Administracinė byla Nr.N-444-349/2008
Procesinio sprendimo kategorija 32
(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. balandžio 4 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 19 d. nutarties V. V. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Plungės rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2006 m. spalio 15 d. surašė V. V. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, tą pačią dieną, apie 17.30 val., Plungės rajone, kelio Šiauliai-Palanga 90-ajame kilometre, vairavo automobilį neblaivus (nustatytas vidutinis girtumas) ir nepateikė dokumento, patvirtinančio automobilio valdytojo privalomojo civilinės atsakomybės draudimą, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 61.3 ir 68 punktų reikalavimus.
Institucija 2006 m. lapkričio 2 d. nutarimu V. V. už pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 123 straipsnio 6 dalyje ir 126 straipsnio 2 dalyje, padarymą skyrė 1750 litų baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 21 mėnesiui.
II.
V. V. su skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydamas nutarimu jam skirtą nuobaudą panaikinti ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti. Dėl pažeidimo paaiškino, jog 2006 m. spalio 15 d. automobilį vairavo blaivus, o alkoholį vartojo jau po to, kai automobiliu grįžo namo į Stanelių kaimą, jį pastatė kieme ir nuėjo į parduotuvę, kur sutiko pažįstamą L. L., su kuriuo gėrė parduotuvėje degtinę, kai apie 16.50 val., o ne 17.30 val., jį sulaikė policijos pareigūnai, kartu su kitu asmeniu apkaltinę jį vairavus transporto priemonę neblaiviam. Teigia, jog komisariate jam liepė rašyti prisipažinimą, kad vairavo išgėręs, nes priešingu atveju laikys areštinėje. Teismo posėdyje V. V. atstovas papildomai nurodė, jog pažeisti administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio reikalavimai, t. y. nurodytas netikslus laikas ir vieta, be to, byloje remtasi tik G. S. paaiškinimu, nors jo apklausa neatlikta, paaiškinimas nepaimtas.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2006 m. gruodžio 29 d. nutartimi V. V. skundo netenkino konstatavęs, kad asmens kaltė dėl teisės pažeidimų padarymo įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, alkotesterio matuoklio rodmenimis, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, liudytojų Dariaus Šlevinsko ir Arūno Viliušo parodymais. Teismas kritiškai įvertino liudytojų L. L. ir V. L. parodymus, kadangi šie asmenys yra pareiškėjo pažįstami, be to, jų parodymai nenuoseklūs. Nutartyje prieita išvados, jog skiriant nuobaudą laikytasi jos skyrimo tvarkos, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Dėl apelianto keliamų administracinio teisės pažeidimo protokolo netikslumų teismas pažymėjo, jog netiksliai nurodyta pažeidimo vieta ir laikas šiuo atveju esminės reikšmės neturi.
III.
Nesutikdamas su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 29 d. nutartimi, V. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė teismo nutartį ir Institucijos nutarimą panaikinti, bylą nutraukti. Apeliacinį skundą grindė iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti pirminiame skunde teismui, papildomai nurodė, jog teismas nevisapusiškai ištyrė bylą ir netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, nepagrįstai neatsižvelgė į liudytojų L. L. ir V. L. parodymus, nes jų parodymai buvo nuoseklūs, nelabai skyrėsi nuo policijos pareigūno D. Šlevinsko parodymų, o dėl liudytojos I. Ž. parodymų teismas visai nepasisakė. Teismas pripažinęs, kad jis buvo sulaikytas ne vairuojantis automobilį, o neblaivumas nustatytas vėliau, tai laikė tik neturinčiais