LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. kovo 26 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Danguolės Martinavičienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Enefit“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Enefit“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „FishNet“ dėl skolos priteisimo,

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Enefit“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės UAB „FishNet“ 1 143 973,38 Eur skolą, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė su šiuo pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Dėl bylos medžiagos viešumo

3.       Ieškovė apeliaciniame skunde pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 19 d. nutartimi bylos medžiaga buvo pripažinta nevieša. Ieškovės teigimu, dublike išdėstyti paaiškinimai dėl bylos medžiagos konfidencialumo ir būtinos komercinės paslapties apsaugos yra aktualūs ir bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu.

4.       Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad, atsižvelgiant į tai, jog elektros kainos yra viešos, apeliantės motininė bendrovė yra akcinė bendrovė, kurios akcijos yra viešai platinamos biržoje, apeliantė savo finansinę informaciją bei esminius įvykius privalo skelbti viešai, taip pat į tai, jog šios bylos baigtis ir suformuota praktika turės didžiulę įtaką visiems buitiniams vartotojams, labai mažoms ir mažoms įmonėms, kurie pasinaudojo ar norėtų pasinaudoti įstatymo suteikta galimybe nutraukti ilgalaikes sutartis, bylos medžiaga apeliacinės instancijos teisme turėtų būti vieša ir teismo posėdžiai turėtų būti vieši.

5.       Teisėjų kolegija iš civilinėje byloje esančių duomenų nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 19 d. nutartimi civilinės bylos Nr. e2-2607-661/2023 medžiaga pripažinta nevieša, su komercinę paslaptį sudarančia informacija leista susipažinti tik ieškovės UAB „Enefit“ ir atsakovės UAB „FishNet“ vadovams bei šioje byloje šalims atstovaujantiems advokatams. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 19 d. nutartis priimta remiantis ieškovės prašymu, išdėstytu dublike. Ieškovė dublike nurodė, kad su dubliku teikiami dokumentai (priedai Nr. 1, 3, 4) sudaro komercinę paslaptį.

6.       Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje dėl viešo bylų nagrinėjimo teisme principo yra pasisakęs taip: „Konstitucijos 117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas viešo bylų nagrinėjimo teisme principas, iš Konstitucijos, inter alia (taip pat) jos 25 straipsnio, kylantis visuomenės interesas būti informuotai, Konstitucijos 25 straipsnio 5 dalis, pagal kurią pilietis turi teisę įstatymo nustatyta tvarka gauti valstybės įstaigų turimą informaciją apie jį, konstitucinis teisinės valstybės principas, inter alia teisinio aiškumo reikalavimas, suponuoja įstatymų leidėjo pareigą bylų nagrinėjimo teisme santykius įstatymu reguliuoti taip, kad proceso dalyviams ir visuomenei būtų sudarytos sąlygos inter alia žinoti apie teismuose nagrinėjamas bylas, bylą nagrinėjančio teismo sudėtį, bylose sprendžiamus ginčus, priimtus sprendimus. Pažymėtina, kad pagal Konstituciją viešas bylų nagrinėjimas nėra savitikslis. Viešas bylų nagrinėjimas yra viena iš teisingumo vykdymo ir užtikrinimo sąlygų. Viešu bylų nagrinėjimu teisme sudaromos prielaidos užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti asmens teises ir laisves. Užtikrindamas viešo bylų nagrinėjimo teisme principą įstatymų leidėjas privalo vadovautis Konstitucijos normomis ir kitais principais, nesudaryti prielaidų pažeisti Konstitucijoje įtvirtintas, jos ginamas ir saugomas vertybes (inter alia asmens teises ir laisves)“ (Konstitucinio Teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutarimas byloje Nr. 33/2009, nutarimo motyvuojamosios dalies II skyriaus 6.1 papunktis).

