Administracinė byla Nr. A-1732-858/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03870-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija 4.1. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Limedika“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovė „Limedika“ skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB) dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Limedika“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Limedika“) su skundu (t. I, b. l. 1-10) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) direktoriaus 2014 m. liepos 11 d. įsakymą „Dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti Kauno rajono savivaldybėje) procedūros pradžios“ Nr. 1P-(1.3)-268 (toliau – ir Įsakymas).

Nors pareiškėjas prašė naikinti visą Įsakymą, kuris priimtas ne tik pareiškėjo, bet ir kitų asmenų atžvilgiu, tačiau iš skundo argumentų buvo matyti, kad pareiškėjas faktiškai prašo panaikinti tik tą Įsakymo dalį, kuri priimta jo atžvilgiu.

Pareiškėjas paaiškino, jog esminį žemės paėmimo visuomenės poreikiams teisinį reglamentavimą nustato Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (toliau – ir Žemės įstatymas) bei šį įstatymą lydintis teisės aktas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Nurodė, jog ginčijamu Įsakymu pradėta žemės sklypo visuomenės poreikiams paėmimo procedūra neatitinka Žemės įstatymo 46 straipsnio 1 dalies ir Taisyklių 2 punkte nurodytų sąlygų, t. y. nėra pagrindimo, kad visuomenės poreikis negalės būti patenkintas, jei nebus paimtas konkretus pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis žemės  sklypas.

Pareiškėjo teigimu, neužtenka vien fakto, jog žemės sklypas patenka į Kauno laisvosios ekonominės zonos (toliau – ir Kauno LEZ) teritoriją ir tai nesuteikia pagrindo besąlygiškai bet kuriuo atveju paimti privačios žemės savininkų žemę valstybės poreikiams. Būtina pagrįsti, jog šis poreikis negalės būti patenkintas, jei nebus paimtas konkretus žemės sklypas.

Atkreipė dėmesį, kad Kauno LEZ teritorija nuo pat jos įsteigimo momento jau du kartus buvo mažinama ir nuo pradinio ploto (1053,99 ha) šiuo metu yra sumažėjusi praktiškai perpus (534 ha). Atitinkamai, pareiškėjo teigimu, kyla pagrįstas pagrindas manyti, jog Kauno LEZ teritorija ir toliau ateityje mažės ir pareiškėjui priklausantis žemės sklypas galimai nebepateks į Kauno LEZ teritoriją.

Pabrėžė, jog žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžia nepagrįstai pradėta Kauno LEZ detaliojo plano pagrindu. Taisyklių 6 punkte nustatyta, jog žemės sklypas visuomenės poreikiams gali būti paimamas pagal detalųjį planą arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentą, tačiau Įsakyme nėra nurodyta, jog žemės sklypo paėmimas visuomenės poreikiams pradedamas vadovaujantis Kauno LEZ detaliuoju planu. Nurodė, kad žemės paėmimo procedūra atliekama pažeidžiant procedūrinius teisės aktų reikalavimus, nes visi veiksmai, susiję su žemės paėmimu visuomenės poreikiams, atliekami automatizuotai per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (toliau – ir ŽPDRIS), kas nagrinėjamu atveju padaryta nebuvo. Be to, pareiškėjo nuomone, priimtas Įsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio nuostatų.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą (t. I, b. l. 176-181) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, jog Kauno LEZ zona yra valstybei svarbus ekonominis projektas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1094 „Dėl laisvųjų ekonominių zonų pripažinimo valstybinės svarbos ekonominiais projektais“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. 464 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. spalio 4 d. nutarimo Nr. 1094 „Dėl laisvųjų ekonominių zonų pripažinimo valstybinės svarbos ekonominiais projektais“ pakeitimo“ Kauno LEZ pripažinta valstybei svarbiu ekonominiu projektu, kuris turi valstybinę svarbą ir yra svarbus visuomenės poreikiams. Šios teritorijos tikslai yra efektyviai panaudoti gretimą Kauno oro uostą, šalia esančius geležinkelius ir automagistrales, efektyviai panaudoti Lietuvos geopolitinę padėtį, Kauno regiono potencialą ir Kauno miesto infrastruktūrą, sudaryti palankesnes sąlygas užsienio investavimui, naujoms technologijoms bei naujoms darbo vietoms kurti. Kauno LEZ teritorija yra nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 580 „Dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijos ribų patvirtinimo ir specialiojo plano rengimo“.

Pabrėžė, jog Kauno LEZ yra svarbus ekonominis projektas, kurio vystymas yra laikytinas visuomenės poreikiu. Kauno LEZ veikimas negalimas be teritorijos, kuri reikalinga laisvosios ekonominės zonos veiklai, šis visuomenės poreikis negalėtų būti patenkintas, jeigu nebūtų paimtas į Kauno LEZ zonos teritoriją patenkantis pareiškėjo žemės sklypas. Toks žemės paėmimas yra išimtinis, nes nepaėmus žemės sklypų visuomenės poreikiams trukdytųsi Kauno LEZ kūrimasis, tolimesnė laisvosios ekonominės zonos veikla, nebūtų įgyvendinami zonos tikslai, būtų pažeisti visuomenės, o kartu ir valstybės, ekonominiai interesai.

Tvirtino, kad, Lietuvos Respublikos Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymu (toliau – ir Kauno LEZ įstatymas) įsteigus Kauno LEZ, teisės aktais nustačius jos ribas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1094 „Dėl laisvųjų ekonominių zonų pripažinimo valstybinės svarbos ekonominiais projektais“ pripažinus Kauno LEZ valstybei svarbiu ekonominiu projektu, galioja Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktas, kuris lemia pareiškėjo žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumą, todėl skundo argumentai, kad NŽT neįvykdė ir ginčijamame Įsakyme nenurodė konkretaus pareiškėjui priklausančio žemės sklypo poreikio pagrindimo, vertintini kaip nepagrįsti.

Pažymėjo, jog ginčijamas Įsakymas, priešingai nei nurodė pareiškėjas, nepažeidė Žemės įstatymo 46 straipsnio 1 dalies ir Taisyklių reikalavimų, nes atsakovui suinteresuota institucija kartu su prašymu dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams pateikė ir žemės sklypų, esančių Kauno LEZ teritorijoje, paėmimo visuomenės poreikiams sąnaudų ir naudos analizę.

Atsakovas teisiškai nereikšmingais laikė pareiškėjo argumentus, kad Kauno LEZ teritorija nuo pat jos įsteigimo buvo mažinama, nes ginčijamo Įsakymo priėmimo metu pareiškėjo žemės sklypas pateko ir patenka į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Kauno LEZ teritoriją. Nesutiko su pareiškėjo argumentu, jog buvo pažeistas teisėtų lūkesčių apsaugos principas, nes pareiškėjas įgyja teisę į teisingą atlyginimą už paimamą žemės sklypą visuomenės poreikiams.

