Administracinė byla Nr. eA-6-789/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01657-2021-7

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Gintaro Kryževičiaus, Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gargždų geležinkelis“ ir atsakovo akcinės bendrovės ,,LTG Infra“ apeliacinius skundus administracinėje byloje dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gargždų geležinkelis“ skundą atsakovui akcinei bendrovei „LTG Infra“ (trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba) dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Išplėstinė teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.       Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Gargždų geležinkelis“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) pripažinti neteisėtais ir panaikinti akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ (nuo 2020 m. rugpjūčio 26 d. pavadinimas – AB „LTG Infra“) (toliau – ir Bendrovė) generalinio direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. ĮS(LGI)-393 „Dėl AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ generalinio direktoriaus 2020 m. balandžio 10 d. įsakymo Nr. ĮS(LGI)-183 „Dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros 2020–2021 metų tarnybinio traukinių tvarkaraščio tinklo nuostatų patvirtinimo ir paskelbimo nauja redakcija“ pakeitimo“ atliktus Viešosios geležinkelių infrastruktūros 2020–2021 metų tarnybinio traukinių tvarkaraščio tinklo nuostatų (toliau – ir 2020–2021 m. Tinklo nuostatai) pakeitimus (toliau – ir 2020 m. rugpjūčio 7 d. Tinklo nuostatų pakeitimai), kurių pagrindu 2020–2021 m. Tinklo nuostatų 9 priedo 9 skyriuje buvo įtvirtinta nauja pareiškėjų pasirengimo ketinamai vykdyti krovinių vežimo geležinkelių transportu veiklai vertinimo tvarka; 2) panaikinti AB „LTG Infra“ (Bendrovė) 2020 m. spalio 7 d. generalinio direktoriaus įsakymą Nr. ĮS-PAJ(LGI)-265 „Dėl UAB „Gargždų geležinkelis“ pasirengimo panaudoti prašomus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus“ (toliau – ir 2020 m. spalio 7 d. įsakymas); 3) panaikinti Bendrovės 2020 m. spalio 12 d. generalinio direktoriaus įsakymą Nr. ĮS-PAJ(LGI)-275 „Dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo pagal paraišką skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus 2020–2021 metų tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui geležinkelio įmonei (vežėjui) UAB „Gargždų geležinkelis“ (toliau – ir 2020 m. spalio 12 d. įsakymas); 4) įpareigoti Bendrovę iš naujo įvertinti pareiškėjo 2020 m. balandžio 10 d. paraišką Nr. 57 „Skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus prekiniams, ūkiniams traukiniams“ (toliau – ir Paraiška); 5) panaikinti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2021 m. balandžio 20 d. įsakymą Nr. (1.9E)1V-369 „Dėl UAB „Gargždų geležinkelis“ 2020 m. spalio 20 d. ir 2020 m. spalio 29 d. skundų“ (toliau – ir 2021 m. balandžio 20 d. įsakymas). Pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Pareiškėjas grindė skundą šiais argumentais ir aplinkybėmis:

2.1.                      Bendrovė yra AB „Lietuvos geležinkeliai“, kurios vienintelė akcininkė yra Lietuvos Respublika, dukterinė įmonė. Bendrovė, kaip viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoja, privalo prižiūrėti, modernizuoti ir plėtoti viešąją geležinkelių infrastruktūrą taip, kad užtikrintų Lietuvos geležinkelių transporto eismo saugą, geležinkelių sistemos sąveikumą, nediskriminacines sąlygas naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra, jai perduotą valstybės turtą turi valdyti, naudoti ir disponuoti juo rūpestingai, užtikrindama visuomenės interesų tenkinimą, kad sprendimais, susijusiais su šio turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, būtų siekiama maksimalios naudos visuomenei. Todėl Bendrovei ir jos priimamiems sprendimams taikytinos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas, VAĮ) nuostatos;

2.2.                      dėl neteisėtų 2020 m. rugpjūčio 7 d. Tinklo nuostatų pakeitimų:

2.2.1.                      2020 m. rugpjūčio 7 d. Tinklo nuostatų pakeitimais neteisėtai įtvirtinta nauja pasirengimo naudotis prašomais viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais (toliau – ir pajėgumai), dėl kurių viešosios geležinkelių infrastruktūros dalis paskelbta perpildyta, vertinimo tvarka, 2020–2021 m. Tinklo nuostatų 9.1.1–9.1.3 punktuose nustatant naujus įpareigojimus teikti valdytojui (t. y. Bendrovei) konkrečius dokumentus, pagrindžiančius pasirengimą naudotis prašomais pajėgumais, dėl kurių viešosios geležinkelių infrastruktūros dalis paskelbta perpildyta;

2.2.2.                      2020 m. rugpjūčio 7 d. Tinklo nuostatų pakeitimai nėra pagrįsti nacionaliniais ir tarptautiniais teisės aktais. Priešingai, jokie teisės aktai nesuteikia viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojams reikalauti pateikti duomenis apie jų ketinamus naudoti lokomotyvus (skaičių, leidimus, teisę jais naudotis), darbuotojus (vardus, pavardes, asmens kodus, sertifikatus), sudarytas sutartis su klientais. Tokie prašomi pateikti duomenys yra pertekliniai;

2.2.3.                      2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė, (toliau – ir Direktyva 2012/34) 27 straipsnyje ir IV priede, Tarnybos direktoriaus 2020 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. (1.9E)1V-524 patvirtintame Viešosios geležinkelių infrastruktūros tinklo nuostatų turinio reikalavimų apraše (toliau – ir Tinklo nuostatų turinio reikalavimų aprašas) nustatyta, kokia informacija turi būti skelbiama tinklo nuostatuose. Bendrovė, priėmusi 2020 m. rugpjūčio 7 d. Tinklo nuostatų pakeitimus, sukūrė naujas teisės normas;

2.2.4.                      2020 m. rugpjūčio 7 d. Tinklo nuostatų pakeitimais priimtas 2020–2021 m. Tinklo nuostatų 9 priedo 9.1.1 punktas prieštarauja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2020 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. 3-197 patvirtintų Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo perpildytoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje prioriteto taisyklių (toliau – ir Prioriteto taisyklės) 1.1 punktui, jį nepagrįstai išplėsdamas, yra nelogiškas ir prieštarauja šių dienų komercinei praktikai, nes tik žinodami, kokia apimtimi pateikta paraiška bus patenkinta, pareiškėjai gali žinoti realų lokomotyvų poreikį;

2.2.5.                       2020 m. rugpjūčio 7 d. Tinklo nuostatų pakeitimais priimtas 2020–2021 m. Tinklo nuostatų 9 priedo 9.1.2 punktas prieštarauja Prioriteto taisyklių 1.1 punktui, nes nepagrįstai prašoma pateikti detalius duomenis apie mašinistus, kurių pateikti apskritai neįmanoma;

2.2.6.                       2020 m. rugpjūčio 7 d. Tinklo nuostatų pakeitimais priimtas 2020–2021 m. Tinklo nuostatų 9 priedo 9.1.3 punktas prieštarauja Prioriteto taisyklių 1.1 punktui, nes reikalaujama atskleisti konfidencialią informaciją, jos pateikimas nėra pagrįstas;

2.2.7.                      2020 m. rugpjūčio 7 d. Tinklo nuostatų pakeitimuose nėra nustatyta, kaip Bendrovė turi atlikti paraiškas padavusių pareiškėjų pateiktų duomenų vertinimą, kaip vertinamas traukos riedmenų ir darbuotojų „pakankamumas“, nepaskelbta tvarka, kaip padavę paraiškas paraiškėjai turėtų apskaičiuoti darbuotojų „pakankamumą“, lokomotyvų kiekį, kaip būtų vertinama situacija, kai paraišką padavęs pareiškėjas įrodo dalinį savo pasirengimą. Šie pakeitimai nepagrįstai apsunkina patekimą į geležinkelių transporto paslaugų rinką;

2.2.8.                      Bendrovė pažeidė Lietuvos geležinkelių infrastruktūros generalinio direktoriaus 2020 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. ĮS(LGI)-138 patvirtintų Konsultavimosi su geležinkelio įmonėmis (vežėjais), pareiškėjais ir kitais asmenimis taisyklių (toliau – ir Konsultavimosi taisyklės) 4 punktą ir 6 punktą;

2.2.9.                      2020 m. rugpjūčio 7 d. Tinklo nuostatų pakeitimai priimti, Bendrovei žinant paraiškas padavusių pareiškėjų skaičių, jų prašomus skirti traukinių maršrutus. Tokie Bendrovės veiksmai, t. y. kai 2020 m. rugpjūčio 7 d. Tinklo nuostatų pakeitimai priimami prieš pat pajėgumų paskirstymą, prieštarauja teisinės valstybės, teisinio saugumo, teisinio tikrumo, teisėtų lūkesčių principams, nustatytiems Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso (toliau – ir Kodeksas) 29 straipsnio 1 dalyje;

2.2.10.                      Bendrovė jau 2020 m. liepos 10 d. žinojo (Bendrovės 2020 m. liepos 10 d. raštas Nr. SD-PA(LGI)-28 „Dėl 2020–2021 metų tarnybinio traukinių tvarkaraščio projekto“ (toliau – ir 2020 m. liepos 10 d. raštas), kad paraiškas padavusių pareiškėjų pajėgumai yra konfliktuojantys, todėl Bendrovei buvo aišku, kad reikės taikyti Prioriteto taisykles, siekiant paskirstyti pajėgumus, o tai patvirtina, kad Bendrovė 2020 m. rugpjūčio 7 d. Tinklo nuostatų pakeitimus priėmė žinodama, kad jie bus taikomi atitinkamų paraiškas padavusių pareiškėjų atžvilgiu, siekiant apsunkinti pareiškėjo galimybes gauti prieigą prie viešosios geležinkelių infrastruktūros;

2.2.11.                      2020 m. rugpjūčio 7 d. Tinklo nuostatų pakeitimais buvo nustatyti papildomi (nauji) ir diskriminaciniai reikalavimai, kurie apriboja bet kokias AB „LTG Cargo“ konkurentų patekimo į geležinkelių transporto paslaugų rinką galimybes;

2.3.                      dėl Bendrovės 2020 m. spalio 7 d. įsakymo:

2.3.1.                      šis įsakymas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes pareiškėjas iš jo turinio negalėjo suprasti, kuo remdamasi Bendrovė padarė išvadą, jog pareiškėjas nepasirengęs pasinaudoti pajėgumais. Šis įsakymas nemotyvuotas, jame nėra jokių argumentų, kodėl pareiškėjas yra laikomas neįrodęs pasirengimo vykdyti ketinamą veiklą. Nors pareiškėjas pateikė Bendrovei prašomus duomenis, tačiau iš šio įsakymo turinio nėra aišku, kaip buvo atliekama pareiškėjo pateiktų duomenų analizė, ir tai leido Bendrovei nuspręsti, kad pareiškėjas nėra pasirengęs pasinaudoti Paraiškoje nurodytais pajėgumais;

2.3.2.                      šis įsakymas priimtas be teisinio pagrindo, nes 2020–2021 m. Tinklo nuostatų 9 priedo 9 punkte nenumatytas tokio pobūdžio procesinis sprendimas. Tai pripažino ir Tarnyba, 2021 m. balandžio 20 d. įsakyme nurodžiusi, kad Bendrovė neturėjo priimti atskiro 2020 m. spalio 7 d. įsakymo;

2.3.3.                      šiuo įsakymu Bendrovė akivaizdžiai diskriminavo pareiškėją, nes iš jo konkurento – AB „LTG Cargo“ – nebuvo reikalaujama pagrįsti visus jo pateiktoje paraiškoje nurodytus pajėgumus, konfliktuojančius su pareiškėjo pajėgumais, kaip nurodyta Tarnybos 2021 m. balandžio 20 d. įsakyme. Tai pagrindžia, kad Bendrovės atliktas pateiktų duomenų vertinimas nebuvo objektyvus ir skaidrus;

2.3.4.                      šis įsakymas diskriminacinis, nes nei vienas iš paraiškas padavusių pareiškėjų nepateikė Bendrovei visų 2020–2021 m. Tinklo nuostatų 9 priedo 9.1.1–9.1.3 punktuose nurodytų dokumentų, tai nustatyta Tarnybos 2021 m. balandžio 20 d. įsakyme, tačiau Bendrovė nusprendė paskirti visus pajėgumus AB „LTG Cargo“;

2.3.5.                      pareiškėjas pateiktais duomenimis įrodė dalinį pasirengimą panaudoti prašomus pajėgumus, todėl nėra aišku, kodėl pareiškėjas buvo pripažintas visiškai nepasirengęs pasinaudoti Paraiškoje nurodytais pajėgumais;

2.4.                      dėl Bendrovės 2020 m. spalio 12 d. įsakymo:

2.4.1.                      šis įsakymas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas, jame pateikti tik faktai, bet nėra aiškus jų vertinimas, taip pat jame nėra paaiškinta, kodėl pareiškėjui nesuteikta prieiga prie viešosios geležinkelių infrastruktūros 2020–2021 m. tarnybiniam traukinių tvarkaraščiui;

2.4.2.                      iš šio įsakymo nėra aišku, kaip Prioriteto taisyklių 2.1 punktas buvo taikytas pareiškėjo ir kito paraišką padavusio pareiškėjo atžvilgiu, kokiais pagrindais visi pareiškėjo prašyti pajėgumai buvo skirti kitam paraišką padavusiam pareiškėjui, iš motyvavimo nėra aišku, kas nulėmė Bendrovės sprendimą netenkinti pareiškėjo Paraiškos;

2.4.3.                      iš šio įsakymo nėra aišku, kaip buvo nustatyta, jog viešoji geležinkelių infrastruktūra yra perpildyta. Pajėgumų paskirstymo metu Bendrovė neteikė pareiškėjui jokios informacijos apie maksimalius ar faktinius geležinkelio linijų pralaidumus. Tokia informacija nenurodyta ir šiame įsakyme. Todėl, Bendrovei nepriėmus motyvuoto sprendimo dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros paskelbimo perpildyta, visi iš to kylantys sprendimai dėl Prioriteto taisyklių taikymo negali būti laikomi teisėtais;

2.4.4.                      šiame įsakyme Bendrovės pateikti atsisakymo suteikti pareiškėjui prieigą prie viešosios geležinkelių infrastruktūros pagrindai yra klaidingi, tai pripažino ir Tarnyba 2021 m. balandžio 20 d. įsakyme;

2.4.5.                      šiuo įsakymu buvo ne tik nepagrįstai atmesta pareiškėjo Paraiška, bet ir užkirstas kelias pareiškėjui pateikti paskutinės minutės paraišką pagal Kodekso 295 straipsnio reikalavimus;

2.5.                      dėl Tarnybos 2021 m. balandžio 20 d. įsakymo:

2.5.1.                      Tarnyba neįsigilino į pareiškėjo argumentus ir faktines aplinkybes, netinkamai taikė ir aiškino teisės aktus;

2.5.2.                      Tarnyba padarė nepagrįstas išvadas, kad Bendrovė 2020 m. rugpjūčio 7 d. Tinklo nuostatų pakeitimais perkėlė į 2020–2021 m. Tinklo nuostatus Prioriteto taisyklių 1.1 punkte ir 2.1 punkte nustatytus reikalavimus, šie naujai nustatyti įpareigojimai nėra nepagrįstai išplėsti;

2.5.3.                      Prioriteto taisyklių 1.1 punkte ir 2.1 punkte nustatyti reikalavimai nepagrindžia pasirinkimo 2020–2021 m. Tinklo nuostatose nustatyti naujus reikalavimus;

2.5.4.                      Tarnyba nevertino pareiškėjo 2020 m. spalio 20 d. skundo ir 2020 m. spalio 29 d. skundo argumentų, susijusių su 2020 m. rugpjūčio 7 d. Tinklo nuostatų pakeitimais, neatliko jokio Prioriteto taisyklių vertinimo, nepasisakė dėl konkurencijos užtikrinimo geležinkelių transporto rinkoje, nevertino, kodėl AB „LTG Cargo“ neturėjo pagrįsti visų pajėgumų, nors iš pareiškėjo to buvo reikalaujama, nesiaiškino, dėl kokio skaičiaus traukos riedmenų pareiškėjas ir AB „LTG Cargo“ turėjo pateikti duomenis, neįvertino nustatyto fakto, kad nei vienas paraiškas padavęs pareiškėjas nepateikė visų reikalaujamų duomenų, todėl liko neatsakyta, kodėl pareiškėjo pateikti duomenys buvo įvertinti kitaip nei AB „LTG Cargo“;

2.5.5.                      Tarnyba neišreikalavo iš pareiškėjo visų duomenų ir neprašė Bendrovės pateikti paaiškinimus, kaip ji įvertino, koks traukos riedmenų skaičius yra pakankamas, dėl to 2021 m. balandžio 20 d. įsakyme buvo padarytos nepagrįstos išvados;

2.5.6.                      Tarnybos išvada, kad pareiškėjas nepateikė duomenų apie mašinistų sertifikatus, nepagrindžia 2021 m. spalio 7 d. įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo. Kai pareiškėjas padavė Paraišką, Lietuvoje apskritai nebuvo sudarytos sąlygos privačių vežėjų mašinistų sertifikavimui ir dėl to buvo žinoma, kodėl pareiškėjas negalės skubiai pateikti mašinistų sertifikatų. Tarnyba nevertino, kad paraiškas padavusiems pareiškėjams apskritai nebuvo sudarytos objektyvios galimybės pateikti prašomus duomenis;

2.5.7.                      Tarnyba, nustačiusi, kad pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių sutartinius įsipareigojimus, o AB „LTG Cargo“ pateikė sutartinių įsipareigojimų sąrašą, nevertino, kaip vertintinas tokių duomenų pakankamumas ir tinkamumas;

2.5.8.                      nors pareiškėjas pateikė Tarnybai informaciją apie tai, kad AB „LTG Cargo“ nebuvo sudariusi sutarties su krovinių siuntėjais AB „Lifosa“ ir OAO „Belaruskalij“, kurie veža savo krovinius konfliktuojančioje paraiškoje, tačiau Tarnyba nevertino šių aplinkybių, nereikalavo Bendrovės pateikti paaiškinimų;

2.5.9.                      Tarnyba vertino tik pareiškėjo Bendrovei pateiktus duomenis, tačiau nevertino AB „LTG Cargo“ Bendrovei pateiktų duomenų, ar šių duomenų vertinimas atitiko pajėgumų skyrimo proceso skaidrumo, objektyvumo ir lygiateisiškumo reikalavimus;

