Civilinė byla Nr. e2-21-839/2020

Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00944-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

1.3.7.2.1.; 1.3.7.2.4.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.

UTENOS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 5 d.

Utena

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėjas Gediminas Karpavičius,

sekretoriaujant A. V.,

dalyvaujant ieškovui D. K., jo atstovei advokato padėjėjai A. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-21-839/2020 pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Utenos prekyba“ dėl darbo metu atsiradusios žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 25 000 EUR neturtinės žalos kompensaciją, 622,44 EUR turtinės žalos kompensaciją, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad pagal terminuotą darbo sutartį Nr. 44 (nuo 2016-05-23 iki 2016-07-25) dirbo santechniku UAB „Utenos prekyba“ priklausančiame prekybos centre ,,Rašė“, esančiame (duomenys neskelbtini). 2016-07-03 jam buvo poilsio diena, tačiau jis primygtinai buvo iškviestas atvykti į darbą, nes kitas santechnikas buvo atostogose, dėl ko nebuvo kam sutvarkyti užsikišusios kanalizacijos. Jis telefonu paaiškino, kad nuo šeštadienio iki šiol dalyvavo pobūvyje (krikštynose) ir iš vakaro vartojo alkoholį, todėl negali atvykti, tačiau įkalbėtas ir bijodamas netekti darbo, sutiko. Atvykus į plovimo patalpą vanduo jau buvo apsėmęs patalpą ir veržėsi iš kanalizacijos nuotekų vamzdžio, grindys buvo šlapios (apsemtos), patalpoje buvo nemalonus kvapas. Patalpos išklotos plytelėmis, todėl jos buvo slidžios. Sutvarkius užkimštą kanalizaciją ir likus sutvarkyti darbo vietą, jis sudėjo įrankius ir dukros vyras J. V. nunešė juos į automobilį. Patalpoje liko jis vienas, nes grindyse reikėjo įdėti trapą, tačiau pasilenkus dėti trapo, prarado sąmonę. Kaip vėliau paaiškėjo, praradęs sąmonę jis nugriuvo ir patyrė sunkią galvos traumą.

Nelaimingo atsitikimo metu jam sunkiai sutrikdyta sveikata, ko pasėkoje ilgai gydėsi, lankėsi pas psichologą, vyko reabilitacija, teko papildomai įsigyti kitus vaistus. Šiuo metu jis yra nedarbingas, t. y. liko liekamieji reiškiniai, kurie neišnyks. 

Nelaimingo atsitikimo metu ieškovas dirbo pagal terminuotą darbo sutartį santechniko pareigose, tačiau darbdavys nebuvo išdavęs ieškovui jokių specialių apsaugos priemonių (kaukių, respiratorių ir pan.) bei darbo rūbų, avalynės, galvos apdangalo ir pan. Visus rūbus, avalynę ieškovas pirkosi pats. Ieškovas avėjo paties pirktais sandalais, kurie nėra pritaikyti dirbti slidžiose patalpose, todėl dėl nelaimingo atsitikimo atsakomybė tenka atsakovei.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes jis nepagrįstas. Nurodė, kad ieškovas pagal savo sveikatos būklę galėjo dirbti. Pagal patvirtintus santechniko pareiginius nuostatus jo pareigos buvo atlikti smulkius santechnikos remonto darbus. Pagal pareiginius nuostatus, kolektyvinę sutartį darbuotojo sutikimu galimas viršvalandinis darbas ir darbas poilsio dieną, kai yra būtinumas įvykus avarijai. Pretenzijų ar nesutikimo su pareiginiais nuostatais bei kitokių nusiskundimų iš ieškovo nebuvo gauta. Ieškovas atvyko pagal iškvietimą į darbą, objektyvių duomenų apie jo neblaivumą nebuvo. Tai, jog ieškovas buvo neblaivus darbe, paaiškėjo tik po tyrimo medicinos įstaigoje. Duomenų, kad patalpoje galėjo būti neaiškios kilmės garų ar dujų nebuvo nustatyta, todėl ieškovas neįvertinęs savo sveikatos būklės (nevartojęs vaistų) pats elgėsi neatsakingai. Ieškovas klaidingai nurodo, kad visus darbui tinkamus rūbus ir avalynę pirkosi pats. Visas darbui tinkamas inventorius (įrankiai), įskaitant drabužius, avalynę, ieškovui buvo suteikta iš atsakovo, tačiau kaip jis pats nurodo, iš gamybinių patalpų jis pasiėmė tik įrankius. Todėl ieškovas, atvykęs į darbą neblaivus, nevartojęs jam privalomų vaistų, nepasiėmęs visų saugiam darbui atlikti būtino inventoriaus, o tik įrankius, elgėsi neatsakingai, nesilaikė elementarios darbų saugos. Be to, ieškovas klaidingai nurodo duomenis apie savo netektą darbingumą, nes pagal pateiktus duomenis ieškovo darbingumas sumažėjo 5 proc.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas pagal 2016-05-23 sudarytą terminuotą darbo sutartį Nr. 44 nuo 2016-05-24 iki 2016-07-25 buvo priimtas dirbti santechniku UAB „Utenos prekyba“. Nuo 2016-07-26 darbo sutartis neterminuota, o nuo 2016-08-31 pagal darbo sutartis nutraukta pagal tuo metu galiojusio LR Darbo kodekso (toliau ir DK) 136 str. 1 d. 4 p. Ieškovas pasirašytinai supažindintas su atsakovės vadovo patvirtintais santechniko pareiginiais nuostatais, įvadiniu instruktažu, įvadinių (bendrų) priešgaisrinės saugos instruktavimu, kolektyvine sutartimi. 2016-07-03 ieškovui buvo poilsio diena, tačiau apie 13-15 val. jis buvo iškviestas atvykti į darbą sutvarkyti užsikišusios kanalizacijos. Sutvarkius užkimštą kanalizaciją ir likus sutvarkyti darbo vietą, ieškovas liko vienas patalpoje, nes grindyse reikėjo įdėti trapą, tačiau pasilenkus dėti trapą nugriuvo, ko pasėkoje patyrė galvos traumą. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2016-07-05 pažymoje nurodyta, kad ieškovo patirti sužalojimai priskiriami prie sunkių. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto 2016-07-04 išvados duomenimis ieškovo kraujyje rasta 1,55 ‰ (promilės) etilo alkoholio. 

