Civilinė byla Nr. e2-1716-868/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26350-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.1.

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 8 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda Višnevska,

sekretoriaujant Agnei Ūzaitei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Obča“ atstovui V. J.,

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Obča“ atstovui advokato padėjėjui Dovydui Raišučiui,

atsakovui P. R.,

atsakovų P. R. ir M. R. atstovei advokatei Jolitai Mikalkevičiūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Obča“ ieškinį atsakovams P. R. ir M. R. dėl atsiskaitymo už atliktus rangos darbus priteisimo ir atsakovų P. R. ir M. R. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Obča“ dėl nuostolių atlyginimo.

        Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė UAB „Obča“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, vėliau ieškinį tikslino, paskutiniu patikslintu ieškiniu ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovų 3 000 Eur užmokestį už atliktus darbus, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 19 d. pirkimo–pardavimo sutarties (toliau – Sutartis) pagrindu ieškovė įsipareigojo atlikti statybos darbus (vidaus apdailos) Atsakovų naudai, Ieškovo parduoto nekilnojamojo turto objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Pagal Sutarties pirmame priede sudarytą ir notaro patvirtintą lokalinę sąmatą ieškovė įsipareigojo savo jėgomis, priemonėmis ir rizika atlikti nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vidaus apdailos darbus už 37 000 Eur ir perduoti užsakovams (atsakovams) atliktų darbų rezultatą, o užsakovai (atsakovai) įsipareigojo atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Ieškovė nurodė, kad pagal nurodytus atliktų darbų aktus ir PVM sąskaitas faktūras atsakovai sumokėjo tik dalį, t. y. 2019 m. liepos 30 d. – 6 400 Eur; 2019 m. lapkričio 18 d. – 2 000 Eur; 2019 m. lapkričio 18 d. – 7 100 Eur; 2019 m. gruodžio 3 d. – 2 000 Eur; 2020 m. sausio 13 d. – 1 500 Eur; 2020 sausio 30 d. – 10 000 Eur; 2020 m. kovo 10 d. – 5 000 Eur. Likusi nesumokėta skolos dalis už atliktus darbus sudaro 3 000 Eur. Pažymėjo, kad atlikus visus apdailos darbus atsakovai atsisakė pasirašyti vidaus apdailos darbų priėmimo perdavimo aktą, kuris buvo atsakovams išsiųstas 2020 m. gegužės 12 d. Nurodė, kad pirminės atsisakymo priimti darbus priežastys buvo nežinomos. Ieškovė pažymėjo, jog pakartotinai paprašius priimti darbus, atsakovai, pasitelkę trečiuosius asmenis, 2020 m. gegužės 18 d. atsiuntė pretenziją ir defektinį aktą, kuris didžiąja dalimi neatitinka lokalinėje sąmatoje numatytų darbų kiekio ir apimties, o kiti nurodyti trūkumai nėra rangovės (ieškovės) darbo rezultato pasekmė. Atsakovai nenurodė faktiškai ir teisiškai pagrįstos priežasties, galinčios pateisinti esminės pareigos – atsiskaityti su ieškove už jos atliktus darbus – neįvykdymą. Ieškovė, nesutikdama su pateikta pretenzija bei defektiniu aktu, 2020 m. gegužės 21 d. pateikė atsakymą, kuriuo pareikalavo priimti atliktus darbus bei apmokėti likusią sumą.

Atsakovai P. R. ir M. R. (toliau – atsakovai) pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad po notarinės sutarties sudarymo ieškovei pradėjus vykdyti sutartus apdailos darbus, šalys buvo susitarusios dėl papildomų darbų atlikimo ir apdailos medžiagų naudojimo, ieškovė susistemintą medžiagą dėl papildomų darbų ir medžiagų atsiuntė atsakovui el. paštu 2020 m. vasario 10 d. kartu su sąskaita dėl paslaugų už 2 147,26 Eur. Ieškovė sąskaitą išrašė dėl skirtumo tarp to, kas buvo numatyta sąmatoje, buvusioje notarinės sutarties priedu, ir faktiškai nupirktų /  atsakovų name / bute sumontuotų medžiagų pagal šalių suderintą lentelę. Atsakovai dėl netinkamai ieškovės atliktų ir atliekamų statybos darbų (tiek tų, kurie išvardinti notarinės sutarties priede „Buto su daline apdaila aprašymas“, tiek tų, kurie išvardinti notarinės sutarties priede „Lokalinė sąmata“) rašė ieškovei laiškus, ieškovė žadėjo broką taisyti, tačiau visų defektų neištaisė, ignoruodama atsakovų el. laiškuose fiksuotus pranešimus apie broką. Atsakovų teigimu, vertinant ieškovės samprotavimus apie tai, kaip ji siuntė atsakovams pasirašytą aktą, o atsakovai jo nepasirašė, reikia atsižvelgti į tai, kad šalių susirašinėjime atsispindi darbų aktavimas, darbų eiga. O jis susirašinėjime užfiksuotas toks, akivaizdžiai matant, kad visų pirma atsakovai pradeda kelti broko problemą, vardija broko atvejus, o ieškovė tai ignoruodama pateikia kažkokį aktą. Atsakovo teigimu, ieškovė meluoja, siekdama suklaidinti teismą, nes iš tikrųjų 20 lapų apimties defektų detalizavimo lentelėje dauguma defektų yra būtent dėl notarinės sutarties sudedamojoje dalyje: lokalinėje sąmatoje nurodytų darbų, kurių sutarta vertė: 37 000 Eur, t. y. defektai, kurių eilės Nr. defektų detalizavimo lentelėje: 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 44, 44, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 56. Kiti defektų detalizavimo lentelėje nurodyti defektai yra susiję su ieškovės darbų broku atliekant kitus statybos darbus, kurie atsakovams paaiškėjo tik pasitelkus profesionalų atestuotą specialistą, kuriuos ieškovė buvo įsipareigojusi atlikti, kaip tai patvirtina notarinė sutartis. Atsakovai nurodo, kad jie turi mažamečių vaikų, o tai niekaip nepanaikina ieškovės pareigos taisyti ne tik apdailos darbų, bet ir kitų statybos darbų defektus, kurie paaiškėjo atsakovams, kai atsakovai pasitelkė specialistą ieškovės atliktų darbų apimties ir kokybės įvertinimui. Atsakovas nurodė, kad ieškovė iš dalies sutiko su atsakovų reikalavimais, tokį sutikimą išreikšdama el. laiške, tačiau realių broko šalinimo darbų taip ir nepradėdama. Atsakovai pažymėjo, jog ieškovei teiktoje 2020 m. gegužės 18 d. pretenzijoje buvo išdėstytas teisinis situacijos vertinimas. Atsakovai nurodo, kad ieškovės samprotavimai, kad ji laukė reakcijos iš atsakovų dėl darbų fronto perdavimo, rodo, kad ieškovė pripažįsta padarytą broką, ir planavo, kad broką taisys kažkoks kitas ūkio subjektas. Atsakovams gavus 2020 m. gegužės 21 d. laišką iš ieškovės, atsakovai nedelsdami kreipėsi pagalbos į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą su prašymu, kad neatlygintinai būtų pašalinti prekės (statybos rangos paslaugos) trūkumai ar būtų atlygintos Vartotojo išlaidos jiems pašalinti, būtų sumažinta prekės (paslaugos) kaina.

