Administracinė byla Nr. eA-408-968/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05656-2022-1

Procesinio sprendimo kategorija 26

(S)

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. vasario 21 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Beatos Martišienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (tretieji suinteresuoti asmenys – akcinė bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“, valstybės įmonė Registrų centras) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

1.       Pareiškėjas J. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) 2022 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą Nr. 3R-626 (2.13-1.E) „Dėl J. K. 2021-06-22 skundo dalies“ (toliau – ir Sprendimas), įpareigoti Inspekciją per vieną mėnesį iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. birželio 22 d. skundo Nr. 1R-4395(2.13.Mr) „Dėl J. K. asmens duomenų neteisėto tvarkymo, masinių pažeidimų ir žalos atlyginimo“ (toliau – ir 2021 m. birželio 22 d. skundas) dalį dėl akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Vilniaus šilumos tinklai“ (toliau – ir VŠT) ir jos darbuotojų neteisėto pareiškėjo asmens duomenų tvarkymo. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš Inspekcijos jo patirtas bylos nagrinėjimo išlaidas ir išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.

2.       Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1.                      Inspekcija priėmė Sprendimą tik dėl pareiškėjo 2021 m. birželio 22 d. skundo dalies dėl VŠT veiksmų, tikrinant duomenis Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir NTR), tačiau nenagrinėjo jungimosi prie NTR teisėtumo, NTR išrašo suformavimo, susipažinimo, atsispausdinimo su istorija (tokios apimties) ir kitokio tvarkymo teisėtumo. Atsakovas nenagrinėjo ir Sprendime nemotyvavo, kas šiuo konkrečiu atveju laikytinas duomenų tvarkytoju, o kas duomenų valdytoju, privalančiu įrodyti, kad buvo laikomasi 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR) 5 straipsnio 1 dalies reikalavimų (VŠT to neįrodinėjo, o 2.1. Inspekcija Sprendime nemotyvavo). Sprendimas naikintinas kaip nemotyvuotas.

2.2.                      Atsakovas po VŠT pateiktų paaiškinimų į pareiškėją nesikreipė, todėl klaidingai teigė, kad pareiškėjas nepateikė informacijos, jog būtų išreiškęs nesutikimą tvarkyti jo asmens duomenis, kai duomenų tvarkymas vykdomas BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkto pagrindu (BDAR 21 str.), nors pareiškėjas apie tokią teisę buvo informuotas 2018 m. birželio mėn. bei 2018 m. rugpjūčio 5 d. informaciniu pranešimu (toliau – ir Informacinis pranešimas). Pareiškėjas aiškų ir kategorišką nesutikimą bei prieštaravimą tvarkyti jo asmens duomenis VŠT buvo pareiškęs 2018 m. liepos 26 d., o VŠT nuo Inspekcijos tai nuslėpė. Kadangi teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų, tai paneigia VŠT paaiškinimus, kad, pateikiant ieškinį, buvo privaloma, be kita ko, atspausdinti ir pateikti 2020 m. lapkričio 5 d. suformuotą NTR duomenų bazės išrašą (toliau – ir 2020 m. lapkričio 5 d. išrašas) su istorija (duomenis tokia apimtimi). Inspekcija nustatė, kad VŠT kartu su ieškiniu teismui pateikė 2021 m. spalio 5 d. NTR išrašą, prie NTR jungtasi, susipažinta ir 2020 m. lapkričio 5 d. išrašas su istorija su pareiškėjo asmens duomenimis, įskaitant asmens kodą, atspausdintas 2020 m. lapkričio 5 d., o į teismą su ieškiniu kreiptasi tik 2021 m. kovo 10 d., o tai papildomai paneigia 2020 m. lapkričio 5 d. pareiškėjo asmens duomenų tvarkymo teisėtumą BDAR 6 straipsnio 1 punkto f pagrindu be pareiškėjo sutikimo, ko Inspekcija netyrė.

2.3.                      Tarp valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“ 2010 m. sausio 27 d. sudaryta Nekilnojamojo turto registro duomenų teikimo sutartis Nr. NTRi-2456 (toliau – ir Sutartis) nėra asmens duomenų rinkimo ir tvarkymo teisėtas pagrindas, o tik prielaida (techninė galimybė) prisijungti prie NTR duomenų bazės, tačiau, kad būtų galima prisijungti, tam turi būti teisėtas BDAR 6 straipsnyje ar kitame straipsnyje nustatytas pagrindas.

2.4.                      Atsakovas nenustatė, koks VŠT Skolų valdymo skyriaus (toliau – ir SVS) vadybininkas suformavo 2020 m. lapkričio 5 d. išrašą ir jį atspausdino, ar SVS vadybininkas pagal Sutartį turėjo teisę jungtis prie NTR, su kokiais pareiškėjo asmens duomenimis jis susipažino (tvarkė), ar susipažino su pareiškėjo asmens kodu, kam ir kokiu tikslu tuos duomenis perdavė, kas ir kam juos panaudojo, ar pareiškėjo asmens duomenys (asmens kodas) buvo perduoti tretiesiems asmenims. Sprendime nenustatyta, kokį pareiškėjo asmens duomenų tvarkymo BDAR 6 straipsnio 1 dalies pagrindą nurodė SVS vadybininkas, jungdamasis prie NTR, kai tai yra privaloma ir pagal Inspekcijos 2022 m. birželio 8 d. parengtas Prašymų dėl asmens duomenų teikimo vertinimo gaires (toliau – ir Gairės). Inspekcija Sprendime nepasisakė ir dėl pareigos informuoti pareiškėją apie jo asmens duomenų, ypatingai asmens kodo, tvarkymą. Inspekcija neišsireikalavo suformuoto ir atspausdinto 2020 m. lapkričio 5 d. išrašo, todėl nenustatė, kokių duomenų (vardas, pavardė, asmens kodas, nekilnojamojo turto adresas ar kt.), kokiu pagrindu (iš kur juos gavo) ir kokiu tikslu 2020 m. lapkričio 5 d. buvo jungtasi prie NTR ir susipažinta su pareiškėjo asmens duomenimis bei susiformuotas ir atsispausdintas 2020 m. lapkričio 5 d. išrašas su istorija (kodėl neužteko išrašo be istorijos). Nesant Sprendime nurodyto tinkamo teisinio pagrindo, lemiančio pareiškėjo asmens duomenų, jo asmens kodo tvarkymo teisėtumą, ir išsamių motyvų šiuo klausimu, Sprendimas naikintinas kaip neatitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų.

2.5.                      Inspekcija Sprendimą priėmė neatlikusi jokio išsamaus tyrimo, Sprendimas argumentuojamas tik VŠT subjektyviais samprotavimais dėl asmens duomenų tvarkymo teisėtumo. Atsakovas taip pat nepateikė jokių motyvų dėl pareiškėjo 2021 m. birželio 22 d. skunde išdėstytų prašymų.

3.       Teismo posėdžio metu pareiškėjas papildomai nurodė, kad iš VĮ Registrų centro atsiliepimo matyti, jog prie NTR jungėsi VŠT darbuotoja T. P.. Duomenų teikimo sutartyje, sudarytoje tarp VŠT ir VĮ Registrų centro, tokia darbuotoja kaip vartotoja nėra nurodyta, nurodyti kiti du asmenys. Taigi VŠT darbuotoja neteisėtai pasinaudojo prisijungimo prie NTR kodu. VAĮ yra 20 darbo dienų terminas, o ne 1 mėnesio, todėl siekiant, jog Inspekcija nevilkintų pareiškėjo 2021 m. birželio 22 d. skundo nagrinėjimo, tikslinga nurodyti Inspekcijai konkretų terminą, per kuri ji turėtų išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. birželio 22 d. skundą. Pareiškėjas prašė nustatyti 1 mėnesio terminą.

4.       Atsakovas Inspekcija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

4.1.                      Pareiškėjo 2021 m. birželio 22 d. skundas Inspekcijai buvo priimtas nagrinėti dėl galimai neteisėto jo asmens duomenų rinkimo NTR 2020 m. lapkričio 5 d. ir Sprendimas buvo priimtas pagal jo apimtį. Nei 2021 m. birželio 22 d. skundo teikimo metu, nei jo trūkumų šalinimo metu, nei šio skundo nagrinėjimo metu, pareiškėjas Inspekcijai neteikė informacijos ir nesiskundė, jog VŠT būtų išreiškęs nesutikimą tvarkyti jo asmens duomenis ir į tokį nesutikimą nebūtų gavęs VŠT atsakymo. Šią informaciją jis pateikė tik teismui su skundu dėl Sprendimo. Iš VŠT atsakovui teikto atsakymo matyti, kad pareiškėjas buvo išreiškęs nesutikimą tvarkyti jo duomenis ir VŠT jam atsakė, tačiau VŠT atsakymo pareiškėjas Inspekcijai neskundė. Šiaulių apylinkės teismas vadovavosi 2020 m. lapkričio 5 d. išrašu 2021 m. gruodžio 29 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-3613-446/2021 (toliau – ir 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimas) ir nenustatė, jog minėtą išrašą VŠT būtų pateikusi neteisėtai. Inspekcija neturi informacijos, kad minėtame teisminiame procese pareiškėjas būtų kvestionavęs 2020 m. lapkričio 5 d. išrašo pateikimo fakto teisėtumą.

