Administracinė byla Nr. eA-150-502/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00510-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.3

(S)

5.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. balandžio 26 d. sprendimu pareiškėjo UAB ,,Armaglas“ skundą atmetė.

6.       Teismas

7.       Teismas nurodė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo 2014 metais taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 3D-468 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo 2014 metais taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės), Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. birželio 18 d. įsakymo Nr. 3D-364 redakcija) (toliau – ir Administravimo taisyklės) bei Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 3D-80 „Dėl Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. 3D-749 redakcija) (toliau – ir Pažeidimų administravimo taisyklės).

8.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, pasirašydamas Paramos sutartį, įsipareigojo užtikrinti Projekto įgyvendinimą, nepažeisdamas Paramos sutarties sąlygų, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu, reikalavimų (Paramos sutarties 1.1 p.). Paramos sutarties 5.1 papunktyje ir 6 punkte numatyta, kad pareiškėjas iki 2015 m. rugsėjo 30 d. įvykdys projektą bei pateiks mokėjimo prašymą. Verslo plane pareiškėjas numatė iš stiklo arba bazalto kompozicinių medžiagų gaminti nemetalinę armatūrą ir ją parduoti. 2015 m. rugsėjo 30 d. pareiškėjas pateikė Mokėjimo prašymą, kuriame deklaruotos šios investicijos: sraigtinis oro kompresorius, krovininis autotransportas, elektrinis krautuvas, gamybinė-technologinė linija (2 vnt.) ir konsultacijos projekto ekonominiais, organizaciniais rengimo ir įgyvendinimo klausimais. 2016 m. ir 2017 m. Agentūra atliko patikras vietoje, kurių metu buvo nustatyta, kad veikla nėra vykdoma. Patikros vietoje buvo atliktos 2016 m. sausio 20 d., 2017 m. kovo 28 d., 2017 m. kovo 31 d. ir 2017 m. rugpjūčio 3 d. Agentūros 2016 m. sausio 20 d. atliktos patikros vietoje metu nustatyta, jog veikla nevykdoma, įsigytos investicijos (dvi gamybinės technologinės linijos) patikrintos, sumontuotos ir veikiančios. Patikros metu dalyvavęs įmonės direktorius V. P. nurodė, kad gamyba šiuo metu nevyksta dėl per žemos temperatūros. Patikros metu nepateikti jokie dokumentai apie gaunamas pajamas. 2017 m. kovo 28 d. atlikta patikra vietoje (ataskaitos Nr. V-VP-0915378), kurios metu nustatyta, kad pareiškėjas neužsiima Projekte numatyta veikla – pateiktas paaiškinimas, kad įranga paruošta darbui ir įrengus patalpų vėdinimo sistemą bus pradėta gamyba. Veiklą įrodantys dokumentai nepateikti. 2017 m. kovo 31 d. atlikta patikra vietoje nustatyta, kad veikla nevykdoma, įsigytos investicijos (dvi gamybinės technologinės linijos) patikrintos, jos buvo įjungtos. Patikros metu dalyvavęs įmonės direktorius V. P. vėl nurodė, kad gamyba šiuo metu nevyksta dėl per žemos temperatūros. Patikros metu nepateikti jokie dokumentai apie gaunamas pajamas (PVM sąskaitos-faktūros, sutartys nepateiktos). 2017 m. rugpjūčio 3 d. atlikta patikra vietoje (ataskaitos Nr. V-VP-0949321), kurios metu nustatyta, kad Projekte numatyta veikla nevykdoma. Nuvykus į Projekto įgyvendinimo vietą, rastos užrakintos patalpos. Atrakinus minėtas patalpas, buvo įsitikinta, jog Projekte nurodyta veikla yra nevykdoma. Iš bylos medžiagoje esančių UAB „Armaglas“ direktoriaus V. P. paaiškinimų akivaizdu, jog įmonė nuo pat investicijų įsigijimo jokios veiklos nevykdo. Tai patvirtina ir pats pareiškėjo atstovas (direktorius) savo paaiškinimuose, teigdamas, jog gamybiniam procesui yra reikalinga atitinkama temperatūra (šiuo metu – ji per žema).

