Adm.teisės pažeidimo byla Nr.ATP-257-366/2011
Proceso Nr. 4-08-3-01301-2011-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1., 40.1.2.
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
Lietuvos Respublikos vardu
2011 m. lapkričio 14 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Sigitas Bagdonavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau vadinama – VMI) skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-09-08 nutarimo, kuriuo E. M. iškelta administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 413 str. 1 d. ir 414 str. 3 d. nutraukta, nesant jo veiksmuose nurodytų nusižengimų sudėčių,
N U S T A T Ė :
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-09-08 nutarimu E. M. iškelta administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 413 str. 1 d. ir 414 str. 3 d. nutraukta, nesant jo veiksmuose nurodytų nusižengimų sudėčių.
E. M. buvo pateiktas administracinis kaltinimas tuo, kad jis:
- 2010 m. gruodžio mėn. (viena savaitė prieš Šv. Kalėdas) ir 2011 m. sausio mėn. (viena savaitė po Naujųjų Metų) name adresu (duomenys neskelbtini), būdamas darbdavio atstovu, leido dirbti dviems asmenims – V. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. Č., gim. (duomenys neskelbtini), tai yra suteikė darbo vietą, leido naudotis įmonės turtu, vadovavo darbų procesui, nesudarius su jais darbo sutarčių, neįteikus antrųjų darbo sutarčių egzempliorių ir neišdavus tapatybę patvirtinančių dokumentų – darbo pažymėjimų, taip pažeisdamas LR Darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p., 99 str. 2 ir 3 d. reikalavimus;
- būdamas atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą 2010 m. spalio-gruodžio mėn. neužtikrino, kad visa darbuotojams išmokama darbo užmokesčio suma būtų apskaitoma bendrovės buhalterinėje apskaitoje; dėl tos neapskaitytos darbo užmokesčio sumos neapskaičiuotas ir nesumokėtas į valstybės biudžetą gyventojų pajamų mokestis; nuo 2011-04-28 iki 2011-05-09 atlikto operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad per laikotarpį nuo 2010-10-04 iki 2010-12-07 V. S. buvo išmokėta 239,55 Lt, kurie neapskaityti įmonės buhalterinėje apskaitoje; tuo E. M. pažeidė 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. ir 2002-07-02 LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 str. 3 d. ir 24 str. 1 d. reikalavimus.
Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcija (toliau vadinama apeliantu) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-09-08 nutarimą ir priimti naują nutarimą - pripažinti, kad E. M. padarė ATPK 413 str. 1 d. ir 414 str. 3 d. numatytus nusižengimus bei atsižvelgiant į jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes paskirti administracinę nuobaudą – baudą. Apeliantas mano, kad šis teismo nutarimas yra nepagrįstas, priimtas visapusiškai, pilnai ir objektyviai neįvertinus byloje surinktų įrodymų. Pažymi, kad V. S. ir E. Č. rašytiniai paaiškinimai ir teismo posėdžio metu duoti parodymai dėl nelegalaus darbo sutampa, yra nuoseklūs, vieni kitus patvirtina ir nebuvo keičiami, netikėti jais nėra pagrindo, todėl teismas nepagrįstai juos atmetė. Atkreipia dėmesį į tai, kad V. J. atsisakė V. O. duoti parodymus apie jam priklausančiame name vykusius darbus, o teisme pateikė labai nekonkrečius, netikslius parodymus. V. J. negalėjo įvardinti dirbusių asmenų vardų, pavardžių, iš kur gavo jų telefono numerius, kam skambino, darbų atlikimo laiko, medžiagų, kurias teigia pats įsigijęs (įvardijo tik gipsą ir profilius), naudotų įrankių, iš ko visiškai neaišku, apie kokius darbuotojus ir kokį laikotarpį yra kalbama, neįrodyta, kad minėti darbuotojai galėtų būti V. S. ir E. Č., kurių parodymai prieštarauja V. J. parodymams. Todėl nėra įrodyta, kad tarp V. J. ir V. S. bei E. Č. buvo susiklostę civiliniai santykiai dėl darbų atlikimo name (duomenys neskelbtini). Apelianto nuomone, E. M. ir M. M. parodymai vertintini kritiškai. Apeliantas mano, kad teismas nebuvo pakankamai aktyvus nagrinėjant bylą, nesistengė pašalinti iškilusius prieštaravimus tarp įrodymų, netinkamai vertino surinktus įrodymus. Taip pat apeliantas skunde teigia, kad Teismas neteisingai konstatavo, kad nesurinkus pakankamai įrodymų apie nelegalaus darbo buvimo faktą, klausimas dėl išmokėto už šį darbą užmokesčio nenagrinėtinas, nes darbo užmokesčio neapskaitymas bendrovės buhalterinėje apskaitoje nėra susijęs su nelegalaus darbo buvimo faktu. Neapskaityto darbo užmokesčio išmokėjimas susijęs su tuo laikotarpiu, kada V. S. buvo įdarbintas bendrovėje, t.y., nuo 2010-10-04 iki 2010-12-07. Darbo užmokesčio neapskaitymą bendrovės buhalterinėje apskaitoje patvirtina V. S., E. Č. parodymai ir jų nesutapimas su bendrovės algų išmokėjimo žiniaraščiu Nr. 25. Bendrovės buhalterės N. N. parodymai dėl neapskaityto darbo užmokesčio išmokėjimo turėtų būti atmestini, nes ji pradėjo dirbti tik 2010-12-13, t.y. po neapskaityto darbo užmokesčio išmokėjimo.