Atsakovas pažymėjo, kad ginčijamas Įsakymas yra pagrįstas tiek teisės aktų nuostatomis, tiek objektyviais faktais, todėl atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus. Nepagrįstu laikė ir pareiškėjo argumentą, kad procedūros pradžia buvo pradėta Kauno LEZ detaliojo plano pagrindu, nes Kauno rajono savivaldybės tarybos 2000 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu patvirtintas Kauno LEZ detalus planas yra galiojantis. Nesutiko, kad žemės paėmimo procedūra atliekama pažeidžiant procedūrinius teisės aktų reikalavimus, o tai, kad procedūra buvo įvykdyta ne per ŽPDRIS, kuri šiuo metu net neveikia, nelaikė pagrindu panaikinti ginčijamą Įsakymą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos ūkio ministerija (toliau – ir Ūkio ministerija) atsiliepime į pareiškėjo skundą (t. I, b. l. 122-128) su skundu nesutiko.

Paaiškino, jog Įsakymas priimtas nepažeidžiant Žemės įstatymo 46 straipsnio 1 dalies ir Taisyklių 2 punkto, nes Ūkio ministerija kartu su prašymu NŽT pradėti žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, įformintu Ūkio ministerijos 2014 m. birželio 13 d. raštu Nr. (23.10-71)-3-3122 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams“, pateikė Eurokonsultantų grupės parengtą žemės sklypų, esančių Kauno LEZ teritorijoje, paėmimo visuomenės poreikiams sąnaudų ir naudos analizę. Analizėje nurodyta, jog, detaliai išnagrinėjus galimas alternatyvas konkrečiam visuomenės poreikiui tenkinti reikalingų žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams galimybes, nurodžius konkrečiam visuomenės poreikiui tenkinti reikalingo projekto dalyvius, jų naudas bei nuostolius, apskaičiavus identifikuotų alternatyvų sąnaudas bei naudą, grynąją esamąją vertę, įvertinus galimas projekto rizikas bei numačius jų valdymo veiksmus, atlikus projekto įgyvendinimo jautrumo analizę, daroma išvada, kad analizėje įvardinti žemės sklypai (įskaitant ir pareiškėjo sklypą) yra tinkami projektui įgyvendinti, todėl turi būti paimti visuomenės poreikiams tenkinti, o kitos alternatyvos negalimos.

Nurodė, kad Kauno LEZ teritorijos ribų pasikeitimas neturėjo įtakos pareiškėjo teisėtiems lūkesčiams, kadangi Kauno LEZ teritorijos ribų pasikeitimas nepalietė pareiškėjui priklausančio žemės sklypo, t. y. tiek iki Kauno LEZ teritorijos ribų pasikeitimo, tiek po to, pareiškėjui priklausantis žemės sklypas pateko į Kauno LEZ teritoriją. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nuosavybės teisę į žemės sklypą įgijo 2006 m. birželio 12 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, t. y. pareiškėjas nuosavybės teisę į žemės sklypą įgijo ne prieš 18 metų, bet prieš 8 metus.

Pažymėjo, kad žemės paėmimas visuomenės poreikiams yra sudėtinga, kompleksinė, iš daug įvairių veiksmų ir etapų susidedanti procedūra, kurios metu sprendimus priima įvairios institucijos ir kuri paprastai trunka ilgą laiko tarpą. Manė, kad yra pateisinama tai, kad šiuo metu dar ne visa žemė, esanti Kauno LEZ teritorijoje, yra paimta visuomenės poreikiams. Tvirtino, kad ginčijamas Įsakymas atitinka teisės aktų nuostatas, jame nurodyti teisės aktai ir kiti dokumentai, kuriuose nustatyti pagrindiniai faktai, pateikti argumentai, logiškai, nuosekliai, glaustai ir aiškiai išdėstyti motyvai ir priežastys, sąlygojusios sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžią.

Pabrėžė, kad žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra buvo teisėtai pradėta vadovaujantis detaliuoju planu ir nebuvo pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, nes galiojantis detalusis planas visiškai apima dabartinės Kauno LEZ teritorijos ribas, o detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodyta, kad vienas iš svarbiausių Kauno LEZ detaliojo planavimo tikslų, be kita ko, buvo apibrėžti žemės plotus, paimamus visuomenės poreikiams.

Nurodė, jog pareiškėjo teiginiai dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros atlikimo metu daromų procedūrinių teisės aktų reikalavimų pažeidimų yra nepagrįsti. Ūkio ministerija prašymą NŽT pradėti procedūrą pateikė Ūkio ministerijos 2014 m. birželio 13 d. raštu. Prašymo pateikimo dieną (t. y. 2014 m. birželio 13 d.) galiojusi Taisyklių 1 punkto redakcija nenustatė žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotos institucijos pareigos teikti NŽT prašymus dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams per ŽPDRIS. Ūkio ministerijos teigimu, tokia pareiga atsirado vėliau, t. y. 2014 m. liepos 2 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 25 d. nutarimui Nr. 604 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimo Nr. 924 „Dėl Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo buvo pakeistas Taisyklių 1 punktas ir nustatyta, kad prašymai paimti žemę visuomenės poreikiams teikiami per ŽPDRIS. Faktą, kad šiuo metu techniškai neveikia ŽPDRIS, vertino kaip nesudarantį pagrindo nepradėti ar stabdyti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB atsiliepime į pareiškėjo skundą (t. I, b. l. 85-91) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Rėmėsi Žemės įstatymo 45, 46 straipsniais ir nurodė, jog tam tikro ekonominio projekto pripažinimas valstybinės svarbos ir poreikio jo įgyvendinimui paimti žemę visuomenės poreikiams nurodymas bei pagrindimas teritorijų planavimo dokumente (specialiojo teritorijų planavimo dokumente ar detaliajame plane) yra pakankamas ir aiškus pagrindimas žemės paėmimui visuomenės poreikiams. Šie dokumentai savaime patvirtina žemės paėmimo poreikio buvimą. Objektyvus pagrindimas ir visuomenės poreikio egzistavimas yra aiškiai išreikštas tiek 1999 m. spalio 4 d. Vyriausybės nutarime Nr. 1094 „Dėl laisvųjų ekonominių zonų pripažinimo valstybinės svarbos ekonominiais projektais“, tiek Kauno LEZ detaliajame plane, tiek Kauno LEZ įstatyme, tiek kituose Vyriausybės teisės aktuose.

Atmestinais laikė pareiškėjo argumentus, kad Kauno LEZ teritorijos mažėjimas suformavo jam teisėtą lūkestį, jog ir toliau galės nuosavybės teise naudoti žemės sklypą. Nurodė, kad pareiškėjas, dar 2006 metais įsigydamas žemės sklypą, žinojo, kad jis patenka į Kauno LEZ teritoriją ir prisiėmė visą su tuo susijusią riziką. Be to, pareiškėjui bus sąžiningai ir teisingai atlyginta už žemės sklypo paėmimą visuomenės poreikiams, kaip tai nustato teisės aktai, o kilus nesutarimams atlygį už žemės sklypą nustatys teismas.

