Administracinė byla Nr. I-3977-554/2015.
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01480-2015-5.
Procesinio sprendimo kategorija: 1.4.5.; 1.11.4.1.; 1.11.10.; 3.21.
(S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. lapkričio 4 d.
Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Medvedevienės, Audriaus Grauželio,
sekretoriaujant Sigitai Damidavičienei, Sabinai Cilišauskaitei,
dalyvaujant pareiškėjos D. R. T. atstovei - advokatei Neringai Žukauskienei,
atsakovo – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Agnei Budzinskaitei,
nedalyvaujant pareiškėjai – D. R. T.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. R. T. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir
n u s t a t ė :
Pareiškėja 2015-07-29 skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė:
1) panaikinti 2015-04-17 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus atsakymą Nr. 8SD-2104-(14.8.94.) „Dėl išvados parengimo“;
2) panaikinti 2015-07-09 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus sprendimą Nr. 1T-30-(7.5) „Dėl D. R. T. skundo išnagrinėjimo“;
3) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių į buvusio savininko J. J. 1,30 ha valdytą žemę, buvusią Pažaislio valsčiuje, (duomenys neskelbtini)kaime, atkūrimo pareiškėjai D. R. T..
Pareiškėja skunde (b.l. 6-11) nurodė, taip pat pareiškėjos atstovė paaiškino teismo posėdžio metu, kad prašymą atstatyti nuosavybės teises į savo motinos M. J. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę Kauno miesto valdybai pareiškėja pateikė 1991-12-18. Prašyme nurodė, kad nuosavybės teises pageidauja atkurti ekvivalentine natūra. Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – NŽT) Kauno miesto skyriaus vedėjo 2015-01-19 įsakymu Nr. 8VĮ-(14.8.2)-28 sudaryta komisija posėdyje (protokolo Nr. 8PRT-6-( 14.8.6)) nutarė pripažinti, kad Nuosavybės teisių atkūrimo byloje pakanka dokumentų, patvirtinančių, jog po M. J. mirties ((duomenys neskelbtini)) jos iki mirties valdytus 1,30 ha žemės sklypus Pažaislio valsčiuje, (duomenys neskelbtini)kaime, nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdė jos sutuoktinis J. J. . To pasėkoje komisija pripažino pareiškėjos prašymą atkurti nuosavybės teises į motinos M. J. , J. žemę kaip paduotą į tėvo J. J. nuosavybės teise iki nacionalizacijos (1940-07-22) valdytą, žemę. Šiuo metu yra likęs negrąžintas 1,0842 ha žemės plotas. Iki 2003-03-01 nuosavybės teises atkurianti institucija neinformavo pareiškėjos apie tai, kad minėtu būdu nuosavybės teises atkurti galimybių nėra. Nei iki 2003-04-01, nei vėliau valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo pareiškėja nepakeitė ir visą laiką siekė nuosavybės teises atkurti ekvivalentine natūra. Atitinkamai nuosavybės teises atkuriančios institucijos sukūrė jai teisėtų lūkesčių, kad nuosavybės teisės bus atkurtos minėtu būdu. 2015-03-19 prašymu pareiškėja kreipėsi į NŽT Kauno miesto skyrių prašydama už likusią žemę, į kurią nuosavybės teisės jai dar nėra atkurtos, parengti išvadą dėl lygiaverčio žemės sklypo gavimo Karmėlavos kadastro vietovėje, Kauno rajone. 2015-04-17 NŽT Kauno miesto skyrius sprendime Nr. 8SD-2104-(14.8.94.) nepagrįstai nurodė, kad nuosavybės teisių atkūrimo būdas ekvivalentine natūra nėra tapatus nuosavybės teisių atkūrimo būdui perduodant lygiavertį žemės sklypą kaimo ar miesto teritorijoje, todėl dabar institucija nuosavybės teises pareiškėjai gali atkūrinėti tik kompensuodama pinigais. Pareiškėja ir jos atstovė pažymėjo, kad iki Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme (toliau - Atkūrimo įstatymo) nurodytos datos (2003-04-01), iki kurios pareiškėja galėjo pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, pareiškėjos prašyme buvo aiškiai išreikšta ir jokiais paskesniais prašymais nebuvo keičiama valia atkurti nuosavybės teises ekvivalentine natūra. NŽT Kauno miesto skyrius iki 2003-03-01 raštu nepranešė pareiškėjai, kad į likusį žemės plotą nuosavybės teisės negali būti atkurtos prašyme nurodytu būdu bei nepasiūlė rinktis kitų nuosavybės teisių atkūrimo būdų, nors tokia pareiga atsakovei buvo imperatyviai įtvirtinta Atkūrimo įstatymo 21 str. 3 d. ir Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo Tvarkos 3 p..