Nelaimingo atsitikimo metu galiojusio DK 249 straipsnyje nustatyta, kad darbdavys pagal CK normas privalo atlyginti žalą, padarytą dėl darbuotojo suluošinimo ar kitokio jo sveikatos sužalojimo, ar jo mirties atveju arba dėl jo susirgimo profesine liga, jeigu jis nebuvo apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, taip pat dėl darbuotojo turto sugadinimo, sunaikinimo arba praradimo bei jo ar kitų asmenų turtinių interesų pažeidimo. Darbdavio materialinė atsakomybė atsiranda ir kai darbuotojui padaroma neturtinė žala (DK 248 straipsnio 4 punktas). Darbdavio materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygos apibrėžiamos DK 246 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad materialinė atsakomybė atsiranda, kai yra visos šios sąlygos: 1) padaroma žala; 2) žala padaroma neteisėta veika; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; 6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla.

Byloje nėra ginčo dėl to, jog ieškovas ir atsakovė įvykio metu buvo susiję darbo teisiniais santykiais, o pats įvykis susijęs su darbo veikla.

DK 260 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, nustatytos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme. Užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą privalo darbdavys (DK 260 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (2015 m. kovo 26 d. įstatymo Nr. XII-1581 redakcija) (toliau – DSSĮ) 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys turi sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Darbuotojų pareigos saugant savo ir kitų darbuotojų sveikatą bei gyvybę, nurodytos DSSĮ 33 straipsnyje, neatleidžia darbdavio nuo šioje teisės normoje nustatytos pareigos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas minėtą teisės normą, yra nurodęs, kad bendrasis darbdavio atsakomybės principas yra absoliutus ir imperatyvus darbdavio deliktinės prievolės nukentėjusiam darbuotojui atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2010). Taigi, vertinant atsakovės veiksmus, būtina atsižvelgti į visus darbdavio pareigos užtikrinti saugias darbo sąlygas turinį.

DSSĮ 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbdavys imasi priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti ir organizuoja darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę įmonėje. DSSĮ 19 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti bendrieji principai, kuriais vadovaujasi darbdavys, nustatydamas vidinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklės kontrolę įmonėje ir numatydamas priemones darbuotojų saugai ir sveikatai gerinti. Taigi, darbdavys turi pareigą ne tik sudaryti saugias darbo sąlygas, bet ir kontroliuoti kaip laikomasi darbdavio nurodymų, susijusių su darbų sauga. Konkrečios darbdavio pareigos užtikrinant saugias darbo sąlygas yra apibrėžtos DSSĮ 25 straipsnio 1 dalyje.

Pagal atsakovės kolektyvinę sutartį (2.1.1 p.) atsakovė yra įsipareigojusi tinkamai organizuoti darbuotojų darbą, laikytis darbo įstatymų, darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių bei kitų teisės aktų reikalavimų. 8.2. p. numato, kad darbdavys nemokamai aprūpina darbuotojus darbo drabužiais, individualios saugos priemonėmis.

Nagrinėjamu atveju taip pat reikšminga įvertinti darbdavio pareigą kontroliuoti, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, ar įmonėje nustatyta tvarka nušalinti nuo darbo darbuotojus, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų (DSSĮ 25 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Pagal byloje pateiktus duomenis negalima konstatuoti, jog atsakovė, užtikrindama saugias darbo sąlygas, atliko būtinus veiksmus, susijusius su saugių darbo sąlygų sudarymu atliekant santechniko pareigas. Taip pat negalima konstatuoti, jog atsakovė, užtikrindama saugias darbo sąlygas, atliko būtinus veiksmus, susijusius ir su taros plovimo patalpos eksploatavimu, t. y. atliko profesinės rizikos darbo vietoje vertinimą (DSSĮ 25 straipsnio 1 dalies 2 punktas), patvirtino darbų saugos reikalavimus darbo vietose ir supažindino su jais darbuotojus (DSSĮ 25 straipsnio 1 dalies 5-6 punktai), suteikė saugiam darbui reikalingas priemones (DSSĮ 25 straipsnio 1 dalies 3-4 punktai).

Profesinės rizikos įvertinimo 2018 m. gruodžio 19 d. duomenyse – ataskaitoje profesinės rizikos įvertinimo kortelėje Nr. 2 nurodoma, kad profesinės rizikos vertinimo objektas „Nepastovi darbo vieta. Santechnikas“. Vertinant fizinių veiksnių: kritimo ant lygaus paviršiaus pavojus vertinta „slidus pagrindas dėl klimatinių sąlygų (vanduo, lapai, sniegas, ledas). Tam esančios rizikos šalinimo ir /ar mažinimo priemonės nurodytos kaip sezono metu valomas sniegas ir barstymas smėliu.

