Civilinė byla Nr. e2A-238-555/2022
Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00281-2021-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.1.1.3.3; 2.1.2.4.1.1; 2.5.6; 2.6.16.8; 2.6.8.6;
2.6.8.7; 2.6.8.9; 2.6.8.11.5; 2.6.8.12;
3.3.1.18.3; 3.3.1.20
(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. kovo 3 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko (teisėjų kolegijos pirmininkas, pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. S. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2736-829/2021 pagal ieškovės G. S. patikslintą ieškinį atsakovei D. J. dėl termino kreditoriaus reikalavimams pareikšti atnaujinimo, o jo neatnaujinus, atnaujinti ir pratęsti privačios žemės nuomos sutartį, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, R. K. ir P. B..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė G. S. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama atnaujinti įstatyme įtvirtintą trijų mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimams pareikšti E. D., mirusio (duomenys neskelbtini), ir B. D., mirusios (duomenys neskelbtini), turto įpėdiniams dėl velionių E. D. ir B. D. 5 792,40 Eur skolos ieškovei G. S., o atsisakius šį terminą atnaujinti, atnaujinti ir pratęsti 2015 m. liepos 3 d. sudarytos 69300/149300 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį dar šešių metų laikotarpiui, t. y. iki 2026 m. liepos 3 d., į nuomos kainą įskaitant jau faktiškai E. D. ir B. D. iš ieškovės ankstesniais laikotarpiais gautas pinigų sumas (3 186,33 Eur).
2. Ieškovė nurodė, kad su E. D., B. D. 2005 m. susitarė, jog ji iš jų už 20 000,00 Lt sumą (5 792,40 Eur) nori įsigyti 60000/149300 dalis (6 ha) 14,9300 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), bei statinius: gyvenamąjį pastatą, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinį pastatą unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinį pastatą, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinį pastatą, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) Šalys buvo sutarę, kad už perkamą nekilnojamąjį turtą mokės kas mėnesį dalimis ir pirkimo–pardavimo sutartis bus sudaryta visiškai išmokėjus šalių sutartą sumą. Iki to laiko ieškovė naudosis ir valdys aukščiau nurodytą turtą. Ieškovė aukščiau minėto nekilnojamo turto įsigijimui 2006 m. sausio 23 d. pardavė pirkimo–pardavimo sutartimi jai ir jos sutuoktiniui bendrosios junginės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančius statinius, esančius (duomenys neskelbtini) už 10 000,00 Lt (2 896,20 Eur) sumą, kurią dalimis skirtingo dydžio sumomis bendroje sumoje 10 000,00 Lt (2 896,20 Eur) nuo 2006 metų sausio mėn. iki 2012 m. balandžio mėn. perdavė velioniui E. D., B. D.. 2012 m. balandžio 11 d. ieškovė pasirašė paskolos raštą su A. M., kuriame buvo nurodyta, jog ieškovė pasiskolina 10 000,00 Lt (2 896,20 Eur) iki 2013 m. liepos 31 d. Šios sutarties įvykdymas buvo užtikrintas velionio E. D. laidavimu, įsipareigojant pačiam padengti skolą, arba neįvykdžius įsipareigojimo, perleisti kreditoriui 2 hektarus ginčo žemės arba sodybą. Iš karto po šios paskolos sutarties sudarymo ir pinigų perdavimo, ieškovė gautą paskolos sumą perdavė velioniui E. D.. Įvykdžius pradinius susitarimo etapus, ieškovė ėmė naudoti 60000/149300 dalimi (6 ha) ginčo žemės sklypo, gyvenamuoju namu ir jo priklausiniais, juos prižiūrėti ir tvarkyti kaip savo, o E. D. įsipareigojo baigti tvarkyti žemės ir statinių pardavimo ir įsigijimo dokumentus. E. D., delsiant sudaryti ginčo turto pirkimo–pardavimo sutartį, siekiant įtvirtinti nekilnojamojo turto valdymą, 2015 m. liepos 3 d. ieškovė su E. D. sudarė privačios žemės nuomos sutartį, kurioje buvo nurodyta, jog E. D. ieškovei iki 2020 m. liepos 3 d. išnuomoja 6 ha ginčo žemės sklypo. Po E. D. mirties, ieškovė 2015 m. liepos 3 d. privačios žemės nuomos sutarties pagrindu, iki 2020 m. liepos 3 d. valdė 6 ha ginčo žemės sklypą kartu su visais jame esančiais pastatais. Sužinojusi, jog atsirado velionių E. D. ir B. D. turto paveldėtojas, ieškovė nieko nelaukdama, 2020 m. rugpjūčio 6 d. išsiuntė paveldėtojai D. J. informacinį pranešimą, dėl ginčo turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. 2020 m. spalio 6 d. ieškovė gavo advokato surašytą pranešimą, kuriame buvo reikalaujama, kad ieškovė grąžintų iš tariamai neteisėto valdymo D. J. priklausantį ginčo turtą. Minėtas raštas buvo pateiktas be jokių priedų, todėl ieškovė, laikydama, kad atsakovė į jos siųstą raštą neatsakė, kreipėsi į teismą su pareikštais reikalavimais.