4.2.                      Nagrinėjamu atveju buvo svarbu gauti paaiškinimus ir pagrindimus iš asmenų, kurie pareiškėjo ir VĮ Registrų centro duomenimis, buvo peržiūrėję atitinkamo nekilnojamo turto duomenis. Todėl vien tai, jog Inspekcija Sprendime nepasisakė dėl duomenų valdytojų ir tvarkytojų kategorijų bei kas šiuo konkrečiu atveju yra duomenų valdytojas ir (ar) tvarkytojas, nedaro Sprendime padarytų išvadų neteisėtomis ir nemotyvuotomis. Europos duomenų apsaugos valdybos gairių Nr. 07/2022 dėl sąvokų „duomenų valdytojas“ ir „duomenų tvarkytojas“ pagal BDAR 18 ir 19 punktuose numatyta, kad „kartais bendrovės ir viešosios įstaigos paskiria konkretų asmenį, atsakingą už duomenų tvarkymo veiklos vykdymą. Net jei duomenų apsaugos taisyklių laikymuisi užtikrinti paskiriamas konkretus fizinis asmuo, šis asmuo nebus duomenų valdytojas, bet veiks juridinio asmens (bendrovės ar viešosios įstaigos), kuris galiausiai bus atsakingas už taisyklių pažeidimą kaip duomenų valdytojas, vardu. <...>. Iš esmės galima daryti prielaidą, kad bet kokį darbuotojų atliekamą asmens duomenų tvarkymą, susijusį su organizacijos veikla, valdo ta organizacija”. Sprendime Inspekcija nustatė, jog paiešką NTR atliko VŠT darbuotoja. VŠT darbuotoja veikė VŠT vardu ir pagal Sutartį bei turėjo teisę jungtis prie NTR. Pareiškėjo nurodomos Gairės yra taikomos tik dėl vienkartinių asmenų prašymų suteikti asmens duomenis vertinimo. Byloje nagrinėjamu atveju VŠT duomenys buvo teikti automatiniu būdu pagal duomenų teikimo sutartį, todėl Gairės nėra aktualios. Sutartyje reglamentuota teiktinos informacijos apimtis, prašomos informacijos teikimo ir gavimo teisinis pagrindas, naudojimo tikslas, informacijos teikimo būdas, teikiamų duomenų formatas ir kt., kurią Inspekcija vertino nagrinėdama pareiškėjo 2021 m. birželio 22 d. skundą.

4.3.                      Sprendime yra pažymėta, jog pagal VĮ Registrų centro pateiktą informaciją, VŠT darbuotojas NTR išrašą suformavo atlikęs paiešką pagal nekilnojamojo daikto adresą. Tai pagrindžia ir VĮ Registrų centro pateiktas Vartotojo veiksmų protokolo išrašas. Kiekvienos priežiūros institucijos narys arba nariai, atlikdami savo užduotis ir naudodamiesi savo įgaliojimais pagal BDAR, nepatiria nei tiesioginės, nei netiesioginės išorės įtakos ir neprašo bei nepriima jokių nurodymų (BDAR 52 str. 2 d.). Nagrinėdama skundus, atsižvelgiant į skundo dalyką, Inspekcija pati sprendžia dėl tyrimo eigos ir atitinkamų veiksmų atlikimo, todėl neaišku, kam Inspekcija turėjo iš VĮ Registrų centro išsireikalauti 2020 m. lapkričio 5 d. išrašą, nes minėtą išrašą yra pateikusi VŠT.

4.4.                      Pareiškėjas 2021 m. birželio 22 d. skunde Inspekcijai nurodė, jog VŠT pareiškėjo asmens duomenis platino (gavo / perdavė tretiesiems asmenims) bei viešino, tačiau nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Vadovaujantis Inspekcijos direktoriaus 2021 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 1T-20(1.12.E) patvirtinto Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nagrinėjamų skundų nagrinėjimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 16 punktu bei Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) 24 straipsnio 5 ir 6 dalimis, Inspekcija 2021 m. birželio 29 d. raštu Nr. 2R-3352(2.13.) pareiškėjo prašė ne vėliau kaip iki 2021 m. liepos 12 d. raštu pateikti išsamią informaciją ir turimus įrodymus būtinus, siekiant ištirti visas reikšmingas faktines aplinkybes, o būtent informaciją apie tai, kada, kokiu būdu VŠT atskleidė pareiškėjo asmeninius duomenis ir kaip tai pasireiškė. Atsakovas 2021 m. liepos 12 d. gavo pareiškėjo atsakymą (Inspekcijoje reg. Nr. 1R-4830(2.13.Mr)), tačiau jame nebuvo pateikta prašyta informacija. 2021 m. birželio 22 d. skundas Inspekcijoje priimtas nagrinėti dėl galimai neteisėto pareiškėjo asmens duomenų rinkimo NTR. Inspekcijos 2021 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. 2R-4571(2.13.) pareiškėjas buvo informuotas apie jo 2021 m. birželio 22 d. skundo priėmimą nagrinėti, pareiškėjui yra žinoma jo nagrinėjimo apimtis, todėl pareiškėjo reikalavimas ištirti, ar pareiškėjo duomenys nebuvo atskleisti tretiesiems asmenims, yra nepagrįstas. Nepagrįstas ir pareiškėjo reikalavimas Inspekcijai pasisakyti dėl pareiškėjo sutikimo tvarkyti jo duomenis, nes iš VŠT pateiktos informacijos matyti, jog pareiškėjas buvo išreiškęs nesutikimą tvarkyti jo duomenis ir VŠT jam atsakė, o VŠT atsakymo pareiškėjas Inspekcijai neskundė, todėl šis klausimas nebuvo nagrinėto pareiškėjo skundo dalykas.

4.5.                      Pareiškėjo 2021 m. birželio 22 d. skunde pateikti prašymai neatitiko Inspekcijos kompetencijos ir įgaliojimų. Pareiškėjas siekė gauti neturtinės žalos atlyginimą iš VŠT, tačiau patirta neturtinė žala yra atlyginama įstatymų numatytais atvejais kreipiantis į teismą, kas yra pareiškėjui žinoma, nes šį prašymą pats pareiškėjas grindė BDAR 82 straipsniu. Teikdamas 2021 m. birželio 22 d. skundą pareiškėjas rėmėsi ADTAĮ 3 straipsnio 3 dalimi, tačiau nepateikė jokių įrodymų, jog jo asmens kodas buvo tvarkomas tiesioginės rinkodaros tikslais ir 2021 m. birželio 22 d. skundo apimtis nebuvo susijusi su galimais tiesioginės rinkodaros vykdymo pažeidimais. Toks pareiškėjo elgesys, reiškiant akivaizdžiai ne Inspekcijos kompetencijai priskirtus reikalavimus, keliant visų teisinių atsakomybių rūšių (baudžiamosios, civilinės, administracinės) nagrinėjimo klausimus, pateikiant tik pareiškėjo samprotavimus, yra nepagrįstas.

4.6.                      Vadovaujantis ADTAĮ 30 straipsnio 2 dalimi, skundas ar jo dalis turi būti išnagrinėta ir pareiškėjui atsakyta per 4 mėnesius nuo skundo gavimo priežiūros institucijoje dienos, išskyrus ADTAĮ numatytus atvejus. Bendras skundo ar jo dalies nagrinėjimo terminas negali būti ilgesnis negu 6 mėnesiai nuo skundo gavimo priežiūros institucijoje dienos. Teismas negali įpareigoti viešojo administravimo subjekto atlikti to, ko objektyviai, vadovaujantis galiojančio teisinio reguliavimo nuostatomis, subjektas negalės atlikti. Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Inspekciją iš naujo per vieną mėnesį išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. birželio 22 d. skundą būtų objektyviai nepagrįstas bei neatitinkantis ADTAĮ nustatytų skundų nagrinėjimo terminų.

4.7.                      Nagrinėjamu atveju nebuvo jokio būtinumo ar racionalumo dėl nesudėtingo ir mažareikšmio administracinio ginčo, kreipiantis į teismą, pasitelkti advokato pagalbą. Tokie pareiškėjo veiksmai vertintini kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis ir administraciniu procesu, todėl jo prašymas priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas laikytinas nepagrįstu, o bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti priteisiamos (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 11 str. 2 d., 52 str. 3 d.).