2.5.10.                      Tarnyba neatliko objektyvaus tyrimo ir visiškai nenustatinėjo, kaip ir kokiais kriterijais remdamasi Bendrovė vertino pareiškėjo pateiktų duomenų pakankamumą ir tinkamumą;

2.5.11.                      Tarnyba padarė nepagrįstą išvadą, kad 2020 m. rugpjūčio 7 d. Tinklo nuostatų pakeitimai yra pagrįsti. 2021–2022 m. Tinklo nuostatų 10 priedo 9 skyriuje įtvirtintos tos pačios taisyklės, kurios priimtos 2020 m. rugpjūčio 7 d. Tinklo nuostatų pakeitimais. Dėl to pareiškėjas 2021 m. kovo 30 d. raštu Nr. 57 „Dėl 2021–2022 m. Tinklo nuostatų turinio“ (toliau – ir 2021 m. kovo 30 d. raštas) kreipėsi į Tarnybą dėl diskriminacinio 2021–2022 m. Tinklo nuostatų 10 priedo 9.1.–9.1.3 punktų, 9.7.2 punkto, 9.7.4 punkto pobūdžio. Tarnyba 2021 m. balandžio 26 d. rašte Nr. (67.17Mr)1B-1386 „Dėl Jūsų 2021 m. kovo 30 d. prašymo Nr. 57“ (toliau – ir 2021 m. balandžio 26 d. raštas) nurodė, kad kreipsis į Bendrovę dėl 2021–2022 m. Tinklo nuostatų pakeitimo inicijavimo. Tai įrodo aptariamos išvados, padarytos 2021 m. balandžio 20 d. įsakyme, nepagrįstumą ir klaidingumą;

2.5.12.                      Tarnyba nenagrinėjo aplinkybių, kad Bendrovė nepriėmė motyvuoto ir pagrįsto sprendimo dėl infrastruktūros paskelbimo perpildyta ir kad visi iš to kylantys sprendimai dėl Prioriteto taisyklių taikymo negali būti laikomi teisėtais;

2.5.13.                      nors Tarnyba ir pripažino, kad 2020 m. spalio 12 d. įsakymas buvo neišsamus ir neargumentuotas, ji nepagrįstai konstatavo, kad dėl to nėra pagrindo panaikinti 2020 m. spalio 12 d. įsakymą;

2.5.14.                      nors 2020 m. rugpjūčio 31 d. susitikimo su Bendrove metu paaiškėjo, kad Bendrovė neteisėtai sudarė 2020–2021 m. tarnybinį traukinių tvarkaraštį, nes nenumatė rezervinių pajėgumų, kaip tai nustatyta Kodekso 29 straipsnio 4 dalyje, tačiau Tarnyba netyrė šių reikšmingų aplinkybių;

2.6.                      Bendrovė netinkamai sudarė 2020–2021 m. tarnybinio traukinių tvarkaraštį, nes jame numatė per mažus AB „LTG Cargo“ prekinių traukinių greičius, dėl to viešosios geležinkelių infrastruktūros dalys buvo pripažintos perpildytomis. Bendrovė 2020–2021 m. tarnybiniame traukinių tvarkaraštyje yra nustačiusi itin žemus greičius AB „LTG Cargo“ prekiniams traukiniams, dėl to šie traukiniai pravažiuoja kur kas lėčiau nei faktiškai galėtų, tai pagrindžia, kad maršrute Vaidotai–Šiauliai–Draugystė yra neišnaudojama apie 35 proc. pajėgumų. Tokiu būdu viešoji geležinkelių infrastruktūra yra nepagrįstai apkrauta ir riboja galimybes naudotis ja kitiems geležinkelių transporto paslaugų rinkos dalyviams. Tokia situacija pagrindžia tai, kad Bendrovė nesilaiko Kodekso 4 straipsnio 1 dalyje, 29 straipsnio 1 dalyje nustatytų principų, diskriminuoja pareiškėją, nes tokie veiksmai nukreipti į AB „Lietuvos geležinkeliai“ grupėje veikiančio vežėjo AB „LTG Cargo“ protegavimą;

2.7.                      Bendrovė sudarė 2020–2021 m. tarnybinio traukinių tvarkaraštį, pažeisdama Kodekso 29 straipsnio 4 dalį, nes nenumatė rezervinių pajėgumų, tokiu būdu eliminuodama pareiškėjo galimybes gauti prieigą prie viešosios geležinkelių infrastruktūros, pasinaudojant paskutinės minutės paraiška;

2.8.                      pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybą (toliau – ir Konkurencijos taryba) ir Europos Komisiją dėl Prioriteto taisyklių teisėtumo. Europos Komisija yra pradėjusi oficialią pažeidimo procedūrą prieš Lietuvos Respubliką dėl galimai netinkamo Direktyvos 2012/34 nuostatų, susijusių su prioriteto kriterijų nustatymu perpildytos infrastruktūros atveju, perkėlimo į nacionalinę teisę.

3.       Atsakovas Bendrovė atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą. Bendrovė atsiliepime į skundą nurodė šiuos argumentus ir aplinkybes:

3.1.                      Bendrovė nėra viešojo administravimo subjektas (VAĮ 2 str. 20 d.), todėl jos priimamiems teisės aktams nėra taikomos VAĮ nuostatos. Nepaisant to, Bendrovės priimti ir pareiškėjo skundžiami 2020 m. spalio 7 d. įsakymas ir 2020 m. spalio 12 d. įsakymas yra pagrįsti teisės normomis ir faktinėmis aplinkybėmis, objektyviais duomenimis;

3.2.                      Bendrovė, vadovaudamasi Kodekso 244 straipsnio 1 ir 2 dalimi, paskelbė 2020–2021 m. Tinklo nuostatų projektą 2019 m. lapkričio 12 d. Bendrovės interneto svetainėje;

3.3.                      Bendrovė, įvertinusi suinteresuotų asmenų pastabas, 2020 m. gruodžio 13 d. paskelbė 2020–2021 m. Tinklo nuostatus savo interneto svetainėje;

3.4.                      Bendrovė nevykdė atskirų konsultacijų dėl 2020 m. rugpjūčio 7 d. Tinklo nuostatų pakeitimų su suinteresuotais asmenimis, nes Kodeksas nenumato, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi konsultuotis su suinteresuotais asmenimis, kai tinklo nuostatai turi būti patikslinti atitinkamo tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu, užtikrinant pakeistų ar priimtų naujai teisės aktų reikalavimų įgyvendinimą. Vadovaujantis Kodekso 244 straipsnio 4 dalimi, Tinklo nuostatų turinio reikalavimų aprašo 5 punktu, buvo atlikti 2020 m. rugpjūčio 7 d. Tinklo nuostatų pakeitimai, kurių pagrindinė priežastis – siekis suderinti juos su Prioriteto taisyklių 1.2 punkte ir 1.2 punkte nustatytu nuo 2020 m. balandžio 9 d. įsigaliojusiu pasikeitusiu reglamentavimu, kuriame nustatytas įpareigojimų Bendrovei, kaip viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojai, įgyvendinimas;

3.5.                      2020 m. rugpjūčio 7 d. Tinklo nuostatų pakeitimai niekaip neriboja pareiškėjo ir kitų paraiškas padavusių pareiškėjų interesų AB „LTG Cargo“ atžvilgiu;

3.6.                      2020 m. rugpjūčio 7 d. Tinklo nuostatų pakeitimais nėra sukuriami nauji ar papildomi reikalavimai, nes jie įgyvendina Prioriteto taisyklių 2.1 punktą, ir yra susiję su Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo (toliau – ir Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymas) 9 straipsnio 2 dalimi, 17 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.807 straipsnio 1 dalimi, Kodekso 35 straipsnio 2 dalimi;

3.7.                      pareiškėjas nepagrindė, kad jis turi traukos riedmenų, traukinio mašinistų ir kitų darbuotojų, sutartinių įsipareigojimų dėl keleivių, bagažo vežimo geležinkelių transportu veiklos vykdymo;

3.8.                      pareiškėjo skundo argumentai dėl apribotos konkurencijos geležinkelių transporto paslaugų rinkoje nepagrįsti. Nepateikiant 2020 m. rugpjūčio 7 d. Tinklo nuostatų pakeitimuose nustatytų reikalaujamų pateikti duomenų, nėra įmanoma įsitikinti, ar pagal Prioriteto taisyklių 2.1 punkte nustatytus reikalavimus pareiškėjas turi sutartinius įsipareigojimus dėl krovinių vežimo geležinkelių transportu veiklos vykdymo, naudojantis skirtingais pajėgumais;

3.9.                      pareiškėjo skundo argumentai dėl reikalavimo atskleisti konfidencialią informaciją deklaratyvūs;

3.10.                      pareiškėjo skundo argumentai dėl dalinio pajėgumo nustatymo deklaratyvūs. Pareiškėjas nekėlė šio klausimo pajėgumų skyrimo 2020–2021 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu ir nebandė pagrįsti dalinio pasirengimo vežti prašomus konfliktuojančius pajėgumus. Todėl „pakankamumo“ vertinimas apskritai neaktualus;

3.11.                      pareiškėjo skundo argumentas, kad Bendrovės 2020 m. spalio 7 d. įsakymas priimtas, nesant teisinio pagrindo, nepagrįstas. Prioriteto taisyklės nustato pasirengimo panaudoti prašomus konfliktuojančius pajėgumus procedūrą, kuri taikoma, kai derinimo metu nepavyksta suderinti paraiškas skirti prašomus kvalifikuojančius pajėgumus tų padavusių paraiškas pareiškėjų, kurių paraiškose skirti pajėgumus buvo nurodyti prašomi konkuruojantys pajėgumai, atžvilgiu. Prioriteto taisyklės taikomos tų paraiškas padavusių pareiškėjų, kurie pagrindė pasirengimą panaudoti prašomus konfliktuojančius pajėgumus, atžvilgiu. Siekdama užtikrinti šių procedūrų rezultatų aiškumą, Bendrovė priėmė vienas su kitu susijusius įsakymus, t. y. 2020 m. spalio 7 d. įsakymą dėl pareiškėjo pasirengimo panaudoti prašomus konfliktuojančius pajėgumus ir 2020 m. spalio 12 d. įsakymą dėl atsisakymo skirti pajėgumus;

3.12.                      Bendrovė pagrįstai nereikalavo iš AB „LTG Cargo“ pateikti duomenis ir informaciją, nes jo pajėgumai nebuvo konfliktuojantys pareiškėjo pajėgumams, pareiškėjo skundo argumentai dėl prašomų konfliktuojančių pajėgumų sampratos nepagrįsti. Pagal Kodekso 3 straipsnio 493 dalį, 293 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 1 punktą, 4 dalį, Prioriteto taisyklės neturi būti taikomos tų pajėgumų, kurių neprašo kiti pareiškėjai, ir tų pajėgumų, kurie, nors ir sutampa su kitais to paties paraišką padavusio pareiškėjo prašomais pajėgumais, tačiau jų poreikio prioritetiškumas yra išsprendžiamas tokių pajėgumų prašančio pareiškėjo išreikšta valia, atžvilgiu. Konfliktuojantys pajėgumai yra visi tie pajėgumai, kurie tęsiasi per atitinkamą perpildytos viešosios geležinkelių infrastruktūros dalį. Todėl būtų nelogiška laikyti konfliktuojančiais pajėgumus keleivių, bagažo vežimo geležinkelių transporto paslaugoms teikti ir pajėgumais krovinių vežimo paslaugoms teikti;

3.13.                      pareiškėjas ne kartą klaidino Bendrovę ir elgėsi nesąžiningai kitų paraiškas padavusių pareiškėjų atžvilgiu;

3.14.                      Bendrovė 2020 m. lapkričio 6 d. rašte Nr. SD-PAJ(LGI)-58 „Dėl pasirengimo naudotis prašomais viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais“ paaiškino pareiškėjui dėl Bendrovės darbuotojų, atlikusių pareiškėjo pasirengimo panaudoti prašomus konfliktuojančius pajėgumus vertinimą, šio vertinimo atlikimą ir jo rezultatą (2020 m. spalio 7 d. įsakymo pagrindą), nurodė, kad šis įsakymas buvo priimtas ne dėl to, kad Bendrovė nustatė pareiškėjui lokomotyvų ir darbuotojų trūkumą, o dėl to, kad pareiškėjas nepašalino trūkumų;

3.15.                      pareiškėjas nepagrindžia, kodėl Bendrovė turėjo žinoti apie tai, kad pareiškėjas negalės skubiai pateikti mašinistų sertifikatų. Pareiškėjo teiginys apie situaciją dėl mašinistų sertifikavimo neatitinka tikrovės, nes 2021 m. pareiškėjui buvo skirti pajėgumai praktiniams važiavimams mokymo tikslais du kartus;

3.16.                      Bendrovė neturėjo jokios pareigos pateikti pareiškėjui informaciją apie kito paraišką padavusio pareiškėjo pateiktus duomenis ir jų vertinimą;

3.17.                      paraiškas padavusių pareiškėjų pajėgumų vertinimui svarbus faktinis geležinkelių linijų pralaidumas, o ne pareiškėjo nurodomas maksimalus geležinkelių linijų pralaidumas. Informacija apie maksimalų geležinkelių linijų pralaidumą nebuvo teikiama nei vienai iš paraiškas padavusių pareiškėjų, jiems buvo teikiama informacija apie faktinį geležinkelių linijų pralaidumą. Ši informacija buvo pateikta 2020 m. rugpjūčio 18 d. rašte Nr. SD-PAJ(LGI)-34 „Dėl paraiškų skirti tuos pačius pajėgumus derinimo“ (toliau – ir 2020 m. rugpjūčio 18 d. raštas);

3.18.                      Bendrovės 2020 m. spalio 12 d. įsakymas yra motyvuotas viešosios geležinkelių infrastruktūros dalių perpildymo faktu, kaip nustatyta Kodekso 296 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Nebuvo jokio teisinio pagrindo šiame įsakyme konstatuoti, kad viešoji geležinkelių infrastruktūra buvo perpildyta, kaip nurodo pareiškėjas. Šis faktas pareiškėjui buvo nurodytas ir paaiškintas derinimo procedūros metu;

3.19.                      pareiškėjo skundo argumentai dėl 2020–2021 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio neteisėtumo nepagrįsti, grindžiami viešai neprieinama informacija apie AB „LTG Cargo“ priklausantį traukos riedmenų parką, geležinkelio linijos Vaidotai–Šiauliai–Draugystė didžiausių leistinų ir vidutinių prekinių traukinių greičių analize, kurios duomenys paneigti maršruto Lietuvos valstybės siena–Stasynos–Vaidotai–Kaišiadorys–Radviliškis–Kužiai–Klaipėda–Draugystė greičių ir važiavimo tarpstočiais, esančiais šiame maršrute, laikų ir greičių diagramos duomenimis. Šie pareiškėjo skundo argumentai visiškai nesusiję su skundo reikalavimais;

3.20.                      Bendrovė, rengdama 2020–2021 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio projektą, nenumatė rezervinių pajėgumų galimoms paskutinės minutės paraiškoms, nes Kodekso 29 straipsnio 4 dalis (Direktyvos 2014/34 48 str. 2 d.) nėra privalomojo pobūdžio. Pareiškėjo skundo argumentai nepagrindžia, kodėl 2020–2021 m. tarnybinio traukinių tvarkaraštis turėtų būti laikomas neteisėtu;

3.21.                      pajėgumų skirstymo metu visi paraiškas padavę pareiškėjai turėjo vienodas teises ir nebuvo diskriminuojami. Visi pareiškėjai turėjo galimybę pateikti pastabas dėl 2020–2021 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio projekto per tą patį terminą, Bendrovė užtikrino pareiškėjų dalyvavimą derinimo procedūrose, visiems pareiškėjams, kurių pajėgumai buvo laikomi tais pačiais, buvo pateikta Kodekso 293 straipsnio 2 dalyje nustatyta informacija, informacija apie konsultacijų dėl paraiškų, kuriomis prašomi tie patys pajėgumai, derinimo užbaigimo, Bendrovė ištaisė technines klaidas, susijusias su pareiškėjui neišsiųstu elektroniniu laišku, Bendrovė teikė pareiškėjui papildomus paaiškinimus, kurių neteikė kitiems paraiškas padavusiems pareiškėjams, Bendrovė vykdė pajėgumų skyrimo procedūrą viešai, ji fiksuota oficialiuose raštuose;

3.22.                      pareiškėjo skundo argumentai dėl Tarnybos atlikto 2020 m. spalio 20 d. skundo ir 2020 m. spalio 29 d. skundo nagrinėjimo nepagrįsti, nes Tarnyba tinkamai įvertino visas aplinkybes, susijusias su Bendrovės 2020 m. spalio 7 d. įsakymu ir 2020 m. spalio 12 d. įsakymu;

3.23.                      aplinkybė, kad pareiškėjas kreipėsi į Konkurencijos tarybą, Europos Komisiją, nagrinėjamu atveju neaktuali. Prieš Lietuvą pradėta Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūra ne dėl Prioriteto taisyklių 1.1 punkto ir (ar) 2.1 punkto, o dėl kitų punktų, kurie pareiškėjo atžvilgiu nebuvo taikyti. Be to, ši procedūra pradėta, pasibaigus 2020–2021 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui.