3. Atsakovė D. J. su patikslintu nesutiko ir nurodė, kad bendraudavo visą laiką su mama B. D.. Mama niekada neminėjo, kad sodybą pardavė ir nesakė apie jokias paskolas. Brolis E. D. ginčo sodybos negalėjo parduoti, nes sodyba, kurioje ieškovė gyvena, priklausė mamai. Po mamos mirties jis taip pat negalėjo šio turto parduoti, nes ne jis vienas buvo turto paveldėtojas. Kitoje sodyboje gyvena atsakovė su sūnumi. Atsakovė bendravo su ieškove. Ieškovė atsakovę pažinojo, taip pat žinojo, kad jos brolis sunkiai serga. Brolis sirgo vėžiu, tačiau buvo sveiko proto. Abu gyveno vienas šalia kito. Jei ieškovė ginčo turtą pirko, tai galėjo reikalauti važiuoti sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau to nedarė. Jei davė broliui ar motinai pinigų, turi pateikti įrodymus. Broliui mirus, atsakovė bendravo su ieškove, kuri dalyvavo šermenyse, laidotuvėse, metinėse, atvažiuodavo į kitą, gretimai esančią sodybą, kurią prižiūrėjo po brolio mirties. Ieškovė yra užsiminusi, kad tiek metų gyvena sodyboje, kad ją yra nupirkusi ir sudariusi nuomos sutartį. Atsakovė prašė ieškovės pateikti dokumentus, tačiau ji to nepadarė. Brolis sakydavo, kad ginčo žemė yra išnuomota, šią sutartį atsakovė yra mačiusi. Atsakovė nežinojo, koks buvo jos brolio ir ieškovės susitarimas, tačiau po jo mirties žemės mokestį mokėjo ji, tuo tarpu ieškovė sakė, kad jai ginčo žemės mokesčio nemokės. Pasibaigus žemės nuomos sutarčiai, ją nutraukė, nes šiuo žemės sklypu pati pradėjo naudotis. Susitvarkiusi paveldėjimo dokumentus, paprašė ieškovės išsikraustyti iš namo, kuriame ji gyvena. Ieškovė tikrai žinojo, kad po brolio mirties ji priėmė šio palikimą, nes nepraėjus trims mėnesiams kreipėsi į notarą ir susitvarkė paveldėjimą. Po brolio mirties ieškovė nereiškė jai jokių kreditorinių reikalavimų.
4. Trečiais asmuo R. K. nurodė, kad yra ginčo žemės sklypo bendraturtė. Galėjo šį turtą įsigyti 2011 m. ir yra nusipirkusi 7-8 ha žemės. Kam priklausė pirktos žemės sklypo dalies nuosavybė neprisiminė. Perkant dalį žemės nebuvo informuota, kad galimai yra įsipareigojimų tretiesiems asmenims, sutarties sudarymo metu pas notarą tokios informacijos pateikta taip pat nebuvo. Trečiasis asmuo neprisiminė, kaip atsiskaitė su pardavėju, kiek mokėjo už vieną ha trečiasis asmuo žinojo, kad žemę dirbo R. V., jie ten gyveno su ieškove, imdavo jai priklausančią techniką, tačiau, kokiu pagrindu jie ten gyveno ir dirbo žemę, nežinojo.
5. Trečiasis asmuo P. B. nurodė, kad yra ginčo žemės sklypo bendraturtis. Dalį žemės sklypo pirko 2015 m. rugsėjo mėn. Iš viso pirko apie 3 ha, tačiau tiksliai pasakyti negalėjo, kaip ir pasakyti kiek mokėjo už vieną ha. Žemę pirko iš E. D. ir sumokėjo grynaisiais pinigais. Pirkimo metu nebuvo sakyta, kad dalis žemės priklauso G. S., kad ji ją nusipirko.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė, pripažino negaliojančia 2015 m. liepos 3 d. privačios žemės nuomos sutartį dėl 6 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp ieškovės ir E. D., nuo šio susitarimo sudarymo momento, netaikant restitucijos, iš ieškovės atsakovės naudai priteisė 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovės valstybės naudai priteisė 20,00 Eur procesinių dokumentų teikimo išlaidų.
7. Dėl svarbių priežasčių atnaujinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Teismas nustatė, kad 1) reikalavimą atsakovei dėl termino kreditoriaus reikalavimams pareikšti po B. D. mirties – (duomenys neskelbtini), pareiškė praėjus CK 5.63 straipsnio 4 dalyje įtvirtinam naikinamajam terminui; 2) reikalavimą atsakovei dėl termino kreditoriaus reikalavimams pareikšti po E. D. mirties – (duomenys neskelbtini), pareiškė nepraėjus CK 5.63 straipsnio 4 dalyje įtvirtinam naikinamajam terminui, t. y. kreipdamasi 2021 m. balandžio 15 d. į teismą ir išviešindama kreditorinių reikalavimų sumą.
8. Teismas sprendė, kad 2020 m. rugpjūčio 6 d. ieškovės atsakovei adresuotas pranešimas nėra tinkamas kreditorinių įsipareigojimų išviešinimui, nes iš pranešimo turinio nėra aišku, koks mirusiojo skolinių įsipareigojimų dydis, nes nėra nurodyta ne tik, kad pinigų sumą, kokiai galimai buvo sudaryti sandoriai, tačiau nenurodytas ir visas galimai pirktas turtas – nieko neužsimenama apie ginčo sodybą. Tarp ieškovės ir atsakovės vykę pasikalbėjimai apie galimai pirktą turtą, taip pat nėra tinkamas kreditorinių reikalavimų išviešinimas, nes tokio turinio pokalbis savaime neinformuoja įpėdinių apie galimą mirusiojo turėtos skolos dydį.