reikšmės netikslumais, nors pagal ATPK 260 straipsnio 1 dalį administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti nurodyta pažeidimo padarymo vieta, laikas, esmė, liudytojų ir nukentėjusiųjų pavardės, adresai. Policijos pareigūnai nematė jo vairuojančio automobilį, o rėmėsi tik liudytojo G. S. parodymais, tačiau apie šį liudytoją nėra jokios informacijos nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei tarnybiniame pranešime, šis liudytojas nebuvo apklaustas nei Institucijos, nei teismo, kas pažeidžia jo teises į gynybą, į sąžiningą ir nešališką teismą, betarpišką įrodymų ištyrimą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, 2007 m. birželio 1 d. nutartimi jį tenkino iš dalies ir bylą grąžino iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Toks sprendimas priimtas nustačius, jog V. V. kaltė vairavus automobilį esant neblaiviam iš esmės grindžiama G. S. telefoniniu pranešimu policijos komisariatui apie tai, kad Plungės rajone, kelyje Šiauliai – Palanga, nuo Plungės link Šiaulių, važiuoja automobilis, kurio vairuotojas gali būti neblaivus, nes automobilis važiuoja vingiuodamas. Liudytojas, policijos pareigūnas D. Šlevinskas, nurodė, kad jis 2006 m. spalio 15 d. dirbo kartu su Donatu Brazdeikiu, tačiau nei G. S., nei D. Brazdeikis teismo posėdyje apklausti nebuvo, nors jų parodymai apie bylos aplinkybes: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kuriuo kaltinamas apeliantas; pažeidimo padarymo vieta ir konkretus laikas ir kt., gali būti itin svarbūs. Atsižvelgiant į tai, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, teisėjų kolegija sutiko su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, neištyrė visų reikšmingų bylai aplinkybių. Tokia teismo nutartis buvo panaikinta.
IV.
Nagrinėdamas bylą iš naujo, Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. liepos 19 d. nutartimi V. V. skundo netenkino. Teismas dėl veikos, numatytos ATPK 126 straipsnio 2 dalyje, inkriminavo pagrįstumo nurodė, jog su alkoholio tikrintuvo rezultatais asmuo sutiko ir tai patvirtino savo parašu, pasiaiškindamas administracinio teisės pažeidimo protokole įrašė, jog vairavo išgėręs „stiklinę šnapso“, kas rodo, jog asmuo su inkriminuojamais pažeidimais sutiko. Be to, V. V. bylos nagrinėjime Institucijoje dalyvavo, tačiau jokių duomenų, kad būtų neigęs pažeidimą, prašęs apklausti liudytojus ir kt., nėra. Versija apie tai, kad alkoholis vartotas kaimo parduotuvės koridoriuje ir jau po vairavimo, nurodyta tik skunde teismui kartu pažymint, jog prisipažino vairavęs transporto priemonę neblaivus dėl pareigūnų spaudimo ir grasinimo sulaikyti, tačiau tokiam teiginiui pagrįsti jokie įrodymai nepateikti, o pareigūnas A. Viliušas teisme parodė, jog V. V. pats surašė protokole paaiškinimą ir jį pasirašė. Taigi aplinkybės, kad V. V. 2006 m. spalio 15 d., apie 17.30 val., Plungės rajone, kelio Šiauliai – Palanga 90 – ajame kilometre, vairavo automobilį būdamas neblaivus patvirtina tiek faktinė administracinės bylos medžiaga, tiek paties prisipažinimas, padarytas iš karto po pažeidimo fiksavimo. Teismas pažymėjo, jog vairavimo neblaivaus faktą patvirtino ir liudytojais apklausti tiesioginiais pažeidimo stebėtojais buvę G. S. ir I. S. G. S. parodė, kad jiems su žmona važiuojant iš Palangos link Šiaulių, staiga iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią įvažiavo automobilis, vairuojamas V. V., dėl ko vos išvengė susidūrimo, toliau važiuojant šiam automobiliui iš paskos, jis dar keletą kartų pavojingai manevravo, todėl kilo įtarimas, kad vairuotojas yra neblaivus. Apie tai žmona pranešė policijai ir, važiuodami iš