Pareiškėja ir jos atstovė taip pat nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014-07-09 nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-590/2014, kurios faktinės aplinkybės yra analogiškos šiai nagrinėjamai bylai, pažymėjo, kad Atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d. 2 p. numatytas nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo būdas - perdavimas neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčio turėtajam naujo žemės sklypo individualiai statybai (pagal Vyriausybės patvirtintus dydžius ir išimtis dėl tokių sklypų suteikimo išvardytuose miestuose) bei Atkūrimo įstatymo 16 str. 9 d. 4 p. numatytas atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdas - perdavimas neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčio turėtajam naujo žemės sklypo individualiai statybai miestuose (Vyriausybės nustatyta tvarka, išskyrus įstatyme išvardytus miestus) ir kaimo vietovėse, kur buvo turėtoji žemė, pagal savo turinį ir paskirtį iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" (toliau - Atstatymo įstatymas) 5 str. 1 d. 2 p. numatytą (1995-05-30 įstatymas Nr.1-906) atkūrimo būdą (lygiaverte natūra) ir šio įstatymo 16 str. 1 d. 5 p. numatytą kompensavimo būdą (sklypo individualiai statybai suteikimą Vyriausybės nustatyta tvarka). Nuosavybės teisių atkūrimo būdas ekvivalentine natūra yra tapatus nuosavybės teisių atkūrimo būdui lygiaverčiu žemės sklypu kitoje vietoje. Šiuo atveju teisinės formuluotės, kuriomis įstatymų leidėjas Atstatymo įstatymo ir Atkūrimo įstatymo raidoje apibūdino, kokiu būdu atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, kuris negali būti grąžintas turėtoje iki nacionalizacijos vietoje (ekvivalentine natūra, lygiaverte natūra, lygiaverčiu turėtajam žemės sklypu), nereiškia, kad minėti nuosavybės teisių atkūrimo ar kompensavimo būdai pagal savo turinį ir paskirtį iš esmės skiriasi, ir tai negali turėti įtakos pareiškėjos tinkamai ir laiku pareikštai valiai dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, remiantis vien tuo, kad pasikeitė teisinės formuluotės. Kadangi nuosavybės teisių atkūrimo būdas ekvivalentine natūra yra tapatus nuosavybės teisių atkūrimo būdui perduodant lygiavertį žemės sklypą kaimo teritorijoje, pareiškėja įgijo teisėtą lūkestį, kad nuosavybės teisės jai bus atkuriamos 1991-12-18 prašyme nurodytu būdu - ekvivalentine natūra. Ginčijami sprendimai naikintini, nes pažeidžia pareiškėjos teisėtą lūkestį, prieštarauja teisės aktams ir teismų praktikai.
