Administracinė byla Nr. eI-3986-644/2019

sekretoriaujant D. L.,

dalyvaujant pareiškėjo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atstovui advokatui P. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą atsakovui A. G., tretieji suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“, dėl atlyginimo dydžio nustatymo už visuomenės poreikiams paimtus atsakovo nuosavybės teise valdomus žemės sklypus.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėjas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą prašydamas:

1) Patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus
2018 m. lapkričio 13 d. akto Nr. ŽVP-258-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Kauno rajono savivaldybės teritorijoje)“ teisėtumą, leisti įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą atsakovo A. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą 118/4599 dalį 0,4599 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), valstybės vardu ir pradėti šią žemės sklypo dalį naudoti visuomenės poreikiams - Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Kauno rajono savivaldybės teritorijoje;

2) Patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus
2018 m. lapkričio 13 d. akto Nr. ŽVP-267-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Kauno rajono savivaldybės teritorijoje)“ teisėtumą, leisti įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą atsakovo A. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą 80/3107 dalį 0,3107 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valstybės vardu ir pradėti šią žemės sklypo dalį naudoti visuomenės poreikiams - Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Kauno rajono savivaldybės teritorijoje;

3) Nustatyti, kad atsakovui A. G. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 13 d. aktu Nr. ŽVP-258-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Kauno rajono savivaldybės teritorijoje)“ paimtą atsakovo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą 118/4599 dalį 0,4599 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dydis yra 217,83 Eur;

4) Nustatyti, kad atsakovui A. G. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 13 d. aktu Nr. ŽVP-267-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Kauno rajono savivaldybės teritorijoje)“ paimtą atsakovo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą 80/3107 dalį 0,3107 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dydis yra 149,08 Eur.

Pareiškėjas pareiškime nurodė, jog Lietuvos Respublikos Seimas 2011 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. XI-1612 pripažino projektą „Rail Baltica“ ypatingos valstybinės svarbos projektu ir patvirtino šį projektą įgyvendinančia institucija Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. sausio 11 d. priėmė nutarimą Nr. 31 „Dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialiojo plano patvirtinimo ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti procedūros pradžios“, kuriuo patvirtino Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialųjį planą (toliau – ir Specialusis planas) ir pagal jį pradėjo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Valstybinės įmonės „Registrų centras“ duomenimis nustačius, kad atsakovas A. G. 2011 m. liepos 13 d. išvyko gyventi į Norvegiją, jis, kaip 10,1971 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) bendraturtis, apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą buvo informuotas 2017 m. sausio 26 d. vietiniame leidinyje „Savaitraštis Kaunui“ bei 2017 m. sausio 28 d. valstybiniame laikraštyje „Lietuvos Aidas“.

Parengus Žemės paėmimo visuomenės poreikiams Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Kauno rajono savivaldybės teritorijoje projektą, pareiškėjas 2018 m. balandžio 17 d. valstybiniame laikraštyje „Lietuvos žinios“ bei 2018 m. balandžio 18 d. vietiniame laikraštyje „Kauno diena“ pateikė informaciją apie visuomenės supažindinimą su šiuo projektu, nurodydamas informaciją apie paimamus visuomenės poreikiams žemės sklypus ar jų dalis, tarp kurių žemės sklypo dalis, priklausanti atsakovui. Minėtuose laikraščiuose buvo nurodyta, kad pasiūlymus dėl projekto sprendinių galima pateikti per 15 darbo dienų nuo minėtų pranešimų paskelbimo spaudoje dienos pranešime nurodytais adresais.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) direktorius
2018 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1P-381-(1.17 E.) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena Kauno rajono savivaldybės teritorijoje) projekto patvirtinimo ir dėl suprojektuotų žemės sklypų pertvarkymo, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo, žemės savininkų nuosavybės teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ patvirtino projektą. Šiuo įsakymu buvo pertvarkyti žemės sklypai, reikalingi paimti visuomenės poreikiams, nurodyti Pertvarkomų žemės sklypų, reikalingų visuomenės poreikiams, sąraše, ir nustatyti jų kadastro duomenys. Pagal šį sąrašą atsakovui su kitais bendraturčiais priklausęs žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), buvo pertvarkytas į 9,4265 ha ploto žemės sklypą, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei kurio 0,2411 ha ploto dalis priklauso atsakovui, 0,4599 ha ploto žemės sklypą, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei kurio 0,0118 ha ploto dalis priklauso atsakovui, taip pat 0,3107 ha ploto žemės sklypą, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir kurio 0,0080 ha ploto dalis priklauso atsakovui. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. rugsėjo 26 d. įsakyme nustatyta, kad žymos apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą perkeliamos į žemės sklypo, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro duomenis.