9.       Teismas nustatė, kad Agentūra į pareiškėją ne kartą kreipėsi, siekdama išsiaiškinti, kas trukdo vykdyti Projekte numatytą veiklą ir prašė pateikti dokumentus, įrodančius Projekte numatytos veiklos vykdymą (2016 m. spalio 10 d. raštas Nr. BRK-5497, 2017 m. birželio 14 d. el. pašto adresais: info@ytong-silka.lt ir ekoprekyba@gmail.com išsiųstas užklausimas, 2017 m. rugpjūčio 21 d. pareiškėjui mokėjimo prašyme el. paštu info@ytong-silka.lt išsiųstas užklausimas), tačiau pareiškėjas jokių konkrečių įrodymų, įrodančių, jog veikla vykdoma, Agentūrai nepateikė. Tokių įrodymų pareiškėjas nepateikė ir teismui, pateikdamas skundą. Be to, pareiškėjas nedalyvavo bylą nagrinėjant teismo posėdžio metu ir nepateikė jokių paaiškinimų apie susidariusią ginčo situaciją. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo teiginius, kad jis siekė vykdyti ir vykdė numatytą veiklą, jog yra pasiruošęs vykdyti veiklą ir pasiekti remiamo Projekto tikslus, kad ėmėsi aktyvių veiksmų, vertino kaip neatitinkančius tikrovės, nepagrįstus jokiais įrodymais, todėl deklaratyvius ir juos atmetė.

10.       Teismas sutiko su Agentūros Sprendime padaryta išvada, kad pareiškėjas, nevykdydamas veiklos, pažeidė: Paramos sutarties 16.1 ir 16.11 papunkčių, Įgyvendinimo taisyklių 23.18.3 papunkčio bei Administravimo taisyklių 187 punkto reikalavimus. Paramos sutarties 16.1 papunktis reikalauja, kad paramos gavėjas, siekdamas numatytų projekto rezultatų, tikslų ir uždavinių, įgyvendintų Projektą taip, kaip aprašyta Paraiškoje, verslo plane, o pagal Paramos sutarties 16.11 papunktį paramos gavėjas privalo įvykdyti Paraiškoje (verslo plane) numatytus įsipareigojimus, susijusius su Projekto rezultatais ir pasiekimais.

11.       Teismas pažymėjo, kad pagal Paramos sutarties 5.1 papunktį ir 6 punktą pareiškėjas iki 2015 m. rugsėjo 30 d. įsipareigojo, jog įvykdys Projektą bei pateiks mokėjimo prašymą. Įgyvendinimo taisyklių 65 punkte numatyta, kad paramos gavėjas pateikia Agentūrai galutinį mokėjimo prašymą jau baigęs įgyvendinti projektą, t. y. įranga turi veikti ir veikla, numatyta Projekte, turi būti vykdoma. Tačiau bylos duomenys patvirtina, kad veikla nėra vykdoma. Todėl teismas sutiko su ginčijamuose sprendimuose padarytomis išvadomis, jog pareiškėjas nesilaikė įsipareigojimo mažiausiai 7 metus nuo Paramos sutarties pasirašymo dienos nenutraukti vykdomos veiklos, todėl Agentūra turi pareigą susigrąžinti išmokėtas lėšas, kadangi skirtos lėšos nebuvo panaudotos numatytam tikslui pasiekti – vykdyti kompozicinės armatūros gamybą ir prekybą.

12.       Teismas nurodė, kad Paramos sutarties 18.1 papunktyje numatyta sumažinti paramą, neskirti paramos, susigrąžinti paramą ar jos dalį ir (arba) nutraukti sutartį paramos gavėjui, paaiškėjus aplinkybėms, išvardytoms sutarties 17.2–17.4 bei 24 punktuose. Įgyvendinimo taisyklių 69 punkte numatyta, kad paramos gavėjui nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų, pažeidžiant paramos sutarties sąlygas ir (arba) pažeidžiant įsipareigojimus, numatytus Taisyklėse, paramos paraiškoje ir paramos sutartyje, taikomos administracinės priemonės, sankcijos, numatytos Administravimo taisyklėse. Administravimo taisyklių 255 punkte numatyta, kad Agentūra, nustačiusi pažeidimų, atitinkamam paramos gavėjui taiko šių taisyklių VIII skyriaus trečiame skirsnyje nustatytas sankcijas <...>. Administravimo taisyklių 197 punkte numatyta, kad pareiškėjui ir (arba) paramos gavėjui nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų ir (arba) pažeidžiant paramos gavimo ir naudojimo sąlygas ir (arba) nesilaikant paramos paraiškoje numatytų reikalavimų ir (arba) prisiimtų įsipareigojimų, numatomos trys sankcijų rūšys: paramos sumažinimas, paramos neskyrimas ir paramos ar jos dalies susigrąžinimas: 197.3.2 papunktyje numatyta – „nustojo vykdyti projektą, negali pasiekti paramos sutartyje ir (arba) paramos paraiškoje nustatytų projekto uždavinių, tikslų“; 197.3.14 papunktyje numatyta –„pažeidžia kitas paramos sutarties sąlygas ir (arba) paramos paraiškoje prisiimtus įsipareigojimus“. Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 (toliau – ir Grąžintinų lėšų administravimo taisyklės), 7.1.1 papunktyje nustatyta, jog vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis ar juridinis asmuo nesilaikė Europos Sąjungos ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose, ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti.

