugyventinę ir išeidavo. R. T. sakydavo, kad nieko nebūdavo, (duomenys neskelbtini) jos neišleisdavo, nes nordavo dar pakalbėti. Nežino kodėl A. K. lipo per langą, mano, kad dėl alkoholio.
Liudytoja Z. B. parodė, kad pieš dešimt metų su R. J. buvo sugyventiniai. Vėliau jis susirado kitą moterį ir jie išsiskyrė. Kai išsiskyrė su juo nebendravo. Kartu gyveno apie du metus, jų santykiai buvo įvairūs. Jis buvo agresyvaus būdo – kokią lėkštę nei iš šio, nei iš to sudaužo, kažkada padėklą su maistu nuvertė, piktnaudžiavo alkoholiu. Prieš ją smurtavo nedažnai. Ji nuo jo pabėgdavo. Tokių sužalojimų, kad reikėtų kur nors kreiptis, nebuvo. Jam būdavo epilepsijos priepuolių. Vieną kartą R. J. buvo ją užrakinęs. Jis turėjo kažkur išvažiuoti, nenorėjo, kad ji išeitų, bet jis greitai grįžo.
Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino liudytojos Z. B. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 132–134 ), kur ji parodė, kad ji pažįsta R. J., tačiau su juo nebendrauja jau apie 7 metus. Iki tol apie 2 metus gyveno kartu su (duomenys neskelbtini) bendrabutyje (duomenys neskelbtini). Su (duomenys neskelbtini)buvo sugyventiniai. Kol gyveno su (duomenys neskelbtini), iš pradžių viskas būdavo gerai, bet po kurio laiko pastebėjo, kad jeigu (duomenys neskelbtini) turi kiek nors pinigų, tai išleidžia juos alkoholiui, taip pat (duomenys neskelbtini) neretai prasidėdavo epilepsijos priepuoliai. (duomenys neskelbtini) Z. B. yra pasakojęs, kad jam jaunystėje buvo atlikta galvos operacija po to, kai jis parkrito ir jam į smegenis išsiliejo kraujas. Gyvendama kartu su (duomenys neskelbtini) pastebėjo, kad jis neprognozuojamas, kai ji atnešdavo jam maistą, jis kartais paėmęs tą maistą tiesiog mesdavo su visais indais. Taip (duomenys neskelbtini) elgdavosi ne tik būdamas neblaivus, bet ir tuomet, kai būdavo blaivus. Būdamas neblaivus (duomenys neskelbtini) dažnai prieš Z. B. smurtaudavo, tačiau dėl smurto ji niekada nesikreipė nei į policiją, nei į medikus, nes jai būdavo gėda, o kai nustojo su (duomenys neskelbtini) bendrauti, pretenzijų jam nebeturėjo. Kartais (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, jiems dviese būnant bute, staiga sugalvodavo ir užrakindavo butą, o raktą pasiimdavo su savimi ir rėkdavo: „Daugiau niekur neišeisi“. Ji (duomenys neskelbtini)prašydavo, kad jis duotų raktą, kad išleistų ją, bet jis kartais išleisdavo ją, o kartais nekreipdavo dėmesio, ko ji prašo. Mano, kad (duomenys neskelbtini) taip galėjo elgtis dėl to, kad jam buvo operuota galva.
Liudytoja patvirtino, kad šie jos parodymai teisingi. Papildomai paaiškino, kad kaltinamasis ją buvo užrakinęs kelis kartus po 2-3 valandas. Sakydavo, kad taip daro, jog ji niekur neišeitų.
Liudytoja E. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji dirbo Kauno apskrities AVPK kartu su kolega R. S., kai gavo pranešimą, kad galimai iškrito moteris iš antro aukšto. Nuvykus į (duomenys neskelbtini), rado ant nugaros ant grindinio gulinčią ir kraujuojančią moterį. Pranešėja paaiškino, kad pažįstama moteris buvo pas jos kaimyną, kuris gyvena antrame aukšte, vartojo alkoholį ir įvyko konfliktas, moteris norėjo išeiti, jos neišleido, tikėtina, kad prarado pusiausvyrą ir iškrito. Atvykus medikams, nukentėjusioji skubiai išvežtą į gydymo įstaigą, ji informavo tyrėjus, kad atvyktų. Iš pradžių apsiklausė asmenis, kurie ten buvo, ką jie žinojo. Atvykus bandė bendrauti su iškritusia moterimi, ši buvo sąmoninga, bet nereagavo. Pasilenkusi matė, kad trauma rimta. Jos nejudino, tačiau bandė bendrauti, kad neprarastų sąmonės. Bandė ieškoti vyriškio, kurį nurodė pranešėja. Jis buvo nusileidęs žemyn, po to grįžo atgal į namus. Kai moteriai buvo suteikta pagalbą, ji su kolega nuėjo pas minėtą vyriškį. Vyras policijos pareigūnus įsileido, buvo stipriai neblaivus, negalėjo konkrečiai nurodyti, sakė, kad vartojo alkoholį, bet detaliau negalėjo papasakoti.
Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino liudytojos E. A. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 119–120), kur ji parodė, kad 2020 m. gegužės mėnesį dirbo kartu su kolega R. S.. Apie 19.00 val., iš Kauno apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pro langą iškrito moteris. Atvykus nurodytu adresu, pamatė prie namo ant betoninio pagrindo gulinčią moterį, kuriai kraujavo galva. Atrodė, kad stipriai kraujuoja, nes ant grindinio buvo daug kraujo. Aplink gulinčią moterį pastebėjo daugiabučio gyventojus. Aplink gulinčią moterį buvę asmenys bandė kalbinti gulinčią moterį, tačiau moteris į aplinką nereagavo. Policijos pareigūnai taip pat bandė kalbinti gulinčią moterį, matė, kad moteris guli atsimerkusi, tačiau nieko nekalbėjo, į aplinką nereagavo. Iš lauke prie moters buvusių asmenų sužinojo, kad moteris šiame name negyvena, tik dažnai lankosi. Asmenys taip pat nurodė, kad moteris svečiavosi pas šiame name gyvenantį vyrą, kuris taip pat buvo lauke ir stebėjo, kaip atvykę medikai uždėjo gulinčiai moteriai kaklo įtvarą ir išsivežė ją į ligoninę. Vėliau vyras pasišalino. Kai moteris greitosios medicinos pagalbos medikų buvo išvežta, liudytoja su kolega toliau aiškinosi aplinkybes. Iš namo gyventojų buvusių lauke sužinojo nukritusios moters vardą ir pavardę, nustatė jos tapatybę, taip pat sužinojo, kuriame bute lankėsi nukritusi moteris. Nuėjus pas vyrą, kurio bute lankėsi ir pro kurio langą iškrito moteris, vyras buvo neblaivus, kalbėjo nelabai rišliai. Iš vyro jie sužinojo, kad jis kartu su pro langą iškritusia moterimi kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Paklausus, kodėl moteris iškrito pro langą, vyras paaiškino, kad moteris lipo pro langą, jis ją norėjo sugriebti, bet moteris nuslydo ir iškrito (1 t., b. l. 119–120).
Liudytoja patvirtino, kad šie jos parodymai teisingi.