paskos, vis informuodavo apie sekamo vairuotojo veiksmus. Nurodė, jog važiuodamas minima kelio atkarpa V. V. vairuojamas automobilis išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, kliudė priešais atvažiuojančio lengvojo sunkvežimio galinę dalį, tačiau net nesustojęs nuvažiavo toliau, o pavažiavus nuo Plungės apie 5 kilometrus, automobilis įsuko į Stanelių kaimą, įvažiavo į vieno iš namų kiemą, kur sustojo ir iš jo išlipęs vairuotojas iš karto nuėjo į kaimo parduotuvę. Parodė, jog nuėjo jam iš paskos iki parduotuvės, o žmona liko laukti automobilyje, kol atvyks policija. Pabrėžė, jog vairuotojo iš akiračio nebuvo išleidęs, policijos pareigūnai sureagavo greitai ir atvyko už 2-3 minučių, tuomet kartu su jais įėjo į parduotuvę ir nurodė asmenį vairavusį automobilį. I. S. nurodė analogiškas aplinkybes. Liudytojai D. Šlevinskas ir D. Brazdeikis minėtų lydytojų nurodytas aplinkybes patvirtino, t. y. kad 2006 m. spalio 15 d., apie 17.00 val., jiems buvo pranešta iš budėtojų dalies, kad keliu Šiauliai – Palanga, nuo Plungės link Stanelių kaimo, važiuoja automobilis, kurio vairuotojas pagal važiavimo požymius gali būti neblaivus. Budėtojui informacija buvo pateikta iš paskos važiuojančio automobilio, vairuojamo G. S., nurodant, kokie veiksmai yra atliekami priekyje važiuojančio automobilio vairuotojo. Praėjus keletui minučių jie atvyko į Stanelių kaimą, kur juos pasitiko moteris ir vyriškis, nurodę, kad vairuotojas yra parduotuvėje, ir ten pastarasis buvo atpažintas. Parduotuvėje buvo tik pastarasis ir pardavėja, kitų asmenų, tame tarpe ir liudytojo L. L., nebuvo. Pažymėjo, jog V. V. automobilis buvo akivaizdžiai apgadintas, tačiau nepavykus nustatyti nukentėjusiojo ir dėl eismo įvykio niekam nesikreipus į policiją, nuspręsta nepradėti administracinės teisenos dėl eismo įvykio sukėlimo ir pasišalinimo iš jo.
Dėl liudytojų I. Ž., L. L. ir V. L. parodymų, patvirtinančių V. V. keliamą versiją, teismas nurodė, jog jie duodami siekiant padėti išvengti atsakomybės V. V., kuris patvirtino, kad visi šie asmenys yra jo pažįstami, be to, jų parodymai paneigiami ir paties V. V. paaiškinimais teismo posėdžio metu, kur pastarasis pripažino, kad jam iš paskos nuo Plungės miesto iki Stanelių kaimo važiavo liudytojo G. S. vairuojamas automobilis, kuris tikriausiai skubėjo, todėl supyko, kad važiuojant remontuojamo kelio ruožu jis važiuodamas lėtai trukdė jį aplenkti. Iš to akivaizdžiai seka, kad tiek V. V., tiek G. S. ir I. S. važiuodami paskui V. V. į Stanelių kaimą atvyko kartu, o po 2 - 3 minučių atvyko ir policijos pareigūnai. Teismo nuomone, akivaizdu, kad liudytojų nurodytomis aplinkybėmis V. V. negalėjo suspėti vartoti alkoholio kaimo parduotuvėje.
Dėl veikos, numatytos ATPK 123 straipsnio 6 dalyje, inkriminavimo pagrįstumo teismas nurodė, jog ATPK 123 straipsnio 6 dalis numato administracinę atsakomybę už transporto priemonės vairavimą neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir nesant apdraustam šiuo draudimu, tačiau Institucijos nutarime nėra tiksliai suformuluota, ar pažeidimas inkriminuojamas dėl to, kad automobilis nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, ar dėl to, kad jo vairuotojas neturėjo ir negalėjo pateikti policijos pareigūnui. Kaip nustatyta iš bylos įrodymų viseto, V. V. 2006 m. spalio 15 d., apie 17.00 val., vairavo automobilį, todėl automobilis privalėjo būti apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, o pastarajam teismo posėdžio metu nurodžius, kad draudimo liudijimo galiojimo terminas buvo pasibaigęs, akivaizdu, kad nutarimu pagrįstai jam inkriminuota veika ir pagal ATPK 123 straipsnio 6 dalį.