NŽT direktorius 2018 m. lapkričio 13 d. aktu Nr. ŽVP-258-(1.18.) paėmė visuomenės poreikiams atsakovo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą 118/4599 dalį 0,4599 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas Nr. 1). Šiuo aktu nustatyta, kad nuostolių dėl žemės sklypo pagal Vertinimo ataskaitą paėmimo visuomenės poreikiams dydis – 217,83 Eur, iš jų žemės sklypo vertė – 217,83 Eur, kitų nuostolių, susijusių su žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams, dydis - 0 Eur.

2018 m. lapkričio 13 d. aktu Nr. ŽVP-267-(1.18.) NŽT direktorius paėmė visuomenės poreikiams atsakovo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą 80/3107 dalį 0,3107 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas Nr. 2). Šiuo aktu nustatyta, kad nuostolių dėl žemės sklypo pagal Vertinimo ataskaitą paėmimo visuomenės poreikiams dydis – 149,08 Eur, iš jų žemės sklypo vertė – 149,08 Eur, kitų nuostolių, susijusių su žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams, dydis - 0 Eur.

Pareiškėjas 2018 m. gruodžio 4 d. valstybiniame laikraštyje „Lietuvos žinios“ bei 2018 m. gruodžio 6 d. vietiniame laikraštyje „Kauno diena”, atsakovą viešai informavo apie pasirašytus aktus ir pakvietė per 30 dienų nuo šio pranešimo įteikimo dienos juos pasirašyti bei nurodyti banko sąskaitą, į kurią bus pervedamas atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą turtą. Atsakovas buvo informuotas, kad jei minimi aktai per nustatytą terminą nebus pasirašyti, juose nurodyti atlyginimo dydžiai bus pervesti į notaro depozitinę sąskaitą, o ginčas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams bus nagrinėjamas teisme.

Kadangi atsakovas per nustatytą terminą žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktų nepasirašė, todėl pareiškėjas, vadovaudamasis Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsniu, kreipėsi į teismą dėl šių aktų teisėtumo patvirtinimo. Pareiškėjas iki pareiškimo pateikimo pervedė NŽT aktuose nurodytas sumas – 217,83 Eur ir 149,08 Eur į notaro depozitinę sąskaitą ir apie tai 2019 m. kovo 1 d. raštu Nr. 2-1804 „Dėl informacijos apie atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę ir kitus nuostolius pervedimą į notaro depozitinę sąskaitą“ pranešė atsakovui paskutiniu žinomu gyvenamosios vietos adresu. 

Atsakovas A. G. atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Tretieji suinteresuoti asmenys – akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ ir NŽT atsiliepimuose į pareiškimą nurodė, jog su pareikštais reikalavimais sutinka. Teigė, kad UAB „Capital vertinimas“ turto vertintojo D. G. parengtoje Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertinimas atliktas lyginamuoju metodu, atsižvelgiant į vertinamo turto tipą, paskirtį, jo dislokacijos ir fizines savybes, palyginant panašaus Nekilnojamojo turto sandorių kainas. Nėra įrodymų, kurie patvirtintų Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos neatitikimą Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams. Atsižvelgiant į tai, trečiųjų suinteresuotų asmenų nuomone, minėtoje turto vertinimo ataskaitoje nustatyta atsakovo paimamos žemės vertė yra teisinga. 

Pareiškimas tenkintinas. 

Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo (toliau - Žemės paėmimo įstatymas) 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad apygardos administracinis teismas, priėmęs nutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, toliau nagrinėja ginčą dėl kitų projektą įgyvendinančios institucijos pareiškime, žemės savininko ir (ar) kito naudotojo atsiliepime nurodytų klausimų, tarp jų ir dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę.

Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartimi buvo patenkintas pareiškėjo pareiškimo dalis dėl Žemės paėmimo visuomenės poreikiams 2018 m. lapkričio 13 d. akto Nr. ŽVP-258-(1.18.) ir 2018 m. lapkričio 13 d. akto Nr. ŽVP-267-(1.18.) teisėtumo patvirtinimo ir leidimo pareiškėjui įregistruoti visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus valstybės vardu bei pradėti žemės sklypus naudoti visuomenės poreikiams, todėl nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas tik dėl trečio ir ketvirto reikalavimo – atlyginimo dydžio nustatymo už visuomenės poreikiams paimtus atsakovo nuosavybės teise valdomus žemės sklypus.

Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė, visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos. Paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo. Už žemės sklype esančių sodinių, medynų tūrį, negautą derlių, įdėtas lėšas žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, už jau pastatytus ar statomus žemės sklype asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius ar įrenginius turi būti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar jos apribojimu. Apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į tą pačią žemės verčių zoną žemės verčių žemėlapiuose patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose, sudarytuose nuo Specialiojo plano, kurio pagrindu buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, patvirtinimo iki turto vertinimo ataskaitos parengimo, nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį. Paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir šiame straipsnyje nurodyti nuostoliai apskaičiuojami taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualaus turto vertinimo būdą, o turto vertinimo metodas kiekvienu atveju parenkamas atsižvelgiant į kriterijus, nustatytus Vyriausybės patvirtintoje Turto vertinimo metodikoje. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertė įforminama parengiant turto vertinimo ataskaitą.

Iš atsakovo visuomenės poreikiams paimti žemės sklypai yra žemės ūkio paskirties, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad jiems buvo nustatyta įvairių žemės naudojimo apribojimų, vadovaujantis Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“. Žemės sklype Nr. 1 bei Žemės sklype Nr. 2 nebuvo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų ar neįregistruotų statinių ir nebuvo vykdoma ūkinė veikla.

Vertinimo ataskaitoje nurodyta naujai formuojamo 0,4599 ha žemės sklypo, unikalus
Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 8 490 Eur, taip pat naujai formuojamo 0,3107 ha žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 5 790 Eur, pagal kurias Atsakovui priklausančių Žemės sklypo Nr. 1 bei Žemės sklypo Nr. 2 vertės buvo paskaičiuotos proporcingai Atsakovo nuosavybės teise valdomam žemės plotui, nustatyta taikant lyginamąjį metodą, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintoje Turto ir verslo vertinimo metodikoje (toliau - Metodika). Lyginamojo metodo esmė – vertinamo turto palyginimas su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui (Metodikos 57 punktas). Žemės sklypų rinkos vertę nustatė UAB „Capital vertinimas“, atestuotas nekilnojamojo turto vertintojas D. G., turintis nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą. Turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota atlikti turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių valstybinę priežiūrą įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalis). Vertinimo ataskaita yra galiojanti, todėl laikytina vieninteliu įrodymu nustatant atlyginimo dydį už visuomenės poreikiams paimamą žemę. Atsakovas nepateikė jokių argumentų ar įrodymų dėl konkrečios atlyginimo už paimamą žemę sumos ir kitų patirtų nuostolių, į bylą nepateikė atsiliepimo, posėdžio metu nedalyvavo, todėl teismas vertina, jog atsakovas nurodytam atlyginimo dydžiui neprieštarauja ir dėl to ginčo byloje nėra.

Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovui pagal Vertinimo ataskaitą nustatytas atlyginimo dydis už žemės sklypų paėmimą visuomenės poreikiams ir kitų su šios žemės paėmimu susijusių nuostolių dydis yra teisingas ir atspindi paimtos visuomenės poreikiams nuosavybės rinkos vertę.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą 118/4599 dalį 0,4599 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dydis yra 217,83 Eur, o atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą 80/3107 dalį 0,3107 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dydis yra 149,08 Eur. 

