(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 23 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Agnės Tikniūtės ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Eko žaliavos“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-630-796/2020 pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Eko žaliavos“ dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio, delspinigių ir palūkanų priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Eko žaliavos“ priešieškinį atsakovei (pagal priešieškinį) Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl atleidimo nuo dalies valstybinės žemės mokesčio, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Eko žaliavos“ 183 509,26 Eur nesumokėto valstybinės žemės nuomos mokesčio, 715,69 Eur delspinigių, susidariusių kiekvienai atitinkamo mokestinio laikotarpio nepriemokai skaičiuojant 0,03 proc. delspinigius (skaičiuojant iki 180 dienų) iki ieškinio pateikimo teisme dienos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2.       Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad atsakovė yra valstybei nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuomininkė pagal 2014 m. liepos 3 d. ir 2016 m. lapkričio 15 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis (toliau kartu – nuomos sutartys). Atsakovė tinkamai sutarčių nevykdė, nesumokėjo valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2018 – 2019 metus ir liko skolinga 183 509,26 Eur. Pažymėjo, kad nors nuomos sutartys buvo sudarytos atsakovės ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau ir – NŽT), tačiau pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. T2–134 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 6 punktą, žemės nuomos mokestį administruoja Klaipėdos miesto savivaldybės administracija.

3.       Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovė ir NŽT atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių ji negali naudotis žemės sklypais, taip pat nepagrįstai kaltina NŽT dėl nuomos sutarčių sąlygų, t. y., jog atsakovei nebuvo žinoma apie būtinybę atlikti archeologinius tyrinėjimus žemės sklypuose. Atsakovė, kaip verslininkas / profesionalas, negalėjo nežinoti apie archeologinių tyrimų sąlygą, kuri buvo įrašyta į nuomos sutartis.

4.       Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad nuomos sutartys buvo sudarytos atsakovės ir NŽT, nustatant, kad atsakovė galės naudotis valstybinės žemės sklypais pagal jų naudojimo paskirtį ir būdą, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre, tačiau dėl ieškovės ir NŽT veiksmų išsinuomotais žemės sklypais atsakovė iki šiol negali naudotis. Ieškovė trukdo atsakovei pradėti statybos darbus šiuose žemės sklypuose, o NŽT išnuomojo atsakovei valstybinės žemės sklypus su siurprizinėmis sąlygomis ir neinformavo atsakovės, kad ji išsinuomotais valstybinės žemės sklypais negalės naudotis ilgą laiką, nes juose savo lėšomis reikės atlikti archeologinius tyrimus.

5.       Atsakovė priešieškiniu prašė: 1) atleisti atsakovę 3 (trejiems) metams, pradedant skaičiuoti nuo 2018 m. sausio 1 d., nuo žemės nuomos mokesčio mokėjimo pagal 2016 m. lapkričio 15 d. Valstybinės žemės sklypų nuomos sutartis, kurių Nr. 13SŽN-297-(14.13.55), Nr. 13SŽN-315-(14.13.55), Nr. 13SŽN-301-(14.13.55), Nr. 13SŽN-299-(14.13.55), Nr. 13SŽN-300-(14.13.55), Nr. 13SŽN-298-(14.13.55), Nr. 13SŽN-296-(14.13.55), Nr. 13SŽN-294-(14.13.55); 2) iš atsakovės priteisti Lietuvos valstybei, atstovaujamai NŽT, 2 085 Eur žemės nuomos mokesčio pagal 2014 m. liepos 3 d. Valstybinės žemės sklypų nuomos sutartį Nr. 13SŽN-(14.13.55)-147.

6.       Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 2014 m. liepos 3 d. įvykusio aukciono pagrindu atsakovė ir Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT, sudarė Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 13SŽN-(14.13.55.)-147, pagal kurią Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT, Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus, išnuomojo atsakovei 0,0336 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 99 metų laikotarpiui. Sutarties šalys susitarė, kad žemės sklype statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus galima, jeigu tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui. Žemės nuomos mokesčio dydis metams – 21 600 Lt (6 255,79 Eur).