9. Teismas taip pat sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl praleisto trijų mėnesių termino atnaujinimo B. D. turto įpėdiniams, atmestinas, nes ieškinio padavimo dieną yra praleistas naikinamasis trejų metų terminas, kuris negali būti atnaujintas, nes teisė reikšti reikalavimus palikėjo įpėdiniams yra laikoma išnykusi (CK 1.117 straipsnio 6 dalis, 5.63 straipsnio 4 dalis).
10. Teismas nustatė, kad ieškovė per įstatyme nustatytą terminą nebuvo informavusi atsakovės ar palikimo atsiradimo vietos notaro arba kitu būdu išviešinusi savo reikalavimo teisės egzistavimo faktą ir jos dydžio, o tai lėmė, kad atsakovė neturėjo informacijos, kuri būtų padėjusi apsispręsti, ar apskritai priimti palikimą ir kokiu būdu. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas palikėjo E. D. įpėdiniams pareikšti reikalavimus baigėsi (duomenys neskelbtini)Ieškovė apie galimą mirusiojo skolos dydį ir atsiradimo pagrindą atsakovei išviešino tik kreipdamasis į teismą 2021 m. balandžio 15 d. Teismas sprendė, kad ieškovės nurodytos aplinkybės – tikėjimasis, kad atsakovė perrašys galimai nupirktą ginčo sodybą ir 6 ha ginčo žemės sklypą, egzistavusios CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino eigos metu, negali būti vertinamos kaip nepriklausiusios nuo pareiškėjos valios ir objektyviai sutrukdžiusios jai laiku pareikšti kreditorinį reikalavimą E. D. įpėdinei D. J.. Teismas atmetė ieškovės nurodytą aplinkybę, kad ji iki 2020 m. rugpjūčio mėn. nežinojo kas yra E. D. įpėdiniai, nes teismo posėdyje pati tai paneigė, teigdama, jog žinojo, kad po E. D. mirties palikimą gali priimti vienintelė įpėdinė – mirusiojo sesuo D. J..
11. Teismas laikė, kad ieškovės pozicija dėl informavimo atsakovę apie skolą yra prieštaringa. Ieškovė elgėsi pasyviai, nors žinojo apie E. D. mirtį jau (duomenys neskelbtini), turėjo visas galimybes kreiptis į notarą ir išviešinti galimą kreditorinį reikalavimą. Ieškovė nesielgė operatyviai, nesilaikė įstatymo reikalavimų, o atsakovė neturėjo tikslios informacijos, kuri būtų padėjusi apsispręsti, ar apskritai priimti palikimą ir kokiu būdu. Teismas vertino, kad ieškovės nurodytos CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimo aplinkybės neatitinka svarbių aplinkybių reikšmės, nes jos priklausė nuo pačios ieškovės valios ir buvo jos kontroliuojamos.
12. Teismas vertino, kad prioritetas šiuo atveju turėtų būti suteiktas palikėjo įpėdinių interesų apsaugai, nuosavybės teisės stabilumui, juolab kad ieškovė leistinomis priemonėmis neįrodė ne tik aplinkybių, jog atsakovei laiku pareiškė konkrečius reikalavimus, bet ir nepagrindė objektyvių tai padaryti sutrukdžiusių priežasčių, jų svarbos, todėl reikalavimą atnaujinti įstatyme įtvirtintą trijų mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimams pareikšti E. D. turto įpėdiniams atmetė.
13. Dėl ieškovės finansinio reikalavimo 5 792,40 Eur sumai. Nors ieškovė, reikšdama reikalavimą atnaujinti trijų mėnesių terminą pareikšti kreditorinius reikalavimus palikimą priėmusiems įpėdiniams, neprašo 5 792,40 Eur sumos priteisti iš E. D. įpėdinės – atsakovės D. J., tačiau teismas nusprendė trumpai pasisakyti dėl šios aplinkybės, nes ieškinyje ieškovė nurodo, kad reiškia kreditoriaus reikalavimą atsakovei.
14. Teismas nurodė, kad ieškovė nėra nuosekli, tiek nurodydama, su kuo tarėsi dėl ginčo turto pirkimo, tiek kam perdavinėjo pinigus. Toks ieškovės nenuoseklumas sudarė pakankamą pagrindą jos paaiškinimus vertinti kritiškai ir pareikštą kreditorinį reikalavimą laiko nepagrįstu. Liudytojų parodymai nėra tokio pobūdžio, patikimumo ir pakankamumo, kad patvirtintų ieškovės nenuosekliai dėstomą poziciją dėl ginčo sodybos ir 6 ha žemės pirkimo. Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo faktą įrodinėti liudytojų parodymais iš esmės yra negalima, o įstatymo nustatytais atvejais notarinės formos sandorio formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį (CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 1.93 straipsnio 2 dalis, 6.393 straipsnis)
15. Teismas vertino, kad ieškovė savo teiginius dėl ginčo sodybos ir 6 ha ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo su E. D. grindžia netiesioginiais, nuo pagrindinio įrodinėjimo dalyko loginiu ryšiu nutolusiais, nenuosekliais įrodymais, neleidžiančiais daryti pakankamai tikėtinos išvados apie teisinių nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo santykių tarp ieškovės ir E. D. susiformavimą. Ieškovė nebuvo rūpestinga ir atidi, mokėdama jos nurodomas pinigų sumas be jokių rašytinių, leistinų įrodymų, todėl teismas konstatavo, jog ji neįrodė šių sumų sumokėjimo fakto.
