Administracinė byla Nr.A-756-2036/2008
Procesinio sprendimo kategorija 5(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. gruodžio 19 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimučio Alechnavičius (kolegijos pirmininkas), Stasio Gudyno ir Vaidos Urmonaitės (pranešėja),
sekretoriaujant Rasai Kubickienei,
dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Arūnui Zaleckiui,
atsakovo atstovei Jolantai Strazdienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Centro filialo skundą atsakovui Valstybinei medicininio audito inspekcijai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas Viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Centro filialas (toliau – ir Centro filialas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir VMAI) 2007 m. lapkričio 5 d. sprendimą Nr. 4A-223-273-1K ,,Dėl prevencinių priemonių taikymo nustatytiems trūkumams, pažeidimams pašalinti“ (b. l. 3-6). Nurodė, kad sprendimo 3.2.1. ir 3.2.2. punktuose nurodyti pažeidimai yra tariami. Gydytojas G. K. Centro filialo priėmimo skyriuje pacientui A. O. teikė ne būtinąją pagalbą, o tik ambulatorinę konsultaciją, todėl įstaigos direktoriaus 2004 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. Vl-96 ,,Dėl 2004-04-28 direktoriaus įsakymo Nr. Vl-55 ,,Dėl būtinosios medicinos pagalbos teikimo papildymo“ 4 punkto reikalavimo - teikiant skubiąją medicinos pagalbą dėl skausmo, paciento medicinos dokumentuose pažymėti skausmo intensyvumą, įvertintą pagal 2004 m. rugpjūčio 26 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakyme Nr. V-608 nurodytą skalę, bei įstaigos direktoriaus 2004 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. Vl-55 ,,Dėl būtinosios medicinos pagalbos teikimo“ 2.4 punkto reikalavimo - paciento medicinos dokumentuose nurodyti skubiosios medicinos pagalbos priskyrimą atitinkamai kategorijai, teikimo indikacijas, pagalbos teikimo laiką (pradžią ir pabaigą) nepažeidė. Ginčo atveju indikacijų skubiosios medicinos pagalbos teikimui nebuvo. Centro filialas nepažeidė įstatymų, kitų teisės aktų ar normatyvinių dokumentų reikalavimų, todėl sprendimo 3 punkte nurodyta kontrolės išvada prieštarauja Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 59 straipsnio 1 daliai. Be to, atsakovas, nusprendęs pavesti įstaigos vadovui įvykdyti privalomus nurodymus – supažindinti gydytoją G. K. su teisės aktų ir vidaus dokumentų reikalavimais, reglamentuojančiais medicininės dokumentacijos pildymą, pritaikė tokias priemones, kurių įstatymas nenumato ir tokiu būdu viršijo kompetenciją, numatytą Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 58 straipsnyje. Pareiškėjas pažymėjo, kad sprendimas pažeidžia jo teises, nes potencialiai gali sukelti finansinius nuostolius, pabloginti reputaciją.
Atsakovas Valstybinio medicininio audito inspekcija pareiškėjo skundą prašė atmesti. Nurodė, kad VMAI tyrimo metu nustatyta, kad 2007 m. sausio 3 d., 20.15 val., pacientą A. O. (A. O. ) apžiūrėjęs gydytojas krūtinės chirurgas G. K. priėmimo skyriaus kortelėje pažymėjo, kad pacientas atvyko pakartotinai dėl skausmų kairėje krūtinės ląstos pusėje ir paskyrė gydymui medikamentą Dolsin, priskiriamą narkotiniams analgetikams. Šio vaisto skyrimas laikytinas faktu patvirtinančiu, kad paciento būklė reikalavo teikti būtinąją pagalbą, kurią jam ir teikė gydytojas G. K. . Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. 154 patvirtintų Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų 10.7 punkte numatyta VMAI pareigūnų teisė, vykdant priskirtas funkcijas, duoti asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovams privalomus vykdyti nurodymus, siekiant užtikrinti įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių asmens sveikatos priežiūros veiklą, tinkamą įgyvendinimą. Ginčijamu nurodymu – supažindinti gydytoją G. K. su teisės aktų ir vidaus dokumentų reikalavimais, reglamentuojančiais medicininės dokumentacijos pildymą, atsakovas siekė užtikrinti teisės aktų, reglamentuojančių asmens sveikatos priežiūros veiklą, tinkamą įgyvendinimą Centro filiale. Prašymą atlikti A. O. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę pateikė Vilniaus m. VPK 1-asis PK KPNTS. VMAI įvykdė jai priskirtą įstatymu funkciją ir priėmė sprendimą. Pareiškėjo svarstymai apie galimus finansinius nuostolius ir reputacijos pablogėjimą laikytini subjektyviais, nepagrįstais ir atmestinais.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. vasario 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino – panaikino Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2007 m. spalio 31 d. sprendimą Nr. 4A-223-273-1K ,,Dėl prevencinių priemonių taikymo nustatytiems trūkumams, pažeidimams pašalinti“.
