Civilinė byla Nr. e2-199-443/2024

Teisminio proceso Nr. 2-40-3-01310-2023-1

                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 

                                                        2.6.1.4; 3.1.7.6; 3.2.6.1   

                        (S)                 

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. sausio 24 d.

Šakiai

Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėjas Arturas Rauktys 

sekretoriaujant Miglei Banevičienei,

nuotoliniu būdu dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SPARAS“ atstovui advokatui Kęstučiui Jonaičiui,

atsakovui V. K.,

            viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SPARAS“ ieškinį dėl piniginių lėšų grąžinimo, pareikštą atsakovui V. K., trečiuoju asmeniu byloje esant V. K..

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „SPARAS“ pateiktu ieškiniu prašo iš atsakovo A. K. priteisti 30 250,00 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimos išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2023 metų sausio mėnesį V. K., atstovaudamas savo tėvą A. K., pasiūlė UAB „SPARAS“ vadovui J. A. įsigyti šilumos siurblius. 2023 m. sausio 31 d., 2023 m. vasario 2 d. ir 2023 m. vasario 6 d. V. K. savo pranešimuose nurodė ieškovės vadovui, kad apmokėjimą už šilumos siurblių užsakymus būtina atlikti į pardavėjo A. K. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė į atsakovo A. K. priklausančią banko sąskaitą atliko šiuos bankinius pavedimus: 2023 m. sausio 31 d. – 4 023,00 Eur, 2023 m. vasario 2 d. dieną – 2 700,00 Eur, 2023 m. vasario 6 d. – 15 627,00 Eur, 2023 m. vasario 21 d. – 4 000,00 Eur ir 2023 m. kovo 3 d. dieną – 3 900,00 Eur, mokėjimo paskirtyse nurodant „Užsakymui už šilumos siurblius“. Nors ieškovė atliko aukščiau nurodytus bankinius pavedimus, prekės (šilumos siurbliai) nebuvo perduotos. Ieškovė ne kartą reikalavo A. K. įgaliotinio V. K. pristatyti prekes arba grąžinti pinigus: paskutinį kartą A. K. įgaliotiniui V. K. 2023 m. rugpjūčio 2 d. išsiųstas reikalavimas ne vėliau kaip iki 2023 m. rugpjūčio 7 d. grąžinti 30 250,00 Eur, tačiau nei A. K., nei jo įgaliotinis V. K. nesiteikė nei pristatyti prekių, nei grąžinti gautų sumų. Po paskutinio 2023 m. rugpjūčio 2 d. siųsto raginimo grąžinti 30 250,00 Eur sumą, A. K. įgaliotinis V. K. telefonu susiekė su ieškovės advokatu Kęstučiu Jonaičiu, pažadėdamas vėliausiai iki 2023 m. rugpjūčio 20 d. dienos pristatyti prekes, tačiau ir šio pažado neįvykdė. Atsakovui, nepristačiusiam laiku prekių ieškovui, atsirado pareiga grąžinti ieškovui jo sumokėtą už prekes 30 250 Eur sumą. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. 

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nesutinka su ieškiniu, jis yra įvardijamas kaip pardavėjas, tai visiška netiesa. Atsitiko taip, kad sūnus V. K., kadangi jo sąskaita banke blokuota, paprašė patarpininkauti tarp ieškovės ir V. K.. A. K. padarė klaidą, kad sutiko, dėl to labai gailisi. Tapo tarpininku perduodant pinigus. Visi pinigai gauti į jo sąskaitą iš ieškovės iš karto buvo perduoti V. K. Santechnikos reikalų atsakovas neišmano, todėl neklausinėjo ir niekas jam nepaaiškino, kokie čia susistarimai tarp J. A. ir V. K. Yra senatvės pensininkas, darbingumas 55 procentai, tikisi, kad teismas atsižvelgs į jo teises.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinį, papildomai nurodė, kad atsakovas 5 bankiniais pavedimais gavo ieškinyje nurodytas sumas, bendrą 30 250,00 Eur sumą. Nebuvo nei pristatyta ieškinyje nurodyta įranga, nei skola grąžinta. Atsakovas atsiliepime pripažįsta, kad bendradarbiavo su sūnumi dėl pinigų gavimo iš ieškovės. Tai, kad padarė klaidą ar tai, kad sūnus jį suklaidino, neatleidžia atsakovo nuo atsakomybės. Kiekvienas protingas asmuo, taip pat ir atsakovas,  prieš sudarant sandorį, duodamas savo sūnui sąskaitą, abejodamas dėl savo veiksmo teisinės reikšmės turi pareigą susilaikyti nuo tokio veiksmo. Atsakovas nenurodo, kas išgrynino tuos pinigus, kur tie pinigai nuėjo. Fiziniam asmeniui tai yra didelė suma. Ieškovė padariusi 2023 m. sausio 31 d. pirmąją 4 000 Eur įmoką, negavo jokio pranešimo iš atsakovo, kad pinigai buvo pervesti be pagrindo. Atsakovas nereagavo ir pervedus 2 bei 3 įmokas. Visose mokėjimo paskirtyse nurodyta, kad tai mokėjimai už šilumos siurblius. Atsakovas nenurodė, kad jis nėra tas subjektas, kuriam turėjo būti pervesti pinigai, ar kad klaidinga banko sąskaita (2024 m. sausio 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: 11 min. 38 sek. – 21 min. 20 sek.). 

Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad jo su sūnumi santykiai nekokie. Po šito nutikimo bendrauti visai su juo nenori. Sūnus jam paskambino, paklausė ar galėtų ieškovė į jo – atsakovo, sąskaitą pravesti pinigus. Jis kažkaip nepagalvojo, kad taip baigsis. Jis kiek supranta, kad sūnus turėjęs ieškinį ir antstolis uždėjęs areštą sūnaus bankinei sąskaitai. Tuo momentu pamąstymų nebuvo, noras padėti buvo. Jam sūnus pasakė, kad nupirks, atsiskaitys. Dabar supranta, kad prisiėmė atsakomybę. Jeigu dabar pasikartotų tas atvejis, jis taip neiselgtų. Gavo iš viso pinigų, tiek kiek nurodo ieškovė. Jis nežino, kur tie pinigai dingo. Jis sūnui pervedė per jo draugės sąskaitą. Yra ir grynais dalį sūnui atidavęs. Ką gavo iš ieškovės, viską atidavė sūnui. Jei ieškovė vedė pinigus, tai reiškia jie su V. K. bendravo tarpusavyje. Nežino ką daryti, tai sprendžia teismas. Yra apgautas ir tiek. Juo pasinaudojo. Nežino, ką jie – ieškovė su jo sūnumi, buvo susitarę. Visi pinigai buvo pervesti. Jis leido, kad duotų jo bankinės sąskaitos numerį. Gauna pajamų apie 680 Eur. Jam ženkli buvo ta suma, kuri buvo pervesta į sąskaitą – jis tą pastebėjo, žinojo apie ieškovės pervedimus į jo sąskaitą. Kai gavo ieškinį, skambino sūnui V. K., tai šis jam atsakė, jog nesinervuotų, sūnus susitvarkys. V. K. per šventes žinutėmis susirašė su mama, pasveikino su šventėm. Sandorių patirties atsakovas neturėjo, nieko nepirko. Pripažįsta, kad anksčiau turėjo turto, pardavė žemės sklypus, butą. Tie turtai jau seniai užmiršti (2024 m. sausio 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: 23 min. 13 sek. – 42 min. 5 sek.).

Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė, žinodamas apie paskirtą teismo posėdžio laiką ir vietą, jame nedalyvavo, jokių prašymų nepateikė.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ieškinys pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais nustatyta, kad trečiasis asmuo V. K., veikdamas per atsakovą A. K., pardavė ieškovei prekes – šilumos siurblius, o ieškovė pervedė į atsakovo banko sąskaitą 30 250,00 Eur tokia tvarka: 1) 2023 m. sausio 31 d. – 4 023,00 Eur; 2) 2023 m. vasario 2 d. – 2 700,00 Eur; 3) 2023 m. vasario 6 d. – 15 627,00 Eur; 4) 2023 m. vasario 21 d. – 4 000,00 Eur; 5) 2023 m. kovo 3 d. – 3 900,00 Eur. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų mokėjimo pavedimų, atsakovui pervestų pinigų paskirtis – užsakymai už šilumos siurblius. 

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 30 250,00 Eur skolą, nes prekės, už kurias ieškovė apmokėjo, nebuvo pristatytos, pinigai irgi nebuvo grąžinti. Atsakovas, nesutikdamas su pareikštais reikalavimais, nurodo, kad jis gautus pinigus pervesdavo trečiajam asmeniui V. K. į jo draugės sąskaitą arba atiduodavo grynais. Atsakovas teigia, kad jam nebuvo žinoma, koks buvo ieškovės atstovo ir atsakovo sūnaus V. K. susitarimas.