13.       Teismas pritarė Komisijos Sprendime padarytai išvadai, kad pareiškėjo pateikta Paraiška ir Paramos sutartis aiškiai patvirtina, kad pareiškėjas prisiėmė įsipareigojimus dėl Projekto tikslo įgyvendinimo, t. y. prisiėmė įsipareigojimus: sukurti darbo vietas, pasitraukiantiems iš žemės ūkio sektoriaus darbuotojams, didinti smulkaus ir vidutinio verslo įmonių skaičių kaimo vietovėje, didinti gamybinius ne žemės ūkio veiklos pajėgumus kaimo vietovėje bei vystyti ir plėtoti ekologiniais principais paremtą gamybą, tačiau esminiai kompozicinės armatūros gamybos darbai nebuvo atlikti, nors reikalinga technika įsigyta, tačiau veikla nebuvo vykdoma, ji nevykdoma iki šiol. Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas nepasiekė užsibrėžtų Projekto tikslų. Nors pareiškėjas paaiškinimuose remiasi gamtinėmis oro sąlygomis kaip priežastimis, lėmusiomis projekto nevykdymą, teismas laikė, kad šaltasis metų laikas negali būti objektyvia priežastimi, pateisinančia pareiškėjo prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą, nes jam buvo ir (ar) turėjo būti žinomos prieš pradedant įgyvendinti Projektą, sudarant techninį projektą, priimant sprendimą dėl reikalingos įrangos įsigijimo. Teismas sutiko su atsakovu, kad veiklos nevykdymo priežastys priklausė tik nuo pareiškėjo valios, nes jis, vykdydamas Projektą, privalėjo kontroliuoti (tiek patalpų pasirinkimo, tiek įrangos veikimo, tiek patalpų vėdinimo ir kt.) klausimus. Teismas atkreipė dėmesį, kad kai kurie neatlikti darbai nėra tiesiogiai susiję su oro sąlygomis (dujų pajungimas, ventiliacijos įvedimas). Teismas, remdamasis paminėtomis nuostatomis ir įvertinęs bylos medžiagą (patikros vietoje ataskaitas, fotonuotraukas, Paraišką, Paramos sutartį, pareiškėjo paaiškinimus), padarė išvadą, kad pareiškėjui nuo 2015 m. nevykdant Paramos sutartimi įsipareigotos veiklos, Agentūra pagrįstai ir teisėtai priėmė skundžiamą 2017 m. spalio 30 d. sprendimą Nr. SKP-92 susigrąžinti visą išmokėtą paramą, taip pat pagrįstai nutraukė Paramos sutartį.

14.       Teismas pabrėžė, kad Agentūra, kaip viešojo administravimo subjektas, pagal jai teisės aktų nustatytą kompetenciją privalo vertinti Projekto įgyvendinimo eigą ir paramos skyrimo tinkamumą, ir tuo atveju, jei nustatomas pažeidimas, tai negali būti vertinama kaip veiksmų ar sprendimų prieštaringumas. Todėl pareiškėjo argumentas, kad Agentūra, išmokėdama paramą pagal Projektą, įvertino aplinkybes, kad parama gali būti išmokama, todėl ji negali būti susigrąžinama, atmestinas. Pareiškėjas, pažeidęs teisės aktų reikalavimus, reglamentuojančius paramos gavėjo įsipareigojimus, neįgijo ir negalėjo įgyti teisėtų lūkesčių, o tai, kad vertinant Paraišką, buvo nustatyta, kad pareiškėjas yra tinkama paramą gauti, dar nereiškia, kad gavęs paramos lėšas, pareiškėjas gali nevykdyti Projekto.