16. Dėl nuomos sutarties atnaujinimo CK 6.566 straipsnio 1 dalyje pagrindu. Teismas sprendė, kad šiuo atveju neegzistuoja tiesinis ir faktinis pagrindas atnaujinti 2015 m. liepos 3 d. nuomos sutartį, nes nėra visų trijų CK 6.566 straipsnyje numatytų taikymo prielaidų – byloje nėra duomenų, kad atsakovė sudarė to paties daikto nuomos sutartį su kitu asmeniu. Kiekviena sutarties šalis turi teisę laisvai apsispręsti dėl sutartinių santykių, draudžiama kitą asmenį versti sudaryti sutartį, išskyrus, kai šią pareigą nustato įstatymas ar savanoriškas įsipareigojimas.
17. Dėl 2015 m. liepos 3 d. privačios žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia. Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų galima matyti, kokia ginčo žemės sklypo dalis, kokioje teritorijos dalyje ir kokių išmatavimų bei ribų buvo jai išnuomota. Nesant žemės sklypo plano ar schemos, yra neaišku, kurioje ginčo žemės sklypo vietoje yra 6 ha dydžio žemės sklypo dalis, kuri buvo išnuomota ieškovei. Dėl to teismas laikė, kad 2015 m. liepos 3 d. privačios žemės nuomos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir yra niekinis bei negaliojantis nuo jo sudarymo momento sandoris (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).
18. Teismas taip pat nurodė, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog ieškovė E. D., o po to jo turto paveldėtojai – atsakovei, mokėjo kokį nors nuomos mokestį, ar kitas pinigų sumas, be to, sutartis yra pasibaigusi dar 2020 m. liepos 3 d. Teismas sprendė, kad pripažinus sutartį negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, ieškovės interesai dėl žemės naudojimosi nebūtų pažeisti, todėl šiuo konkrečiu atveju restitucijos netaikė (CK 6.145 straipsnio 2 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
19. Apeliaciniu skundu ieškovė G. S. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad 2020 m. rugpjūčio 6 d. ieškovės atsakovei adresuotas pranešimas nėra tinkamas kreditorinių įsipareigojimų išviešinimui. Bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, kuriomis nesirėmė teismas, priimdamas sprendimą, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 14 straipsnio, 177 straipsnio nuostatas. 2021 m. rugsėjo 21 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, jog velionės B. D. paveldėjimo klausimus pradėjo tvarkytis tik tada, kai sužinojo apie tai, jog ieškovė neturi nuosavybės teisės į ginčo objektus – ji manė, jog ieškovė yra susitvarkiusi nuosavybę, t. y. pati atsakovė dar 2019 m. žinojo apie ieškovės reiškiamus reikalavimus ir turtines teises į ginčo turtą.
1.2. Nepaisant to, jog ieškovei ir buvo žinoma apie E. D. ir B. D. mirtį anksčiau, tačiau iki pat teisminio ginčo pradžios, palikėjų įpėdiniai nebuvo pateikę ieškovei, kaip faktiškai valdančiam asmeniui ginčo turtą, jokių dokumentų apie tai, kad būtent atsakovė priims palikimą. Pirmosios instancijos teismas neteisingai ir nepagrįstai nustatė, kad yra suėjęs naikinamasis terminas dėl kreditorinio reikalavimo pareiškimo B. D. palikėjams, o taip pat nepagrįstai konstatavo, jog nėra nustatyta svarbių kreditorinių reikalavimų praleidimo priežasčių. Būtent aktyvūs ir kryptingi atsakovės veiksmai, lėmė ieškovės apribotas galimybes pareikšti kreditorinį reikalavimą velionių E. D. ir B. D. paveldėtojams, nes jie, galimai siekdami išvengti ieškovės turimų reikalavimų į velionių turtą, kryptingai vengė išsiviešinti, nebendradarbiavo su ieškove, vengė pateikti jų paveldėjimo teisę ar nuosavybės teisę pagrindžiančius dokumentus ir pan. Būtent nesąžiningi atsakovės veiksmai lėmė ieškovės kreditorinių reikalavimų pareiškimo termino praleidimo priežastis. Teismas, priimdamas sprendimą, išvis nevertino atsakovės nesąžiningumo, kaip esminio faktoriaus lėmusio ieškovės termino praleidimo priežastis.
1.3. Priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, piniginių lėšų perdavimo faktas E. D. ir B. D. šioje civilinėje byloje buvo įrodytas ir pagrįstas tiek liudytojų R. D., R. V., A. M. paaiškinimais, tiek ir kita rašytine bylos medžiaga – paskolos sutartimi, kurios sudarymo metu, visi pasirašę asmenys patvirtino, jog ieškovės paskolintos lėšos buvo perduotos E. D.. Ieškovės pateikta jos gyvenamojo būsto pirkimo–pardavimo sutartis, pagrindžia ir įrodo aplinkybę, jog ji nagrinėjamu laikotarpiu turėjo pakankamai lėšų, tiek ir ginčo nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandoriui, tiek ir mokėjimams už žemės sklypo nuomą, pagal teismui pateiktą tarp ieškovės ir E. D. sudarytą žemės nuomos sutartį. Teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė CPK 14 straipsnio, 177 straipsnio nuostatas.