5.       Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime į skundą prašė dėl pareiškėjo skundo reikalavimų spręsti teismo nuožiūra. VĮ Registrų centras atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

5.1.                      2021 m. spalio 14 d. gavo Inspekcijos 2021 m. spalio 14 d. raštą Nr. 2R-5102 (2.13.Mr) „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir 2021 m. spalio 14 d. raštas), kuriuo prašyta: 1) nurodyti, pagal kokius kriterijus (pvz., pavardę, asmens kodą, turto adresą ir pan.) VŠT atliko peržiūrą pagal pateikiamą J. K. asmens duomenų teikimo suvestinę ir kokia konkrečiai informacija buvo peržiūrėta; 2) pateikti VŠT veiksmų protokolo, patvirtinančio peržiūros pagal pateikiamą J. K. asmens duomenų teikimo suvestinę atlikimo faktą, kopiją; 3) pateikti NTR duomenų teikimo sutarties (su priedais ir vėlesniais pakeitimais), kurios pagrindu VŠT atliko peržiūrą, kopiją. VĮ Registrų centras 2021 m. spalio 19 d. raštu Nr. S-124167 (1.17 E) „Dėl informacijos pateikimo“ Inspekcija atsakė, kad, patikrinus NTR duomenų bazės paieškų audito sistemoje esančią informaciją, nustatyta, jog pareiškėjui J. K. priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas), duomenis 2020 m. lapkričio 5 d. peržiūrėjo VŠT darbuotoja T. P., atlikusi paiešką pagal nekilnojamojo daikto adresą, suformavo NTR duomenų bazės išrašą su istoriniais duomenimis. Kartu su raštu pateikti Vartotojo veiksmų protokolai ir Sutarties su priedais kopija.

5.2.                      Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir NTR įstatymas) 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog NTR duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, daiktines teises ir šių teisių turėtojus, daiktinių teisių suvaržymus, juridinius faktus ir kitas žymas, įregistruotus šiame registre, ir su šiais suvaržymais, juridiniais faktais ir žymomis susijusių asmenų duomenys yra vieši, išskyrus šio ir kitų įstatymų nustatytus apribojimus, o 4 dalyje nustatyta, kad NTR duomenys teikiami NTR įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų (toliau – ir NTR nuostatai) nustatyta tvarka pagal duomenų teikimo sutartis arba pagal asmenų prašymus. Pagal NTR nuostatų 8 punktą NTR tvarkytojas, NTR tvarkomų asmens duomenų tvarkytojas yra VĮ Registrų centras. NTR duomenys teikiami Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka ir duomenų teikėjo bei gavėjo sudarytoje sutartyje nustatytomis sąlygomis bei apimtimi.

6.       Trečiasis suinteresuotas asmuo VŠT atsiliepimo į skundą nepateikė.

 

II.

 

7.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. vasario 21 d. sprendimu atmetė pareiškėjo J. K. skundą.

8.       Teismas nustatė šias bylai reikšmingas faktines aplinkybes:

8.1.                      Pareiškėjas pateikė Inspekcijai 2021 m. birželio 22 d. skundą „Dėl J. K. asmens duomenų neteisėto tvarkymo, masinių pažeidimų ir žalos atlyginimo“, kuriame nurodė, kad 2014 m. pagal pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo žemės sklypo dalį, Butą ir garažą, esantį (duomenys neskelbtini). Prisijungęs prie VĮ Registrų centro savitarnos, sužinojo, kad pareiškėjui nežinomais tikslais ir pagrindu jo nekilnojamojo turto ir asmens duomenis (vardas, pavardė, asmens kodas (ADTAĮ 3 str.), gimimo data, turto adresas, registro ir unikalūs numeriai, turto dydis ir vertė bei kt. duomenys) tvarkė pareiškėjo 2021 m. birželio 22 d. skunde nurodyti asmenys, tarp kurių ir VŠT, kuri nesikreipė ir neprašė leidimo tvarkyti (gauti) pareiškėjo asmens duomenis, o pareiškėjas niekada nėra davęs jokio sutikimo. VŠT jungėsi prie NTR, susiformavo išrašus / pažymas (su pareiškėjo asmens duomenimis) ir juos atspausdino. VŠT neteisėtai rinko, tvarkė, spausdino, platino (gavo / perdavė tretiesiems asmenims) bei viešino pareiškėjo asmens duomenis. Pareiškėjas 2021 m. birželio 22 d. skunde pabrėžė, kad niekam nėra skolingas (nėra teismų įsiteisėjusių sprendimų ir išduotų vykdomųjų raštų).

8.2.                      Pareiškėjas 2021 m. birželio 22 d. skunde Inspekcijai prašė: 1) atlikti tyrimą ir skundą pripažinti pagrįstu; 2) nustačius suvestinėse nurodomų asmenų (be kita ko, AB „Vilniaus šilumos tinklai“) veiksmuose nusikalstamos veikos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 167 ir 168 str.) požymių pranešti prokurorui; 3) surašyti administracinio nusižengimo protokolą kiekvienam iš suvestinėse nurodomų asmenų, be kita ko, VŠT, pripažįstant pareiškėją kiekvienoje administracinio nusižengimo byloje nukentėjusiuoju dėl 5 000 Eur neturtinės žalos padarymo ir administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą perduoti teismui; 4) kiekvienam suvestinėse nurodomam asmeniui, be kita ko, VŠT, kurie neteisėtai tvarkė / tvarko pareiškėjo asmens duomenis, uždrausti toliau juos tvarkyti ir įpareigoti juos sunaikinti; 5) kiekvienam suvestinėse nurodomam asmeniui, be kita ko, VŠT, kurie neteisėtai tvarkė / tvarko pareiškėjo asmens duomenis skirti administracinę baudą pagal BDAR 83 straipsnį; 6) įpareigoti kiekvieną suvestinėse nurodomą asmenį, be kita ko, VŠT, kurie neteisėtai tvarkė / tvarko pareiškėjo asmens duomenis, atlyginti pareiškėjui po 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

8.3.                      Inspekcija 2021 m. birželio 29 d. raštu Nr. 2R-3352(2.13.) „Dėl skundo trūkumų“ informavo pareiškėją apie 2021 m. birželio 22 d. skundo trūkumus – pareiškėjas nenurodė kada ir kam buvo paviešinti jo asmens duomenys, nepateikė šiuos veiksmus patvirtinančių įrodymų. Inspekcija paaiškino, kad pareiškėjas turi pateikti papildomą informaciją apie tai, kada ir kam skundžiami asmenys, o taip pat ir VŠT, atskleidė pareiškėjo asmens duomenis, gautus iš NTR, bei pateikti tai patvirtinančius duomenis (jeigu pareiškėjas tokių įrodymų turi), nurodė, kad nepateikus informacijos, Inspekcija pareiškėjo 2021 m. birželio 22 d. skundą priims nagrinėti dėl galimai neteisėto pareiškėjo asmens duomenų rinkimo NTR.

8.4.                      Pareiškėjas 2021 m. liepos 12 d. raštu papildomos informacijos nepateikė ir pareikalavo, kad Inspekcija jo 2021 m. birželio 22 d. skundą ištirtų pilna apimtimi. Inspekcija 2021 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. 2R-4571(2.13.) „Dėl informacijos pateikimo“ pareiškėjui pranešė, kad, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas nepateikė prašomos informacijos, pareiškėjo 2021 m. birželio 22 d. skundas priimtas nagrinėti dėl galimai neteisėto pareiškėjo asmens duomenų rinkimo NTR.

8.5.                      Inspekcija į bylą pateikė VĮ Registrų centro 2020 m. lapkričio 5 d. NTR duomenų bazės išrašą su istorija, kuriame pateikti duomenys apie pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – Butą. 2020 m. lapkričio 5 d. išraše su istorija nėra kitų fizinių asmenų asmens duomenų, yra tik pareiškėjo asmens duomenys.

8.6.                      Inspekcija, nagrinėdama 2021 m. birželio 22 d. skundą, 2021 m. spalio 14 d. raštu kreipėsi į VĮ Registrų centrą, prašydama pateikti informaciją apie VŠT atliktas peržiūras NTR apie pareiškėjui priklausantį turtą. VĮ Registrų centras 2021 m. spalio 20 d. raštu paaiškino, kad, patikrinus NTR duomenų bazės paieškų audito sistemoje esančią informaciją, nustatyta, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, Buto, duomenis 2020 m. lapkričio 5 d. peržiūrėjo VŠT darbuotoja T. P., atlikusi paiešką pagal nekilnojamojo daikto adresą, suformavo NTR duomenų bazės išrašą su istoriniais duomenimis; duomenys VŠT teikti automatiniu būdu pagal Sutartį, kurios kopiją VĮ Registrų centras pateikė Inspekcijai kartu su Vartotojo veiksmų protokolu paieškos kriterijams ir Vartotojo veiksmų protokolų išrašais.

8.7.                      Iš Vartotojo veiksmų protokolo paieškos kriterijams matyti, kad 2020 m. lapkričio 5 d. pagal paieškos sąlygą „(duomenys neskelbtini)“ asmuo – VŠT T. P., Sutarties pagrindu atliko NTR išrašo formavimą elektronine forma. Iš Vartotojo veiksmų protokolo išrašo matyti, kad Sutarties pagrindu, vartotojas (duomenys neskelbtini) (T. P.) 2020 m. lapkričio 5 d. atliko paiešką pagal daikto adresą (duomenys neskelbtini), IP adresas (duomenys neskelbtini) ir elektronine forma suformavo 2020 m. lapkričio 5 d. išrašą.