7.       Teisėjų kolegija akcentuoja, kad konstitucinis teisės viešumo imperatyvas, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 9 ir 10 straipsniuose įtvirtintos teismo posėdžio viešumo ir bylos medžiagos viešumo taikymo taisyklės pabrėžia viešo bylų nagrinėjimo principo netaikymo išimtinumą bei reikalauja bylos viešumą riboti tik tiek ir tik tokia apimtimi, kiek tai būtina bylos šalių teisėms ir teisėtiems interesams apginti. Teismas tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek po bylos išnagrinėjimo gali apsaugoti šalies pateiktą informaciją, pripažindamas ją nevieša, taip nepaneigdamas viešo bylų nagrinėjimo principo imperatyvumo. Atsižvelgiant į teismo proceso viešumo svarbą ir reikšmę, teisinis reguliavimas taip pat nedraudžia teismui po bylos išnagrinėjimo išviešinti dalį bylos medžiagos net ir tuo atveju, kai byla buvo nagrinėta uždarame teismo posėdyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-421/2017).

8.       Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės dublike, ieškovės apeliaciniame skunde ir atsakovės atsiliepime į apeliacinį skunde argumentus, nutaria, kad nevieša bylos medžiaga pripažintini tik ieškovės su dubliku teikiami priedai Nr. 1, 3, 4 – tarp Eesti Energia AS ir UAB „Enefit“ 2014 m. gruodžio 30 d. sudaryta finansinės energijos pagrindinė sutartis su vertimu (priedas Nr. 1), 2023 m. birželio 28 d. finansinės energijos pagrindinės sutarties Nr. EN-ENK-4/346 patvirtinimas su vertimu (priedas Nr. 3) ir ieškovės parengta Excel lentelė su ateities sandorių kainų skirtumo apskaičiavimu (priedas Nr. 4). Su šiais dokumentais teisę turi susipažinti tik ieškovės UAB „Enefit“ ir atsakovės UAB „FishNet“ vadovai bei šioje byloje šalims atstovaujantys advokatai. Visa kita su bylos medžiaga ir duomenys, įskaitant bylos šalis, pateiktą reikalavimą ir kitus į bylą pateiktus dokumentus, yra vieša. Teisėjų kolegija nemato teisinio pagrindo viešumo principo riboti daugiau nei būtina siekiant apsaugoti ieškovės komercines paslaptis, įtvirtintas susitarimuose tarp Eesti Energia AS ir UAB „Enefit“.

Dėl naujų įrodymo priėmimo

9.       Atsakovė Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė prašymus prie bylos pridėti papildomus dokumentus: 2024 m. vasario 27 d. pateikė prašymą priimti Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos raštą dėl Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau – EEĮ) 47 straipsnio nuostatų taikymo, o 2024 m. vasario 28 d. pateikė prašymą prie bylos pridėti straipsnį, 2024 m. vasario 27 d. publikuotą viešojoje erdvėje, vert.lt tinklalapyje.

10.       Civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, reiškianti, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Viena ribotos apeliacijos civiliniame procese išraiškos formų – draudimas priimti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis).

11.       Kita vertus, pirmiau nurodytas draudimas turi išlygas – apeliacinės instancijos teismas turi teisę priimti naujus įrodymus, jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise.

12.       Teisėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė, teikdama prašymus prie bylos pridėti naujus įrodymus, nenurodo jokių argumentų dėl šio įrodymų reikšmingumo ir ryšio su nagrinėjama byla, t. y. konkrečiai nepažymi, kokios reikšmingos aplinkybės nurodytos teikiamuose dokumentuose ir kokios reikšmės tai turi nagrinėjamai bylai. Be to, nemotyvuoja ir neįrodinėja šių dokumentų pateikimo sąlygų apeliacinės instancijos teisme pagal CPK 314 straipsnio nuostatas.