4.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašė pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Tarnybos atsiliepime į skundą išdėstyti šie argumentai dėl Tarnybos 2021 m. balandžio 20 d. įsakymo:

4.1.                      Tarnyba neturėjo pagrindo pripažinti, kad 2020 m. rugpjūčio 7 d. Tinklo nuostatų pakeitimai neteisėti, ir panaikinti juos;

4.2.                      Tarnyba išnagrinėjo pareiškėjo skundus, vadovaudamasi Kodekso 71 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. 553 patvirtintu Geležinkelių transporto rinkos reguliuotojo gautų skundų nagrinėjimo tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas). Tarnyba, nagrinėdama pareiškėjo 2020 m. spalio 20 d. skundą ir 2020 m. spalio 29 d. skundą, nepažeidė šiuose teisės aktuose nustatytos tvarkos;

4.3.                      Tarnyba, priimdama 2021 m. balandžio 20 d. įsakymą, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo visas aplinkybes, rėmėsi pareiškėjo ir Bendrovės pateiktais paaiškinimais, vadovavosi Prioriteto taisyklėmis, Konsultavimosi taisyklėmis, 2020 m. rugpjūčio 7 d. Tinklo nuostatų pakeitimais, visa pareiškėjo 2020 m. spalio 20 d. skundo ir 2020 m. spalio 29 d. skundo nagrinėjimo metu surinkta medžiaga. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Tarnyba neišreikalavo iš Bendrovės duomenų ir jos paaiškinimų, nenurodo, kokių duomenų konkrečiai Tarnyba neišreikalavo, siekdama tinkamai išnagrinėti pareiškėjo skundus. Tarnyba ne kartą kreipėsi į Bendrovę pateikti visą reikalingą medžiagą pareiškėjo 2020 m. spalio 20 d. skundo ir 2020 m. spalio 29 d. skundo nagrinėjimui, ragino pateikti nepateiktus įrodymus, papildomus paaiškinimus, priėmė savo iniciatyva pateiktus rašytinius paaiškinimus;

4.4.                      Tarnyba, priimdama 2021 m. balandžio 20 d. įsakymą, išnagrinėjo visus pareiškėjo 2020 m. spalio 20 d. skundo ir 2020 m. spalio 29 d. skundo argumentus dėl 2020 m. rugpjūčio 7 d. Tinklo nuostatų pakeitimų teisėtumo, Bendrovės 2020 m. spalio 7 d. įsakymo ir 2020 m. spalio 12 d. įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas nebuvo nurodęs aplinkybių, susijusių su konkurencijos ribojimu;

4.5.                      Tarnyba, priimdama 2021 balandžio 20 d. įsakymą, nevertino Bendrovės sprendimo skirti pajėgumus kitam paraišką padavusiam pareiškėjui teisėtumo, o nagrinėjo pareiškėjo skundus dėl jo atžvilgiu priimtų Bendrovės įsakymų teisėtumo, 2020 m. rugpjūčio 7 d. Tinklo nuostatų pakeitimų teisėtumo;

4.6.                      pareiškėjas skunde nenurodė, kokius konkrečiai teisės aktus Tarnyba netinkamai aiškino ir taikė;

4.7.                      Tarnybos 2021 m. balandžio 20 d. įsakyme nurodyti aiškūs motyvai, kodėl pareiškėjo pirminiai skundai atmestini;

4.8.                      Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo skunduose išdėstytus argumentus, neturėjo pagrindo pripažinti Bendrovės priimtų 2020 m. spalio 7 d. įsakymo ir 2020 m. spalio 12 d. įsakymo neteisėtais ir panaikinti juos;

4.9.                      pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad Tarnyba priėmė prieštaringus sprendimus, nes Tarnyba atsakė į skirtingus pareiškėjo kreipimusis;

4.10.                      pareiškėjo skunde dėstomi argumentai dėl neteisėto 2020–2021 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio sudarymo skiriasi nuo argumentų, nurodytų Tarnybai. Tarnyba padarė pagrįstą išvadą, kad maksimalaus pralaidumo nepaskelbimas viešai nesietinas su 2020–2021 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio sudarymu;

4.11.                      nors pareiškėjas skunde dėsto argumentus dėl to, kad Bendrovė nenumatė rezervinių pajėgumų, tačiau Tarnyba, nagrinėdama pareiškėjo 2020 m. spalio 20 d. skundą ir 2020 m. spalio 29 d. skundą, nevertino to, nes tikrino tik Bendrovės priimtų įsakymų teisėtumą, o ne 2020–2021 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio teisėtumą.

5.       Atsakovas Bendrovė pateikė rašytinius paaiškinimus ir prašymą įtraukti į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją (toliau – ir Susisiekimo ministerija), kaip formuojančią valstybės politiką transporto sistemos funkcionavimo ir visų rūšių transporto infrastruktūros plėtros srityje, organizuojančią, koordinuojančią ir kontroliuojančią jos įgyvendinimą, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją (toliau – ir Vidaus reikalų ministerija), kaip formuojančią valstybės politiką viešojo administravimo srityje, organizuojančią, koordinuojančią ir kontroliuojančią jos įgyvendinimą, siekiant užtikrinti tinkamą Kodekso ir VAĮ nuostatų aiškinimą ir taikymą dėl Bendrovės (ne)laikymu viešojo administravimo subjektu. Bendrovė nurodė, kad nagrinėjamai bylai aktuali kita administracinė byla Nr. eI3-595-596/2022, kurioje nagrinėti panašaus pobūdžio klausimai dėl atsisakymo skirti pajėgumus. Atsižvelgusi į tai, Bendrovė papildė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus dėl Bendrovės nepripažinimo viešojo administravimo subjektu. Bendrovės vertinimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – ir Turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas) 10 straipsnio 4 dalimi, 14 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo (toliau – ir Transporto veiklos pagrindų įstatymas) 4 straipsnio 1 dalimi, 14 straipsnio 2 dalimi, Kodekso 3 straipsnio 51 dalimi, 7 straipsnio 1 dalimi, 23 straipsnio 1 dalimi, 24 straipsnio 1 dalies 1–6 punktais, VAĮ 2 straipsnio 18 dalimi, 20 dalimi, 3 straipsnio 20 dalimi, 4 straipsnyje išvardytų subjektų ratu, 7 straipsniu, valstybės turto viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymas nėra laikomas viešuoju administravimu. Bendrovei deleguota valstybinė funkcija yra grindžiama valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisiniais santykiais, o ne teisiniais santykiais, kylančiais iš viešojo administravimo. Bendrovės žiniomis, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nėra aiškinęs viešojo administravimo ir viešojo administravimo subjekto sampratų plečiamai (2014 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-982-662/2015; 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-783-525/2021; 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-732-602/2021; 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-760-502/2021; 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-776-520/2021; 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-792-789/2021; 2022 m. sausio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-23-756/2022; 2022 m. sausio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-32-756/2022; 2022 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-70-520/2022), t. y. plačiau nei nurodyta VAĮ atitinkamuose straipsniuose. Teisės aktais nei viena iš VAĮ 2 straipsnio 17 dalyje nurodytų viešojo administravimo sričių nėra priskirtos Bendrovei. Bendrovė nevykdo VAĮ 7 straipsnyje nurodytos veiklos ir net neturi teisinio pagrindo tokiam vykdymui. Bendrovės juridinis statusas neatitinka VAĮ 2 straipsnio 20 dalyje nustatyto viešojo administravimo subjektams būdingo juridinio statuso. Tai, kad Bendrovė vykdo specialiuosius įpareigojimus, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad Bendrovė yra viešojo administravimo subjektas, vadovaujantis Turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 15 punktu, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2013 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 4-110 patvirtintų Valstybės valdomų įmonių, jų dukterinių bendrovių ir savivaldybių valdomų įmonių specialiųjų įpareigojimų nustatymo ir informacijos pateikimo rekomendacijų (toliau – ir Rekomendacijos) 8 punktu. Bendrovės laikymas viešojo administravimo subjektu nesiderina su dabartinėmis Bendrovės funkcijomis, veiklos principais.

6.       Pareiškėjas pateikė rašytinius paaiškinimus ir prašė netenkinti Bendrovės prašymo dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų įtraukimo, nes prašomos įtraukti ministerijos nėra susijusios su Bendrovei priskirtų funkcijų vykdymu ir byloje nagrinėjamais pareiškėjo skundo reikalavimais. Pareiškėjas nesutinka su Bendrovės pozicija, kad ji nėra viešojo administravimo subjektas. Bendrovė skirstė pajėgumus 2020–2021 m. tarnybiniam traukinių tvarkaraščiui, įgyvendindama viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojos funkciją, kuri priskirtina viešojo administravimo funkcijai. Šias funkcijas iki 2019 m. gruodžio 8 d. vykdė Lietuvos transporto saugos administracija, kuri pagal iki 2019 m. gruodžio 7 d. galiojusio Kodekso 7 straipsnio 3 dalies 5 punktą buvo priskirta prie geležinkelių transporto viešojo administravimo subjektų. Atitinkamai Bendrovės įstatų 9 punkte nustatyta, kad Bendrovės veiklos objektas – viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veikla ir susijusių paslaugų teikimas. Vadovaujantis Kodekso 3 straipsnio 31 dalimi, 23 straipsnio 1 dalimi, 24 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 29 straipsnio 1 dalimi, darytina išvada, kad nors Bendrovė tiesiogiai neįvardijama kaip viešojo administravimo subjektas, tačiau pati jos vykdoma paslauga pagal savo pobūdį atitinka viešojo administravimo subjekto vykdomą veiklą. Bendrovei suteiktas specialusis įpareigojimas – minimaliojo prieigos paketo paslaugų teikimas – taip pat prilygsta viešojo administravimo funkcijai. Bendrovei skiriami valstybės biudžeto asignavimai už šios veiklos vykdymą. Viešojo administravimo įgaliojimai suteikti Bendrovei įstatymu. Bendrovė nepagrįstai grindžia jos nelaikymą viešojo administravimo subjektu savo juridiniu statusu. Viešojo administravimo subjektu gali būti ir akcinė bendrovė, kitos juridinių asmenų formos, tai patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2013 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1859/2013; 2016 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-318-575/2016). Atitinkamai Bendrovės priimti 2020 m. spalio 7 d. įsakymas ir 2020 m. spalio 12 d. įsakymas atitinka individualiam administraciniam aktui taikomus požymius.

7.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba prašė spręsti teismo nuožiūra dėl Bendrovės prašymo dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų įtraukimo į bylą.

II.

8.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 13 d. sprendime nusprendė tenkinti pareiškėjo skundą iš dalies, panaikinti Bendrovės 2020 m. spalio 7 d. įsakymą, 2020 m. spalio 12 d. įsakymą ir Tarnybos 2021 m. balandžio 20 d. įsakymą, įpareigoti Bendrovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Paraišką, atmesti kitą skundo dalį.

9.       Teismas nustatė šias aplinkybes:

9.1.                      pareiškėjas pateikė Paraišką;

9.2.                      nuo 2020 m. balandžio 10 d. įsigaliojo Prioriteto taisyklės, kurios taikytinos sudarant 2020–2021 m. tarnybinį traukinių tvarkaraštį;

9.3.                      Bendrovė, susipažinusi su Paraiška, 2020 m. balandžio 20 d. rašte Nr. SD-PAJ(LGI)-2 „Dėl informacijos patikslinimo“ (toliau – ir 2020 m. balandžio 20 d. raštas) nurodė Paraiškos trūkumus;

9.4.                      Bendrovė 2020 m. liepos 10 d. rašte informavo pareiškėją, kad jo Paraiškoje nurodyti pajėgumai konfliktuoja su kito vežėjo prašomais pajėgumais;

9.5.                      pareiškėjas 2020 m. liepos 17 d. rašte Nr. 142 „Dėl 2020–2021 metų tarnybinio traukinių tvarkaraščio projekto“ (toliau – ir 2020 m. liepos 17 d. raštas) išdėstė savo pastabas pateiktam 2020–2021 m. tarnybinio tvarkaraščio projektui ir paprašė atsakyti į kilusius klausimus;

9.6.                      Bendrovė atliko 2020 m. rugpjūčio 7 d. Tinklo nuostatų pakeitimus, kurių pagrindu Tinklo nuostatų 9 priedas buvo pakeistas ir jame atsirado naujas 9 skyrius „Pasirengimo naudotis prašomais viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais, dėl kurių viešosios geležinkelių infrastruktūros dalis paskelbta perpildyta“: įtvirtinti nauji reikalavimai pareiškėjams, nurodantys, kaip pareiškėjai turi pagrįsti savo pasirengimą veiklos vykdymui pagal pateiktą paraišką, t. y. pateikti valdytojui dokumentus apie visus ketinamus naudoti lokomotyvus, įdarbintus darbuotojus bei sutartinius įsipareigojimus; nepateikus minėtų duomenų, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui (t. y. Bendrovei) suteikta teisė pripažinti, kad pareiškėjas yra nepasirengęs veiklos vykdymui ir tuo remiantis neskirti pajėgumų pagal pateiktą paraišką. 2020 m. rugpjūčio 7 d. Tinklo nuostatų pakeitimai buvo padaryti pareiškėjams jau pateikus paraiškas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui ir likus vienam mėnesiui iki faktinio 2020 m. rugpjūčio 7 d. Tinklo nuostatų pakeitimų taikymo;

9.7.                      Bendrovė 2020 m. rugpjūčio 18 d. rašte pateikė informaciją apie pareiškėjo Paraišką ir informavo, kad, siekiant suderinti pateiktas paraiškas, 2020 m. rugpjūčio 31 d. 9 val. bus rengiamas susitikimas su pareiškėjais (nuotoliniu būdu). Bendrovė, remdamasi 2020 m. rugpjūčio 7 d. Tinklo nuostatų pakeitimų nuostatomis, 2020 m. rugsėjo 9 d. nurodė pareiškėjui pagrįsti pasirengimą panaudoti prašomus pajėgumus;

9.8.                      pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. 165 „Dėl 2020–2021 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio projekto“ kreipėsi į Bendrovę, prašydamas atsakyti į 2020 m. liepos 17 d. rašte pateiktus klausimus;

9.9.                      Bendrovė 2020 rugpjūčio 28 d. rašte Nr. SD-PAJ(LGI)-41 „Dėl papildomos informacijos pateikimo“ pateikė pareiškėjui papildomą informaciją;

9.10.                      2020 m. rugpjūčio 31 d. įvyko susitikimas (2020 m. rugpjūčio 3 d. „Susitikimo dėl paraiškų skirti tuos pačius viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus derinimo protokolas“ Nr. PRO-PAJ(LGI)-1) su pareiškėjais (nuotoliniu būdu), kurio metu paaiškėjo, kad pareiškėjo Paraiška konfliktavo su kito paraišką padavusio pareiškėjo prašomais pajėgumais. Nustačius, kad nei pareiškėjas, nei kitas paraišką padavęs pareiškėjas nesutiko keisti prašomų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų periodiškumo ir laikų, Bendrovė nusprendė, kad, nepavykus suderinti paraiškų, bus taikomos Prioriteto taisyklės. Šio susitikimo metu paaiškėjo ir tai, kad Bendrovė nepaliko rezervinių pajėgumų pagal paskutinės minutės paraiškas, kaip tai numatyta Kodekso 29 straipsnio 4 dalyje;

9.11.                      Bendrovė 2020 m. rugsėjo 4 d. paskelbė, jog 2020–2021 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui perpildytos viešosios geležinkelių infrastruktūros dalys yra: Kužiai–Klaipėda (tarpstotyje Plungė–Šateikiai), Kaišiadorys–Radviliškis (tarpstotyje Livintai–Gaižiūnai), Radviliškis–Pagėgiai (tarpstotyje Viduklė–Tauragė);

9.12.                      Bendrovė 2020 m. rugsėjo 9 d. atsiuntė pareiškėjui 2020 m. rugsėjo 7 d. raštą
Nr. SD-PAJ(LGI)-42 „Dėl pasirengimo naudotis prašomais viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais vertinimo“, kuriame nurodė, kad Bendrovė, remdamasi 2020–2021 m. Tinklo nuostatų 9 priedo 9.1 punktu (vienas iš 2020 m. rugpjūčio 7 d. Tinklo nuostatų pakeitimų), pradeda pasirengimo panaudoti prašomus pajėgumus, dėl kurių viešosios geležinkelių infrastruktūros dalis paskelbta perpildyta, vertinimą, kuriam atlikti prašė užpildyti pridedamą lentelę apie pasirengimą panaudoti prašomus pajėgumus bei pateikti visus reikiamus dokumentus pagal 2020–2021 m. Tinklo nuostatų 9 priedo 9.1.1—9.1.3 punktų reikalavimus (2020 m. rugpjūčio 7 d. Tinklo nuostatų pakeitimai);

9.13.                      pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 14 d. rašte Nr. 174 „Dėl pasirengimo naudotis prašomais viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais. Prašytų pajėgumų skaičiaus mažinimas“ nurodė, kad pareiškėjas yra priverstas atsisakyti dalies planuotų pajėgumų, savo veikloje ketina naudoti lokomotyvus 2TE116, o dėl darbuotojų yra sudaryta sutartis su įdarbinimo agentūra UAB „Biuro“, pažymėjo, kad Bendrovė sudarė tarnybinį traukinių tvarkaraštį, galimai pažeisdama Kodekso 29 straipsnio 4 dalį, nes nepaliko rezervinių pajėgumų pagal paskutinės minutės paraišką (ši aplinkybė paaiškėjo 2020 m. rugpjūčio 31 d. susitikimo metu);

9.14.                      Bendrovė priėmė 2020 m. rugsėjo 18 d. raštą Nr. SD-PAJ(LGI)-46 „Dėl trūkumų šalinimo“ (toliau – ir 2020 m. rugsėjo 18 d. raštas);

9.15.                      Bendrovė 2020 m. rugsėjo 30 d. rašte Nr. SD-PAJ(LGI)-47 „Dėl pasirengimo pasinaudoti prašomais viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais“ (pareiškėjas gavo 2020 m. rugsėjo 30 d.) nurodė, kad, vadovaujantis 2020–2021 m. Tinklo nuostatų 9 priedo 9.1.1 punktu (vienas iš 2020 m. rugpjūčio 7 d. Tinklo nuostatų pakeitimų), ir nustačius, kad pareiškėjas nepašalino Bendrovės 2020 m. rugsėjo 18 d. rašte nustatytų trūkumų, laikoma, jog pareiškėjas nėra pasirengęs panaudoti prašomus pajėgumus;

9.16.                      pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 30 d. rašte Nr. 188 „Dėl pasirengimo pasinaudoti prašomais viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais“ nurodė, kad jis nėra gavęs 2020 m. rugsėjo 18 d. rašto, todėl neturėjo galimybių ištaisyti nustatytų trūkumų, todėl prašė atsiųsti 2020 m. rugsėjo 18 d. raštą ir pridėti įrodymus, patvirtinančius, kad šis raštas apskritai buvo išsiųstas, pratęsti terminą trūkumų ištaisymui;

9.17.                      Bendrovė 2020 m. spalio 1 d. rašte Nr. SD-PAJ(LGI)-50 „Dėl pasirengimo naudotis prašomais viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais vertinimo“ nurodė, kad dėl techninės Bendrovės klaidos ir neteisingai nurodyto elektroninio pašto pareiškėjas negavo Bendrovės 2020 m. rugsėjo 18 d. rašto, todėl Bendrovė pratęsia terminą Paraiškos trūkumams ištaisyti iki 2020 m. spalio 6 d.;