Nurodė, kad realų, egzistuojantį ir akivaizdų pareiškėjo žemės sklypo poreikį Kauno LEZ plėtrai ir investuotojams patvirtina tai, kad greta pareiškėjo žemės sklypo esantys žemės sklypai jau yra subnuomoti Fortum Kaunas, o pareiškėjo žemės sklypas bus reikalingas Fortum elektrinės statybai ir infrastruktūros įrengimui. Aplinkos apsaugos agentūra 2014 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. (2.6.)-A4-1395 „Dėl Kauno kogeneracinės jėgainės statybos ir galimybių“ patvirtino Fortum elektrinės poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą (toliau – ir PAV Ataskaita). Pagal patvirtintos PAV Ataskaitos 6 grafinio priedo „Transporto srautų organizavimo schema“ sprendinius pareiškėjo žemės sklypas bus naudojamas įvažiavimo/išvažiavimo kelių į Fortum elektrinę įrengimui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad nepaisant to, jog Kauno LEZ teritorija nebeapima tokio ploto, koks jis buvo rengiant Kauno LEZ detalųjį planą, tačiau šio plano sprendiniai yra aktualūs ir šiai dienai, o pats planas yra galiojantis bei taikytinas. Rengiant šį planą vienas iš jo tikslų buvo nustatyti, kurie žemės sklypai bus paimami visuomenės poreikiams ir Kauno LEZ detaliajame plane nustatyta, kad visus į Kauno LEZ teritoriją patenkančius sklypus yra numatoma paimti visuomenės poreikiams. Pareiškėjui priklausantis žemės sklypas patenka į Kauno LEZ teritoriją. Kauno LEZ detalusis planas aiškiai nurodomas Žemės įstatyme kaip teritorijų planavimo dokumentas, pagal kurį žemė paimama visuomenės poreikiams.

Pabrėžė, kad Ūkio ministerija, teikdama prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, nepažeidė Taisyklių 1 punkto nuostatų, nes reikalavimas, jog visi veiksmai, susiję su žemės paėmimu visuomenės poreikiams atliekami per ŽPDRIS, įsigaliojo tik nuo 2014 m. liepos 2 d., o Ūkio ministerija prašymą pateikė 2014 m. birželio 13 d. raštu. Atkreipė dėmesį į tai, kad techninės kliūtys (neveikianti ŽPDRIS sistema) negali būti laikoma faktoriumi, kuris galėtų riboti valstybinės svarbos projektų įgyvendinimą ir imperatyvių normų vykdymą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 5 d. sprendimu (t. I, b. l. 84-93) pareiškėjo UAB „Limedika“ skundą atmetė.

Teismas nurodė, jog Žemės įstatymo 46 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad NŽT teritorinis padalinys per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo paimti žemę visuomenės poreikiams gavimo dienos išnagrinėja valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams ir NŽT vadovas priima sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, jeigu: 1) pateiktas konkretaus visuomenės poreikio objektyvaus egzistavimo pagrindimas, paremtas sąnaudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais, ir 2) galioja specialiojo teritorijų planavimo dokumentas ar detalusis planas, kuriame nurodytas konkretus visuomenės poreikis ir pateiktas konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumo pagrindimas, paremtas sąnaudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais. Vadovaujantis Taisyklių 5.1 punktu, žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra gali būti pradedama suinteresuotos institucijos prašymu.

Teismas taip pat rėmėsi Taisyklių 6 punktu (redakcija iki 2014 m. liepos 2 d.), kita vertus, nurodė, jog Taisyklių, įsigaliojusių nuo 2014 m. liepos 2 d., patvirtintų Vyriausybės 2014 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 604 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimo Nr. 924 „Dėl Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 6 punkte nustatyta, kad suinteresuota institucija teritoriniam padaliniui prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams pateikia automatizuotai per ŽPDRIS, jame nurodo prašymą teikiančio subjekto pavadinimą ir duomenis, Žemės įstatymo 45 straipsnio dalyje nustatytą žemės paėmimo visuomenės poreikiams tikslą, trumpai apibūdina teritoriją, kurioje prašoma paimti žemę visuomenės poreikiams. Suinteresuota institucija kartu su prašymu turi pateikti: 6.1. detalųjį planą arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentą; 6.2. žemės sklypų, kurių visą plotą arba jo dalis numatoma paimti visuomenės poreikiams, taip pat valstybinės žemės sklypų, kurių nuomos ar panaudos sutartis numatoma nutraukti prieš terminą, sąrašą, kuriame turi būti nurodyta: 6.2.1. žemės sklypų savininkai ir (ar) kiti žemės naudotojai, jų gyvenamųjų vietų ar buveinių adresai; 6.2.2. žemės sklypų adresai, unikalūs ir (ar) kadastriniai numeriai, taip pat žemės sklypų bendras plotas ir visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo dalis (kai paimama tik dalis žemės sklypo); 6.3. Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio ištrauką su privačių ir valstybinių žemės sklypų ribomis; 6.4. aiškinamąjį raštą ir Taisyklių 2 punkte nurodytą ir šiame punkte nustatytu atveju parengtą jo priedą; aiškinamajame rašte turi būti nurodyti konkretūs tikslai, kuriems numatoma naudoti paimamą visuomenės poreikiams žemę, o Taisyklių 2 punkte nurodytame aiškinamojo rašto priede – Taisyklių 3 punkte nurodyta sąnaudų ir naudos analizė, taip pat pateiktas konkretaus visuomenės poreikio objektyvaus egzistavimo ir konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumo pagrindimas, pagrįstas šios sąnaudų ir naudos analizės rezultatais ir visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais; konkretaus visuomenės poreikio objektyvaus egzistavimo ir konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumo pagrindimas, pagrįstas sąnaudų ir naudos analizės rezultatais, taip pat visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais, gali būti sudedamoji detaliojo plano ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento dalis; aiškinamasis raštas ir Taisyklių 2 punkte nurodytas jo priedas neteikiami, kai žemę visuomenės poreikiams paimti reikia įstatymui tiesiogiai įgyvendinti.

Taisyklių 8 punkte nustatyta, kad, kai žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra pradedama pagal Taisyklių 5.1 punktą (išskyrus Taisyklių 10.1 punkte nurodytą atvejį), teritorinis padalinys per 30 kalendorinių dienų nuo suinteresuotos institucijos pateikto prašymo paimti žemę visuomenės poreikiams gavimo išnagrinėja prašymą, su juo pateiktus dokumentus ir nustatęs, ar paimamas visuomenės poreikiams žemės sklypas atitinka Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus, o prašymas – šio įstatymo 46 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus, NŽT vadovui teikia vieną iš pasiūlymų: 8.1. pasiūlymą dėl sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą priėmimo, jeigu paimamas visuomenės poreikiams žemės sklypas atitinka bent vieną iš Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytų kriterijų, o prašymas – šio įstatymo 46 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus, drauge pateikia: 8.1.1. žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto, kuris turi būti rengiamas, kai paimami žemės sklypai nesuprojektuoti specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose ar detaliuosiuose planuose, teritorijos ribų planą, į kurį įtraukiami: 8.1.1.1. visuomenės poreikiams paimami žemės sklypai; 8.1.1.2. žemės sklypai, kurių dalį reikia paimti visuomenės poreikiams, ir (ar) žemės sklypai, kurie jų arba jų dalies paėmimo visuomenės poreikiams tikslais turės būti pertvarkyti (padalyti, atidalyti, sujungti ar perdalyti); 8.1.1.3. laisvos valstybinės žemės, kuri ribojasi su paimamais visuomenės poreikiams privačios žemės sklypais ar įsiterpusi tarp jų, plotai, kurių reikia visuomenės poreikiams tenkinti ir (ar) kuriuose gali būti formuojami už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus suteiktini valstybinės žemės sklypai; 8.1.2. dokumentus ir duomenis, nurodytus Taisyklių 6 punkte; 8.1.3. NŽT vadovo įsakymo dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios projektą. Taisyklių 9 punkte nustatyta, kad NŽT vadovas gautus Taisyklių 8.1 arba 8.2 punkte nurodytus dokumentus per 10 darbo dienų išnagrinėja ir priima motyvuotą sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą arba jos nepradėti.

