Civ. byla Nr. 2-2655-589/2012

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00724-2012-1

Procesinio sprendimo kategorija  63;113.1;116.4

(S)

                                 PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

                                     S P R E N D I M A S

                            LIETUVOS  RESPUBLIKOS  VARDU

                                         2012 m. spalio  15 d.

                                          Panevėžys

              Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Rita Dambrauskaitė,

sekretoriaujant Vilmai Bučaitei,

nedalyvaujant ieškovams J. P. ir S. P.,

dalyvaujant ieškovų atstovei advokato padėjėjai J. M.,

atsakovui R. I.

atsakovo atstovui advokato padėjėjui R. V.,

trečiojo asmens UAB „Sadiras“ atstovui S. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. P. ir S. P. ieškinį atsakovui R. I. dėl skolos priteisimo ir atsakovo R. I. priešieškinį ieškovams J. P. ir S. P. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir neturtinės žalos priteisimo, ir

n u s t a t ė :

Ieškovė J. P. prašo priteisti iš atsakovo R. I. 20000 Lt skolos, 3600 Lt delspinigių ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad tarp ieškovės J. P. ir atsakovo R. I. susiklostė sutartiniai paskolos santykiai – ieškovė suteikė atsakovui 20000 Lt paskolą, kurią atsakovas įsipareigojo ieškovei grąžinti iki 2002 m. gruodžio 23 d. Paskolos grąžinimo užtikrinimui 2002 m. vasario 25 d. atsakovo valdoma bendrovė UAB „Sadiras“ su ieškove sudarė laidavimo sutartį, kuria laiduotojas UAB „Sadiras“ įsipareigojo neatlygintinai atsakyti ieškovei, jeigu atsakovas neįvykdys visos ar dalies savo prievolės, t.y. negrąžins paskolos sumos per nustatytą terminą. Toje pačioje sutartyje šalys taip pat nustatė ir pagrindines paskolos sutarties sąlygas bei šalių įsipareigojimus – ieškovė J. P. paskolino atsakovui 20000 Lt, o atsakovas įsipareigojo grąžinti paskolos sumą iki 2002 m. gruodžio 23 d. Laiku negrąžinęs paskolos atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovei 0,1 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną. Todėl atsižvelgiant į šešių mėnesių ieškinio senaties terminą, delspinigių suma už negrąžintą paskolą sudaro 3600 Lt.

Ieškovas S. P. prašo priteisti iš atsakovo R. I. 40000 Lt skolos ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad tarp ieškovo S. P. ir atsakovo R. I. susiklostė sutartiniai paskolos santykiai – ieškovas suteikė atsakovui 40000 Lt paskolą, kurią atsakovas įsipareigojo ieškovui grąžinti. Paskolos grąžinimo užtikrinimui 2002 m. vasario 25 d. atsakovo valdoma bendrovė UAB „Sadiras“ su ieškovu sudarė laidavimo sutartį, kuria laiduotojas UAB „Sadiras“ įsipareigojo neatlygintinai atsakyti ieškovui, jeigu atsakovas neįvykdys visos ar dalies savo prievolės, t.y. negrąžins paskolos sumos. Toje pačioje sutartyje šalys taip pat nustatė ir pagrindines paskolos sutarties sąlygas bei šalių įsipareigojimus – ieškovas S. P. paskolino atsakovui 40000 Lt, o atsakovas įsipareigojo grąžinti paskolos sumą.

              Ruošiantis bylos nagrinėjimui ieškovai savo reikalavimus patikslino bei nurodė, kad vadovaujantis CPK  140 straipsnio 1 dalimi atsisako dalies ieškinio reikalavimų ir prašo šioje dalyje civilinę byla nutraukti. Ieškovas S. P. atsisakė reikalavimo priteisti iš atsakovo 40000 Lt skolos, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė J. P. atsisakė reikalavimo priteisti iš atsakovo 10040 Lt skolos, 1787,28 Lt delspinigių. 2012 m. balandžio 24 d. teismas priėmė nutartį, kuria civilinę bylą dalyje pagal ieškovo S. P. ieškinį atsakovui R. I. dėl  40 000 Lt skolos,  5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo dienos priteisimo ir bylinėjimo išlaidų, bei civilinę bylą dalyje pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovui R. I. dėl 10 040 Lt skolos,  1787,28 Lt delspinigių išieškojimo, nutraukė.

Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašo atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad jis ir ieškovės J. P. sutuoktinis S. P. įkūrė bendrovę UAB „UAB „Sadiras“, kurios direktoriumi buvo paskirtas ieškovas S. P.. S. P. valdė 450 bendrovės paprastųjų akcijų, kas sudarė 50% visų bendrovės akcijų. Jam būnant direktoriumi, bendrovėje buvo nustatyti nemaži trūkumai, įsiskolinimai kreditoriams, todėl, bendrovėje kilo ginčas su S. P., kurio metu buvo iš jo reikalaujama padengti nuostolius ir pasitraukti iš verslo. S. P. sutiko atsakovui parduoti akcijas, tačiau akcijų perleidimo dieną į bendrovės kontorą atvyko su trimis nepažįstamais vyriškiais, kurie atsakovui ir atsakovo šeimos nariams grasino susidorojimu ir privertė atsakovą pasirašyti dvi paskolos sutartis. Pagal vieną sutartį atsakovas neva pasiskolino iš S. P. 40000 Lt, pagal kitą sutartį atsakovas neva pasiskolino 20 000 Lt iš J. P., nors nei iš ieškovo S. P. nei iš ieškovės J. P. niekada jokių pinigų nesiskolino. Paskolos sutartis, kaip ir laidavimo sutartis jau paruoštas atsivežė S. P.. Už pagal paskolos sutartis neva suteikiamas paskolas turėjo laiduoti UAB „UAB „Sadiras““, todėl atsakovas, verčiamas S. P. atsivestų vyriškių, 2002 m. vasario 25 d. pasirašė S. P. paruoštą sprendimą, kuriuo UAB „UAB „Sadiras“ buhalterę atsakovas  įgaliojo pasirašyti laidavimo sutartį. Prie ieškinio ieškovai nepridėjo 2002 m. vasario 25 d. paskolos sutarčių pagal kurias atsakovui kilo pareiga jiems grąžinti 60000 Lt. Ieškovų teiginiai apie tai, kad laidavimo sutartys, kurias ieškovai pateikia teismui, laikytinos paskolos sutartimis yra nepagrįsti, kadangi buvo sudarytos paskolos sutartys, kurios, po paskolos grąžinimo, greičiausiai buvo grąžintos atsakovui. Tiksliai paskolos sutarčių grąžinimo fakto nepamena, nes praėjo ilgas laiko tarpas. Turi išsaugojęs tik šių sutarčių kopijas, originalų neranda. Dėl to daro išvadą, kad ieškovai neturi originalių paskolos sutarčių, todėl ir negali jos pateikti teismui, o laidavimo sutartis bando pateikti teismui kaip paskolos sutartis ir dar kartą siekia nepagrįstai išsireikalauti iš atsakovo 60000 Lt. Byloje pateiktos laidavimo sutartys, remiantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, laikytinos būtent laidavimo sutartimis, o ne paskolos sutartimis. Pažymi, kad bijodamas dėl savo ir šeimos narių sveikatos dėl tokių S. P. veiksmų, į policiją nesikreipė, sandorių neginčijo ir neva pasiskolintas pinigų sumas, t.y. 40000 Lt ir 20000 Lt grąžino iki 2003 m. gegužės 30 d. S. P., kuris gavęs kiekvieną atsakovo įmoką pasirašydavo raštelyje, kad pinigus gavo, todėl laikytina, kad atsakovas įsipareigojimus kreditoriams (ieškovams) yra įvykdęs pilnai. Tai patvirtina ir S. P. 2003 m. gegužės 30 d. raštelyje nurodydamas, kad „Atsiskaitėme pilnai, pretenzijų neturiu“. Atsakovas nurodo, kad per visišką atsitiktinumą neišmetė raštelių su S. P. parašu, kuriuose atsispindi piniginių įmokų S. P. mokėjimas. Iš raštelių, kurie patvirtina atsiskaitymą su ieškovais matyti, kad S. P. pinigus mokėjo kas mėnesį po 1000 Lt, kaip ir buvo numatyta paskolos sutartyje dėl 40000 Lt paskolos. Pažymi, kad jo grąžinamos piniginės lėšos buvo šeimos turtas (LR CK 3.87 str. 2 d., 3.88 str. 1 d.), todėl nors rašteliuose, įrodančiuose piniginių lėšų grąžinimą pasirašo S. P., laikytina, kad kreditas grąžintas ir J. P., kadangi mokėjo pinigus šeimai. Tai, kad pagal pasirašytas 2002 m. vasario 25 d. paskolos sutartis atsakovas negavo pinigų, jo nuomone akivaizdžiai parodo aplinkybės, kad tą pačią dieną, t.y. 2002 m. vasario 25 d. kuomet atsakovui neva buvo suteikti du kreditai - 20000 Lt ir 40000 Lt, atsakovas išmokėjo S. P., kaip paskolos grąžinimą 4500 Lt. Atsakovas mano, kad iš jo nurodytų aplinkybių aiškiai matyti, kad ieškovai be pagrindo kreipdamasi į teismą dėl jau grąžintos skolos priteisimo, neturėdama paskolos sutarties, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 95 str. kiekvienam ieškovui turėtų būti paskirta po 20 000 Lt bauda, o pusę tos baudos priteista atsakovui.