Atsakovai pateikė priešieškinį, kuriuo prašo priteisti iš ieškovo 5 000 Eur neturtinę žalą, būsimų nuostolių atlyginimą už nekokybiško daikto defektų ir rangos darbų defektų šalinimą: 6 192,78 Eur dėl nekokybiško daikto defektų šalinimo ir 5 616,03 Eur dėl rangos darbų defektų šalinimo, 240 Eur nuostolių atlyginimą dėl defektų nustatymo, 100 Eur nuostolių atlyginimą dėl sąmatos defektų šalinimui rengimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad atsakovai dėl netinkamai ieškovės atliktų ir atliekamų statybos darbų (tiek tų, kurie išvardinti notarinės sutarties priede „Buto su daline apdaila aprašymas“, tiek tų, kurie išvardinti notarinės sutarties priede „Lokalinė sąmata“) rašė ieškovei laiškus, ieškovė žadėjo broką taisyti, tačiau visų defektų neištaisė, ignoruodama atsakovų el. laiškuose fiksuotus pranešimus apie broką. Atsakovų teigimu, vertinant ieškovės samprotavimus apie tai, kaip ji siuntė atsakovams pasirašytą aktą, o atsakovai jo nepasirašė, reikia atsižvelgti į tai, kad šalių susirašinėjime atsispindi darbų aktavimas, darbų eiga. O jis susirašinėjime užfiksuotas toks, akivaizdžiai matant, kad visų pirma atsakovai pradeda kelti broko problemą, vardija broko atvejus, o ieškovė tai ignoruodama pateikia kažkokį aktą. Atsakovo teigimu, ieškovė meluoja, siekdama suklaidinti teismą, nes iš tikrųjų 20 lapų apimties defektų detalizavimo lentelėje dauguma defektų yra būtent dėl notarinės sutarties sudedamojoje dalyje: lokalinėje sąmatoje nurodytų darbų, kurių sutarta vertė: 37 000 Eur, t. y. defektai, kurių eilės Nr. defektų detalizavimo lentelėje: 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 44, 44, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 56. Kiti defektų detalizavimo lentelėje nurodyti defektai yra susiję su ieškovės darbų broku atliekant kitus statybos darbus, kurie atsakovams paaiškėjo tik pasitelkus profesionalų atestuotą specialistą, kuriuos ieškovė buvo įsipareigojusi atlikti, kaip tai patvirtina notarinė sutartis. Atsakovai nurodo, kad jie turi mažamečių vaikų, o tai niekaip nepanaikina ieškovės pareigos taisyti ne tik apdailos darbų, bet ir kitų statybos darbų defektus, kurie paaiškėjo atsakovams, kai atsakovai pasitelkė specialistą ieškovės atliktų darbų apimties ir kokybės įvertinimui. Atsakovas nurodė, kad ieškovė iš dalies sutiko su atsakovų reikalavimais, tokį sutikimą išreikšdama el. laiške, tačiau realių broko šalinimo darbų taip ir nepradėdama. Atsakovai pažymėjo, jog ieškovei teiktoje 2020 m. gegužės 18 d. pretenzijoje buvo išdėstytas teisinis situacijos vertinimas. Atsakovai nurodo, kad ieškovės samprotavimai, kad ji laukė reakcijos iš atsakovų dėl darbų fronto perdavimo, rodo, kad ieškovė pripažįsta padarytą broką ir planavo, kad broką taisys kažkoks kitas ūkio subjektas. Atsakovams gavus 2020 m. gegužės 21 d. laišką iš ieškovės, atsakovai nedelsdami kreipėsi pagalbos į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą su prašymu, kad neatlygintinai būtų pašalinti prekės (statybos rangos paslaugos) trūkumai ar būtų atlygintos Vartotojo išlaidos jiems pašalinti, būtų sumažinta prekės (paslaugos) kaina. Nurodė, kad ieškovė niekuomet neteikė atsakovams apdailos darbų priėmimo–perdavimo akto. Teigia, jog jei ieškovė laikė, kad atsakovai vengia priimti atliktą darbą, tai ieškovė raštu neįspėjo atsakovų apie atsakovų pareigą atsiimti darbų rezultatus. Ieškovė niekuomet neteikė atsakovams ir akto su ieškovės vienašališkai padaryta žyma apie tai, kad atsakovai aktą pasirašyti atsisakė. Ieškovės pasisakymai, kad defektiniame akte nurodyti defektai yra neinformatyvūs, vertintini tik kaip išimtinai ieškovės neprofesionalumą atskleidžiantys dalykai. Defektų sąrašo pagrindu atsakovai su kitos statybos įmonės atstovu apžiūrėjo iš ieškovės įsigytą turtą ir defektų sąrašo pagrindu buvo paruošta defektų šalinimo sąmata, iš kurios akivaizdu, kokio dydžio išlaidas atsakovams reikia patirti, kad ieškovės darbų brokas būtų ištaisytas. Taigi, laikytina, kad vidutinio protingumo statybininkui defektų sąrašas yra puikiai suprantamas. Atsakovai nurodė, kad vartotojai dėl ieškovės netinkamai suteiktų paslaugų/netinkamos parduoto daikto kokybės gavo kitokios kokybės daiktą, nei buvo sutarta pagal notarinę sutartį. Akivaizdu, kad dėl namo / buto / jo teritorijos neatitikimo sutartoms sąlygoms atsakovui patyrė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, papildomų rūpesčių (vartotojai, turėdami mažamečių vaikų, negalėjo naudotis nesutvarkyta lauko teritorija / veja, dėl neestetiškos broko sąlygotos aplinkos buto viduje patyrė neigiamų emocijų).