9.18.                      pareiškėjas prie 2020 m. spalio 5 d. rašto Nr. 191 „Dėl pasirengimo naudotis prašomais viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais. Atsakymas į 2020-09-30 raštą Nr. SD-PAJ(LGI)-50“ pridėjo Bendrovės prašomus pateikti dokumentus;

9.19.                      Bendrovė priėmė 2020 m. spalio 7 d. įsakymą, kuriame nurodė, kad pareiškėjas neįrodė pasirengimo panaudoti pajėgumus pagal 2020–2021 m. Tinklo nuostatų 9 priedo 9.1.1–9.1.3 punktus (2020 m. rugpjūčio 7 d. Tinklo nuostatų pakeitimai), todėl Prioriteto taisyklės nebus taikomos pareiškėjo Paraiškos atžvilgiu;

9.20.                      pareiškėjas 2020 m. spalio 9 d. rašte Nr. 193 „Dėl pasirengimo naudotis prašomais viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais“ (toliau – ir 2020 m. spalio 9 d. raštas) išdėstė argumentus dėl 2020 m. rugpjūčio 7 d. Tinklo nuostatų pakeitimų neteisėtumo, nurodė, kad 2020 m. spalio 7 d. įsakymas neteisėtas, todėl paprašė atsakyti į pateiktus klausimus;

9.21.                      Bendrovė priėmė 2020 m. spalio 12 d. įsakymą, kuriame, vadovaudamasi Prioriteto taisyklėmis, nusprendė atsisakyti skirti pareiškėjui pajėgumus 2020–2021 m. tarnybiniam traukinių tvarkaraščiui;

9.22.                      pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą su 2020 m. spalio 20 d. skundu Nr. 203 „Dėl AB „LTG Infra“ generalinio direktoriaus 2020-10-07 įsakymo Nr. ĮS-PAJ(LGI)-265 „Dėl UAB „Gargždų geležinkelis“ pasirengimo naudotis prašomais viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais“ (toliau – ir 2020 m. spalio 20 d. skundas) dėl neteisėtų 2020 m. rugpjūčio 7 d. Tinklo nuostatų pakeitimų ir Bendrovės 2020 m. spalio 7 d. įsakymo, prašydamas panaikinti jį;

9.23.                      pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą su 2020 m. spalio 29 d. skundu Nr. 209 „Dėl AB „LTG Infra“ generalinio direktoriaus 2020-10-12 įsakymo Nr. ĮS-PAJ(LGI)-275 „Dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo pagal paraišką skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus 2020–2021 metų tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui geležinkelio įmonei (vežėjui) UAB „Gargždų geležinkelis“ panaikinimo“ (toliau – ir 2020 m. spalio 29 d. skundas) dėl neteisėtų 2020 m. rugpjūčio 7 d. Tinklo nuostatų pakeitimų ir Bendrovės 2020 m. spalio 12 d. įsakymo, prašydamas panaikinti jį;

9.24.                      Tarnyba 2020 m. lapkričio 6 d. rašte Nr. (67.17E)1B-3299 „Dėl Jūsų 2020 m. spalio 20 d. ir 2020 m. spalio 29 d. skundų“ informavo pareiškėją, kad jo skundai bus nagrinėjami kartu;

9.25.                      Bendrovė 2020 m. lapkričio 8 d. rašte Nr. SD-PAJ(LGI)-58 „Dėl pasirengimo naudotis prašomais viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais“ atsakė į pareiškėjo 2020 m. spalio 9 d. rašte iškeltus klausimus;

9.26.                      Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo skundus, priėmė 2021 m. balandžio 20 d. įsakymą, kuriuo atmetė pareiškėjo skundus.

10.       Teismas nurodė, kad pareiškėjas yra geležinkelio įmonė (vežėjas), kuris teisės aktų nustatyta tvarka siekia teikti krovinių vežimo geležinkelių transportu paslaugas, todėl pareiškėjas, siekdamas to, privalo gauti pajėgumus, kuriuos skirsto Bendrovė – geležinkelių infrastruktūros valdytoja.

11.       Teismas, vadovaudamasis Kodekso normomis (3 str. 51 d., 23 str. 1 d., 4 d., 24 str. 1 p., 3 p., 4 p. ir 6 p.), padarė išvadą, kad Bendrovė, patikėjimo teise valdydama valstybės turtą – viešąją geležinkelių infrastruktūrą, turi pareigą užtikrinti, kad viešoji geležinkelių infrastruktūra būtų naudojama kuo efektyviau ir ekonomiškiau, laikantis Turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintų visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principų.

12.       Teismas nurodė, kad Bendrovę valdo 100 proc. jos akcijų turinti AB „Lietuvos geležinkeliai“ (patronuojanti bendrovė, kurios visas akcijas valdo valstybė). Taigi Bendrovės akcijos nuosavybės teisės netiesiogiai priklauso valstybei. Teismo vertinimu, nors Bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo, jos teisinė forma – akcinė bendrovė, ji vykdo išskirtinę valstybės jai deleguotą funkciją ir specialųjį įsipareigojimą – viešosios geležinkelių infrastruktūros priežiūrą, modernizavimą ir plėtrą bei minimaliojo prieigos paketo paslaugų teikimą, kurio tikslai – prižiūrėti, modernizuoti ir plėsti viešąją geležinkelių infrastruktūrą, įgyvendinant valstybės investicijų programoje numatytus projektus ir užtikrinant Europos Sąjungos lėšų panaudojimą; nediskriminacinėmis sąlygomis teikti geležinkelio įmonėms (vežėjams) minimalųjį prieigos paketą sudarančias paslaugas. Be to, Bendrovė vykdo viešosios geležinkelių infrastruktūros priežiūros, modernizavimo ir plėtros funkcijas pagal tarp jos ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos kasmet sudaromą valstybės biudžeto lėšų, skirtų programai „Susisiekimo geležinkeliais užtikrinimas“ vykdyti, naudojimo sutartį, jai taip pat yra skiriamos Europos struktūrinių ir investicijų (ESI) fondų ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės lėšos. Tai reiškia, kad Bendrovei yra skiriamos lėšos iš valstybės biudžeto specialiajam įpareigojimui vykdyti.

13.       Įvertinęs tai, vadovaudamasis Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2021 m. kovo 3 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-16/2020, pripažinęs, kad Bendrovės teisinė forma neturi esminės reikšmės, nes jos priimami sprendimai akivaizdžiai susiję su valstybės jai deleguota funkcijų ir specialiojo įpareigojimo vykdymu, kuris įtvirtintas specialiame teisės akte, teismas padarė išvadą, kad Bendrovė laikytina viešojo administravimo subjektu, o nagrinėjamas ginčas – viešojo administravimo ginčas.

14.       Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl viešojo administravimo subjekto pareigos motyvuoti sprendimus.

15.       Teismas, įvertinęs Bendrovės 2020 m. spalio 7 d. įsakymo turinį, nustatęs, kad nors pareiškėjas pateikė Bendrovei duomenis apie jam nuosavybės teise priklausančius lokomotyvus, nurodė, jog jis ketina nuomotis dalį lokomotyvų (pateikė garantinius raštus dėl reikiamo kiekio lokomotyvų nuomos), pateikė darbuotojų sąrašą, nurodė, jog yra sudaryta sutartis su įdarbinimo įmone, kuri yra atrinkusi visus reikiamus pareiškėjo kriterijus atitinkančius darbuotojus, tačiau Bendrovė nusprendė, jog ši informacija yra nepakankama pagrįsti ketinamą vykdyti veiklą, pažymėjo, kad 2020–2021 m. Tinklo nuostatų 9 priedo 9 skyriuje (2020 m. rugpjūčio 7 d. Tinklo nuostatų pakeitimai) nėra nurodyta, kaip yra atliekamas pareiškėjų pateiktų duomenų vertinimas ir kokiais kriterijais vadovaudamasi Bendrovė sprendžia, kad konkretus pareiškėjas yra pasirengęs ar nepasirengęs panaudoti paraiškoje nurodytus pajėgumus. Atitinkamai, šie vertinimo kriterijai nebuvo nurodyti, taip pat nėra aišku, kodėl pareiškėjas laikomas neįrodžiusiu pasirengimo ketinamos veiklos vykdymui, kaip buvo atlikta pareiškėjo pateiktų duomenų analizė. Todėl teismas padarė išvadą, kad iš 2020 m. spalio 7 d. įsakymo nėra aišku, kodėl Bendrovė padarė išvadą, kad pareiškėjas nėra pasirengęs pasinaudoti Paraiškoje nurodytais pajėgumais.

16.       Teismas, remdamasis Kodekso 296 straipsnio 2 dalies 4 punktu, Prioriteto taisyklių 2.1 punktu, nustatė, kad Bendrovė 2020 m. spalio 12 d. įsakymu atsisakė skirti pareiškėjui Paraiškos 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 17, 19, 21, 42, 44, 46 ir 48 eilutėse prašomus pajėgumus, argumentuodama, kad prašomi pajėgumai infrastruktūros dalyse Kužiai–Klaipėda (tarpstotyje Plungė–Šateikiai) ir Kaišiadorys–Radviliškis (tarpstotyje Livintai–Gaižiūnai), vadovaujantis Prioriteto taisyklių 2.1 punktu, skirti kitam paraišką padavusiam pareiškėjui, nėra galimybės pasiūlyti alternatyvius pajėgumus, nes viešosios geležinkelių infrastruktūros dalis Radviliškis–Pagėgiai (tarpstotis Viduklė–Tauragė) yra perpildyta, derinime dalyvavę pareiškėjas ir kitas paraišką padavęs pareiškėjas nesutiko, kad būtų sumažintas traukinių, važiuojančių per perpildytas viešosios geležinkelių infrastruktūros dalis Kužiai–Klaipėda (tarpstotyje Plungė–Šateikiai) ir Kaišiadorys–Radviliškis (tarpstotyje Livintai–Gaižiūnai), periodiškumas ar atsisakyti šių pajėgumų. Teismas nustatė, kad 2020 m. spalio 12 d. įsakyme konstatuota, kad pareiškėjas atsisakė Paraiškos 16, 18, 20, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 43, 45 ir 47 eilutėse prašomų pajėgumų.

17.       Teismas padarė išvadą, kad Bendrovė iš esmės priėmė du vienas kitam prieštaraujančius įsakymus, t. y. 2020 m. spalio 7 d. įsakymu pripažino pareiškėją nepasirengusiu naudotis prašomais pajėgumais, todėl pareiškėjo atžvilgiu nusprendė netaikyti Prioriteto taisyklių, o 2020 m. spalio 12 d. įsakymu taikė Prioriteto taisykles ir atsisakė skirti pareiškėjui pajėgumus, nes jie skirti kitam paraišką padavusiam pareiškėjui ir nėra galimybės pasiūlyti alternatyvius pajėgumus.

18.       Teismui nekilo abejonių, kad Bendrovė pakankamai aiškiai neargumentavo 2020 m. spalio 7 d. įsakymo ir 2020 m. spalio 12 d. įsakymo ir nenurodė faktinių aplinkybių, turinčių reikšmės tokių sprendimų priėmimui, nepagrindė jų tinkamai.

19.       Teismas konstatavo, kad Bendrovė, priimdama 2020 m. spalio 7 d. įsakymą ir 2020 m. spalio 12 d. įsakymą, pažeidė VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, gero administravimo principą, kurio vienas iš imperatyvų yra suinteresuoto asmens teisė į motyvuotą administracinį sprendimą, kuriame būtų nurodyti ne tik teisės normų, kurių pagrindu jis priimtas, bet ir faktinių aplinkybių visuma. Pažymėjo, kad 2020 m. spalio 7 d. įsakyme ir 2020 m. spalio 12 d. įsakyme nenurodžius tinkamo atsisakymo skirti pajėgumus pagrindo, nėra galimybės įvertinti, ar buvo laikomasi Kodekso 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nediskriminavimo, efektyvumo, ekonomiškumo, lygiateisiškumo, konkurencingumo, teisinio tikrumo ir skaidrumo principų.

20.       Teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepaisymas pripažintinas esminiu trūkumu, paneigiančiu pareiškėjo teisę žinoti apie neigiamą poveikį jo teisėms ir pareigoms turinčio neigiamo sprendimo motyvus, bet ir ribojančio pareiškėjo teisę į teisminę gynybą, nes, nagrinėjant ginčą teisme, pareiškėjui yra atimta galimybė suprasti ir apibrėžti skundo nagrinėjimo apimtį, teismui atimta galimybė visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti ginčą. Dėl šio trūkumo pareiškėjas negalėjo suvokti, dėl kokių aplinkybių buvo nuspręsta skirti pajėgumus, einančius per perpildytas infrastruktūros dalis, kitam paraišką padavusiam pareiškėjui, t. y. kitai geležinkelio įmonei (vežėjui), o ne pareiškėjui, dėl kokių aplinkybių nėra galimybių pakeisti kitų paraišką padavusių pareiškėjų, t. y. geležinkelio įmonių (vežėjų), kuriems pajėgumai skirti pagal paraiškas 2020–2021 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui, kad tilptų ir pareiškėjui atsisakyti skirti pajėgumai. Todėl teismas pripažino Bendrovės 2020 m. spalio 7 d. įsakymą ir 2020 m. spalio 12 d. įsakymą neteisėtais ir nepagrįstais.

21.       Teismas, vadovaudamasis Kodekso 7 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi, 71 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 punktu, nustatė, kad Tarnyba, kaip privaloma išankstinė ne teismo tvarka institucija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundus nusprendė atmesti juos. Tačiau Tarnyba, įvertinusi Bendrovės 2020 m. spalio 7 d. įsakymo ir 2020 m. spalio 12 d. įsakymo motyvuotumą ir išsamumą, konstatavo, jog Bendrovė neturėjo priimti atskiro 2020 m. spalio 7 d. įsakymo, kuriuo pareiškėjas pripažintas nepasirengusiu naudotis prašomais pajėgumais, nes pareiškėjo (ne)pripažinimas pasirengusiu naudotis prašomais pajėgumais yra atliekamas, taikant Prioriteto taisykles, o ne kaip atskiros pajėgumų skyrimo procedūrų dalies vertinimas. Tarnyba konstatavo, kad Bendrovė, atsisakydama skirti pajėgumus, neargumentavo tokio sprendimo priėmimo aiškiai ir detaliai bei neišdėstė visų faktinių aplinkybių, turėjusių tiesioginės įtakos tokio sprendimo priėmimui. Tarnyba pažymėjo ir tai, kad Bendrovė priėmė du iš dalies vienas kitam prieštaraujančius įsakymus.

22.       Teismas padarė išvadą, kad Tarnyba, pripažinusi, jog Bendrovės 2020 m. spalio 7 d. įsakymas ir 2020 m. spalio 12 d. įsakymas nemotyvuoti ir neišsamūs, privalėjo imtis veiksmų ištaisyti šią padėtį, t. y. panaikinti šiuos įsakymus ir įpareigoti Bendrovę tinkamai išnagrinėti pareiškėjo Paraišką dėl pajėgumų skyrimo.

23.       Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies, panaikinant Bendrovės 2020 m. spalio 7 d. įsakymą ir 2020 m. spalio 12 d. įsakymą, Tarnybos 2021 m. balandžio 21 d. įsakymą ir įpareigojant Bendrovę iš naujo išnagrinėti Paraišką.

24.       Teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundo reikalavimą dėl norminio akto teisėtumo ištyrimo, vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 113 straipsniu, jį aiškinančia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

25.       Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašyti įsakymai yra panaikinti, padarė išvadą, kad norminio teisės akto tyrimo teisėtumo patikrinimas nebūtų tikslingas, t. y. nebūtų pasiektas atitinkamas teisinis rezultatas.

III.