Teismas taip pat pabrėžė, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 604 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimo Nr. 924 „Dėl Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatyta, kad iki 2014 m. sausio 1 d. pradėtos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, dėl kurių priimti NŽT vadovo sprendimai pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, gali būti baigiamos pagal galiojusias iki šios datos Taisyklių ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių nuostatas.

Teismas, įvertinęs nurodytas teisės aktų nuostatas, darė išvadą, kad suinteresuota institucija – Ūkio ministerija – teikdama atsakovui 2014 m. birželio 13 d. raštą pradėti žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, neturėjo imperatyvios pareigos minėtą raštą pateikti per ŽPDRIS, nes toks reikalavimas įsigaliojo tik nuo 2014 m. liepos 2 d., todėl pareiškėjo argumentas, kad buvo pažeisti minėti teisės aktų reikalavimai, atmestinas kaip nepagrįstas. Pats pareiškėjas nurodė, jog realiai ŽPDRIS techniškai neveikia, todėl teismas pritarė atsakovo bei Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB argumentams, kad vien tik techninės kliūtys informacinėse sistemose negali būti pagrindu panaikinti ginčijamą Įsakymą. Be to, pareiškėjas nenurodė argumentų, kokią įtaką toks dokumentų pateikimas (nors buvo teisėtas) turėjo įtakos jo teisėms ar pareigoms.

Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad Įsakymu nepagrįsta, kad visuomenės poreikiams tenkinti reikalinga paimti būtent šį konkretų pareiškėjo žemės sklypą, teismas nurodė, jog 1996 m. spalio 22 d. buvo priimtas Kauno LEZ įstatymas bei įsteigta Kauno LEZ. Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad zonos teritoriją sudarantys žemės sklypai yra išnuomojami zonos valdymo bendrovei. 1999 m. spalio 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1094 „Dėl laisvųjų ekonominių zonų pripažinimo valstybinės svarbos ekonominiais projektais“ Kauno LEZ buvo pripažintas kaip valstybei svarbus ekonominis projektas, turintis valstybinę svarbą ir esantis svarbus visuomenės poreikiams. 2000 m. rugpjūčio 31 d. Kauno rajono savivaldybės sprendimu Nr. 44 buvo patvirtintas Kauno LEZ detalusis planas. Taigi Kauno LEZ yra valstybei svarbus ekonominis projektas, kuris turi valstybinę svarbą ir yra svarbus visuomenės poreikiams. Zonos įsteigimo tikslas – nustatytoje teritorijoje efektyviai panaudoti gretimą Kauno oro uostą, šalia esančius geležinkelius ir automagistrales, efektyviai panaudoti Lietuvos geopolitinę padėtį, Kauno regiono potencialą ir Kauno miesto infrastruktūrą, sudaryti palankesnes sąlygas užsienio investavimui, naujoms technologijoms bei naujoms darbo vietoms kurti (Kauno LEZ įstatymo 1 str. 2 dalis).

Teismas rėmėsi Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalimi ir nurodė, jog iš ginčijamo Įsakymo matyti, kad pareiškėjui priklausantis žemės sklypas yra paimamas valstybei svarbiam ekonominiam projektui, kurio svarbą visuomenės poreikiams savo sprendimu yra pripažinusi Vyriausybė, pareiškėjo žemės sklypas patenka į Kauno LEZ teritoriją, žemės sklypą yra numatyta paimti visuomenės poreikiams pagal detalųjį planą. Pareiškėjo žemės sklypą visuomenės poreikiams paimti reikia tam, kad būtų tiesiogiai įgyvendinamas Kauno LEZ įstatymas. Taigi, esant nustatytam teisiniam reglamentavimui, akivaizdu, kad Kauno LEZ yra svarbus ekonominis projektas, kurio vystymasis yra laikytinas visuomenės poreikiu, todėl pareiškėjo argumentai, kad nėra pagrįsta, jog visuomenės poreikiams tenkinti reikalinga paimti būtent šį konkretų pareiškėjo sklypą, atmestini. Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumas yra pagrįstas 2014 metais atlikta žemės sklypų, esančių Kauno LEZ, paėmimo visuomenės poreikiams sąnaudų ir naudos analize.

Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžia nepagrįstai pradėta Kauno LEZ detaliojo plano pagrindu, nes kai šis planas buvo patvirtintas Kauno LEZ apėmė 1000 ha teritoriją, o šiuo metu Kauno LEZ teritorija apima beveik perpus mažesnę – tik 534 ha teritoriją. Pabrėžė, jog nors Kauno LEZ detalusis planas apima 1000 ha Kauno LEZ teritoriją, tačiau jis visiškai apima dabartinės Kauno LEZ teritorijos ribas, į kurias taip pat patenka ir pareiškėjo žemės sklypas. Detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodyta, kad detaliojo planavimo tikslas – apibrėžti žemės plotus, paimamus visuomenės poreikiams. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to pateis lygmens teritorijų planavimo dokumentai, o byloje nebuvo pateikta duomenų, kad minėtas detalusis planas būtų panaikintas ar pakeistas.

Teismas pareiškėjo argumentus, kad Kauno LEZ teritorijos mažėjimas suformavo teisėtą lūkestį manyti, jog Kauno LEZ teritorija ir toliau ateityje mažės ir pareiškėjui priklausantis žemės sklypas galimai nebepateks į Kauno LEZ teritoriją, taip pat vertino kaip deklaratyvius, nepagrįstus. Nurodė, jog žemės paėmimas visuomenės poreikiams yra sudėtinga, kompleksinė, iš daug įvairių veiksmų ir etapų susidedanti procedūra, kurios metu sprendimus priima įvairios institucijos ir kuri paprastai trunka ilgą laiko tarpą, todėl pateisinama, kad ne visa žemė, esanti Kauno LEZ teritorijoje, yra paimta visuomenės poreikiams, o pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jog ateityje Kauno LEZ teritorijos plotas galimai mažės ir pareiškėjo sklypas į šią teritoriją nebepateks.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, kad skundžiamas aktas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, nurodė, jog iš ginčijamo Įsakymo turinio matyti, kad jis iš esmės atitinka įstatymų reikalavimus, t. y. atsakovas nurodė, kokiu pagrindu jis buvo priimtas, nurodytos konkrečios aplinkybės, faktiniai duomenys, teisinis reglamentavimas bei pateikti įrodymai, reikalingi priimti sprendimą dėl pareiškėjo žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams pradžios. Atitinkamai, teismas pareiškėjo argumentai, kad skundžiamas Įsakymas neatitinka VAĮ 8 straipsnio nuostatų, atmetė kaip nepagrįstus.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad NŽT skundžiamo Įsakymo dalis yra priimta tinkamai taikant teisės normas, objektyviai ir visapusiškai įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, todėl yra teisėta ir pagrįsta, o pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

III.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Limedika“ apeliaciniu skundu (t. II, b. l. 95-102) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą ir panaikinti skundžiamą Įsakymą, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, pateikti pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai pareiškėjas remiasi Žemės įstatymo 46 straipsnio 1 dalimi, Taisyklių 2 punktu ir nurodo, jog tiek Žemės įstatymas, tiek Taisyklės aiškiai išskiria sąlygas, kurių visumai egzistuojant žemės sklypas gali būti paimamas visuomenės poreikiams, tačiau teismas šių sąlygų tinkamai neįvertino. Ūkio ministerija kreipdamasi į NŽT, o ši priimdama ginčijamą Įsakymą nepagrindė nei konkretaus žemės sklypo paėmimo būtinumo, nei tokio paėmimo tikslų. Taigi neįvykdė dviejų imperatyviai Žemės įstatyme įtvirtintų sąlygų. Vien tas faktas, jog žemės sklypas patenka į Kauno LEZ teritoriją, nesuteikia pagrindo besąlygiškai bet kuriuo atveju paimti privačios žemės savininkų žemę valstybės poreikiams. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, jog procedūra inicijuota tik po 18 metų nuo tada, kai Kauno LEZ buvo įkurta.