Sutarties laisvės principas, kaip vienas iš civilinių santykių reglamentavimo principų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnis), leidžia civilinių teisinių santykių dalyviams laisvai spręsti, ar sudaryti sutartį, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnis). Tuo atveju, kai iš sutartinių santykių kyla ginčas, visų pirma būtina nustatyti tikrąjį sutarties turinį, t. y. išaiškinti, kokios dalyvių tarpusavio teisės ir pareigos buvo sukurtos sutartimi. Nors nagrinėjamu atveju šalys rašytinio dokumento, kuriame būtų nurodžiusios sutarties dalyką, nustačiusios tarpusavio teises, pareigas ir kitas sąlygas, nesudarė, tačiau asmens valia sudaryti sandorį, kaip vienas iš pagrindinių sandorio elementų, gali būti išreikšta ne tik raštu, bet ir veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma, o atsižvelgiant į konkrečias sandorio sudarymo aplinkybes, ji netgi gali būti numanoma (CK 1.64 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių įrodymų, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų matyti, kad tarp bylos šalių susiklostė pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai. Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir atsakovas to neginčijo, kad ieškovė atsakovui penkiais mokėjimo nurodymais už šilumos siurblius sumokėjo 30 250,00 Eur. Pažymėtina, kad atsakovas neneigia šių pinigų gavimo, kaip ir neneigia to fakto, jog mokėjimo nurodymuose nurodytos prekės – šilumos siurbliai, nebuvo pateiktos ieškovei.

Pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą patvirtinantis veiksmas, šis veiksmas taip pat patvirtina ieškovės ir atsakovo pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo faktą.

Byloje iš esmės nekilo ginčo dėl to, kad šalių sudaryta sutartis atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sampratą. CK 6.305 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pirkimo pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pagal CK 6.315 straipsnio 3 dalį, kai išankstinę įmoką gavęs pardavėjas nustatytu laiku neperduoda pirkėjui daiktų, šis turi teisę reikalauti, kad pardavėjas jam perduotų daiktus arba grąžintų sumokėtą sumą.

Pažymėtina, kad atsakovas iš esmės neneigia piniginių lėšų iš ieškovės gavimo fakto, tačiau laikosi pozicijos, kad jis tik buvo tarpininkas, gautus pinigus atidavė sūnui V. K..

Įrodinėjimo taisyklės yra nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo našta pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą. Pagal civiliniame procese įtvirtintą rungimosi principą šalys ne tik turi įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos pačios remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, bet gali teikti ir kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes paneigiančius įrodymus. CPK 182 straipsnyje išvardytos aplinkybės, kurių nereikia įrodinėti. Kai kuriose civilinėse bylose materialiosios teisės normos nustato kitokį įrodinėjimo pareigų paskirstymą. Jose nurodoma, kuri šalis ir ką konkrečiai turi įrodyti. Kai materialiosios teisės normos nustato kitokią įrodinėjimo naštos paskirstymo tvarką negu CPK normos, reikia vadovautis materialiosios teisės normomis nustatyta bei teismų praktikos suformuota įrodinėjimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-687/2017). Nagrinėjamo ginčo atveju materialiosios teisės normos nenustato kitokių įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklių, todėl taikytinos bendrosios CPK įtvirtintos įrodinėjimo taisyklės. Byloje taikytina bendroji įrodinėjimo taisyklė lėmė ieškovės procesinę pareigą įrodyti tokius faktus, kad ji yra atsakovo kreditorė, o atsakovas – jos skolininkas, t. y. atsakovo prievolės jai atsiradimo pagrindą ir piniginės prievolės dydį. Šie faktai, atsižvelgiant į ieškinyje nurodomus ieškovės reikalavimą pagrindžiančius argumentus, turėjo būti įrodinėjami pateikiant į bylą sutartinių teisinių santykių tarp ieškovės ir atsakovės susiklostymą patvirtinančius dokumentus, rašytinius įrodymus, kad būtent pagal šiuos dokumentus atsakovui buvo atlikti avansiniai mokėjimai už atitinkamas prekes – šilumos siurblius.