Ieškovas pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodė, kad su priešieškiniu sutinka iš dalies.

Nurodė, kad nesutinka su atsakovų teiginiais, kad jis akta? išraše? ir kad jį gavo tik 2020 m. rugpjūčio 5d., bei nepateikė jokiu? įrodymų teismui apie tai, kad yra kada nors siuntusi atsakovams ieškovės pasirašytus dokumentus. Pateiktas korespondencijos kvitas įrodo, jog atsakovams darbų priėmimo aktas kartu su 2019 m. kovo 31 d. sąskaita faktūra buvo siųsti dar kovo mėnesį. Atsakovai neneigia, jog 2020 m. kovo mėnesį ieškovės siųstas laiškas juos pasekė, ir kad gavo 2019 m. kovo 31 d. sąskaitą faktūrą sumokėti už atliktus darbus, tačiau nepagrįstai teigia, jog šiuo siųstu laišku nebuvo pridėtas joks darbų priėmimo–perdavimo aktas ir kad apie jį pirmą kartą sužinojo tik 2020 m. gegužės mėnesį. Ieškovė pažymėjo, jog būdama profesionale puikiai žino ir išmano, jog darbų priėmimo–perdavimo aktas turi būti siunčiamas kartu su sąskaita registruota pašto siunta. Todėl nėra jokio racionalaus ir loginio paaiškinimo dėl kokių priežasčių ieškovės minėtu laišku. Juo labiau, kad iš 2021 m. gegužės 21 d. atsakymu į atsakovų pretenziją ieškovė ragino atsakovus priimti ir pasirašyti jiems pateiktą darbų priėmimo–perdavimo aktą bei sumokėti už atliktus darbus. Nurodė, kad 2020 m. kovo mėnesį registruotu laišku atsakovams buvo išsiųstas darbų perdavimo–priėmimo aktas. Dėl to atsakovų priešieškinio argumentai, kad „ieškovė niekuomet neteike? atsakovams apdailos darbu? prie?mimo–perdavimo akto“?atmestini kaip nepagrįsti, o byloje esančių įrodymų visuma nesudaro pagrindo kitokiai išvadai. Taip pat pažymėjo, jog atsakovų įrodinėjamos aplinkybės, susijusios su pokalbiais ir laiškais, laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 2 d. iki 2020 m. rugpjūčio 12 d. nepaneigia atsakovų atsakomybės dėl atsiskaitymo už atliktus darbus, juo labiau neįrodo atsakovų defektiniu aktu įrodinėjamų aplinkybių. Ieškovė taip pat paaiškino, jog darbų perdavimo–priėmimo aktas buvo pateiktas jau 2020 m. kovo mėn. todėl, kad vyko ilgos diskusijos dėl darbų ir jų apmokėjimo, galiausiai, nepavykus susitarti, Atsakovams buvo išsiųstas aktas. Visų pirma, susirašinėjimuose atsakovų įvardijami brokai nėra susiję su defektiniame akte įrodinėjamomis aplinkybėmis ir prašoma priteisti suma defektų trūkumų šalinimui. Ieškovė atkreipia dėmesį, jog tarp šalių vykusiame susirašinėjime nurodyti pažeidimai (apibraižytos lubos prie rekuperacijos vamzdžių, skylė lubose 2 aukšto sanitariniame mazge, po dažymo likęs tarpelis tarp sienų ir lubų per perimetrą ir pan.) yra mažareikšmiai, netrukdantys naudoti turtą pagal paskirtį. Taigi, iš atsakovų laiškuose nurodytų kelių mažareikšmių defektų priešieškiniu jie jau pateikiami visiškai kitokia apimtimi (ženkliai didesniu mastu ir didžiąja dalimi nesusiję su šalių sutartiniais įsipareigojimais). Antra, sutarties sudarymo metu būstas buvo nebaigtas statyti, baigtumas 85 proc. Ieškovo teigimu, atsakovai įsigydami būstą dar 2019 m. lapkričio 19 d. ture?jo visas galimybes nuodugniai apžiūrėti perkamą nekilnojamąjį turtą, galėjo ir kaip rūpestingi pirkėjai privalėjo pasitelkti specialistus, kurie apžiūrėtų ir įvertinų perkamą pastatą, statybos darbų atlikimo kokybę. Taigi, pasitelkdami reikiamus specialistus atsakovai turėjo galimybę įvertinti turto ne tik teisinį, bet ir techninį statusą, taip pat faktinę būklę bei apie nustatytus statinio trūkumus informuoti pardavėją, tačiau jokių pretenzijų dėl perkamo daikto kokybės pardavėjai nepareiškė. Nagrinėjamu atveju atsakovai 2019 m. lapkričio 19 d. sudarydami pirkimo–pardavimo sutartį buvo informuoti apie statinio techninį statusą ir jo faktinę būklę, pastato (jo dalių) įsigijimo metu žinojo ar bent jau kaip rūpestingi pirkėjai privalėjo žinoti apie jų nurodomus pastato trūkumus. Ieškovo teigimu, atsakovai neįrodė, jog jų nurodomi trūkumai, susiję su lauko apdaila, nebuvo akivaizdūs ir daikto pardavimo metu pirkėjams nebuvo ir negalėjo būti žinomi, tad pardavėjos (ieškovės) atsakomybė už daikto kokybės trūkumus negali būti taikoma, todėl atsakovų reikalavimai de?l nekokybiško daikto defektu? šalinimo ir nuostolių priteisimo atmestini kaip nepagrįsti. Trečia, 2019 m. gegužės 1 d. atsakovai vienašališkai surašė defektinį aktą, kuriame nurodė darbų trūkumus, o su priešieškiniu pateikė ir sąmatą. Ieškovė pažymėjo, jog defektiniame akte užfiksuoti defektai nėra rangovės (ieškovės) darbo rezultato pasekmė, kadangi atsakovų įrodinėjami defektai (brokai), kaip matyti iš defektinio akto, išimtinai susiję su lauko apdaila, fasadu, teritorija, o tai reiškia, jog ieškovė negali būti laikoma atsakinga už atsakovų pirkimo–pardavimo sutartimi prisiimtą atsakomybę dėl daikto įsigijimo kokybės. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog atsakovai nepateikia jokių įrodymų, kaip jų įrodinėjama defektų apimtis, susijusi su Ieškovo sutartimi prisiimtais įsipareigojimais dėl darbų atlikimo pagal lokalinę sąmatą. Ieškovė i?sipareigojo atlikti statybos rangos darbus, t. y. atlikti tokius vidaus apdailos darbus iš viso už 37 000 Eur kaip lubų montavimas, sienų dažymas, grindų įrengimas, laiptų ir vidinių durų apdaila, atlikti santechnikos darbus, sumontuoti elektros apšvietimą, sutvarkyti elektros jungtukus, įrengti šildymo ir vėdinimo sistemas bei papildomai susitarė dėl kitų smulkių darbų atlikimo už papildomą 2 147,26 Eur sumą. Tuo tarpu atsakovai pateiktu defektiniu aktu įrodinėja trūkumus didžiąja dalimi susijusius su lauko apdailos darbais (lauko fasado, trinkelių, terasos, gatvės stulpų, žolės, bordiūrų, trinkelių ir t.t.) bei kitus trūkumus, kurie nėra ieškovės darbo rezultato pasekmė. Atsakovai nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą apie tokių susitarimų egzistavimą. Tokių nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad Atsakovai neįgijo teisės reikalauti apmokėti už atliktų darbų trūkumus, kurių ieškovė neatliko. Taigi, šiuo atveju rangovė negali būti laikoma atsakinga už tariamus defektus, kurie nėra susiję su jos atliktais darbais, ir neprivalo dengti tokių tariamų defektų šalinimo išlaidų. Akivaizdu, kad esant neginčytiniems ir akivaizdiems byloje įrodymams – atsakovų defektiniame akte nurodyti defektai neatitinka tiesos ir yra susiję su pačių atsakovų įsigyto nekilnojamojo turto kokybe. Iš to darytina išvada, jog atsakovai, siekdami išvengti galutinio atsiskaitymo bei galimai siekdami pasipelnyti, sudarė defektinį aktą ir jų apimtis pagal priešieškinį, kuris iš esmės nėra susijęs su ieškovės reikalavimu dėl skolos už atliktus darbus priteisimo. Ieškovas nurodo, kad bylos įrodymai dėl atsakovų priešieškiniu įrodinėjamų defektų apimties ir objekto, esančio (duomenys neskelbtini), atliktų darbų bei jo kokybės, nesusiję ir nepatvirtina atsakovų įrodinėjamų darbų pagal rangos sutartį atlikimo, tai yra, kad rangovas atliko lauko apdailos darbus, aplinkos tvarkymo darbus ir kt. Byloje taip pat nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad šalys būtų papildomai susitarusios dėl lauko apdailos darbų, fasado, aplinkos ir t. t., dėl to atsakovų priešieškinis šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas. Ieškovas teigia, kad atsakovų pateiktu defektiniu aktu bei prisiimdamas atsakomybę dėl su atsakovais sutartų rangos darbų atlikimo pripažįsta tik tuos trūkumus, dėl kurių buvo susitarta ir kurie nebuvo tinkamai užbaigti dėl užsitęsusių diskusijų ir konflikto. Tai yra, ieškovė, remdamasi 2020 m. gegužės 1 d. defektiniu aktu, pagal numeraciją sutinka užbaigti darbus bei ištaisyti atliktų darbų defektus, pažymėtus numeriais Nr. 8, 21, 22, 27, 28, 30, 32, 56.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai prašė ieškinį tenkinti visiškai, o priešieškinį atmesti.

