
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. gegužės 19 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Mefodijos Povilaitienės ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant pareiškėjui G. B.,
atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Indrei Gestautaitei,
atsakovo Žemės ūkio ministerijos atstovei Kristinai Vainienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovams Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos ir Žemės ūkio ministerijai dėl sprendimų panaikinimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
Pareiškėjas G. B. prašo: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2015-01-16 sprendimą Nr. 3R-32(AG-463/05-2014); 2) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2014-06-30 raštą Nr. BR6-7882(11.2.6); 3) panaikinti Agentūros 2014-09-12 raštą Nr. BR6-2236812.
Paaiškino, kad Komisija dėl praleisto termino paliko galioti Agentūros 2014-06-30 raštą Nr. BR6-7882(11.2.6), draudžiantį mažinti daugiamečių žolių plotus ir plėsti sodus, tačiau Žemės ūkio ministerijos 2014-12-02 rašte Nr. 31N-B-1772-1833-1395 nurodytas analogiškas draudimas buvo panaikintas. Komisija neatsižvelgė, kad pareiškėjas daug kartų kreipėsi į Agentūrą ir į Žemės ūkio ministeriją. Pažymėjo, kad Agentūra nepriėmė sprendimo dėl paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos. Šios paraiškos III skyriuje G. B. įsipareigojo nemažinti valdomų daugiamečių ganyklų arba pievų (5 metai ir daugiau) ploto ir žino, kad pažeidus šį įsipareigojimą, gali būti sumažinta parama, Agentūrai pareikalavus, jos nustatytais terminais bei tvarka atkurti per paskutiniuosius metus buvusį daugiamečių ganyklų (pievų) plotą. Mano, kad Žemės ūkio ministerijos palaikymas yra piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi ir ūkininkų negerbimas. Agentūros sprendimas prieštarauja patvirtintam leidimui pareiškėjui sumažinti daugiamečių ganyklų plotą.
Žemės ūkio ministro 2012-03-15 įsakymo dalis, kurioje nustatyta atkurti 2005 m. paraiškose deklaruotą daugiamečių (5 metai ir daugiau) ganyklų arba pievų plotą, yra beviltiškai pasenusi ir prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam lygybės principui, o valstybiniai įsipareigojimai buvo mechaniškai perkelti ūkininkams. Konstitucijai prieštaraujantys įstatymai yra negaliojantys ir neturi būti vykdomi. Europos Sąjungos reikalavimas išlaikyti penkis procentus daugiamečių žolių plotus valstybei turi būti taikomas ir ūkininkams. Pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis, šiuo metu yra devyniolika procentų daugiamečių žolių plotų, todėl nėra pavojaus pažeisti Europos Sąjungos normas. Blogiausiu atveju visiems ūkininkams taikant lygybės principą tektų nustatyti privalomas daugiamečių žolių plotų kvotas.
Pažymėjo, kad G. B. už tą patį pažeidimą taikoma antra sankcija. Pirma sankcija pritaikyta Agentūros 2012-05-10 sprendimu Nr. SPI-560, tačiau pareiškėjui prieštaraujant, sankcija buvo panaikinta Agentūra 2012-06-04 sprendimu Nr. BRK-(3.82)-5087.
Agentūra piktavališkai skaičiavo metus tarsi 2004–2006 m. ir 2009–2014 m. būtų skirtingos programos. Skaičiuojant nuo 2004 metų, aštuntais ekologinio ūkininkavimo metais ekologinis plotas sumažėjo dėl svarbių priežasčių ir G. B. sankcijos negali būti taikomos. Agentūra piktavališkai ekologinio ūkininkavimo pradžią pradėjo skaičiuoti nuo 2009 metų. Sankcija turi būti panaikinta, nes paremta klaidingu ekologinio ūkininkavimo pradžios traktavimu. Agentūros rašte nenurodyti pažeisti teisės aktai, todėl pareiškėjas negalėjo suprasti, už ką taikoma sankcija. Iš Agentūros 2015-01-20 rašto Nr. BR6-660(1.14) neaišku, iš kur atsirado 9,99 ha ir 0,6 ha plotas, nors visas plotas tėra 5,25 ha. Agentūros veiksmus dėl netinkamo jo paraiškos administravimo pareiškėjas apskundė Žemės ūkio ministerijai, tačiau ši institucija tik paaiškino, kad sankcija skirta kitu pagrindu, bet nenurodė kokiu.
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.
Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad Agentūra 2014-06-30 rašte Nr. BR6-7882 nurodė, jog pareiškėjas 2014-05-30 paraiškoje paramai už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus 2014 m. gauti Nr. 14-1006019898-A1-1 (toliau – 2014 m. paraiška) gali deklaruoti lazdynų sodus.
Teikdamas paraišką, pareiškėjas įsipareigoja joje teikti teisingus duomenis, atitinkančius faktinę padėtį. Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2012-03-15 įsakymu Nr. 3D-171 (toliau – Administravimo taisyklės), 60 punkte nurodyta, kad už paraiškos bei kitus duomenis atsako juos pateikę pareiškėjai. Pareiškėjas privalo deklaruoti tokį daugiamečių pievų (ganyklų) plotą ir tokį ekologinio lazdynų sodo plotą, koks yra paraiškos pateikimo momentu. Remiantis Administravimo taisyklių 23 punktu, deklaruotiems duomenims pasikeitus po paraiškos pateikimo, pareiškėjas iki einamųjų metų liepos 10 d. gali seniūnijos ar konsultavimo biuro darbuotojui pateikti prašymą pakeisti paraiškos duomenis ar pakeisti juos pats, prisijungęs prie paraiškų priėmimo informacinės sistemos (PPIS).