Dėl V. V. ir jo atstovo argumentų dėl byloje padarytų procesinių pažeidimų (netikslus protokole tariamo pažeidimo laiko ir vietos nurodymas, neinkriminuotas pasišalinimas iš eismo įvykio) teismas nurodė, jog administracinio teisės pažeidimo protokole išdėstytos aplinkybės yra užfiksuotos pagal liudytojų parodymus ir policijos pareigūnų panaudotas technines priemones, t. y. liudytojai G. S. ir I. S., policijos pareigūnai pažeidimo įvykdymo laiką nurodo apie 17.00 val., kaip pažeidimo padarymo vietą nurodo kelio atkarpą nuo Plungės iki Stanelių kaimo, kuri apima kelio atkarpą, nurodytą administracinio teisės pažeidimo protokole. Dėl veikos pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį neinkriminavimo teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju neturi pagrindo revizuoti pareigūno sprendimo dėl administracinės atsakomybės taikymo apimties ar grąžinti bylą naujam nagrinėjimui iš naujo, nes priešingu atveju asmens atžvilgiu vykstantis procesas negalėtų būti laikomas teisingu (sąžiningu) ir būtų pažeidžiamas draudimo reformatio in peius (keitimo į blogąją pusę) principas. Be to, šios aplinkybės neįtakoja Institucijos priimto nutarimo teisėtumo ir neeliminuoja veikos pavojingumo, už kurią jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, todėl šia apimtimi veika yra inkriminuota pagrįstai ir teisėtai. Teismas taip pat nurodė, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. sausio 10 d. nutartimi (Administracinių teismų praktika Nr. 4, 57-59 psl.) suformuluota teisės aiškinimo taisyklė, kuri skelbia, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos tvarka leidžia pašalinti visas klaidas, kurios buvo padarytos užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad bylos teisminio nagrinėjimo metu yra pašalinami visi procesiniai pažeidimai, padaryti bylą nagrinėjant ikiteisminėje bylos nagrinėjimo stadijoje, ir yra visi pagrindai pripažinti, kad V. V. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn.
V.
Nesutikdamas su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 19 d. nutartimi, V. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį panaikinti ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas nevisapusiškai ištyrė bylą ir netinkamai vertino bylos įrodymus, dauguma įrodymų neištirti ir nesurinkti. Teigia, jog teismas neteisingai nurodė, jog jo liudytojų I. Ž., L. L. ir V. L. parodymai paneigiami paties V. V. paaiškinimais, nes jų parodymai nelabai skyrėsi nuo pareigūno D. Šlevinsko parodymų, be to, nė vienas liudytojas nenurodė, kad teikia teismui melagingus parodymus, todėl juos atmesti nebuvo pagrindo. Teigia, jog tiek G. S. , tiek I. S. daugelį įvykio aplinkybių nurodo nenuosekliai, prieštaraudami vienas kitam. Mano, jog I. S. parodymais remtis apskritai negalima, nes pirmą kartą nagrinėjant administracinę bylą toks asmuo nebuvo nustatytas. Nurodo, jog teismas nustatė, kad jis buvo sulaikytas ne vairuojantis automobilį, neblaivumas nustatytas žymiai vėliau, tačiau tai laikė neturinčiais reikšmės netikslumais, nors pagal ATPK 260 straipsnio 1 dalį protokole turi būti nurodyta pažeidimo vieta, laikas, esmė, liudytojų ir nukentėjusiųjų pavardės ir adresai.
Atsiliepdama į apeliacinį skundą, Institucija prašo jo netenkinti palaikydama Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 19 d. nutarties motyvus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
VI.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija pilnai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog V. V. kaltė, padarius ATPK 123 straipsnio 6 dalyje ir 126 straipsnio 2 dalyje numatytus pažeidimus, pilnai įrodyta, veikos kvalifikuotos ir nuobaudos individualizuotos (pagal tuo metu buvusį teisinį reglamentavimą) tinkamai.
Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog apeliacinis skundas grindžiamas teismo pareigų įrodinėjimo procese (įrodymus renkant, juos vertinant) netinkamumu. Šiuo aspektu pažymėtina, jog tinkamas įrodymų nurodymas ir jų rinkimas administraciniame procese didžiąja dalimi priklauso ir nuo asmenų, paduodančių skundą, ir tai yra atliekama inicijuojant bylos nagrinėjimą teisme (Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 str. 2 d. 6 p.). V. V. pasiaiškindamas administracinio teisės pažeidimo protokole dėl pažeidimų jokių liudytojų nenurodė, nagrinėjant bylą Institucijoje jokių prašymų dėl naujų įrodymų išreikalavimo ir pan. nekėlė, ir tik teisme įvardijo jo naudai galinčius paliudyti asmenis, kurie buvo apklausti, todėl apeliacinio skundo argumentas, jog dauguma įrodymų nesurinkti ir neištirti, visiškai nepagrįstas. Be to, apeliantas pats sau prieštarauja, t. y. skunde vienu atveju teigia, jog nesurinkta daug įrodymų, ir nors jų pats neįvardija, kartu tvirtina, jog teismas nepagrįstai apklausė naują, pirmą kartą bylos nagrinėjime nefigūravusią, liudytoją I. S., nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo 2007 m. birželio 1 d. nutartimi nagrinėjamą bylą buvo grąžinęs naujam nagrinėjimui būtent dėl teismo neaktyvumo tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir t.t., kas šiuo atveju ištaisyta.
Dėl apeliaciniame skunde keliamo netinkamai atlikto įrodymų vertinimo pažymėtina, jog įrodymų vertinimo principai įtvirtinti ATPK 257 straipsnyje, kuriame numatyta, jog organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės buvimo, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga, apklausė eilę liudytojų, kurių parodymais, išanalizuotais kitų, byloje esančių, įrodymų kontekste, paneigta apelianto teikiama įvykio versija. Pabrėžtina, kad jokių esminių prieštaravimų tarp liudytojų (G. S., I. S., D. Šlevinskas, A. Viliušas, D. Brazdeikis) parodymų nenustatyta, konkrečių aplinkybių, dėl kurių jie būtų suinteresuoti duoti klaidinančius parodymus, apeliantas nenurodė, tokių nenustatė ir teismas, todėl jie pagrįstai laikyti patikimais ir jais remtasi nustatant nuoseklią įvykių seką, t. y. tai, jog 2006 m. spalio 15 d., apie 17 val., apeliantas, būdamas neblaivus (vidutinis girtumo laipsnis), vairavo neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu transporto priemonę. Apeliantas teigdamas, jog teismas nepagrįstai nesirėmė I. Ž. , L. L. ir V. L. parodymais, pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytus jų atmetimo motyvus, kuriuos teisėjų kolegija palaiko ir jų nebekartoja, nenuginčijo.