8.8.                      Sutartyje nustatyta, kad: 1) VĮ Registrų centras įsipareigoja saugiai automatiniu būdu teikti neįslaptintą informaciją, kuri saugoma, perduodama ar kitaip apdorojama elektroniniu būdu NTR, VŠT, o VŠT įsipareigoja naudoti šiuos duomenis šioje sutartyje nurodyti tikslu, sąlygomis ir tvarka (5, 15.1 p.); 2) duomenų teikimo ir naudojimo tikslas – VŠT naudos duomenis VŠT nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto apskaitos ir registro sudarymo bei tikslinimo tikslais (7 p.); 3) VŠT negali atskleisti pagal sutartį gautų duomenų ar suteikti kitokios galimybės bet kokia forma su ja susipažinti tretiesiems asmenims, jeigu kitaip nenustatyta Lietuvos Respublikos įstatymų (14 p.); 4) VŠT įsipareigoja pasikeitus duomenų vartotojams bei kitai informacijai, nurodytai duomenų vartotojų sąraše, pateikti VĮ Registrų centrui duomenų vartotojų sąrašą pagal sutarties 3 priedą (15.7 p.); 5) VŠT įsipareigoja vykdyti kitus teisės aktų numatytus įsipareigojimus (15.9 p.). Sutarties 1 priedo 1 punkte „Duomenų elementai“ nurodyta, kokie duomenys gali būti teikiami: registro numeris, nekilnojamųjų daiktų unikalūs kodai; registravimo (registro įrašo paskutinio tikslinimo) data; nekilnojamojo turto kadastrinis adresas (kadastro vietovė, blokas, kadastro numeris); nekilnojamojo turto pašto adresas (pagal nekilnojamojo turto registravimo datą); nekilnojamojo turto savininkas, nuomininkas ar naudotojas, bendrasavininkiai (kiekvieno iš jų valdoma dalis); nekilnojamojo turto kadastriniai rodikliai; nekilnojamojo turto vertė; kitos daiktinės teisės į nekilnojamąjį turtą; daiktinių teisių apribojimai; hipoteka (įkeitimas); kitos žymos ir juridiniai faktai; NTR saugomi grafiniai duomenys. Sutarties 1 priede reglamentuota prisijungimo tvarka: VŠT Sutarties 3 priede pateikia išorinį(-ius) IP adresą (-us), iš kurio (-ių) bus kreipiamasi į VĮ Registrų centro duomenų banką, nurodydamas vartotojus (6.1 p.); kiekvienas duomenų vartotojas, atliekantis paiešką, turi turėti savo vartotojo vardą, kurį suteikia VĮ Registrų centras, ir slaptažodį, kurį sugalvojo registracijos metu pats; be to, jis privalo kreiptis iš vieno IP adreso, nekintančio prisijungimo sesijos metu (6.4 p.). Sutarties 3 priede pateiktas duomenų vartotojų sąrašas, kuris buvo atnaujintas raštu ir į jį įtraukta VŠT SVS vadybininkė T. P., nurodant ir jos telefono numerį, elektroninio pašto adresą, išorinį IP adresą: (duomenys neskelbtini).

8.9.                      Inspekcija 2021 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. 2R-5531 (2.13.Mr) kreipėsi į VŠT, prašydama pateikti išsamius ir pagrįstus paaiškinimus dėl pareiškėjo 2021 m. birželio 22 d. skunde nurodytų veiksmų, susijusių su galimu pareiškėjo asmens duomenų tvarkymu. VŠT 2021 m. lapkričio 23 d. raštu (Inspekcijos reg. Nr. 1R-7554(2.13.MR) pateikė paaiškinimus ir, be kita ko, pridėjo: 1) VĮ Registrų centro 2020 m. lapkričio 5 d. NTR bazės išrašą su istorija, iš kurio matyti, kad jame pateikti duomenys tik apie vienam fiziniam asmeniui, t. y. pareiškėjui, priklausantį nekilnojamąjį turtą, Butą, jį atspausdino T. P.; 2) VŠT 2018 m. rugpjūčio 9 d. raštą Nr. SD-4881 „Dėl informacijos pateikimo“, adresuotą pareiškėjui, kuriame paaiškinti VŠT pareiškėjo asmens duomenų tvarkymo tikslai. Kartu nurodyta, kad pareiškėjo kaip duomenų subjekto teisės, tvarkomų asmens duomenų pagrindas, pareiškėjo asmens duomenų gavėjai / gavėjų kategorijos ir kt. išdėstytos Informaciniame pranešime, kuris pareiškėjui kartu pateikiamas, taip pat paaiškina, kad Informacinis pranešimas pareiškėjui buvo pateiktas ir kartu su VŠT 2018 m. birželio mėn. mokėjimo dokumentu; 3) Informacinį pranešimą; 4) VŠT Klientų aptarnavimo departamento direktoriaus 2020 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. V1-73 „Dėl Skolų valdymo skyriaus pareiginių nuostatų“ patvirtintus SVS vadybininko pareiginius nuostatus, kurių skiltyje „Pagrindinės darbo funkcijos“ nustatyta, kad SVS vadybininkas: renka informaciją apie įsiskolinusį klientą pagal skolininkų sąrašus (2 p.); surenka visą pareiškimui dėl teismo įsakymo išdavimo ir ieškininio pareiškimo parengimui reikalingą medžiagą (7 p.); imasi visų įstatymo numatytų priemonių skoloms išieškoti (9 p.).

8.10.                      Inspekcija Sprendimu pareiškėjo 2021 m. birželio 22 d. skundo dalį dėl VŠT veiksmų, tikrinant duomenis NTR, atmetė.

8.11.                      Byloje yra pareiškėjo 2018 m. liepos 26 d. elektroniniu paštu išsiųstas laiškas VŠT, kuriame pareiškėjas paaiškina, kad yra Buto savininkas, nesudaręs su UAB „Vilniaus energija“ jokios sutarties, su VŠT taip pat nėra pasirašęs jokios sutarties, todėl VŠT neteisėtai tvarko pareiškėjo asmens duomenis (vardas, pavardė, adresas, telefono numeris ir kt.), ką toliau daryti pareiškėjas kategoriškai draudžia, ypač jo asmens duomenis perduoti tretiesiems asmenims. Kadangi VŠT pareiškėjo asmens duomenis (vardas, pavardė, adresas, telefono numeris ir kt.) jau yra perdavę ir tretiesiems asmenis (UAB „Sergel“), kas visiškai neteisėta, įskaitant ir tai, kad jokios skolos nėra (jei skolingi tai sutartis sudarę namo administratorius arba namo statytojas), pareiškėjas reikalauja perduotus jo asmens duomenis iš UAB „Sergel“ susigrąžinti ir uždrausti UAB „Sergel“ visais atvejais juos toliau naudoti.

8.12.                      Teismas 2022 m. gruodžio 14 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją pateikti teismui: 1) pareiškėjo 2021 m. birželio 22 d. skundo Inspekcijai priedą – VĮ Registrų centro 2021 m. gegužės 20 d. Asmens duomenų teikimo suvestines; 2) informaciją, ar VŠT pateikė atsakymą į pareiškėjo 2018 m. liepos 26 d. kreipimąsi elektroniniu paštu, jeigu pateikė, pateikti teismui VŠT atsakymo nuorašą. Pareiškėjas nepateikė teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutartyje nurodytų dokumentų ir / arba informacijos.

8.13.                      Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, nustatė, kad Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmuose 2021 m. sausio 28 d. civilinėje byloje Nr. eL2-2054-446/2021 buvo gautas VŠT 2021 m. sausio 26 d. pareiškimas Nr. 1863 dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriame buvo prašoma priteisti iš pareiškėjo VŠT naudai 459,63 Eur skolą už į Butą patiektą šilumos energiją / karštą vandenį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d., 15,42 Eur delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Kartu su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo buvo pateiktas ir 2020 m. lapkričio 5 d. išrašas su istorija apie Butą. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai 2021 m. sausio 28 d. išdavė teismo įsakymą pagal kreditoriaus VŠT pareiškimą dėl skolos, delspinigių, metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 10,13 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko J. K.. Pareiškėjui pareiškus prieštaravimus, Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai 2021 m. kovo 17 d. nutartimi priėmė VŠT ieškinį atsakovui J. K. dėl skolos už šilumos energiją ir delspinigių priteisimo ir panaikino 2021 m. sausio 28 d. teismo įsakymą. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimu VŠT ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo J. K. 482,24 Eur skolą, 16,96 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2021 m. sausio 28 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 17,13 Eur bylinėjimosi išlaidas. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. kovo 28 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimą paliko nepakeistą. Šiaulių apygardos teismo 2022 m. kovo 28 d. nutartis yra įsiteisėjusi.

9.       Teismas vadovavosi BDAR nuostatomis, NTR įstatymo 42 straipsniu, NTR nuostatuose įtvirtinta tvarka ir pažymėjo, kad NTR duomenys gali būti teikiami teismams – valstybės pavestoms funkcijoms teikti, asmenims – valstybės pavestoms funkcijoms atlikti ar įstatymuose nustatytoms teisinėms paslaugoms atlikti; duomenys teikiami pagal duomenų teikimo sutartis elektroninių ryšių priemonėmis; duomenų teikimo sutartyje turi būti nurodyta teikiamų duomenų apimtis ir kiti duomenys, nurodyti NTR nuostatų 142 punkte.