7.       Atsakovė 2018 m. kovo 28 d. kreipėsi į NŽT su prašymu parduoti žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau 2018 m. balandžio 24 d. gavo neigiamą atsakymą Nr. (13SD-909-(14.13.104.), kurį apskundė Klaipėdos miesto apylinkės teismui, kuris 2018 m. spalio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-7623-618/2018 įmonės ieškinį tenkino ir panaikino 2018 m. balandžio 24 d. raštą bei įpareigojo NŽT per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su įmone valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį ne aukciono tvarka. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-497-826-2019 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teismai pripažino, kad NŽT 2018 m. balandžio 24 d. neteisėtai atsisakė parduoti šį žemės sklypą, todėl nuo šios datos nebegali būti skaičiuojamas valstybinės žemės nuomos mokestis. Valstybinės žemės nuomos mokestis už sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), turi būti apskaičiuotas tik už 2018 metų pirmuosius keturis mėnesius ir jo dydis yra 2 085 Eur.

8.       Nurodo, kad nuo 2019 m. kovo 25 d. iki šiol ji negali naudoti išsinuomotų iš valstybės (duomenys neskelbtini) esančių žemės sklypų tam tikslui, kuriam jie buvo išnuomoti, t. y. pastatų, numatytų teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) gatvių detaliuoju planu, projektavimui ir statybai, kadangi su Klaipėdos miesto savivaldybės administracija kyla ginčų dėl projektuojamų pastatų aukščių, taip pat šiuose sklypuose atsakovė savo lėšomis įsipareigojo finansuoti inžinierinių tinklų iškėlimą, tačiau nuomos sutartyse nebuvo susitarta, kad atsakovė savo lėšomis atliks archeologinius tyrinėjimus, įrengs pėsčiųjų tako (su epizodiniu automobilių pravažiavimu) atkarpą, automobilių stovėjimo aikštelę šalia tako, pėsčiųjų tako sankryžą Sukilėlių gatvėje. Atsakovė tikėjosi, kad atsižvelgiant į sumą, kuria bus finansuojami šie papildomi darbai, įmonė bus atleista nuo žemės nuomos mokesčio, tačiau taip neatsitiko.

9.       Ieškovė su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovė nenurodė jokių aplinkybių dėl jai padarytos žalos dydžio, kurios atlyginimo reikalaujama iš ieškovės, taip pat nenurodo civilinės atsakomybės sąlygų ir kokiu pagrindu ieškovė privalo atlyginti atsakovei padarytą žalą.

10.       Atsakovė pagal priešieškinį, Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT, su priešieškiniu nesutiko. Nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT, nėra tinkama atsakovė pagal priešieškinį, kadangi atsakovė (UAB „Eko žaliavos“) nenurodė jokio teisinio pagrindo, pagal kurį Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT, atliktų žemės nuomos mokesčio administravimo funkciją.

II.                      Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

11.       Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimu priešieškinį atmetė, ieškinį tenkino – priteisė atsakovei ieškovės iš 183 509,26 Eur nesumokėto valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2018 ir 2019 metus, 715,69 Eur delspinigius, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas.

12.       Teismas nustatė, kad atsakovė nuomos sutartis yra sudariusi su NŽT, atstovaujančia Lietuvos Respublikos valstybei. Atsakovei aukciono būdu buvo išnuomoti žemės sklypai, kurie yra Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, todėl vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ 1.6, 1.8 punktais, Aprašo 1, 4, 6 punktais, teismas padarė išvadą, kad Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT, nėra tinkama atsakovė šioje byloje, nes spręsti klausimą dėl atleidimo nuo viso ar dalies valstybinės žemės mokesčio turi Klaipėdos miesto savivaldybės taryba.