Atsakovas priešieškiniu prašo atnaujinti ieškinio senaties terminą priešieškiniui paduoti, pripažinti negaliojančiomis 2002 m. vasario 25 d. paskolos sutartis, sudarytas tarp atsakovo ir ieškovų dėl 20000 Lt ir 40000 Lt paskolų suteikimo, taikyti restituciją, priteisti iš ieškovų 29750 Lt palūkanų, procesines palūkanas, 10000 Lt neturtinę žalą bei bylinėjimosi išlaidas. Prašydamas atnaujinti ieškinio senatį atsakovas nurodo, kad LR CK 1.125 str. numato 10 metų ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos (LR CK 1.127 str.). Todėl šiuo atveju ieškinio senatis suėjo 2012 m. vasario 25 d. Per laikotarpį nuo paskolos sutarčių sudarymo iki ieškinio senaties termino suėjimo 2012 m. vasario 25 d. minėtų sutarčių neginčijo, nes buvo sumokėjęs pinigus ir buvo įsitikinęs, kad viskas baigėsi dar 2003 m. gegužės 30 d., kuomet sumokėjo paskutinę įmoką, tačiau 2012 m. kovo 15 d. ir 2012 m. kovo 28 d. gavęs ieškinius suvokė, kad ir toliau iš jo prievartaujamas turtas, todėl nusprendė gintis, tačiau tuo metu jau buvo suėję ieškinio senaties terminai minėtiems sandoriams pripažinti negaliojančiais. Mano, kad ieškovų vykdomi nusikalstami veiksmai, kuomet sukčiaujant apgaulė naudojama prieš asmenis, turinčius spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, t.y. teisėjus, yra pakankamas pagrindas atnaujinti terminą ieškiniui paduoti (LR CK 1.131 str. 2 d.), kadangi neatnaujinus šio termino negalės tinkamai įgyvendinti savo teisės ir gintis nuo nepagrįstų ieškinių pareiškimo. Motyvuodamas priešieškinį atsakovas nurodė, kad jis ir ieškovės J. P. sutuoktinis S. P. įkūrė bendrovę UAB „Sadiras“, kurios direktoriumi buvo paskirtas ieškovas S. P.. S. P. valdė 450 bendrovės paprastųjų akcijų, kas sudarė 50% visų bendrovės akcijų. Jam būnant direktoriumi, bendrovėje buvo nustatyti nemaži trūkumai, įsiskolinimai kreditoriams, todėl, bendrovėje kilo ginčas su S. P., kurio metu buvo iš jo reikalaujama padengti nuostolius ir pasitraukti iš verslo. S. P. sutiko atsakovui parduoti akcijas, tačiau akcijų perleidimo dieną į bendrovės kontorą atvyko su trimis nepažįstamais vyriškiais, kurie atsakovui ir atsakovo šeimos nariams grasino susidorojimu ir privertė atsakovą pasirašyti dvi paskolos sutartis. Pagal vieną sutartį atsakovas neva pasiskolino iš S. P. 40000 Lt, pagal kitą sutartį atsakovas neva pasiskolino 20 000 Lt iš J. P., nors nei iš ieškovo S. P. nei iš ieškovės J. P. niekada jokių pinigų nesiskolino. Paskolos sutartis, kaip ir laidavimo sutartis jau paruoštas atsivežė S. P.. Už pagal paskolos sutartis neva suteikiamas paskolas turėjo laiduoti UAB „Sadiras“, todėl atsakovas, verčiamas S. P. atsivestų vyriškių, 2002 m. vasario 25 d. pasirašė S. P. paruoštą sprendimą, kuriuo UAB „Sadiras“ buhalterę atsakovas  įgaliojo pasirašyti laidavimo sutartį. Bijodamas dėl savo ir šeimos narių sveikatos dėl tokių S. P. veiksmų į policiją nesikreipė, sandorių neginčijo, ir neva pasiskolintas pinigų sumas, t.y. 40000 Lt ir 20000 Lt grąžino iki 2003 m. gegužės 30 d. S. P., kuris gavęs kiekvieną atsakovo įmoką pasirašydavo raštelyje, kad pinigus gavo, todėl laikytina, kad atsakovas įsipareigojimus kreditoriams (ieškovams) yra įvykdęs pilnai. Tai patvirtina ir S. P. 2003 m. gegužės 30 d. raštelyje nurodydamas, kad „Atsiskaitėme pilnai, pretenzijų neturiu“. Atsakovas nurodo, kad per visišką atsitiktinumą neišmetė raštelių su S. P. parašu, kuriuose atsispindi piniginių įmokų S. P. mokėjimas. Iš raštelių, kurie patvirtina atsiskaitymą su ieškovais matyti, kad S. P. pinigus mokėjo kas mėnesį po 1000 Lt, kaip ir buvo numatyta paskolos sutartyje dėl 40000 Lt paskolos. Tai, kad pagal pasirašytas 2002 m. vasario 25 d. paskolos sutartis atsakovas negavo pinigų, jo nuomone akivaizdžiai parodo aplinkybės, kad tą pačią dieną, t.y. 2002 m. vasario 25 d. kuomet atsakovui neva buvo suteikti du kreditai - 20000 Lt ir 40000 Lt, atsakovas išmokėjo S. P., kaip paskolos grąžinimą 4500 Lt. Todėl mano, kad paskolos sutartys turi būti pripažįstamos negaliojančiomis CK 6.875 str. bei 1.91 str. pagrindais. Pripažinus paskolos sutartis negaliojančiomis būtina taikyti restituciją ir priteisti iš ieškovų solidariai 60000 Lt, kuriuos jie gavo vykdant neteisėtas nutartis. Iš ieškovų taip pat priteistinos 5 procentų metinės palūkanos už neteisėtą naudojimąsi 60000 Lt suma, kurios už laikotarpį nuo 2003 m. gegužės 30 d. iki 2012 m. gegužės 14 d. (ieškinio padavimo dienos) sudaro 29750 Lt. Pažymi, kad dėl įvykių, grasinimų turėjo didelių pergyvenimų dėl savo ir šeimos sveikatos ir gyvybės, vengė išeiti iš namų, dėl to sumažėjo bendravimo galimybės. Dėl nepagrįstų paskolų įmokų mokėjimo patyrė ne tik finansinių sunkumų, bet ir neigiamus dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, nepatogumus. Todėl mano, kad įvertinus visas šias aplinkybes taip pat turėtų būti priteista 10000 Lt neturtinė žala.