Liudytojas R. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gegužės mėnesį, važiavo pagal iškvietimą, kur moteris gulėjo ant žemės, iškritusi pro langą. Į įvykio vietą važiavo kartu su kolege E. A.. Tuo adresu važiavo ne pirmą kartą. Yra ir anksčiau buvę panašių incidentų – kad neišleidžia, kad konfliktai, t. y. moterys prašosi pagalbos, kad neišleidžia. Nuvykus į įvykio vietą, jis mobilizavo moters galvą, kuri dar kažką kalbėjo. Žmonės šnekėjo, kad ten pas juos bute dažnai tokie konfliktai. Asmenį rado bute, jis pasakė, jog nieko nedarė, moteris iškrito ir viskas, bandė dar sulaikyti, apie neišleidimą nieko nesakė. Pas vyrą nuėjo, kai sulaukė medikų, kurie moterį išvežė. Liudytojas minėtu adresu dėl to, kad moteris kviečia policiją, yra važiavęs du kartus. Vieną kartą moteris norėjo eiti namo, tačiau jai ilgai neatidarė durų, atvykus policijos pareigūnams išėjo. Viskas būdavo su ta pačia moterimi.
Liudytoja L. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji yra R. J. motina. Apie įvykį sužinojo iš tame name gyvenančios moters, kuri paskambino liudytojai ir papasakojo, kas nutiko, minėjo, jog iš R. J. buto, iš antro aukšto, iškrito moteris. Ji gyvena atskirai nuo sūnaus. R. J. nepiktybiškas, turi problemų su sveikata, turėjo traumą, operuota galva, serga epilepsija, todėl ji jam padeda, sumoka mokesčius, pagamina valgyti. Sūnus jai pasakojo, kad moteris iškrito, jis jos neišmetė, sakė, kad buvo išėjęs parūkyti, galvojo, kad jam grįžus ji jau miegos, o nusileidęs į apačią pamatė, kad ji jau guli iškritusi. R. J. sakydavo, kad ta moteris užeidavo pas jį, prašydavo miegoti, tačiau, kaip tuo metu buvo, ji nežino, mano, jog abu buvo išgėrę. Ji nežino, kodėl jis tą moterį laikė bute.
Liudytojas G. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis yra nukentėjusiosios L. K. sutuoktinis, žino, kad jo žmonos mama buvo užrakinta ir bandant jai pabėgti iš buto, iškrito iš antro aukšto, pateko į sunkią komą ir numirė. Sutuoktinės mamą pažinojo nuo 2007 m., bendravo. Paskutiniu metu nebendravo, žmona buvo nutraukusi ryšį su ja dėl alkoholizmo. Galvojo, kad nutraukus ryšį mama atsisakys alkoholio. Tris metus tikrai nebendravo. Apie ją sužinodavo iš aplinkinių. Žmona sunkiai reagavo į ryšio nutraukimą. Visi aplinkiniai sakė, kad reikia nutraukti bendravimą. Sunku jai buvo, nes vis tiek mama yra mama. Pasiryžo tam po 8–9 metų, bandė ‚,Minesotos“ programą, tačiau nepadėjo. Turi vaikų, kurie su močiute bendravo, tačiau kai jie išvyko į Airiją, bendravimą nutraukė, nes nenorėjo, jog vaikas matytų išgėrusią močiutę, kad nebūtų neigiamos įtakos. Apie įvykį žmona sužinojo iš spaudos, kai perskaitė, kad iškrito pro langą panašaus amžiaus kaip jos mama moteris. Žmonai buvo šokas, silpna pasidarė, drebėjo visa. Kai pirmą kartą aplankė, gydytojai pasakė, kad ji neišgyvens, sutuoktinė alpo. Ji dėl mamos bandė viską išsiaiškinti. Kai pasakė, kad pagerės, ieškojo specialistų, kurie galėtų rūpintis, galėtų slaugyti. Nuo tos dienos, kai sužinojo, žmona negalėjo dirbti savo darbo – ji grožio srities lektorė, tarptautinė pranešėja, nebegalėjo susikoncentruoti, visada buvo ašarose, vaikui dėmesio nelabai rodydavo, buvo užsidariusi. Nukentėjo ir šeimyniniai santykiai, nes žmogus pasikeitė. Nežino, ar buvo nustatyta depresinė būklė, bet buvo nemiga. Kai mirė jos mama, jai buvo dar sunkiau, buvo sunki emocinė būklė.
Iš 2020 m. gegužės 17 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvyko vieta ir patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), apžiūros metu fotografuota, pridėtos nuotraukos, ant palangės rasta tamsi dėmė, paimti biologiniai pėdsakai, nukopijuoti pirštų ir delno pėdsakai (1 t., b. l. 28–43).
Iš ROIK pranešimo matyti, kad 2020 m. gegužės 17 d. 20.05 val. buvo gautas pranešimas iš pranešėjos R. D., kad (duomenys neskelbtini), moteris lipo ir iškrito iš 2 aukšto, sąmoninga, iš galvos bėga kraujas (1 t., b. l. 44).
Iš 2020 m. rugsėjo 13 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti ,,K. G. slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė Petrašiūnų skyrius“, esanti (duomenys neskelbtini), kur palatoje rasta mirusi moteris, apžiūros metu fotografuota, pridėtos nuotraukos (1 t., b. l. 50–54).
Iš ROIK pranešimo matyti, kad 2020 m. rugsėjo 19 d. 19.32 val. buvo gautas pranešimas iš sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojos, kad slaugos namuose mirė A. K., buvusi komoje (1 t., b. l. 55).
Iš ROIK pranešimo matyti, kad 2013 m. gruodžio 17 d. 00.40 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), jog vyksta konfliktas tarp kaimynų, iš savo buto kaimynas R. J. neišleidžia kaimynės (2 t., b. l. 3–5).?
Iš ROIK pranešimo matyti, kad 2018 m. lapkričio 19 d. 00.15 val. buvo gautas pranešimas, kad kaimynas girdi, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vyksta konfliktas, moteris prašo atiduoti raktus, paleisti. Bute rasti R. J. ir R. T. (2 t., b. l. 7, 10–12).?
Iš 2020 m. gegužės 20 d. – 2020 m. rugsėjo 14 d. specialisto išvados Nr. G 1224/2020 (02) matyti, kad A. K. konstatuota politrauma (kelių kūno sričių sužalojimas), pasireiškusi poodinėmis kraujosruvomis kūno kairėje pusėje - kairės akies vokuose, kairiame užausyje, pereinant į sprandą, kairio peties srityje, kairiame žaste, juosmens kairėje, kairės šlaunies išoriniame paviršiuje; poodine kraujosruva ties krūtinkaulio viršutine dalimi; odos nubrozdinimais kairės alkūnės srityje ir dešinio kelio sąnario srities išoriniame paviršiuje; kaukolės skliauto kairės pusės įspaustiniu momenkaulio ir smilkinkaulio lūžiu, pereinančiu į dešinį momenkaulį bei kaukolės pamatą; kairio skruostikaulio lūžiu, galvos smegenų sumušimais kairiame pusrutulyje (F-T-P-O), trauminėmis kraujo išlajomis po voratinkliniu bei kietuoju galvos smegenų dangalais virš kairio pusrutulio; kairės pusės 1-3, 9, 10 šonkaulių lūžiais; krūtininės stuburo dalies 4, 5, 6 slankstelių keterinių ataugų; krūtininės dalies 1, 2 bei kaklinės dalies 7 slankstelių kairės pusės skersinių ataugų lūžiais; plaučių sumušimu, kairės pusės pneumotoraksu ir poodine emfizema; blužnies plyšimu; kairio inskto sumušimu su kraujavimu į šlapimo takus; kepenų paviršiniais plyšimais S5 ir S6 segmentuose, kraujavimu į pilvo ertmę. Visi sužalojimai yra susidarę tuo pačiu laiku, atspindi didelės energijos kinetinę traumą, būdingą kritimui iš aukštumos ir galėjo ištikti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis bei laiku A. K. lipant per antro aukšto langą ir nukrentant ant nelygaus betoninio pagrindo. Krisdama ant betoninio pagrindo trenkėsi kairiąja kūno puse. Kitokio pobūdžio fizinių sužalojimų (kovai – savigynai priskiriamų ar kitokių) A. K. kūne nenustatyta. Galvos smegenų sumušimai; skliauto įspaustinis bei kaukolės pamato lūžis, kraujo išlajos po smegenų dangalais; plaučių sumušimas, blužnies ir kepenų plyšimai atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus. A. K. patirti sužalojimai atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus pagal kelis punktus ir, be abejonės, laiku nesuteikus kvalifikuotos medicininės pagalbos ji būtų mirusi. A. K. išoriniuose lytiniuose organuose, makštyje ir išangėje jokių sužalojimų nenustatyta. Biologiniuose ėminiuose iš A. K. makšties spermos nerasta. A. K. patirta kritimo iš aukštumos trauma, kaip nedaloma visuma vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu. Nesant pagal mechanizmą išsiskiriančių sužalojimų, atskirai kvalifikuoti kiekvieną atskirai beprasmiška (2 t., b. l. 108–110).