Atsakovas atsiliepime į skundą, taip pat atsakovo atstovė teismo posėdžio metu prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą (b.l. 34-39) atsakovas nurodė, taip pat atsakovo atstovė paaiškino teismo posėdžio metu, kad pareiškėja 1991-12-18 Kauno miesto valdybai pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į M. J. iki 1940 metų nacionalizacijos Kauno apskrityje, Pažaislio valsčiuje, (duomenys neskelbtini)kaime valdytą žemę. Pareiškėja prašyme nurodė pageidavimą, kad nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą būtų grąžintos ekvivalentine natūra. Šiame prašyme išreikšta valia iki 2003-04-01 pakeista nebuvo. Pareiškėjai likę neatkurtos nuosavybės teisės į 1,0842 ha žemės plotą. Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2007-03-20 raštu Nr. S1-2724(1.10) informavo pareiškėją, kad dėl laisvos grąžintinos žemės trūkumo ji iki 2007-03-31 gali apsispręsti dėl atlyginimo būdo, kuriuo jai būtų atkuriamos nuosavybės teisės į žemę: atlyginant vertybiniais popieriais, suteikiant lygiavertį žemės sklypą Kauno apskrities rajone, išskyrus Kauno rajoną. Pareiškėja Kauno miesto žemėtvarkos skyriui 2007-03-30 pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad pageidauja, jog nuosavybės teisės būtų atkurtos natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) buvusios savininkės M. J. iki 1940 metų nacionalizacijos valdytą žemę, o nesant galimybių atkurti nuosavybės teises natūra, likusią dalį žemės grąžinti Kauno rajone. Kauno miesto žemėtvarkos skyrius nuosavybės teisių atkūrimo klausimo pagal pareiškėjos minėtame prašyme išreikštą valią - t.y. perduoti lygiavertį žemės sklypą Kauno rajone, nesprendė, nes toks pareiškėjos pasirinktas atlyginimo būdas nėra galimas. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrius 2007-05-29 raštu Nr. 40-2-960 informavo Kauno miesto žemėtvarkos skyrių, kad buvusios savininkės M. J. iki 1940 metų nacionalizacijos valdytos žemės vietoje natūra grąžintinos žemės nėra. NŽT Kauno miesto skyrius 2014-12-08 raštu Nr. 8SD-(14.8.94.)-8598 informavo pareiškėją apie Atkūrimo įstatymo 10, 16 ir 21 str. pakeitimus - t.y. apie Atkūrimo įstatyme įtvirtintą papildomą atlyginimo už valstybės išperkamą žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995-06-01, būdą – atlyginimą lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje. Pareiškėjas iki 2015-03-01 nepateikė prašymo pakeisti valios dėl atlyginimo būdo ir atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje. Pareiškėja 2015-03-30 NŽT Kauno miesto skyriui pateikė prašymą, kuriame konkrečiai nurodė: „prašau už likusią neatkurtą žemę paruošti išvadą į Kauno raj. Karmėlavos kadastrinę vietovę“. Atkūrimo įstatymo nuostatos nebenumato atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdo – ekvivalentinės natūros. Toks nuosavybės teisių atkūrimo būdas buvo numatytas iki 1997 metų galiojusiame įstatyme Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų. 1997-07-01 priimtas Atkūrimo įstatymas nuosavybės teisių atkūrimo būdo ekvivalentine natūra nebenumatė, todėl piliečiai Atkūrimo įstatymo numatytais terminais privalėjo tikslinti savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi suformuotos praktikos, kad jeigu piliečiai nepareiškė valios dėl atkūrimo būdo ar atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas Atkūrimo įstatyme, turėjo patikslinti savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrino būdo Atkūrimo įstatyme nustatytais terminais. Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad nuosavybės teisių atkūrimo būdas „ekvivalentine natūra“ ir suteikiant „lygiavertį žemė sklypą“ nėra tapatūs (LVAT 2009-12-14 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A525-1435/2009, LVAT 2014-01-08 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A263-1435/2014). Ginčijami NŽT administraciniai aktai neprieštarauja jokiems aukštesnę galią turintiems teisės aktams, sprendimą priėmė kompetentingas subjektas, turintis teisę priimti sprendimus, nebuvo pažeistas objektyvaus visų aplinkybių įvertinimo bei sprendimo pagrįstumo kriterijus.
Pareiškėjos skundas patenkintinas visiškai.