Teismas pažymėjo, kad ginčas kilęs dėl to, kokią būtent pagalbą, skubiąją ar ambulatorinę, pacientui 2007 m. sausio 3 d. suteikė gydytojas G. K. . Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas medicininės dokumentacijos pildymą vertino tik vienu aspektu, darydamas prielaidą, kad gydytojas G. K. teikė skubią medicininę pagalbą ir ją teikdamas nepilnai užpildė priėmimo skyriaus kortelę, tuo pažeisdamas teisės aktus, reglamentuojančius dokumentų pildymą, teikiant skubiąją medicininę pagalbą. Kontroliuojantis paslaugų suteikimo kokybę subjektas – Valstybinė medicininio audito inspekcija kitu aspektu dokumentų pildymo nevertino, tai yra netyrė, kokia pagalba buvo teikiama, ir nepaneigė pareiškėjo argumentų, kad pacientui buvo teikiama ambulatorinė konsultacija, nes skubiosios medicininės pagalbos indikacijų, nurodytų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakyme Nr. V-208 ,,Dėl būtinosios medicinos pagalbos ir būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto patvirtinimo“ apžiūrint pacientą nebuvo nustatyta. Kontrolės metu nustatyti tik dokumentų pildymo teikiant skubiąją medicininę pagalbą trūkumai, tačiau nenurodyta, kokiais kriterijais remiantis teikta pagalba įvertinta kaip skubioji. Neįvardijus, kodėl pacientui suteikta pagalba vertinama kaip skubioji ir nenustačius kokia medicininė pagalba šiuo atveju buvo suteikta, skundžiamo sprendimo išvados, kad buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys skubiosios medicinos pagalbos teikimo dokumentų pildymo reikalavimus, vertintinos kaip nepagrįstos. Be to, teismo nuomone, skundžiamo sprendimo privalomas nurodymas yra nekonkretus ir todėl neįvykdomas. Iš bylos medžiagos matyti, kad su visais teisės aktais, reglamentuojančiais būtinosios (pirmosios ir skubiosios) medicinos pagalbą teikimą, gydytojas G. K. yra pasirašytinai supažindintas, tai yra šis reikalavimas iš esmės yra įvykdytas. Sprendime nėra pažymėta, kad toks supažindinimas turi būti atliekamas pakartotinai ar papildomai. Iš privalomo reikalavimo turinio taip pat neaišku su kokiais teisės aktais turėtų būti supažindintas gydytojas G. K. , nes nurodymas yra abstraktaus pobūdžio. Šiuo aspektu skundžiamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų, kurios nustato, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Spendime turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos. Skundžiamas sprendimas nurodytų reikalavimų neatitinka, todėl naikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas.
III.
Apeliaciniu skundu atsakovas Valstybinė medicininio audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos ministerijos prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas nevertino atsakovo išdėstytų faktinių aplinkybių (paciento būklės apibūdinimas, paskirti vaistai ir kt.), patvirtinančių, jog ginčo situacijoje buvo teikiama būtinoji medicinos pagalba.
2. Kadangi ginčijamo sprendimo 3.2.1 bei 3.2.2 punktuose yra nurodyti lokaliuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimai, kuriuos padarė gydytojas G. K. , laikytina savaime suprantamu, kad būtent su šiais aktais pagal sprendimo 4.1.1. punktą ir privalu supažindinti minimą gydytoją.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjas prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Pažymi, kad Asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelės užpildymas, per klaidą pažymint papildomą raidę, ar vaisto Dolsin skyrimas savaime nepatvirtina, kad buvo teikta skubioji medicinos pagalba.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnio (2000 m. liepos 4 d. įstatymo Nr. VIII-1800 redakcija) 1 dalies 2 punkte įtvirtinta Valstybinės medicininio audito inspekcijos teisė atlikti įstaigose, neatsižvelgiant į jų nuosavybės formą, teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir ekonominio efektyvumo valstybinę kontrolę. Šiame įstatyme nurodytos įstaigų veiklą kontroliuojančios valstybės institucijos (taigi, ir Valstybinė medicininio audito inspekcija) pagal kompetenciją turi teisę: 1) įspėti įstaigą dėl jos veiklos trūkumų ir pažeidimų bei nustatyti jų pašalinimo terminus; 2) įstatymų nustatyta tvarka skirti įstaigos vadovams ir darbuotojams administracines nuobaudas; 3) reikalauti, kad būtų patikrinta įstaigos sveikatos priežiūros specialistų profesinė kvalifikacija; 4) sustabdyti visų ar dalies paslaugų teikimą; 5) turėti kitas šiame ir kituose įstatymuose nustatytas teises (58 str. 1 d.). Įstatymo 59 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstaigų veiklą kontroliuojančios valstybės institucijos priima sprendimą dėl šiame įstatyme numatytų įstaigų kontrolės priemonių ir sankcijų taikymo, jeigu yra bent vienas iš šių pagrindų: 1) šiame įstatyme nurodytoms įstaigų veiklą kontroliuojančioms valstybės institucijoms nepateikta įstaigų veiklos kontrolei atlikti būtina informacija ar dokumentai arba ši informacija ir dokumentai neatitinka tikrovės; 2) pažeisti įstatymai ir kitų teisės aktų ar normatyvinių dokumentų, reguliuojančių įstaigų veiklą, reikalavimai.