26.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 13 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas atmestas, ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas prašo priteisti 7 683,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

27.       Pareiškėjas, apeliaciniame skunde kartodamas bylos aplinkybes, argumentus, išdėstytus skunde, rašytiniuose paaiškinimuose, pirmosios instancijos teismo motyvus, grindžia nesutikimą su teismo sprendimo dalimi, kurioje pareiškėjo skundas atmestas, šiais argumentais ir aplinkybėmis:

27.1.                      teismas nepagrįstai neįvertino pareiškėjo skundo argumentais pagrįsto fakto dėl 2020 m. rugpjūčio 7 d. Tinklo nuostatų pakeitimų neteisėtumo pagal Kodekso 244 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, Konsultavimo taisyklių 4 punkto ir 6 punkto reikalavimus;

27.2.                      teismas nevertino pareiškėjo skundo argumentų, kad 2020 m. rugpjūčio 7 d. Tinklo nuostatų pakeitimais buvo įtvirtinta diskriminacinio turinio paraiškas padavusių pareiškėjų pasirengimo panaudoti paraiškose nurodytus viešosios geležinkelių infrastruktūros vertinimo tvarka;

27.3.                      teismas, nepagrįstai netenkinęs pareiškėjo skundo dalies, neatsižvelgė į tai, kad Bendrovė veikia AB „Lietuvos geležinkeliai“ įmonių grupėje kartu su krovinių vežėju AB „LTG Cargo“;

27.4.                      teismas nevertino aplinkybių, kad pareiškėjas ir AB „LTG Cargo“ pagal 2020–2021 m. Tinklo nuostatų 9 priedo 9 skyriaus reikalavimus teikė nepakankamus duomenis, bet Bendrovė pripažino, kad pareiškėjas yra nepasirengęs veiklai, o AB „LTG Cargo“ yra pasirengusi veiklai;

27.5.                      teismas, neįvertinęs 2020 m. rugpjūčio 7 d. Tinklo nuostatų pakeitimų turinio, neįsigilino į bylą;

27.6.                      neteisėti 2020 m. rugpjūčio 7 d. Tinklo nuostatų pakeitimai taikomi ir šiandien pagal 2021–2022 m. Tinklo nuostatų 10 priedo 9 skyriuje įtvirtintus reikalavimus paraiškas paduodantiems pareiškėjams. Todėl tinklo nuostatų teisėtumo įvertinimas yra būtinas, siekiant užtikrinti privačių vežėjų teisėtų interesų apsaugą. Pažymėtina, kad Konkurencijos taryba 2021 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1S-120(2021) atsisakė pradėti tyrimą dėl 2020 m. rugpjūčio 7 d. Tinklo nuostatų pakeitimų teisėtumo;

27.7.                      teismas nepagrįstai atsisakė ištirti 2020 m. rugpjūčio 7 d. Tinklo nuostatų pakeitimų teisėtumą, padarė nepagrįstą išvadą, kad šioje nagrinėjamoje byloje norminio teisės akto teisėtumo tyrimas nebuvo būtinas, siekiant apginti pareiškėjo pažeistas teises. Teismas privalėjo pirmiausia įvertinti aptariamų pakeitimų, kuriais remiantis ir buvo priimti apskųsti Bendrovės 2020 m. spalio 7 d. įsakymas, 2020 m. spalio 12 d. įsakymas, Tarnybos 2021 m. balandžio 20 d. įsakymas, teisėtumą. Teismas, atsisakęs padaryti tai, nevisapusiškai išnagrinėjo bylą, nesilaikė įpareigojimo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 81 str.);

27.8.                      teismas nepakankamai motyvavo atsisakymą pradėti norminio teisės akto teisėtumo tyrimą, apsiribojęs tik bendro pobūdžio pasvarstymais, taip pažeisdamas teisinės valstybės ir teisingumo principus, paneigdamas konstitucinius teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principus, neužtikrinęs Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės į teisingą bylos nagrinėjimą;

27.9.                      teismas nevertino aplinkybių, kad Bendrovei nėra nustatyta teisė vienašališkai keisti jau patvirtintuose Tinklo nuostatuose nustatytą reglamentavimą, po paraiškų padavimo termino pabaigos keisti su paraiškų ir jas pateikusių pareiškėjų vertinimu susijusio reglamentavimo. Paraiškas duodantys pareiškėjai turi teisę susipažinti su patvirtintais tinklų nuostatais, likus 4 mėnesiams iki paraiškų padavimo termino pabaigos; Bendrovė, priimdama ir keisdama 2020–2021 m. Tinklo nuostatus, privalėjo vadovautis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo (toliau – ir Teisėkūros pagrindų įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 2 punkte, 4 punkte, 6 punkte, 9 straipsnio 1 dalyje nustatytais reikalavimais; Bendrovė, priimdama ir keisdama 2020–2021 m. Tinklo nuostatus, pažeidė gero administravimo principą, kildinamą iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio;

27.10.                      2020–2021 m. Tinklo nuostatų 9 priedo 9.1.1.–9.1.3. punktuose nustatyti reikalavimai yra pertekliniai ir nepagrįsti. Bendrovė neturi įgaliojimų reikalauti šių duomenų iš pareiškėjų ir vertinti juos. Teismas netyrė šių aplinkybių ir nepasisakė dėl jų;

27.11.                      teismas nevertino, kad Bendrovė nederino 2020 m. rugpjūčio 7 d. Tinklo nuostatų pakeitimų su jokiomis suinteresuotomis institucijomis, pavyzdžiui, Tarnyba, kuri vykdo rinkos reguliuotojo funkciją, ir tai reiškia, kad šie pakeitimai buvo priimti neįvertinus nauju reglamentavimu sukeliamo poveikio rinkos dalyviams, jo proporcingumo, objektyvumo.

28.       Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą, kartodamas bylos aplinkybes, argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą, rašytiniuose paaiškinimuose, prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą. Bendrovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė tirti 2020 m. rugpjūčio 7 d. Tinklo nuostatų pakeitimų teisėtumą. 2020–2021 m. Tinklo nuostatai galiojo nuo 2020 m. gruodžio 13 d. 00.00 val. iki 2021 m. gruodžio 11 d. 24.00 val. Taigi jie yra nebeaktualūs ir nebegalioja, ir buvo nebeaktualūs, teismui priimant sprendimą. Teismas motyvavo atsisakymą tirti 2020 m. rugpjūčio 7 d. Tinklo nuostatų pakeitimų teisėtumą. Tai, kad 2021–2022 m. Tinklo nuostatų turinys panašus, nesudaro pagrindo teigti, jog dėl to teismui kilo pareiga tirti negaliojančių ir neaktualių 2020–2021 m. Tinklo nuostatų teisėtumą. Be to, šie pareiškėjo argumentai nesusiję su pareiškėjo skundo reikalavimais, todėl nenagrinėtini ir apeliacine tvarka. Kadangi Bendrovė nėra viešojo administravimo subjektas, o 2020–2021 m. Tinklo nuostatai nėra norminis administracinis aktas, jų priėmimui netaikytini Konstitucijos 5 straipsnis, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimai. 2020–2021 m. Tinklo nuostatai yra informacinis leidinys, tai nėra norminis teisės aktas, nes jis nesukuria elgesio taisyklių, o tik aprašo ir susistemina įstatymuose ir teisės aktuose nustatytas elgesio taisykles; juose aprašyta konkreti, individualizuota, konkrečiam atvejui taikoma tvarka, t. y. pasirengimo naudotis prašomais pajėgumais, dėl kurių viešosios geležinkelių infrastruktūros dalis paskelbta perpildyta, vertinimas; jie skirti aiškiai apibrėžtam subjektų ratui; jie nėra visuotinai privalomi. Atitinkamai pareiškėjas savo veiksmais pripažįsta, kad 2020–2021 m. Tinklo nuostatai nėra norminis teisės aktas (pirmiausia jis kreipėsi dėl jų neteisėtumo ne į administracinį teismą, bet į Tarnybą; neprašo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminio teisės akto tyrimo teisėtumo, o prašo panaikinti juos). 2020 m. rugpjūčio 7 d. Tinklo nuostatų pakeitimai buvo pakeisti teisėtai ir nepažeidžiant Kodekso 244 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies reikalavimų, Konsultavimosi taisyklių 4 punkto ir 6 punkto reikalavimų, jie nenustatė jokio naujo reglamentavimo, o įgyvendino Prioriteto taisyklių 1.1 punkto ir 2.1 punkto nuostatas, todėl nėra pertekliniai ir diskriminuojantys.

29.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą, kartodamas bylos aplinkybes, argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą, rašytiniuose paaiškinimuose, pažymėdamas, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai yra iš esmės tapatūs jo ankstesniuose skunduose išdėstytiems argumentams, nurodo, kad, siekiant užtikrinti tinkamą teisingumo vykdymą, turėtų būti įvertinti visi pareiškėjo argumentai bei įrodymai ir pasisakyta dėl 2020 m. rugpjūčio 7 d. Tinklo nuostatų pakeitimų teisėtumo.

30.       Atsakovas Bendrovė apeliaciniame skunde prašo: 1) sujungti Bendrovės apeliacinį skundą nagrinėjamoje byloje su Bendrovės apeliaciniu skundu administracinėje byloje Nr. eI3-595-596/2020; 2) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą. Bendrovė prašo priteisti 6 894,58 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

31.       Bendrovė, apeliaciniame skunde kartodama bylos aplinkybes, argumentus, išdėstytus skunde, rašytiniuose paaiškinimuose, pirmosios instancijos teismo motyvus, nesutikimą su teismo sprendimu dalimi, kuria pareiškėjo skundas tenkintas, grindžia šiais argumentais ir aplinkybėmis:

31.1.                      teismas, įpareigojęs Bendrovę iš naujo nagrinėti pareiškėjo Paraišką, neįvertino geležinkelių transporto veiklos reglamentavimo ir pajėgumų skyrimo specifikos, t. y. kad jie skiriami ne ilgesniam kaip vieno tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui, šių tvarkaraščio įsigaliojimo terminų ir kad sprendimai (ne)skirti pajėgumus priimami, likus ne daugiau kaip 2 mėnesiams iki šių terminų, pažeidė konstitucinius „niekas neįpareigojamas daryti to, kas neįmanoma“, teisinio tikrumo ir proporcingumo principus. Pareiškėjo Paraiška buvo pateikta 2020–2021 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui, kuris baigėsi 2021 m. gruodžio 11 d. Todėl teismo įpareigojimas neįmanomas, netikslingas ir prieštarauja pajėgumų skyrimo procesui. Net ir išnagrinėjus pareiškėjo Paraišką iš naujo, nebus pasiektas rezultatas, nes pareiškėjui nebegalės būti skiriami pajėgumai 2020–2021 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui;

31.2.                      teismo išvada, kad Bendrovė yra viešojo administravimo subjektas, nepagrįsta. Dėl tokios teismo išvados keičiamas esamas geležinkelių transporto reglamentavimas. Teismas, darydamas tokią išvadą, neįvertino tokios išvados realaus poveikio;

31.3.                      teismas, priskyręs Bendrovę prie viešojo administravimo subjektų, nepagrįstai išplėtė ir pažeidė VAĮ nuostatas, kurios nenumato galimybės priskirti Bendrovę prie viešojo administravimo subjektų rato (VAĮ 2 str. 4 p.; dabar galiojančios VAĮ redakcijos 2 str. 20 p., 4 str. 2 d., 5 d.), nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos (2014 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-982-662/2015; 2015 m. kovo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-225-438/2015; 2020 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3890-261/2020, 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-783-525/2021; 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-760-502/2021; 2022 m. balandžio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. R-12-624/2022) ir pažeidė principą „draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“;

31.4.                      teismas nepagrįstai prilygino Bendrovei deleguotą valstybės funkciją ir susijusį specialųjį įpareigojimą įgaliojimui atlikti viešąjį administravimą. Teismas neįvertino to, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą negali būti suteikti subjektams, kurie nepatenka į VAĮ išvardytų subjektų ratą. VAĮ ir joks kitas įstatymas nenumato galimybės suteikti įgaliojimus atlikti viešąjį administravimą kitiems, VAĮ nenurodytiems subjektams;

31.5.                      teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad valstybės turto – viešosios geležinkelių infrastruktūros – valdymas, naudojimas ir disponavimas juo yra viešasis administravimas. Ši išvada prieštarauja Bendrovės rašytiniuose paaiškinimuose nurodytam reglamentavimui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai (2013 m. birželio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-516/2013 ir kt.), kurioje aiškiai nurodyta, kad tokia veikla nėra viešasis administravimas. Atitinkamai ir minimaliojo prieigos paketo paslaugų teikimas bei specialieji įpareigojimai nėra viešasis administravimas;

31.6.                      teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad santykiai tarp Bendrovės ir pareiškėjo dėl pajėgumų skyrimo yra viešojo administravimo santykiai. Pagal ABTĮ normas (2 str. 1 d.) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2020 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-582-261/2020; 2022 m. vasario 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-67-602/2022), administraciniai santykiai ir administracinis ginčas negali būti prilyginti viešajam administravimui, nes šios sąvokos platesnės. Pareiškėjo skundas nagrinėjamas administraciniame teisme dėl to, kad Tarnyba yra viešojo administravimo subjektas ir jos išnagrinėti ginčai nagrinėjami administraciniame teisme, o ne dėl to, kad tarp Bendrovės ir pareiškėjo kilęs ginčas viešojo administravimo srityje;

31.7.                      teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad Bendrovės 2020 m. spalio 7 d. įsakymas ir 2020 m. spalio 12 d. įsakymas yra nemotyvuoti ir neargumentuoti. Teismas neįvertino pajėgumų skyrimo proceso ir jo reglamentavimo;

31.8.                      teismo išvada, kad Bendrovės 2020 m. spalio 7 d. įsakymas ir 2020 m. spalio 12 d. įsakymas prieštarauja vienas kitam, yra nepagrįsta, nes šie įsakymai papildo vienas kitą, jie abu yra pagrįsti teisės aktų normomis, objektyviais duomenimis;

31.9.                      teismo išvada, kad iš Bendrovės 2020 m. spalio 7 d. įsakymo ir 2020 m. spalio 12 d. įsakymo nėra aišku, kodėl pareiškėjui neskirti pajėgumai, yra nepagrįsta. Teismas padarė tokią išvadą, neįvertinęs šių įsakymų motyvų, Bendrovės argumentų, pagrindžiančių tai, kad pareiškėjas turėjo ir galėjo suprasti šių įsakymų pasekmes, t. y. pareiškėjas žinojo apie pajėgumų konfliktavimą, apie viešosios geležinkelių infrastruktūros perpildymą, kodėl turi būti pateikti prašomi duomenys. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas apskritai nepateikė vienų iš reikalaujamų pateikti duomenų apie sutartinius įsipareigojimus;

31.10.                      teismas nepagrįstai nurodė, kad Bendrovės priimti įsakymai apribojo pareiškėjo teisę į teisminę gynybą. Tokios išvados nepagrįstumą patvirtina pats bylos nagrinėjimas.

32.       Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą, kartodamas bylos aplinkybes, argumentus, išdėstytus skunde, rašytiniuose paaiškinimuose, prašo netenkinti Bendrovės prašymo dėl bylų sujungimo ir atmesti Bendrovės apeliacinį skundą. Bendrovės pozicija, kad ji nėra viešojo administravimo subjektas, nepagrįsta. Pareiškėjas akcentuoja, kad teismo išvadą, kad Bendrovė yra viešojo administravimo subjektas, pagrindžia ne tik reglamentavimas, detaliai aptartas rašytiniuose paaiškinimuose, bet ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2017 m. liepos 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-584-756/2017). Bendrovė konkrečiai nenurodo, kokios neigiamos pasekmės gali kilti, padarius išvadą, kad Bendrovė yra viešojo administravimo subjektas. Atitinkamai teismas pagrįstai laikė Bendrovės priimtus 2020 m. spalio 7 d. įsakymą ir 2020 m. spalio 12 d. įsakymą individualiais administraciniais aktais ir vertino jų teisėtumą ir pagrįstumą. Bendrovės argumentai, kad tarp pareiškėjo ir Bendrovės nesusiklostė viešojo administravimo santykiai, nepagrįsti. Teismo išvados dėl Bendrovės priimtų 2020 m. spalio 7 d. įsakymo ir 2020 m. spalio 12 d. įsakymo motyvavimo trūkumų yra pagrįstos ir teisingos.

33.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad išdėstė savo poziciją atsiliepime į skundą ir pareiškėjo pateiktą apeliacinį skundą. Tarnyba nurodo, kad nėra pagrindo tenkinti Bendrovės prašymą dėl bylų sujungimo.

34.       Bendrovė rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad nagrinėjamai bylai prejudicinę reikšmę turi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. liepos 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-352-415/2023, kuriuo prašo vadovautis.

35.       Pareiškėjas UAB „Gargždų geležinkelis“ pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo:

35.1.                      Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-209-968/2024 pateikti išaiškinimai dėl Direktyvos 2012/34, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 611 patvirtintų Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatų taikymo, bei konstatuota, kad Taisyklių 28 punktas prieštarauja Europos Sąjungos teisei. Bendrovės teigimu, šie išaiškinimai nėra aktualūs nagrinėjamoje byloje, nes nagrinėjamoje byloje yra keliami klausimai dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo 2020–2021 m. Tinklo nuostatų 9 priedo 9 punktu patvirtintos pareiškėjų vertinimo tvarkos, taikytos Prioriteto taisyklių 1.1 ir 2.1 punktų pagrindu vertinant pareiškėjų pasirengimą panaudoti paraiškoje nurodytus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, teisėtumo, Taisyklių 28 punkte nustatyta prioriteto taisyklė bei Prioriteto taisyklių 1.1 ir 2.1 punktuose įtvirtintos prioriteto taisyklės skiriasi.

35.2.                      Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba 2023 m. lapkričio 28 d. nutarimu
Nr. 1S-162(2023), be kita ko, pripažino Prioriteto taisyklių 1.1 ir 2.1 punktus pažeidžiančiais Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir įpareigojo Susisiekimo ministeriją ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šio nutarimo paskelbimo panaikinti arba pakeisti Prioriteto taisyklių 1.1, 2.1 punktus taip, kad jie neprieštarautų Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams. Šis nutarimas yra ginčijamas teisme.

35.3.                      Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2024 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. 3-74 buvo patvirtintas Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo perpildyta paskelbtoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje tvarkos aprašas, kuriame nebėra nuostatų, susijusių su pareiškėjų pasirengimo panaudoti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus vertinimu, kurios atitiktų Prioriteto taisyklių 1.1 ir 2.1 punktus, taigi galiojančiuose 2020–2021 m. Tinklo nuostatuose nebėra pareiškėjų pasirengimo panaudoti pajėgumus vertinimo tvarkos, atitinkančios ginčijamą 2020–2021 m. Tinklo nuostatų 9 priedo 9 punktą.

36.       Bendrovė 2024 m. spalio 11 d. pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė:

36.1.                      Nagrinėjamoje byloje iš esmės sprendžiama, ar pareiškėjui turėjo / neturėjo būti skirti pajėgumai 2020-2021 metų tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. eP-53-815/2024 dėl administracinio proceso atnaujinimo byloje Nr. eA-209-968/20242024, kurioje keliamas Lietuvos valstybei ypatingai svarbus Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo aspektas, kuris yra aktualus ir reikšmingas ir nagrinėjamoje byloje, kurioje turėtų būti keliamas klausimas, ar pareiškėjas ir pareiškėjo pagrindinis akcininkas dėl turimų ryšių su autoritariniu Baltarusijos Respublikos režimu pripažinti keliančiais riziką nacionalinio saugumo interesams, bei klausimas, ar pajėgumai turėjo / neturėjo būti skirti riziką nacionaliniam saugumui keliančiam subjektui.

36.2.                      Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eA-3672-556/2022 ir administracinėje byloje Nr. eA-1681-602/2023 yra konstatavęs, kad pareiškėjas dėl savo pagrindinio akcininko ir galutinio naudos gavėjo Igorio Udovickio turimų ryšių su autoritariniu Baltarusijos Respublikos valdymo režimu kelia riziką Lietuvos nacionaliniam saugumui Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punkto kriterijaus prasme. Pareiškėjo ryšiai, pripažinti keliantys riziką nacionalinio saugumo interesams, egzistavo ir nagrinėjamoje byloje aktualių faktinių aplinkybių metu.
2020–2021 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui pareiškėjas, kurio turimi ryšiai (per pagrindinį akcininką) su OAO „Belaruskalij“ pripažinti keliančiais riziką nacionaliniam saugumui, siekė gauti pajėgumus vežti OAO „Belaruskalij“ krovinius ir tokiu būdu generuoti pajamas su autoritariniu Baltarusijos valdymo režimu susijusiam OAO „Belaruskalij“. Be to, pareiškėjo (per pagrindinį akcininką) ryšiai, pripažinti keliantys riziką nacionaliniam saugumui, yra svarbios aplinkybės, į kurias būtina atsižvelgti, nagrinėjant šią bylą ir sprendžiant dėl pajėgumų (ne)skyrimo pareiškėjui pagrįstumo ir teisėtumo.