Iš 2020 m. rugsėjo 14 d. – 2020 m. rugsėjo 18 d. specialisto išvados Nr. M 816/2020 (02) matyti, kad A. K. mirties priežastis yra užsitęsusi po patirtos 2020 m. gegužės 17 d. politraumos smegenų koma su išsivysčiusiu sepsiu, pasireiškusiu pūlingu meningitu ir absceduojančiu plaučių uždegimu. Tai sukėlė progresuojantį poliorganinį nepakankamumą. A. K. mirė ligoninėje 2020 m. rugsėjo 12 d. 19.20 val. 2020 m. gegužės 17 d. A. K. patyrė didelės energijos politraumą, pasireiškusią daugybiniais kaukolės, stuburo, šonkaulių kairės pusės lūžiais su smegenų ir vidaus organų didelės apimties pažeidimais. Visumoje šie sužalojimai būdingi kritimui iš aukštumos ir neabejotinai vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Mirtis įvyko nuo patirtos politraumos atokių komplikacijų ir svarbiausias sužalojimas šiuo atveju buvo sunki galvos smegenų trauma. Yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp 2020 m. gegužės 17 d. A. K. patirtos politraumos ir mirties (2 t., b. l. 119–123).
Iš 2020 m. liepos 15 d. specialisto išvados matyti, kad tirti pateikti įvykio vietos apžiūros metu paimti nuo lango rėmo vidinės apatinės dalies bute, esančiame Sodų g. 24-21, Kaune, rankų pėdsakai, iš kurių viena daktiloskopine plokštele nukopijuotas delno pėdsakas yra tinkamas asmeniui identifikuoti ir paliktas nukentėjusios A. K. dešinės rankos delnu, kiti 5 nukopijuoti pirštų pėdsakai yra netinkami asmeniui identifikuoti (2 t., b. l. 129–133).
III Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimai R. J. kaltinime nurodytomis laiko ir vietos aplinkybėmis neteisėtai apribojus A. K. laisvę ir atėmus jos gyvybę dėl neatsargumo, pasitvirtino.
Nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės ir kaltinamojo kaltė įrodyta iš dalies paties kaltinamojo parodymais, liudytojų parodymais, specialisto išvadomis ir kitais rašytiniais įrodymais, kurių patikimumu teismas neturi pagrindo abejoti, nes visi ištirti įrodymai tarpusavyje nuosekliai ir logiškai susiję, nenustatyta, kad jie būtų užfiksuoti, surinkti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymus, todėl jie laikytini kaltinamojo kaltės įrodymais.
BK 146 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai atėmė žmogui laisvę, jeigu nebuvo žmogaus pagrobimo kaip įkaito požymių.
Objektyviai veika pasireiškia tuo, kad kitam asmeniui atimama laisvė, kai tam nėra jokio teisėto pagrindo. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia, jog kitam žmogui laisvę atima be jokio įstatyminio pagrindo, t. y. neteisėtai, ir to nori. Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmens uždarymas patalpoje, neleidžiant jam išeiti, atitinka šios nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-231-648/2016).
BK 132 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui.
Teismų praktikoje įtvirtinta, kad kvalifikuojant veiką pagal BK 132 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti: 1) kad būtent kaltininko veika buvo nukentėjusiojo mirties priežastis, t. y. kad tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių yra teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys, nes šie padariniai buvo dėsningas kaltininko veikos rezultatas; 2) jo kaltę dėl kito žmogaus mirties.
Neatsargus gyvybės atėmimas gali būti padaromas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. Neatsargus gyvybės atėmimas dėl nusikalstamo pasitikėjimo padaromas tada, kai asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti pavojingus šiame kodekse nustatytus padarinius, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Neatsargus gyvybės atėmimas dėl nusikalstamo nerūpestingumo yra tada, kai kaltininkas nenumatė, kad jo veika gali atimti gyvybę kitam žmogui, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Esant nusikalstamam nerūpestingumui, kaltininkas nesupranta, kad darydamas veiką kelia pavojų kito žmogaus gyvybei. Turėjimas numatyti padarinius yra objektyvus nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato pareigos būti atsargiam, darant atitinkamas veikas, buvimą. Tokia pareiga gali išplaukti iš įstatymo, tarnybos pareigų, profesijos, ankstesnės veiklos, gyvenimo patyrimo ir pan. Galėjimas numatyti padarinius yra subjektyvus nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato asmens, turinčio atitinkamą pareigą, realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos pavojingumą ir numatyti kito žmogaus gyvybės atėmimą kaip jo veikos padarinius. Apie tai teismas sprendžia įvertinęs kaltininko asmenines savybes – patirtį, kompetenciją, išsilavinimą, sveikatos būklę ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-54-628/2020, Nr. 2K-7-193-895/2016 ir kt.).
Be to, praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-501/2012, 2K-P-1/2014, 2K-202/2014, 2K-7-27-746/2015 ir kt.).
Byloje liudytojų R. D., V. D., A. Š., G. P., D. V., netiesioginiais liudytojų E. A., R. S., A. P., L. J. parodymais nustatyta ir įrodyta, kad 2020 m. gegužės 17 d. kaltinamasi R. J. buvo neteisėtai atėmęs laisvę pas jį svečiuose tuo metu buvusiai A. K., t. y. užrakino buto duris ir jos neišleido.