Pabrėžia, jog teisės aktai, neatsižvelgiant į tai, ar visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas patenka ar nepatenka į Kauno LEZ, įpareigoja žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotą instituciją, taip pat atliekant ir sąnaudų bei naudos analizę, pagrįsti, jog šis poreikis negalės būti tenkintas, jei nebus paimtas konkretus žemės sklypas. Ir tokia pareiga išlieka neatsižvelgiant į tai, ar žemės sklypas patenka, ar nepatenka į Kauno LEZ teritoriją. Taigi de facto žemės sklypo priklausymas Kauno LEZ teritorijai per se nereiškia, jog viešojo administravimo subjektui suteikiama teisė bet kuriuo atveju inicijuoti žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą be pagrindimo, jog toks poreikis negalės būti tenkintas, jei nebus paimtas būtent konkretus žemės sklypas. Ginčijamu Įsakymu nėra aišku ir niekuo nepagrįsta, kad būtent pareiškėjui priklausantis žemės sklypas turi būti paimamas visuomenės poreikiams.

Pareiškėjo nuomone, teismas netinkamai vertino Kauno LEZ detaliojo plano, kurio pagrindu buvo pradėta žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, sprendinius. Kauno LEZ detaliajame plane nėra numatyta, kurie konkretūs žemės sklypai yra numatomi paimti visuomenės poreikiams. Vien tai, jog aiškinamajame rašte yra nurodytas tikslas, nereiškia, jog kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendiniuose yra nurodyti suprojektuoti konkretūs žemės sklypų, paimamų visuomenės poreikiams, sprendiniai. Tuo tarpu 2009 m. rugsėjo 17 d. Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-346 „Dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijos specialiojo plano tvirtinimo“ buvo patvirtintas Kauno LEZ specialusis planas, kuris atitiko faktines šiuo metu esančios Kauno LEZ teritorijos ribas, ir Kauno LEZ specialiojo plano sprendiniai nustatė Kauno LEZ teritorijos naudojimo, tvarkymo ir (ar) apsaugos priemones, tačiau Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimo dalis, kuria patvirtintas šis Kauno LEZ specialusis planas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-502-500/2013  buvo panaikintas.

Pabrėžia, jog nors Kauno LEZ detalusis planas yra galiojantis, tačiau atsižvelgiant į tai, jog jame nenumatyti konkrečių žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams sprendiniai, o Kauno LEZ specialusis planas įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra panaikintas, žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra Kauno LEZ detaliojo plano pagrindu negalėjo būti inicijuota.

Pareiškėjas remiasi Taisyklių 1 punktu ir nurodo, jog teisės aktuose yra aiškiai išskirta, kad ne tik prašymas paimti žemę visuomenės poreikiams, bet ir visi kiti veiksmai, susiję su žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, yra atliekami automatizuotai per ŽPDRIS. Taigi nors Ūkio ministerija neprivalėjo teikti per šią sistemą 2014 m. birželio 13 d. rašto, tačiau ginčijamas Įsakymas ir visi kiti veiksmai po 2014 m. liepos 2 d. privalėjo būti atliekami tik per ŽPDRIS. Šio reikalavimo viešojo administravimo subjektai nesilaikė.

Pareiškėjo nuomone, teismas netinkamai vertino pateiktus įrodymus, susijusius su Kauno LEZ teritorijos nuolatiniu mažėjimu. Pareiškėjas pateikė argumentus, įrodančius, jog nuo pat Kauno LEZ įkūrimo 1996 metais jo plotas nuolat mažėjo ir jau yra sumažėjęs perpus. Pareiškėjui priklausančio žemės sklypo ribos apima kraštines Kauno LEZ teritorijos ribas, dėl ko ir toliau mažėjant Kauno LEZ teritorijos plotui, šis procesas vyktų teritoriją mažinant būtent nuo kraštinių teritorijos ribų. Taigi tikėtina, jog Kauno LEZ teritorija nebeapimtų pareiškėjui priklausančio žemės sklypo. Dėl tokių teritorijos mažėjimo tendencijų pareiškėjui susiformavo teisėtas lūkestis manyti, jog Kauno LEZ teritorija ir toliau mažės, dėl ko pareiškėjas ir toliau nuosavybės teise galės naudoti žemės sklypą.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. II, b. l. 122-126) prašo prijungti prie bylos žemės sklypų savininkų ir asmeninio ūkio naudotojų sąrašo kopiją, ištrauką iš Kauno LEZ detaliojo plano brėžinio, bei palikti nepakeistą skundžiamą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi argumentai, pateikti atsakovo atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymima, jog teismas, įvertinęs bylai reikšmingas faktines aplinkybes, pagrįstai darė išvadą, kad pareiškėjui priklausantis žemės sklypas yra paimamas valstybei svarbiam ekonominiam projektui, kurio svarbą visuomenės poreikiams savo sprendimu yra pripažinusi Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Kauno LEZ veikimas negalimas be teritorijos, kuri reikalinga laisvosios ekonominės zonos veiklai, šis visuomenės poreikis negalėtų būti patenkintas, jeigu nebūtų paimtas į Kauno LEZ teritoriją patenkantis pareiškėjo žemės sklypas.

Pabrėžia, jog Ūkio ministerija teikdama prašymą dėl ginčo žemės paėmimo visuomenės poreikiams tinkamai, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka, pagrindė ginčo žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumą.

Atsakovas nurodo, jog pareiškėjas apeliaciniame skunde pripažįsta, kad Kauno LEZ detalusis planas yra galiojantis, todėl aplinkybė, kad detalusis planas apima didesnę zonos teritoriją nei šiuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra patvirtinusi, nepaneigia fakto, kad jis visiškai apima dabartinės Kauno LEZ teritorijos ribas, į kurias patenka pareiškėjo žemės sklypas.

Pabrėžia, jog detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodyta, kad svarbiausias Kauno LEZ teritorijos detaliojo plano tikslas – apibrėžti žemės sklypo ribas, žemės naudojimo tikslinės paskirties, žemės naudojimo ir veiklos pobūdžio pakeitimą, nustatyti žemės sklypo tvarkymą ir plėtojimo sąlygas ir tvarką, užstatymo režimą, apibrėžti plotus paimamus visuomenės poreikiams. Žemės sklypai, kurie paimami visuomenės poreikiams, yra aiškiai apibrėžti Kauno LEZ detaliojo plano brėžinyje bei detalizuoti žemės sklypų savininkų ir asmeninio žemės naudotojų sąraše, kuris yra priedas prie Kauno LEZ detaliojo plano. Minėtas sąrašas nebuvo pateiktas nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos administraciniame teisme, todėl NŽT prašo prie bylos prijungti žemės sklypų savininkų ir asmeninio ūkio naudotojų sąrašo kopiją, kuris paneigia pareiškėjo apeliacinio skundo teiginius, kad teritorijų planavimo dokumento sprendiniuose nėra nurodyti konkretūs žemės sklypai, kurie paimami visuomenės poreikiams. Be to, prašo prie bylos prijungti ištrauką iš Kauno LEZ detaliojo plano brėžinio, kuriame pažymėtas ginčo žemės sklypas.