15.       Teismas konstatavo, kad tiek Agentūros Sprendimas, tiek Komisijos Sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, atitinkantys Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, juos panaikinti teisinio pagrindo nėra.

III.

16.       Pareiškėjas UAB ,,Armaglas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 26 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti.

17.       Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas, priimtas deklaratyvių teiginių pagrindu, kadangi pareiškėjo pateiktos faktinės aplinkybės ir teisiniai motyvai įvertinti paviršutiniškai. Komisija, priimdama skundžiamą sprendimą neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas siekė vykdyti ir vykdė numatytą veiklą. Tai, kad pareiškėjo plėtojamas verslas nesulaukė didelio pasisekimo, nereiškia, kad pareiškėjas apskritai nevykdo veiklos. Pareiškėjas nenutraukė vykdomos veiklos, ją vykdo, tačiau negeneruoja tiek pajamų, kiek planavo. Pareiškėjo veikla yra specifinio pobūdžio, vykdoma gavus konkrečių užsakymų, tik pagal poreikį, nėra nuolatinio pobūdžio, nepertraukiamai vykdoma gamybinė veikla. Pareiškėjas pasiruošęs vykdyti veiklą, kuriai gauta parama, taip pasiekti remiamo Projekto tikslai. Komisija, vertindama nustatytas aplinkybes, privalėjo atsižvelgti ir įvertinti pareiškėjo veiklos pobūdį, bei turėjo įvertinti ir tai, jog konkrečiu metu nenustačius vykdomos veiklos, negalima daryti išvados, kad ši veikla apskritai nėra vykdoma.

18.       Pareiškėjas teigia, kad Agentūra yra nurodžiusi, jog paramos gavėjas paramos sutartimi įsipareigojo iki 2015 m. rugsėjo 30 d. įvykdyti Projektą bei pateikti mokėjimo prašymą. 2015 m. rugsėjo 30 d. pateiktas pirmas ir galutinis mokėjimo prašymas Nr. 3VK-KP-14-1-003661-MP001, tačiau neva iki šiol įranga nėra veikianti ir veikla nėra vykdoma. Agentūra išmokėjo paramą pagal Projektą, taigi įvertino aplinkybes, kad parama gali būti išmokama. Be to, jau 2016 m. spalio 7 d. protokolu Nr. PŽAK-38 Agentūra priėmė sprendimą, kuriuo neregistravo pažeidimo. Nuo to laiko pareiškėjas ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas sėkmingai įgyvendinti remiamą veiklą, taigi nėra pagrindo šioje situacijoje kitaip vertinti pareiškėjo veiklą ir ją vertinti kaip pažeidimą. Tačiau Komisija į šias pareiškėjo nurodytas aplinkybes apskritai neatsižvelgė, nepagrįstai nurodo, kad pareiškėjas nevykdo veiklos, todėl yra pagrįstas pagrindas reikalauti grąžinti suteiktą paramą. Pareiškėjas nurodė, kad veikla yra vykdoma, vykdomi užsakymai, siekiama įgyvendinti plėtros planus, tačiau Komisijos Sprendimas priimtas nepaisant šių aplinkybių.

19.       Pareiškėjas nurodo, kad atsakovo reikalavimas grąžinti visą išmokėtą paramą neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principo. Administravimo taisyklių 197.3 papunktyje numatyta alternatyvi sankcija – visiškas paramos susigrąžinimas arba dalinis paramos susigrąžinimas. Jei būtų konstatuota, kad egzistuoja sąlygos taikyti minėtą sankciją, visiškas paramos susigrąžinimas yra nepagrįstai griežta, kraštutinė, neproporcinga ir todėl neteisinga sankcija. Tokiu atveju taikytina sankcija, numatanti dalinį paramos susigrąžinimą, nes pareiškėjas iš esmės įgyvendino Projektą bei praktiškai pasiekė jo tikslus. Pritaikius neproporcingai griežtą sankciją ir pareikalavus visiškai grąžinti gautą paramą, būtų iš esmės pakenkta pareiškėjo veiklai, kurią sudaro ne tik Paramos sutartyje nurodyta veikla, mokumui, galėjimui atsiskaityti su darbuotojais ir kreditoriais. Pirmosios instancijos teismas į šiuos argumentus neatsižvelgė, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