Liudytojos R. D. ir V. D. patvirtino įvykio dieną girdėjusios nukentėjusiosios A. K. pagalbos šauksmą, girdėjo kaip moteris šaukė ją gelbėti, šaukėsi (duomenys neskelbtini), kad šis ją gelbėtų. Taip pat nustatyta, kad liudytojos A. K. pagalbos šauksmą girdėjo dviem skirtingais laiko tarpais – dieną ir pavakare, prieš A. K. iškrentant pro langą. R. D. patvirtino, jog dienos metu A. K. balsą girdėjo mažiausiai tris kartus, pagalbos šauksmas sklido iš antro aukšto, o prieš pat įvykį R. D. išgirdusi A. K. šauksmą suprato, kad jis sklinda iš R. J. buto. Kai liudytoja pamatė, kad A. K. bando lipti pro R. J. buto langą, paklausė, ką čia ji daranti, pasakė, kad iškvies (duomenys neskelbtini) „durnyną“, taip bandydama pasakyti, kad ji elgiasi neprotingai lipdama per langą, pavojingai, į ką nukentėjusioji atsakė „kviesk, bet padėk nulipti“ ir po šių žodžių neišlaikiusi pusiausvyros iškrito. Liudytoja G. P. taip pat parodė girdėjusi moters šauksmą, moteris kvietė (duomenys neskelbtini), taip pat girdėjusi, kaip kaimynė liepė nelipti, po ko kilo triukšmas ir išėjusi į lauką pamatė ant žemės gulinčią nukentėjusiąją. Kaimynė D. V., nors pati įvykio nematė, tačiau parodė, jog po įvykio jai R. D. pasakojusi, kad (duomenys neskelbtini) šaukėsi pagalbos, kvietė (duomenys neskelbtini), prašė jo gelbėti „(duomenys neskelbtini), gelbėk“, po to iškrito pro R. J. buto langą. Liudytojas A. Š., nors teisiamojo posėdžio metu nepatvirtino girdėjęs A. K. pagalbos šauksmą, tačiau patvirtino, jog kaimynė jam sakiusi, kad (duomenys neskelbtini) šaukėsi jo pagalbos, taip pat, jam su R. D. išėjus parūkyti, girdėjo kaip pastaroji pasakė, kad iškvies „durnyną“, po ko išgirdo kaip kažkas nukrito ir matė ant žemės gulinčia A. K.. Liudytojų girdėti nevienkartiniai A. K. pagalbos šauksmai, po to sekęs jos ketinimas pasišalinti iš buto lipant per langą patvirtina, kad nukentėjusioji A. K. R. J. bute buvo prieš savo valią, ji to nenorėjo, norėjo išeiti. Netiesiogiai aplinkybę dėl nukentėjusiosios laikymo prieš jos valią R. J. bute patvirtina ir liudytojų policijos pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą pagal gautą pranešimą – E. A. ir R. S., parodymai, kad pranešėja paaiškino, jog moteris norėjo išeiti, jos neišleido ir ji praradusi pusiausvyrą iškrito per langą.
Kaltinamasis R. J. teisiamojo posėdžio metu pripažino faktą, kad buvo užrakinęs nukentėjusiąją A. K. savo bute 2020 m. gegužės 17 d. apie 19 val., tačiau savo kaltės, kad tai padarė tyčia – nepripažino, nepripažino, kad jis tai darė prieš nukentėjusiosios valią – teigė išėjęs į tualetą ir užrakinęs butą, kad niekas jo neapvogtų. Tačiau šiuos kaltinamojo parodymus paneigia teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma.
Teismas pažymi, jog kaltinamasis nurodydamas įvykio aplinkybes kitiems asmenims ir duodamas parodymus proceso metu nebuvo nuoseklus. Teisme jis laikėsi pozicijos, kad nukentėjusioji buvo jo bute, kai jis eidamas į tualetą užrakino buto duris, po ko nukentėjusioji iškrito. Ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas sekančią dieną po įvykio, R. J. teigė, kad A. K. jis nepažįsta, butą buvo užrakinęs dėl saugumo, jame nieko nebuvo, o į apačią buvo nusileidęs, nes laukė laiško. Po to, kai byloje buvo atlikta visa eilė ikiteisminio tyrimo veiksmų, ištirta įvykio vieta, apklausti liudytojai, R. J. 2020 m. gruodžio 7 d. apklausos metu pripažino, kad užrakino moterį savo bute ir taip neteisėtai atėmė jai laisvę, tačiau paaiškino, kad nepamena, kur tuo metu buvo, kai A. K. iškrito per langą – gali būti, kad buvo bute, bet gali būti, kad buvo nuėjęs į tualetą ar į lauką parūkyti. Ar matė, kaip moteris lipo per langą, prašė, kad ją paleistų, nepamena, tačiau jeigu ji lipo per langą, greičiausiai buvo ją užrakinęs savo bute. Kaip matyti iš kaltinamojo motinos L. J. parodymų, jai R. J. nurodė, kad moterį užrakino savo bute, galvojo, kad ji užmigs, o pats nuėjo parūkyti.
Įvertinus šiuos duomenis ir kitus jau aptartus įrodymus, darytina išvada, kad aplinkybę, jog buvo užrakinęs savo bute A. K., kaltinamasis pripažino tik priremtas įrodymų. Be to, R. D., V. D., o taip pat ir policijos pareigūnų E. A., R. S. parodymai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis buvo savo kambaryje kai nukentėjusioji šaukėsi pagalbos ir jos neišleido.
Liudytoja R. D. parodė, kad pavakare ji vėl girdėjo A. K. pagalbos šauksmą, suprato, kad jis sklido per langą, taip pat girdėjo kaip langas trumpam užsidarė, po to vėl atsidarė ir vėl girdėjo kaip moteris rėkė „gelbėkit“, po to išėjusi su A. Š. parūkyti, palipusi laiptais žemyn matė A. K., kuri bandė lipti per R. J. buto langą, prašė padėti jai nulipti ir iškrito. Be to, R. D. patvirtino, jog teisingi jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad girdėjo kaip A. K. šaukdamasi pagalbos klausė „kodėl tu mane laikai“, po ko liudytoja ir išgirdo uždaromą langą, o netrukus langas vėl atsidarė, po ko netrukus A. K. iškrito.
Be to, tiek R. D., tiek ir A. Š. parodė, kad neturkus po to, kai A. K. iškrito, iš laiptinės atėjo R. J., kuris norėjo ją pakelti, parsinešti į savo kambarį ir neatrodė nustebęs dėl to, kas atsitiko.
Iš to, kad moteriai šaukiantis pagalbos buvo girdimas kreipinys ir priekaištas, kad jos neišleidžia, po ko netrukus langas trumpam užsidarė, o kai vėl buvo atidarytas nukentėjusioji lipo per langą, darytina išvada, kad nukentėjusiajai A. K. kviečiantis pagalbą, R. J. buvo savo bute, girdėjo jos pagalbos šauksmus, suprato, kad ji norėjo iš jo pasišalinti, o jos neišleisdamas suprato, kad elgiasi neteisėtai, apriboja jai laisvę.
Pažymėtina, jog kaltinamojo versijos dėl jo buvimo/išėjimo iš buto nuolat keitėsi, nebuvo nuoseklios, be to, nei vienos iš jų nepatvirtina kiti įrodymai, o pagrindą tikėti liudytojos R. D. parodymais, iš kurių darytina išvada, kad A. K. R. J. bute buvo ne viena, o su R. J., suteikia ir liudytojų E. A. bei R. S. parodymai. Iš jų parodymų matyti, kad iš karto po įvykio bendravo su kaltinamuoju, kuris, aiškindamas jiems įvykio aplinkybes, neneigė, jog A. K. iškritimo momentu buvo kartu su ja savo kambaryje, nors ir nerišliai, tačiau aiškino, kad jie kartu vartojo alkoholinius gėrimus, jis matė, kad A. K. lipa per langą, nurodė, kad bandė ją pagriebti, bet moteris nuslydo ir nukrito. Šių liudytojų parodymus vertinant su R. D. parodymais dėl užtrenkiamo lango, dėl A. K. priekaišto šaukiantis pagalbos „kodėl tu mane laikai“, kuris aiškiai buvo nukreiptas į konkretų šalia jos buvusį asmenį, darytina išvada, kad kaltinamasis buvo savo kambaryje A. K. šaukiantis pagalbos ir matė kaip ji lipo ir iškrito per langą.