Ieškovai su atsakovo pareikštu priešieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovas pareikšdamas ieškinį yra praleidęs bendrą dešimties metų senaties terminą ginčyti paskolos sutartis. Todėl prašo taikyti ieškinio senatį. Atsakovas, remdamasis CK 1.125 str. 1 d., prašo teismo atnaujinti senaties terminą ginčyti minėtas paskolos sutartis. Mano, kad atsakovo nurodytos priežastys nesudaro pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą ginčyti 2002 m. vasario 25 d. paskolos sutartis. Kai ieškinys pareikštas praleidus ieškininės senaties terminą, o atsakovas prašo taikyti ieškininę senatį, teismas gali ginti pažeistą teisę tik tuo atveju, jeigu jis konstatuoja, kad ieškininės senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.131 str. 2 d.). Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios. Sprendžiant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausima vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai aplaidžiai. Šia prasme kiekvieną konkrečią situaciją būtina vertinti individualiai, kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Pažymi, kad pats atsakovas R. I. priešieškinyje pripažįsta, kad šiuo atveju ieškinio senaties terminas dėl 2002 m. vasario 25 d. paskolos sutarčių ginčijimo prasidėjo 2002 m. vasario 25 d., kada atsakovui buvo suteiktos paskolos bei pasirašytos ginčijamos paskolos sutartys. Tokiu būdu bendras dešimties metų ieškinio senaties terminas sueina 2012 m. vasario 25 d. Atsakovas nurodo, kad tik 2012 m. kovo 15 d. ir 2012 m. kovo 28 d. kai gavo ieškinius sužinojo apie ieškovų reiškiamus reikalavimus jam, tačiau bylos duomenys šiuos atsakovo argumentus paneigia, nes Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. įsakymas dėl skolos priteisimo J. P. atsakovui buvo Įteiktas 2012 m. vasario 7 d., dar nepasibaigus ieškinio senaties terminui. O Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. įsakymas dėl skolos priteisimo S. P. atsakovui buvo įteiktas taip pat nepraleidus ieškinio senaties termino ginčyti 2002 m. vasario 25 d. paskolos sutartis, nes 2012 m. vasario 28 d., praėjus trims dienoms nuo ieškinio senaties termino pasibaigimo, atsakovas pateikė teismui prieštaravimus dėl 2012 m. vasario 15 d. teismo įsakymo priėmimo. Be to per visą ieškinio senaties terminą atsakovui niekas nekliudė ginti savo pažeistas teises bei teisme ginčyti 2002 m. vasario 25 d. paskolos sutartis. Mano, kad aplinkybė, jog atsakovas galvojo, kad visus savo įsipareigojimus pagal 2002 m. vasario 25 d. paskolos sutartis įvykdė, nėra pagrindas atnaujinti ieškinio senatį, nes ši aplinkybė priklausė nuo paties atsakovo valios. O kitos atsakovo nurodytos aplinkybės dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo neįrodytos.

Dėl 2002 m. vasario 25 d. paskolos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ieškovai nurodė, kad atsakovo nurodyti argumentai bei pateikti rašytiniai įrodymai - UAB „Sadiras" darbuotojų paaiškinimai, vertintini kritiškai. Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad S. P., vadovaudamas bendrovei UAB „Sadiras", pridarė daug nuostolių, skolų kreditoriams, atmestinos kaip nepagrįstos ir neįrodytos (CPK 12 str. 178 str.). Be to atsakovas nepateikė jokių įrodymų pagrįsti savo priešinius reikalavimus dėl paskolos sutarčių nuginčijimo LR CK 1.91 str. numatytu pagrindu (LR CPK 178 str.).