20.       Atsakovas Agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

21.       Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino susidariusią situaciją ir byloje esančius įrodymus, teismo sprendimas yra motyvuotas ir išsamus, jo naikinti nėra jokio teisinio pagrindo. Pareiškėjas nepateikia visiškai jokių argumentų, kodėl nesutinka su teismo sprendimu, apeliacinis skundas tapatus skundui pirmosios instancijos teismui bei Komisijai. Atsakovo nuomone, pareiškėjas siekia vilkinti laiką, todėl gali kilti grėsmė, jog investicijos bus išgabentos iš Projekto įgyvendinimo vietos, o Agentūra realiai neturės galimybių susigrąžinti išmokėtą paramos sumą. Komisija atliko išsamią situacijos analizę, o vieninteliai ginče esantys deklaratyvūs ir jokiais įrodymais nepagrįsti argumentai yra paties pareiškėjo teiginiai. Pareiškėjas neneigė, kad gamyba nevykdoma, tai patvirtina ir pareiškėjo finansiniai dokumentai. Nėra aišku, kodėl apeliaciniame skunde teigiama, kad veikla buvo vykdoma ir yra vykdoma iki šiol. Agentūra ne vieną kartą vyko į Projekto įgyvendinimo vietą, bendravo su pareiškėju siekdama gauti aktualią informaciją, bet net ir pats pareiškėjas neneigia, kad veiklos nevykdė. Todėl atmestini teiginiai, kad neva nenustačius veiklos nevykdymo konkrečiu metu, nereiškia, kad ji nebuvo vykdoma. Įrangos buvimas patalpose nėra tinkamas Projekto įgyvendinimas, kadangi nevykdant produkcijos gamybos ir prekybos nebus pasiekti jokie Projekte numatyti pasiekti tikslai. Paramos tikslas yra prisidėti prie klestinčio krašto kūrimo, todėl negeneruojant visiškai jokių pajamų, toks tikslas negali būti pasiektas. Vertinant Paraišką ir nustačius, kad pareiškėjas tinkamas paramą gauti, ši parama buvo skirta, tačiau tai nereiškia, jog gavus paramos lėšas pareiškėjas gali nevykdyti Projekto. Agentūra negali iš pareiškėjo nesusigrąžinti paramos lėšų dėl jo įsitikinimo, kad neva tikslai bent iš dalies pasiekti. Įmonė dirba nuostolingai. Pagal viešai prieinamą informaciją, 2017 m. spalio 21 d. pareiškėjo įmonėje dirbo 5 darbuotojai, o 2018 m. sausio 18 d. įmonėje nebuvo nei vieno darbuotojo.

22.       Atsakovas laikosi pozicijos, kad bylos nagrinėjimas turi būti vykdomas žodinio proceso tvarka, kadangi į posėdžius neatvykstant pareiškėjo atstovui nėra galimybės gauti informaciją, kokia yra situacija. Atsižvelgiant į nuostolingą pareiškėjo veiklą bei faktą, kad įmonėje nedirba nei vienas darbuotojas, kyla reali grėsmė, kad už paramos lėšas įsigytos investicijos bus iššvaistytos ir Agentūra neteks galimybės apsaugoti Europos Sąjungos finansinius interesus. Atsakovo nuomone, teisminis ginčo procesas yra siekis įgauti laiko pranašumą, per kurį galbūt bus išgrobstytas už paramos lėšas įsigytas turtas.