10.       Teismas vadovavosi VAĮ 10 straipsnio 5 dalimi, aptarė pareiškėjo skundo teismui, pareiškėjo 2021 m. birželio 22 d. skundo Inspekcijai argumentus, įvertino atsakovo 2021 m. birželio 29 d. rašto ir 2021 m. rugsėjo 13 d. rašto turinį ir nustatė, kad pareiškėjas 2021 m. birželio 22 d. skunde pateikė bendro, abstraktaus pobūdžio teiginį, kad VŠT platino (gavo / perdavė tretiesiems asmenims) bei viešino pareiškėjo asmens duomenis, tačiau nei 2021 m. birželio 22 d. skunde, nei vėliau prašomas, pareiškėjas Inspekcijai nepateikė ADTAĮ 24 straipsnio 5 dalies 5 punkte nurodytos informacijos, susijusios su jo 2021 m. birželio 22 d. skundo teiginiu apie pareiškėjo asmens duomenų platinimą bei viešinimą, t. y. kada, kam VŠT atskleidė jo asmens duomenis.

11.       Teismas aptarė Sutarties nuostatas bei pažymėjo, kad VŠT 2017 m. birželio 14 d. susitarime dėl 2010 m. sausio 27 d. NTR duomenų teikimo sutarties Nr. NTRi-2456 pakeitimo (toliau – ir Susitarimas) nurodė VĮ Registrų centrui, kad VŠT darbuotoja T. P. jungsis prie NTR per išorinį IP adresą: (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė, kad 2020 m. lapkričio 5 d. T. P. prie NTR VŠT vardu ir jungėsi per IP adresą (duomenys neskelbtini). VŠT SVS vadybininkės T. P. elektronine forma suformuotas 2020 m. lapkričio 5 d. išrašas su istorija atsakovui buvo pateiktas, Inspekcijai tiriant pareiškėjo 2021 m. birželio 22 d. skundą, todėl Inspekcijai buvo žinoma, kokie asmens duomenys yra 2020 m. lapkričio 5 d. išraše su istorija. Teismas pažymėjo, kad 2020 m. lapkričio 5 d. išrašą su istorija VŠT pateikė Šiaulių apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. eL2-2054-446/2021, apžvelgė šios bylos eigą ir priėjo prie išvados, kad Inspekcija Sprendime pagrįstai nurodė, jog VŠT pareiškėjo asmens duomenis tvarkė vadovaudamasi BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktu. Teismas nurodė, kad VŠT pareiškėjo asmens duomenis tvarkė siekdama teisėtų tikslų – kreiptis į teismą, kad iš pareiškėjo būtų priteista skola už VŠT suteiktas paslaugas, ir šiuo atveju pareiškėjo interesai, teisės nebuvo viršesni už VŠT teisėtus interesus.

12.       Teismas vadovavosi ADTAĮ 3 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 111 straipsnio 2 dalies 2 punktu, įvertino VŠT 2021 m. lapkričio 23 d. raštą su priedais ir sprendė, kad VŠT, gindama savo teisėtus interesus Šiaulių apylinkės teisme, Šiaulių apygardos teisme, turėjo teisę savo procesiniuose dokumentuose ir (arba) prie jų pridedamuose prieduose nurodyti pareiškėjo asmens kodą. Teismas nurodė, kad VŠT pareiškėją dar 2018 m. informavo apie jo asmens duomenų tvarkymą, o Šiaulių apylinkės teismui pateiktame 2020 m. lapkričio 5 d. išraše nebuvo pateikti pertekliniai pareiškėjo asmens duomenys.

13.       Teismas sprendė, jog tai, kad Inspekcija priėmė ne tokio turinio Sprendimą, kokio nori pareiškėjas, neaptarė Sprendime pareiškėjo 2021 m. birželio 22 d. skunde teismui nurodytų aspektų, susijusių su VŠT SVS vadybininku, nenurodė, kas konkrečiu atveju laikytinas duomenų tvarkytoju, o kas duomenų valdytoju, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad Sprendimas yra nemotyvuotas ir naikintinas.

14.       Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, nustatė, jog Inspekcija Sprendimo pabaigoje nurodydama, kad „iš Bendrovės [VŠT] kartu su paaiškinimais pateikto ieškinio matyti, jog Bendrovė [VŠT] kartu su ieškiniu Teismui pateikė 2021 m. spalio 5 d. NTR išrašą“, padarė rašymo apsirikimą, nekeičiantį Sprendimo esmės, nes Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad VŠT Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmams pateikė 2020 m. lapkričio 5 d. išrašą. Teismas vertino, jog nėra pagrįstų argumentų teigti, kad nuo NTR domenų bazės išrašo suformavimo 2020 m. lapkričio 5 d. iki VŠT kreipimosi į Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus 2021 m. sausio 28 d. praėjo nepagrįstai ilgas laiko tarpas, kad toks laiko tarpas galėtų sudaryti pagrindą konstatuoti, jog pareiškėjo asmens duomenys, nurodyti 2020 m. lapkričio 5 d. išraše, buvo tvarkomi neteisėtai.

15.       Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl Inspekcijos neišreikalauto 2020 m. lapkričio 5 d. išrašo, dėl Inspekcijos neatlikto jokio tyrimo kaip prieštaraujančius byloje esantiems įrodymams. Teismas sprendė, jog šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo BDAR nuostatas taikyti ir aiškinti tokiu būdu, kad VŠT, siekdami kreiptis į teismą ir apginti savo teises ir teisėtus interesus, neturėjo teisės tvarkyti pareiškėjo asmens duomenų, o Šiaulių apylinkės teismas, Šiaulių apygardos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, taip pat neturėjo teisės tvarkyti pareiškėjo asmens duomenis. Sprendime nurodyta, kad VŠT pareiškėjo asmens duomenis tvarkė remdamasi BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkte nustatyta asmens duomenų teisėto tvarkymo sąlyga. Teismas pažymėjo, kad duomenų valdytojui BDAR 21 straipsnio 1 dalyje nėra nustatyta pareiga, duomenų subjektui nesutinkant su jo asmens duomenų tvarkymu, netvarkyti tokio duomenų subjekto duomenų; duomenų valdytojas gali tvarkyti duomenų subjekto duomenis ir toliau, kai duomenų valdytojas įrodo, kad duomenys tvarkomi dėl įtikinamų teisėtų priežasčių, kurios yra viršesnės už duomenų subjekto interesus, teises ir laisves, arba siekiant pareikšti, vykdyti ar apginti teisinius reikalavimus. Teismas sprendė, jog VŠT asmens duomenų tvarkymas atitiko BDAR 21 straipsnio 1 dalies nuostatas.

16.       Teismas, atsižvelgęs į pareiškėjo 2021 m. birželio 22 d. skunde išdėstytų prašymų turinį, pažymėjo, kad Inspekcijai Sprendimu atmetus pareiškėjo 2021 m. birželio 22 d. skundą, akivaizdu, kad nėra pagrindo tenkinti jame išdėstytų prašymų. Teismas sprendė, jog vien tai, kad ši informacija nebuvo nurodyta Sprendime, nesudaro pagrindo jo naikinti.

17.       Teismas nusprendė, jog Sprendimas atitinka VAĮ reikalavimus, pareiškėjo skundą atmetė, nepasisakęs dėl kitų procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų, nes pripažino juos neesminiais, niekaip nekeičiančiais šiame sprendime padarytos išvados. Teismas taip pat netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

 

III.

 

18.       Pareiškėjas J. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, panaikinti Inspekcijos Sprendimą ir įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. birželio 22 d. skundo dalį dėl AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir jos darbuotojų neteisėto pareiškėjo asmens duomenų tvarkymo. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

19.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja skunde išdėstytas faktines aplinkybes, savo argumentus, susijusius su atsakovo tinkamai neįvertinta Sutartimi, vilkinimu atlikti veiksmus, Sprendimo pagrįstumu tik VŠT subjektyvaus pobūdžio paaiškinimais, neatsižvelgimu į 2018 m. liepos 26 d. pareiškėjo aiškų kategorišką prieštaravimą tvarkyti jo asmens duomenis, ir papildomai nurodo:

19.1.                      Sutarties turinys neginčijamai įrodo, kad VŠT darbuotoja T. P. pareiškėjo asmens duomenis ginčo laiku du kartus (2020 m. lapkričio 5 d. 12:37:18 ir 13:44:57) visais atvejais tvarkė (BDAR 4 str. 2 d.) neteisėtai, nes pagal Sutartį T. P. turėjo teisę jungtis prie NTR, susipažinti, susiformuoti ir atsispausdinti NTR išrašus ar kitaip tvarkyti išimtinai tik VŠT nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto duomenis, ir tik jo apskaitos ir registro sudarymo bei tikslinimo tikslu (-ais) (Sutarties 5, 7, 15.1. p.). Atsakovas Sutarties turinio neatskleidė, o teismas, nors ir atskleidė, tačiau Sutarties nuostatų neįvertino, todėl tiek Inspekcijos Sprendimas, tiek ir teismo sprendimas yra be motyvų.