1.4. Pirmosios instancijos teismas sprendime kaip ir pripažįsta, jog dalis ieškovės piniginių lėšų buvo perduotos B. D. ir E. D., tos lėšos buvo skirtos, ne nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandoriui, o ginčo žemės ar sodybos nuomai. Teismui, priimant sprendimą, pripažinti negaliojančia 2015 m. liepos 3 d. privačios žemės nuomos sutartį, turėjo būti išspręstas klausimas ir dėl restitucijos taikymo. Nors teismas rėmėsi kasacinio teismo praktika, kurio išaiškinta, kad be bendraturčio sutikimo sudarytas sandoris yra niekinis, tačiau nebuvo atsižvelgta į tai, jog pagal paties teismo iniciatyva dar 2021 m. balandžio 20 d. VĮ Registrų centro į bylą pateikto ginčo žemės sklypo išrašo duomenis, juridiniai faktai apie kitus bendraturčius ir jų nuosavybę nekilnojamojo turto registre įregistruoti jau po 2015 m. liepos 3 d. privačios žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo, t. y. tik nuo 2015 m. rugsėjo 29 d., todėl atskiras bendraturčių sutikimas sudaryti žemės nuomos sutartį šiuo atveju nebuvo reikalingas.
1.5. Nei viena iš ginčo šalių nereikalavo privačios žemės sutarties pripažinti negaliojančia, bylos nagrinėjimo metu nei vienas iš žemės sklypo bendraturčių nenurodė, jog būtų koks nors ginčas tarp bendraturčių ir / ar ieškovės dėl žemės sklypo dalies naudojimosi tvarkos, naudojamo ploto ribų. Nuomos laikotarpiu ieškovei taip pat nebuvo pareikšta jokių pretenzijų dėl ginčo žemės nuomos. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą veikė ultra vires, tuo pačiu pažeisdamas CK 6.156 šalių sutarties laisvės principą – jog šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams.
1.6. Pirmosios instancijos teismo nurodomo žemės sklypo plano prie privačios žemės sklypo nuomos sutarties nebuvimas šioje byloje, savaime nereiškia, jog toks planas neegzistavo privačios žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo metu ir jo neturi atsakovė. Šių aplinkybių nagrinėjamoje byloje teismas netyrė, nors ex oficio priimdamas sprendimą dėl privačios žemės sklypo nuomos sutarties negaliojimo, tokią pareigą turėjo. Dėl šių teismo padarytų CPK pažeidimų, buvo pilnai ir išsamiai neištirtos visos bylai teisingai išnagrinėti reikšmingos aplinkybės ir priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas.
1.7. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ieškovės prašymą atidėti bylos nagrinėjimą iki bus išspręsta byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kurioje atsakovė įrodinėjo, jog po palikėjos B. D. mirties priėmė palikimą. Dėl tos pačios priežasties, teismas, priimdamas sprendimą, nusprendė dėl asmenų, neįtrauktų į šios civilinės bylos nagrinėjimą (užvestame teisminiame procese dėl palikimo priėmimo pradėjus faktiškai jį valdyti gali atsirasti kiti, nei dabar esantys, B. D. turto paveldėtojai), materialiųjų teisių ir pareigų, kas sudaro savarankišką pagrindą sprendimą panaikinti ir / ar atsiradus tretiesiems asmenims – atnaujinti procesą byloje.
20. Atsakovė D. J. pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovė nurodo, kad ieškovės apeliacinis skundas iš esmės yra grindžiamas tais pačiais argumentais ir motyvais, kurie buvo nurodyti jos patikslintame ieškinyje. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, atskleidė bylos esmę, detaliai išnagrinėjo minėtus argumentus ir motyvus, bei savo sprendimą aiškiai motyvavo, t. y. pasisakė dėl esminių ieškinio argumentų ir nurodė, kodėl jiems nepritaria. Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
22. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl termino atnaujinimo pareikšti kreditorinį reikalavimą mirusio skolininko įpėdiniams bei skolininkui priklaususio turto nuomininko interesų gynimo.
Dėl termino atnaujinimo pareikšti kreditorinį reikalavimą
23. CK 5.63 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Trijų mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimams pareikšti teismas gali pratęsti, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau, kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis).
24. Palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1 dalis, 4 dalis) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011).
25. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę nustatytą terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).
26. Nagrinėjamojoje byloje ieškovė (apeliantė) G. S. įrodinėja, kad 2005 m. sudarė susitarimus, kurių pagrindu iš B. D. ketino įsigyti statinius: gyvenamąjį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinį pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bei iš E. D. ketino įsigyti 60000/149300 dalis (6 ha) 14,9300 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) . Ieškovės teigimu, ji už ketinamą įsigyti turtą sumokėjo 20 000,00 Lt (5 792,40 Eur) (2 000,00 Lt (579,24 Eur) už sodybą, 4 000,00 Lt (1 158,48 Eur) už 4 ha žemės ir 14 000,00 Lt (4 054,68 Eur) už papildomai nupirktus 2 ha žemės). Galutinai su E. D. atsiskaityta 2012 m. balandžio 11 d. pinginėmis lėšomis, gautomis paskolos sutarties pagrindu iš A. M..