Dėl prašomos priteisti 10000 Lt neturtinės žalos ieškovai nurodė, kad atsakovas neįrodė ir nepagrindė šio savo reikalavimo jokiais įrodymais be to nėra jokio teisinio pagrindo priteisti atsakovui neturtinę žalą. LR CK 6.250 str. 2 d. nustato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Ieškovai mano, kad skirtingai nei turtinė žala, neturtinė žala atlyginama tik įstatymo nustatytais atvejais. Jeigu įstatymas specialiai jos atlyginimo nenustato, ji neatlyginama. Šiuo atveju atsakovas neturtinės žalos reikalavimą kildina iš paskolos sutarčių vykdymo. Kadangi įstatymai neturtinės žalos atlyginimą dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo nenustato, atsakovo 10 000 Lt neturtinės žalos reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Trečiojo asmens UAB „Sadiras“ atstovas nurodo, kad jam nieko nežinoma apie laidavimo sutartis už atsakovo skolas, nes pradėjo dirbti bendrovėje 2007 m. kovo 8 d. Mano, kad šioje byloje jokios teisės ir pareigos trečiajam asmeniui atsirasti arba pasikeisti negali.

Ieškinys ir priešieškinys atmestini.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta , kad 2002 m. vasario 25 d. tarp ieškovės J. P. ir atsakovo buvo sudaryta paskolos sutartis pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 20000 Lt paskolą. Taip pat 2002 m. vasario 25 d. tarp ieškovo S. P. ir atsakovo buvo sudaryta paskolos sutartis pagal kurią ieškovas suteikė atsakovui 40000 Lt paskolą.

2012 m. balandžio 24 d. teismas priėmė nutartį, kuria patenkino ieškovų pareiškimą ir civilinę bylą dalyje pagal ieškovo S. P. ieškinį atsakovui R. I. dėl  40 000 Lt skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo dienos priteisimo ir bylinėjimo išlaidų, bei civilinę bylą dalyje pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovui R. I. dėl 10 040 Lt skolos,  1787,28 Lt delspinigių išieškojimo, nutraukė.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas S. P. 2002 m. vasario 25 d. parašė pakvitavimą atsakovui R. I. dėl 4500 Lt paskolos grąžinimo (55 b.l.), ieškovas S. P. parašė pakvitavimą atsakovui R. I. dėl 1000 Lt paskolos grąžinimo (56 b.l.), ieškovas S. P. 2002 m. kovo 1 d. parašė pakvitavimą atsakovui R. I. dėl 1000 Lt paskolos grąžinimo (57 b.l.), ieškovas S. P. 2002 m. balandžio 3 d. parašė pakvitavimą atsakovui R. I. dėl 1000 Lt paskolos grąžinimo (58 b.l.), ieškovas S. P. 2002 m. gegužės 2 d. parašė pakvitavimą atsakovui R. I. dėl 1000 Lt paskolos grąžinimo (59 b.l.), ieškovas S. P. 2002 m. birželio 4 d. parašė pakvitavimą atsakovui R. I. dėl 1000 Lt paskolos grąžinimo (60 b.l.), ieškovas S. P. 2002 m. liepos 3 d. parašė pakvitavimą atsakovui R. I. dėl 500 Lt paskolos grąžinimo (61 b.l.), ieškovas S. P. 2002 m. liepos 13 d. parašė pakvitavimą atsakovui R. I. dėl 500 Lt paskolos grąžinimo (62 b.l.), ieškovas S. P. 2002 m. rugpjūčio 9 d. parašė pakvitavimą atsakovui R. I. dėl 1000 Lt paskolos grąžinimo (63 b.l.), ieškovas S. P. 2002 m. rugsėjo 7 d. parašė pakvitavimą atsakovui R. I. dėl 1000 Lt paskolos grąžinimo (64 b.l.), ieškovas S. P. 2002 m. lapkričio 9 d. parašė pakvitavimą atsakovui R. I. dėl 1000 Lt paskolos grąžinimo (65 b.l.), ieškovas S. P. 2002 m. gruodžio 7 d. parašė pakvitavimą atsakovui R. I. dėl 1000 Lt paskolos grąžinimo (66 b.l.), ieškovas S. P. 2003 m. kovo 27 d. parašė pakvitavimą atsakovui R. I. dėl 13040 Lt paskolos grąžinimo (67 b.l.), ieškovas S. P. 2003 m. gegužės 30 d. parašė pakvitavimą atsakovui R. I. dėl 22500 Lt paskolos grąžinimo bei nurodė, kad „atsiskaitėme pilnai, pretenzijų neturiu“ (68 b.l.).