Agentūra 2014-06-30 rašte Nr. BR6-7882 pakartojo, kad 2009-11-30 Komisijos reglamento (EB) Nr. 1122/2009, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su kompleksiniu paramos susiejimu, moduliavimu ir integruota administravimo ir kontrolės sistema pagal tame reglamente numatytas ūkininkams skirtas tiesioginės paramos schemas, ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su kompleksiniu paramos susiejimu pagal vyno sektoriui numatytą paramos schemą (toliau – ir Reglamentas), 3 straipsnyje apibrėžiamas daugiamečių ganyklų išlaikymas valstybės narės lygmeniu. Valstybės narės užtikrina, kad būtų išlaikytas žemės, kurioje yra daugiametės ganyklos, ir bendro žemės ūkio paskirties žemės ploto santykis. Taip pat valstybės narės užtikrina, kad šis santykinis dydis nesumažėtų žemės, kurioje yra daugiametė ganykla, nenaudai daugiau kaip 10 procentų, skaičiuojant nuo nurodyto atitinkamų referencinių metų dydžio (naujosioms valstybėms narėms referencinis santykinis dydis arba orientacinė norma nustatoma pagal 2004 m. ir 2005 m. deklaruotą žemę, kurioje yra daugiametė ganykla). Reglamento 4 straipsnyje apibrėžiama nuostata dėl žemės, kurioje yra daugiametė ganykla, išlaikymo individualiu lygmeniu. Jei nustatoma, kad nurodytas santykinis dydis konkrečioje valstybėje narėje mažėja, toji valstybė narė nacionaliniu arba regioniniu lygmeniu įpareigoja ūkininkus, teikiančius paraiškas gauti paramą pagal tiesioginių išmokų schemą, be išankstinio leidimo į kitos paskirties žemę nepertvarkyti žemės, kurioje yra daugiametė ganykla. Taip pat nustato įpareigojimą ūkininkams vėl pertvarkyti žemę taip, kad joje būtų daugiametė ganykla, jei ūkininkai turi žemės, kuri iš daugiametės ganyklos žemės buvo pertvarkyta į kitos paskirties žemę.
Pažymėjo, kad Administravimo taisyklių 66 punkte aprašoma situacija praktiškai dar nebuvo susidariusi, tačiau pareiškėjas privalo žinoti apie tokį įsipareigojimą. Prašomame panaikinti Agentūros 2014-06-30 rašte Nr. BR6-7882(11.2.6) cituojamas 2013 m. galiojusios Administravimo taisyklių redakcijos 66 punktas, pagal kurį G. B. privalėtų atkurti 2005 m. buvusį daugiamečių ganyklų pievų plotą. Minėtame rašte pateikiama ši Administravimo taisyklių redakcija dėl to, kad jo rengimo dieną pareiškėjo 2014 m. paraiškos duomenys dar nebuvo apdoroti. G. B. prašymas datuotas 2014-05-31, o 2014 m. paraiška užregistruota 2014-05-30.
Tvirtina, kad Agentūros 2014-06-30 rašte Nr. BR6-7882(11.2.6) nėra draudimo mažinti pievų ganyklų plotą ir deklaruoti lazdynų sodą. Ta pati pozicija išdėstyta Agentūros 2015-01-20 rašte Nr. BR6-660, 2015-01-15 atsiliepime bei Komisijos sprendime. G. B. nėra įpareigojamas atkurti pievų ganyklų plotą, kurį mažina nuo 2005 m. 2005 m. jis deklaravo 25,14 ha, o 2014 m. – tik 0,29 ha. Už pievų ganyklų ploto mažinimą pareiškėjui nėra taikytos jokios sankcijos. G. B. 2014-05-31 raštas vertintinas kaip paklausimas, o Agentūros 2014-06-30 raštas – kaip konsultacinio informacinio pobūdžio, o ne individualus administracinis sprendimas Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 ir 11 dalių bei 8 straipsnio prasme.
Agentūros 2012-05-10 sprendimu Nr. SP1-(11.84)-560 pareiškėjui pritaikyta sankcija dėl to, kad 2011 m. pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ (toliau – ir Priemonė) programą „Ekologinis ūkininkavimas“ (toliau – ir Eko programa) (už sodus) jis nedeklaravo dviejų laukų, dėl kurių įsipareigojo, t. y. laukų plotai, palyginti su 2010 m. ir 2009 m. deklaruotais ir įsipareigotais laukų plotais, 2011 m. sumažėjo 100 procentų, o bendras pagal Priemonės Eko programą įsipareigotas plotas sumažėjo 6,01 procento.
Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programų „Kraštovaizdžio tvarkymas“, „Ekologinis ūkininkavimas“, „Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema“ ir „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2007-04-06 įsakymu Nr. 3D-152 (toliau – Įgyvendinimo taisyklės), 8.1 ir 8.3 punktuose nustatytas įpareigojimas laikytis įsipareigojimų pagal Priemonės atitinkamas programas ne mažiau kaip 5 kalendorinius metus nuo paramos paraiškos vykdyti atitinkamą Priemonės programą pateikimo dienos ir veiklą vykdyti tame pačiame paramos paraiškoje (-ose) nurodytame plote ir kasmet deklaruoti įsipareigotus plotus nereiškia, kad pareiškėjui draudžiama keisti deklaruojamo pasėlio kodą atitinkamuose laukuose. Įgyvendinimo taisyklių 8.1 ir 8.3 punktuose nustatyti įpareigojimai neužkerta pareiškėjui galimybės didinti ekologiško lazdynų sodo ploto daugiamečių pievų (ganyklų) ploto sąskaita su sąlyga, kad jis nekeis įsipareigoto žemės ploto (kontrolinių žemės sklypų laukų) ir jo dydžio.
Kadangi vertinant 2011-05-12 paraišką paramai už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus 2011 m. paramai gauti Nr. 11-1006019898-A1-1 (toliau – 2011 m. paraiška) nustatyta, kad pareiškėjo laukų plotas sumažintas daugiau nei 3 procentais ir sumažėjusių laukų plotų suma viršija 3 procentus, buvo perskaičiuota G. B. 2009 m. ir 2010 m. priklausiusi paramos suma, todėl pareiškėjas privalėjo grąžinti Agentūrai visą už sumažėjusį plotą gautą paramą (1 068,95 Lt) ir trejiems ateinantiems metams, skaičiuojant nuo 2011 m., įvertinus sumažėjusį plotą apskaičiuota parama pagal priemonės Eko programą mažinama 3 procentais.
Vertinant 2013-05-07 paraišką už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paramai gauti Nr. 13-1006019898-A1-1 (toliau – 2013 m. paraiška), pareiškėjui mokėtina paramos suma buvo sumažinta 3 procentais, pritaikius 2012-05-10 sprendimu paskirtą ilgalaikę sankciją, apie tai G. B. buvo informuotas 2014-09-12 sprendimu Nr. BR6-2236812.
Agentūra 2012-06-04 raštu informavo pareiškėją, kad pagal 2012-05-10 sprendimą susidariusi skola (1 068,95 Lt) pagal 2009 m. ir 2010 m. paraiškas 2012-05-23 buvo išskaičiuota iš paramos pagal programos Eko priemonę už 2011 deklaravimo metus mokėtinos sumos. Skolos išskaičiavimas atliktas vadovaujantis Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2008-02-13 nutarimu Nr. 137, 16.2 papunkčiu. Išskaičiavus minėtą skolą, G. B. buvo informuotas, kad Agentūrai neskolingas. Skola susidarė tik dėl 2012-05-10 sprendimo Nr. SPI-560 priėmimo momentu jau išmokėtų paramos lėšų pagal 2009 m. ir 2010 m. pateiktas paraiškas. Pareiškėjas 2012-05-10 sprendimo neskundė.