Teismo posėdžio metu atsakovų atstovė prašė ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti.

Atsakovai pateikė teismui dalies priešieškinio reikalavimo atsisakymą. Atsakovai atsisako reikalavimo, kad ieškovė būtų teismo įpareigota pateikti (d) punkte nurodytą nuotekų valymo įrenginio techninį pasą.

Ieškovas (atsakovas) turi teisę atsisakyti ieškinio (priešieškinio) bet kurioje proceso stadijoje (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 42 straipsnio 1 dalis), todėl atsakovų atsisakymas nuo priešieškinio dalyje dėl teismo įpareigojimo pateikti (d) punkte nurodytą nuotekų valymo įrenginio techninį pasą, kaip neprieštaraujantis įstatyminėms nuostatoms, priimtinas, civilinė byla toje dalyje nutrauktina (CPK 293 straipsnio 4 punktas).

Atsakovams išaiškintos atsisakymo nuo priešieškinio dalies ir bylos nutraukimo pasekmės, t. y. kad vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnis).

            Ieškinys netenkintinas, o priešieškinis tenkintinas iš dalies.

      Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas P. R. 2019 m. liepos 29 d. sudarė Preliminariąją buto ir žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė įsipareigojo parduoti, o atsakovas P. R. nupirkti butą ir žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini). Pagal preliminarios sutarties priedus ieškovė įsipareigojo atlikti konkrečius priede nurodytus darbus (priedas Nr. 3). Taip pat prie preliminarios sutarties pridėtas įrengimo darbų aprašas/sąmata (priedas Nr. 4).

2019 m. rugsėjo 19 d. šalys, tai yra ieškovė ir atsakovai P. R. ir M. R. sudarė notariškai patvirtintą Buto ir žemės sklypų dalių pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas pardavė, o atsakovai bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo butą/patalpą su terasa, nebaigtą statyti (85 proc.), adresu (duomenys neskelbtini), bei 143/288 dalį, t. y. 429 kv. m. žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), bei 10859/156840 dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) Bendra sandorio kaina 113 000 Eur į kaina yra įskaičiuotas ir 21 proc. PVM.

Be to, pagal nurodytos sutarties 7.14 punktą šalys susitarė, kad ieškovė už 37 000 Eur atliks ir buto vidinę apdailą. Vidinės apdailos darbus šalys susitarė atlikti pagal prie notariškai patvirtintos sutarties pridėtą Sąmatą.

           Pareikštu ieškiniu ieškovas prašo priteisti solidariai 3 000 Eur  skolos už atliktus statybos rangos darbus pagal 2019 m. rugsėjo 19 d. Pirkimo–pardavimo Sutarties priedą – lokalinę sąmatą. Pagal lokalinę sąmatą vidaus darbai kainavo 37 000 Eur.

            Pareikštu priešieškiniu atsakovai prašo priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, bei būsimų nuostolių atlyginimą už nekokybiško daikto defektų ir rangos darbų defektų šalinimą: 6 192,78 Eur dėl nekokybiško daikto defektų šalinimo ir 5 616,03 Eur dėl rangos darbų defektų šalinimo. Taip pat prašo priteisti 240 Eur nuostolių atlyginimą dėl defektų nustatymo, 100 Eur nuostolių atlyginimą dėl sąmatos defektų šalinimo rengimo bei prašo pateikti per savaitę laiko nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos dokumentus dėl atsakovų įsigyto iš ieškovo buto.

            Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.334 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti:

1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės;

2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina;

3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti;

4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.

                   Pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti (CK 6.672 straipsnio 1 dalis). Pati svarbiausia rangovo pareiga yra atlikti tam tikrą darbą ir gauti jo rezultatą. Reikšminga šios pareigos sudėtinė dalis yra pareiga užtikrinti darbo rezultato kokybę, kitaip dar vadinama rangovo pareiga garantuoti darbų kokybės atitiktį sutarčiai – atitikties sutarčiai garantija arba kokybės garantija pagal įstatymą (statybos rangos santykius reglamentuojantis CK 6.695 straipsnis ir atitinkamai bendruosius rangos santykius reglamentuojantis CK 6.663 straipsnis bei 6.665 straipsnio 1 dalis).

              CK 6.678 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi per šio kodekso 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš šio kodekso 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas.

                  Rangovo atsakomybę už netinkamos kokybės darbą nustato CK 6.680 straipsnis, kuriame nurodyta, kad jeigu rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas turi teisę pasinaudoti šio kodekso 6.334 straipsnyje numatytomis pirkėjo teisėmis.

Dėl atsakovės reikalavimų dėl įpareigojimo pateikti dokumentus

            Pareikštu priešieškiniu atsakovai prašo įpareigoti ieškovę pateikti nurodytus dokumentus:

a)       Pastato (iš įmonės įsigyto buto) sandarumo bandymo protokolas (ar teisingai suprantame, kad

jis privalomas gauti pastato energetinio naudingumo sertifikatui /, atitikties dokumentai,

b)       Statybos darbų žurnalas su paslėptų darbų aktais ir statinio laikančių konstrukcijų išbandymų apkrovomis, statinio inžinerinių sistemų bei inžinerinių tinklų apžiūrėjimo ir išbandymo aktai

c)       Šilumos siurblio techninis pasas, paleidimo akta,

e)       Rekuperatoriaus techninis pasas, paleidimo aktas, sistemos balansavimo aktas,

f)       Šildymo sistemos balansavimo aktas,

g)       Sklypo, požeminių inžinerinių tinklų ir statinio laikančių konstrukcijų geodezinės nuotraukos (schemos),

h)       Geriamojo vandens kokybės tyrimo, atlikto atestuotose ar akredituotose laboratorijose, dokumentai,

i)       Statinio projekte numatytų pastato konstrukcijų šilumos laidumo, vibracijos bei patalpų apšvietimo matavimų dokumentai. Projekte numatytų pastato konstrukcijų šilumos laidumo, triukšmo, infragarso ir žemo dažnio garsų, vibracijos, apšvietos, mikroklimato ir kitų veiksnių matavimų, atliktų atestuotose ar akredituotose laboratorijose, dokumentai,

j)       Pažymos apie energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimą užbaigus jų montavimo, paleidimo ir derinimo darbus.

          Dėl atsakovų teisės gauti prašomus dokumentus išsamiai pasisakė teismo ekspertas. O būtent, jis nustatė, kad išanalizavus Techninio darbo projekto Bendrosios dalies Nr. (duomenys neskelbtini)7 skyriuje „Statybos užbaigimas“ nurodytus dokumentai, kurie turi būti pateikti statybos užbaigimo procedūrai įgyvendinti bei notarinės pirkimo pardavimo sutarties nuostatas darytina išvada, kad ieškovė privalo atsakovams pateikti visus prašomus dokumentus nurodytus a, b, c, e, f, g, h, i, j punktuose (Teismo ekspertizės akto (toliau – ekspertizės aktas) 83 - 93 l.).

Teismas neturi pagrindo nesutikti su eksperto išvadomis dėl šių reikalavimų, todėl atsakovų reikalavimas dėl įpareigojimo pateikti prašomus dokumentus tenkintinas (CPK 178 straipsnis).

            Dėl ieškovės reikalavimo priteisti skolą už statybos rangos darbus bei atsakovų reikalavimų dėl būsimų nuostolių atlyginimo už nekokybiško daikto defekto ir rangos darbų defektų šalinimą.

Byloje nustatyta, kad ieškovė, kaip nekilnojamojo turto vystytoja, pagal šalių sudarytus sandorius pastatė atsakovams butą su terasa adresu (duomenys neskelbtini). Iš viso pagal preliminarią 2019-07-29 d. ir notarinę pirkimo–pardavimo sutartis ieškovė turėjo butą su terasa pastatyti iki pilno baigtumo, t. y. iki 100 proc.

 Ieškovas prašo priteisti skolą už atliktus rangos darbus pagal notarinę pirkimo–pardavimo sutartį. Tačiau teismas sprendžia, kad tokio reikalavimo patenkinimui reikia, kad sutarti darbai būti atlikti be trūkumų.

Savo nesutikimą sumokėti už visus ieškovės netinkamai atliktus darbus atsakovai įformino 2020 m. gegužės 1 d. Defektiniame akte (toliau – Defektinis aktas), kuri parengė Statinio techninės priežiūros vadovas R. B.. Jis įvertino šių darbų kokybę objekte adresu (duomenys neskelbtini): apdailos darbus, fasado įrengimo darbus, teritorijos sutvarkymo darbus bei inžinerijos darbus.

2020 m. gegužės 1 d. Defektiniame akte nurodyti šie darbų trūkumai ir/ar neatlikti darbai:

-neįrengti vartai, varteliai (1 punktas),

-neįrengtas vartų pamatas, reikės ardyti trinkelę (2 punktas),

-neįrengtas lauko gatvės apšvietimo stulpas, šviestuvas, elektros kabeliai (3 punktas),

-neįrengtas derlingos žemės augalinis sluoksnis (4 punktas),

-kelio bortas yra aukščiau, palikta augaliniam sluoksniui (5 punktas),

-neužbaigta betoninė siena, tvoros rostverkai, neištraukti plastikiniai klojinių vamzdelių kūgiai, vamzdelių kiaurymės neužtaisytos (6 punktas),

-neapsaugotas nuo atmosferinių veiksnių fasado šiltinimo medžiaga (neoporas) po terasa (7 punktas),

-neužsandarintos vietos, kur fasadą kertą inžinierinės sistemos. Elektros kabelis (8 punktas),

-tvirtinant lietaus sistemos lietvamzdį sugadinta fasadinė plokštė. Reikia pakeisti (9 punktas).