Dėl skolos priteisimo

LR CK 6.870 straipsnyje apibrėžta paskolos samprata – paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas, jei sutartis nenustato ko kita. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2002 m. vasario 25 d. tarp ieškovės J. P. ir atsakovo buvo sudaryta paskolos sutartis pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 20000 Lt paskolą. Taip pat 2002 m. vasario 25 d. tarp ieškovo S. P. ir atsakovo buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovui 40000 Lt paskolą. Prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma, o kai kreditorius priėmė įvykdymą, pareiga įrodinėti, kad prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai, tenka kreditoriui (LR CK 6.123 str. 1, 2 d.). Pagal LR CK 6.65 straipsnio 1 dalį kreditorius, priimdamas prievolės įvykdymą, privalo duoti skolininkui pakvitavimą apie visišką ar dalinį prievolės įvykdymą, jeigu sutartis nenumato ko kita. Atsakovas pateikė ieškovo S. P. pakvitavimus 50040 Lt sumai (55-68 b.l.), pažymėdamas, kad likusių pakvitavimų nerado, nes praėjo ilgas beveik 10 metų terminas. Ieškovas S. P., 2003 m. gegužės 30 d. pateikdamas atsakovui pakvitavimą 22500 Lt sumai nurodė „atsiskaitėme pilnai, pretenzijų neturiu“ kas pripažintina, kaip pakvitavimas apie visišką prievolės įvykdymą (LR CK 6.65 str. 1 d.) ir preziumuojama, kad toks prievolės įvykdymo priėmimas reiškia tinkamą jos įvykdymą (LR CK 123 str. 1 d., 6.65 str. 1 d.). Toks prievolės įvykdymo priėmimo patvirtinimo santykis su tinkamu jos įvykdymu reikšmingas kilus ginčui dėl prievolės įvykdymo fakto ar įvykdymo tinkamumo. Tokiais atvejais pareiga įrodyti, kad prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai, tenka pakvitavimą be pastabų apie įvykdymo tinkamumą išdavusiam kreditoriui (LR CK 123 str. 2 d.). Taigi, esant paminėtoms faktinėms aplinkybėms, visų pirma ieškovai turėjo pateikti pakankamai patikimus įrodymus, kurie paneigtų tinkamos prievolės įvykdymo prezumpciją. Pažymėtina, kad ieškovų pateikimas teismui ieškinį 60000 Lt sumai ir dalies reikalavimų atsisakymas, atsakovui pateikus ieškovo S. P. pakvitavimus 50040 Lt sumai, kelią pagrįstų abejonių dėl ieškovų sąžiningumo. Ieškovų atstovės paaiškinimai, kad 2003 m. gegužės 30 d. pakvitavimu ieškovas patvirtino apie 40000 Lt sumos pagal vieną paskolos sutartį grąžinimą, abejotini, nes pakvitavimai pateikti 50040 Lt sumai ir minėtas pakvitavimas dėl pilno atsiskaitymo parašytas vėliausiai. Be to LR CK 6.65 str. 4 d. nustatyta, kad jeigu skolininkas turėjo nuosekliai vykdyti vieną po kito kelis veiksmus ir išduotas pakvitavimas apie dviejų paskutinių veiksmų įvykdymą, preziumuojama, kad įvykdyti ir ankstesni veiksmai, išskyrus atvejus, kai sutartyje ir pakvitavime numatyta kas kita. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovai nepateikė paskolos sutarčių originalų, todėl tikėtina, kad ieškovai, priėmę visą prievolės įvykdymą, grąžino paskolos sutartis atsakovui, ką patvirtina ir atsakovas, kad grąžinus paskolos sumą, paskolos sutartys buvo grąžintos ir atsakovo, dalyvaujant ieškovui S. P., suplėšytos. Jeigu skolininkas yra kreditoriui išdavęs prievolei patvirtinti skolos dokumentą, tai kreditorius, priimdamas visą prievolės įvykdymą, privalo tą dokumentą skolininkui grąžinti (LR CK 6.65 str. 2 d.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisminę praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-427/2008, ir kt.). Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, išanalizavęs bylos dalyvių procesinių dokumentų turinį ir paaiškinimus, priėjo išvados, kad atsakovas sumokėjo ieškovams 60000 Lt ir tinkamai įvykdė prievolę pagal 2002 m. vasario 25 d. tarp ieškovų ir atsakovo sudarytas paskolos sutartis. Todėl ieškinys atmestinas.

Dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo

Ieškovai prašo teismo taikyti ieškinio senatį bei atmesti atsakovo priešieškinyje nurodytus reikalavimus. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (LR CK 1.124 str.). Ieškinio senaties termino pabaiga, pareikalavus atsakovui, yra pagrindas teismui ieškinį atmesti (LR CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.). Ta­čiau jei­gu teis­mas pri­pa­žįs­ta, kad ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­nas pra­leis­tas dėl svar­bios prie­žas­ties, pa­žeis­to­ji tei­sė tu­ri bū­ti gi­na­ma, o pra­leis­tas ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­nas at­nau­ji­na­mas (LR CK 1.131 str. 2 d.). Tai­gi pa­grin­das gin­ti pa­žeis­tas tei­ses pa­si­bai­gus ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­nui yra pri­pa­ži­ni­mas, kad tei­sė kreip­tis į teis­mą per įsta­ty­mo nu­sta­ty­tą ter­mi­ną ne­bu­vo įgy­ven­din­ta dėl svar­bių prie­žas­čių. LR CK ir ki­ti įsta­ty­mai ne­nu­ro­do ap­lin­ky­bių (ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no pra­lei­di­mo svar­bių prie­žas­čių), ku­rias nu­sta­čius yra pa­grin­das pa­si­bai­gu­sį ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­ną at­nau­jin­ti. Įsta­ty­muo­se taip pat nė­ra įvar­dy­ti ir kri­te­ri­jai, pa­gal ku­riuos ga­li­ma bū­tų spręs­ti, ko­kios ter­mi­no pra­lei­di­mo prie­žas­tys pri­pa­žin­ti­nos svar­bio­mis. Klau­si­mą, ar kon­kre­čios ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no pra­lei­di­mo prie­žas­tys yra svar­bios ir su­da­ro pa­grin­dą jį at­nau­jin­ti, teis­mas tu­ri spręs­ti va­do­vau­da­ma­sis tei­sin­gu­mo, pro­tin­gu­mo ir są­ži­nin­gu­mo prin­ci­pais, at­si­žvelg­da­mas į ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no truk­mę (ben­dra­sis ar­ba su­trum­pin­tas), gin­čo es­mę, ša­lių el­ge­sį, ieš­ki­nio se­na­ties tei­si­nio ins­ti­tu­to es­mę ir pa­skir­tį bei į ki­tas reikš­min­gas by­los ap­lin­ky­bes.

Spren­džiant ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no at­nau­ji­ni­mo klau­si­mą, rei­kė­tų nu­sta­ty­ti svar­bių ap­lin­ky­bių at­si­ra­di­mo mo­men­tą (ar šios ap­lin­ky­bės at­si­ra­do ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no ei­gos pra­džio­je, ar pa­bai­go­je), jų eg­zis­ta­vi­mo truk­mę, taip pat ar po to, kai mi­nė­tos ap­lin­ky­bės iš­ny­ko, as­muo krei­pė­si į teis­mą per pro­tin­gą lai­ko tar­pą. Ver­tin­ti­na, ar as­muo bu­vo pa­kan­ka­mai ati­dus, są­ži­nin­gas, ar, prie­šin­gai, sa­vo tei­ses įgy­ven­di­no ne­rū­pes­tin­gai, ap­lai­džiai. Šia pras­me kiek­vie­ną kon­kre­čią si­tu­a­ci­ją bū­ti­na ver­tin­ti in­di­vi­du­a­liai, kiek­vie­nam kon­kre­čiam at­ve­jui tai­ky­ti­ni ne vi­du­ti­niai, o in­di­vi­du­a­lūs są­ži­nin­go, ati­daus bei rū­pes­tin­go el­ge­sio stan­dar­tai.

Pra­leis­to ieški­nio se­na­ties ter­mi­no at­nau­ji­ni­mo klau­si­mas ne­ga­li bū­ti spren­džia­mas at­si­žvel­giant iš­im­ti­nai tik į vienos šalies in­te­re­sus, kiek­vie­nu kon­kre­čiu at­ve­ju tu­ri bū­ti ieš­ko­ma pro­tin­gos vie­šų­jų in­te­re­sų už­tik­rin­ti re­a­lią pa­žeis­tų sub­jek­ti­nių tei­sių ap­sau­gą ir ga­ran­tuo­ti tei­si­nių san­ty­kių sta­bi­lu­mą bei api­brėž­tu­mą pu­siau­svy­ros.

Svar­bio­mis ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no pra­lei­di­mo prie­žas­ti­mis, su­da­ran­čio­mis pa­grin­dą pra­leis­tą ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­ną at­nau­jin­ti, ga­li bū­ti pri­pa­žįs­ta­mos tik ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no ei­gos me­tu bu­vu­sios ap­lin­ky­bės, ku­rios kliu­dė as­me­niui lai­ku ir tin­ka­mai, tie­sio­giai ar­ba per at­sto­vą gin­ti sa­vo pa­žeis­tas tei­ses ir ku­rios ne­pri­klau­sė nuo šio as­mens va­lios. To­kios ap­lin­ky­bės ga­li bū­ti fi­zi­nio as­mens sun­ki li­ga, ne­raš­tin­gu­mas, pa­da­riu­sio ža­lą as­mens ne­ra­di­mas ir pan.

Svar­bio­mis ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no pra­lei­di­mo prie­žas­ti­mis pa­pras­tai ne­lai­ky­ti­nas ne­tei­sė­tas sa­vo tei­sės įgy­ven­di­ni­mas, as­mens krei­pi­ma­sis ne į teis­mą ar­ba ki­tas kom­pe­ten­tin­gas spręs­ti gin­čą ins­ti­tu­ci­jas, o į ki­tas ins­ti­tu­ci­jas, ne­tu­rin­čias ju­ris­dik­ci­nių įga­li­ni­mų, ne­tin­ka­mas tei­sės kreip­tis į teis­mą re­a­li­za­vi­mas, fi­zi­nio as­mens li­ga, ne­už­kir­tu­si ga­li­my­bės lai­ku tie­sio­giai ar­ba per at­sto­vą kreip­tis į teis­mą, tei­sė­tas lais­vės at­ėmi­mas ar­ba ap­ri­bo­ji­mas, ju­ri­di­nio as­mens dar­buo­to­jų bei va­do­vų kai­ta, ap­lai­du­mas ir pan.