13.       Teismas nustatė, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad ji nuo 2018 m. balandžio 24 d. nebėra žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), nuomininkė, o yra teisėta šio žemės sklypo savininkė, taip pat nepateikė duomenų, kad ieškovės prašoma priteisti nuomos mokesčio suma yra apskaičiuota neteisingai.

14.       Teismas padarė išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog ji negali naudotis žemės sklypais pagal paskirtį, priešingai, atsakovei sklypai buvo perduoti, įmonė naudojasi žemės sklypais, projektuoja juose siekiamus statyti statinius, įkeitė nuomos teises kreditoriams, atliko nuomojamų sklypų keitimus su UAB „Alligra“.

15.       Teismas nustatė, kad žemės nuomos mokesčio dydis atitinka nuomos sutartyse nurodytą mokesčio dydį, kurį atsakovė pati pasiūlė aukcionų metu, ir deklaracijoje nurodytus duomenis. Atsakovė, siekdama atleidimo nuo valstybinės žemės nuomos mokesčio, turėjo galimybę pasinaudoti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. T2-108 patvirtinta Valstybinės žemės nuomos mokesčio lengvatų teikimo tvarka, tačiau šia galimybe nepasinaudojo. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 183 509,26 Eur žemės nuomos mokestį už visus sklypus yra pagrįstas sutarčių ir teisės aktų (Lietuvos Respublikos žemės nuomos įstatymo 8 straipsnio, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ 1.2–1.9 punktų) nuostatomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.63 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.545 straipsnis, 6.552 straipsnis).

I.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

16.       Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Eko žaliavos“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 

16.1.                      Teismas sprendime nenurodė motyvų, kas turi teisę teisme pareikšti ieškinį dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio įsiskolinimo priteisimo, šiuo konkrečiu atveju, ar Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ar Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, todėl šioje dalyje skundžiamas sprendimas turi būti naikinamas dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

16.2.                      Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė ir Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT, sudarė nuomos sutartis, darytina išvada, kad ieškinį teisme galėjo pareikšti Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT, o ne Klaipėdos miesto savivaldybės administracija.

16.3.                      Teismas nepagrįstai atmetė priešieškinį, nes priešieškiniu buvo keliamas ginčas, kad atsakovė, aukciono būdu išsinuomojusi valstybinės žemės sklypus, dėl apgaulės negali jais naudotis pagal jų paskirtį ir aukciono sąlygas, todėl prašė teismo modifikuoti valstybinės žemės nuomos sutartis, leidžiant tris metus nemokėti žemės nuomos mokesčio, kol šiuos valstybinius žemės sklypus savo lėšomis padarys tinkamus naudoti pagal jų naudojimo paskirtį ir pagal aukciono sąlygas.

16.4.                      Teismas netinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius, netinkamai nustatė įrodinėjimo dalyką, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes skundžiamo sprendimo išvados dėl šalių tinkamumo, dėl priešieškinio dalyko neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Taip pat teismas netyrė atsakovės pateiktų į bylą įrodymų ir dėl jų nepasisakė, o tai lėmė, kad teismas nepagrįstai nenustatė faktinių aplinkybių dėl ginčo sklypų negalėjimo naudoti pagal paskirtį bei Klaipėdos miesto savivaldybės neteisėtų veiksmų trukdant naudotis išsinuomotais ginčo sklypais, NŽT neteisėtų veiksmų vilkinant sudaryti sutartį dėl žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo.

17.       Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o atsakovė apeliaciniu skundu piktnaudžiauja teisminiu procesu, nes iš esmės atkartoja procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes.

18.       Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą atsakovė, pagal priešieškinį, Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT, prašo skundą atmesti. Atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

18.1.                      Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, atskleidė bylos esmę ir priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. Nors atsakovė nurodo, kad valstybinės žemės nuomos mokesčio įsiskolinimo priteisimas nėra savivaldybės funkcija, tačiau pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8 straipsnį savivaldybių turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja savivaldybių tarybos pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą – įgyvendindamos turto savininko funkcijas.