Ginčo byloje dėl to, kad pareigūnai betarpiškai pažeidimo nestebėjo, nėra, tačiau nagrinėjamu atveju byloje reikšmingiausi yra G. S. ir I. S., neturinčių jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, parodymai, kurie iš esmės identiški ir iš dalies sutampa su paties apelianto paaiškinimais, kas tik įrodo, kad pastarieji stebėjo apelianto elgseną dar iki sustojimo kieme ir tariamo alkoholinių gėrimų vartojimo. Teisme bandydamas sukelti abejonę šių asmenų nesuinteresuotumu bylos baigtimi apeliantas nurodė, jog 1988 m. dirbo aplinkos apsaugos inspektoriumi, todėl „priešų turi daug“ (b. l. 49), be to, kelias, kuriuo jis važiavo buvo remontuojamas, liudytojai skubėjo, todėl jis galėjo jiems trukdyti (b. l. 88). Teismo nuomone, šie teiginiai ne tik kad hipotetiški, bet ir nelogiški, nes minėti liudytojai turėtų, anot apelianto, kažkokiu būdu susirasti jį kelyje ir kerštauti beveik po 20 metų, nors 1988 m. minėti liudytojai buvo nepilnamečiai, ir vien dėl to, jog kelias remontuojamas sekti V. V. apie 5 km atstumą. Apeliantas taip pat teigia, jog šių liudytojų parodymai nenuoseklūs ir vienas kitam prieštaraujantys, tačiau to niekaip nepagrindžia. Abu liudytojai parodė, jog važiuojančio, įtariamo neblaivaus, V. V. vairuojamas automobilis kelyje vingiavo, atsitrenkė į kitą transporto priemonę ir toliau nuvažiavo, transporto priemonės iš akiračio nebuvo paleidę, automobiliui kieme sustojus, vairuotojas išlipo ir nuėjo į parduotuvę, kur po 2-3 minučių prisistatė policijos pareigūnai. Visa tai eliminuoja apelianto nurodomą aplinkybę, kad tik būdamas parduotuvėje vartojo alkoholį. G. S. taip pat parodė, jog išlipus V. V. iš automobilio matėsi, jog šis neblaivus („vos stovėjo ant kojų“ – b. l. 93). Teisėjų kolegijos nuomone, pagrįstai suabejoti asmens blaivumu ypatingų specialių žinių nereikia, juolab, kai nagrinėjamu atveju asmeniui beveik po valandos nuo vairavimo momento nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Pažymėtina ir tai, jog abu liudytojai parodė, kad V. V. pavojingai važiuodamas apgadino kitą transporto priemonę. Į bylą pateiktos pažeidimo dieną darytos apelianto automobilio nuotraukos įrodo mašinos apgadinimus (b. l. 43 - 45), kas tik dar kartą patvirtina nuoseklius liudytojų parodymus. Tuo tarpu pats apeliantas pasiaiškindamas teisme savo poziciją keitė ir teigė, jog automobilį apgadino prieš dvi savaites iki nagrinėjamo pažeidimo dienos (b. l. 48), vėlesniame teismo posėdyje - kad 2006 m. spalio 10-11 d., t. y. prieš 5 dienas iki nagrinėjamo pažeidimo (b. l. 88).
Apeliantas savo prisipažinimo, padaryto administracinio teisės pažeidimo protokole, išsigynė teigdamas, jog save apkalbėjo, nes pareigūnai grasino jį laikyti areštinėje. Teisėjų kolegija tokius apelianto teiginius ir paaiškinimus dėl įvykio vertina kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės, t. y. kaip pasirinktą gynybos taktiką. Pažymėtina, jog apeliantas turi didelį vairavimo stažą (virš 20 metų), taigi jei ir būtų buvęs iš pareigūnų pusės koks nors grasinimas rašant administracinio teisės pažeidimo protokolą (pabrėžtina, jog byloje nėra jokių duomenų, kad apeliantas policijos pareigūnų veiksmus būtų skundęs pavaldumo ar kokia kita tvarka), tai bylą nagrinėjant Institucijoje, kaip šiuo atveju buvo beveik po trijų savaičių, asmuo turėjo realią galimybę duoti apie įvykį kitokius paaiškinimus, tačiau tai nebuvo padaryta, kas, teisėjų kolegijos nuomone, tik patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokole padaryto pripažinimo tikrumą.
V. V. apeliaciniame skunde nurodo, jog administracinio teisės pažeidimo protokolo turinys yra su trūkumais, t. y. jame nenurodyta tiksli pažeidimo vieta, laikas, liudytojų pavardės ir adresai. Pažymėtina, jog dėl šių netikslumų reikšmės pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė, visas abejones pašalino teismo posėdyje, todėl tokie administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio neaiškumai Institucijos nutarimo neteisėtu ir nepagrįstu nedaro, be to, liudytojų protokole nenurodymą galėjo lemti ir paties apelianto tuo metu pasirinktas elgesio modelis – pripažinimas.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
V. V. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Antanas Ablingis
Ričardas Piličiauskas
Virgilijus Valančius