-fasadas išteptas montavimo putomis. Reikia perdažyti ( 10 punktas),

-neužsandarintos vietos, kur fasadą kertą inžinierinės sistemos. Elektros kabelis (11 punktas),

-šildymo sistemos išorinis blokas negali būti pastatytas ant trinkelių dangos. Turi būti pamatas. Nėra drenažo, drenažas kondensatui (12 punktas),

-fasadas išteptas montavimo putomis. Reikia perdažyti (13 punktas),

-fasade nėra vėdinimo tarpo arba jis cokolio lygyje uždarytas. Medinis karkasas neapsaugotas nuo atmosferinio poveikio apačioje (ties cokoliu) (14 punktas),

-medinis karkasas neapsaugotas nuo atmosferinio poveikio apačioje (ties cokoliu) (15 punktas),

-medinis karkasas neapsaugotas nuo Atmosferinio poveikio apačioje (ties cokoliu) (16 punktas),

-nėra durų apvadų (17 punktas),

-signalizacijos klaviatūra, judesio davikliai, dūmų, ugnies detektoriai turi būti pritvirtinti prie sienų ar lubų, o ne laikytis ant kabelių (18 punktas),

-neužsandarintos inžinierinių sistemų ir atitvarų kirtimosi vietos (19 punktas),

-sandarumas šiose vietose visai nespręstas (20 punktas),

-automatiniai kirtikliai nesunumeruoti, nėra aprašymo, nėra schemos. Nebaigti darbai ( 21 punktas)

-neužbaigta grindjuostė (22 punktas),

-nėra įrengti termoreguliatoriai (23 punktas),

-durų angos matmenų klaidų negalima taisyti skirtingomis medžiagomis be deformacinių siūlų. Ateityje sienoje atsiras įtrūkimų ties skirtingomis medžiagomis (24 punktas),

-neužbaigti laiptų apdailos darbai (25 punktas),

-tokiose fasado vietose negalima naudoti neapsaugotų nuo metalo korozijos tvirtinimo elementų (vinys) (26 punktas),

-sienų viršuje, ties lubomis, palikta nedažyta juosta, apie 10 mm (27 punktas),

-ties difuzoriais lubose nešvarumai, neužbaigti darbai (28 punktas),

-šildymo kolektorinėse spintose nėra jokios automatikos, žymėjimo paaiškinimo, sistemos balansavimo reguliavimo (29 punktas),

-laiptinės sienų ir lubų kampai nepadengti dažais, baltuoja (30 punktas),

-laiptinės sienų ir lubų kampai nepadengti dažais, baltuoja (31 punktas),

-grindjuostė neišpjauta pagal laipto pakopos ir grindų peraukštėjimą (32 punktas),

-švieslangio angokraštyje pakelti dažai (drėgmė arba konstrukcijų judėjimas) (33 punktas),

-švieslangio angokraštyje pakelti dažai (drėgmė arba konstrukcijų judėjimas) (34 punktas),

-nėra dūmų detektoriaus (35 punktas),

-liuko laiptų į palėpę kraštai netinkamai nudažyti (36 punktas),

-ties difuzoriaus lubose palikti nešvarumai, neužbaigti darbai (37 punktas),

-lubose atsiradę trūkimai (38 punktas),

-lubose atsiradę trūkimai (39 punktas),

-antrame aukšte prie lango angokraštyje atsiradę trūkimai (40 punktas),

-šildymo kolektyvinėse spintose nėra jokios automatikos, žymėjimo paaiškinimo, sistemos balansavimo reguliavimo (41 punktas),

-antro aukšto vonioje ant audinio juostos nesimato hidroizoliacijos. Yra įtarimas, kad izoliacija nedaryta (42 punktas),

-voniose nėra durų apvadų (43 punktas),

-rekuperacinei sistemai 10 mm tarpas po durimis oro pratekėjimui vonioje yra per mažas (turi būti 20 mm) (44 punktas),

-antro aukšto miegamajame neveikia visi šviestuvai (45 punktas),

-antro aukšto miegamajame neveikia visi šviestuvai, nors jungtukas vieno klavišo (46 punktas),

-nesumontuota užbaigimo juosta perimetru įtempiamoms luboms (blizga profilis) (47 punktas),

-sienos / lubos, lubos / lubos susikirtimuose atsiradę trūkiai (48 punktas),

-sienos / lubos, lubos / lubos susikirtimuose atsiradę trūkiai (49 punktas),

-gipso kartono siena neužbaigta, likęs neužtaisytas tarpas iki susikertančios sienos (drabužinė antras aukštas) (50 punktas),

-gipso kartono siena neužbaigta, likęs neužtaisytas trapas iki susikertančios sienos (drabužinė antras aukštas) (51 punktas),

-ortakiai palėpėje neturi tvirtinimo kronšteinų (jie paprasčiausiai pakabinti). Paskirtis visiškai neaiški, manau, tai – imitacija (52 punktas),

-išorinė siena (keraminių blokelių, matoma tolumoje) turi būti apšiltinta iš vidaus, kadangi yra šaltas stogas) (53 punktas),

-aplink rozetę pirmame aukšte neužbaigta apdaila, paliktos skylės (56 punktas),

-pagal projektinę dokumentaciją (AKU-1805-OBC-TDP-SS-3) turi būti du valymo įrenginiai dvibučiui, o yra vienas (57 punktas),

-pagal projektinę dokumentaciją „ARCHITEKTŪRINĖS TECHNINĖS SPECIFIKACIJOS Pamatai:

Pamatai suprojektuoti esant sąlyginiam grunto atsparumui R=150kPa. Atlikus inžinierinius geologinius tyrimus arba radus statybos metu silpnesnio atsparumo gruntą, pamatų plotis ir išgilinimas patikslinami.“

Reikalinga informacija apie grunto tyrimus ir namo pamatų skaičiavimus (jei jie buvo daryti) ( 58 punktas),

-pagal projektinę dokumentaciją „6.2 PAMATŲ HIDROIZOLIACIJA tarp pamatų ir sienų klojama dviejų sluoksnių ritininės dangos izoliacija. Sluoksnių sandūros turi persidengti ne mažiau 200 mm ir suklijuojama šalta bitumine mastika. Izoliacinės juostos plotis iš abiejų konstrukcijos pusių turi būti 20 mm platesnis, Vertikali pamatų hidroizoliacija įrengiama naudojant ritinėms dangoms bitumus arba plastiko dangas, arba šaltas mastikas pagal jas gaminančių firmų rekomendacijas.“ 15 defekto nuotraukoje matosi, kad šis reikalavimas neįvykdytas (59 punktas).