18.2.                      Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad ginčas byloje kilo dėl sutarčių modifikavimo, nes 2020 m. spalio 19 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad neprašo sutarties keitimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

I.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, taip pat vertins, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

20.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės ieškinys dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio, delspinigių ir palūkanų priteisimo ir atmestas apeliantės priešieškinis dėl atleidimo nuo dalies valstybinės žemės mokesčio, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

21.       Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantė ir Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT, 2014 m. liepos 3 d. sudarė Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 13SŽN-(14.13.55.)-147, pagal kurią Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT, išnuomojo apeliantei 99 metų laikotarpiui 0,0336 ha ploto žemės sklypą, kadastro (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Žemės nuomos mokesčio dydis metams – 21 600 Lt (6 255,79 Eur).

22.       Apeliantė ir Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT, 2016 m. lapkričio 15 d. sudarė Valstybinės žemės sklypų nuomos sutartis: 1) Nr. 13SŽN-297-(14.13.55), 2) Nr. 13SŽN-315-(14.13.55), 3) Nr. 13SŽN-301-(14.13.55), 4) Nr. 13SŽN-299-(14.13.55), 5) Nr. 13SŽN-300-(14.13.55), 6) Nr. 13SŽN-298-(14.13.55), 7) Nr. 13SŽN-296-(14.13.55), 8) Nr. 13SŽN-294-(14.13.55)), kurių pagrindu apeliantei 99 metų laikotarpiui buvo išnuomoti Klaipėdoje esantys pastatais neužstatyti žemės sklypai: kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (adresas (duomenys neskelbtini)); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (adresas (duomenys neskelbtini)); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (adresas (duomenys neskelbtini)); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (adresas (duomenys neskelbtini)); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (adresas (duomenys neskelbtini)); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (adresas (duomenys neskelbtini)); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (adresas (duomenys neskelbtini)); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (adresas (duomenys neskelbtini)). 

23.       Pagal nuomos sutartis (nutarties 22 punktas) apeliantė įsipareigojo šiuose žemės sklypuose atlikti archeologinius tyrinėjimus (nuomos sutarčių 7.2.1. papunktis), įrengti atstatomo pėsčiųjų tako atkarpą su automobilių apsisukimo aikštele, šio tako sankryžą su (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini)gatvėmis (nuomos sutarčių 7.2.2. papunktis), taip pat apeliantė įsipareigojo žemės sklypuose finansuoti pagal detaliojo plano sprendinius projektuojamiems pastatams trukdančių inžinierinių tinklų iškėlimą ir dviejų dujų slėgio reguliatorių perkėlimą (nuomos sutarčių 7.2.3. papunktis).

Dėl naujų rašytinių paaiškinimu ir įrodymų priėmimo

24.       Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus – 2020 m. gruodžio 8 d. straipsnį iš internetinės svetainės „www.lrytas.lt“. Ieškovės vertinimu, nauji pridedami įrodymai patvirtina, jog nuomojamų sklypų komercinis panaudojimas užtruko ilgiau ne dėl ieškovės ar trečiojo asmens veiksmų ar neveikimo, o dėl Klaipėdos senamiestyje nuomojamų žemės sklypuose randamų kultūrinių artefaktų.

25.       Remiantis CPK 314 straipsniu apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kartu būtina atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui. Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017).

26.       Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovės teikiami nauji rašytiniai įrodymai yra susiję su apeliantės apeliacinio skundo vertinimu, tačiau neturi reikšmės vertinant apeliacinio skundo argumentus dėl atleidimo nuo dalies valstybinės žemės mokesčio, todėl neturi esminės reikšmės nagrinėjamos bylos baigčiai ir negali paneigti ar patvirtinti bylai reikšmingų aplinkybių, todėl juos atsisakytina pridėti prie bylos.

Dėl ieškovės ieškinio

27.       Apeliantė nurodo, kad ieškinį teisme dėl valstybinės žemės mokesčio priteisimo galėjo pareikšti Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT, o ne ieškovė (Klaipėdos miesto savavaldybės administracija), nes nuomos sutartis sudarė atsakovė ir Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT.