23.       Agentūra nurodo, kad jos sprendimas yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis ir atitinka visus jam įstatymų keliamus reikalavimus. Sprendime konkrečiai nurodyti ir aprašyti pareiškėjo įgyvendinant Projektą padaryti pažeidimai bei už juos taikomos sankcijos. Esama situacija susidarė tik dėl netinkamo Pareiškėjo veikimo – patalpų šildymo ir vėdinimo sistemų parengimas ir pritaikymas gamybai priklauso išskirtinai tik nuo pareiškėjo veiksmų. Pats pareiškėjas teigia, kad veikla nevykdoma nuo 2015 m. gruodžio, todėl nėra aišku, kodėl per beveik du metus pareiškėjas negalėjo pašalinti kliūčių, kurios trukdė tinkamam gamybos vykdymui. Pareiškėjas turėjo siekti tinkamai įvykdyti Projektą ir išvengti kliūčių, tačiau vietoje to Agentūrai buvo pranešta, kad gamyba vykdoma, nors nuvykus buvo nustatyta, kad patalpose nieko nėra, o pati gamyba taip ir nebuvo pradėta vykdyti. Pareiškėjas, pažeidęs teisės aktų reikalavimus, reglamentuojančius paramos gavėjo įsipareigojimus, neįgijo ir negalėjo įgyti teisėtų lūkesčių. Tai, kad vertinant Paraišką, buvo nustatyta, kad pareiškėjas yra tinkamas paramą gauti, dar nereiškia, kad gavęs paramos lėšas, pareiškėjas gali nevykdyti Projekto.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

24.       Ginčas kilo dėl Agentūros 2017 m. spalio 30 d. sprendimo Nr. SKP-92 „Dėl UAB „Armaglas“ išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ susigrąžinimo ir sutarties nutraukimo“, kuriuo pareiškėjui UAB ,,Armaglas“ pritaikyta 78 500 Eur paramos susigrąžinimo sankcija bei nutraukta paramos sutartis, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas su skundu dėl šio sprendimo panaikinimo kreipėsi į Komisiją, kuri jo skundą atmetė. Pareiškėjas skunde teismui prašė panaikinti ir Komisijos Sprendimą.

25.       Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Paramos sutarties 16.1 ir 16.11 papunkčių, Įgyvendinimo taisyklių 23.18.3 papunkčio bei Administravimo taisyklių 187 punkto reikalavimus. Teismas nustatė, kad nors reikalinga technika buvo įsigyta, tačiau veikla nebuvo vykdoma, o pareiškėjas nepasiekė užsibrėžtų Projekto tikslų, nesilaikė įsipareigojimo mažiausiai 7 metus nuo Paramos sutarties pasirašymo dienos nenutraukti vykdomos veiklos, todėl Agentūra turi pareigą susigrąžinti išmokėtas lėšas, kadangi skirtos lėšos nebuvo panaudotos numatytam tikslui pasiekti – vykdyti kompozicinės armatūros gamybą ir prekybą. Teismas pripažino, kad veiklos nevykdymo priežastys priklausė tik nuo pareiškėjo valios, o Agentūra pagrįstai ir teisėtai priėmė skundžiamą sprendimą susigrąžinti visą išmokėtą paramą, taip pat pagrįstai nutraukė Paramos sutartį. Teismo vertinimu, Tiek Agentūros Sprendimas, tiek Komisijos Sprendimas yra teisėti ir pagrįsti.

26.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad byloje nepagrįstai padaryta išvada, kad pareiškėjo veikla apskritai nėra vykdoma, byloje netinkamai įvertintos faktinės aplinkybės, pareiškėjas iš esmės įgyvendino Projektą bei praktiškai pasiekė jo tikslus, o jo atžvilgiu pritaikyta neproporcingai griežta sankcija.

27.       Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalis nustato, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl būtinumo nagrinėti bylą apeliacine žodinio proceso tvarka, pažymi, kad byloje nėra tiriamos faktinės aplinkybės bei nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, proceso šalių paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teismui, išdėstytais procesiniuose dokumentuose, iš jų ir apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į apeliacinį skundą. Todėl administracinė byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

28.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 9 d. su pareiškėju buvo pasirašyta Paramos sutartis, kuria paramos gavėjas (pareiškėjas) įsipareigojo įgyvendinti projektą „Kompozicinės armatūros gamyba“ Nr. 3VK-KP-14-1-003661-PR001, nepažeisdamas Paramos sutarties sąlygų, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu, reikalavimų. Pagal Paramos sutarties 16.1 punktą pareiškėjas privalo siekdamas numatytų Projekto rezultatų, tikslų ir uždavinių, įgyvendinti Projektą taip, kaip aprašyta Paraiškoje, verslo plane. Pagal Paramos sutarties 16.11 punktą pareiškėjas įsipareigojo įvykdyti Paraiškoje (verslo plane) numatytus įsipareigojimus, susijusius su Projekto rezultatais ir pasiekimais.