            Atlikus teismo ekspertizę ekspertas išsamiai pasisakė dėl visų Defektiniame akte nustatytų trūkumų bei įvertino akto 1-53 punktuose, kad šie darbai nėra darbų trūkumai arba nebuvo vertinami: 5, 6, 17, 21, 23, 24 (nebuvo vertinamas), 28, 35, 37, 42 (defektas nebuvo vertinamas), 43, 47.

Teismo ekspertas pasisakė, kad šie Defektiniame akte nurodyti darbai yra atlikti su trūkumais: 1,2, 3, 4, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13,14, 15, 16, 18, 19, 22, 25, 26, 27, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 36, 38, 39, 40,41, 44, 45, 46, 48, 49, 50, 51, 52, 53.

           Taip pat teismo ekspertas pasisakė dėl defektų atsiradimo priežasčių, o būtent, jis nustatė, kad defektai atsirado dėl šių priežasčių: pažeistos Notarinės pirkimo–pardavimo sutarties sąlygos, nekompetentingas statybos darbų vykdymas bei neatsakingas statybos darbų vykdymas.

           Ekspertas ekspertizės akte nustatė, kad ekonomiškiausias variantas objekto defektų šalinimui kainuotų 14 974,46 Eur, o vertinant kainų augimą pagal 2021 metų vidutines statybos darbų rinkos kainas darbai kainuotų, pagal ekspertą, 17 969,35 Eur.

           Be to, teismo ekspertas išsamiai pasisakė dėl trūkumų pašalinimo kainos ir pagal notariškai partirtintą pirkimo–pardavimo sutartį bei dėl papildomo susitarimo dėl apdailos darbų.

O būtent, ekspertas nustatė, kad teritorijos sutvarkymas bei fasado trūkumų šalinimo darbai kainuos 11 668,19 Eur ( 8 816,52 +2 851,67), o vidaus darbų trūkumų pašalinimas kainuotų pagal 2020 m. spalio mėn. kainas 3 306,27 Eur.

            Pareikštu priešieškiniu atsakovai prašo priteisti 6 192,78 Eur dėl nekokybiško daikto defektų šalinimo (pagal Notariškai patvirtintą pirkimo–pardavimo sutartį), ekspertas nustatė, kad šie darbai kainuos 11 668,19 Eur, todėl atsakovų reikalavimas dalyje dėl 6 192,78 Eur priteisimo tenkintinas visiškai (CPK 178 straipsnis).

            Taip pat atsakovai prašo priteisti 5 616,03 Eur dėl rangos darbų defektų šalinimo (už papildomus vidaus apdailos darbus). Ekspertas nustatė, kad pagal 2020 m. spalio mėn. kainas šių defektų pašalinimas kainuotų 3 306,27 Eur, tačiau ekspertas pažymėjo, kad dėl kainų augimo 2021 metais ši kaina didintina 20 proc., todėl teismas sprendžia, kad yra pagrindas už vidaus darbų defektų šalinimą priteisti - 3 967,52 Eur (3306,27 x 20 proc. : 100 = 3967,52), bei šioje dalyje priešieškinio reikalavimas tenkintinas iš dalies.

Nors ieškovė atsikerta, kad pagal notariškai patvirtintos 2019 m. rugsėjo 19 d. Pirkimo–pardavimo sutarties 8.2.1. punktą atsakovai turėjo galimybę apžiūrėti perkamus daiktus bei nustatyti jų trūkumus, tačiau teismas sprendžia, kad kadangi atsakovai šiuose santykiuose yra vartotojai, tai sutarties nuostata neatima iš atsakovų teisės ginti savo pažeistas teisės, kai visgi nupirktas daiktas turi trūkumų.

Patenkinus atsakovų reikalavimą dalyje dėl nekokybiško daikto defektų šalinimo bei dalyje dėl rangos darbų defektų šalinimo yra pagrindas priteisti iš ieškovės 240 Eur nuostolių atlyginimą dėl defektų nustatymo bei 100 Eur nuostolių atlyginimą dėl sąmatos defektų šalinimui rengimo (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

          Dėl atsakovų reikalavimo dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo

          Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalys).

          Priešieškinyje atsakovai nurodo, kad jie patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, papildomus rūpesčius, nes turi mažamečių vaikų, o vaikai negalėjo naudotis nesutvarkyta lauko teritorija / veja. Taip pat patyrė neigiamų emocijų dėl broko viduje.

          Dėl atsakovų nurodytų aplinkybių teismas nustatė, kad formuojama teismų praktika reikalauja dėl patirtų išgyvenimų pateikti įrodymus. O dėl patirtų nepatogumų teismas sprendžia, kad ne dėl visų patirtų nepatogumų yra pagrindas teismui priteisti neturtinę žalą. Šiuo atveju teismas sprendžia, kad kuomet atsakovai prašo priteisti ir trūkumų pašalinimo išlaidų, ir neturtinės žalos, tai toks reikalavimas yra nepagrįstas nei įstatymo pagrindu bei objektyviais įrodymais, todėl jis netenkinamas (CPK 178 straipsnis).

            Dėl ieškovo ieškinio reikalavimų priteisti iš atsakovų 3000 Eur skolos už atliktus statybos rangos darbus

            Byloje nustatyta, kad ne visus apdailos darbus ieškovė atliko kokybiškai, t. y. be trūkumų. O būtent, teismo ekspertas nustatė, kad dalis apdailos darbų atlikta su trūkumais.

            Nors ieškovė teigia, kad po atliktų darbų vienašališkai šiuos darbus atsakovams pridavė išsiuntusi jiems Darbų priėmimo–perdavimo aktą, tačiau tokių aplinkybių bylą nagrinėjant teisme teismas nenustatė. O būtent, nenustatyta, kad atsakovai gavo 2020 m. gegužės 12 d. darbų priėmimo–perdavimo aktą bei su juo sutiko. Atvirkščiai, byloje nustatyta, kad atsakovai su darbų atlikimų nesutiko bei ieškovei pateikė darbų defektų aktą.

