Administracinė byla Nr.I-1727-422/2017
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00740-2017-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2; 55.1.1
(S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. rugpjūčio 30d.
Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė,
sekretoriaujant Deivydui Aidukui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. M. atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos,dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teismas
nustatė:
Pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 16 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 3-8).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015-09-22 iki 2017-04-26 buvo laikomas Pravieniškių pataisos namuose perpildytose kamerose. Patalpų plotą mažino jose esantys baldai. Tvirtino, jog nebuvo dezinfekuojami čiužiniai, neveikė ventiliacija, nebuvo tinkamo apšvietimo. Patalpos buvo vėdinamos tik per langus. Natūrali šviesa silpnai patekdavo į patalpas. Dirbtinis apšvietimas buvo per stiprus, nuo jo skaudėdavo akis ir galvą. Nebuvo užtikrinta tinkama temperatūra patalpose. Žiemą buvo nuo 8 iki 13 laipsnių šilumos, o vasarą iki temperatūra pakildavo iki 30 laipsnių. Nebuvo leidžiama turėti ventiliatoriaus ar šildytuvo. Patalpos buvo neremontuojamos, sienos ir lubos drėgnos, dažai nuo sienų atsilupę, sienos nepritaikytos valymui. Patalpose buvo tarakonų, pelių, utėlių, blakių. Nebuvo vykdoma dezinfekcija. Maitinimas buvo netinkamas, neužtikrintas maisto kaloringumas. Tokios gyvenimo sąlygos pareiškėjui sukėlė psichologinių išgyvenimų, jis tapo konfliktiškas, grubus, buvo pažeistas jo orumas.
Atsakovas atsiliepime į skundą (b.l. 11-19)nurodė, jog pareiškėjas pataisos įstaigojebausmę atliko nuo 2015-09-17 iki 2017-04-26.Pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose, kuriomis būtų pažeidžiamos jo gyvenimo sąlygos. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad ne visada visos miegamojo vietos būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka ir daugiau. Be to, pataisos namai nėra kalėjimo ar kamerų tipo pataisos įstaiga, todėl nuteistieji gyvena bendrabučio tipo patalpose. Taigi, pareiškėjo galimybė judėti po visą lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimo laiko.Nuteistojo gyvenamasis plotas nėra tik vieta miegamajame kambaryje, nes pataisos namų teritorijoje yra įrengtos sporto aikštelės, sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai lauke ir pastatų viduje, kuriais bet kada gali naudotis nuteistieji.Įstaiga yra sudariusi sutartį su UAB „Dezinfa“ pagal kurią objektuose buvo teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Patalpose buvo periodiškai naikinami kenkėjai, graužikai. Patalpos, kuriose gyveno pareiškėjas, buvo vėdinamos per langus ir ventiliacines angas. Patalpų šildymas yra centralizuotas, šiluma į visus sektorius tiekiama iš įstaigos katilinės. Pareiškėjas su skundais dėl prastų sąlygų patalpose ar dėl parazitų į atsakovą nesikreipė. Patalpose buvo užtikrinamas tinkamas apšvietimas. Maistas įstaigoje gaminamas ir išduodamas vadovaujantis teisės aktais. Kasmetiniuose patikrinimuose esminių pataisos įstaigos valgyklos veiklos trūkumų nenustatyta. Pareiškėjas dėl prasto maitinimo į administraciją nebuvo keipęsis. Atsakovas taip pat nurodė, jog teisės aktai nenumato galimybės pareiškėjui turėti ventiliatorių ar šildytuvą. Sąrašas, kokius daiktus gali turėti nuteistasis, yra baigtinis.
Pažymėjo, jog pareiškėjas privalo įrodyti konkretų žalos dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Tvirtino, jog nuteistiesiems yra užtikrinamos laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygos, numatytos atitinkamose normose ir teisės aktuose. Pareiškėjo argumentai nekonkretūs, deklaratyvūs, nepagrįsti. Prašė skundą atmesti.
Skundas tenkinamas iš dalies.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo neturtinės žalos dėl to, kad jam atliekant bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (toliau – Pravieniškių PN-AK, Pataisos įstaiga) laikotarpiu nuo 2015-09-17 iki 2017-04-26, nebuvo užtikrinta jo teisė į bausmės atlikimą tinkamomis sąlygomis.
Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš jų, valstybei ar savivaldybei CK 6.271 straipsnio pagrindu nekyla prievolė atlyginti žalą. Neteisėtumo CK 6.271straipsnio prasme konstatavimui privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau – ir nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010-04-26 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau– Taisyklės).
Taisyklių 111.1 punktas nustato minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose.