36.3.                      Nagrinėjamu atveju egzistuoja reali rizika, kad iš Lietuvos valstybės, galimai ir dėl sprendimo šioje byloje, bus reikalaujama žalos atlyginimo, kurio galutinis gavėjas – autoritarinis Baltarusijos Respublikos režimas, ir tai patvirtina pareiškėjo Bendrovei pateikti raštai. Atsižvelgiant į pareiškėjo bei pareiškėjo pagrindinio akcininko riziką nacionaliniam saugumui keliančius ryšius bei ekonomines sąsajas su OAO „Belaruskalij“, pareiškėjo reikalaujamo žalos atlyginimo galutinis naudos gavėjas būtų autoritarinis Baltarusijos Respublikos režimas, ir tai būtų visiškai nesuderinama su Lietuvos valstybės Nacionalinio saugumo strategija. OAO „Belaruskalij“ ir jos generaliniam direktoriui Ivanui Galavatyi yra taikomos ES ribojamosios priemonės (sankcijos) – tokiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ir institucijoms ar jų naudai draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai leisti naudotis lėšomis arba ekonominiais ištekliais. Todėl reikalavimas Lietuvos valstybei atlyginti žalą sukeltų ir sankcijų pažeidimo riziką dėl netiesioginio lėšų suteikimo su pareiškėjo akcininku susijusiems sankcionuotiems asmenims.

36.4.                      Nagrinėjamoje byloje turėtų būti įvertintos pareiškėjo keliamos rizikos nacionaliniam saugumui ir pasekmės, jei pareiškėjui būtų buvusi suteikta prieiga prie nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę reikšmę turinčios viešosios geležinkelių infrastruktūros vežti OAO „Belaruskalij“, su kuriuo per pagrindinį akcininką yra susijęs pareiškėjas, krovinius, ir taip generuoti pajamas Baltarusijos autoritariniam režimui.

36.5.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamame sprendime nurodė, kad Bendrovė laikytina viešojo administravimo subjektu, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. liepos 5 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-352-415/2023 aiškiai konstatavo, kad AB „LTG Infra“ nėra viešojo administravimo subjektas.

37.       Bendrovė 2025 m. gegužės 5 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė:

37.1.                      Po priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo, t. y. bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, buvo priimtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. liepos 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-352-415/2023, kuriame teismas, nagrinėdamas iš esmės analogišką administracinę bylą, konstatavo, jog AB „LTG Infra“ nėra viešojo administravimo subjektas. Tai yra esminė aplinkybė vertinant Skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kurią Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi įvertinti, priimdamas galutinį sprendimą byloje.

37.2.                      Pirmosios instancijos teismas sprendimu įpareigojo AB ,,LTG Infra“ išnagrinėti pareiškėjo Paraišką skirti pajėgumus pasibaigusiam traukinių tvarkaraščių galiojimo laikotarpiui, nors Paraiškos nagrinėjimas esamuoju laiku yra neįmanomas ir netikslingas, kadangi negalioja 2020–2021 metų laikotarpio Tinklo nuostatai, o šiam laikotarpiui bylai aktualios susisiekimo ministro 2020 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. 3-197 „Dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo perpildytoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje prioriteto taisyklių nustatymo“ patvirtintų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo perpildytoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje prioriteto taisyklių (Prioriteto taisyklės) nuostatos yra pasikeitusios, t. y. panaikintas pasirengimo panaudoti prašomus pajėgumus, dėl kurių viešosios geležinkelių infrastruktūros dalis paskelbta perpildyta, vertinimo etapas, kuris buvo numatytas šių taisyklių 1.1 ir 2.1. punktuose. Svarbu įvertinti ir tai, jog pareiškėjas, tikėtina, šioje byloje siekia ne pažeistų teisių gynimo, o sukurti jam naudingus precedentus kitoje byloje, kurioje jis siekia prisiteisti tariamai patirtą žalą iš Lietuvos valstybės.

37.3.                      AB ,,LTG Infra“, priimdama Įsakymus, veikė teisėtai, kadangi išimtinai vadovavosi tuo metu galiojančiais teisės aktais.

37.4.                      Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 20 d. sprendimas ir ESTT 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimas byloje UAB „Gargždų geležinkelis“, C-671/21, EU:C:2023:709, kurie buvo priimti po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo ir dėl kurių byla buvo sustabdyta, neturi prejudicinės galios, todėl teismas, priimdamas galutinį sprendimą byloje, neturėtų vadovautis jais.

37.5.                      Aplinkybės, susijusios su Lietuvos nacionalinio saugumo interesų apsaugos aspektu ir turinčios esminę reikšmę, priimant galutinį sprendimą nagrinėjamoje byloje, paaiškėjo tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus galutinius procesinius sprendimus, t. y. 2022 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3672-556/2022 ir 2023 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1681-602/2023. Nepaisant to, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neatnaujino išnagrinėtos administracinės bylos Nr. eA-209-968/2024, nenustatęs pagrindų pagal ABTĮ administracinei bylai atnaujinti, AB „LTG Infra“ vertinimu, šioje nagrinėjamoje byloje, kuri dar nėra išnagrinėta ir kurioje nėra priimtas galutinis procesinis sprendimas, Lietuvos valstybei ypatingai svarbus Lietuvos nacionalinio saugumo interesų apsaugos aspektas turi būti įvertintas, t. y. kad pareiškėjas ir pareiškėjo pagrindinis akcininkas dėl turimų ryšių su autoritariniu Baltarusijos Respublikos režimu pripažinti keliančiais riziką Lietuvos nacionalinio saugumo interesams.

37.6.                      Pareiškėjas 2024 m. balandžio 11 d. rašytiniuose paaiškinimuose taip pat akcentuoja Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2023 m. lapkričio 28 d. nutarime Nr. 1S-162(2023) užfiksuotas aplinkybes. Tačiau šis nutarimas neturi prejudicinės ar kitos galios šiai bylai, kadangi yra apskųstas ir nėra priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl minėto Konkurencijos tarybos nutarimo.

38.       AB „LTG Infra“ prašo pridėti rašytinius paaiškinimus su kartu teikiamais rašytiniais įrodymais prie bylos medžiagos bei atsižvelgti į juos, priimant sprendimą.

Išplėstinė teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

39.       Byloje ginčas kilo dėl: 1) AB „LTG Infra“ 2020 m. spalio 7 d. įsakymo Nr. ĮS-PAJ(LGI)-265 „Dėl UAB „Gargždų geležinkelis“ pasirengimo panaudoti prašomus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus“ teisėtumo; 2) AB „LTG Infra“ 2020 m. spalio 12 d. įsakymo Nr. ĮS-PAJ(LGI)-275 „Dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo pagal paraišką skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus 2020–2021 metų tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui geležinkelio įmonei (vežėjui) UAB „Gargždų geležinkelis“ teisėtumo; 3) AB „LTG Infra“ generalinio direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. ĮS(LGI)-393 „Dėl AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ generalinio direktoriaus 2020 m. balandžio 10 d. įsakymo Nr. ĮS(LGI)-183 „Dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros 2020–2021 metų tarnybinio traukinių tvarkaraščio tinklo nuostatų patvirtinimo ir paskelbimo nauja redakcija“ pakeitimo“ pakeistų Viešosios geležinkelių infrastruktūros 2020–2021 metų tarnybinio traukinių tvarkaraščio tinklo nuostatų, kurių pagrindu 2020–2021 m. Tinklo nuostatų 9 priedo 9 skyriuje buvo įtvirtinta nauja pareiškėjų pasirengimo ketinamai vykdyti krovinių vežimo geležinkelių transportu veiklai vertinimo tvarka, teisėtumo; 4) reikalavimo įpareigoti Bendrovę iš naujo įvertinti pareiškėjo 2020 m. balandžio 10 d. paraišką Nr. 57 „Skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus prekiniams, ūkiniams traukiniams“; 5) Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos 2021 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. (1.9E)1V-369 „Dėl UAB „Gargždų geležinkelis“ 2020 m. spalio 20 d. ir 2020 m. spalio 29 d. skundų“.

40.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tenkino pareiškėjo skundą iš dalies – panaikino Bendrovės 2020 m. spalio 7 d. įsakymą, 2020 m. spalio 12 d. įsakymą ir Tarnybos 2021 m. balandžio 20 d. įsakymą, įpareigojo Bendrovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Paraišką, atmetė kitą skundo dalį. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad AB „LTG Infra“ laikytina viešojo administravimo subjektu, todėl jos priimamiems sprendimams taikytini VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) įtvirtinti administracinio akto motyvuotumo ir išsamumo reikalavimai, atsakovas, ginčijamais įsakymais atsisakydamas skirti pareiškėjo prašomus pajėgumus, neargumentavo savo sprendimų pakankamai aiškiai ir nenurodė faktinių aplinkybių, turinčių reikšmės tokių sprendimų priėmimui, t. y. tinkamai nepagrindė atsisakymo skirti pajėgumus, tokiu būdu pažeisdamas VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimas pripažinti 2020 m. rugpjūčio 7 d. Viešosios geležinkelių infrastruktūros 2020–2021 metų Tinklo nuostatų pakeitimus, kurių pagrindu 2020–2021 m. Tinklo nuostatų 9 priedo 9 skyriuje buvo įtvirtinta nauja pareiškėjų pasirengimo ketinamai vykdyti krovinių vežimo geležinkelių transportu veiklai vertinimo tvarka, neteisėtais ir panaikinti juos netenkintinas, kadangi minėto norminio teisės akto tyrimo teisėtumo patikrinimas nebūtų tikslingas, t. y. nebūtų pasiektas atitinkamas teisinis rezultatas.

41.       Atsakovas AB „LTG Infra“ apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai priskyręs atsakovą prie viešojo administravimo subjektų, neteisėtai išplėtė ir pažeidė VAĮ nuostatas, nukrypo nuo LVAT praktikos bei principo „draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“, be to, nepagrįstai pripažino, kad atsakovo įsakymai yra nemotyvuoti.

42.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino fakto, kad 2020 m. rugpjūčio 7 d. Tinklo nuostatai buvo pakeisti neteisėtai, o jų turinys yra diskriminuojantis privačius vežėjus. Pasak pareiškėjo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė ištirti 2020–2021 m. Tinklo nuostatų 9 priedo 9 skyriaus teisėtumą.

43.       Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

44.       Išplėstinė teisėjų kolegija, susipažinusi su atsakovo AB „LTG Infra“ 2024 m. spalio 11 d. ir 2025 m. gegužės 2 d. rašytiniuose paaiškinimuose pateikta informacija ir prašomais pridėti prie bylos įrodymais apie pareiškėjo galimai keliamas rizikas nacionalinio saugumo interesams, taip pat su pareiškėjo UAB „Gargždų geležinkelis“ 2025 m. gegužės 6 d. rašytiniais paaiškinimais ir pateiktais priedais, netenkina atsakovo prašymo dėl įrodymų pridėjimo prie bylos, taip pat neprideda prie bylos pareiškėjo kartu su 2025 m. gegužės 6 d. rašytiniais paaiškinimais pateiktų priedų. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, minėti bylos šalių pateikti įrodymai neatitinka įrodymų sąsajumo taisyklės (jie nėra tiesiogiai susiję su nagrinėjamos bylos dalyku). Teismas paprastai vertina administracinių sprendimų teisėtumą šių sprendimų priėmimo metu, todėl šiam vertinimui yra reikšmingos faktinės aplinkybės ir teisinis reguliavimas, buvę ginčijamo administracinio sprendimo priėmimo metu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-22-602/2020, 2023 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1784-968/2023, 2023 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2341-415/2023).

45.       Atsakovas apeliaciniame skunde prašo sujungti Bendrovės apeliacinį skundą nagrinėjamoje byloje su Bendrovės apeliaciniu skundu administracinėje byloje Nr. eI3-595-596/2022 (apeliaciniame skunde nurodytas bylos Nr. eI3-595-596/2020 laikytinas rašymo apsirikimu).

46.       ABTĮ 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylą posėdžiui rengiančiam teisėjui ar ją nagrinėjančiam teismui nustačius, kad teisme yra du ar daugiau pareiškimų (prašymų) patikrinti to paties norminio administracinio akto teisėtumą arba skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas skirtingų pareiškėjų, tačiau dėl to paties atsakovo to paties teisės akto ar veiksmo (neveikimo), iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos šie skundai (prašymai, pareiškimai) gali būti nutartimi sujungti į vieną bylą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra pažymėjęs, jog šis straipsnis nustato teismo teisę, bet ne pareigą sujungti bylas, o proceso dalyvių prašymai dėl bylų sujungimo teismui nėra privalomi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-70/2014, 2014 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-371/2014, 2014 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-150/2014). Pažymėtina, kad atsakovo nurodytoje byloje pareiškėjas ir skundo dalykas nėra tapatūs nagrinėjamai bylai, todėl atsakovo prašymas dėl bylų sujungimo netenkinamas.

47.       Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. balandžio 10 d. pateikė paraišką Nr. 57 dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų prekiniams, ūkiniams traukiniams skyrimo 2020–2021 metų tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui.

48.       2020 m. liepos 10 d. AB „LTG Infra“ pranešė pareiškėjui, jog jo Paraiškoje nurodyti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai konfliktuoja su kito vežėjo prašomais pajėgumais. 2020 m. rugpjūčio 31 d. nuotolinio susitikimo su atsakovu metu vyko pateiktų paraiškų derinimas. 2020 m. rugsėjo 4 d. viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas paskelbė, jog 2020–2021 metų tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui yra perpildytos šios viešosios geležinkelių infrastruktūros dalys: Kužiai?Klaipėda (tarpstotyje Plungė–Šateikiai), Kaišiadorys–Radviliškis (tarpstotyje Livintai–Gaižiūnai), Radviliškis–Pagėgiai (tarpstotyje Viduklė–Tauragė).

49.       2020 m. rugpjūčio 7 d. AB „LTG Infra“ generalinio direktoriaus įsakymu Nr. ĮS(LGI)-393 „Dėl AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ generalinio direktoriaus 2020 m. balandžio 10 d. įsakymo Nr. ĮS(LGI)-183 „Dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros 2020–2021 metų tarnybinio traukinių tvarkaraščio tinklo nuostatų patvirtinimo ir paskelbimo nauja redakcija“ pakeitimo“ buvo pakeisti Viešosios geležinkelių infrastruktūros 2020–2021 metų tarnybinio traukinių tvarkaraščio tinklo nuostatai.

50.       Atsakovas 2020 m. rugsėjo 7 d. AB „LTG Infra“ rašte Nr. SD-PAJ(LGI)-42 „Dėl pasirengimo naudotis prašomais viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais vertinimo“ (toliau – ir 2020 m. rugsėjo 7 d. raštas), adresuotame pareiškėjui, nurodė, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, remdamasis 2020 – 2021 m. Tinklo nuostatų 9 priedo 9.1 punktu, pradeda pasirengimo panaudoti prašomus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, dėl kurių viešosios geležinkelių infrastruktūros dalis paskelbta perpildyta, vertinimą. Vertinimui atlikti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas prašė užpildyti pridedamą lentelę apie pasirengimą panaudoti prašomus pajėgumus bei pateikti visus reikiamus dokumentus pagal 2020–2021 m. Tinklo nuostatų 9 priedo 9.1.1–9.1.3 p. reikalavimus.

51.       AB „LTG Infra“ 2020 m. rugsėjo 18 d. rašte Nr. SD-PAJ(LGI)-46 „Dėl trūkumų šalinimo“ pažymėjo, kad būtinybė pateikti AB „LTG Infra“ 2020 m. rugsėjo 7 d. rašte nurodytą informaciją yra pagrįsta Prioriteto taisyklių 1.1 ir 2.1 punktais, taip pat nurodė, kad AB „LTG Infra“, vadovaudamasi Prioriteto taisyklėmis, 2020–2021 m. Tinklo nuostatų 9 priedo 9 punkte nustatė Pasirengimo naudotis prašomais viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais, dėl kurių viešosios geležinkelių infrastruktūros dalis paskelbta perpildyta, tvarką, kuria vadovaujantis AB „LTG Infra“ 2020 m. rugsėjo 7 d. raštu buvo paprašyta pateikti nurodytoje tvarkoje numatytus dokumentus. 2020 m. rugsėjo 18 d. rašte taip pat buvo nurodyti nustatyti trūkumai.

52.       2020 m. spalio 5 d. pareiškėjas pateikė raštą Nr. 191 viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui, pridėdamas pakoreguotą priedą ir papildomus dokumentus.

53.       2020 m. spalio 7 d. atsakovas priėmė įsakymą Nr. ĮS-PAJ(LGI)-265 „Dėl UAB „Gargždų geležinkelis“ pasirengimo naudotis prašomais viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais“, kuriame nustatė, kad UAB „Gargždų geležinkelis“ pasirengimo naudotis prašomais viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais vertinimas negalėjo būti atliktas, nes UAB „Gargždų geležinkelis“ nepašalino AB „LTG Infra“ 2020 m. rugsėjo 18 d. rašte nustatytų trūkumų. 2020 m. spalio 7 d. įsakyme taip pat nurodyti nustatyti trūkumai ir nuspręsta, kad UAB „Gargždų geležinkelis“ yra nepasirengęs naudotis prašomais pajėgumais, todėl Prioriteto taisyklės UAB „Gargždų geležinkelis“ atžvilgiu nebus taikomos.

54.       2020 m. spalio 9 d. pareiškėjas pateikė raštą Nr. 193 viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui, kuriame nesutiko su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo 2020 m. spalio 7 d. rašte nurodytais argumentais ir prašė pateikti paaiškinimus.

55.       2020 m. spalio 12 d. atsakovas priėmė įsakymą Nr. ĮS-PAJ(LGI)-275, kuriame nuspręsta atsisakyti skirti pareiškėjui viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus 2020–2021 m. tarnybiniam traukinių tvarkaraščiui, nes prašomi pajėgumai, vadovaujantis Prioriteto taisyklių 2.1 punktu, buvo skirti kitam pareiškėjui.