Teismo posėdyje atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.
Atsakovas Žemės ūkio ministerija prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepime iš esmės išdėstė tuos pačius argumentus, kaip Agentūra. Paaiškino, kad reikalavimas išlaikyti turimą daugiamečių pievų ir ganyklų plotą taikomas visais atvejais ir visiems pareiškėjams, tinkamiems paramai tiesioginėmis išmokomis gauti, nepriklausomai nuo pareiškėjo deklaruojamo daugiamečių pievų ir ganyklų ploto bei nuo to, kokią deklaruojamų žemės ūkio naudmenų dalį sudaro daugiametės pievos ir ganyklos. Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės, turi įsipareigojimą šalies teritorijoje išlaikyti esamas daugiametes pievas ir ganyklas. Jei šalies mastu daugiamečių pievų ir ganyklų plotai sumažėja daugiau nei leistina, jų plotai turi būti atkuriami. Valstybės narės privalo įpareigoti pareiškėjus, sumažinusius esamus daugiamečių pievų ir ganyklų plotus, juos atkurti. Pareiškėjas, sumažinęs daugiamečių pievų ir ganyklų plotą, esant atkūrimo įpareigojimui, plotą gali atkurti ir kitoje vietoje, kur ankstesniais metais nebuvo deklaruotos daugiametės pievos arba ganyklos.
Žemės ūkio ministerija informavo G. B., kad paraiškos duomenų keitimas galimas, kol nepasibaigęs teisės aktuose nurodytas paraiškų duomenų keitimo terminas, todėl ministerijos nagrinėtu pareiškėjo atveju pakeisti deklaruotų pasėlių kodus jis galės teikdamas 2015 m. paraišką. Žemės ūkio ministerija taip pat informavo pareiškėją, kad pagal 2015–2020 metų paramos laikotarpio reglamentavimą, numatoma, jog reikalavimas išlaikyti esamus daugiamečių pievų ir ganyklų plotus išliks. Šio reikalavimo pagrindinis tikslas – prisidėti prie klimato kaitos mažinimo, kadangi daugiametės pievos ir ganyklos atlieka anglies dvideginio sekvestracijos funkciją. Jei daugiamečių pievų ir ganyklų plotai Lietuvos mastu sumažės daugiau nei leistina, pareiškėjams už daugiamečių pievų ir ganyklų ploto sumažinimą atitinkamai bus mažinama žalinimo išmoka, jei jie neatkurs suarto arba pakeistos paskirties daugiamečių pievų ir ganyklų ploto.
Žemės ūkio ministerijos nuomone, Agentūra pareiškėjui pateikė išsamius ir teisingus paaiškinimus, kuo remiantis jam buvo pritaikyta sankcija. Sankcijos pritaikymo priežastis ir pagrįstumas – ploto sumažinimas vykdant prisiimtą įsipareigojimą nemažinti ploto pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Ekologinis ūkininkavimas“.
Teismo posėdyje atsakovo Žemės ūkio ministerijos atstovė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.
Bylos dalis dėl reikalavimų panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2014-06-30 raštą Nr. BR6-7882 ir 2014-09-12 sprendimą Nr. BR6-2236812 nutrauktina. Kita skundo dalis atmestina.
Remiantis administracinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad G. B. Agentūrai teikia paraiškas tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natura 2000 išmokos“ bei kompensacinėms išmokoms už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2009 m. gauti. Ginčas byloje kilo iš teisinių santykių, susijusių su pareiškėjo dalyvavimu minėtose priemonėse.
Bylos duomenys rodo, jog 2009-05-21 G. B. pateikė Agentūrai paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natura 2000 išmokos“ ir kompensacines išmokas už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2009 m. (toliau – ir 2009 m. paraiška), kurioje pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Ekologinis ūkininkavimas“ deklaravo 38,45 ha plotą (Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos byla (toliau – Komisijos byla), l. 116–119). Įvertinus 2009 m. paraišką, pareiškėjui buvo skirta 25 292,6 Lt parama. G. B. pritaikyta 237,6 Lt sankcija už pasėlių, kurie deklaruoti siekiant gauti susietą papildomą nacionalinę tiesioginę išmoką, plotų neteisingą deklaravimą bei 347,40 Lt ilgalaikė sankcija dėl papildomos išmokos dalies (Komisijos byla, l. 80–83). Pažymėta, kad deklaravęs saldžiųjų lubinų plotą, pareiškėjas nepateikė sėklos sertifikato ar pažymos.
Pareiškėjas 2010-05-10 pateikė Agentūrai paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, atskirąsias tiesiogines išmokas už baltąjį cukrų ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, mokamą už plotus 2010 m. (toliau – ir 2010 m. paraiška), kurioje deklaravo 37,21 ha (Komisijos byla, l. 48–50). Pagal 2010 m. paraišką G. B. buvo skirta 25 009,44 Lt parama (Komisijos byla, l. 51).
Pareiškėjas 2011-05-12 pateikė Agentūrai paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką, kurioje pagal Eko programą deklaravo 32,29 plotą (Komisijos byla, l. 52–55). Pagal šią paraišką G. B. buvo skirta 21 798,25 Lt parama (Komisijos byla, l. 56–57). Agentūra 2012-05-10 priėmė sprendimą Nr. SP1-560 dėl 1 068,95 Lt išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo, nes administruojant 2011 m. paraišką nustatyta, kad per įsipareigojimų laikotarpį pagal Priemonės Eko programą deklaruotas laukų plotas, palyginus su 2010 m. ir 2009 m. deklaruotu sumažėjo daugiau nei 3 procentais. Dėl to buvo perskaičiuota pareiškėjui 2010 m. ir 2009 m. priklausiusi paramos suma ir jis įpareigotas grąžinti visą už sumažėjusį plotą gautą paramą bei trejiems ateinantiems metams įvertinus sumažėjusį plotą apskaičiuota paramos pagal Priemonės Eko programą suma sumažinama 3 procentais (Komisijos byla, l. 71–72). Pareiškėjas 2012-05-28 raštu (Komisijos byla, l. 59) prašė sankciją panaikinti, kadangi ekologinio ūkininkavimo pradžia nepagrįstai skaičiuojama nuo 2009 m., nors jis ekologiškai ūkininkauja nuo 2004 m. Be to, dėl suprastėjusios sveikatos, laukus Nr. 1 ir Nr. 3 turėjo perleisti sūnui. Kaip matyti iš Agentūros 2012-06-04 rašto Nr. BRK-(3.82)-5087 (Komisijos byla, l. 58) 1068,95 skola buvo išskaičiuota iš paramos už Eko programos vykdymą sumos. Agentūra 2012-06-14 raštu Nr. BRK-5446 (Komisijos byla, l. 61-63) atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl sankcijos netaikymo, nes pareiškėjas dalyvavo 2004-2006 metų plano priemonėje „Agrarinė aplinkosauga“, o pirmą paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Ekologinis ūkininkavimas“ pateikė 2009 m.