Tai patvirtina, kad kaltinamasis girdėjo moters pagalbos prašymus ir matė, kaip ji lipo pro langą, todėl neabejotinai suprato, kad ji nenori būti jo bute, nori pasišalinti, o jis, neišleisdamas jos iš savo buto, neatrakindamas durų, tokiu būtu jai visiškai be jokio teisėto pagrindo apriboja laisvę. Tai, kad moteris kaltinamojo bute buvo laikoma užrakinta gana ilgą laiką, kaltinamasis neišleido jos, net ir aiškiai girdėdamas jos prašymus gelbėti, ją išleisti, bei suprasdamas jos nenorą būti tame bute, rodo, jog kaltinamasis suvokė, kad neteisėtai apriboja A. K. laisvę ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
Liudytojų R. S., R. T., Z. B., A. P. parodymai apie anksčiau buvusius atvejus kai R. J. užrakinęs iš savo namų neišleido moterų tik patvirtina aplinkybę, kad ir šiuo nagrinėjamu atveju R. J. neteisėtai atėmė A. K. laisvę, užrakindamas ją savo bute ir neleisdamas jai išeiti, kai ji to pageidavo.
R. S. patvirtino, jog ne pirmą kartą važiavo šiuo adresu dėl pranešimų, kad neišleidžia iš namų. Šie jo parodymai visiškai atitinka rašytinius įrodymus – iš policijos registruojamų įvykių ROIK pranešimų matyti, kad 2013 m. gruodžio 17 d. apie 00.40 val. gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), vyksta konfliktas, kaimynas R. J. iš savo buto neišleidžia kaimynės, 2018 m. lapkričio 19 d. taip pat gautas pranešimas, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vyksta konfliktas, pranešėjas girdi, kad moteris prašo atiduoti raktus, paleisti. Bute rasti R. J. ir R. T.. R. T. bei buvusi R. J. sugyventinė Z. B. taip pat patvirtino, jog yra buvę atvejų, kad kaltinamasis jas yra laikęs savo bute prieš jų valią – užrakinęs ir neišleidęs, išėjęs. Šią aplinkybę patvirtino ir R. T. sugyventinis, kaltinamojo draugas A. P..
Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad byloje nustatyta ir įrodyta, jog R. J. 2020 m. gegužės 17 d. laikotarpyje nuo 19.00 val. iki 20.05 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia užrakino buto duris ir tuo metu pas kaltinamąjį namuose besisvečiavusiai A. K. pageidaujant išeiti, to padaryti jai neleido, laikė ją savo namuose, tokiu būdu neteisėtai atėmė jai laisvę.
Byloje taip pat kaltinamojo, liudytojų parodymais nustatyta, kad kaltinamasis įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nes liudytojų parodymais nustatyta, kad būdamas blaivus kaltinamasis yra ramus, o pavartojęs alkoholio tampa agresyvus, įkyrus, priekabus.
Nors kaltinamasis teigia, kad jis turi sveikatos problemų, tačiau specialisto išvadoje nenustatyta, kad kaltinamasis sirgtų psichiniu sutrikimu, kuris būtų sukliudęs jam suprasti ar valdyti savo veiksmus. Šią išvadą teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir teismo ekspertas psichiatras S. S., todėl abejoti R. J. pakaltinamumu, teismas neturi pagrindo.
Apibendrinant, konstatuojama, jog kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji neteisėto laisvės atėmimo požymiai, todėl jo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 146 straipsnio 1 dalį.
Aprašant faktines kaltinimo aplinkybes, buvo nurodyta, kad kaltinamasis tyčia užrakinęs duris paslėpė nuo A. K. raktą, tačiau byloje aplinkybė dėl paslėpto rakto nenustatyta ir neįrodyta, todėl šalintina iš kaltinimo. Šios aplinkybės pašalinimas kaltinimo esmės ir teismo nustatytų aplinkybių, kad užrakinęs savo buto duris R. J. neleido A. K. išeiti iš jo buto ir taip neteisėtai atėmė jai laisvę, nekeičia.
Aukščiau aptartais ir ištirtais įrodymais, t. y. liudytojų R. D., V. D., A. Š. parodymais nustatyta, kad A. K., siekdama pasišalinti iš R. J. buto, esančio antrame namo aukšte, lipo per buto langą, tačiau paslydusi nukrito ant betoninio grindinio, patyrė sunkius kūno sužalojimus ir 2020 m. rugsėjo 12 d. dėl komplikacijų mirė.
2020 m. gegužės 20 d. – 2020 m rugsėjo 14 d. specialisto išvadoje Nr. G1224/2020 (02) konstatuota, kad A. K. patyrė politraumą, pasireiškusią įvairių kūno sričių sužalojimais, o taip pat ir kaukolės skliauto, skruostikaulio lūžiais, galvos smegenų sumušimais, trauminėmis kraujo išlajomis po voratinkliniu bei kietuoju galvos smegenų dangalu, šonkaulių, stuburo slankstelių lūžiais, vidaus organų sumušimais. Šioje išvadoje taip pat konstatuota, jog išvadoje nurodyti sužalojimai susiję tuo pačiu laiku, atspindi didelės kinetinės energijos kinetinę traumą, būdingi kritimui iš aukštumos ir galėjo ištikti nurodytu laiku lipant A. K. per antro aukšto langą ir nukrentant ant nelygaus betoninio pagrindo. A. K. patirta kritimo iš aukštumos trauma kaip nedaloma visuma vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu. Byloje taip pat nustatyta, kad iš karto po įvykio A. K. buvo gydoma, tačiau po keturių mėnesių ligoninėje mirė taip ir neatgavusi sąmonės. 2020 m. rugsėjo 19-2020 m. rugsėjo 18 d. specialisto išvadoje Nr. M 816/2020(02) nustatyta, kad A. K. mirties priežastis yra užsitęsusi po 2020 m. gegužės 17 d. politraumos smegenų koma su išsivysčiusiu sepsiu, pasireiškusiu pūlingu meningitu ir absceduojančiu plaučių uždegimu. Mirtis įvyko nuo patirtos politraumos atokių komplikacijų, svarbiausias sužalojimas šiuo atveju buvo sunki galvos smegenų trauma. Šie duomenys patvirtina, jog kritimo metu patirta politrauma buvo tiesioginė A. K. mirties priežastis.
Kaip jau aptarta aukščiau, byloje neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis buvo neteisėtai atėmęs A. K. laisvę ir laikė ją savo bute prieš jos valią, o A. K., siekdama pasišalinti iš buto, lipo per langą, tačiau nukrito ir sunkiai susižalojo, dėl ko vėliau mirė. Nors kaltinamasis nepripažino savo kaltės dėl neatsargaus A. K. gyvybės atėmimo, tačiau byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad A. K. neteko gyvybės dėl R. J. nusikalstamo nerūpestingumo.