Pareiškėjas į bylą pateikė prašymą atlyginti 843,98 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato tiektas paslaugas, kurias sudarė pareiškimo parengimas, pasirengimas teismo posėdžiui, atstovavimas ir rašto dėl nedalyvavimo 2019-05-16 teismo posėdyje parengimas.

Iš bylos duomenų matyti, kad teisines paslaugas pareiškėjui teikė advokatas P. J., AKJ Consultus advokatų profesinės bendrijos narys.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas.

Teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas. Tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar pats pareiškėjas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-09-25 nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008).

Vertinant pareiškėjo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus, atsižvelgtina į tai, jog ministerijoje veikia atskiras struktūrinis padalinys - Teisės ir personalo skyrius, kurio vienas iš uždavinių yra savarankiškai arba kartu su kitais ministerijos administracijos padaliniais atstovauti ministerijos ir valstybės (jei ministerijai pavesta atstovauti valstybei) interesams teismuose (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2018 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 3P 131 patvirtinti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Teisės ir personalo skyriaus nuostatų 5.3 p.). Šiame padalinyje dirba 11 darbuotojų, iš jų 4 patarėjai ir 6 vyriausieji specialistai (duomenys iš oficialios Susisiekimo ministerijos interneto svetainės). Darytina išvada, kad pareiškėjo vidiniai resursai buvo pakankami tinkamai atstovauti ministeriją viso teisminio proceso metu šioje byloje. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių advokato paslaugų būtinumą šioje byloje surašant pareiškimus ir atstovaujant teismo posėdyje. 

Vertindamas bylos pobūdį teismas atsižvelgia į tai, kad kreipiantis į teismą su analogiško pobūdžio reikalavimais, advokato pagalbos poreikis išlieka itin minimalus. Kaip pagrindas pasitelkiama bazinė byla, suformuota jurisprudencija, o einamoje administracinėje byloje paprastai keičiasi tik šalis, žemės sklypo duomenys, NŽT priimtų aktų pavadinimai ir rekvizitai, atlyginimo už paimamą žemės sklypą suma,  reikalavimo formuluotė ir kiti techniniai duomenys. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes pastarojo pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto, atsakingo už žemės sklypų paėmimą, jėgomis. Byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, galinti turėti itin reikšmingos įtakos pareiškėjo administravimo funkcijų vykdymui arba viešajam interesui, byla buvo tiesiogiai susijusi su jos vykdomomis funkcijomis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovas žemės paėmimo aktų patvirtinimui ir atlyginimo dydžiui iš esmės neprieštaravo (atsiliepimo neparašė, teismo posėdyje nedalyvavo), todėl iš esmės ginčo šioje byloje nėra, jos eiga nebuvo komplikuota ir sudėtinga.

Pažymėtina, kad atsakomybė už kiekvienos institucijos finansinių išteklių ir darbuotojų darbo laiko racionalų paskirstymą tenka institucijos vadovui. Būtent jis, duodamas atitinkamus pavedimus, privalo įvertinti būsimos naudos ir sąnaudų santykį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-01-20 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1331-520/2016).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pareiškėjas nepagrindė aplinkybės, jog advokato pasitelkimas atstovauti jos interesus teisme šiuo atveju buvo būtinas, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra atmestinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 6 straipsnio 4 dalimi, Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 4 punktu, 40 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Nustatyti, kad atsakovui A. G. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 13 d. aktu Nr. ŽVP-258-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Kauno rajono savivaldybės teritorijoje)“ paimtą atsakovo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą 118/4599 dalį 0,4599 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dydis yra 217,83 Eur.

Nustatyti, kad atsakovui A. G. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 13 d. aktu Nr. ŽVP-267-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Kauno rajono savivaldybės teritorijoje)“ paimtą atsakovo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą 80/3107 dalį 0,3107 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dydis yra 149,08 Eur.

Pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai                                                                                    Rimantas Giedraitis

                                                                                                                            Audrius Grauželis

                                                                                                                            Asta Urbonienė