Atsakovas, įvertinęs G. B. 2012-05-11 pateiktą paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką, 2013-09-25 raštu Nr. BR6-2028590 informavo, kad jam skiriama 22 137,02 Lt dydžio galutinė paramos suma. Pareiškėjui buvo pritaikyta 267,24 Lt sankcija už uogynų plotų paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ Ekologinio ūkininkavimo programą neteisingą deklaravimą (Komisijos byla, l. 127–128). Atsižvelgusi į pareiškėjo ir Šilutės rajono savivaldybės administracijos Kintų seniūnijos nurodytas aplinkybes, Agentūra, pakartotinai įvertinusi 2012 m. paraišką, taikytą 267,24 Lt sankciją panaikino. Apie tai G. B. buvo informuotas Agentūros 2014-01-07 raštu Nr. BR6-128 (Komisijos byla, l. 129).
G. B. 2013-05-07 pateikė Agentūrai paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką, kurioje deklaravo 32,33 ha plotą (Komisijos byla, l. 132–135). Atsakovas, įvertinęs G. B. 2013-05-07 pateiktą paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką, 2014-09-12 sprendimu Nr. BR6-2236812 jam paskyrė 27 908,24 Lt dydžio galutinę paramos sumą. Pareiškėjui buvo pritaikyta 3 procentų ilgalaikė sankcija (334,31 Lt), kadangi jis 2011 m. paraiškoje įsipareigoto lauko plotą sumažino daugiau kaip 3 proc. (Komisijos byla, l. 141–142).
Pareiškėjas 2014-05-30 pateikė Agentūrai paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką, kurioje deklaravo 32,86 ha plotą, iš jų 0,29 daugiamečių (5 metai ir daugiau) ganyklų arba pievų plotą (Komisijos byla, l. 148–151).
G. B. 2014-12-22 patikslintame skunde Komisijos prašė panaikinti Agentūros 2014-06-30 raštą BR6-7882(11.2.6) ir Žemės ūkio ministerijos 2014-12-02 raštą Nr. 13N-B-1772-1833-1395 bei įpareigoti Agentūrą ir Žemės ūkio ministeriją leisti jam mažinti daugiamečių žolių plotus (Komisijos byla, l. 5–6). Komisija 2015-01-16 sprendime Nr. 3R-32(AG-463/05-2014) pareiškėjo skundo dalį dėl Žemės ūkio ministerijos 2014-12-02 rašto Nr. 31N-B-1772-1833-1395 panaikinimo ir institucijos įpareigojimo atlikti veiksmus atmetė, o kitą bylos dalį nutraukė. Komisija padarė išvadą, kad G. B. praleido skundo dėl Agentūros 2014-06-30 rašto pateikimo terminą, todėl šią bylos dalį nutraukė. Žemės ūkio ministerijos 2014-12-02 raštą Nr. 13N-B-1772-1833-1395 Komisija laikė konsultaciniu atsakymu, nepakeitusiu pareiškėjo teisinės padėties ir negalėjusiu sukelti teisinių pasekmių, todėl skundo reikalavimus dėl minėto rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmetė (Komisijos byla, l. 155–157).
Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos ir savivaldybių visuomeninių administracinių ginčų komisijų darbo tvarką reglamentuoja Vyriausybės 1999-05-04 nutarimu Nr. 533 patvirtinti Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatai (toliau – Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatai). Komisijos priimamų sprendimų rūšys yra nustatytos Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų 44 punkte. Pagal šių nuostatų 44.5 punktą, sprendimas nutraukti bylą priimamas šiais atvejais: kaip nepriskirtiną komisijai; jeigu yra įsiteisėjęs teismo ar Komisijos sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu; jeigu pareiškėjas atsisakė skundo (prašymo), išskyrus Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus; jeigu, mirus fiziniam asmeniui ar likvidavus juridinį asmenį, kuris buvo pareiškėjas, ginčo teisinis santykis neleidžia perimti teisių; jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus jo padavimo terminus. Kaip jau minėta, prašomo panaikinti sprendimo dalį Komisiją motyvavo Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų 44.5 punktu, t. y. byla nutraukiama, jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus jo padavimo terminus.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundas Komisijai turi būti paduotas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo skundžiamo administracinio akto paskelbimo arba individualaus akto įteikimo ar pranešimo apie administracijos (tarnautojo) veiksmus (neveikimą) suinteresuotai šaliai dienos. Nors byloje nėra duomenų, kada G. B. buvo įteiktas Agentūros 2014-06-30 raštas BR6-7882(11.2.6) (Komisijos byla, l. 11), tačiau iš jo 2014-10-21 prašymo žemės ūkio ministrui (Komisijos byla, l. 28–29) matyti, kad tuo metu apie Agentūros 2014-06-30 raštą pareiškėjui buvo žinoma, taigi net darant išvadą, kad apie minėtą Agentūros sprendimą jis sužinojo tik 2014 m. spalio mėnesį, skundas Komisijai dėl šio sprendimo panaikinimo turėjo būti paduotas dar 2014 m. lapkričio mėnesį. G. B. dėl Agentūros 2014-06-30 rašto BR6-7882(11.2.6) panaikinimo į Komisiją kreipėsi su 2014-12-15 skundu (Komisijos byla, l. 1), kurį patikslino 2014-12-22 (Komisijos byla, l. 5–6), t. y. praleidęs skundo padavimo terminą, todėl Komisija pagrįstai minėtą bylos dalį nutraukė. Aptarta Komisijos 2015-01-16 sprendimo Nr. 3R-32(AG-463/05-2014) dalis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo jos panaikinti.