56.       Ginčui aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekse nustatyta, kad „viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumas – galimybė tarnybiniame traukinių tvarkaraštyje numatyti traukinio linijas, kurios gali būti skirtos geležinkelio įmonei (vežėjui) tam tikroje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje naudotis tam tikrą laikotarpį“ (3 str. 49 d. (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1858 redakcija)); „viešosios geležinkelių infrastruktūros tinklo nuostatai (toliau – Tinklo nuostatai) – dokumentas, kuriame nurodomos naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra apmokestinimo ir viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo taisyklės, terminai, procedūros ir kriterijai, įskaitant kitą informaciją, kurios reikia kreipiantis dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo (3 str. 50 d. (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1858 redakcija))“; „viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas – šio Kodekso 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta įmonė, kuri šio Kodekso nustatyta tvarka yra atsakinga už viešosios geležinkelių infrastruktūros techninę priežiūrą, eksploatavimą, atnaujinimą ir plėtrą“ (3 str. 51 d. (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1858 redakcija)); „vertikaliosios integracijos įmonių grupė – akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ įmonių grupė, kurioje akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ kontroliuoja įmonę, kuri įsteigta viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms vykdyti, ir įmones, kurios įsteigtos keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais paslaugoms viešojoje geležinkelių infrastruktūroje teikti“ (3 str. 461 dalis (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1858 redakcija)). 

57.       Kodekso 243 straipsnio 1 – 3 dalyse nurodyta: „Vertikaliosios integracijos įmonių grupę sudaro akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms vykdyti akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ įsteigta bendrovė ir keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais paslaugoms viešojoje geležinkelių infrastruktūroje teikti akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ įsteigtos bendrovės ir kitos akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ įsteigtos bendrovės, kurių visos akcijos nuosavybės teise priklauso akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“. Visų bendrovių, kurios įsteigtos viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms vykdyti, ir bendrovių, kurios įsteigtos keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais paslaugoms teikti, akcijos nuosavybės teise priklauso akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“. Visos akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ akcijos nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei.“

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kurioje ginčijami įsakymai pripažinti neatitinkančiais VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų

58.        Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad AB „LTG Infra“ laikytina viešojo administravimo subjektu, todėl jos priimamiems sprendimams taikytini VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) įtvirtinti administracinio akto motyvuotumo ir išsamumo reikalavimai, atsakovas tinkamai nepagrindė ginčijamų įsakymų, pažeisdamas VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

59.       Atsakovas AB „LTG Infra“ apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai priskyręs atsakovą prie viešojo administravimo subjektų, neteisėtai išplėtė ir pažeidė VAĮ nuostatas. Atsakovas nurodo, kad teismas, neįvertinęs teisinio reguliavimo geležinkelių transporto srityje specifikos, faktinių aplinkybių ir nukrypdamas nuo LVAT suformuotos praktikos, nepagrįstai ir neteisėtai prilygino atsakovo deleguotą valstybės funkciją ir su ja susijusį specialųjį įpareigojimą įgaliojimui atlikti viešąjį administravimą bei nepagrįstai konstatavo, kad atsakovo įsakymai yra nemotyvuoti.

60.       Kodekso 23 straipsnio 1 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1858 redakcija) nustatyta: „Šio Kodekso ir įstatymų, kuriuose reguliuojami valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisiniai santykiai, nustatyta tvarka viešąją geležinkelių infrastruktūrą patikėjimo teise valdo, naudoja, ja disponuoja viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoja – akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms vykdyti įsteigta dukterinė bendrovė.“ To paties straipsnio 4 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1858 redakcija) įtvirtinta, kad „viešosios geležinkelių infrastruktūros turtas yra valdomas pagal šio turto patikėjimo sutartį, kurią su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju sudaro Susisiekimo ministerija“.

61.       Kodekso 24 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintos viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijos ? eksploatuoti viešąją geležinkelių infrastruktūrą, išskyrus sprendimų, kurie pagal šį Kodeksą priskirti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministrui, priėmimą (5 p.) teikti minimalųjį prieigos paketą sudarančias paslaugas (6 p.). Kodekso 3 straipsnio 472 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1858 redakcija) įtvirtinta: „Viešosios geležinkelių infrastruktūros eksploatavimas – viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimas, geležinkelių transporto eismo valdymas ir sprendimų dėl užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydžio nustatymo ir šio užmokesčio surinkimo priėmimas.“ Pagal to paties straipsnio 31 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1858 redakcija), minimalusis prieigos paketas – paslaugos, kurias sudaro prašymų skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus tvarkymas; teisės naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra pagal paskirtus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, taip pat iešmais, elektros energijos tiekimo įrenginiais traukos srovei užtikrinti tuo atveju, kai yra tokie įrenginiai, suteikimas; traukinių eismo valdymas, kuris apima ir signalizavimą, reguliavimą, traukinių eismo tvarkymą; informacijos apie traukinių judėjimą, taip pat visos kitos informacijos, reikalingos norint pradėti teikti paslaugą arba paslaugai, kuriai buvo skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai, teikti, perdavimas ir teikimas. Kodekso 29 straipsnio 1 dalyje (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2254 redakcija) įtvirtinta: „Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, laikydamasis nediskriminavimo, efektyvumo ir ekonomiškumo, lygiateisiškumo, konkurencingumo, teisinio tikrumo ir skaidrumo principų, skiria viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas.“ Taigi viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas yra įgaliotas tvarkyti prašymus skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus ir priimti sprendimus dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo.

62.       Kodekso 7 straipsnio 1 dalyje (2017 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIII-588 redakcija) įtvirtinta, kad geležinkelių transporto viešąjį administravimą vykdo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, geležinkelių transporto eismo saugos institucija ir Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba.

63.       Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje (2009 m. birželio 11 d. įstatymo Nr. XI-283 redakcija) įtvirtinta: „Viešasis administravimas – įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas.“ To paties straipsnio 4 dalyje (2020 m. birželio 11 d. įstatymo Nr. XIII-3042 redakcija) nurodyta, kad viešojo administravimo subjektas – valstybės institucija ar įstaiga, savivaldybės institucija ar įstaiga, pareigūnas, valstybės tarnautojas, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacija, regiono plėtros taryba, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą.

64.       Viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnyje (2020 m. birželio 11 d. įstatymo Nr. XIII-3042 redakcija) nustatyta: „Viešojo administravimo subjektų sistemą sudaro valstybinio administravimo subjektai, regioninio administravimo subjektai ir savivaldybių administravimo subjektai.“ (2 d.); „Valstybinio administravimo subjektai – valstybės institucijos ar įstaigos, jų valstybės tarnautojai ir pareigūnai, valstybės įmonės, viešosios įstaigos, kurių savininkė arba dalininkė yra valstybė, asociacijos, šio įstatymo nustatyta tvarka įstatymu, tiesiogiai taikomu Europos Sąjungos teisės aktu, ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi, įstatymų įgaliotos valstybės institucijos priimtu teisės aktu, Vyriausybės nutarimu, priimtu vadovaujantis tiesiogiai taikomu Europos Sąjungos teisės aktu, ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi, nustatančiais Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansinės paramos Lietuvai teikimo mastą, principus ar bendrąsias taisykles, įgalioti atlikti viešąjį administravimą.“ (3 d.).

65.       Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 2 straipsnio (2003 m. gruodžio 16 d. įstatymo Nr. IX-1895 redakcija) 1 dalyje įtvirtinta, kad „Valstybės įmonė yra iš valstybės turto įsteigta arba įstatymų nustatyta tvarka valstybei perduota įmonė, kuri nuosavybės teise priklauso valstybei ir jai perduotą ir jos įgytą turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja patikėjimo teise“. To paties straipsnio 3 – 5 dalyse nustatyta: „Valstybės įmonės ir savivaldybės įmonės tikslas – teikti viešąsias paslaugas, gaminti produkciją ir vykdyti kitą veiklą siekiant tenkinti viešuosius interesus. Įmonė yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo. Valstybės įmonės pavadinime turi būti jos teisinę formą nusakantys žodžiai „valstybės įmonė“ arba šių žodžių santrumpa „VĮ“. Savivaldybės įmonės pavadinime turi būti jos teisinę formą nusakantys žodžiai „savivaldybės įmonė“ arba šių žodžių santrumpa „SĮ“.“

66.       Byloje ginčijamus įsakymus priėmė AB „LTG Infra“, t. y. privatus juridinis asmuo. Taigi šio juridinio asmens teisinė forma nėra valstybės įmonė. Pagal byloje taikytinos redakcijos Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą viešojo administravimo subjekto apibrėžimą, AB „LTG Infra“ nepriskirtina prie viešojo administravimo subjektų. Be to, Kodekso 7 straipsnio 1 dalyje nurodytame geležinkelių transporto viešąjį administravimą vykdančių subjektų sąraše AB „LTG Infra“ taip pat nėra nurodyta.

67.       Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad vėlesnėje Viešojo administravimo įstatymo redakcijoje viešojo administravimo subjektų apibrėžimas buvo pakeistas, 2 straipsnio 20 dalyje (2023 m. lapkričio 16 d. įstatymo Nr. XIV-2243 redakcija, įsigaliojusi nuo 2024 m. sausio 1 d.) nustatant, kad viešojo administravimo subjektas – viešasis juridinis asmuo, valstybės ar savivaldybės valdoma įmonė, kolegiali ar vienasmenė institucija, neturinti juridinio asmens statuso, įstatymų nustatytą specialų statusą turintis fizinis asmuo, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą. Tačiau nagrinėjamu atveju yra taikoma Viešojo administravimo įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. lapkričio 1 d. (2020 m. birželio 11 d. įstatymo Nr. XIII-3042 redakcija), pagal kurią, kaip jau minėta, AB „LTG Infra“ nepriskirtina prie viešojo administravimo subjektų.

68.       Kaip minėta, pagal byloje taikytinos redakcijos Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, viešasis administravimas yra įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla.

69.       Atsižvelgiant į tai, kad pagal ginčijamų įsakymų priėmimo metu galiojusį teisinį reguliavimą AB „LTG Infra“ nelaikytina viešojo administravimo subjektu, darytina išvada, kad jos veikla, priimant šioje byloje ginčijamus įsakymus, nelaikytina viešuoju administravimu, o byloje ginčijamiems įsakymams nėra taikomi VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai (analogiškai spręsta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. liepos 5 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-352-415/2023).

70.       Tačiau išplėstinė teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, pagal Kodekso 29 straipsnio 1 dalį, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas skiria viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, laikydamasis nediskriminavimo, efektyvumo ir ekonomiškumo, lygiateisiškumo, konkurencingumo, teisinio tikrumo ir skaidrumo principų. Taigi nurodyti principai, kurių laikantis turi būti priimamas sprendimas dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo, įpareigoja viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoją motyvuoti priimamą sprendimą, kad ūkio subjektas, kuriam skirtas atitinkamas sprendimas, galėtų suprasti sprendimo teisinį ir faktinį pagrindą, motyvus. Atsižvelgdama į tai, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo pareiga motyvuoti sprendimą dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo kyla iš Kodekso 29 straipsnio 1 dalies nuostatų.

71.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad atsakovas, ginčijamais įsakymais atsisakydamas skirti pareiškėjo prašomus skirti pajėgumus, pakankamai aiškiai neargumentavo tokių savo sprendimų ir nenurodė faktinių aplinkybių, turinčių reikšmės tokių sprendimų priėmimui, t. y. tinkamai nepagrindė tokio atsisakymo.

72.       Pažymėtina, kad 2020 m. spalio 7 d. įsakymo 1 punkte, vadovaujantis 2020–2021 m. Tinklo nuostatų 9 priedo 9.11 punktu, nustatyta, kad UAB „Gargždų geležinkelis“ pasirengimo naudotis prašomais viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais, dėl kurių viešosios geležinkelių infrastruktūros dalys paskelbtos perpildytomis 2020–2021 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu, nurodytais UAB „Gargždų geležinkelis“ 2020 m. balandžio 10 d. paraiškoje skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus 2020–2021 metų tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui Nr. 57 eilutėse Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 17, 19, 21, 42, 44, 46 ir 48, (toliau – prašomi pajėgumai) vertinimas negalėjo būti atliktas, nes UAB „Gargždų geležinkelis“ nepašalino AB „LTG Infra“ 2020 m. rugsėjo 18 d. rašte Nr. SD-PAJ(LGI)-46 „Dėl trūkumų šalinimo“ dalies nustatytų trūkumų per AB „LTG Infra“ 2020 m. spalio 1 d. rašte Nr. SD-PAJ(LGI)-50 „Dėl pasirengimo naudotis prašomais viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais vertinimo“ nustatytą terminą: 1.1 nepateikė 2020 – 2021 m. Tinklo nuostatų 9 priedo 9.1.3 punkte nurodytų dokumentų kopijų; 1.2 nepateikė dalies 2020 – 2021 m. Tinklo nuostatų 9 priedo 9.1.1 punkte nurodytų dokumentų kopijų – traukos riedmenų Nr. 571, Nr. 597, Nr. 634, Nr. 708, Nr. 889 Nr. 1071, Nr. 1679, Nr. 726, Nr. 875, Nr. 1667, Nr. 1686, Nr. 1694 ir Nr. 976 leidimų pradėti naudoti geležinkelių riedmenis Lietuvos Respublikoje kopijų; 1.3 nepateikė dalies 2020–2021 m. Tinklo nuostatų 9 priedo 9.1.2 punkte nurodytos informacijos – traukinio mašinisto sertifikatų kopijų; 1.4 neteisingai užpildė 2020 – 2021 m. Tinklo nuostatų 9 priedo 1 priede nurodytos lentelės stulpelį Nr. 11 „Traukinio mašinistas, vardas, pavardė, kuris turi teisę važiuoti šiuo ruožu“. 2020 m. spalio 7 d. įsakyme nuspręsta, kad, įvertinus šio įsakymo 1 punkte nurodytas priežastis, UAB „Gargždų geležinkelis“ yra nepasirengusi naudotis prašomais pajėgumais, todėl UAB „Gargždų geležinkelis“ atžvilgiu nebus taikomos Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo perpildytoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje prioriteto taisyklės, nustatytos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2020 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. 3-197 „Dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo perpildytoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje prioriteto taisyklių nustatymo“.

73.       2020 m. spalio 12 d. įsakyme, vadovaujantis Kodekso 296 straipsnio 2 dalies 4 punktu, Prioriteto taisyklėmis ir 2020–2021 m. Tinklo nuostatų 9 priedo 9.11 punktu, nuspręsta atsisakyti skirti UAB „Gargždų geležinkelis“ Paraiškos eilutėse Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 17, 19, 21, 42, 44, 46 ir 48 prašomus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus. 2020 m. spalio 12 d. įsakyme nurodyta: prašomi pajėgumai 2020–2021 metų tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu perpildytose viešosios geležinkelių infrastuktūros dalyse Kužiai–Klaipėda (tarpstotyje Plungė–Šateikiai) ir Kaišiadorys–Radviliškis (tarpstotyje Livintai–Gaižiūnai), vadovaujantis Prioriteto taisyklių 2.1 punktu, buvo skirti kitam pareiškėjui (1.1 p.); nėra galimybės pasiūlyti alternatyvių pajėgumų, nes viešosios geležinkelio infrastruktūros dalis Radviliškis–Pagėgiai (tarpstotis Viduklė–Tauragė) taip pat yra perpildyta (1.2 p.); konsultacijose dėl paraiškų skirti tuos pačius viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus 2020–2021 metų tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu derinime dalyvavę pareiškėjai nesutiko sumažinti traukinių, važiuojančių per perpildytas viešosios geležinkelių infrastuktūros dalis Kužiai–Klaipėda (tarpstotyje Plungė–Šateikiai) ir Kaišiadorys–Radviliškis (tarpstotyje Livintai–Gaižiūnai), dėl kurių kyla nesutarimai su prašomais pajėgumais, periodiškumo ar atsisakyti šių viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų (1.3 p.).

74.       Prioriteto taisyklių 2.1 punkte įtvirtinta, kad pajėgumai perpildytoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje skiriami pareiškėjui, kuris pagrindžia savo pasirengimą panaudoti prašomus pajėgumus mutatis mutandis šio įsakymo 1.1 papunktyje nustatyta tvarka. Prioriteto taisyklių 1.1 papunktyje nurodyta, kad pajėgumai perpildytoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje skiriami pareiškėjui, kuris atitinkamo tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpio Viešosios geležinkelių infrastruktūros tinklo nuostatų nustatyta tvarka pagrindžia savo pasirengimą panaudoti prašomus pajėgumus, dėl kurių viešosios geležinkelių infrastruktūros dalis paskelbta perpildyta, t. y. viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui pateikia dokumentus, kuriais patvirtinama, kad pareiškėjas turi traukos riedmenų, traukinio mašinistų ir kitų darbuotojų, kurių darbas tiesiogiai susijęs su geležinkelių transporto eismu, taip pat sutartinių įsipareigojimų dėl keleivių, bagažo vežimo geležinkelių transportu veiklos vykdymo, naudojantis skirtais pajėgumais.

75.       Atsižvelgiant į tai, kad, išnagrinėjus pareiškėjo Paraišką ir jo pateiktus papildomus dokumentus, buvo priimti 2020 m. spalio 7 d. įsakymas ir 2020 m. spalio 12 d. įsakymas, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant dėl jų motyvacijos pakankamumo, svarbu atsižvelgti į abiejuose ginčijamuose įsakymuose nurodytas faktines aplinkybes, teisės normas ir motyvus, taip pat į informaciją, kurią atsakovas pateikė pareiškėjui iki ginčijamų įsakymų priėmimo.

76.       2020 m. spalio 7 d. įsakyme yra nurodyti konkretūs trūkumai, kurių pareiškėjas nepašalino, ir nuspręsta, kad UAB „Gargždų geležinkelis“ yra nepasirengęs naudotis prašomais pajėgumais. 2020 m. spalio 12 d. įsakyme yra nurodyta, kad prašomi pajėgumai, vadovaujantis Prioriteto taisyklių 2.1 punktu, buvo skirti kitam pareiškėjui. Pagal nagrinėjamu atveju taikytą prioriteto taisyklę (Prioriteto taisyklių 2.1 punktas), pajėgumai skiriami pareiškėjui, kuris nustatyta tvarka pagrindžia savo pasirengimą panaudoti prašomus pajėgumus. Taigi, tiek 2020 m. spalio 7 d. įsakyme, tiek 2020 m. spalio 12 d. įsakyme buvo iš esmės konstatuota, kad pareiškėjas nėra pasirengęs naudoti prašomus pajėgumus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjui buvo žinomos faktinės aplinkybės (nurodyti trūkumai) ir pagrindai, kuriais remiantis buvo nuspręsta neskirti pareiškėjui prašomų pajėgumų (Prioriteto taisyklių 2.1 p. ir kt.).