Atsakovas pabrėžia, jog pareiškėjas nei nagrinėjant bylą teisme, nei apeliaciniame skunde nenurodo, kokios įtakos jo teisėms ar pareigoms ir paties Įsakymo teisėtumui turėjo ta aplinkybė, kad žemės sklypo paėmimo procedūra buvo įvykdyta ne per automatizuotą ŽPDRIS, kuri pradėjo veikti tik nuo 2015 m. sausio 1 d.

Atsakovo vertinimu, pareiškėjo argumentai, kad Kauno LEZ teritorija nuo pat jos įsteigimo momento jau du kartus buvo mažinama ir nuo pradinio ploto šiuo metu yra sumažėjusi praktiškai perpus, nėra teisiškai reikšminga, kadangi ginčijamo Įsakymo priėmimo metu pareiškėjo žemės sklypas pateko ir patenka į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Kauno LEZ teritoriją. Pareiškėjui nepateikus įrodymų, pagrindžiančių, kad ateityje Kauno LEZ teritorijos plotas galimai mažės ir pareiškėjo sklypas į šią teritoriją nebepateks, teismas pagrįstai pareiškėjo argumentus dėl Kauno LEZ teritorijos mažėjimo vertino kaip deklaratyvius ir nepagrįstus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos ūkio ministerija atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (t. II, b. l. 113-119) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi argumentai, pateikti atsiliepime į pareiškėjo skundą. Papildomai pabrėžiama, jog analizės išvada patvirtina faktą, kad egzistuoja Žemės įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje, Taisyklių 2 punkte nurodytos sąlygos dėl konkrečių žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikių objektyvaus egzistavimo ir konkrečių tikslų, kuriems planuojama naudoti žemės sklypą. Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumas yra pagrįstas analize, kurioje pateikta išvada, kad žemės sklypas turi būti paimtas visuomenės poreikiams tenkinti, o kitos alternatyvos negalimos. Taigi teismas sprendimą, be kita ko, motyvavo ne tik faktu, kad žemės sklypas patenka į Kauno LEZ teritoriją, bet ir analizės išvada.

Nurodo, jog Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB yra pateikęs informaciją ir įrodymus, kad greta ginčo žemės sklypo esantys kiti žemės sklypai yra subnuomoti ir žemės sklypas bus reikalingas Kauno kogeneracinės jėgainės statybai ir infrastruktūros įrengimui.

Pažymi, jog byloje nėra ginčo, kad iki 2015 m. sausio 1 d. ŽPDRIS techniškai neveikė. Ūkio ministerija prašymą NŽT pradėti žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą pateikė Ūkio ministerijos 2014 m. birželio 13 d. raštu. Prašymo pateikimo dieną (t. y. 2014 m. birželio 13 d.) galiojusi Taisyklių 1 punkto redakcija nenumatė žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotos institucijos pareigos teikti NŽT prašymus dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams per ŽPDRIS. Tokia pareiga atsirado vėliau, t. y. 2014 m. liepos 2 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 25 d. nutarimui Nr. 604 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimo Nr. 924 „Dėl Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo buvo pakeistas Taisyklių 1 punktas ir nustatyta, kad prašymai paimti žemę visuomenės poreikiams teikiami per ŽPDRIS. Pareiškėjas apie priimtą Įsakymą ir tolimesnius žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams veiksmus buvo asmeniškai informuotas NŽT Kauno rajono skyriaus 2014 m. liepos 16 d. raštu Nr. 7SD-(14.7.104)-3577 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams“. Be to, nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde pareiškėjas nenurodė faktinių aplinkybių dėl jo teisių galimo pažeidimo Įsakymą įteikus jam asmeniškai, o ne paskelbus per ŽPDRIS.

Pabrėžia, jog faktas, kad keitėsi Kauno LEZ teritorijos ribos, nesuponuoja pareiškėjo teisėtų lūkesčių ir toliau nuosavybės teise naudoti žemės sklypą. Kauno LEZ teritorijos ribų pasikeitimas neturėjo įtakos pareiškėjo teisėtiems lūkesčiams, kadangi Kauno LEZ teritorijos ribų pasikeitimas nepalietė jam priklausančio žemės sklypo. Be to, pareiškėjas nepateikė įrodymų (kompetentingų institucijų parengtų teisės aktų projektų ar pan.), kurie pagrįstų apeliaciniame skunde nurodytą teiginį, kad ateityje Kauno LEZ teritorijos plotas galimai mažės ir ginčo žemės sklypas į šią teritoriją nebepateks.

Nurodo, jog pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Įsakymą visa apimtimi, tačiau toks apeliacinio skundo reikalavimas yra neproporcingas, pažeidžiantis Įsakyme nurodyto visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, esančio Kauno r. sav., Karmėlavos sen., (duomenys neskelbtini) k., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkų R. P. ir A. R. P. teises. Pareiškėjas nenurodo argumentų, kodėl Įsakymas turi būti panaikintas jam nepriklausančio žemės sklypo atžvilgiu. Pareiškėjas nepateikė įrodymų apie tai, kad R. P. ir A. R. P. būtų išdavę įgaliojimą jam ginčyti Įsakymą dėl jiems priklausančio žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros ar būtų išreiškę nesutikimą su pačia procedūra. Taigi pareiškėjas nepagrįstai prašo panaikinti Įsakymą ir jam nepriklausančio žemės sklypo atžvilgiu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (t. II, b. l. 133-138) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi argumentai, pateikti atsiliepime į pareiškėjo skundą, pateiktą pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymima, jog Kauno LEZ įstatymas ir Kauno LEZ pripažinimas valstybinės reikšmės ekonominiu projektu savaime yra pagrindas žemės paėmimui visuomenės poreikiams pagal Žemės įstatymą. Papildomas sąnaudų ir analizės atlikimas yra nebūtinas, kadangi tai būtų tik perteklinis to paties visuomenės poreikio vertinimas, ignoruojant tai, jog aukščiausios valdžios institucijos savo sprendimu Kauno LEZ suteikė ypatingos svarbos statusą, kaip projektą esantį reikšmingą visuomenės poreikiams, o savivaldos institucija tą patį dar kartą patvirtino parengdama ir patvirtindama teritorijų planavimo dokumentą, kuriame nurodė, kurie konkrečiai žemės sklypai, tame tarpe ir ginčo žemės sklypas, yra reikalingi tokio projekto įgyvendinimui.