Kaip jau nustatyta, kaltinamasis buvo neteisėtai apribojęs A. K. laisvę, girdėjo nevienkartinius jos pagalbos šauksmus, todėl neabejotinai suprato, kad A. K. nenori būti jo bute, nori iš jo ištrūkti. Dėl šių aplinkybių turėjo pareigą numatyti, kad, siekdama ištrūkti iš kaltinamojo buto ir taip pabėgti nuo jos atžvilgiu kaltinamojo daromos neteisėtos veikos, nukentėjusioji gali elgtis rizikingai, gali lipti per vienintelę angą – langą, ir krisdama susižaloti ar net netekti gyvybės, nes nei kopėčių nei kito saugaus būdo nusileisti ant žemės iš antro aukšto per kaltinamojo buto langą nėra. Be to, kaltinamasis ne tik turėjo pareigą tai numatyti, bet ir galėjo tai padaryti. Bylos duomenys nepatvirtina, kad R. J. būtų buvęs nepakaltinamas ir nesupratęs aplinkos, aplink vykstančių veiksmų, todėl, būdamas suaugęs, pakaltinamas, gyvenimiškos patirties turintis asmuo, neabejotinai turėjo ir galėjo numatyti tokias pasekmes. Kaip nustatyta, A. K., siekdama išvengti jos atžvilgiu vykdomos neteisėtos veikos – laisvės atėmimo, lipo per langą, nukrito ir patyrė sunkius sužalojimus, dėl kurių vėliau ligoninėje mirė. Jeigu kaltinamasis nebūtų neteisėtai apribojęs A. K. laisvės, ji nebūtų lipusi per langą ir tokioms pasekmėms atsirasti rizika nebūtų kilusi, tokios pasekmės nebūtų kilę. Todėl darytina išvada, kad A. K. gyvybės neteko dėl kaltinamojo kaltės, jo nusikalstamo nerūpestingumo, todėl R. J. veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 132 straipsnio 1 dalį kaip neatsargus A. K. gyvybės atėmimas.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis paaiškino, kad kaltę dėl neteisėto laisvės atėmimo pripažįsta, tačiau nenustatyta, kad nuoširdžiai dėl to būtų gailėjęsis, be to, bandė sušvelninti savo padėtį ir sumenkinti savo kaltę, teigdamas, kad jis įvykio metu kambaryje nebuvo, nors teismas nustatė, kad buvo priešingai. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.
IV Dėl bausmės skyrimo
BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).
Kaltinamasis VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė, priklausomybės ligų centre neregistruotas. Valstybinės teismo psichiatrinės tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus gauta specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)2020 R. J. konstatuojamas psichikos sutrikimas – lengvas kognityvinis sutrikimas, tačiau jis neįtakojo gebėjimo suvokti ir valdyti savo veiksmus, todėl darytina išvada, jog R. J. pakaltinamumu abejoti nėra pagrindo.
Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į tai, kad jis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą ir vieną neatsargų nusikaltimą, kurio pasekmės sunkios ir neatstatomos – atimta žmogaus gyvybė. Nesunkų nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia, o neatsargų – dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Nusikaltimai baigti. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Kaltinamasis baustas administracine tvarka, praeityje – 2006 m. vieną kartą teistas pinigine bauda, kurios šiai dienai nesumokėjęs, vykdymas nenutrauktas.
Įvertinus visas šias aplinkybes, tai, kad padarytos dvi nusikalstamos veikos, vienos iš jų pasekmės sunkios ir neatstatomos, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kaltinamasis nukentėjusiosios neatsiprašė, žalos neatlygino, kaltinamajam skirtinos griežčiausios sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės: už BK 146 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – 8 mėnesiai laisvės atėmimo, už BK 132 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies nuostatomis, subendrintinos iš dalies jas sudedant ir paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 2 metus laisvės atėmimo.
Kadangi byloje nėra duomenų apie kai, kokia yra nesumokėta 2006 m. gegužės 24 d. Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos dalis, šiuo nuosprendžiu paskirtoji bausmė su anksčiau paskirta ir neįvykdyta baudos bausme nebendrinamos ir nuosprendžiai vykdytini atskirai.
Nors kaltinamasis praeityje buvo teistas vieną kartą, tačiau tai buvo daugiau nei prieš dešimt metų, veika nebuvo smurtinė, paskirta tik 3 MGL dydžio piniginė bauda. Šioje byloje R. J. teisiamas už du nusikaltimus, kurie vienas su kitu labai glaudžiai susijęs, laiko atžvilgiu sekė vienas po kito, padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas ir vienas neatsargus nusikaltimas. Tai, viena vertus neigiamai charakterizuoja kaltinamojo asmenybę, kita vertus, teismo vertinimu, nerodo, kad jis linkęs piktybiškai pažeidinėti įstatymus. Padarytos nusikalstamos veikos šiuo atveju yra daugiau atsitiktinio pobūdžio, o ne antivisuomeninių nuostatų išraiškos pasekmė. Asmuo turi problemų su alkoholio vartojimu, todėl būtina imtis priemonių padėti kovoti su šia problema. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad, vadovaujantis teismų praktika, turi būti vengiama laisvės atėmimo bausmės skyrimo, jei bausmės tikslų galima pasiekti ir kitomis priemonėmis. Šiuo atveju, įvertinus visas anksčiau nurodytas aplinkybes, bausmės tikslai – kaltinamojo nubaudimas, individualioji bei bendroji prevencija, gali būti pasiekta ir ne pasiunčiant kaltinamojo iš karto atlikti laisvės atėmimo bausmę, tačiau atidedant jos vykdymą bei skiriant kaltinamajam draudimus bei įpareigojimus, kurie teismo vertinimu, esant nuolatinei probacijos pareigūnų stebėsenai, pagalbai ir kontrolei, gali turėti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesio korekcijai, integracijai į visuomenę. Todėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio (įstatymo redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu) nuostatomis, atidėtinas 2 metų laikotarpiui, skiriant įpareigojimus viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Kadangi nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio BK 75 straipsnio nuostatos nenumatė pareigos skirti intensyvią priežiūrą atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą, intensyvi priežiūra kaltinamajam neskirtina.
V Dėl civilinių ieškinių
Civilinė ieškovė Kauno teritorinė ligonių kasa baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį (1 t., b. l. 84–85) dėl 22 386,79 Eur turtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad A. K. nuo 2020 m. gegužės 18 d. iki 2020 m. birželio 15 d. (28 lovadieniai) buvo gydyta LSMU ligoninės Kauno klinikų Centrinės reanimacijos, Neurochirurginės reanimacijos, Galvos smegenų traumų ir Centriniame anesteziologijos skyriuose dėl židininės smegenų hematomos. Taip pat A. K. buvo gydyta VšĮ K. G. slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje Slaugos skyriuje laikotarpiais nuo 2020 m. birželio 15 d. iki 2020 m. birželio 30 d. (15 lovadienių) ir nuo 2020 m. birželio 30 d. iki 2020 m. rugsėjo 12 d. (74 lovadieniai) dėl nozokominės būklės. Už pacientės gydymą ligonių kasa iš viso turėjo išlaidų už 22 386,79 Eur sumą. Gydymo išlaidos paskaičiuotos vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. V-1145 ,,Dėl Aktyviojo gydymo stacionarinėmis paslaugoms nepriskiriamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurių išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, ir jų bazinių kainų sąrašų ir slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų ir jų bazinių kainų sąrašo patvirtinimo“.
Byloje neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusiajai A. K. sužalojimai, dėl kurių ji buvo gydoma ligoninėse nuo 2020 m. gegužės 17 d., ir dėl kurių ją vėliau ištiko mirtis, padaryti neatsargiais nusikalstamais kaltinamojo R. J. veiksmais. Valstybinės ligonių kasos patirtos išlaidos dėl gydymo pagrįstos rašytiniais įrodymais, kurių pagrįstumu teismas neturi pagrindo abejot, todėl konstatuojama, jog civilinis ieškinys įrodytas, pagrįstas, todėl tenkinamas, priteisiant jį visa apimtimi iš R. J..