E. M. atsiliepimu į VMI apeliacinį skundą prašo atmesti VMI apeliacinį skundą, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-09-08 nutarimą paliekant nepakeistą bei tenkinti prašymą dėl ATPK 35 straipsnyje nustatyto administracinės nuobaudos skyrimo termino. Nurodo nesutinkantis su apelianto skundo argumentais dėl nevisapusiško byloje esančių įrodymų įvertinimo, kritiško M. M., V. J. parodymų vertinimo, vadovavimosi tik liudytojų V. S., E. Č. parodymais. Teigia, kad teismas įrodymus įvertino teisingai. Pažymi, kad UAB „S“ neturėjo statybos objekto (duomenys neskelbtini), nebuvo sutartiniuose santykiuose su savininku V. J., o remiantis V. S. ir E. Č. paaiškinimais, negalima daryti išvados, kad dėl konkretaus darbo buvo susitarta su UAB „S“ direktoriumi ir kad darbus vykdė ši bendrovė. Teismas teisingai nustatė, kad pažeidimas dėl darbuotojams išmokamos darbo užmokesčio sumų apskaitos bendrovės buhalterinėje apskaitoje buvo nustatytas lyginant įmonės algų mokėjimo žiniaraščius su V. S. ir E. Č. paaiškinimais apie jiems išmokėtas sumas. Be to, E. M., nukreipdamas į teismų praktiką, prašo taikyti administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminą ir bylą jo atžvilgiu remiantis ATPK 250 straipsnio 7 punktu nutraukti. Jo teigimu, galimai įvykdytas trunkamasis teisės pažeidimas baigtas 2011-01-07 (2010 m. gruodžio mėn. (viena savaitė prieš Šv. Kalėdas) ir 2011 m. sausio mėn. (viena savaitė po Naujųjų Metų), kas rodo, jog ATPK 35 straipsnyje įtvirtinto šešių mėnesių termino eiga prasidėjo 2011-01-07 ir baigėsi 2011-07-07.
Apeliacinis skundas atmetamas.
Kaip matyti iš skundo, apeliantas nesutinka su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-09-08 nutarimu, kuriuo E. M. nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 413 str. 1 d. ir 414 str. 3 d., nesant jo veiksmuose nurodytų nusižengimų sudėčių. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, atsiliepimą į jį, skundžiamą teismo nutarimą bei administracinio teisės pažeidimo bylą, konstatuoja, kad skundžiamu 2011-09-08 nutarimu teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimų, numatytų ATPK 413 str. 1 d. ir 414 str. 3 d., bylą E. M. atžvilgiu, tik byla dėl ATPK 414 str. 3 d. nutraukta ne tuo teisiniu pagrindu, kuris tikslintinas skundžiamą teismo nutarimą keičiant.
ATPK 413 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Teismų praktikoje yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 413 straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų taikant Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.