Valstybinė medicininio audito inspekcija, atlikusi asmens sveikatos priežiūros paslaugų kontrolę VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Centro filiale, pareiškėjo ginčijamu 2007 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. 4A-223-273-1k ,,Dėl prevencinių priemonių taikymo nustatytiems trūkumams, pažeidimams pašalinti“ pavedė įstaigos vadovui įvykdyti privalomus nurodymus: supažindinti gydytoją G. K. su teisės aktų ir vidaus dokumentų reikalavimais, reglamentuojančiais medicininės dokumentacijos pildymą (b. l. 26-27). Šiame sprendime nurodyta, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų kontrolės metu nustatyti tokie pažeidimai vidaus ir išorės dokumentuose nustatytiems reikalavimams. 2007 m. sausio 3 d. teikiant sveikatos priežiūros paslaugas A. (A.) O. gydytojas G. K. priėmimo skyriaus kortelėje: 1) nepažymėjo skausmo intensyvumo, įvertinto pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. V-208 patvirtintos Būtinosios medicinos pagalbos ir būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto 17 punkte nurodytą skausmo intensyvumo vertinimo skalę, nesilaikė įstaigos direktoriaus 2004 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. VI-96 ,,Dėl 2004 m. balandžio 28 d. direktoriaus įsakymo Nr. Vl-55 ,,Dėl būtinosios medicinos pagalbos teikimo“ papildymo“ 4 punkto reikalavimo; 2) nenurodė skubiosios medicinos pagalbos kategorijos, teikimo indikacijų, pagalbos teikimo laiko pradžios ir pabaigos, tokiu būdu nesilaikė įstaigos direktoriaus 2004 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. Vl-55 ,,Dėl būtinosios medicinos pagalbos teikimo“ 2.4 punkto reikalavimo.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. V-208 patvirtintos Būtinosios medicinos pagalbos ir būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos ir masto 17 punkte (Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 26 d. įsakymo Nr. V-608 redakcija) nurodyta, kad skausmo intensyvumo vertinimas taikomas pacientams nuo 3 metų, pasirinktinai naudojant ,,veidukų“ ir/ar skaitmeninę, ir/ar žodinę skales. Tačiau skausmo intensyvumo žymėjimą paciento medicinos dokumentuose reglamentuoja ne 17, o 18 punkto nuostatos (įvertintas skausmo intensyvumas pažymimas paciento medicinos dokumentuose ir yra laikomas pagrindu skirti atitinkamą skausmo malšinimo vaistą), kurio pažeidimas sprendime nenurodytas.
VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų centro filialo direktoriaus 2004 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. V1-55 ,,Dėl būtinosios medicinos pagalbos teikimo“ 2.4 punkte yra nustatyta pareiga priėmimo skyriuje dirbantiems gydytojams paciento dokumentuose, asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelėje, medicinos dokumentų išraše, siuntime tirti, konsultuoti ir gydyti išsamiai aprašyti paciento būklę, motyvuotai pagrindžiant ir nurodant skubiosios medicinos pagalbos priskyrimą atitinkamai kategorijai, teikimo indikacijas, nurodant paciento atvykimo laiką, pagalbos teikimo laiką (pradžią ir pabaigą) bei aprašant taikytus tyrimo ir gydymo metodus (b. l. 48-49). Šios įstaigos direktoriaus 2004 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V1-96 ,,Dėl 2004-04-28 direktoriaus įsakymo Nr. V1-55 ,,Dėl būtinosios medicinos pagalbos teikimo“ papildymo“ 4 punktu anksčiau minėtas įsakymas papildytas 2.5 punktu, kuriame nurodyta teikiant skubiąją medicinos pagalbą dėl skausmo, paciento medicinos dokumentuose pažymėti skausmo intensyvumą, įvertintą pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 26 d. įsakyme Nr. V-608 nurodytą skalę (b. l. 76).