19.2.                      VŠT darbuotoja T. P. nėra nei pareiškėjo asmens duomenų valdytoja, nei tvarkytoja ir neturėjo teisės tvarkyti pareiškėjo asmens duomenų (Sutarties 5, 7, 15.1. p.). Teismas privalėjo, tačiau nepasisakė dėl BDAR 5 straipsnio 2 dalies ir Aprašo 16 punkto nuostatų taikymo, nenustatė bei nemotyvavo, kas nagrinėjamu atveju yra pareiškėjo asmens duomenų valdytojas, o kas duomenų tvarkytojas. T. P. užklausose nenurodė nei gavimo tikslo, nei kokia apimtimi ir kokiu būdu bus naudojami gauti asmenų duomenys bei nenurodė ir jokios BDAR 6 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos (teisėtų asmens duomenų tvarkymo sąlygų), nors jungdamasi tą nurodyti privalėjo (NTR nuostatų 1421 p., Gairės). Inspekcija to netyrė, nevertino ir Sprendime nepasisakė, o bylą nagrinėjęs teismas netinkamai taikė Registrų įstatymo 42 straipsnio 3 dalį ir NTR nuostatų 1421 punkto reikalavimus.

19.3.                      Pareiškėjo asmens kodą tvarkyti draudžia įstatymas (ADTAĮ 3 str.), tačiau atsakovo Sprendime apie tai nepasisakyta visai, šiuo atžvilgiu Inspekcijos Sprendimas yra be motyvų (VAĮ 10 str. 5 d.). NTR nuostatų 136 punktas nustato, kad fizinio asmens kodas gali būti teikiamas tik NTR įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje nurodytiems duomenų gavėjams, kai VŠT nėra toks gavėjas pagal Sutartį (5, 7, 15.1. p.). CPK 111 straipsnio 2 dalis taip pat nenustato reikalavimo kreipiantis į teismą procesiniame dokumente nurodyti atsakovo asmens kodą, o šio kodekso 179 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų, kurie teismams yra teikiami pagal NTR įstatymo 42 straipsnio 3 dalį.

19.4.                      Nagrinėjamojoje byloje teismas nusprendęs, kad Sutarties pagrindu VŠT darbuotoja T. P. turėjo teisę tvarkyti pareiškėjo asmens duomenis, kad VŠT turėjo teisę savo procesiniuose dokumentuose ir (arba) prie jų pridedamuose prieduose nurodyti pareiškėjo asmens kodą, kad VŠT pareiškėjo asmens duomenis tvarkė teisėtai esant BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkto pagrindui, netinkami taikė materialiosios teisės normas (atitinkamai Sutarties 5, 7, 15.1. p., BDAR 4 str. 2 d., 6 str. 1 d., VAĮ 10 str. 5 d., NTR įstatymo 42 str. 3 d., NTR nuostatų 136 p.), iš esmės pažeidė proceso teisės normas, nenustatė ir neįvertino visų teisiškai reikšmingų bylos faktinių ir teisinių aplinkybių bei nepagrįstai (klaidingai) vertino ir tai, kad tikslu kreiptis į teismą VŠT Sutarties pagrindu turėjo teisę tvarkyti pareiškėjo asmens duomenis, ir kad toks pareiškėjo asmens duomenų tvarkymas atitiko BDAR 21 straipsnio 1 dalies nuostatas.

19.5.                      Ne pareiškėjo pareiga yra pagrįsti Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pareiškėjas 2021 m. birželio 22 d. skundą su priedu pateikė atsakovui, todėl pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę 2021 m. birželio 22 d. skundo priedą teismui turėjo pateikti ne pareiškėjas, bet Inspekcija. Kitaip pareiškėjas būtų įpareigojamas į bylą pateikti įrodymus prieš save, kas neatitiktų bendrųjų įstatymų pradmenų ir jų prasmės, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijų ir visais atvejais būtų neteisėta (ABTĮ 4 str. 7 d., CPK 188 str.). Teismas pareiškėjo 2021 m. birželio 22 d. skundo priedą buvo įpareigojęs pateikti ne atsakovą, bet pareiškėją, o tai įrodo pareiškėjo teisių pažeidimą, teismo šališkumą bei netinkamą įrodinėjimo naštos paskirstymą.

19.6.                      Teismas privalėjo, tačiau nepasisakė dėl aukštesnės galios BDAR 5 straipsnio 2 dalies ir žemesnės teisinės galios Aprašo 16 punkto taikymo, o Inspekcija neteisėtai pareiškėjo skundo neišnagrinėjo visapusiškai ir visa apimtimi.

19.7.                      Teismas nusprendė, kad atsakovui pareiškėjo 2021 m. birželio 22 d. skundą atmetus, Inspekcijai nebuvo pagrindo tenkinti 2021 m. birželio 22 d. skundo prašymų. Tačiau Sprendimo teisinį ir faktinį pagrindus bei motyvus privalėjo nurodyti Inspekcija savo sprendime, bet ne teismas skundžiamame sprendime. Kadangi teismas perėmė atsakovo funkcijas ir savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priėmė sprendimą, priskirtiną Inspekcijos kompetencijai (kokius veiksmus pagal pareiškėjo 2021 m. birželio 22 d. skundo 2–6 prašymus galėjo ar neturėjo atlikti atsakovas), tai buvo pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas valdžių padalijimo principas.

20.       Atsakovas Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas sutinka su teismo sprendimu, kuris, pasak jo, priimtas detaliai ištyrus ir įvertinus visas teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes ir teigia, jog jo keisti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Atsakovas akcentuoja savo atsiliepime išdėstytą poziciją dėl pareiškėjo 2021 m. birželio 22 d. skundo apimties, dėl Sprendime neaptartų duomenų valdytojų ir tvarkytojų kategorijų, dėl Gairių taikymo atvejų (tik dėl vienkartinių asmenų prašymų suteikti asmens duomenis vertinimo) ir papildomai nurodo, kad:

20.1.                      Pagal ADTAĮ 3 straipsnį asmens kodą draudžiama skelbti viešai ir tvarkyti tiesioginės rinkodaros tikslu, ir netgi priešingai nei teigia pareiškėjas, pagal ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalį asmens kodą galima tvarkyti, jei toks tvarkymas atitinka bent vieną BDAR 6 straipsnio 1 dalyje numatytą asmens duomenų tvarkymo teisėtumo sąlygą. Pareiškėjas nei jo 2021 m. birželio 22 d. skundo nagrinėjimo Inspekcijoje metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nepateikė jokių įrodymų, jog jo asmens kodas buvo tvarkomas tiesioginės rinkodaros tikslais ar paskelbtas viešai. Inspekcija Sprendime pareiškėjo asmens kodo tvarkymo teisėtumą vertino visų pareiškėjo asmens duomenų tvarkymo kontekste ir nenustatė neteisėto pareiškėjo asmens duomenų, įskaitant asmens kodo, tvarkymo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kodėl Inspekcija ar teismas turėjo padaryti priešingą išvadą. Todėl tiek Inspekcija Sprendime, tiek teismas sprendime pagrįstai nepasisakė dėl draudimo pareiškėjo asmens kodą tvarkyti tiesioginės rinkodaros tikslais bei pareiškėjo asmens kodo viešo paskelbimo.

20.2.                      Pareiškėjas tik dėsto savo samprotavimus dėl Aprašo prieštaravimo aukštesnės galios teisės aktams, tačiau nepateikia jokių argumentų, pagrindžiančių jo teiginius. Pareiškėjas nepasinaudojo ABTĮ 113 straipsnio 1 dalyje numatyta teise nagrinėjant bylą teisme, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo pasisakyti dėl, pareiškėjo įsitikinimu, Aprašo prieštaravimo aukštesnės galios teisės aktams.

20.3.                      Tiek Inspekcijos Sprendime, tiek ir teismo sprendime yra aiškiai pažymėta, jog pareiškėjo asmens duomenis VŠT tvarkė teisėtai, remdamiesi BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkte nustatyta teisėta asmens duomenų tvarkymo sąlyga. Pareiškėjas laikosi nepagrįstos pozicijos, jog VŠT darbuotoja T. P. jo asmens duomenis tvarkė Sutarties pagrindu. BDAR 6 straipsnio 1 dalies b punkte reglamentuota viena iš teisėtų asmens duomenų tvarkymo sąlygų, t. y. kai duomenys yra tvarkomi siekiant įvykdyti sutartį, kurios šalis yra duomenų subjektas, arba siekiant imtis veiksmų duomenų subjekto prašymu prieš sudarant sutartį. Šio ginčo atveju tarp pareiškėjo ir VŠT nebuvo sudaryta jokia sutartis (ką patvirtina ir pats pareiškėjas), kuriai vykdyti būtų reikėję tvarkyti pareiškėjo asmens duomenis, todėl Inspekcija pagrįstai sprendė, ką patvirtino ir teismas, jog pareiškėjo asmens duomenys buvo tvarkomi BDAR 6 straipsnio 1 dalies f, o ne b punkto pagrindu.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

21.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2022 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo Nr. 3R-626 (2.13-1.E) „Dėl J. K. 2021-06-22 skundo dalies“, kuriuo buvo atmesta pareiškėjo J. K. 2021 m. birželio 22 d. skundo Nr. 1R 4395(2.13.Mr) „Dėl J. K. asmens duomenų neteisėto tvarkymo, masinių pažeidimų ir žalos atlyginimo“ dalis dėl AB „Vilniaus šilumos tinklai“ veiksmų, tikrinant pareiškėjo duomenis Nekilnojamojo turto registre, pagrįstumo ir teisėtumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

22.       Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsikirtimus į skundą, byloje esančius duomenis, pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, jog Inspekcijos Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus, t. y. atsakovas Sprendime pagrįstai nurodė, kad AB „Vilniaus šilumos tinklai“ pareiškėjo asmens duomenis tvarkė vadovaudamasi BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktu – tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni.