Pabrėžia, jog Kauno LEZ detalusis planas yra teisės aktų nustatyta tvarka parengtas, patvirtintas, įregistruotas ir galiojantis teritorijų planavimo dokumentas. Byloje, nesant duomenų, kad Kauno LEZ detalusis planas būtų panaikintas ar pakeistas, nėra objektyvaus pagrindo teigti, kad žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra negali būti pradedama Kauno LEZ detaliojo plano pagrindu. Kauno LEZ detalusis planas yra neribotai laike galiojantis teritorijų planavimo dokumentas. Taigi bėgant laikui į jo sprendinių ribas patenkančių žemės sklypų techniniai duomenys gali kisti (pvz., unikalūs numeriai ar plotai dėl sklypų dalinimo, jungimo ir kt.), tačiau jų lokacija valstybinėje koordinačių sistemoje (kurios pagrindu yra patvirtintos Kauno LEZ ribos) nekinta. Esminis momentas yra teritorija, jos ribų nustatymas ir aiškus teritorijų planavimo dokumento tikslas – sprendiniais nustatyti sklypus, kurie bus paimami visuomenės poreikiams, t. y. tuos, kurie patenka į tuo dokumentu nagrinėjamos teritorijos ribas.

Nurodo, jog Taisyklių 1 punktas numato, kad prašymai paimti žemę visuomenės poreikiams teikiami ir visi veiksmai, susiję su žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, atliekami automatizuotai per ŽPDRIS, tačiau tokie pakeitimai įsigaliojo tik nuo 2014 m. liepos 2 d., o tuo tarpu Ūkio ministerijos prašymą, įformintą 2014 m. birželio 13 d. raštu Nr. (23.10-71)-3-3122 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams”, NŽT gavo dar iki šios datos. Taigi minėto prašymo pateikimui nauji reikalavimai nebuvo taikomi.

Pabrėžia, jog pareiškėjo žemės sklypas visą laiką pateko į Kauno LEZ teritoriją ir niekada nebuvo patekęs už Kauno LEZ teritorijos ribų. Be to, žemės sklypo paėmimas visuomenės poreikiams yra reikalingas dabar, o ne ateityje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. liepos 11 d. įsakymo „Dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti Kauno rajono savivaldybėje) procedūros pradžios“ Nr. 1P-(1.3)-268, kuriuo, be kita ko, buvo nuspręsta pradėti pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, nenustatęs pagrindų, kuriais ginčijamas Įsakymas turėtų būti panaikintas.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pateikia keturias grupes nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu susijusių argumentų. Jo teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Žemės įstatymo ir susijusių teisės aktų nuostatas, reikalaujančias nustatyti konkretų ir objektyvų poreikį konkrečiam paimamam žemės sklypui; netinkamai vertino Kauno LEZ detaliojo plano sprendinius; netinkamai vertino procedūrinių reikalavimų pažeidimų reikšmę ginčo aplinkybėms, taip pat netinkamai vertino įrodymus, susijusius su Kauno LEZ teritorijos mažėjimu.

Teisėjų kolegija dėl šių apelianto argumentų pasisako atskirai.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė prie bylos prijungti ištrauką iš Kauno LEZ detaliojo plano brėžinio ir žemės sklypų savininkų ir asmeninio ūkio naudotojų sąrašo kopiją (t. II, b.l. 128-131). Teisėjų kolegija tokį prašymą tenkina ir minėtus dokumentus prijungia prie bylos.

Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams laisvosios ekonominės zonos teritorijoje ir Kauno LEZ detaliojo plano vertinimo

Iš pareiškėjo skundo ir apeliacinio skundo argumentų matyti, kad, jo manymu, byloje vertinamu atveju nėra prielaidų jam nuosavybės teise priklausantį ginčo sklypą paimti visuomenės poreikiams, nes atsakovas nenustatė objektyvaus ir konkretaus visuomenės poreikio į šį žemės sklypą. Taigi iš esmės keliamas nuosavybės teisės apsaugos ir galimybių ją riboti pusiausvyros klausimas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinta, kad nuosavybė neliečiama (1 dalis); nuosavybės teises saugo įstatymai (2 dalis); nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama (3 dalis).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir LRKT) savo praktikoje yra nurodęs, kad ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: nuosavybės teisė ribojama įstatymo pagrindu, ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir /arba konstituciškai svarbius tikslus; yra laikomasi proporcingumo principo (žr., pvz., 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimą). LRKT taip pat yra pažymėjęs, kad Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nurodyti visuomenės poreikiai, kuriems įstatymo nustatyta tvarka ir teisingai atlyginant gali būti paimama nuosavybė, – tai visos visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti; paimant nuosavybę visuomenės poreikiams turi būti siekiama pusiausvyros tarp įvairių visos visuomenės bei jos narių teisėtų interesų; visuomenės poreikiai, kuriems paimama nuosavybė, – tai visuomet konkretūs ir aiškiai išreikšti visuomenės poreikiai konkrečiam nuosavybės objektui; paimti nuosavybę (teisingai atlyginant) galima tik tokiems visuomenės poreikiams, kurie objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu nebūtų paimtas tam tikras konkretus nuosavybės objektas; asmuo, kurio nuosavybė paimama visuomenės poreikiams, turi teisę reikalauti, kad nustatytas atlyginimas būtų lygiavertis paimamai nuosavybei (žr., pvz., 2002 m. rugsėjo 19 d.; 2003 m. kovo 4 d. nutarimus).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad LRKT pabrėžia, jog Konstitucijoje nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams siejamas ne su tuo, kam paimta nuosavybė atiteks, bet su tos nuosavybės paėmimo tikslais – panaudoti daiktą visuomenės interesams, socialiai svarbiems tikslams, kuriuos pasiekti galima tik pasinaudojus konkretaus paimamo daikto individualiomis savybėmis, o Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalies formuluotės „visuomenės poreikiai“ negalima aiškinti kaip visais atvejais draudžiančios paimti nuosavybę ir ją perduoti privačion nuosavybėn; ar nuosavybė yra paimama visuomenės poreikiams, lemia ne tai, koks subjektas (valstybė, savivaldybė, juridinis ar fizinis asmuo) vėliau taps šios nuosavybės savininku, o tai, ar nuosavybė, kuri buvo paimta iš savininko, tikrai buvo paimta dėl to, kad ji buvo reikalinga visuomenės poreikiams tenkinti, t. y. socialiai svarbiems tikslams, kuriuos pasiekti galima tik pasinaudojus konkrečiu paimamu turtu; sprendžiant, ar nuosavybė yra paimama visuomenės poreikiams, atsižvelgtina ir į tai, kad visuomenės poreikiai nėra statiškas reiškinys. Reikmės, kurios viename visuomenės ir valstybės raidos etape galėjo būti suprantamos kaip visuomenės poreikiai, kitame visuomenės ir valstybės raidos etape gali būti vertinamos kaip neatitinkančios konstitucinės visuomenės poreikių sampratos, ir atvirkščiai. Ar poreikiai, kuriems paimama nuosavybė, yra visuomenės poreikiai, kiekvieną kartą turi būti sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į tai, kokių socialiai reikšmingų tikslų tuo metu paimant būtent tą nuosavybę buvo siekiama (žr., pvz., 2003 m. kovo 4 d.; 2008 m. gegužės 20 d. nutarimus).