Iš Žemės ūkio ministerijos 2014-12-02 rašto Nr. 31N-B-1772-1833-1395 (Komisijos byla, l. 25–27) matyti, kad jame institucija pateikė atsakymą į pareiškėjo 2014-10-21 ir 2014-10-30 prašymus. 2014-10-21 prašymu pareiškėjas žemės ūkio ministro prašė leisti palaipsniui mažinti daugiamečių pievų plotus, nurodydamas, kad šis klausimas iškeltas jo 2014-05-31 prašyme ir į jį pateiktas Agentūros 2014-06-30 atsakymas. Taip pat prašė leisti perkelti pievas į kitą pakraštį, nurodydamas, kad šis klausimas iškeltas jo 2014-08-01 ir 2014-09-12 prašymuose ir į jį pateikti Agentūros 2014-09-02 raštas Nr. BR6-9793(11.2.6) bei 2014-10-14 raštas Nr. BR6-12367(11.2.6). Nurodė, kad daugiametės pievos ir dirbama žemė sudaro daugiau negu 52 procentus, o Europos Sąjunga reikalauja tik 5 procentų. Agentūra, versdama išlaikyti tokį daugiamečių pievų plotą, pažeidžia jo teises. Negalinčiam laikyti gyvulių pareiškėjui, toks reikalavimas žlugdo ūkį (Komisijos byla, l. 28–29).
G. B. 2014-05-31 Agentūrai paduotu prašymu prašė leisti plėsti ekologinį lazdynų sodą daugiamečių žolių ploto sąskaita. Nurodė, kad pareiškėjo ūkyje daugiametės žolės sudaro neproporcingai didelį plotą – 17,21 ha iš 32,86 ha. Deklaravimo pradžioje pareiškėjui specialistas pievas patarė įvardinti daugiametėmis žolėmis, nors jos tokios nebuvo. Vėliau išaiškėjo, kad plotų negalima mažinti nei per pirmus 5 metus, nei per antrąjį penkmetį (Komisijos byla, l. 140). Agentūra 2014-06-30 rašte Nr. BR6-7882(11.2.6) nurodė, kad vadovaujantis Administravimo taisyklių 66 punktu, pareiškėjai įsipareigoja, Agentūrai pareikalavus ir jos nustatytais terminais bei tvarka, pagal Reglamento 4 straipsnį atkurti 2005 m. paraiškose deklaruotą daugiamečių (5 metai ir daugiau) ganyklų arba pievų plotą, taip pat kitą 2005 m. buvusį daugiamečių ganyklų arba pievų plotą, kurį pareiškėjai valdo tais metais, kuriais taikomas minėtas Agentūros reikalavimas. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas 2005 m. paraiškoje yra deklaravęs 25,14 ha daugiamečių ganyklų (pievų) (5 metai ir daugiau), todėl, jeigu būtų nustatyta, kad daugiamečių ganyklų (pievų) ir bendrojo žemės ūkio naudmenų ploto santykis Lietuvoje sumažėtų daugiau nei 10 procentų, iš pareiškėjo gali būti paprašyta atkurti per paskutinius metus deklaruotų daugiamečių ganyklų (pievų) (5 metai ir daugiau). Pažymėta, kad 2014 m. teikdamas paraišką paramai pagal Eko programą gauti, pareiškėjas gali deklaruoti lazdynų sodus ir jo paraiškoje pateikta informacija bus administruojama pagal paraiškoje nurodytus faktinius duomenis (Komisijos byla, l. 11).
2014-08-01 prašyme G. B. Agentūros direktoriaus prašė leisti virtualiai perkelti pievos laukelius 5GP-1 (1,23 ha) ir 5GP-1 (0,93 ha) (kontrolinis žemės sklypas Nr. 140327-7320), o daugiametę pievą 5PP-2 (8,37 ha; kontrolinis žemės sklypas Nr. 140327-6041 atitinkamai padidinti, kadangi pareiškėjas nori plėsti lazdynų plotus, esančius ties užsodintu sodu 5SD-6 (4,85 ha; kontrolinis žemės sklypas Nr. 140327-3045). Šiame lauke patogiau dirbti prižiūrint sodą (Komisijos byla, l. 130). 2014-09-02 rašte Nr. BR6-9793 Agentūra nurodė, kad nurodytas prašymas negali būti tenkinamas, kadangi pateiktas pavėluotai (Komisijos byla, l. 131).
G. B. 2014-09-12 prašyme Agentūros pakartotinai prašė leisti perkelti pievų (iki 5 metų plotus) į daugiametės pievos plotą, kuriame jam patogiau plėsti sodą 2015 m. (Komisijos byla, l. 138). Atsakovas 2014-10-14 rašte Nr. BR6 12367 paaiškino, kad pasirašydamas 2014 m. paraišką, G. B. patvirtino, jog pateikti duomenys yra teisingi, t. y. deklaruoti tie pasėliai, kokie buvo deklaravimo dieną. Paraiškos duomenys gali būti keičiami iki einamųjų metų liepos 10 dienos. Paraiškos duomenų keitimas pasibaigus teisės aktuose nurodytam paraiškų duomenų keitimo terminui, galimas tik esant aplinkybėms, nepriklausančioms nuo pareiškėjo valios arba jei pateikiami dokumentai, įrodantys, kad paraiškoje padarytos klaidos gali būti pripažįstamos akivaizdžiomis, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų pareiškėjas nepateikė (Komisijos byla, l. 136–137).
Pareiškėjas 2014-10-30 prašymu kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją ir prašė įpareigoti Agentūrą panaikinti 2014-09-12 Agentūros paskirtą sankciją. Pažymėjo, kad dar 2012 m. atsakovas atsiuntė klaidingus laukelių planus. Agentūra užmiršo, kad 2014-01-07 raštu Nr. BR6-(11.2.6)-128) panaikino 2013 m. ketintą skirti sankciją (Komisijos byla, l. 30). Agentūros 2014-09-12 sprendimu Nr. BR6-2236812 pareiškėjui buvo pritaikyta 3 procentų ilgalaikė sankcija (334,31 Lt) (Komisijos byla, l. 141–142) pagal Įgyvendinimo taisyklių 35.3 punktą, kuriame nustatyta, kad jei per įsipareigojimų laikotarpį paramos gavėjo paramos paraiškoje nurodytas lauko plotas sumažinamas daugiau kaip 3 proc. ir sumažėjusių laukų plotų suma viršija 8.4 punkte nurodytą pagal programą leistiną ribą, paramos gavėjas grąžina visą už sumažėjusį plotą gautą paramą ir trejiems ateinantiems metams įvertinus sumažėjusį plotą apskaičiuota paramos suma sumažinama 3 proc.