Siekiant konstatuoti, ar gydytojas G. K. , dirbęs Santariškių klinikų Centro filialo priėmimo skyriuje, pažeidė anksčiau cituotų teisės aktų reikalavimus medicininei dokumentacijai, būtina nustatyti, kad jis pacientui A. O. teikė būtinąją (skubiąją) medicinos pagalbą.
Būtinosios medicinos pagalbos ir būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos ir masto (toliau – ir Tvarka) 1 punkte nustatyta, kad būtinajai medicinos pagalbai priskiriama pirmoji medicinos pagalba ir asmens sveikatos priežiūros įstaigose teikiama skubi medicinos pagalba. Pirmoji medicinos pagalba – tai svarbiausi tikslingi veiksmai, skirti padėti kitų ar savo sveikatai bei gyvybei panaudojant turimas medicinos ir/ar kitokias priemones bei medžiagas, iki nukentėjusiajam/pacientui bus pradėta teikti skubioji institucinė medicinos pagalba arba paciento būklė taps normali, arba bus konstatuota jo mirtis (Tvarkos 7 p.). Pagal Tvarkos 3 punktą (Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 26 d. įsakymo Nr. V-608 redakcija) skubioji medicinos pagalba – tai tokia medicinos pagalba, kuri teikiama nedelsiant (1 kategorija), arba neatidėliotinai (2, 3, 4 kategorijos), kai dėl ūmių klinikinių būklių, nurodytų šios tvarkos Skubios medicinos pagalbos masto lentelės 4 skiltyje, gresia pavojus paciento ir/ar aplinkinių gyvybei arba tokios pagalbos nesuteikimas laiku sukelia sunkių komplikacijų grėsmę pacientams.
Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktą medžiagą, visiškai teisingai nurodė, kad Valstybinė medicininio audito inspekcija pacientui A. O. VšĮ Vilniaus universiteto Santariškių klinikos Centro filialo priėmimo skyriuje realiai teiktos pagalbos pobūdžio nevertino. Iš Bylos medžiagos ir atsakovo atstovės paaiškinimų teisme matyti, kad gydytojo G. K. šiam pacientui teiktą pagalbą būtinajai (skubiajai) priskyrė tik dėl pacientui paskirto vaisto (Dolsino) ir todėl, kad pats gydytojas asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriaus apskaitos kortelėje apibraukdamas raidę B (b. l. 56) patvirtino teikiąs būtinąją medicinos pagalbą. Tačiau vien šių duomenų pagrindu padaryta atsakovo išvada apie pacientui teiktą skubiąją medicinos pagalbą negali būti laikoma pagrįsta anksčiau nurodytų teisės aktų, reglamentuojančių skubiosios medicinos pagalbos teikimo tvarką, mastą ir indikacijas, aspektu.
Atsižvelgiant į anksčiau minėtas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo nuostatas, darytina išvada, jog sveikatos priežiūros įstaigų veiklą kontroliuojančių valstybės institucijų sprendimai dėl kontrolės priemonių ar sankcijų taikymo, kurie priimami kontroliuojančioms valstybės institucijoms (šiuo atveju – Valstybinio medicininio audito inspekcijai) realizuojant savo teises, numatytas nurodyto įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje, gali būti ginčijami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, kaip administraciniai aktai, sukeliantys atitinkamas teisines pasekmes sveikatos priežiūros įstaigų atžvilgiu.
Pagal Viešojo administravimo įstatymą individualus administracinis aktas turi atitikti tokiam aktui keliamus reikalavimus. Turi būti nustatyta, ar toks aktas pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, ar jame aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, ar nurodyta apskundimo tvarka, ar jis pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens (Viešojo administravimo įstatymo 8 str.). Pažymėtina, kad individualus administracinis aktas paprastai turėtų būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis priimtas ginčijamas administracinis aktas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 2 d.).
Nagrinėjamoje administracinėje byloje apskųstame atsakovo sprendime nenurodytas teisinis pagrindas, kuriuo VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Centro filialo vadovas įpareigotas supažindinti gydytoją G. K. su teisės aktų ir vidaus dokumentų reikalavimais, reglamentuojančiais medicininės dokumentacijos pildymą, nenurodyta su kokiais konkrečiais aktais gydytojas turi būti supažindintas, juolab, kad iš bylos medžiagos akivaizdu, jog šis gydytojas su sprendimo aprašomojoje dalyje nurodytais teisės aktais buvo supažindintas (b. l. 9-10, 15, 16, 22). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad toks dokumentas expressis verbis neatitinka Viešojo administravimo įstatymo keliamų reikalavimų ir yra teisiškai ydingas.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimas vertintinas teisėtu ir pagrįstu, jo naikinti apeliaciniame skunde ir apelianto atstovės teismo posėdyje išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Stasys Gudynas
Vaida Urmonaitė