Duomenų, kad santechniko profesinė rizika buvo vertinta iki nelaimingo atsitikimo ar po to konkrečiai nepastoviai santechniko darbo vietai statinio viduje esančių patalpų (taros plovimo, sanitarinių mazgų ir pan.) atžvilgiu, nėra, todėl nėra pagrindo teigti, jog santechniko darbo vietos profesinės rizikos veiksniai darbdavio buvo tinkamai įvertinti ir tam numatyta bei imtasi tinkamų saugos priemonių. Iš byloje pateiktų fotonuotraukų ir kitų įvykio vietą fiksuojančių dokumentų matyti, kad grindų danga patalpoje, kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas, yra plytelės, tačiau duomenų apie tokios grindų dangos technines charakteristikas pateiktuose prekybos centro „Rašė“ statybos dokumentuose nėra. Liudytoja V. T. nurodė, kad šioje patalpoje plaunama dėžės nuo žalios mėsos, kibirai nuo silkių. Liudytojos teigimu, ant grindų riebalų nebūna, nors prisitaško, nes tai taros plovykla. Slidžių grindų rizikos įvertinimas šiose patalpose nėra vertintas, nors pagal bylos duomenis taros plovimo patalpoje grindų slidumas yra galimas dėl joje vykdomų procesų, t. y. taros plovimo, išsiliejusios produkcijos, vandens, taip pat ir dėl kanalizacijos užsikimšimo. Taigi nagrinėjamu atveju didesnė paslydimo rizika minėtoje patalpoje kyla ne tik santechniko pareigas atliekančiam asmeniui, bet ir kitiems darbus šioje patalpoje atliekantiems asmenims, tačiau duomenų apie rizikos įvertinimą šiuo atžvilgiu nėra pateikta, todėl negalima konstatuoti, jog atsakovė tinkamai įvertino rizikos veiksnius. 

Darbuotojų aprūpinimą asmeninėmis apsaugos priemonėmis (toliau - AAP) reglamentuoja Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007-11-26 įsakymu Nr. Al-331 (toliau Nuostatai). Nuostatų 4. p. nurodyta, kad AAP turi būti naudojama, kai negalima išvengti rizikos arba pakankamai jos apriboti kolektyvinėmis apsaugos techninėmis priemonėmis, darbo organizavimo priemonėmis, metodais ar tvarka. Nuostatų 7.13. p. nurodyta: darbdavys privalo įvertinti darbo aplinkos rizikos veiksnius ir parinkti asmenines apsaugos priemones, vadovaudamasis techninio reglamento „Asmeninės apsauginės priemonės", darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų, higienos normų nuostatomis, techniniais ir technologiniais dokumentais, rizikos įvertinimo duomenimis, darbo įrenginių techniniais dokumentais ir jų naudojimo instrukcijomis bei kitais dokumentais, ir pagal Nuostatų 7.13.2. p. parengti Darbuotojams nemokamai išduodamų asmeninių apsaugos priemonių sąrašą (Nuostatų 4 priedas).

Byloje nėra pateikta duomenų, jog atsakovė yra parengusi pagal Nuostatų 4 priedą dokumentą, kuriame būtų nurodyta, kokiomis AAP privalo būti aprūpinamas santechnikas. Bylos duomenimis taip pat nėra pagrindo išvadai, jog ieškovas išvis buvo aprūpintas individualiai jam tinkančiomis (pagal asmens individualius svorio, dydžio ir pan. duomenis) apsaugos priemonėmis. Atsakovės darbuotojų J. V. ir R. K. 2016-07-08 pažyma, jog asmeninės apsaugos priemonės ieškovui buvo duotos naudotis niekur to nefiksuojant, objektyviai nepatvirtina priemonių išdavimo fakto, taip pat tokie duomenys neleidžia nustatyti ar priemonės, jeigu jos buvo išduotos, atitinka keliamus reikalavimus. Nuostatų 7.16. p. nurodyta: darbdavys privalo aprūpinti darbuotojus asmeninėmis apsaugos priemonėmis, paženklintomis CE ženklu ir turinčiomis EB atitikties deklaraciją, įrodančią kad asmeninė apsaugos priemonė atitinka techninio reglamento „Asmeninės apsauginės priemonės* II priede nustatytus saugos ir sveikatos reikalavimus.

Techninis reglamentas „Asmeninės apsauginės priemonės“ patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2000-07-03 įsakymu Nr. 69 (II priedo 3.1.2.1. p. „Apsauga nuo kritimo paslydus“ nustato, kad: saugančio nuo slydimo apavo padai turi turėti papildomus įtaisus arba būti sumodeliuoti ir pagaminti taip, kad atsižvelgiant į paviršiaus pobūdį ar struktūrą, svorio ir trinties veikiami, užtikrintų reikiamą sukibimą su paviršiumi.

Teiginiai, jog gamybinėse patalpose buvo bendro naudojimo guminiai batai, kuriais galėjo naudotis bet kuris darbuotojas, taip pat negali būti vertinama kaip tinkamas aprūpinimas asmeninėmis apsaugos priemonėmis, nes kaip minėta asmeninė apsaugos priemonė turi atitikti individualius asmens fizinius duomenis bei keliamus reikalavimus. Be to, tokie teiginiai objektyviais duomenimis nėra patvirtinti.

Aplinkybės, kad ieškovas buvo priimtas terminuotam laikotarpiui, nagrinėjamu atveju, neturi jokios reikšmės, nes asmeninės apsaugos priemonės darbuotojui privalo būti išduotos prieš jam pradedant vykdyti darbus (dirbti).

Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2019-11-11 Nr. 11-1783(19) atliktos ekspertizės akto išvadomis nelaimingo atsitikimo mechanizmas buvo toks: D. K. taros plovimo patalpoje tvarkydamas užsikišusią kanalizaciją dėl vienareikšmiškai nenustatytų priežasčių (labiausiai tikėtina, paslydęs) neteko pusiausvyros ir krisdamas patyrė sužalojimus. Akte konstatuota, jog tai, kad D. K. nelaimingo atsitikimo metu vykdydamas kanalizacijos tvarkymo darbus taros plovimo patalpoje dėvėjo avalynę, nepritaikytą apsaugoti darbuotoją nuo paslydimo, turėjo reikšmės nelaimingo atsitikimo kilimui, nes didino nelaimingo atsitikimo darbe riziką, o tiriamuoju atveju, tikėtina, kad ir lėmė nelaimingo atsitikimo tokiomis aplinkybėmis kilimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad darbdavys, organizuodamas darbus, turi maksimaliai stengtis ir visiškai laikytis saugos užtikrinimo reikalavimų. Kai ne visi saugos reikalavimai įvykdomi, turi būti vertinama, kiek jie objektyviai buvo žalos priežastis ir lėmė neigiamas pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008).

Nagrinėjamu atveju aukščiau paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovė netinkamai vykdė darbų saugos užtikrinimo reikalavimus, neįvertino darbo aplinkos esančių rizikos veiksnių, neparinko ir neaprūpino darbuotojo tinkamomis asmeninės apsaugos priemonėmis. Be to, nėra pateikta duomenų dėl kontrolės kaip laikomasi darbų saugos ir darbo vietos švaros reikalavimų taros plovimo patalpoje. Darbo inspekcijos atliktame nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo medžiagoje tokių duomenų taip pat nėra. Taigi galima daryti išvadą, jog nėra jokio reguliavimo dėl minėtos patalpos atžvilgiu vidinės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės kontrolės ir numatytų priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai gerinti.

Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog slidžios grindys yra viena iš profesinių rizikų taros plovimo patalpoje. Nustačius, kad šios rizikos pasireiškimas nebuvo tinkamai kontroliuojamas, neišvengiamai padidėjo griuvimo paslydus ant grindų tikimybė, atsižvelgiant į tai, jog, nagrinėjamu atveju, darbuotojas (santechnikas) nebuvo aprūpintas asmeninėmis apsaugos priemonėmis - apavu saugančiu darbuotoją nuo paslydimo. Ši rizika galėjo būti suvaldoma minimaliomis sąnaudomis, t. y. aprūpinant darbuotoją AAP bei nustatant ir kontroliuojant taip pat reikalaujant darbuotojus laikytis instrukcijų taros plovimo patalpoje ir atliekant santechniko pareigas. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovės netinkamų veiksmų ir įvykusio nelaimingo atsitikimo.

Tokios aplinkybės leidžia konstatuoti atsakovės veiksmų neteisėtumą, pasireiškusį netinkamu darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų vykdymu, bei priežastinį ryšį tarp šių veiksmų ir nelaimingo atsitikimo. 

Atsakovės nurodytos aplinkybės, jog nelaimingą atsitikimą iš esmės lėmė ieškovo liga, netinkamas vaistų vartojimas, neblaivumas, teismo vertinimu, nėra įrodytos, nes pagal Ekspertizės akto išvadas konstatuota, jog duomenų, kad griuvimo priežastis buvo ieškovo liga - cukrinis diabetas, nėra, o realios reikšmės tam negalėjo turėti ir cukriniu diabetu sergančio ieškovo neblaivumas. 

Pažymėtina, kad atsakovės kaltės prezumpcija nepaneigta. Atsakovė nenurodė jokių aplinkybių, trukdžiusių jai vykdyti efektyvią darbų saugos reikalavimų laikymąsi.

Taigi, esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad egzistuoja visas atsakovės kaip darbdavio atsakomybės sąlygos pagal DK 246 straipsnį, todėl atsižvelgiant į bendrąjį darbdavio atsakomybės principo absoliutumą, atsakovė turi pareigą atlyginti ieškovo patirtą žalą.

Visgi, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju turi būti įvertintos aplinkybės, jog ieškovas atlikti darbo atvyko neblaivus bei kitos su jo darbinių funkcijų atlikimu susiję pareigos, kurios yra reikšmingos.

DK 247 straipsnyje nustatyta, kad jeigu žalai atsirasti sudarė sąlygas nukentėjusiojo kaltė (sužalojimo ir mirties atvejais – sužalotojo (mirusiojo) asmens didelis neatsargumas), žalos atlyginimas yra mažinamas atsižvelgiant į kaltės laipsnį arba reikalavimas atlyginti žalą atmetamas. DSSĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvieno darbuotojo pareiga yra vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminių dokumentų reikalavimus ir darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, su kuriais jie supažindinti ir apmokyti juos vykdyti, ir kaip galima labiau rūpintis savo ir kitų darbuotojų sauga ir sveikata remiantis savo žiniomis ir vadovaujantis padalinio vadovo, darbdaviui atstovaujančio asmens duotais nurodymais ir vienas iš šią pareigą sudarančių elementų yra pareiga nedelsiant pranešti darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai, padalinio vadovui, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai ar jos darbuotojams, darbuotojų saugos ir sveikatos komitetui, darbdaviui atstovaujančiam asmeniui apie situaciją darbo vietose, darbo patalpose ar kitose įmonės vietose, kuri, jų įsitikinimu, gali kelti pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai. Darbuotojai taip pat turi pranešti apie darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimus, kurių patys pašalinti negali arba neprivalo (DSSĮ 33 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Atsakovės vadovo patvirtintuose santechniko pareiginiuose nuostatuose nurodoma: santechnikas turi mokėti ir žinoti saugos darbe, priešgaisrinės saugo, gamybinės sanitarijos, elektrosaugos reikalavimus (4 p.); santechniko pareigos laikytis darbo drausmės, darbo vidaus taisyklių, saugumo technikos ir priešgaisrinės saugos, elektrosaugos reikalavimų, darbo metu nenaudoti alkoholinių gėrimų (7 p.); santechniko teisės reikalauti, kad būtų sudarytos normalios darbo sąlygos, nepradėti dirbti, kol nebus sudarytos saugios darbo sąlygos ir negrės pavojus sveikatai ar gyvybei. Nedirbti, jei yra pavojus jo saugai ir sveikatai (pagal nuostatus įrašyta žodis „dirbti“, tačiau teismo nuomone tai vertintina kaip rašymo apsirikimas, bet ne sąmoningas nurodymas dirbti, jei yra pavojus jo saugai ir sveikatai) (1, 3 p.). Ieškovas nuostatuose pasirašęs, jog su jais susipažino.