28.       CPK 37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančiais byloje asmenimis yra šalys, tretieji asmenys, asmenys, pareiškę ieškinį CPK 49 straipsnio nustatyta tvarka, pareiškėjai, suinteresuoti asmenys CPK 442 straipsnyje išvardytose bylose, CPK 431 straipsnyje numatyti kreditoriai ir skolininkai, taip pat šių asmenų atstovai.

29.       Pagal CPK 38 straipsnio 1 dalį galėjimas įgyvendinti savo teises teisme ir pavesti atstovui vesti bylą (civilinis procesinis veiksnumas) priklauso juridiniams asmenims ir fiziniams asmenims. Valstybė ir savivaldybės yra juridiniai asmenys (CK 2.35 straipsnio 1 dalis). Valstybė ir savivaldybės įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per atitinkamas valstybės ir savivaldybių valdymo institucijas (CK 2.36 straipsnio 2 dalis). Savivaldybė yra viešasis juridinis asmuo (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) 2 straipsnio 1 dalis). Pagal VSĮ 30 straipsnio 1 ir 2 dalyse reglamentuotas savivaldybės administracijos statusas – tai savivaldybės įstaiga, kuri, be kitų funkcijų, savivaldybės teritorijoje organizuoja ir kontroliuoja savivaldybės institucijų sprendimų įgyvendinimą arba pati juos įgyvendina.

30.       VSĮ 50 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad pajamos už išnuomotą valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius, sudaro savivaldybių finansinius išteklius. Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad savivaldybių biudžeto pajamoms priskirtinos pajamos, gautos už išnuomotą arba suteiktą naudotis valstybinę žemę. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ (toliau – Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimas Nr. 1798) 1.6 punktas detalizuoja minėtą nuostatą ir numato, kad valstybinės žemės nuomininkai žemės nuomos mokestį privalo mokėti į savivaldybės, kurios teritorijoje yra valstybinė žemė, biudžetą, iki kalendorinių metų lapkričio 15 dienos. Taigi, pagal teisinį reglamentavimą, nagrinėjamos bylos ieškovė (Klaipėdos miesto savavaldybės administracija), nebūdama valstybinės žemės nuomos sutarties šalimi, surenka pajamas už išnuomotą valstybinę žemę. 

31.       Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. T2-134 patvirtinto Aprašo 6 punktą, žemės nuomos mokestį administruoja Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, o pagal Tvarkos aprašo 41 punktą žemės nuomos mokestis už išsinuomotą ar naudojamą valstybinę žemę sumokamas į Savivaldybės administracijos surenkamąją sąskaitą teisės aktais nustatytais terminais. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo vertinti, kad šioje byloje ieškovė (Klaipėdos miesto savivaldybės administracija) buvo netinkama ieškovė pareikšti ieškinį atsakovei dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio įsiskolinimo priteisimo.

Dėl apeliantės priešieškinio

32.       Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ 1.6, 1.8 punktais, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T2-134 patvirtinto Aprašo 1, 4, 6 punktais padarė išvadą, kad Valstybė, atstovaujama NŽT, nėra tinkama atsakovė šioje byloje, kadangi spręsti klausimą dėl atleidimo nuo viso ar dalies valstybinės žemės mokesčio turi Klaipėdos miesto savivaldybės taryba. 

33.       Apeliantės vertinimu, teismas nepagrįstai atmetė priešieškinį, nes priešieškiniu buvo keliamas ginčas, kad atsakovė, aukciono būdu išsinuomojusi valstybinės žemės sklypus, dėl apgaulės negali jais naudotis pagal jų paskirtį ir aukciono sąlygas, todėl prašė teismo modifikuoti valstybinės žemės nuomos sutartis, leidžiant tris metus nemokėti žemės nuomos mokesčio, kol šiuos valstybinius žemės sklypus savo lėšomis padarys tinkamus naudoti pagal jų naudojimo paskirtį ir pagal aukciono sąlygas. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais neturi pagrindo sutikti.