Nukentėjusioji L. K. baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį dėl 33 409,49 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad turtinę žalą sudaro: 544,49 Eur teisinės pagalbos išlaidos, 865 Eur laidojimo išlaidos, iš viso 1 409,49 Eur. Neturtinę žalą sudaro 32 000 Eur (3 t., b. l. 165–173).
Nukentėjusioji civiliniame ieškinyje nurodė ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad po įvykio jos mama paniro į komą, todėl siekiant tinkamai ja pasirūpinti, ją globoti bei tvarkyti turtinius reikalus inicijavo civilinę bylą dėl neveiksnumo, kurią vedė pasinaudodama teisine pagalba, už kurią iš viso sumokėjo 544,49 eurus, taip pat patyrė 865 eurų turtinę žalą dėl mamos laidotuvių, todėl prašo šias išlaidas priteisti iš kaltinamojo.
Byloje nukentėjusiosios patirtos išlaidos dėl laidotuvių pagrįstos rašytiniais įrodymais – kvitais (4 t., b. l. 29, 47, 38), kurie patvirtina, jog dėl duobės iškasimo, gedulingų pietų ir kitų laidojimo priemonių bei paslaugų nukentėjusiosios šeima patyrė 865 eurų išlaidų. Šios išlaidos pagrįstos, tiesiogiai susiję su A. K. mirtimi, kuri yra neteisėtos kaltinamojo veikos pasekmė. Nukentėjusioji taip pat patvirtino, jog šios išlaidos apskaičiuotas neatėmus 350 eurų laidojimo pašalpos, kurią gavo. Esant šioms aplinkybėms, šioje dalyje civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies, priteisiant iš R. J. 515 eurų (865-350=515) turėtoms laidojimo išlaidoms padengti.
Byloje pridėti rašytiniai duomenys taip pat patvirtina, jog buvo kreiptasi dėl išvados apie A. K. neveiksnumą (4 t., b. l. 2–7), dėl nukentėjusiosios L. K. tinkamumo būti globėja (4 t., b. l. 1), o taip pat byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog už įvairias teisines paslaugas, sprendžiant neveiksnumo nustatymo klausimą buvo sumokėta 544,49 Eur (4 t., b. l. 32–36). Teismas pažymi, jog šios išlaidos nelaikytinos būtinomis turtinėmis išlaidomis, atsiradusiomis dėl nukentėjusiosios sužalojimų ir jos mirties. Jos nėra tiesiogiai susiję su kaltinamojo kaltais veiksmais. Be to, šios išlaidos patirtos sprendžiant klausimą civilinio proceso tvarka, todėl jų atlyginimo klausimas ir turi būti sprendžiamas civilinėje byloje. Dėl šių aplinkybių minėtos išlaidos nelaikytinos turtine žala nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, todėl civilinis ieškinys dalyje dėl 544,49 eurų proceso išlaidų, siekiant nustatyti A. K. neveiksnumą, priteisimo netenkinamas.
Nukentėjusioji taip pat prašo priteisti jai 32 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusioji neturtinę žalą civiliniame ieškinyje grindžia tuo, kad ją ir motiną siejo glaudus ir artimas dvasinis ryšys, kuris dėl mamos mirties buvo negrįžtamai sunaikintas. Su motina santykiai buvo glaudūs, bet ir sudėtingi, nes mama vartojo alkoholį. Kai nukentėjusiajai buvo 12 metų, pradėjo nesaikingai vartoti alkoholį, tačiau net ir tada jų ryšys buvo glaudus. Ji stengėsi mamai padėti gydytis priklausomybę (buvo pasikvietusi gyventi į Airiją, eidavo kartu į Minesotos programą, apmokėdavo mamos skolas, mokesčius), o mama rūpinosi ir pagal galimybes norėjo būti geresnė mama, dalyvavo jos vestuvėse, vaiko krikštynose. Paskutiniu metu su mama nebendravo, tačiau domėjosi jos sveikata bei gyvenimu per trečiuosius asmenis, bent kartą per savaitę pravažiuodavo pro mamos namą, nuolat susižinodavo iš bendrų pažįstamų. Dėl mamos sužalojimų ir netekties patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus. Pirminės gydytojų prognozės buvo, kad mama neišgyvens, vėliau prognozės keitėsi, kol po keturių mėnesių mamos gyvybė užgeso. Sužinojusi, kad mamai liko gyventi vos kelios dienos, patyrė šoką. Emociškai jautėsi suparalyžuota, dėl streso nebegalėjo dirbti, rūpintis šeima, visą laiką lankė mamą ligoninėje, pirko reikalingas priemones, nuolat bendravo su mama, tikėdamasi, kad jų ryšys padės pabusti iš komos. Ji gyveno visiškai depresijoje, užklupo nuolatinis liūdesys, ašaros, bloga nuotaika, apatiškumas aplinkai, teko atsisakyti darbo, nes nebegalėjo susikaupti. Motinai mirus, emocinė būklė dar labiau pablogėjo, prasidėjo nemiga, dėl ko visiškai išseko, turėjo vartoti nervų sistemą veikiančius vaistus, o nuo 2020 m. gruodžio prasidėjo ir panikos priepuoliai, kurių metu paima nerimas, baimė, negali kvėpuoti, dūsta. Dėl patiriamų neigiamų išgyvenimų prasidėjo ir nuolatiniai konfliktai su sutuoktiniu, nutrūko socialinis gyvenimas. Nors mama ir sirgo alkoholizmu, tačiau iki šiol negali susitaikyti su tuo, kad nepavyko atsisveikinti su mama, jos apkabinti, pasakyti, kad ją myli ir atleidžia. Mamą visada mylėjo. Be močiutės liko ir nepilnametis nukentėjusiosios sūnus. Neigiamus dvasinius išgyvenimus padidina ir kaltinamojo neprisipažinimas, tai, kad jis nelankė jos motinos ligoninėje, nukentėjusiosios neatsiprašė, nepasiūlė nei materialinės nei moralinės paramos. Analogiškas aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir teisiamojo posėdžio metu, papildomai paaiškino, kad su motina asmeniškai santykių nepalaikė paskutinius penkerius metus. Nukentėjusiosios sutuoktinis G. K. patvirtino, kad jo sutuoktinės emocinė būsena dėl nelaimės ir motinos mirties buvo bloga, pašlijo santykiai šeimoje, ji nebegalėjo dirbti, rūpintis vaiku, kankino nemiga.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Siekdamas nustatyti atlygintinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia ir įvertina tai, kad nukentėjusiąją ir mirusiąją A. K. siejo giminystės ryšiai. Nukentėjusioji yra žuvusios A. K. dukra. Byloje surinkti duomenys taip pat neleidžia abejoti tuo, kad būtent nukentėjusioji rūpinosi kiek galėdama savo mama nuo įvykio iki jos mirties, o jos sunki sveikatos būklė kėlė nerimą ir susirūpinimą dėl mamos sveikatos būklės, dėl jų santykių ateities. Dėl šių priežasčių nukentėjusioji jautė nerimą, stresą, kitus neigiamus dvasinius išgyvenimus. Nors nukentėjusioji teigė, kad dėl šio įvykio jai buvo depresija, panikos priepuoliai, tačiau medicininiai dokumentai neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad ši būklė atsiradusi būtent dėl nagrinėjamo įvykio ir mamos mirties. Iš medicininių dokumentų išrašo matyti, kad 2020 m. lapkričio mėnesį nukentėjusioji konsultuota neurologo, nurodyta, jog pacientė apie 1 metus laiko kasdien patiria didelį stresą tiek asmeniniame gyvenime, tiek ir darbe, vargina kasdieninis galvos skausmas, jaučia nuovargį, silpnumą, prastai miega, paskutinį mėnesį dažnai jaučia širdies permušimus, diegliukus kairės rankos tirpimą, tirpimą, tirpsta lūpa. Stresinių situacijų metu jaučia panikos atakas – trūksta oro, išmuša karštis, stipriai plaka širdis. Nurodyta diagnozė – įtampos tipo galvos skausmas, vitamino D stoka (4 t., b. l. 40–43). Iš 2021 m. sausio 5 d. išrašo matyti, kad nukentėjusioji skundėsi sutrikusiu miegu, sutrikimas tęsiasi nuo rugsėjo mėn. (4 t., b. l. 44–46). Pažymėtina, jog medicininiuose dokumentuos nėra duomenų, kad nukentėjusioji sietų savo sveikatos pablogėjimą su jos mamai nutikusia nelaime, kaip nurodyta, sveikatos pablogėjimą jaučia apie 1 metus laiko, t. y. dar gerokai iki įvykusios nelaimės. Depresijos diagnozė iš viso nekonstatuota.