Žemės ūkio ministerija 2014-12-02 rašte Nr. 31N-B-1772-1833-1395 atkreipė dėmesį, kad nuostata dėl daugiamečių pievų ploto išlaikymo galiojo nuo 2005 m., o pasirašydamas paraiškoje pareiškėjas patvirtino, jog žino įsipareigojimą. Reikalavimas išlaikyti turimą daugiamečių ganyklų plotą taikomas visais atvejais ir visiems pareiškėjams, tinkamiems paramai tiesioginėms išmokoms gauti, nepriklausomai nuo deklaruojamo daugiamečių pievų ir ganyklų ploto bei nuo to, kokią dalį pareiškėjo deklaruojamų žemės ūkio naudmenų sudaro daugiametės pievos ir ganyklos. Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės, turi įsipareigojimą šalies teritorijoje išlaikyti esamas daugiametes pievas ir ganyklas. Jei šalies mastu daugiamečių pievų ir ganyklų plotai sumažėja daugiau nei leistina, jų plotai turi būti atstatomi. Pažymėta, kad pareiškėjas, esant atstatymo įpareigojimui, pievas gali atstatyti ir kitoje vietoje, kur ankstesniais metais jos nebuvo deklaruotos. Jei daugiametės pievos vietoje G. B. nori įveisti lazdynų plantaciją, jis tai gali padaryti ir deklaruoti pasėlius kitu kodu kol nepasibaigęs paraiškų duomenų keitimo terminas. Pakeisti deklaruotų pasėlių kodus pareiškėjas galės teikdamas 2015 m. paraišką. Neatstačius daugiametės pievos – galimai bus taikomas išmokos už klimatui ir aplinkai naudingą žemės ūkio veiklą sumažinimas. 2015–2020 metų paramos laikotarpiu reikalavimas išlaikyti esamus daugiamečių pievų ir ganyklų plotus išliks. Reikalavimo laikyti gyvulius pareiškėjams, siekiantiems gauti tiesiogines išmokas, nebeliks, tačiau pareiškėjai turės atitikti minimalius žemės dirbimo reikalavimus, kurie deklaruojantiesiems pievas, bet neturintiems gyvulių reikš įpareigojimą pievų plotus nušienauti bent 2 kartus per metus. Planuojama, kad taisyklės dėl tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus bus patvirtintos iki 2014-12-31. Dėl pareiškėjo skunde minimos sankcijos pabrėžta, kad Agentūros 2014-09-12 sprendime Nr. BR6-2236812 nurodyta 3 procentų sankcija, sudaranti 334,31 Lt sumą, yra ilgalaikė, kuri buvo pritaikyta administruojant 2011 m. teiktą paraišką. Sankcija paskaičiuota, kadangi 2011 m. sumažinti įsipareigotų laukų plotai daugiau nei leistina riba. 2011 m. G. B. pritaikyta ne tik išmokėtos už laukus paramos susigrąžinimo sankcija, bet ir ilgalaikė 3 procentų sankcija, kuri taikoma taip pat ir 2012 m., 2013 m. ir 2014 m. Pažymėta, kad administruojant 2012 m. paraišką, pareiškėjui buvo pritaikyta 267,24 Lt sankcija, tačiau vėliau, atsižvelgdama į jo ir Šilutės rajono savivaldybės administracijos Kintų seniūnijos nurodytas aplinkybes, Agentūra pakartotinai įvertino 2012 m. paraišką ir taikytą 267,24 Lt sankciją panaikino. Ši sankcija bei ilgalaikė 3 procentų sankcija buvo pritaikytos skirtingais pagrindais. Panaikinus sankciją už neteisingą deklaravimą, ilgalaikė sankcija už plotų sumažinimą liko galioti (Komisijos byla, l. 25–27).
Įvertinusi pareiškėjo skundo turinį bei posėdžio metu jo nurodytą keliamo ginčo apimtį, Komisija nutarė nagrinėti tik Žemės ūkio ministerijos 2014-12-02 rašto Nr. 31N-B-1772-1833-1395 dalies dėl daugiamečių ganyklų ploto mažinimo ir sodų deklaravimo teisėtumą ir pagrįstumą, nurodydama, kad pareiškėjas Komisijos posėdyje skundą palaikė tik šioje dalyje. Žemės ūkio ministerijos 2014-12-02 raštą Nr. 13N-B-1772-1833-1395 Komisija laikė konsultaciniu atsakymu, nepakeitusiu pareiškėjo teisinės padėties ir negalėjusiu sukelti teisinių pasekmių, todėl skundo reikalavimus dėl jo panaikinimo bei institucijos įpareigojimo atlikti veiksmus atmetė (Komisijos byla, l. 155–157).
Kreipdamasis į Žemės ūkio ministeriją pareiškėjas siekė konkrečių veiksmų atlikimo: 1) leisti mažinti daugiamečių pievų plotą; 2) leisti perkelti pievas; 3) panaikinti Agentūros 2014-09-12 raštu Nr. BR-2236812 paskirtą sankciją. Pareiškėjo prašymo turinys rodo, jog jis siekė administracinių sprendimų visais išdėstytais klausimais priėmimo (Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875, 41.3. punktas: į prašymą priimti administracinį sprendimą – įsakymą, potvarkį ar nustatytąja tvarka kitą nustatytosios formos dokumentą, kuriame išreikšta institucijos valia, – atsakoma pateikiant atitinkamo dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys)). Negalėdama atsakyti į pareiškėjo kreipimąsi Žemės ūkio ministerija turėjo klausimo sprendimą perduoti kompetentingam asmeniui (Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalis), o ne pateikti konsultaciją.