34.       Pirmiausia pažymėtina, kad apeliantė žemės sklypuose (nutarties 22) įsipareigojo atlikti archeologinius tyrinėjimus (nuomos sutarčių 7.2.1. papunktis), įrengti atstatomo pėsčiųjų tako atkarpą su automobilių apsisukimo aikštele, šio tako sankryžą su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėmis (nuomos sutarčių 7.2.2. papunktis), taip pat apeliantė įsipareigojo žemės sklypuose finansuoti pagal detaliojo plano sprendinius projektuojamiems pastatams trukdančių inžinierinių tinklų iškėlimą ir dviejų dujų slėgio reguliatorių perkėlimą (nuomos sutarčių 7.2.3. papunktis).

35.       Nors apeliantė apeliaciniame skunde akcentuoja, kad ji žemės sklypais pagal jų paskirtį negalėjo naudotis dėl siurprizinių nuomos sutarčių sąlygų (nutarties 22 punktas), taip pat, jog pagal nuomos sutartis apeliantė nurodytų darbų neprivalo atlikti savo sąskaita, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tuo atveju, jei šalys iš tiesų būtų sudariusios susitarimą dėl ieškovės ar valstybės pareigos kompensuoti apeliantės patirtus kaštus dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, jos neabejotinai būtų aptarusios ne tik tokio atlyginimo tvarką, bet ir pačią darbų eigą, pareigą informuoti apie ketinamus atlikti konkrečius darbus, jų pagrindimą patvirtinančių įrodymų pateikimą bei akceptavimą, darbų priėmimą ir išlaidų jiems pagrįstumo pripažinimą. Šiuo konkrečiu atveju mažai tikėtina, kad sutarties šalys, būdamos savo srities profesionalėmis, nebūtų aptarusios paminėtų ir esminių tokiam susitarimui sąlygų, o valstybės institucija (NŽT) būtų besąlygiškai perleidusi apeliantei teisę nuspręsti, kiek ir kokių darbų reikalinga (tikslinga) atlikti ar būtų įsipareigojusi atlyginti bet kokias, neapibrėžto dydžio, apeliantės išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad šalių laisva valia sudaryta ir pasirašyta sutartis yra galiojanti ir nesant jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog nuomos sutartys būtų įstatymo nustatyta tvarka nuginčytos, sudaro pagrindą išvadai, kad apeliantė neįrodė, jog nuomos sutarties sąlygos buvo siurprizinės ir dėl jų apeliantei buvo apribota galimybė naudotis žemės sklypais pagal jų paskirtį.

36.       Apeliantė taip pat nurodo, kad teismas netinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius, netinkamai nustatė įrodinėjimo dalyką, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes skundžiamo sprendimo išvados dėl šalių tinkamumo, dėl priešieškinio dalyko neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams.

37.       Pagal Aprašo 31 punktą „Taryba savo biudžeto sąskaita turi teisę mažinti valstybinės nuomos mokestį arba visai nuo jo atleisti“. Savivaldybių įgaliojimai teikti mokesčių, rinkliavų ir kitas įstatymų nustatytas lengvatas savivaldybės biudžeto sąskaita apibrėžti VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 18 punkte. Tai išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija. Savivaldybės teisė mažinti žemės nuomos mokestį arba visai nuo jo atleisti savo biudžeto sąskaita reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimas Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“. Šio nutarimo 8 punkte numatyta, kad Savivaldybių tarybos savo biudžeto sąskaita turi teise mažinti žemės nuomos mokestį arba visai nuo jo atleisti.