Atsakovas nurodė, jog kiekvienam pataisos įstaigos nuteistajam direktoriaus įsakymu yra skiriama miegamoji vieta, esanti tam tikro būrio brigados gyvenamojoje zonoje. Kiekvienos brigados miegamoji sekcija yra atskiras bendrabučio tipo pastato kambarys. Būrio patalpos apjungia kelių brigadų sekcijas ir, priklausomai nuo esamos infrastruktūros ir būriui priskirtų nuteistųjų skaičiaus, užima pusę arba visą gyvenamojo pastato aukštą. Kiekvieno būrio patalpų miegamosios sekcijos yra sujungtos bendru koridoriumi ir sudaro vientisą gyvenamąją erdvę, kiekvieno būrio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė, kai kuriose, atsižvelgiant į esamą infrastruktūrą ir laisvą plotą, yra įrengti dušai, poilsio kambariai arba bibliotekos.
Objektyvių duomenų, kiek pareiškėjo kalinimo metu nuteistųjų buvo Pravieniškių PN-AK gyvenamosiose bei miegamosiose vietose, kuriose gyveno pareiškėjas, šalys nepateikė. Kadangi duomenų apie Pataisos įstaigoje konkrečiu pareiškėjo buvimo tam tikroje patalpoje metu buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios gyvenamosios patalpos plotą padalinant iš Pataisos įstaigos pažymoje nurodytokonkrečiospatalposmiegamųjųvietųskaičiaus(b.l.21, 35).
Pareiškėjas nuo 2015-09-22 iki 2016-05-25 buvo paskirtas gyventi į7 būrį,74 brigadą 5 gyvenamąją patalpą, kurios plotas- 49,93 kv. m, joje įrengta 16miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,12 kv.m.
Laikotarpiu nuo 2016-05-26 iki 2017-04-26 buvo paskirtas gyventi į 6 būrį, 61 brigadą 1 gyvenamąją patalpą, kurios plotas- 54,58 kv.m., joje įrengta 18 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,03 kv. m.
Atsakovo atstovo pateikti rašytiniai duomenys apie pareiškėjo gyvenamąją vietą, jos plotą ir jame kalėjusių asmenų skaičių jokiais kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi, spręsdamas pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą.
Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog pareiškėjui laikotarpiu nuo 2016-05-26 iki 2017-04-26teko 3,03 kv. m (11 mėnesių trūko 0,07 kv. m ploto bendrabučio tipo patalpose).
Akivaizdu, kad ginčo laikotarpiu nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje. Todėl yra pagrindas valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovo pareiškėjo atžvilgiu padarytų paminėtų veiksmų neteisėtumą ir vieną iš valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimo prielaidų– valstybės valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (ABTĮ 57 str.). Nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, be kita ko, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams. Teismas sutinka su pareiškėjo nurodyta aplinkybe, kad kamerose esantys baldai ir kitas inventorius dar labiau ribojo pareiškėjo teisę būti kalinamam tinkamo gyvenamojo ploto patalpose. Tokios pozicijos savo nutartyse nuosekliai laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3677-575/2016; 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013).
Nustatęs gyvenamojo ploto normos pažeidimą, teismas atkreipia dėmesį ir į atsakovo nurodytas aplinkybes, jog vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas yra tik santykinis dydis, t.y. apskaičiuojamas atsižvelgiant į patalpos plotą ir numatytą apgyvendinti nuteistųjų skaičių, tačiau neatspindi faktinės padėties, nes nuteistųjų skaičiuos gyvenamosiose patalpose keičiasi (miegamasis ne visada būna užpildytas dėl nuolatinės nuteistųjų rotacijos, kai nuteistieji išvyksta etapais į kitus pataisos namus, Laisvės atėmimo vietų ligoninę, lankosi Sveikatos priežiūros tarnyboje ir pan.), todėl likusiems nuteistiesiems tenka santykinai daugiau gyvenamosios patalpos ploto. Be to, pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, todėl jis turėjo judėjimo laisvę.
Pareiškėjas skunde taip pat kelia pretenzijas dėl netinkamos ventiliacijos, apšvietimo, temperatūros gyvenamosiose patalpose.
Ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojusi iki 2015-11-01, toliau- Higienos norma HN 76:2010) bei Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015-11-01, toliau – Higienos norma HN 134:2015).