Administracinėje byloje nustatyta, jog pareiškėja 1991-12-18 Kauno miesto valdybai pateikė prašymą atkurti jai nuosavybės teises į motinos J.M. J. 130 arų žemės sklypą Kauno mieste, prašydama atkurti nuosavybės teises ekvivalentine natūra. NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2015-01-19 įsakymu Nr. 8VĮ-(14.8.2)-28 sudaryta komisija posėdyje (protokolo Nr. 8PRT-6-(14.8.6)) nutarė pripažinti, kad nuosavybės teisių atkūrimo byloje pakanka dokumentų, patvirtinančių, kad po M. J. mirties ((duomenys neskelbtini)) jos iki mirties valdytus 1,30 ha žemės sklypus Pažaislio valsčiuje, (duomenys neskelbtini)kaime, nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdė jos sutuoktinis J. J. . Taip pat pripažino pareiškėjos prašymą atkurti nuosavybės teises į motinos J.M. žemę kaip paduotą į tėvo J. J. nuosavybės teise iki nacionalizacijos (1940-07-22) valdytą žemę. Pareiškėja turi teisę atkurti nuosavybės teises į visą buvusio savininko J. J. iki 1940 metų nacionalizacijos Kauno apskrityje, Pažaislio valsčiuje, (duomenys neskelbtini)kaime, valdytos žemės plotą - t.y. į 1,30 ha plotą. Pareiškėjos 1991-12-18 prašyme nurodyta valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo iki 2003-04-01 pakeista nebuvo. Kauno apskrities viršininko 2006-02-12 įsakymu Nr. 02-01-2115 „Dėl nuosavybės teisės išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo Kaune“ ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2006-02-23 sprendimu Nr. 6452 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste piliečiui (-ei) D. R. T. “ atkurtos nuosavybės teisės grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) 0,01084 žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Kaune, buvusio savininko J. J. valdytoje žemėje. Nacionalinės žemės tarnybos 2015-03-18 sprendimu Nr. 8S-45-(14.8.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei D. R. T. “ pareiškėjai atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujo 0,4274 ha žemės sklypo 0,1074 ha dalį, esančią (duomenys neskelbtini), Kaune. Pareiškėjai likęs negrąžintas 1,0842 ha buvusio savininko J. J. iki 1940 metų nacionalizacijos valdytas žemės plotas (prijungtos Nuosavybės teisių atkūrimo bylos duomenys). 2015-03-19 prašymu pareiškėja kreipėsi į NŽT Kauno miesto skyrių prašydama už likusią žemę, į kurią nuosavybės teisės jai dar nėra atkurtos, parengti išvadą dėl lygiaverčio žemės sklypo gavimo Karmėlavos kadastro vietovėje, Kauno rajone (b.l. 30). NŽT Kauno miesto skyrius 2015-04-17 sprendime Nr. 8SD-2104-(14.8.94.) nurodė, kad pretendento pirminiame prašyme nurodytas atkūrimo būdas – ekvivalentine natūra, nenumatytas galiojančiame Atkūrimo įstatyme, nuosavybės teisių atkūrimas galimas tik atlyginant pinigais (b.l. 26-27).
Ginčas administracinėje byloje kilo dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo - t.y. dėl pareiškėjos teisės atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. J. valdytą žemę Kauno apskrityje, Pažaislio valsčiuje, (duomenys neskelbtini)kaime, ekvivalentine natūra (lygiaverčiu žemės sklypu) pagal pretendentės D. R. T. 1991-12-18 prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo išreikštą valią - t.y. atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą ekvivalentine natūra, pareiškėjai siekiant atlyginimo lygiaverčiu žemės plotu kaimo vietovėje. Administracinėje byloje nėra ginčo dėl pareiškėjos teisės atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. J. valdytą iki nacionalizacijos ir likusią neatkurtą 1,0842 ha ploto žemės dalį.
Atsakovo ir jos atstovė teigimu pretendentės pirminiame prašyme nurodytas atkūrimo būdas – ekvivalentine natūra nenumatytas šiuo metu galiojančiame Atkūrimo įstatyme. Teismas pažymi, kad pareiškėjos 1991-12-18 prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos 1991-06-18 įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ Nr. I-1454 (toliau - Atstatymo tvarkos ir sąlygų įstatymas) 16 str. buvo numatyti atlyginimo piliečiams už išperkamą turtą būdai, vienas iš jų, kurį pasirinko pretendentė, buvo tokios pat rūšies ar vertės turto perdavimas nuosavybėn neatlygintinai (ekvivalentine natūra). Atstatymo tvarkos ir sąlygų įstatymą pakeitusio 1997-07-01 Atkūrimo įstatymo 16 str. 9 d. 1 p. (1999-05-13 įstatymo Nr. VIII-1181 redakcija, įsigaliojusi