27. Iš byloje esančių duomenų teisėjų kolegija nustatė, kad B. D. mirė (duomenys neskelbtini), o E. D. mirė (duomenys neskelbtini) todėl kreditoriniai reikalavimai, sutinkamai su CK 5.63 straipsnio 1 dalies nuostatomis B. D. įpėdiniams turėjo būti pareikšti iki (duomenys neskelbtini) ir E. D. įpėdiniams iki (duomenys neskelbtini)Palikimą, tiek po B. D., tiek po E. D. mirties, 2019 m. gegužės 13 d. paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, priėmė atsakovė D. J.. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė apie skolininkų mirties faktus sužinojo jų mirties dieną. Ieškovė 2021 m. balandžio 15 d. kreipėsi į teismą dėl praleisto įstatyme nustatyto termino atnaujinimo, nurodydama, kad terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti yra praleistas esant svarbioms termino praleidimo priežastims.
28. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovės prašymo, sprendė, kad reikalavimas atsakovei D. J. dėl termino kreditoriaus reikalavimams pareikšti po B. D. mirties – (duomenys neskelbtini), pareikštas praėjus CK 5.63 straipsnio 4 dalyje įtvirtinam naikinamajam terminui. Be to, pirmosios instancijos teismo vertino, kad ieškovės tikėjimas, jog atsakovė perrašys galimai ieškovės nupirktą ginčo sodybą ir 6 ha ginčo žemės sklypą, negali būti vertinama kaip aplinkybė objektyviai sutrukdžiusi laiku pareikšti kreditorinį reikalavimą E. D. įpėdinei D. J.. Nesutikdama su skundžiamu teismo sprendimu, ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriame iš esmės nurodo, kad atsakovė vengė išviešinti aplinkybes, jog būtent ji priėmė palikimą, todėl apie palikimo priėmimą ieškovei tapo žinoma tik 2020 m. spalio 6 d., t. y, nuo to momento, kada atsakovė pareikalavo turto, kuriuo ji naudojosi.
29. Įstatymai nedetalizuoja „svarbios priežasties“ sąvokos, todėl kokios priežastys laikytinos pateisinančiomis termino praleidimą, formuojamos teismų praktikoje. Sprendžiant, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, vertintinas svarbia priežastimi nurodomų aplinkybių pobūdis: tai gali būti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pvz., teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-701/2015).
30. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka, kad ieškovei iki 2020 m. spalio 6 d. nebuvo pareikštos pretenzijos dėl jos naudojimo turto grąžinimo, tačiau nuosavybės teisių įsigijimo-perleidimo sandorio įstatymo nustatyta tvarka nesudarymo faktas yra pakankamai objektyvi priežastis domėtis, kas turi teisę paveldėti turtą, kurį ketino įsigyti ieškovė. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad sandorį dėl nuosavybės teisių įsigijimo ketino sudaryti tiek su B. D., tiek su E. D.. Ieškovė pripažino, kad ji suvokė nuomos sutarties, kurios pagrindu naudojosi palikėjų turtu, ir pirkimo–pardavimo sutarties skirtumais, taip pat, kad sandoris dėl nuosavybės teisių perleidimo į turtą, kuriuo ji naudojosi, įstatymų nustatyta tvarka nebuvo įgyvendintas.
31. Byloje nustatytos aplinkybės, jog ieškovė dalyvavo abiejų palikėjų laidotuvėse, kad jai buvo žinoma, kokie giminaičiai ir koks šių asmenų giminystės ryšis, kurie rūpinosi asmenų, kurių turtu naudojosi ieškovė, laidotuvėmis, taip pat ieškovės suvokimas, kad nuosavybės teisių į turtą, kuriuo ji naudojosi, ji (ieškovė) nėra įgijusi, įgalina spręsti, kad ieškovė nuo palikėjų mirties momento, manydama, kad palikėjai nėra įvykdę savo prievolių, per įstatymo nustatytus terminus privalėjo imtis veiksmų ir priemonių palikėjų paveldėtojams išsiaiškinti ir / ar įstatymo nustatyta kita tvarka pareikšti jiems savo reikalavimus (CK 5.65 straipsnio 1 dalis).
32. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė iš esmės nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, gindama savo, kaip kreditorės, interesus. Ieškovės tikėjimas, jog palikėjų įpėdinis sudarys ginčo turto perleidimo sandorius, nesudaro pagrindo išvadai, kad egzistavo objektyvios, sukliudžiusios įstatymo nustatytu terminu pareikšti reikalavimus palikėjo įpėdiniui, priežastys. Sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškovė yra praleidusi naikinamąjį trejų metų terminą reikšti reikalavimą B. D. įpėdiniams, taip pat ir su teismo išvada, kad ieškovė nesielgė atidžiai ir rūpestingai, t. y. net ir įpėdinei (atsakovei) pareiškus reikalavimą dėl turto grąžinimo, dėl termino pareikšti kreditorinį reikalavimą atnaujinimo į teismą kreipėsi po šešių mėnesių. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai nepagrįstai ilgas laiko tarpas, rodantis nepateisinamą kreditoriaus delsimą ir nerūpestingumą (CPK 185 straipsnis). Be to, ieškovės įvardijamos aplinkybės, kad ginčo turto naudojimasis nuomos sutarties pagrindu jai sudarė pagrindą manyti, jog įpėdiniai nereikš pretenzijų į ieškovės naudojamą turtą ir sudarys turto perleidimo sandorį, nesudaro pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog ieškovė nėra praleidusi termino dėl kreditorinio reikalavimo pareiškimo. Taigi, ieškovei nenurodžius jokių objektyvių ir pripažintinų svarbiomis trijų mėnesių termino, skaičiuotino nuo skolininko mirties, praleidimo priežasčių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatnaujino ieškovei praleisto termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti.