Atsakovas nurodė, kad patalpos, kuriose gyveno pareiškėjas, vėdinamos natūraliai per langus ar ventiliacines angas (b. l. 21-22). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė išvėdinti patalpas per atdarus langus, taip dalinai išvengiant drėgmės patalpose, pats pareiškėjas šios aplinkybės neneigia, jokių įrodymų, paneigiančių atsakovo nurodytas aplinkybes, nepateikė, todėl jo argumentai dėl netinkamos patalpų vėdinimo sistemos atmestini kaip neįrodyti (ABTĮ 56 str.).
Higienos normos HN 76:2010 22 punkte numatyta, jog natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx (22 p.). Higienos normos HN 136:2015 14 punkte nurodyta, jog gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx, o natūralaus apšvietimo koeficientas nėra numatytas.Atsakovas nurodė, jog įstaiga užtikrina tinkamą patalpų apšvietimą. Įstaigoje įrengti kaitrinių lempų ir liuminescencinių lempų šviestuvai (b.l. 21-22). Taip pat nurodė, jog gavus informaciją apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis. Pareiškėjas duomenų apie tai, jog dėl netinkamo apšvietimo kreipėsi į administraciją ar kitas institucijas, teismui nepateikė. Atsakovas nurodė, jog pareiškėjo skundų dėl netinkamo apšvietimo nebuvo gauta.Nors pareiškėjas teigia, kad prastas apšvietimas kenkė regėjimui, tačiau byloje esančiuose medicininiuose pažymėjimuose nėra šią aplinkybę patvirtinančių duomenų, pareiškėjui nebuvo diagnozuotas joks regėjimo sutrikimas (b. l. 51).
Higienos normos HN 76:2010 26 punkte buvo numatyta, jog oro temperatūra šaltuoju metų laiku turi būti nuo 18 °C iki 22 °C, o šiltuoju – nuo 18 °C iki 28 °C . Higienos normos HN 136:2015 16 punkte numatyta, jog gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C.
Atsakovas tvirtino, jog Pataisos įstaigojepatalpų šildymas yra centralizuotas, šiluma į visus sektorius tiekiama iš įstaigos katilinės, todėl patalpose oro temperatūra yra užtikrinama,kaip tai numato Higienos normos, esant būtinybei, nuteistiesiems išduodami ventiliatoriai arba šildytuvai (b. l. 21-22). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl netinkamos temperatūros būtų teikęs skundus pataisos namų administracijai ar pareigūnams reiškęs prašymus dėl ventiliatoriaus ar šildytuvo išdavimo, o tokie prašymai nebuvo patenkinti. Teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus visose konkrečiose patalpose, kuriose tuo metu buvo pareiškėjas, pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (LVAT 2015-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A2446-624/2015). Remiantis išdėstytais argumentais, pareiškėjo nurodytos aplinkybės aukščiau minimų pažeidimų, yra nepagrįstos.
Pareiškėjas skunde taip pat tvirtino, kad lokaliniame sektoriuje buvo parazitų (blakių), tarakonų, graužikų.
Byloje nustatyta, jog pataisos įstaiga yra sudariusi 2014-11-14 sutartį su UAB „Dezinfa“. Šia sutartimi kenkėjus naikinanti bendrovė įsipareigojo atlikti kenkėjų (tarakonų, skruzdėlių, blakių, musių ir pan.) monitoringo, kontrolės ir naikinimo darbus (b. l. 27-34). Byloje nėra duomenų apie tai, kad sutartiniai įsipareigojimai nebuvo vykdomi. Pagal esamus duomenis spręstina, jog Pravieniškių PN-AK skiriamas reikiamas dėmesys kenkėjų monitoringui ir naikinimui, švaros ir tvarkos patalpose palaikymui. Akivaizdu, kad tinkamos aplinkos, gyvenimo sąlygų gyvenamosiose patalpose sukūrimas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei paties pareiškėjo valios.
Pareiškėjas nurodė, jog čiužiniai buvo nedezinfekuojami, patalpų sienos drėgnos, dažai atsilupę ir t.t., tačiau duomenų apie tai, kad pareiškėjas kreipėsi dėl minėtų pažeidimų į administraciją, byloje nepateikta, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos, o šiuo metu dėl praėjusio ilgo laiko pareiškėjo nurodytų pažeidimų negalima nustatyti, nurodyti pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.Teisės aktai įpareigoja ir pačius nuteistuosius (tame tarpe ir pareiškėją) nuolat rūpintis patalpų švara. Pažymėtina, kad už gyvenamųjų patalpų valymą drėgnuoju būdu, nepaliekant ant sienų ir lubų pelėsio, yra atsakingi patys nuteistieji (b. l. 37-50).