77.       Išplėstinės teisėjų kolegijos nuomone, nors ginčijami įsakymai turi tam tikrų motyvacijos trūkumų (pvz., 2020 m. spalio 7 d. įsakyme nurodoma, jog pareiškėjo pasirengimo naudotis prašomais pajėgumais vertinimas negalėjo būti atliktas, nes pareiškėjas nepašalino konkrečių nustatytų trūkumų, taip pat nuspręsta, kad pareiškėjas yra nepasirengęs naudotis prašomais pajėgumais, tačiau nuoroda į Prioriteto taisyklių 2.1 punktą pateikta ne 2020 m. spalio 7 d. įsakyme, o 2020 m. spalio 12 d. įsakyme), šie trūkumai nagrinėjamu atveju nelaikytini esminiais, kurie galėjo sudaryti kliūtis pareiškėjui suprasti savo teisių, pareigų ir teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą.

78.       Papildomai pažymėtina, kad apie nustatytus Paraiškos trūkumus ir teisės normas, kuriomis remiantis prašoma pateikti atitinkamą informaciją, pareiškėjas buvo informuotas AB „LTG Infra“ 2020 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. SD-PAJ(LGI)-46 „Dėl trūkumų šalinimo“, kuris minimas 2020 m. spalio 7 d. įsakyme. Be to, aplinkybės, susijusios su kito pareiškėjo, prašiusio pajėgumų perpildytose viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyse, Paraiškos vertinimu, buvo vertintos ginčijamame Tarnybos 2021 m. balandžio 20 d. įsakyme.

79.       Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad 2020 m. spalio 7 d. įsakyme nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjas nepašalino nustatytų trūkumų, kad jis yra nepasirengęs naudotis prašomais pajėgumais, turi būti vertinamos nagrinėjant bylą iš esmės, t. y. turi būti nustatyta, ar atsakovas pagrįstai ir teisėtai nustatė trūkumus, ar pareiškėjas privalėjo pašalinti juos, ar jis pašalino juos per atsakovo nustatytą terminą, ar šių trūkumų nustatymas buvo pakankamas pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas yra nepasirengęs naudotis prašomais pajėgumais ir neskirti prašomų pajėgumų. Papildomai pažymėtina, kad šiuo aspektu taip pat yra aktualus ir pareiškėjo byloje keliamas 2020 m. rugpjūčio 7 d. Tinklo nuostatų pakeitimų teisėtumo klausimas.

80.       Be to, siekiant visapusiškai išnagrinėti 2020 m. spalio 7 d. ir 2020 m. spalio 12 d. įsakymų teisėtumo klausimą, atsižvelgtina ir į tai, kad 2020 m. spalio 12 d. įsakyme remiamasi Prioriteto taisyklių 2.1 punktu, o Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba 2023 m. lapkričio 28 d. priėmė nutarimą Nr. 1S-162(2023), kuriame pripažino Prioriteto taisyklių 1.1, 2.1 ir 2.7 punktus pažeidžiančiais Konkurencijos tarybos 4 straipsnio 2 dalies reikalavimus (šio Konkurencijos tarybos nutarimo teisėtumo klausimas nagrinėjamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eA-1564-552/2025).

81.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ginčijami 2020 m. spalio 7 d. ir 2020 m. spalio 12 d. įsakymai buvo nemotyvuoti. Kaip matyti iš pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui, pareiškėjas jame nurodė argumentus ne tik dėl ginčijamų įsakymų motyvacijos trūkumų, bet ir kitus argumentus dėl ginčijamų įsakymų neteisėtumo (be kita ko, argumentus, kad ginčijami įsakymai buvo priimti, remiantis neteisėtais 2020 m. rugpjūčio 7 d. Tinklo nuostatų pakeitimais, ir kad pareiškėjas buvo diskriminuojamas), atitinkamai atsakovas procesiniuose dokumentuose pateikė savo argumentus, tačiau pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo kitų pareiškėjo ir atsakovo argumentų, ginčijamame sprendime apsiribodamas tik motyvuotumo trūkumų konstatavimu.

82.        Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017 ir kt.). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-374/2012 ir kt.).

83.       Išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad pirmosios instancijos teismas nėra nustatęs ir įvertinęs teisiškai reikšmingų aplinkybių, susijusių su pareiškėjo ir atsakovo pirmosios instancijos teismui teiktais argumentais dėl ginčijamų įsakymų teisėtumo, šiuo klausimu taikytinų teisės aktų nuostatų, konstatuoja, kad, sprendžiant dėl ginčijamų įsakymų teisėtumo, nebuvo atskleista bylos esmė. Todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis panaikinama ir bylos dalis dėl šių pareiškėjo skundo reikalavimų perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.).

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kurioje atsisakyta nagrinėti 2020 m. rugpjūčio 7 d. Tinklo nuostatų pakeitimų teisėtumą

84.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino fakto, kad 2020 m. rugpjūčio 7 d. Tinklo nuostatai buvo pakeisti neteisėtai, jų turinys diskriminuoja privačius vežėjus.

85.       Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nurodė, kad 2020–2021 m. Tinklo nuostatai yra norminis teisės aktas, kurio teisėtumo nagrinėjimas nebūtų tikslingas, nes nebūtų pasiektas atitinkamas teisinis rezultatas.

86.       Kodekso 3 straipsnio 50 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1858 redakcija) nustatyta: „Viešosios geležinkelių infrastruktūros tinklo nuostatai (toliau – Tinklo nuostatai) – dokumentas, kuriame nurodomos naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra apmokestinimo ir viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo taisyklės, terminai, procedūros ir kriterijai, įskaitant kitą informaciją, kurios reikia kreipiantis dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo.“

87.       Kodekso 244 straipsnyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1858 redakcija) įtvirtinta: „Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ne vėliau kaip prieš 5 mėnesius iki paraiškų skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus pateikimo termino pabaigos savo interneto svetainėje paskelbia Tinklo nuostatų projektą lietuvių ir anglų kalbomis derinti su suinteresuotosiomis šalimis ir nurodo terminą, per kurį suinteresuotosios šalys gali raštu pareikšti nuomonę dėl Tinklo nuostatų projekto.“ (1 d.); „Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, pasikonsultavęs su suinteresuotosiomis šalimis, turi parengti ir ne vėliau kaip prieš 4 mėnesius iki paraiškų skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus pateikimo termino pabaigos patvirtinti bei savo interneto svetainėje paskelbti Tinklo nuostatus lietuvių ir anglų kalbomis. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas taip pat privalo pateikti paskelbti Tinklo nuostatus bendroje Europos Sąjungos valstybių narių geležinkelių infrastruktūros valdytojų interneto svetainėje.“ (2 d.); „Tinklo nuostatų turinio reikalavimus, be kita ko, vadovaudamasis Reglamente (ES) 2017/2177 ir Reglamente (EB) 2016/545 nustatytais Tinko nuostatų reikalavimais, nustato rinkos reguliuotojas.“ (5 d.).

88.       Pažymėtina, kad minėtomis Kodekso normomis yra įgyvendinamos Direktyvos 2012/34 su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/237 ir Komisijos deleguotuoju sprendimu (ES) 2017/2075, nuostatos. Šios direktyvos 3 straipsnio 26 punkte nurodyta, kad „tinklo nuostatai – dokumentas, kuriame išsamiai nustatomos apmokestinimo ir pajėgumų paskirstymo sistemų bendrosios taisyklės, galutiniai terminai, procedūros ir kriterijai, įskaitant kitą informaciją, reikalingą norint kreiptis dėl infrastruktūros pajėgumų skyrimo“. Direktyvos 2012/34 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta: „Tinklo nuostatuose aprašomas infrastruktūros, kuria gali naudotis geležinkelio įmonės, pobūdis ir juose pateikiama informacija apie prieigos prie atitinkamos geležinkelių infrastruktūros sąlygas. Tinklo nuostatuose taip pat pateikiama informacija apie prieigos prie paslaugų įrenginių, prijungtų prie infrastruktūros valdytojo tinklo, ir šiuose įrenginiuose teikiamų paslaugų sąlygos arba nurodoma interneto svetainė, kurioje tokia informacija pateikiama nemokamai elektroniniu formatu. Tinklo nuostatų turinys pateiktas IV priede.“

89.       Viešojo administravimo įstatyme įtvirtinta, kad „norminis administracinis aktas – teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei“ (2 str. 10 d., 2006 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. X-736 redakcija). Kaip nurodyta Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje (2010 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XI-1259 redakcija), tik viešojo administravimo institucijos turi teisę priimti norminius administracinius aktus, reikalingus įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti. Pagal Viešojo administravimo 2 straipsnio 5 dalį (2009 m. birželio 11 d. įstatymo Nr. XI-283 redakcija), viešojo administravimo institucija – kolegialus ar vienvaldis viešojo administravimo subjektas, šio įstatymo nustatyta tvarka įgaliotas priimti norminius administracinius aktus.

90.       Šioje teismo nutartyje konstatuota, kad pagal byloje taikytinos redakcijos VAĮ bei Kodekso nuostatas AB „LTG Infra“ nėra viešojo administravimo subjektas, taigi AB „LTG Infra“ nėra ir viešojo administravimo institucija, todėl AB „LTG Infra“ priimti 2020–2021 m. Tinklo nuostatai nelaikytini norminiu administraciniu aktu.

91.       Kodekso 71 straipsnio 1 dalies 1 punkte (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1858 redakcija) nurodyta rinkos reguliuotojo funkcija – savo iniciatyva ar pagal pareiškėjų skundus privaloma išankstine ne teismo tvarka nagrinėti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių, geležinkelio įmonių (vežėjų), institucijų, įstaigų ar organizacijų veiksmus ir (ar) neveikimą, įskaitant pagal kompetenciją priimtus sprendimus dėl teisės naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra, geležinkelių paslaugų įrenginiais ir juose teikiamomis su geležinkelių transportu susijusiomis pagrindinėmis, papildomomis ir (ar) pagalbinėmis paslaugomis sąlygų geležinkelio įmonėms (vežėjams) apribojimo, Tinklo nuostatų turinio, viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, rinkos reguliuotojo sprendimai ar jų nepriėmimas per nustatytą terminą gali būti skundžiami teismui.

92.       Direktyvos 2012/34 56 straipsnio 1 dalyje nurodyta: „Nedarant poveikio 46 straipsnio 6 daliai, pareiškėjas turi teisę pateikti skundą reguliavimo institucijai, jeigu mano, kad su juo buvo neteisingai pasielgta, jis buvo diskriminuojamas arba kaip nors kitaip nukentėjo; visų pirma, pareiškėjas gali apskųsti infrastruktūros valdytojo arba atitinkamais atvejais geležinkelio įmonės arba paslaugų įrenginių operatoriaus priimtus sprendimus dėl: a) preliminarių ir galutinių tinklo nuostatų redakcijų; b) tinklo nuostatuose nustatytų kriterijų; c) pajėgumų paskirstymo ir jo rezultatų; <...>“. To paties straipsnio 10 dalyje nustatyta: „Valstybės narės užtikrina, kad reguliavimo institucijų priimtiems sprendimams būtų taikoma teisminė kontrolė. <...>.“

93.       Taigi Direktyvos 2012/34 56 straipsnyje yra įtvirtinta pareiškėjo teisė apskųsti reguliavimo institucijai, be kita ko, infrastruktūros valdytojo sprendimus dėl preliminarių ir galutinių tinklo nuostatų redakcijų, tinklo nuostatuose nustatytų kriterijų, taip pat nurodyta, jog valstybės narės užtikrina, kad reguliavimo institucijų priimtiems sprendimams būtų taikoma teisminė kontrolė. Kaip minėta, byloje ginčijamų 2020 m. rugpjūčio 7 d. Tinklo nuostatų pakeitimų teisėtumo klausimas yra aktualus ir vertinant byloje ginčijamų 2020 m. spalio 7 d. ir 2020 m. spalio 12 d. įsakymų teisėtumą.

94.       Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad 2020–2021 m. Tinklo nuostatai yra norminis teisės aktas ir būtent šiuo pagrindu nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundo dalį dėl 2020 m. rugpjūčio 7 d. Tinklo nuostatų pakeitimų teisėtumo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kurioje atsisakyta nagrinėti 2020 m. rugpjūčio 7 d. Tinklo nuostatų pakeitimų, kurių pagrindu 2020–2021 m. Tinklo nuostatų 9 priedo 9 skyriuje buvo įtvirtinta nauja pareiškėjų pasirengimo ketinamai vykdyti krovinių vežimo geležinkelių transportu veiklai vertinimo tvarka, teisėtumą, panaikinama ir bylos dalis dėl šio pareiškėjo skundo reikalavimo perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.).

95.       Nagrinėjant šią bylos dalį iš naujo, atsižvelgtina, be kita ko, į tai, kad pirmumo kriterijai, kuriais remiantis skiriami viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai perpildytoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje, yra įtvirtinti Prioriteto taisyklėse. 2020 m. rugpjūčio 7 d. Tinklo nuostatų pakeitimai vertintini nagrinėjant pareiškėjo ir atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, taip pat atsižvelgiant į viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui pavestų funkcijų apimtį tvirtinant tinklo nuostatus.

96.       Papildomai pažymėtina, kad pareiškėjas šioje byloje prašo pripažinti neteisėtais ir panaikinti AB „LTG Infra“ 2020 m. rugpjūčio 7 d. Tinklo nuostatų pakeitimus, kurių pagrindu 2020–2021 m. Tinklo nuostatų 9 priedo 9 skyriuje buvo įtvirtinta nauja pareiškėjų pasirengimo ketinamai vykdyti krovinių vežimo geležinkelių transportu veiklai vertinimo tvarka. 2020–2021 m. Tinklo nuostatų 9 priedo 9 skyriaus nuostatos yra susijusios su Prioriteto taisyklėmis. Kaip jau minėta, Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba 2023 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1S-162(2023) pripažino Prioriteto taisyklių 1.1, 2.1 ir 2.7 punktus pažeidžiančiais Konkurencijos tarybos 4 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kurioje nustatytas įpareigojimas atsakovui išnagrinėti pareiškėjo Paraišką iš naujo

97.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti UAB „Gargždų geležinkelis“ paraišką Nr. 57 dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo 2020-2021 metų tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui.

98.       Atsakovas UAB „LTG Infra“ apeliaciniame skunde pažymi, kad skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovą išnagrinėti Paraišką skirti pajėgumus nebegaliojančiam tarnybiniam traukinių tvarkaraščiui, nors Paraiškos nagrinėjimas esamuoju laiku ne tik yra neįmanomas ir netikslingas, tačiau reiškia Europos Sąjungos teisėje ir Kodekse įtvirtinto pajėgumų skyrimo proceso pažeidimą. Pasak atsakovo, kadangi skundžiamu sprendimu paskirtas įpareigojimas iš naujo nagrinėti Paraišką neįmanomas įvykdyti įstatymų nustatytų laiko terminų prasme, todėl jis yra neteisėtas ir naikintinas.

99.       Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas Paraiškoje prašė skirti pajėgumus 2020–2021 m. tvarkaraščiui, t. y. šiuo metu jau pasibaigusiam laikotarpiui, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nebūtų įmanoma iš naujo įvertinti pareiškėjo Paraišką. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti Paraišką, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kurioje atsakovas įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo paraišką Nr. 57 dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo 2020–2021 metų tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui, panaikinama.

Dėl bylos procesinės baigties

100.        Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčijami įsakymai prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 daliai, nepagrįstai pripažino ginčijamus įsakymus nemotyvuotais, taip pat nepagrįstai atsisakė nagrinėti 2020 m. rugpjūčio 7 d. Tinklo nuostatų pakeitimų teisėtumo klausimą bei nepagrįstai įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Paraišką. Įvertinus tai, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kurioje panaikinti 2020 m. spalio 7 d. įsakymas ir 2020 m. spalio 12 d. įsakymas bei 2021 m. balandžio 20 d. įsakymas ir atsisakyta nagrinėti 2020 m. rugpjūčio 7 d. Tinklo nuostatų pakeitimų teisėtumą, yra panaikinama ir ši bylos dalis grąžinama pirmosios instancijos teismui išnagrinėti iš naujo. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kurioje atsakovas įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Paraišką, panaikinama.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

101.        Kadangi tarp proceso šalių kilęs ginčas nėra išnagrinėtas visa apimtimi, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje bylos šalys nėra įgijusios teisės į patirtų išlaidų atlyginimą ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies prasme, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, išplėstinė teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gargždų geležinkelis“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Atsakovo akcinės bendrovės „LTG Infra“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. – Regionų administracinis teismas) 2022 m. balandžio 13 d. sprendimo dalį, kurioje pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gargždų geležinkelis“ skundas tenkintas iš dalies, panaikinant atsakovo akcinės bendrovės „LTG Infra“ 2020 m. spalio 7 d. įsakymą Nr. ĮS-PAJ(LGI)-265 ir 2020 m. spalio 12 d. įsakymą Nr. ĮS-PAJ(LGI)-275 bei Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos 2021 m. balandžio 20 d. įsakymą „Dėl UAB „Gargždų geležinkelis“ 2020 m. spalio 20 d. ir 2020 m. spalio 29 d. skundų“, ir perduoti šią bylos dalį Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 13 d. sprendimo dalį, kurioje atsisakyta nagrinėti akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ (nuo 2020 m. rugpjūčio 26 d. pavadinimas – akcinė bendrovė „LTG Infra“) generalinio direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 7 d. įsakymo Nr. ĮS(LGI)-393 „Dėl AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ generalinio direktoriaus 2020 m. balandžio 10 d. įsakymo Nr. ĮS(LGI)-183 „Dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros 2020–2021 metų tarnybinio traukinių tvarkaraščio tinklo nuostatų patvirtinimo ir paskelbimo nauja redakcija“ pakeitimo“ teisėtumo klausimą, ir perduoti šią bylos dalį Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 13 d. sprendimo dalį, kurioje atsakovas akcinė bendrovė „LTG Infra“ įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gargždų geležinkelis“ paraišką Nr. 57 dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo 2020-2021 metų tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Audrius Bakaveckas

        Gintaras Kryževičius        

        Iveta Pelienė

        Rasa Ragulskytė-Markovienė

        Ernestas Spruogis