Ieškovas nurodė, jog valyti užsikimšusią kanalizaciją teko ne kartą, tačiau duomenų, jog ieškovas kreipėsi į savo tiesioginius vadovus ar darbų saugos specialistą dėl to, kad kai kuriose patalpose nesaugu dirbti dėl grindų slidumo, jog jis neturi tinkamų asmeninių apsaugos priemonių, nėra pateikta.

DK 123 str. 1 d. nustatė, kad jei darbuotojas pasirodė darbe neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, darbdavys tą dieną (pamainą) neleidžia jam dirbti ir nemoka jam darbo užmokesčio. Kitais atvejais nušalinti darbuotoją nuo darbo (pareigų) darbdavys gali tik įstatymų nustatytais pagrindais. Ieškovo teigimu, jis informavo, jog pats negali vairuoti, nes yra neblaivus, tačiau nepaisant to, jis vis tiek buvo kviečiamas atvykti į darbą. Teismo nuomone, tokia nurodyta informacija buvo pakankamas pagrindas manyti, jog darbuotojas ne tik kad negali vairuoti, bet ir jam negali būti leista dirbti, o leista dirbti tik patikrinus blaivumą. Objektyvių duomenų, kurie leistų manyti, jog ieškovas šios informacijos telefonu nenurodė jį kvietusiai parduotuvės administratorei, nėra. Juolab, kad liudytoja apklausta V. T. nurodė, jog ieškovas „pasakė lyg ir kad krikštynos buvo ir kad negali atvažiuoti“. Be to, nėra jokio pagrindo manyti, jog asmuo žinodamas, jog yra vartojęs alkoholį ir poilsio dieną nebandytų išvengti darbo atlikimo, todėl tikėtina, jog informacija apie ieškovo neblaivumą buvo nurodyta. Visgi, nagrinėjamu atveju, sprendimą atvykti į darbą priėmė ieškovas ir nors tokiu atveju, teismo nuomone, ieškovo elgesio negalima pripažinti buvus pakankamai atidžiu, rūpestingu, apdairiu ir atsargiu, tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad budėjimo grafiko atsakovė nebuvo nustačiusi, o ieškovo atvykimas iš esmės buvo sąlygotas to, kad kitas darbuotojas (santechnikas) atostogavo. Sutiktina, kad pradėjus neseniai dirbti ieškovui nesinorėjo prarasti darbą ar sulaukti priekaištų dėl pareigų atlikimo, kai į darbą esi priimtas laikinai (bandomajam laikotarpiui, kaip nurodyta 2016-07-08 Saugos darbų inžinieriaus-energetiko J. V. ir ūkvedžio R. K. pažymoje). Kita vertus, žmogaus sveikata ir gyvybė nėra lygiaverčiai darbo turėjimui, juolab, jog objektyvių duomenų, kurie leistų manyti, kad dėl šio įvykio ieškovas būtų praradęs darbą, nes kaip jis pats nurodė tai nebuvo jo budėjimo ar darbo diena ir pagal darbo taisykles jis galėjo dirbti tik savo paties sutikimu. Tokios aplinkybės, teismo nuomone, leidžia teigti, jog didesnė dalis atsakomybės tenka atsakovei, nes būtent ji privalėjo organizuoti santechniko darbo laiką taip, kad darbuotojas neabejotinai žinotų, jog konkretų savaitgalį ar kitą poilsio dieną jam yra budėjimas ir jis gali būti iškviestas į darbą. Tokiu būdu atsakomybė dėl alkoholio vartojimo ar kitų laisvalaikio veiklų, kurios gali sutrukdyti jam atlikti darbines funkcijas, tektų darbuotojui. Nagrinėjamu atveju iškvietimo poilsio dieną reglamentavimo nėra, todėl toks neapibrėžtumas leidžia daryti išvadą, jog darbuotojas kiekvieną savaitgalį ar poilsio dieną yra kaip budintis darbuotojas.

Nagrinėjamu atveju, teismo nuomone, nei viena iš šalių nebuvo pakankamai atsargi ir rūpestinga dėl to, jog ieškovas į darbą turėjo atvykti neblaivus ir atlikti darbines pareigas, tačiau didesnė atsakomybės dalis tenka atsakovei, nes būtent jos pareiga yra tinkamas darbo organizavimas.

Teismo nuomone, nustačius, kad ieškovas buvo supažindintas su pareiginiais santechniko nuostatais, kuriuose yra nustatyta darbuotojo teisė reikalauti, kad būtų sudarytos normalios darbo sąlygos, taip pat esant DSSĮ 33 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytai darbuotojo pareigai pranešti darbdaviui apie darbų saugos reikalavimų pažeidimus, kurių negali pašalinti, bei jo atvykimas į darbą ir dirbimas esant neblaiviam, vertintina iš dalies kaip paties ieškovo kaltė, pasireiškusi neatsargumu, kuris taip pat iš dalies lėmė ieškovo patirtą traumą darbo vietoje.