13.       Įvertinusi atsakovės teikiamą Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos raštą dėl siūlymo įvykdymo, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į keletą aspektų. Pirma, nurodytas raštas nėra pateiktas tiesiogiai atsakovei, o pateiktas suinteresuotiems asmenims – Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos komitetui bei Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai, nėra aiškios šio rašto atsiradimo aplinkybės ir pateikimo kontekstas, o būtent, iš rašto turinio akivaizdu, kad yra atsakoma į konkretų paklausimą, remiamasi susirinkimuose išdėstyta asmenų nuomone, tačiau šie papildomi duomenys teismui nėra pateikti. Be to, pateiktas raštas be datos ir parašo, nepateiktas originalus pasirašytas (elektroninis) dokumentas, kad atsakovės teikiamą informaciją būtų galima vertinti kaip patikimą. Todėl teisėjų kolegija akcentuoja, kad teikiamas raštas neatitinka įrodymams keliamo leistinumo reikalavimo. Antra, rašte galimai išdėstyta kompetentingos institucijos nuomonė dėl EEĮ 47 straipsnio nuostatų taikymo, tačiau teismui tokia nuomonė jokia apimtimi nėra privaloma ir nėra bei negali būti įrodymu, sprendžiant dėl EEĮ 47 straipsnio nuostatų taikymo ir aiškinimo.

14.       Atsakovė taip pat prašo prie bylos pridėti 2024 m. vasario 27 d. publikuotą viešojoje erdvėje, vert.lt tinklalapyje, straipsnį. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė nepaaiškino, kaip šiuo konkrečiu atveju Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos veiksmai kitų subjektų atžvilgiu yra susiję ir gali turėti reikšmės šioje konkrečioje civilinėje byloje, nepaaiškino, kokia šio straipsnio įrodomoji galia ir reikšmė. Taigi nepagrindė teikiamų naujų įrodymų leistino ir sąsajumo su nagrinėjama byla.

15.       Be to, kas išdėstyta anksčiau, teisėjų kolegija pažymi, kad naujų įrodymų priėmimas užvilkins bylos nagrinėjimą, kadangi, priėmus naujus įrodymus, turi būti leista dėl jų pasisakyti priešingai šaliai. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių įrodymų ir duomenų pakanka civilinei bylai išnagrinėti ir procesiniam sprendimui priimti.

Dėl procesinio sprendimo civilinėje byloje priėmimo

16.       Pagal CPK 325 straipsnio 2 dalį sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka nagrinėjamose civilinėse bylose pagal apeliacinius skundus gali būti priimamas ir paskelbiamas ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo bylos išnagrinėjimo teismo posėdyje dienos. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliacinės instancijos teismo priimamam baigiamajam aktui keliamas vientisumo reikalavimas ir jis turi būti išdėstytas raštu (CPK 325 straipsnio 3 dalis, 331 straipsnio 1 dalis), bei įvertinusi bylos sudėtingumą, atideda procesinio sprendimo išnagrinėtoje civilinėje byloje priėmimą ir paskelbimą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsnio 2 dalimi, 

n u t a r i a :

nevieša bylos medžiaga laikyti tik: 1) tarp Eesti Energia AS ir UAB „Enefit“ 2014 m. gruodžio 30 d. sudarytą finansinės energijos pagrindinę sutartį su vertimu (dubliko priedas Nr. 1), 2) 2023 m. birželio 28 d. finansinės energijos pagrindinės sutarties Nr. EN-ENK-4/346 patvirtinimą su vertimu (dubliko priedas Nr. 3) ir 3) ieškovės parengtą Excel lentelę su ateities sandorių kainų skirtumo apskaičiavimu (dubliko priedas Nr. 4). Nustatyti, kad su šiais dokumentais teisę turi susipažinti tik ieškovės UAB „Enefit“ ir atsakovės UAB „FishNet“ vadovai bei šioje byloje šalims atstovaujantys advokatai. Nustatyti, kad visa kita bylos medžiaga yra vieša.

Atsisakyti priimti atsakovės UAB „FishNet“ 2024 m. vasario 27 d. ir 2024 m. vasario 28 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktus naujus įrodymus.

Procesinį sprendimą priimti ir paskelbti 2024 m. balandžio 23 d. 14 val.

Teisėjai                                                                Dalia Kačinskienė

                                                                        Danguolė Martinavičienė

                                                                        Vigintas Višinskis