Esant tokiems duomenims, nėra pagrindo daryti neginčijamą išvadą, kad nukentėjusiajai sveikata sutriko būtent dėl patirto streso dėl motinos sunkios būklės ir jos mirties, tačiau nukentėjusioji neabejotinai patyrė neigiamus išgyvenimus dėl mamos būklės, o po to ir dėl jos mirties.
Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad nukentėjusioji dirbo iki šio įvykio, ką dirbo ir, kad ji dirbti nebegalėjo dėl šioje byloje nagrinėjamų įvykių patiriamo streso.
Vertinant priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į tai, kad nukentėjusioji ir jos šeima faktiškai jau penkerius metus iki įvykio buvo nutraukusi ryšius su mama. Nors teigiama, kad apie jos gyvenimą susižinodavo iš kitų asmenų, tačiau tai netolygu asmeniniam bendravimui ir tam emociniam ryšiui, kuris būna nuolat, pastoviai periodiškai bendraujant net ir buitinėmis, kasdieninėmis temomis.
Be to, nustatant neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia ir įvertina tai, kad veika, dėl kurios žuvo A. K., nebuvo tyčinė, padaryta dėl neatsargumo, o neigiamų padarinių atsiradimui įtakos turėjo ir pats rizikingas nukentėjusiosios elgesys – būdama neblaivi, objektyviai negalėdama įvertinti grėsmių ji kaip vienintelę išeitį pasirinko lipti per langą, o paslydusi nukrito ant betoninio grindinio ir susižalojo. Įvertinus visas šias aplinkybes, o taip pat tai, kad nukentėjusioji su mama asmeninio ryšio nepalaikė jau penkerius metus, įvertinus neatsargią kaltės formą, pačios žuvusiosios neblaivią būseną, kaltinamojo sveikatą ir jo blogą turtinę padėtį (gyvena iš pašalpos, duomenų, kad turėtų turto, nėra, galimybės dirbti labai ribotos), vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, jog neturtinės žalos dydis mažintinas, priteisiant iš kaltinamojo (duomenys neskelbtini)J. L. (duomenys neskelbtini) 7 000 eurų neturtinei žalai atlyginti.
VI Dėl proceso išlaidų
BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Nukentėjusiosios pateikti rašytiniai duomenys patvirtina, kad ji patyrė 1000 eurų išlaidų atstovo kvalifikuoto teisininko pagalbai pamokėti susipažįstant su bylos medžiaga bei surašant civilinį ieškinį (3 t., b. l. 174–176).
Teismas, aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo kontekste, įvertinęs blogą kaltinamojo turtinę padėtį – gyvena tik iš išmokos, kuri nesiekia 200 eurų, ribotas galimybes dirbti, priteistinų civilinių ieškinių dydžius, nusprendžia nukentėjusiosios patirtų atstovavimo išlaidų iš kaltinamojo nepriteisti.
VII Kiti klausimai
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos, asmens tapatybės kortelė grąžintina kaltinamajam.
Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vatos tamponas su biologiniais pėdsakais, paimtas įvykio vietos apžiūros metu (1 t., b. l. 28–31); daktiloskopinės plokštelės (6 vnt.), paimtos įvykio vietos apžiūros metu (1 t., b. l. 28–31); batų pora, kelnės, kojinės, rankšluostis, pateikti savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (1 t., b. l. 152–154); A. K. abiejų rankų panagių turinys, supakuotas į konteinerius, paimtas reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš VTMT Kauno skyriaus vyresniojo teismo med. eksperto J. V. (1 t., b. l. 162–163); kompaktinis diskas su vaizdo įrašais iš policijos pareigūnų kūno kameros (1 t., b. l. 164, 2 t., b. l. 82–86); daktiloskopinė kortelė su įtariamojo R. J. rankų pirštų ir delnų atspaudų pavyzdžiais (2 t., b. l. 20); R. J. seilių lyginamasis pavyzdys, paimtas pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo metu (2 t., b. l. 21–22); daktiloskopinės kortelės (2 vnt.) su nukentėjusiosios A. K. rankų pirštų ir delnų atspaudų pavyzdžiais, paimtais pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo metu (2 t., b. l. 25–26); kompaktinis diskas su A. K. naudoto telefono abonento išklotinėmis (2 t., b. l. 55–56), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini; mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“, paimtas reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš L. K. (1 t., b. l. 160–161), grąžintinas L. K..
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
R. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.
R. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 132 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šias bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 8 punktu, 10 punktu (įstatymo redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu), laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant kaltinamąjį viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti, asmens tapatybės kortelę grąžinti R. J..
Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš R. J. 22 386,79 Eur (dvidešimt du tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 79 eurocentus) turtinei žalai atlyginti.
L. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš R. J. 515 Eur (penkis šimtus penkiolika eurų) turtinei žalai atlyginti ir 7 000 Eur (septynis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
L. K.
proceso išlaidų už atstovo teisinę pagalbą šioje baudžiamojoje byloje iš R. J. nepriteisti. Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vatos tamponą su biologiniais pėdsakais, paimtą įvykio vietos apžiūros metu (1 t., b. l. 28–31); daktiloskopines plokšteles (6 vnt.), paimtas įvykio vietos apžiūros metu (1 t., b. l. 28–31); batų porą, kelnes, kojines, rankšluostį, pateiktus savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (1 t., b. l. 152–154); A. K. abiejų rankų panagių turinį, supakuotą į konteinerius, paimtą reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš VTMT Kauno skyriaus vyresniojo teismo med. eksperto J. V. (1 t., b. l. 162–163); kompaktinį diską su vaizdo įrašais iš policijos pareigūnų kūno kameros (1 t., b. l. 164, 2 t., b. l. 82–86); daktiloskopinę kortelę su R. J. rankų pirštų ir delnų atspaudų pavyzdžiais (2 t., b. l. 20); R. J. seilių lyginamąjį pavyzdį, paimtą pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo metu (2 t., b. l. 21–22); daktiloskopines korteles (2 vnt.) su nukentėjusiosios A. K. rankų pirštų ir delnų atspaudų pavyzdžiais, paimtas pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo metu (2 t., b. l. 25–26); kompaktinį diską su A. K. naudoto telefono abonento išklotinėmis (2 t., b. l. 55–56), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini; mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, paimtą reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš L. K. (1 t., b. l. 160–161), grąžinti L. K..
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtiems kaltinamiesiems nuo nuosprendžio jiems įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
Teisėja Jolanta Ramonienė