23.       Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde iš esmės teigia, jog skundžiamas teismo sprendimas yra be motyvų, priimtas netinkamai taikant materialiosios teisės normas, iš esmės pažeidžiant proceso teisės normas, nenustačius ir neįvertinus visų teisiškai reikšmingų bylos faktinių ir teisinių aplinkybių, neleistinai nukrypus nuo suformuotos administracinių teismų praktikos ir padarius nepagrįstas (klaidingas) išvadas dėl bylos esmės.

24.       Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

25.       Iš apeliacinio skundo matyti, kad, pasak pareiškėjo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, nurodyto ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 5 punkte – sprendimas yra be motyvų. Su tokia pareiškėjo pozicija nesutiktina, nes Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra išaiškinęs, jog pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją ir Hiro Balani prieš Ispaniją, 1998 m. vasario 19 d. sprendimą Higgins ir kiti prieš Prancūziją). EŽTT praktikoje pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1520-662/2020, ir kt.). Teismo sprendimo motyvų nebuvimas ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 5 punkto aspektu vertinamas atsižvelgus būtent į teismo sprendime išdėstytus argumentus, dėl kurių teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje pateikia atitinkamas išvadas.

26.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo pareikštais skundo reikalavimais, įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes (skundo pagrindą), dėl kurių buvo prašoma panaikinti Sprendimą bei pateikė konkrečias išvadas, dėl kurių atmetė pareiškėjo skundą. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su teismo sprendimo motyvais, dėl kurių atsakovo Sprendimas pripažintas teisėtu ir pagrįstu, ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 5 punkto prasme negali būti prilyginama motyvų nebuvimui ar tapatinama su motyvų nebuvimu bei nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai.

27.       Byloje nustatyta, jog Inspekcija ginčijamą Sprendimą priėmė išnagrinėjusi pareiškėjo 2021 m. birželio 22 d. skundo dalį dėl VŠT ir jo darbuotojų atlikto pareiškėjo asmens duomenų, kuriuos VŠT 2020 m. lapkričio 5 d. automatiniu būdu pateikė VĮ Registrų centras iš NTR duomenų bazės pagal duomenų teikimo sutartį Nr. NTRi-2456, rinkimo ir tvarkymo. Pareiškėjas 2021 m. birželio 22 d. skunde nurodė, kad VŠT 2020 m. lapkričio 5 d. tikrino jam nuosavybės teise priklausantį turtą, nors pareiškėjas neturi jokių sąsajų su VŠT. Pareiškėjas Inspekcijos prašė: 1) atlikti tyrimą ir skundą pripažinti pagrįstu; 2) nustačius suvestinėse nurodomų asmenų (be kita ko, AB „Vilniaus šilumos tinklai“) veiksmuose nusikalstamos veikos (BK 167 ir 168 str.) požymių pranešti prokurorui; 3) surašyti administracinio nusižengimo protokolą kiekvienam iš suvestinėse nurodomų asmenų, be kita ko, VŠT, pripažįstant pareiškėją kiekvienoje administracinio nusižengimo byloje nukentėjusiuoju dėl 5 000 Eur neturtinės žalos padarymo ir administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą perduoti teismui; 4) kiekvienam suvestinėse nurodomam asmeniui, be kita ko, VŠT, kurie neteisėtai tvarkė / tvarko pareiškėjo asmens duomenis, uždrausti toliau juos tvarkyti ir įpareigoti juos sunaikinti; 5) kiekvienam suvestinėse nurodomam asmeniui, be kita ko, VŠT, kurie neteisėtai tvarkė / tvarko pareiškėjo asmens duomenis skirti administracinę baudą pagal BDAR 83 straipsnį; 6) įpareigoti kiekvieną suvestinėse nurodomą asmenį, be kita ko, VŠT, kurie neteisėtai tvarkė / tvarko pareiškėjo asmens duomenis, atlyginti pareiškėjui po 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

28.       Inspekcija Sprendimu pareiškėjo 2021 m. birželio 22 d. skundo dalį dėl VŠT veiksmų, tikrinant duomenis NTR, atmetė, konstatavusi, kad VŠT kartu su ieškiniu Šiaulių apylinkės teismui pateikė 2021 m. spalio 5 d. NTR išrašą (byloje nustatyta, jog atsakovas Sprendime padarė rašymo apsirikimą, neteisingai nurodydamas NTR išrašo suformavimo datą, kuri taisytina į 2020 m. lapkričio 5 d.), kurio suformavimą skundžia pareiškėjas bei kuriuo vadovavosi Šiaulių apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 29 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-3613-446/2021. Inspekcija nusprendė, jog VŠT 2020 m. lapkričio 5 d. 12:37:18 tikrino pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį turtą NTR ir taip tvarkė pareiškėjo duomenis teisėtai, esant BDAR 6 straipsnio 1 punkto f pagrindui, t. y. siekiant nustatyti nekilnojamojo turto objekto (Buto), kuriam buvo teiktos ir laiku VŠT neapmokėtos centralizuotos šilumos energijos / karšto vandens paslaugos, savininką (vartotoją) ir inicijuoti skolos išieškojimo procedūrą.

29.       Nagrinėjamu atveju VŠT, 2020 m. lapkričio 5 d. atlikusi NTR paiešką pagal pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto adresą ir suformavusi 2020 m. lapkričio 5 d. išrašą su istorija atliko pareiškėjo asmens duomenų tvarkymo, į kurio apimtį patenka ir asmens duomenų rinkimas iš valstybės registrų, veiksmus BDAR 4 straipsnio 2 punkto prasme. Vadinasi, vadovaujantis BDAR 5 straipsnio 2 dalimi, VŠT yra atsakinga už BDAR 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų su asmens duomenų tvarkymu susijusių principų laikymąsi ir ji turi sugebėti tai įrodyti. VŠT teigė, kad ji pareiškėjo asmens duomenis tvarkė, vadovaudamasi BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktu.

30.       Pagal BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktą teisėtai tvarkyti asmens duomenis galima, kai tai daryti būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni, ypač kai duomenų subjektas yra vaikas.

31.       Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, aiškindamas BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktą, yra konstatavęs, kad šios normos taikymui yra numatytos trys kumuliacinės asmens duomenų tvarkymo teisėtumo sąlygos: pirma, tvarkyti asmens duomenis reikia dėl teisėtų interesų, kurių siekia duomenų valdytojas arba trečiasis asmuo; antra, asmens duomenis tvarkyti būtina siekiant įgyvendinti nustatytą teisėtą interesą; ir, trečia, asmens, kurio duomenys turi būti apsaugoti, interesai ar laisvės bei pagrindinės teisės neturi būti viršesni (2023 m. liepos 4 d. sprendimas Meta platforms ir kt. byloje C-252/21; 2021 m. birželio 17 d. sprendimas Mircom International Content Management & Consulting (M.I.C.M.) Limited prieš Telenet BVBA byloje C-597/19) (žr., pvz., LVAT 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-831-525/2023). Reikalavimas dėl kumuliacinių sąlygų taikymo reiškia, kad nenustačius nors vienos iš kumuliacinės asmens duomenų tvarkymo teisėtumo sąlygos, asmens duomenų tvarkymas būtų neteisėtas.

32.       Taigi, VŠT privalėjo įrodyti, kad pareiškėjo asmens duomenys paminėtu BDAR pagrindu galėjo būti tvarkomi ir kad dėl to nebuvo pažeisti BDAR 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti su asmens duomenų tvarkymu susiję principai (t. y. teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principas; tikslo apribojimo principas; duomenų kiekio mažinimo principas; tikslumo principas; saugojimo trukmės apribojimo principas; vientisumo ir konfidencialumo principas). Tai suponavo VŠT pareigą pateikti visas tris kumuliacines sąlygas pagrindžiančius įrodymus, kuriuos ginčo atveju vertino Inspekcija ir teismas.

33.       Inspekcijos Sprendimo turinys patvirtina, kad atsakovas savo pareigą įvertinti, ar VŠT pateikti duomenys atitinka BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkte įtvirtintas kumuliacines sąlygas, įvykdė. Pirmosios instancijos teismas, pakartotinai įvertinęs bylos medžiagą, nustatė, kad VŠT pareiškėjo asmens duomenis tvarkė siekdama teisėtų tikslų – kreiptis į teismą, jog iš pareiškėjo būtų priteista skola už VŠT suteiktas paslaugas, ir šiuo atveju pareiškėjo interesai, teisės nebuvo viršesni už VŠT teisėtus interesus.