Nors byloje esančiais duomenimis (taip pat ekspertizės akto išvadomis) nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog ieškovo neblaivumas iš esmės buvo nelaimingo atsitikimo priežastis, tačiau, teismo nuomone, nagrinėjamu atveju negalima visiškai atmesti alkoholio poveikio asmens elgsenai. Juolab, jog ieškovo kraujyje rasta 1,55 ‰ (promilės) etilo alkoholio, kas atitinka vidutinį girtumą. Visuotinai yra žinoma ir moksliškai įrodyta, kad alkoholis turi poveikį žmogaus elgsenai ir tai pasireiškia nekoordinuotais judesiais, nestabilia laikysena, mažesniu atidumas ir atsargumu, lėtesne reakcija, silpnina judėjimo įgūdžius, raumenų koordinaciją ir reakciją į aplinkos veiksnius (http://www.smlpc.lt/media/file/Skyriu_info/Naudingi_patarimai/Alkoholio_vartojimo_padariniai.pdf). 

Tačiau, būtina pabrėžti, kad nelaimingo atsitikimo darbe priežastimi pripažintini būtent atsakovės neteisėti veiksmai (neveikimas), pasireiškę AAP neišdavimu, saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankamumu, profesinės rizikos, jog gali kilti papildomas pavojus darbuotojui paslysti ir susižeisti neįvertinimu ir prevencinių priemonių rizikai sumažinti ar išvengti nenumatymu, taip pat tinkamai neapibrėžtu darbo organizavimu. Teismo vertinimu, atsakovė byloje neįrodė, jog darbovietėje būtų numatytos prevencinės priemonės rizikai dėl grindų slidumo taros plovimo patalpoje sumažinti ar išvengti, todėl ieškovo nepakankamas atsargumas (dėl neblaivumo, AAP nepareikalavimo) nesudaro pagrindo atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės – prievolės atlyginti ieškovui dėl sveikatos sužalojimo patirtą neturtinę žalą, nes ji turėjo pareigą neleisti ieškovui dirbti, išduoti tinkamas AAP, įvertinti riziką, nustatyti, reikalauti ir kontroliuoti kaip laikomasi darbų saugos. Kita vertus, kaip minėta, ieškovo nepakankamas atsargumas yra teisiškai reikšmingas kaip vienas iš kriterijų, sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio (DK 247 straipsnis).

Dėl turtinės žalos.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo ar asmenys privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 straipsnio 1 dalis); nuostolius nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (CK 6.283 straipsnio 2 dalis).

Ieškovas prašo priteisti 622,44 EUR turtinės žalos, kuri susidaro iš: 5,50 EUR pašto išlaidų; 134,94 EUR išlaidos vaistams; 482 EUR teisinės pagalbos išlaidų.

Iš bylos duomenų matyti, kad dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo, jo pripažinimo draudžiamuoju įvykiu ieškovui teko ne kartą susirašinėti su įvairiomis valstybinėmis, sveikatos priežiūros įstaigomis, siųsti papildomą informaciją, paklausimus ir pan. Išlaidos patvirtintos pašto siuntų siuntimo laikotarpiu nuo 2017-07-17 iki 2018-02-01 kvitais. Kadangi to nebūtų reikėję atlikti, jeigu nelaimingas atsitikimas darbe nebūtų įvykęs, todėl konstatuotina, jog patirtos 5,50 EUR pašto išlaidos atlygintos.

Dėl 482 EUR teisinės pagalbos išlaidų ieškovas nurodė, jog jos patirtos už teisinę pagalbą, kuri buvo suteikta sprendžiant ginčą su VSDFV dėl nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudžiamuoju įvykiu. Šis ginčas buvo nagrinėjamas Panevėžio apygardos administraciniame teisme, administracinėje byloje Nr. I-455-739/2017, tačiau, kodėl šios išlaidos nebuvo prašomos atlyginti nagrinėtoje byloje, būtent dėl kurios jos ir buvo patirtos, ieškovas nurodė nebepamenantis. Teismo nuomone, bylinėjimosi išlaidų, patirtų sprendžiant ginčą su kitu subjektu kitoje byloje, negalima tiesiogiai susieti su atsakove, nes atsakovė neįtakojo VSDFV priimto sprendimo ir negali atsakyti už tai, kad VSDFV sprendimas nepripažinti nelaimingo atsitikimo darbe draudžiamuoju įvykiu buvo nevisiškai teisingas. Dėl šių išlaidų atlyginimo turėjo būti sprendžiama byloje tarp ieškovo ir VSDFV, nes būtent dėl ginčo tarp jų išsprendimo išlaidos buvo patirtos, todėl ši reikalavimo dalis atmestina.