Dėl 2015 m. liepos 3 d. privačios žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia ir nuomos sutarties atnaujinimo
33. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė 2015 m. liepos 3 d. nuomos sutarties, sudarytos su E. D., pagrindu naudojosi 60000/149300 dalimi žemės sklypo, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), esančia (duomenys neskelbtini); nuomojamo sklypo plotas 6 hektarai, nuomos sutartimi sulygta nuomos kaina – 300,00 Lt (86,89 Eur) per metus už vieną hektarą. Nuomos sutartis įregistruota VĮ Registrų centre. Nuomos sutartis pabaigė 2020 m. liepos 3 d.
34. Nuomos sutartis yra konsensualinė, ji įsigalioja nuo sutarties pasirašymo dienos, todėl sutartį pasirašius, jos šalims atsiranda teisės ir pareigos, kurias šalys privalo tinkamai ir laiku vykdyti (CK 6.256 straipsnis). Nuomos sutartimi viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti nuomininkui turtą laikinai valdyti ir naudoti už mokestį, o kita šalis (nuomininkas) – mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į CK 6.477 straipsnio 1 dalyje pateiktą nuomos sutarties sampratą, darytina išvada, kad esminės tokios sutarties sąlygos yra konkretus nuomojamas turtas ir nuomos mokestis. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagrindinė nuomotojo pareiga yra perduoti nuomininkui (ieškovei) sutarties sąlygas ir daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą (CK 6.483 straipsnio 1 dalis), o nuomininko pareiga – mokėti nuomos mokestį (CK 6.487 straipsnio 1 dalis), naudotis daiktu pagal paskirtį (CK 6.489 straipsnio 1 dalis), grąžinti jį savininkui pasibaigus nuomos santykiams (CK 6.499 straipsnio 1 dalis).
35. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų, iš kurių, teismo vertinimu, būtų galimybė matyti, kokia žemės sklypo dalis, kokioje teritorijos dalyje ir kokių išmatavimų bei ribų buvo jai išnuomota, sprendė, kad nesant žemės sklypo plano ar schemos, yra neaišku, kurioje ginčo žemės sklypo vietoje yra 6 ha dydžio žemės sklypo dalis, kuri buvo išnuomota ieškovei. Nustatęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) pripažino nuomos sutartį niekine ir negaliojančia bei taikė sandorio negaliojimo teisinius padarinius. Su šiais pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais teisėjų kolegija sutikti pagrindo neturi. CK 6.477 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, jog nuomos sutartyje turi būti nurodytas daiktas ar jo požymiai, leidžiantys nustatyti daiktą, kurį nuomotojas privalo perduoti nuomininkui. Tačiau minėtoje teisės normoje taip pat nurodyta, jog nuomos sutartis laikoma nesudaryta tik tuomet, jei nuomos sutarties dalyko negalima nustatyti, remiantis kitais požymiais.
36. Nagrinėjamos bylos atveju nėra ginčo, kad nuomotojui E. D. nuosavybės teise priklausęs žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas ir įregistruotas įstatymo nustatyta tvarka. Iš pateiktos žemės nuomos sutarties turinio nustatyta, kad pasirašydamos nuomos sutartį šalys nurodė nuomojamojo daikto unikalų numerį, jo buvimo adresą, sutartyje įvardintas nuomos objekto konkretus plotas, todėl teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nėra galimybės identifikuoti nuomos sutarties dalyko.
37. Šioje byloje nustatytos aplinkybės įgalina spręsti, kad sutarties galiojimo metu tiek tarp sutarties šalių, tiek dėl žemės sklypo bendraturčių ginčas dėl nuomos objekto, taip pat ir dėl sutarties pasibaigimo pagrindo nebuvo kilęs. Ieškovė sutartį sudarė turėdama tikslą naudoti E. D. bendrosios nuosavybės teise priklausančio sklypo dalį, nuomos mokesčio dydis buvo siejamas su išnuomoto sklypo dydžiu. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad sutartį įregistravus VĮ Registrų centre, sutarties sudarymo metu aptarus nuomojamo daikto plotą, išsamiau identifikuoti nuomojamą daiktą šalims poreikis nekilo, todėl nustačius, jog ieškovei nebuvo sudarytos kliūtys faktiškai naudotis sutarties dalyku, aplinkybė, jog, sudarius sutartį, nebuvo pridėta žemės sklypo schema, kurioje turėjo būti nurodyta nuomojamo žemės sklypo dalis, nagrinėjamos bylos atveju, nesudaro pagrindo nuomos sutartį pripažinti niekine (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).