Pagal CK 6.123 straipsnį, prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma, taip pat prievolė gali visiškai ar iš dalies baigtis jos šalių susitarimu (CK 6.125 straipsnio 1 dalis). Kai išankstinę įmoką gavęs pardavėjas nustatytu laiku neperduoda daiktų pirkėjui, šis turi teisę reikalauti, kad pardavėjas, be kita ko, grąžintų sumokėtą sumą (CK 6.315 straipsnio 4 dalis). Taigi, atsakovui kilo procesinė pareiga pagrįsti savo atsikirtimų į ieškinį teiginius ir pateikti įrodymus, kad jis nėra skolingas ieškovei. Atsakovo įrodinėjimo pareiga turėjo būti įgyvendinta pateikiant į bylą įrodymus, kad jis sutartį yra įvykdęs, t. y. arba pristatęs pirkėjai (atsakovei) prekes, už kurias jam iš anksto buvo sumokėta (CK 6.309 straipsnio 2 dalis, 6.315 straipsnio 1 dalis), arba grąžinęs sumokėtą sumą, arba sutarties šalys dėl atsakovui sumokėtų išankstinių įmokų buvo sudariusios kitus susitarimus.

Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi ir įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303-687/2016). Kasacinis teismas šiuo aspektu yra pasisakęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategoriją, ginčo pobūdį, nagrinėjamų teisinių santykių esmę ir kitas svarbias aplinkybes. Bylą nagrinėjančio teismo vidinis įsitikinimas turi būti formuojamas nepaneigiant bendrųjų teisingumo bei protingumo kriterijų. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018).

Atsakovas nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad prekės, už kurias ieškovė buvo sumokėjusi atsakovui, buvo pateiktos ieškovei. Nagrinėjamu atveju vien neapibrėžtų atsakovo teiginių apie tai, kad jis apie ieškovės ir trečiojo asmens susitarimus ir prekes, už kurias ieškovė sumokėjo atsakovui, nieko nežino ir, kad gautus pinigus atidavė trečiajam asmeniui, nepakanka. Taigi, minėti atsakovo argumentai, įvertinus visumą byloje nustatytų faktinių aplinkybių, savaime neįrodo nei prekių pateikimo ieškovei fakto, nei kito teisėto prievolės pasibaigimo pagrindo.

Teismo vertinimu, nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovas tinkamai nevykdė prisiimtų įsipareigojimų ir ieškovei nepristatė prekių, už kurias ieškovė buvo sumokėjusi atsakovui, todėl ieškovė įgijo teisę iš atsakovo reikalauti perduoti prekes arba grąžinti sumokėtą sumą (CK 6.305 straipsnis, 6.135 straipsnis, 6.317 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovė pasirinko savo teisių gynimo būdą, pareikšdama reikalavimą dėl atsakovui sumokėtų sumų grąžinimo. Teismas, įvertinęs visumą nustatytų faktinių aplinkybių ir byloje esančių įrodymų, sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti, jog ieškovė teisėtai ir pagrįstai reikalauja iš atsakovo grąžinti sumokėtą sumą, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 30 250,00 Eur skola (CK 1.5 straipsnis, 6.1 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.305 straipsnis, 6.135 straipsnis, 6.317 straipsnis, CPK 177 ir 178 straipsniai, 185 straipsnis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas (fizinis asmuo) privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (30 250,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. rugsėjo 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius jos turėtas 679,00 Eur išlaidas už sumokėtą žyminį mokestį. Ieškovę byloje atstovavo advokatas iki bylos išnagrinėjimo pabaigos ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė 1 452,00 Eur už advokato teisinę pagalbą (rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant teisme). Ieškovės nurodytos išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija 2004 m. gegužės 2 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintoje Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikimą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, yra realios, būtinos bei pagrįstos, todėl ieškovės naudai iš atsakovo priteistinos 1 452,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos. 

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 1R-386/1K-411 redakcija) nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 8 Eur. Šioje byloje susidarė 19,92 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, todėl jos priteistinos iš atsakovo valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Įvertinęs tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 30 250,00 Eur (trisdešimties tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt eurų) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (30 250,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. rugsėjo 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 131,00 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto trisdešimt vieno euro) bylinėjimosi išlaidas.         

Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 19,92 Eur (devyniolikos eurų devyniasdešimt dviejų centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš sąskaitų, įmokos kodas 5662.    

             Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.

Teisėjas                                                                                                                         Arturas Rauktys