Prašomos priteisti 134,94 EUR išlaidų vaistams sumos taip pat negalima laikyti pilnai įrodyta ir pagrįsta. Iš byloje pateiktų medicininių duomenų matyti, kad vaistai Nebivolol, Perindoprilum ieškovui dėl jo buvusių sveikatos sutrikimų buvo skiriami ir jo vartojami iki nelaimingo atsitikimo darbe. Tiesiogiai susieti, jog šių vaistų įsigijimas buvo sąlygotas nelaimingo atsitikimo darbe, nėra pakankamo pagrindo (patikslinto ieškinio vaistų įsigijimo lentelės 2, 3, 6, 10 punktai), todėl šioje dalyje reikalavimas atmestinas (ištaisius skaičiavimo klaidą 2 p.). Nors pagal ieškinyje nurodytą lentelę, kai kurių vaistų konkreti įsigijimo kainą nėra patvirtinta mokėjimo dokumentu (patikslinto ieškinio vaistų įsigijimo lentelės 9, 14, 15, 16 p.), tačiau medicininių išrašų, asmens sveikatos kortelių duomenimis vaistai Clorazepat, Sertralinum ir kt. buvo skiriami ieškovui. Kitais objektyviais duomenimis nepaneigus, jog tokie vaistai nebuvo skiriami tikėtina, jog skirti vaistai buvo įsigyti. Taigi ieškovui priteistina 106,76 EUR išlaidų vaistams

Iš viso ieškovui priteistina 112,26 EUR turtinės žalos atlygimo.

Dėl neturtinės žalos priteisimo.

Ieškovas nurodė, kad patirtą neturtinę žalą vertina 25 000 EUR suma.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kasacinis teismas, nustatydamas neturtinės žalos kriterijus sveikatos sutrikdymo bylose, ne kartą yra pažymėjęs, kad, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimus, atsižvelgtina ir į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose.

Kasacinio teismo praktikoje panašaus pobūdžio bylose (sužalojus sveikatą dėl nelaimingo atsitikimo darbe) priteisiama nuo 2 896,20 Eur (10 000 Lt) iki 25 000 Eur neturtinė žala: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1049/2003 (šioje byloje darbuotojui buvo nutraukti kairės rankos pirmasis pirštas ir nykštys, darbuotojas neteko 60 proc. darbingumo, priteista 15 000 Lt neturtinės žalos); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2004 (darbuotojas patyrė daugybinius kaulų lūžius, neteko 50 proc. darbingumo, priteista 15 000 Lt neturtinės žalos); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006 (darbuotojas patyrė pavojingą gyvybei kūno sužalojimą, jam nustatytas smegenų pakenkimas ir kaukolės pamato lūžis, priteista 25 000 Lt neturtinės žalos); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2006 (darbuotojas dėl kritimo iš aukščio neteko 100 procentų darbingumo, buvo nustatyta pirma invalidumo grupė su visiška negalia, priteista 50 000 Lt neturtinės žalos); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2006 (darbuotojas neteko 40 proc. darbingumo, taip pat patyrė estetinius išvaizdos sužalojimus dėl sprogimo, priteista 30 000 Lt neturtinės žalos); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2007 (dėl traumos darbuotojas neteko 85 proc. darbingumo, jam nustatyta pirma invalidumo grupė, apsunkintos judėjimo galimybės, sutriko lytinė funkcija, priteista 50 000 Lt neturtinės žalos); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008 (darbuotojas neteko plaštakos, nustatytas 50 proc. netektas darbingumas, priteista 50 000 Lt neturtinės žalos); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012) (darbuotojas patyrė sunkią traumą, nustatytas smegenų sumušimas ir kaukolės lūžiai, neteko 50 proc. darbingumo, priteista 50 000 Lt neturtinės žalos); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2015 (darbuotojas tapo neįgalus, nedarbingas, paralyžiuotas ir priklausomas nuo aplinkinių, jam būtina nuolatinė slauga, priteista 21 721,50 Eur (75 000 Lt) neturtinės žalos); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-313/2018 (darbuotojui buvo traumuota dešinė plaštaka, kuri vėliau dėl traumos amputuota, dėl to jis neteko 45 procentų darbingumo, priteista 25 000 Eur neturtinės žalos).

Byloje pateiktais duomenimis įrodyta, kad ieškovas darbe patyrė traumą, kurios nustatyta diagnozė: bifrontalinė kontūzija, subdurinė hematoma, pakauškaulio lūžis. Dėl to jis nuo 2016 m. liepos 3 d. iki 2016 m. liepos 19 d. buvo visiškai nedarbingas ir gydomas ligoninėje; 2016-07-20 – 2016-08-13 laikotarpiu reabilitacija. Nuo 2016-09-16 ir šiuo metu terminuotai iki 2021-05-08 nustatytas netektas darbingumas 60 proc., taigi ieškovo nedarbingumas padidėjo 5 proc., nes nuo 2014-02-05 iki 2021-05-08 buvo nustatytas 55 proc. nedarbingumas. Medicininių dokumentų duomenimis ieškovo darbingumas neatsistatė, išliko kalbos, atminties, eisenos, pusiausvyros sutrikimai; nepastovūs galvos skausmai. Pagal 2018-03-20 išrašą/siuntimą liko uoslės, skonio sutrikimai, diskomfortas, sutrikusi koordinacija, galvos svaigimas. Psichiatrų diagnozuota potrauminis sindromas, organinis afektinis sutrikimas. Ieškovui skirti ir jis turi vartoti daugiau papildomų vaistinių preparatų.