38.       Atleidimo nuo žemės, žemės nuomos, bei nekilnojamojo turto mokesčių arba lengvatų taikymo tvarką detalizuoja valstybinės žemės nuomos mokesčio lengvatų teikimo tvarkos aprašas, patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. T2-128. Pagal šio aprašo 3 punktą žemės nuomos mokesčio lengvata gali būti teikiama asmenims, kurių nuomojamame valstybiniame žemės sklype juridinis asmuo einamaisiais metais vykdo kūno kultūros ir sporto organizacijų ar neįgaliųjų socialinių įmonių veiklą ir kurie atitinka šiame Tvarkos apraše nurodytus reikalavimus bei pateikė reikiamus dokumentus. Pagal aprašo 11 punktą prašymai suteikti valstybinės žemės nuomos mokesčio lengvatą už einamuosius mokestinius metus priimami iki spalio 1 d.

39.       Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į šiuo metu galiojančius teisės aktus (nutarties 38 punktas), darytina išvada, kad mažinti žemės nuomos mokestį yra išimtinė Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos kompetencija. Apeliantė nepateikė jokių duomenų, kad kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybą dėl nuomos mokesčio tarifo sumažinimo ar dėl pareigos mokėti žemės nuomos mokestį atleidimo, taip pat nepateikė duomenų, kad apeliantės vykdoma veikla sudarytų pagrindą ją atleisti nuo pareigos mokėti žemės nuomos mokestį. Byloje nepateikta duomenų, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba būtų priėmusi sprendimą dėl nuomos mokesčio tarifo sumažinimo ar dėl atleidimo mokėti žemės nuomos mokestį. Taip pat pažymėtina, kad tokį Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimą būtų galima ginčyti teismine tvarka, tačiau bendrosios kompetencijos teismas neturi galios priimti sprendimų, kurie nepriskiriami jo kompetencijai, be to, jei šiuo klausimu Klaipėdos savivaldybės tarybos sprendimas ir būtų priimtas, tačiau jis apeliantės netenkintų, šis ginčas turėtų būti sprendžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindų egzistavimo

40.       Apeliantė nurodo, kad teismas sprendime nenurodė motyvų, kas turi teisę teisme pareikšti ieškinį dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio įsiskolinimo priteisimo, šiuo konkrečiu atveju ar Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, ar Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, todėl šioje dalyje skundžiamas sprendimas turi būti naikinamas dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

41.       Teismo pareiga motyvuoti sprendimą nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkte. Vienas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, kai apeliacinės instancijos teismas CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu naikina apskųstą sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nustatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte: kai sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų).

42.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011).

43.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakė į visus esminius šalių argumentus, taip pat ir į tai, kad ieškinį teisme dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio priteisimo galėjo pareikšti ieškovė (Klaipėdos miesto savivaldybės administracija). Įvertinus apeliacinio skundo motyvus dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo matyti, kad atsakovė iš esmės nesutinka su teismo argumentacija taikant materialiosios teisės normas ginčo atveju. Teisėjų kolegija pažymi, kad materialiosios teisės normų atitinkamas taikymas ir teismo argumentacija, sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, su kuria nesutinka apeliantas, negali lemti išvados, kad yra absoliutus teismų procesinių sprendimų negaliojimo pagrindas, įtvirtintas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Šaliai, nesutinkančiai su teismo priimtu procesiniu sprendimu, materialiosios teisės normų taikymu ir padarytomis išvadomis, CPK nustatyta galimybė tokį teismo procesinį sprendimą apskųsti apeliacine tvarka (CPK 301, 340 straipsniai). Nagrinėjamu atveju apeliantė pasinaudojo šia teise. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl ginčo išsprendimo iš esmės yra motyvuotas, tai pagrindo spręsti, kad teismo sprendimas yra be motyvų, t. y. kad egzistuoja absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, nėra. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą CPK 329 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 4 punkto pagrindais.

44.       Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui.

Dėl procesinės bylos baigties

45.       Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios teismo sprendimą, konstatuoja, kad teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, laikėsi įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, tinkamai įvertino ir aiškino bylos aplinkybes ir nuomos sutartis, todėl apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos                                Danguolė Martinavičienė

                                                Agnė Tikniūtė

                                        Jūratė Varanauskaitė