Žemės ūkio ministerijos funkcijos yra nustatytos Vyriausybės 1998-09-15 nutarimu Nr. 1120 patvirtintų Žemės ūkio ministerijos nuostatų 9 punkte. Pagal šio punkto nuostatas, Žemės ūkio ministerija pagal kompetenciją nustato žemės ir maisto ūkio, žuvininkystės ir kaimo plėtros prioritetus, efektyvų valstybės biudžeto, Europos Sąjungos ir kitų užsienio valstybių paramos programų lėšų, skirtų žemės ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei, naudojimą, teikiamos paramos skaidrumą (9.2 punktas); pagal kompetenciją kuria efektyviai funkcionuojančią žemės ir maisto ūkio, žuvininkystės ir kaimo plėtros valdymo sistemą, kurios institucijos užtikrintų išteklius tausojantį, efektyvų šių sektorių funkcionavimą, konkurencingumą, Europos Sąjungos teisės (acquis communautaire) perkėlimą ir įgyvendinimą (9.5 punktas); formuoja bendrąją Europos Sąjungos politiką žemės ūkio ministrui pavestose valdymo srityse ir užtikrina jos įgyvendinimą (9.7 punktas); pagal kompetenciją organizuoja ir koordinuoja Europos Sąjungos bendro žemės ūkio rinkų ir bendro žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo priemonių ir tiesioginės paramos schemų įgyvendinimą (9.14 punktas); Vyriausybės nustatyta tvarka administruoja iš Europos Sąjungos fondų teikiamos paramos lėšas ir valstybės biudžeto, valstybės pinigų fondų lėšas, skirtas sektorių žemės ir maisto ūkio, žuvininkystės ir kaimo plėtros programoms įgyvendinti, arba paveda savo valdymo sričiai priskirtoms institucijoms ir įstaigoms atlikti kai kurias šiame punkte nurodytų lėšų administravimo funkcijas (9.26 punktas); kartu su kitomis valstybės institucijomis ir įstaigomis nustato tiesioginių ir kompensacinių išmokų mokėjimo pagrindus ir tvarką (9.33 punktas); teisės aktų nustatyta tvarka nagrinėja asmenų skundus, pranešimus ir prašymus, siekia, kad būtų išspręstos juose keliamos problemos (9.66 punktas) ir kt. Iš Žemės ūkio ministerijos funkcijų matyti, kad ši institucija yra atsakinga už efektyvų Europos Sąjungos paramos programų lėšų, skirtų žemės ūkiui, naudojimą, teikiamos paramos skaidrumą, formuojant bendrąją Europos Sąjungos politiką žemės ūkio ministrui pavestose valdymo srityse bei užtikrinanti jos įgyvendinimą, nustatanti tiesioginių ir kompensacinių išmokų mokėjimo pagrindus bei tvarką, teikianti konsultacijas. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Žemės ūkio ministerija nėra subjektas, turintis teisę leisti arba drausti pareiškėjams mažinti daugiamečių žolių plotus, perkelti pievas ir panaikinti Agentūros paskirtas sankcijas. Vadinasi, Žemės ūkio ministerija negalėjo priimti administracinio sprendimo pareiškėjui rūpimais klausimais ir jo nepriėmė. Žemės ūkio ministerijos 2014-12-02 raštas Nr. 31N-B-1772-1833-1395 vertintinas kaip informacinio pobūdžio dokumentas. Pažymėtina, kad Žemės ūkio ministerija ne jos kompetencijai priskirtų klausimų sprendimą turėjo perduoti kompetentingoms institucijoms arba išaiškinti teisių gynimo tvarką teisminiu keliu ar pasiūlant kreiptis į Komisiją.
Patikslintu skundu Komisijai pareiškėjas prašė ir įpareigoti Žemės ūkio ministeriją ir Agentūrą leisti jam mažinti daugiamečių žolių plotus. Dėl šio reikalavimo Komisija pažymėjo, jog Agentūra 2014-06-30 raštu pareiškėjui draudimo plėsti sodą nenustatė, o, atsižvelgiant į tokio draudimo Administravimo taisyklėse nebuvimą, Agentūros 2014-06-30 raštą laikė teisę paaiškinančiu raštu. Nenustačiusi teisės pažeidimo Komisija neįpareigojo Žemės ūkio ministerijos ir Agentūros atlikti G. B. prašomus veiksmus. Iš pareiškėjo skundų Komisijai bei teismui matyti, jog jis siekia, kad jis galėtų daugiametes ganyklas paversti sodu be jokių sąlygų. Tačiau žemės, kurioje yra daugiametė ganykla, išlaikymas valstybės narės ir individualiu lygiu yra nustatytas Reglamento 3 ir 4 straipsniuose. Šios nuostatos tiesiogiai taikomos ir Lietuvos Respublikai. Nei Žemės ūkio ministerija, nei Agentūra neturi teisės atleisti pareiškėjo nuo šios taisyklės vykdymo bei pažadėti nustatytos tvarkos netaikyti jo atžvilgiu ateityje. Taigi šią pareiškėjo skundo dalį Komisija pagrįstai atmetė. Administracinių ginčų komisijų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Vyriausioji administracinių ginčų komisija nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat dėl minėtų subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo. Pagal to paties įstatymo 11 straipsnį, su skundu (prašymu) į atitinkamą administracinių ginčų komisiją jos kompetencijai priskirtais klausimais turi teisę kreiptis asmenys, taip pat viešojo administravimo subjektai, kai šie mano, kad jų teisės yra pažeistos. Šios teisės normos nustato būtinąsias sąlygas kreipimuisi į Komisiją – asmens atžvilgiu turi būti priimtas sprendimas, kuris laikytinas administraciniu aktu, galinčiu pakeisti besikreipiančiojo teisių ir pareigų apimtį. Komisija nagrinėja ginčus tik dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Komisija pagrįstai aptartą pareiškėjo skundo dalį atmetė. Ši 2015-01-16 sprendimo Nr. 3R-32(AG-463/05-2014) dalis yra teisėta ir pagrįsta.
Pareiškėjui svarbūs klausimai buvo išspręsti Agentūros 2014-06-30 raštu Nr. BR6-7882(11.2.6) (dėl daugiamečių pievų plotų mažinimo); Agentūros 2014-09-02 raštu Nr. BR6-9793(11.2.6) ir Agentūros 2014-10-14 raštu Nr. BR6-12367(11.2.6) (dėl pievų perkėlimo); Agentūros 2014-09-12 raštu Nr. BR-2236812 (dėl sankcijos skyrimo). Norėdamas apginti šiais raštais savo galimai pažeistas teises, pareiškėjas turėjo Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytais terminais ir tvarka kreiptis į administracinį teismą arba į Komisiją.