Teismas vertina, kad ieškovo patirtas sveikatos sužalojimas darbe pagal šio nelaimingo atsitikimo aplinkybes ir pasekmes nėra tapatus teismų praktikoje aptartiems atvejams, tačiau atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad dėl traumos jis patiria (patyrė) sunkumų ieškant darbo ir jį dirbant; į tai, kad jo darbingumas į prieš tai buvusį lygį neatsistatė; patirtos traumos padariniai nėra išnykę dėl ko ieškovui tenka vartoti papildomus vaistus; į tai, kad ieškovas patyrė fizinį skausmą, gydymą, taip pat patyrė dvasinių išgyvenimų, netikrumą dėl ateities, socialinę adaptaciją ir pan., į šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį (atsakovė stabiliai pelningai veikianti įmonė), o ieškovo turtinė padėtis pagal byloje pateiktus duomenis nėra itin gera ir darbinės pajamos jam buvo būtinas pragyvenimo šaltinis, kas iš esmės įtakojo jo apsisprendimą atvykti į darbą poilsio dieną; padarytos turtinės žalos dydį bei į tai, kad dėl žalos atsiradimo dalis atsakomybės tenka ir pačiam ieškovui, nes jo atvykimas į darbą esant neblaiviam, leidžia konstatuoti nebuvus ieškovą itin atidžiu, rūpestingu, apdairiu ir atsargiu. Taip pat kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 6500 EUR neturtinė žala bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą neturtinę žalą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą su reikalavimu atlyginti žalą. Šis bendrasis sutrumpintas terminas pareikšti reikalavimus atlyginti padarytą žalą nepriklauso nuo to, kokiam objektui padaryta žala – asmeniui ar turtui, iš kokių teisinių santykių atsirado tokia žala ar nuo jos pobūdžio (turtinė ar neturtinė žala), išskyrus atvejus, kai CK ir kiti įstatymai nustato kitokius sutrumpintus terminus reikalavimams atlyginti žalą pareikšti. Nelaimingas atsitikimas darbe įvyko 2016-07-03, į teismą ieškovas kreipėsi 2018-06-04, taigi nustatytas terminas nėra praleistas.

Įstatymas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis) numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. birželio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Ieškovas nėra nei juridinis asmuo, nei verslininkas, todėl nėra pagrindo jam priteisti 6 proc. dydžio procesines palūkanas.

Likusioje dalyje ieškinys atmestinas.

Pažymėtina, kad civilinio proceso normomis nenustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo išimčių, todėl teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo byloje, kurioje pareikštas reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, turi vadovautis bendrosiomis taisyklėmis, tarp jų – ir ta, kad jeigu patenkinta tik dalis ieškinio, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 19 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-151/2013).

CPK 85 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad ieškinio suma bylose dėl pinigų išieškojimo nustatoma pagal ieškomą sumą. Taigi už ieškinio reikalavimą dėl 112,26 EUR turtinės ir 6500 EUR neturtinės žalos atlyginimo mokėtinas žyminis mokestis yra 149 EUR (6612,26 EUR x 3 proc. x 75 proc.). Taigi, iš atsakovės valstybės naudai priteistina 149 EUR žyminio mokesčio.

Ieškinys patenkintas 26 proc. ieškinio reikalavimų ((25000 + 622,44 EUR) / (112,26 + 6500 EUR) x100 proc.) ir atmesta 74 proc. ieškinio reikalavimų. Taigi, bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos atsižvelgiant į nustatytas proporcijas.

Ieškovas iki 2019-07-31 buvo 100 proc., o nuo 2019-08-01 50 proc. atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, išskyrus bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai ir kitas būtinas ir pagrįstas išlaidas. Valstybė, teikdama ieškovui antrinę teisinę pagalbą patyrė 2197,48 EUR bylinėjimosi išlaidų, iš kurių 636,94 EUR ekspertizės apmokėjimas. 

Atsakovė patyrė 3630 EUR bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Patirtos išlaidos teisinei pagalbai pagrįstos dokumentais, sumos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ 8.2., 8.3., 8.19. p. numatytų maksimalių dydžių, atsižvelgiant į tai, kad vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) nuo 2018 m. I ketvirčio iki 2020 m. I ketvirčio kilo nuo 895,20 EUR iki 1381 EUR, todėl priteistinos. Ieškovo ir atsakovės atstovai rengė ieškinį, atsiliepimą, kitus prašymus ir atsiliepimus į juos, atstovavo posėdžiuose, kurių bendra posėdžių trukmė apie 13 val. 

Tenkinus 26 proc. ieškinio reikalavimų iš atsakovės priteistina bylinėjimosi išlaidų suma valstybės naudai už ieškovui teiktą antrinę teisinę pagalbą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai yra 405,74 EUR (1560,54 EUR x 26 proc.), o išlaidos už ekspertizės atlikimą priteistinos visos, kadangi ekspertizės rezultatas iš esmės palankus ieškovui ir nėra pagrindo šias išlaidas susieti su ieškinio tenkinimo apimtimi.

Atmetus 74 proc. ieškinio reikalavimų atsakovei iš ieškovo priteistinos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai ir sudaro 2686,20 EUR (3630 EUR x 74 proc.) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Taip pat iš atsakovės valstybės naudai priteistina patenkintai reikalavimo daliai tenkanti pašto išlaidų suma, kuri sudaro 4,99 EUR (19,21 EUR x 26 proc.). Ieškovui tenkanti pašo išlaidų suma nepriteistina, nes išlaidos patirtos, kai jis buvo 100 proc. atleistas nuo išlaidų valstybei mokėjimo.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 282 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Utenos prekyba“, kodas juridinių asmenų registre 183738929, 6500 EUR neturtinės žalos atlyginimą, 112,26 EUR turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 6612,26 EUR sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2018-06-07, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Utenos prekyba“, kodas juridinių asmenų registre 183738929, naudai iš ieškovo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2686,20 EUR EUR bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Utenos prekyba“, kodas juridinių asmenų registre 183738929, 149 EUR žyminio mokesčio bei 4,99 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (bylinėjimosi išlaidas valstybei sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodas 5660).

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Utenos prekyba“, kodas juridinių asmenų registre 183738929, 1042,68 EUR išlaidų už antrinę teisinę pagalbą (antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos rajono apylinkės teismą.

Teisėjas                                                        Gediminas Karpavičius