Kaip neturtinės žalos atsiradimo pagrindą pareiškėjas nurodė netinkamą nuteistųjų maitinimą, tačiau į bylą jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų (pvz. rašytų, bet neįteiktų skundų, rašytinių liudytojų parodymų ir pan.) nepateikė, taip pat nenurodė konkrečių atvejų, konkretaus laiko, kada, kokiu būdu tie pažeidimai pasireiškė, todėl šie skundo argumentai vertintini kaip deklaratyvaus pobūdžio teiginiai ir atmestini. Šiame kontekste pažymėtina, jog atsakovas nurodė, kad nuteistasis buvo maitinamas pagal nedirbantiems vyrams patvirtintą valgiaraštį, teismui pateikė dokumentus, kurie patvirtina, jog valgiaraščiuose nurodyti patiekalų pavadinimai ir svoris gramais, dienos maisto davinio cheminė sudėtis ir energetinė vertė yra užtikrinama (b. l. 23-26).
Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų grindžia patirtu kankinimu, orumo pažeminimu, sukeltais dideliais nepatogumais, socialine įtampa, privatumo neužtikrinimu. Pareiškėjas apie sveikatos sutrikimus duomenų į bylą nepateikė. Pataisos įstaigos į bylą pateiktame 2017-05-22 medicininiame pažymėjime nurodyta, jog duomenų apie tai, kad nuteistasisginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į gydytojus dėl blogų gyvenimo sąlygų, gerklės, galvos skausmų, temperatūros bei regėjimo sutrikimų, įstaiga neturi (b. l. 51). Taigi byloje nėra įrodymų apie netinkamų bausmės atlikimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant bausmės atlikimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.
Teismų praktikoje yra nuosekliai pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į pažeidžiamos vertybės pobūdį, pareiškėjo subjektinės teisės būti kalinamam tinkamomis sąlygomis, atitinkančiomis Lietuvos Respublikos higienos normas, pažeidimo mastą, intensyvumą ir trukmę. Teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.
Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.
Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr.,pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus, administracinėse bylose Nr. A2-718/2007, Nr. A556-1906/2012 taip pat nusprendė, kad žalos atlyginimui panašaus pobūdžio bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti pareigūnų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos.
Pareiškėjui ginčo laikotarpiu tekęs plotas – 3,03 kv. m (bendrabučio tipo patalpoje 11 mėnesių trūko 0,07 kv. m ploto) buvo nežymiai mažesnis nei Taisyklėse nustatyta minimali 3,1 kv. m. norma, tačiau byloje nenustatyta, jog Pravieniškių PN-AK būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsi, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Taip pat akcentuotina, kad pareiškėjas bausmę atliko pataisos įstaigoje, kuri nėra izoliatorius-kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga, šioje įstaigoje atliekantys bausmę nuteistieji turi reglamentuotą judėjimo laisvę. Buvimo Pravieniškių PN-AK laikotarpiu pareiškėjas turėjo galimybę pataisos namų direktoriaus dienotvarkėje nustatytu laiku laisvai judėti lokalinio sektoriaus teritorijoje, sportuoti įrengtose salėse ir aikštelėse, lankyti koplyčią, organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla, o būti gyvenamojoje patalpoje privalėjo tik naktį pagal dienotvarkę miegui skirtu laiku. Byloje nenustatyta, kad pataisos namuose būtų priimti tam tikri įsakymai, draudžiantys nuteistiesiems pataisos namų direktoriaus dienotvarkėje nustatytu metu vaikščioti savo gyvenamose patalpose bei lokalinio sektoriaus koridoriuose, pasivaikščiojimų kieme ar kitose patalpose. Taigi, pareiškėjas turėjo tam tikrą judėjimo laisvę. Tai įvertinus, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui miego metu tenkantį santykinai mažą gyvenamąjį plotą iš dalies kompensavo nemaži miegamojo išmatavimai bei pareiškėjui suteikta judėjimo laisvė. Kartu akcentuotina, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas kalinimo metu kokiu nors būdu (žodžiu ar raštu) skundėsi Pataisos įstaigos administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl gyvenamųjų patalpų perpildymo ir nepatogumų, susijusių su šiuo faktu ar kitų jo laikymo sąlygų.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką minėtos kategorijos bylose ( žr. pvz. LVAT 2017-06-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2147-624/2017), teismas sprendžia, jog šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už teismo nustatytą jo teisių pažeidimą. Pripažintina, kad ginčo laikotarpiu buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 d. 4 p.).
Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1dalies 4 punktu, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad pareiškėjo M. M. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas buvo pažeista.
Pareiškėjo M. M. reikalavimą dėl 16 000 eurų neturtinės žalos priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.
Teisėja Janina Vitunskienė