           Todėl nėra jokio teisinio pagrindo priteisti iš atsakovų ieškovės naudai 3 000 Eur skolos už vidaus apdailos darbus. Todėl ieškovės ieškinys netenkintinas (CPK 178 straipsnis).

            Dėl procesinių palūkanų priteisimo

             Patenkinus priešieškinį iš dalies yra pagrindas priteisti iš ieškovės atsakovų naudai 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo priešieškinio priėmimo dienos (2020 m. gruodžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.).

           Dėl bylinėjimosi išlaidų

          Netenkinus ieškinio, o priešieškinį patenkinus iš dalies, šalių bylinėjimosi išlaidos priteistinos sekančiai.

          Ieškovė byloje patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 68 Eur žyminio mokesčio bei 915 Eur atstovavimo išlaidų.

          Atsakovai byloje patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 2 500 Eur už teisimo ekspertizę, 50 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, 484 Eur žyminis už priešieškinį, 726 Eur už parengimą atsiliepimo į ieškinį, 726 Eur už parengimą priešieškinio, 1 119,25 Eur už parengimą 2021-01-25 prašymo, 544,50 Eur už parengimą 2021-02-05 prašymo, 423,50 Eur už ikiteisminę pretenziją ir skundą Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, 363 Eur už teisines paslaugas, susipažįstant su teismo eksperto išvada, siekiant pasiruošti teismo posėdžiui.

            Netenkinus ieškinio, o patenkinus ieškinį iš dalies iš ieškovės atsakovams priteistinos sekančios bylinėjimosi išlaidos: 726 Eur už atsiliepimą į ieškinį ( nes ieškinys netenkintinas visiškai), bei 86,23 proc. kitų bylinėjimosi išlaidų, nes priešieškinis patenkintas iš dalies (prašė priteisti 17 148,81 Eur, priteista 10 500,30 Eur, t. y. 61,23 proc. bei ¼ dalis bylinėjimosi išlaidų yra neturtinis reikalavimas (61,23 proc. + 25 proc. (¼ dalis bylinėjimosi išlaidų yra neturtinis reikalavimas).

Už parengimą prašymo 2021-01-25, kuriuo prašoma 1 119,25 Eur, būtų pagrindas priteisti 609,68 Eur, jeigu būtų tenkintas visas priešieškinis (pagal Rekomendacijų nuostatas –  0,4 bruto, t. y. 1524,20 x 0,4 =609,68 Eur). Atsakovai sumokėjo 484 žyminio mokesčio, tenkinus priešieškinį iš dalies iš ieškovės atsakovams priteistina 334 Eur žyminio mokesčio: 229 Eur  (už reikalavimą dėl 6 192,78 Eur sumos ir dėl dalies priteistos sumos 3 967,52 Eur (dėl rangos darbų defektų šalinimo) +15 Eur + 15 Eur + 75 Eur ) (2 500 + 50 + 726 + 609,68 + 544,50 +423,50 + 363 = 5216,68 x 86,23 proc. :100 proc. = 4 498,34 Eur.). Iš viso iš ieškovės atsakovams priteistina 5 558,34 Eur  (726 + 334 + 4 498,34 = 5 558,34 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

             Patenkinus priešieškinį iš dalies iš atsakovų ieškovei priteistina 126 Eur bylinėjimosi išlaidų už suteiktas teisines paslaugas (915 x 13,77 proc. (netenkinto priešieškinio reikalavimo dalis) :100=126 Eur).

            Atlikus bylinėjimosi išlaidų tarpusavio įskaitymą iš ieškovės atsakovams priteistina 5 432,34 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Patenkinus priešieškinį iš dalies iš ieškovės valstybės naudai priteistina 6,42 Eur pašto išlaidų (CPK 96 stranspis).

            Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ė:

Priimti atsakovų atsisakymą priešieškinio reikalavimo dalyje dėl teismo įpareigojimo pateikti nuotekų valymo įrenginio techninį pasą, paleidimo aktą.

 Civilinę bylą pagal atsakovų P. R. ir M. R. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Obča“ dalyje dėl teismo įpareigojimo pateikti nuotekų valymo įrenginio techninį pasą, paleidimo aktą, nutraukti.

Ieškovės ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Obča“ , j. a. k. 302661010, 6 192,78 Eur  dėl nekokybiško daikto defektų šalinimo, 3 967,52 Eur  dėl rangos darbų defektų šalinimo, 240 Eur nuostolių atlyginimą dėl defektų nustatymo, 100 Eur nuostolių atlyginimą dėl sąmatos defektų šalinimo rengimo, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo priešieškinio priėmimo dienos (2020 m. gruodžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,  bei 5 432,34 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovų P. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Įpareigoti ieškovę uždarąją akcinę bendrovę „Obča“, j. a. k. 302661010, pateikti atsakovams P. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) per savaitę nuo teismo procesinio dokumento įsiteisėjimo dienos šiuos dokumentus dėl atsakovų įsigyto iš ieškovės buto:

-       Pastato (iš įmonės įsigyto buto) sandarumo bandymo protokolas,

-Statybos darbų žurnalas su paslėptų darbų aktais ir statinio laikančių konstrukcijų išbandymų apkrovomis, statinio inžinerinių sistemų bei inžinerinių tinklų apžiūrėjimo ir išbandymo aktai,

- Šilumos siurblio techninis pasas, paleidimo aktas,

 -Rekuperatoriaus techninis pasas, paleidimo aktas, sistemos balansavimo aktas,

- Šildymo sistemos balansavimo aktas,

- Sklypo, požeminių inžinerinių tinklų ir statinio laikančių konstrukcijų geodezinės nuotraukos (schemos),

- Geriamojo vandens kokybės tyrimo, atlikto atestuotose ar akredituotose laboratorijose, dokumentai,

-Statinio projekte numatytų pastato konstrukcijų šilumos laidumo, vibracijos bei patalpų apšvietimo matavimų dokumentai. Projekte numatytų pastato konstrukcijų šilumos laidumo, triukšmo, infragarso ir žemo dažnio garsų, vibracijos, apšvietos, mikroklimato ir kitų veiksnių matavimų, atliktų atestuotose ar akredituotose laboratorijose, dokumentai,

- Pažymos apie energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimą užbaigus jų montavimo, paleidimo ir derinimo darbus.

  Kitoje dalyje priešieškinio reikalavimus atmesti.

              Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Obča“, j. a. k. 302661010,     valstybės naudai 6,42 Eur  (šešis eurus 42 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklalapyje, įmokos kodas 5660.

               Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Vanda Višnevska