34.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde kvestionuoja byloje esančių įrodymų vertinimą. Šiuo aspektu primintina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.

35.       Kaip neatitinkantys byloje nustatytų faktinių aplinkybių atmestini pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl nepagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, jog Sutarties pagrindu VŠT darbuotoja T. P. turėjo teisę tvarkyti pareiškėjo asmens duomenis. Sutarties 5 punkte, be kita ko, nustatyta, jog tiekėjas (VĮ Registrų centras) įsipareigoja saugiai automatiniu būdu teikti gavėjui (VŠT) duomenis. Duomenų tiekimo ir naudojimo tikslas – VŠT nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto apskaitos ir registro sudarymas bei tikslinimas (Sutarties 7 p.). Gavėjas įsipareigoja duomenis naudoti tik šios sutarties 7 punkte numatytam duomenų teikimo ir naudojimo tikslui įgyvendinti (Sutarties 15.1 p.). Susitarimo dėl 2010 m. sausio 27 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų teikimo sutarties Nr. NTRi-2456 1 punktu susitarta pakeisti Sutarties 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „Tiekėjas įsipareigoja teikti duomenis, kurie gavėjo bus panaudoti gavėjo nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto apskaitos ir registro sudarymo bei tikslinimo, sutarčių su klientais sudarymo ir vykdymo, skolų administravimo (įsiskolinimo valdymo), skolų išieškojimo neteismine ir teismine tvarka, mokesčių paskaičiavimo ir surinkimo tikslais“. Byloje yra duomenų, kad VŠT darbuotoja T. P. nurodyta VĮ Registrų centro duomenų vartotojų sąraše pagal Sutartį. Taigi, VŠT darbuotoja T. P. turėjo teisinį pagrindą tvarkyti pareiškėjo asmens duomenis. Pareiškėjo apeliaciniame skunde kvestionuojamos aplinkybės, susijusios su asmens duomenų tikrinimo dažnumu (du kartus 2020 m. lapkričio 5 d. 12:37:18 ir 13:44:57), ypač atsižvelgiant į laiko intervalą, T. P. užklausose nenurodytą duomenų gavimo tikslą, apimtį, duomenų naudojimo būdą, teisinį pagrindą pagal BDAR, yra teisiškai nereikšmingos ir nepaneigia pareiškėjo asmens duomenų tvarkymo teisėtumo aspekto.

36.       Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad nei Inspekcija, nei pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl neteisėto pareiškėjo asmens kodo tvarkymo. Kaip matyti iš Inspekcijos Sprendimo, atsakovas pareiškėjo asmens kodo tvarkymo teisėtumą vertino visų pareiškėjo asmens duomenų tvarkymo kontekste (BDAR 4 str. 1 p.). Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo nustatyta, kad šiuo aspektu taip pat buvo pateikta motyvuota išvada, t. y., kad VŠT, gindama savo teisėtus interesus Šiaulių apylinkės teisme, Šiaulių apygardos teise, turėjo teisę savo procesiniuose dokumentuose ir (arba) prie jų pridedamuose prieduose nurodyti pareiškėjo asmens kodą (žr. Nutarties 12 p.). Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia pareiškėjas, vadovavosi Registrų įstatymo 42 straipsnio 3 dalimi (duomenys apie visą asmens nekilnojamąjį turtą <...> teikiami teismams ir teisėtvarkos institucijoms – valstybės pavestoms funkcijoms atlikti), NTR nuostatų 136 punktu (fizinio asmens kodas gali būti teikiamas tik NTR įstatymo 42 str. 3 d. nurodytiems duomenų gavėjams), CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktu (kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti, be kita ko, dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėtys, vardai, pavardės, asmens kodai (jeigu jie žinomi)) ir priėjo prie, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pagrįstos išvados, kad VŠT, tikslu kreiptis į teismą, Sutarties pagrindu turėjo teisę tvarkyti pareiškėjo asmens duomenis.

37.       BDAR 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad duomenų subjektas turi teisę dėl su jo konkrečiu atveju susijusių priežasčių bet kuriuo metu nesutikti, kad su juo susiję asmens duomenys būtų tvarkomi, kai toks duomenų tvarkymas vykdomas pagal 6 straipsnio 1 dalies e arba f punktus, įskaitant profiliavimą remiantis tomis nuostatomis. Duomenų valdytojas nebetvarko asmens duomenų, išskyrus atvejus, kai duomenų valdytojas įrodo, kad duomenys tvarkomi dėl įtikinamų teisėtų priežasčių, kurios yra viršesnės už duomenų subjekto interesus, teises ir laisves, arba siekiant pareikšti, vykdyti ar apginti teisinius reikalavimus.

38.       Pirmosios instancijos teismas priėjęs prie išvados, kad duomenų valdytojui BDAR 21 straipsnio 1 dalyje nėra nustatyta pareiga, duomenų subjektui nesutinkant su jo asmens duomenų tvarkymu, netvarkyti tokio duomenų subjekto duomenų, sprendė, jog VŠT turėjo teisę tvarkyti pareiškėjo (kaip VŠT kliento) asmens duomenis tikslu kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjo už suteiktas paslaugas, toks asmens duomenų tvarkymas atitiko BDAR 21 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde kvestionuodamas šią pirmosios instancijos teismo išvadą nenurodė jokių argumentų dėl jos neteisėtumo ir nepagrįstumo, o ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė jokio pagrindo prieiti prie priešingos išvados.

39.       Pareiškėjas teigia, kad nagrinėjamu atveju jam buvo perkelta įrodinėjimo našta, kai pirmosios instancijos teismas 2022 m. gruodžio 14 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją pateikti jo 2021 m. birželio 22 d. skundo priedą. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (žr., pvz., LVAT 2011 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2329/2011). Pareiškėjas nepateikė įrodymo, patvirtinančio jo teiginius apie tai, kad Inspekcija išnagrinėjo pareiškėjo skundą ne visa apimtimi pagal skundo pagrindus ir dalyką, nepasisakė dėl jo 2021 m. birželio 22 d. skundo prašymų, todėl teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo pritarti pareiškėjo išvadai, kad nagrinėjamu atveju įrodinėjimo našta buvo perkelta pareiškėjui. Kartu akcentuotina, kad tai, jog teismas, nagrinėdamas bylą, aktyviai dalyvauja tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes (ABTĮ 80 str. 1 d.) ir kitaip nei pareiškėjas vertina įrodymų reikšmę dėl pareiškėjo asmens duomenų tvarkymo, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju įrodinėjimo pareiga buvo perkelta pareiškėjui.

40.       Visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., LVAT 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011). Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo šališkumą iš esmės grindžia teismo procesine veikla, t. y. 2022 m. gruodžio 12 d. nutarties su įpareigojimu pareiškėjui pateikti papildomus dokumentus priėmimu, tačiau teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (žr., pvz., LVAT 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018). Įvertinusi bylos medžiagą teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismas buvo šališkas.

41.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigdamas, jog Inspekcija neteisėtai pareiškėjo skundo neišnagrinėjo visapusiškai ir visa apimtimi, ko pasėkoje pirmosios instancijos teismas privalėjo, tačiau nepasisakė dėl aukštesnės galios BDAR 5 straipsnio 2 dalies ir žemesnės teisinės galios Aprašo 16 punkto taikymo, nutyli faktinę aplinkybę, jog jis nepašalino Inspekcijos 2021 m. birželio 29 d. raštu, vadovaujantis ADTAĮ 24 straipsnio 5 ir 6 dalimis, Aprašo 16 punktu, nustatytų 2021 m. birželio 22 d. skundo trūkumų (pareiškėjas turi pateikti informaciją apie tai, kada ir kam VŠT atskleidė pareiškėjo asmens duomenis, gautus iš NTR, bei pateikti tai patvirtinančius duomenis (jeigu pareiškėjas tokių įrodymų turi). Kadangi pareiškėjas 2021 m. liepos 12 d. raštu papildomos informacijos nepateikė ir pareikalavo, kad Inspekcija jo 2021 m. birželio 22 d. skundą ištirtų pilna apimtimi, atsakovas pagrįstai priėmė nagrinėti pareiškėjo skundo dalį dėl galimai neteisėto pareiškėjo asmens duomenų rinkimo NTR.

42.       Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą nereiškia įpareigojimo detaliai atsakyti į kiekvieną proceso šalių argumentą. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų (pvz., dėl pareiškėjo asmens duomenų valdytojo / tvarkytojo, dėl kategoriško pareiškėjo nesutikimo bei prieštaravimo tvarkyti jo asmens duomenis, dėl pareiškėjo 2021 m. birželio 22 d. skundo prašymų) teisėjų kolegijos vertinimu, išsamiai pasisakyta tikriname pirmosios instancijos teismo sprendime arba jie neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų atskirai nepasisakoma.

43.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad teismas tinkamai įvertino byloje susiklosčiusią situaciją, visapusiškai ir objektyviai ištyrė bei teisiškai įvertino visas reikšmingas teisines ir faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė pagrįstą bei motyvuotą sprendimą. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas. Nagrinėjamu atveju atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai                                Rytis Krasauskas

 

 

Beata Martišienė

 

 

Skirgailė Žalimienė