29.       Įgyvendinimo taisyklių 23.18.3 punktas nustato pareiškėjui pareigą ne mažiau kaip penkerius arba, jeigu projektas įtraukiamas į rizikingų projektų sąrašą, septynerius metus nuo paramos sutarties pasirašymo dienos nekeisti remiamos veiklos pobūdžio, projekto įgyvendinimo reikalavimų ir nuosavybės formos, neparduoti, neįkeisti ir kitaip neperleisti kitam asmeniui už paramos lėšas įgytos nuosavybės, nenutraukti projekte numatytos vykdyti veiklos, be Agentūros sutikimo nekeisti projekto įgyvendinimo vietos.

30.       Pagal Įgyvendinimo taisyklių 69 punktą paramos gavėjui nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų, pažeidžiant paramos sutarties sąlygas ir (arba) pažeidžiant įsipareigojimus, numatytus taisyklėse, paramos paraiškoje ir paramos sutartyje, taikomos administracinės priemonės, sankcijos, numatytos Administravimo taisyklėse.

31.       Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sutinka su Komisijos ir pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, bylos faktinių ir teisinių aplinkybių vertinimu. Bylos duomenys patvirtina ir pareiškėjas jokiais įrodymais nepaneigė, kad, nors ir įsigijo būtiną techniką, ją sumontavo, tačiau realiai veiklos pagal Projektą nevykdė, tai patvirtina ir byloje esantys Agentūros atliktų patikrų metu surinkti duomenys. Todėl atsakovas, Komisija bei pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad pareiškėjas pažeidė Paramos sutarties 16.1 ir 16.11 papunkčių, Įgyvendinimo taisyklių 23.18.3 papunkčio bei Administravimo taisyklių 187 punkto reikalavimus. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, Agentūra turėjo teisę pagal Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 7.1.1 punktą priimti sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo.

32.       Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų dėl pritaikytos sankcijos proporcingumo, nes, pareiškėjo nuomone, galima taikyti ne visos skirtos paramos, o tik jos dalies susigrąžinimo sankciją, pažymi, kad pagal Administravimo taisyklių 197.3 punktą paramos ar jos dalies susigrąžinimas taikomas, kai: paramos gavėjas nustojo vykdyti projektą, negali pasiekti paramos sutartyje ir (arba) paramos paraiškoje nustatytų projekto uždavinių, tikslų (197.3.2 p.); pažeidžia kitas paramos sutarties sąlygas ir (arba) paramos paraiškoje prisiimtus įsipareigojimus (197.3.14 p.).

33.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-2398/2012 nurodyta, kad griežčiausia poveikio priemonė paramos sutarties nutraukimas ir reikalavimas grąžinti sumokėtas paramos lėšas turėtų būti skiriama, kai kitomis poveikio priemonėmis yra negalima pasiekti, jog būtų įgyvendinti konkretaus paramos projekto tikslai ir uždaviniai, t. y. kai padaryti pažeidimai prieštarauja šiems tikslams ir uždaviniams, dėl ko paramos projektas gali nepasiekti tų tikslų ir uždavinių dėl kurių jis buvo sukurtas. Pavyzdžiui, tai galėtų būti tokie pažeidimai, kaip nustojimas vykdyti projektą; pakeitimas pagal sutartį remiamos veiklos, kurių (pažeidimų) pats pobūdis parodo, kad yra nebesiekiama paramos projekto uždavinių ir tikslų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad minėto pobūdžio poveikio priemonė yra pagrįstai skiriama, kai neįvykdomi paramos sutartimi prisiimti įsipareigojimai, nepasiekiami projekto tikslai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1054-858/2016; 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-994-575/2018; 2018 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1057-575/2018).

34.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, kad pareiškėjas neįvykdė esminių Paramos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir Projekto tikslų, dėl kurių jam suteikta parama, nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų, kad pareiškėjui paskirta nepagrįsta ir neproporcinga sankcija.

35.       Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

36.       Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus. Todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja.

37.       Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai išaiškino ir pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas tiek galiojančios teisės, tiek ir bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčo esmės, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Armaglas“ apeliacinį skundą atmesti. 

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Laimutis Alechnavičius

        Artūras Drigotas

        Vaida Urmonaitė-Maculevičienė