Pagal LR CK 1.127 str. 1 d., 2 d., ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šiuo atveju taikomas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas (LR CK 1.125 str. 1 d.). Terminas dėl 2002 m. vasario 25 d. paskolos sutarčių nuginčijimo pradedamas skaičiuoti nuo 2002 m. vasario 25 d. ir suėjo 2012 m. vasario 25 d. Atsakovas priešieškinį pateikė praleidus ieškinio senaties terminą t.y. 2012 m. gegužės 14 d. Atsakovas prašydamas atnaujinti ieškinio senaties terminą nurodo, kad dėl sandorių nuginčijimo nesikreipė, nes manė, kad viskas baigėsi dar 2003 m. gegužės 30 d., kuomet sumokėjo paskutinę įmoką, tačiau gavęs ieškinius suvokė, kad ir toliau iš jo prievartaujamas turtas, todėl nusprendė gintis. Be to kaip pakankamą pagrindą atnaujinti ieškinio senaties terminą atsakovas nurodo ieškovų nusikalstamus veiksmus, kurie pasireiškia sukčiavimu ir apgaule.

Įro­di­nė­ji­mo pa­rei­ga dėl svar­bių ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no pra­lei­di­mo prie­žas­čių ten­ka atsakovui (LR CPK 12, 178 str.). Be atsakovo paaiškinimų, daugiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų dėl ieškovų nusikalstamų veiksmų. Ieškovų ieškinių pateikimas teismui, nelaikytina svarbia ieškinio senaties termino atnaujinimo aplinkybe, nes ši aplinkybė nekliu­dė atsakovui lai­ku ir tin­ka­mai, tie­sio­giai ar­ba per at­sto­vą gin­ti sa­vo pa­žeis­tas tei­ses. Todėl jokio pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą nėra. Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį (CK1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.). Tai, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių bei jo neatnaujina (CK1.131 str. 2 d.), ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Kirsnė“ v. UAB ,,Medicinos bankas“, bylos Nr. 3K-3-317/2008; 2009 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje A. B. V. v. T. M., UAB „Vartų technika“, bylos Nr. 3K-3-137/2009), todėl teismas nepasisako dėl atsakovo reikalavimo pripažinti paskolos sutartis negaliojančiomis.

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

Atsakovas prašo bausti ieškovus po 20000 Lt baudomis, kurių pusė baudos t.y. 50 procentų (po 10000 Lt) skirti atsakovui, kaip kompensaciją už nepagrįstų ieškinių pareiškimą. Nurodo, kad ieškovai be pagrindo kreipdamiesi į teismą dėl jau grąžintos skolos priteisimo, neturėdami paskolos sutarties, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, todėl vadovaujantis LR CPK 95 str. bei įvertinus jų pareikštų ieškinių sumas ieškovams skirtinos baudos.

LR CPK 7 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, jog dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius (LR CPK 95 str. 1 d.). Teismas, nustatęs LR CPK 95 str. straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti asmeniui iki 20 000 Lt baudą (LR CPK 95 str. 2 d.). Pagal LR CPK 95 str. straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir pareiškimo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija yra pažymėjusi, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį.

Nenustatyta, kad ieškovai pareiškė nepagrįstą ieškinį, veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą (CPK 95 str.). Teisė kreiptis į teismą yra konstitucinė kiekvieno asmens teisė, ji realizuojama įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Dalis ieškinio reikalavimų iš esmės nebuvo išnagrinėti, ieškovams pasinaudojus įstatyme įtvirtinta teise atsisakyti ieškinio (CPK 42 str. 140 str.1 d.). Teismas atsisakymą ieškinio priėmė ir civilinę bylą dalyje nutraukė (CPK 293 str.4 p.). Nustatyta, kad tarp šalių buvo susiklostę teisiniai santykiai 2002 m. vasario 25 d. pasirašius paskolos sutartis. Todėl prašymas dėl baudos skyrimo atmestinas.             

Kadangi ieškinys ir priešieškinys atmestini šalims nepriteistinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos. Iš šalių priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įtekimu, valstybei ( CPK 88,92 straipsniai).

Vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį atmesti.

Priešieškinį atmesti

Priteisti iš ieškovės J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 50,18 Lt (penkiasdešimt litų 18 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM, įmonės kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 banke ,,Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

              Priteisti iš atsakovo R. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 50,18 Lt (penkiasdešimt litų 18 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM, įmonės kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 banke ,,Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

              Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.

Teisėja                                                                                   Rita Dambrauskaitė