Pirmosios instancijos teismas savo nutarime pažymėjo, kad ištyrus visus įrodymus nagrinėjamoje byloje nelegalaus darbo faktą įrodančių duomenų, siekiant pripažinti, kad V. S. ir E. Č. 2010 m. gruodžio mėn. (viena savaitė prieš Šv. Kalėdas) ir 2011 m. sausio mėn. (viena savaitė po Naujųjų Metų) dirbo nelegaliai UAB „S“, nepakanka. Skundą nagrinėjantis teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka. Iš pirmosios instancijos teismo nutarimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas skyrė pakankamai dėmesio ATPK 413 str. 1 d. įtvirtinto nusižengimo – nelegalaus darbo – sudėties E. M. veiksmuose tyrimui ir visų surinktų duomenų kontekste padarė pagrįstą išvadą dėl ATPK 413 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties nebuvimo E. M. veiksmuose. Išskyrus V. S. ir E. Č. paaiškinimus, jokių kitų duomenų, kad jie 2010 m. gruodžio mėn. (viena savaitė prieš Šv. Kalėdas) ir 2011 m. sausio mėn. (viena savaitė po Naujųjų Metų) UAB „S“ pavedimu nelegaliai dirbo name adresu (duomenys neskelbtini), byloje nėra. Iš teisme duotų V. S. ir E. Č. parodymų matyti, kad minėti buvę bendrovės darbuotojai nėra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu nusiteikę pozityviai, priešingai – turintys piktumų, kas leidžia daryti išvadą, jog šių asmenų duoti paaiškinimai negali būti vertinami kaip nešališki ir objektyvūs. Nei operatyvaus patikrinimo metu, nei teisme jokie kiti įmonėje dirbę darbuotojai ar kiti asmenys minėto nelegalaus darbo fakto nepatvirtino. Atsižvelgęs į tai, kad inkriminuojamas pažeidimas turi būti įrodinėjamas tiesioginiais įrodymais, taip pat kad tokiose bylose kaltinimo liudytojų parodymai turėtų būti patvirtinami kitais objektyviais įrodymais, be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad E. M. veikoje nėra ATPK 414 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo įvykio ir sudėties. Taigi, apeliaciniame skunde keliami klausimai apylinkės teismo yra detaliai išanalizuoti, juos tinkamai įvertinant.
Pagrįstai administracinio teisės pažeidimo bylos teisena E. M. atžvilgiu nutraukta ir dėl ATPK 414 str. 3 d., tačiau pirmosios instancijos teismas pritaikė netinkamą teisinį nutraukimo pagrindą – ATPK 250 str. 1 p. ATPK 414 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tyčinis darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimas arba darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų. E. M. buvo pateiktas administracinis kaltinimas tuo, kad jis, būdamas atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą 2010 m. spalio-gruodžio mėn. neužtikrino, kad visa darbuotojams išmokama darbo užmokesčio suma būtų apskaitoma bendrovės buhalterinėje apskaitoje; dėl tos neapskaitytos darbo užmokesčio sumos neapskaičiuotas ir nesumokėtas į valstybės biudžetą gyventojų pajamų mokestis; nuo 2011-04-28 iki 2011-05-09 atlikto operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad per laikotarpį nuo 2010-10-04 iki 2010-12-07 V. S. buvo išmokėta 239,55 Lt, kurie neapskaityti įmonės buhalterinėje apskaitoje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad buhalterinėje apskaitoje neapskaityto darbo užmokesčio išmokėjimas nėra trunkamasis teisės pažeidimas, ši veika yra baigta realiai išmokėjus tokį darbo užmokestį (nutartys bylose Nr. N146-246/2008, N575-924/2008). Tai reiškia, kad pagal ATPK 35 straipsnio 1 dalį administracinė nuobauda už šį pažeidimą gali būti skiriama ne vėliau kaip per 6 mėnesius, nuo tada, kai buvo įvykdytas konkretus neapskaityto darbo užmokesčio išmokėjimas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nutarimas priimtas 2011-09-08, todėl juo galėjo būti skirta administracinė nuobauda už pažeidimą, padarytą vėliausiai 2011-03-08. Tuo tarpu administraciniame kaltinime nurodytas tariamai neapskaityto darbo užmokesčio išmokėjimas buvo atliktas žymiai anksčiau. Todėl teismui nepasinaudojus ATPK 35 straipsnio 3 dalyje numatyta teise dėl svarbių priežasčių pratęsti nuobaudos skyrimo terminą iki 1 metų, suėjus nuobaudos skyrimo terminui administracinio teisės pažeidimo byla E. M. atžvilgiu pagal ATPK 414 str. 3 d. turėjo būti nutraukta remiantis ne ATPK 250 straipsnio 1 punktu, o ATPK 250 straipsnio 7 punktu. Todėl skundžiamas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-09-08 nutarimas keistinas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 10 str., 302 12 str. 1 d. 6 p., teismas,
N U T A R I A :
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-09-08 nutarimą pakeisti, rezoliucinėje dalyje vietoj „administracinę bylą E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti“ nurodant:
E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos ATPK 413 str. 1 d. nutraukti, nesant šio pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).
E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos ATPK 414 str. 3 d. nutraukti, pasibaigus Lietuvos Respublikos ATPK 35 straipsnyje numatytiems administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo terminams (ATPK 250 str. 7 p.).
Teisėjas Sigitas Bagdonavičius