Šioje byloje pareiškėjas yra apskundęs Agentūros 2014-06-30 raštą Nr. BR6-7882(11.2.6) ir Agentūros 2014-09-12 raštą Nr. BR-2236812. Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
Kaip jau minėta, apie Agentūros 2014-06-30 raštą Nr. BR6-7882(11.2.6) G. B. buvo žinoma jau 2014 m. spalio mėnesį, taigi jis praleido terminą skundui Komisijai, o taip pat ir teismui paduoti. Pareiškėjas 2014-10-30 prašyme žemės ūkio ministro prašė panaikinti jam neteisėtai 2014-09-12 sprendimu Nr. BR-2236812 pritaikytą sankciją (Komisijos byla, l. 30). Tai reiškia, kad teikiant šį prašymą, G. B. buvo žinomas prašomo panaikinti Agentūros 2014-09-12 sprendimo Nr. BR-2236812 turinys. Taigi, skundai dėl pareiškėjo prašomų panaikinti Agentūros rašto bei sprendimo panaikinimo turėjo būti paduoti dar 2014 m. rudenį. Kreipdamasis į teismą su 2015-01-23 skundu (b. l. 1), kurį patikslino 2015-02-09 (b. l. 10–12), G. B. buvo praleidęs skundo dėl šių aktų panaikinimo padavimo terminą. Dėl skundo padavimo Komisijai termino praleidimo skundžiant į šį administracinį aktą teismas pasisakė anksčiau. Termino atnaujinti pareiškėjas neprašė.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 7 punktą, teismas nutraukia bylą, jei paaiškėja, kad skundas buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą. Kadangi G. B. skundo dalis dėl reikalavimų panaikinti Agentūros 2014-06-30 raštą Nr. BR6-7882(11.2.6) bei 2014-09-12 sprendimą Nr. BR6-2236812 buvo priimta praleidus nustatytus padavimo terminus ir pareiškėjas neprašė atnaujinti termino, ši administracinės bylos dalis nutrauktina.
Pareiškėjas Komisijos posėdžio metu nepalaikė reikalavimo dėl su laukų neperkėlimu susijusio jo teisių pažeidimo, dėl to nesiskundė ir teismui, todėl teismas dėl Agentūros 2014-10-14 rašto Nr. BR6-12367(11.2.6) bei jo svarstymo Žemės ūkio ministerijoje aplinkybių nepasisako.
Duodamas paaiškinimus raštu teismo posėdžio metu pareiškėjas prašė ir įvertinti, ar žemės ūkio ministro 2012-03-15 įsakymu Nr. 3D-171 patvirtintų Administravimo taisyklių 66 punktas, pagal kurį reikalaujama atkurti 2005 m. paraiškose deklaruotą daugiamečių ganyklų arba pievų plotą, neprieštarauja konstituciniam visų piliečių lygybės prieš įstatymą principui bei panaikinti su tuo susijusius paraiškos teikėjo įsipareigojimus. Iš prašymo teksto matyti, jog pareiškėjas abejoja dėl Administravimo taisyklių redakcijos, galiojusios iki 2015-02-14, nuostatos, kurioje buvo įtvirtinta, kad pareiškėjai įsipareigoja, Agentūrai pareikalavus ir jos nustatytais terminais bei tvarka pagal reglamento (EB) Nr. 1122/2009 4 straipsnį, atkurti paskutiniaisiais metais paraiškose deklaruotą daugiamečių (5 metai ir daugiau) ganyklų arba pievų plotą (paraiškos pateikimo metu valdytą nuosavybės, nuomos, panaudos ar kt. pagrindais), taip pat kitą paskutiniaisiais metais buvusį daugiamečių ganyklų arba pievų plotą, kurį pareiškėjai valdo (nuosavybės, nuomos, panaudos ar kt. pagrindais) tais metais, kuriais taikomas minėtas Agentūros reikalavimas. Šiuo metu galiojančioje Administravimo taisyklių redakcijoje minėtas reglamentavimas yra pakeistas. Administravimo taisyklių 41 punktas nurodo, kad pareiškėjai, 2012 m. ir (arba) 2015 m. paraiškoje deklaravę daugiametes ganyklas arba pievas, arba plotus, kurie 2010–2014 m. laikotarpiu buvo deklaruojami kaip ganyklos arba pievos iki 5 m., privalo jų plotą išlaikyti, t. y. negali suarti ir neatkurti, 42 punktas numato, kad pareiškėjas, neišlaikęs daugiamečių ganyklų arba pievų, jas privalės atkurti tame pačiame arba kitame plote. Kitas plotas yra tinkamas atkurti daugiamečių ganyklų arba pievų plotą tada, kai jame nuo 2012 m. imtinai nė karto nebuvo deklaruota daugiametė ganykla arba pieva. Šie reikalavimai taikomi pareiškėjams, kurie siekia gauti žalinimo išmoką. Kadangi šios nuostatos yra susijusios su 2014-03-11 Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 640/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos ir dėl išmokų neskyrimo arba atšaukimo sąlygų bei administracinių nuobaudų, taikomų tiesioginėms išmokoms, paramai kaimo plėtrai ir kompleksinei paramai taikymu, tai šių normų teisėtumo klausimas gali būti vertinamas tik atsižvelgiant į šio reglamento nuostatas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 straipsnis leidžia bylą nagrinėjančiam teismui kreiptis norminio administracinio akto ištyrimo į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą tada, kai šis prašymas yra susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia byla. Šioje byloje buvo nustatyta, kad pareiškėjas praleido terminą skųsti Agentūros 2014-06-30 raštą, kuriuo buvo spręstas jo paklausimas dėl lazdynų sodo plėtimo sąlygų, o Žemės ūkio ministerijos 2014-12-02 raštas pripažintas nenustatančiu pareiškėjui privalomų elgesio taisyklių. Be to, šiuo metu Administravimo taisyklės išdėstytos nauja redakcija ir jų nuostatos yra pakeistos. Šios nuostatos pareiškėjo atžvilgiu nebuvo taikytos. Tai rodo, jog Administravimo taisyklių ištyrimas nėra susijęs su nagrinėjama byla. Pareiškėjo prašomų įsipareigojimų, kurių jis dar nėra pasirašęs, t. y. jie jam dar netaikomi, peržiūrėjimas norminių administracinių teisės aktų teisėtumui taikoma tvarka negalimas, nes teismas neturi teisės pateikti abstraktų prašymą ištirti administracinio akto teisėtumą, kai šis aktas dar nėra pritaikytas teisme nagrinėjamoje byloje skundžiamuose administraciniuose sprendimuose.
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 punktu, 101 straipsnio 7 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
n u s p r e n d ė :
Bylos dalį dėl reikalavimų panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2014-06-30 raštą Nr. BR6-7882(11.2.6) „Dėl atsakymo į prašymą“ ir 2014-09-12 sprendimą Nr. BR6-2236812 „Dėl mokėtinos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ nutraukti.
Kita skundo dalį atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Mefodija Povilaitienė
Jūra Marija Strumskienė