nuo 1999-06-02) nurodytas iš esmės analogiškas būdas, jog už valstybės išperkamą žemę, miškus ir vandens telkinius valstybė piliečiams atlygina lygiaverčiu žemės, miško ar vandens telkinio plotu. Anksčiau galiojęs Atstatymo tvarkos ir sąlygų įstatymo 16 str. numatytas atlyginimo piliečiams už išperkamą turtą būdas - tokios pat rūšies ar vertės turto perdavimas nuosavybėn neatlygintinai (ekvivalentine natūra), iš esmės reiškia lygiaverčio žemės sklypo suteikimą atlyginant piliečiams už valstybės išperkamą turtą, kurio negalimą grąžinti buvusioje vietoje. Paminėtas Atstatymo tvarkos ir sąlygų įstatymo 16 str. numatytas atlyginimo būdas savo esme atitinka Atkūrimo įstatymo 16 str. 9 d. 1 p. nurodytą atlyginimo būdą lygiaverčiu žemės sklypu. Dėl to teismas nesutinka su atsakovo ir jo atstovo argumentais, jog pretendentės (pareiškėjos) prašyme nurodytas atlyginimo būdas nenumatytas Atkūrimo įstatyme. Anksčiau galiojusio Atstatymo tvarkos ir sąlygų įstatymo 16 str. numatytas vienas iš atlyginimo būdų - tai tokios pat rūšies ar vertės turto perdavimas nuosavybėn neatlygintinai (ekvivalentine natūra) ir dabar galiojančio Atkūrimo įstatymo 16 str. 9 d. 1 p. numatytas atlyginimo lygiaverčiu žemės, miško ar vandens telkinio plotu būdas, iš esmės reiškia tą patį atlyginimo būdą (ABTĮ 57 str.). Lietuvių kalbos žodynas žodį „ekvivalentas“ apibudina kaip žodį atitinkantį žodžių reikšmes - lygiavertis, lygiareikšmis, tolygus daiktas. Nagrinėjamo ginčo atveju, tai reiškia atlyginimą lygiaverčiu žemės sklypu kitoje vietoje.
Pareiškėja prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo aiškiai išreiškė valią grąžinti žemę ekvivalentine natūra. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), nagrinėdamas panašaus pobūdžio ginčą bei vertindamas kitą Atkūrimo įstatymo 16 str. 9 d. 4 p. numatytą atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdą – perdavimą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai miestuose ir kaimo vietovėse, kur buvo turėtoji žemė, bei anksčiau galiojusio Atstatymo tvarkos ir sąlygų įstatymo (Atstatymo įstatymo) 5 str. 1 d. 2 p. numatytą atkūrimo būdą (lygiaverte natūra), konstatavo, jog vien tik teisinių formuluočių, kuriomis įstatymų leidėjas Atstatymo tvarkos ir sąlygų įstatymo (Atstatymo įstatymo) ir Atkūrimo įstatymo raidoje apibūdino, kokiu būdu atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, kuris negali būti grąžintas turėtoje iki nacionalizacijos vietoje (ekvivalentine natūra, lygiaverte natūra, lygiaverčiu turėtajam žemės sklypu), nereiškia, kad minėti nuosavybės teisių atkūrimo ar kompensavimo būdai pagal savo turinį ir paskirtį iš esmės skiriasi (ABTĮ 13 str., 20 str., LVAT 2014-07-09 nutartis administracinė byla Nr. A146-590/2014).
Teismas atkreipia dėmesį, kad Atkūrimo įstatymo 21 str. 3 p. (2011-11-10 įstatymo Nr. XI-1650 redakcija) buvo numatyta, kad tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais ( iki 2003-04-01) piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais. Atkūrimo įstatymo 18 str. 3 d. įpareigojo institucijas, nagrinėjančios piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nesant galimybės pagal šį įstatymą nuosavybę grąžinti natūra, piliečiams raštu pasiūlyti kitus šiame įstatyme numatytus atlyginimo būdus. Pažymėtina, kad atsakovė nuo prašymo pateikimo momento iki 2007 metų nekėlė abejonių pretendentės išreikšta valia dėl žemės grąžinimo kitoje vietoje. Atsakovė tik 2007-03-20 raštu Nr. S1-2724(1.10) informavo pareiškėją, kad ji gali apsispręsti dėl nuosavybės teisių į žemę atlyginimo būdo (prijungtos Nuosavybės teisių atkūrimo bylos b.l. 46). Teismui nebuvo pateikti duomenys, kad atsakovas iki 2003-04-01 pareiškėjai siūlė pasirinkti kitą nuosavybės atkūrimo atlyginimo būdą dėl to, kad negalima atkurti nuosavybės teises ekvivalentine natūra. Nurodyti atsakovo veiksmai vertintini kaip neatitinkantys gero administravimo principo nuostatų ir laikytini netinkamais, pažeidžiantis pareiškėjos teises bei Atkūrimo įstatymo nuostatas. Atkūrimo įstatymo 18 str. 3 d. įpareigoja institucijas, nagrinėjančias piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nesant galimybės pagal šį įstatymą nuosavybę grąžinti natūra, piliečiams raštu pasiūlyti kitus šiame įstatyme numatytus atlyginimo būdus.
Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vienas iš teisėtų lūkesčių principo elementų yra ir tai, kad asmenys, kurie pagal įstatymą įgijo tam tikras teises, turi teisę pagrįstai tikėtis, kad šios teisės nustatytą laiką bus išlaikytos ir įgyvendintos. Toks asmuo gali pagrįstai tikėtis, kad ši jo teisė bus valstybės saugoma ir ginama (Konstitucinio Teismo 2003-07-04 2004-12-13, 2007-10-22, 2008-12-24 nutarimai).
Vertinant atsakovo veiksmus, konstatuotina, kad institucija, įgaliota atkurti piliečiams nuosavybės teises, priimdama sprendimą, kuriuo atkūrė nuosavybės teises lygiaverčiu nauju žemės sklypu, leido pareiškėjai pagrįstai tikėtis, kad nuosavybės teisės bus atkurtos pasirinktu nuosavybės teisių atkūrimo būdu – suteikiant lygiavertį žemės sklypą (ekvivalentine natūra) ir, tuo pačiu, suformavo pareiškėjai teisėtus lūkesčius, jog ši teisė nebus paneigta. Teismo vertinimu, asmeniui, pretenduojančiam atsikurti nuosavybės teises, neturi kilti neigiamų pasekmių dėl to, kad valstybės įgaliota nagrinėti piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo institucija, neatliko veiksmų, kuriuos turėjo atlikti pagal imperatyvią teisės normą (LVAT 2014-07-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-590/2014, 2014-04-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-587/2014). Administracinėje byloje nėra pateikta duomenų, kad nuosavybės teisių atkūrimas į likusią neatkurtą dalį – 1,0842 ha žemės plotą, perduodant lygiavertį žemės plotą pagal prašymo pateikimo metu galiojančius ir vėliau įsigaliojusius teisės aktus, nebuvo galimas. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015-03-18 sprendimas Nr. 8S-45-(14.8.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei D. R. T." patvirtina, kad nuosavybės teisės buvo atkuriamos perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo dalį. Esant paminėtoms aplinkybėms ir argumentams, konstatuotina, kad atsakovas neturėjo pagrindo atsisakyti atkurti nuosavybės teises lygiaverčiu žemės sklypu. Nagrinėjamo ginčo atveju taip pat nebuvo nustatyta, kad pretendentė nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo ir, kad jos prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas buvo negalimas pagal Atkūrimo įstatymo nuostatas. Pretendentės prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo ekvivalentine natūra atlyginimo už natūra negražintą žemę būdas iš esmės reiškia atlyginimą lygiaverčiu žemės sklypu ne natūrinėje (buvusioje) žemės vietoje, tačiau kitoje galimoje vietoje ir atitinka Atkūrimo įstatymo 16 str. 9 d. 1 p. nurodytas atlyginimo būdą. Pareiškėja turi teisę atkurti nuosavybės teises, atlyginant jai už valstybės išperkamą turtą (žemę) lygiaverčiu žemės sklypu.
Dėl nurodytų priežasčių ir argumentų skundžiami sprendimai naikintini, kaip neteisėti ir nepagrįsti (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p.). Atsakovas įpareigotinas iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių į buvusio savininko J. J. 1,30 ha valdytą žemę, buvusią Pažaislio valsčiuje, (duomenys neskelbtini) kaime, atkūrimo pareiškėjai (ABTĮ 88 str. 2 p.).
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 2 p.,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjos D. R. T. skundą patenkinti visiškai.
Panaikinti 2015-04-17 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2015-04-17 atsakymą Nr. 8SD-2104-(14.8.94.) „Dėl išvados parengimo“.
Panaikinti 2015-07-09 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2015-07-09 sprendimą Nr. 1T-30-(7.5) „Dėl D. R. T. skundo išnagrinėjimo“.
Įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių į buvusio savininko J. J. 1,30 ha iki nacionalizacijos valdytą žemę, buvusią Pažaislio valsčiuje, (duomenys neskelbtini)kaime, atkūrimo pareiškėjai D. R. T.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Algis Markevičius
Jolanta Medvedevienė
Audrius Grauželis