38. Nuomininkas, tvarkingai vykdęs pagal nuomos sutartį prisiimtas pareigas, pasibaigus sutarties terminui, turi pirmenybės teisę palyginti su kitais asmenimis atnaujinti sutartį (CK 6.482 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė ieškinį teisme, jame suformulavo atsakovei reikalavimą atnaujinti ir pratęsti 2015 m. liepos 3 d. sudarytos 69300/149300 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį dar 6 metų laikotarpiui, t. y. iki 2026 m. liepos 3 d., į nuomos kainą įskaitant jau faktiškai E. D. ir B. D. iš ieškovės ankstesniais laikotarpiais gautas pinigų sumas.
39. CK 6.842 straipsnyje įtvirtinta nuomininko pirmenybės teisė atnaujinti sutartį teisė. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatą, nuomininkas, tvarkingai vykdęs pagal nuomos sutartį prisiimtas pareigas, pasibaigus sutarties terminui, turi pirmenybės teisę, palyginti su kitais asmenimis, atnaujinti sutartį. CK 6.482 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuomotojas privalo per nuomos sutartyje numatytą terminą raštu pranešti nuomininkui apie šio teisę sudaryti nuomos sutartį naujam terminui, o jei toks terminas nenumatytas, – per protingą terminą iki nuomos sutarties pabaigos.
40. Teisėjų kolegija nustatė, kad nuomos sutarties pabaiga 2020 m. liepos 3 d., byloje nėra pateikta įrodinėjimo priemonių, kad atsakovė, pasibaigus nuomos sutarties terminui, ketina sudaryti ar sudarė jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo nuomos sutartį. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pasibaigus ieškovės ir atsakovės sudarytai nuomos sutarčiai ir nuomotojai neketinant toliau nuomoti ginčo žemės sklypo, neliko nuomos objekto. Esant išreikštai nuomotojo valiai daikto nenuomoti, nuomininko siekis atnaujinti nuomos santykius, nesudaro pagrindo nuomos sutarties terminui atnaujinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės pareikštas reikalavimas atnaujinti (pratęsti) nuomos sutartį pažeidžia CK 6.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą draudimą versti kitą asmenį sudaryti sutartį, todėl patenkinus tokį ieškovės reikalavimą būtų pažeistas sutarties laisvės principas.
41. Teisiškai reikšmingais ir pagrįstais nepripažintini apeliacinio skundo argumentai, kuriais nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ieškovės prašymą atidėti bylos nagrinėjimą iki bus išspręsta byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kurioje atsakovė įrodinėjo, jog po palikėjos B. D. mirties priėmė palikimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismuose nėra ginčijamas atsakovės nuosavybės teisių į ginčo turtą atsiradimo pagrindas, iš teismų sistemos LITEKO duomenų teisėjų kolegija nustatė, kad teismo sprendimas, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, yra įsiteisėjęs, todėl atsakovė D. J. yra tinkama atsakovė pagal ieškovės pareikštus reikalavimus ir šiuo atveju, išsprendus ieškovės reikalavimus teismas dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų nesprendė.
42. Nagrinėjamojoje byloje pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo ex officio (pagal pareigas) pripažinti nuomos sutartį niekine ir negaliojančia, tačiau sutinkant su teismo išvada, kad ieškovė neįrodė, jog terminą pareikšti kreditorinį reikalavimą mirusių skolininkų įpėdinei praleido dėl svarbių priežasčių, taip pat, kad atsakovė pažeidė įstatyme įtvirtintą buvusios nuomininkės pirmenybės teisę palyginti su kitais asmenimis toliau nuomotis žemės sklypą, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės reikalavimus atmetė. Esant byloje nustatytų aplinkybių visumai ir remdamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas ieškovės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, o Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. pakeisti, panaikinant sprendimo dalį, kuria pripažinta negaliojančia 2015 m. liepos 3 d. privačios žemės nuomos sutartis dėl 6 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp ieškovės G. S. ir E. D. nuo šio susitarimo sudarymo momento, netaikant restitucijos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
43. Kadangi pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės byloje pareikštų reikalavimų, o nuomos sutartis ex officio (pagal pareigas) pripažinta teismo iniciatyva, todėl teisėjų kolegijai nusprendus šią sprendimo dalį panaikinti, šalių patirtos pirmosios instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos, kadangi laimėjusiąją ginčo šalimi (apsigynusia nuo ieškovės pareikštų materialinių reikalavimų) yra laikytina atsakovė.
44. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės apeliacinį skundą patenkinus iš dalies ir panaikinus sprendimo dalį, kuria teismas nuomos sutartį pripažino niekine ex officio (pagal pareigas), ieškovės apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, kadangi teismo sprendimo dalis, kuria atmesti jos pirmosios teisme pareikšti reikalavimai, palikta nepakeista. Apeliacinės instancijos teisme ginčą laimėjusia šalimi taip pat laikytina atsakovė, todėl ieškovei jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteisiamos. Tuo tarpu atsakovė nėra pateikusi į bylą jos apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų ir jas pagrindžiančių įrodymų, todėl teisėjų kolegija dėl jų atlyginimo nesprendžia ir plačiau nepasisako.
45. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.
n u t a r i a :
Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimo dalį, kuria pripažinta negaliojančia 2015 m. liepos 3 d. privačios žemės nuomos sutartis dėl 6 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp ieškovės G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuo šio susitarimo sudarymo momento, netaikant restitucijos.
Likusią Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Gintautas Koriaginas
Albina Rimdeikaitė
Egidijus Tamašauskas