Europos žmogaus teisių teismas (toliau – ir EŽTT), aiškindamas Europos žmogaus teisių konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio nuostatas, yra pažymėjęs, kad žinodamos visuomenės poreikius nacionalinės institucijos turi geresnį suvokimą, kas tai yra viešasis interesas, kurio labui gali būti ribojamos nuosavybės teisės, pati sąvoka „viešasis interesas“ yra neišvengiamai plati, o įgyvendindamas socialinę ar ekonominę politiką įstatymų leidėjas neišvengiamai turi plačią vertinimo laisvę. Vis dėlto tokiais atvejais svarbu užtikrinti sąžiningą individo ir visuomenės interesų pusiausvyrą, kad asmuo nepatirtų neproporcingos ir perdėtos naštos (žr., pvz., 2004 m. birželio 22 d. EŽTT Didžiosios kolegijos sprendimą Broniowski prieš Lenkiją ir jame nurodytą Teismo praktiką).

Atsakovas ginčijamą Įsakymą priėmė remdamasis tuo, kad ginčo žemės sklypas yra Kauno laisvosios ekonominės zonos (toliau – ir LEZ) teritorijoje ir jo paėmimas būtinas minėtos Kauno LEZ veiklai, todėl bylai, be kita ko, reikšmingos LEZ steigimą ir funkcionavimą reguliuojančios teisės normos.

Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo (toliau – ir LEZ pagrindų įstatymas) 1 straipsnyje nurodyta, kad šio įstatymo tikslas - sudaryti laisvojoje ekonominėje zonoje palankias mokesčių, muitų, valiutines ir finansines, teisines ir kitas lengvatines ūkinės-komercinės veiklos sąlygas užsienio ir šalies ūkio subjektams steigti zonose tarptautinės prekybos, gamybos ir eksporto, finansų, mokslinę- techninę pažangą kuriančias ir diegiančias įmones bei organizacijas, skatinti užsienio investicijas, steigti naujas darbo vietas, o 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvoji ekonominė zona - tai ūkinei- komercinei ir finansinei veiklai skirta teritorija, kurioje yra šio įstatymo nustatytos ūkio subjektams specialios ekonominės ir teisinės funkcionavimo sąlygos.

LEZ pagrindų įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad zona steigiama Lietuvos Respublikos įstatymu. Įstatyme turi būti nustatytos zonos teritorijos ribos (jeigu įstatyme nenustatyta kitaip), zonos veiklos rūšis (rūšys), zonos veiklos terminas, konkurso sąlygos ir kriterijai zonos steigimo konkurso laimėtojams parinkti, zonos valdymo bendrovės struktūra, jos valdymo organų funkcijos, įgaliojimai, atsakomybė, zonos valdymo bendrovės likvidavimo nelikviduojant zonos ir naujos bendrovės suformavimo tvarka, svarbių valstybės (savivaldybių) objektų santykių su zonos valdymo bendrove dėl šių objektų naudojimo zonai aptarnauti pagrindai, įmokų iš zonos įmonių bendriems zonos reikalams nustatymo tvarka.

Vadovaujantis LEZ pagrindų įstatymu 1996 m. spalio 22 d. priimtu Lietuvos Respublikos Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymu (toliau – ir Kauno LEZ įstatymas, bylai aktuali 2014 m. birželio 20 d. redakcija) buvo įsteigta Kauno laisvoji ekonominė zona. Kauno LEZ įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad zonos įsteigimo tikslas - nustatytoje teritorijoje efektyviai panaudoti gretimą Kauno oro uostą, šalia esančius geležinkelius ir automagistrales, efektyviai panaudoti Lietuvos geopolitinę padėtį, Kauno regiono potencialą ir Kauno miesto infrastruktūrą, sudaryti palankesnes sąlygas užsienio investavimui, naujoms technologijoms bei naujoms darbo vietoms kurti. Kauno LEZ įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad zonos teritorija užima 534 ha, o 4 straipsnyje numatyta, kad zonos teritorijos ribas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Be to Kauno LEZ įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad zonos teritorija ne aukciono būdu Civilinio kodekso, Žemės įstatymo bei šio įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka išnuomojama zonos valdymo bendrovei (pasibaigus zonos veiklos laikotarpiui - jos teisių ir pareigų perėmėjai) 99 metams.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1094 „Dėl laisvųjų ekonominių zonų pripažinimo valstybinės svarbos ekonominiais projektais“, vadovaudamasi Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 10 punktu (numatančiu, kad žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama valstybei svarbiems ekonominiams projektams, kurių svarbą visuomenės poreikiams savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė), Kauno LEZ pripažino valstybei svarbiu ekonominiu projektu, turinčiu valstybinę svarbą ir esantį svarbiu visuomenės poreikiams. 2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 580 Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įgyvendindama Kauno LEZ įstatymo 4 straipsnio nuostatas, patvirtino Kauno LEZ teritorijos ribas, be kita ko, Karmėlavos kadastrinės vietovės (Kauno rajonas) 458,6999 hektaro teritorijos plano (1 priedas) su nustatytais teritorijos ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje, pagrindu. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad ginčo žemės sklypas patenka į pirmiau minėtu Vyriausybės nutarimu patvirtintos Kauno LEZ teritorijos ribas.

Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog Kauno LEZ – tai įstatymų leidėjo nustatyto ploto ir apibrėžta Lietuvos Respublikos teritorijos dalis, kurioje nustatytas specialus teisinis reguliavimas, ši faktinė aplinkybė leidžia lengvai identifikuoti visos aptariamos teritorijos ir joje esančių sklypų bei vykdomos veiklos konkretų bendrumą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2007/2011; 2013 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-500/2013), laisvosios ekonominės zonos poreikiams paimamas privatus žemės sklypas yra orientuotas į ateitį, nustatant paimtam sklypui mokestines, teisines ir kitas lengvatas bei tam tikrus valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo apribojimus (žr. 2013 m. balandžio 26 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2013).

Iš pirmiau nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad įstatymų leidėjas laisvųjų ekonominių zonų kūrimą ir veikimą traktuoja kaip tam tikrą visai visuomenei reikšmingų socialinių ir ekonominių tikslų (konkrečiai, investicijų pritraukimo, mokslinės- techninės pažangos skatinimo, naujų darbų vietų kūrimo) siekimo priemonę, pati laisvoji ekonominė zona (taip pat ir Kauno LEZ) kaip vientisas projektas, kaip visuma traktuojama kaip valstybei reikšmingas ekonominis projektas. Būtent dėl šios priežasties zonos teritorija nustatoma Vyriausybės nutarimu, joje taikomos specifinės organizacinės / valdymo priemonės, nustatomas specifinis teisinis režimas.

LEZ pagrindų įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žemės nuosavybės bei nuomos santykius zonoje reguliuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymas.

Kiek tai susiję su žemės paėmimu visuomenės poreikiams reikšmingos Žemės įstatymo VIII skirsnio nuostatos. Šios Žemės įstatymo nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su LEZ pagrindų įstatymo ir Kauno LEZ įstatymo nuostatomis. Žemės įstatymo (bylai aktuali 2014 m. balandžio 4 d. redakcija) 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama ir privačios žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos arba tam tikslui valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos tik išimtiniais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu pagal valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą, kai ši žemė pagal specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar detaliuosius planus, parengtus Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, tenkinant viešąjį interesą reikalinga valstybei svarbiems ekonominiams projektams, kurių svarbą visuomenės poreikiams savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė, įgyvendinti. Žemės įstatymo 45 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad visuomenės poreikiams reikalingam konkrečiam objektui statyti (įrengti) konkrečios vietos ir ploto motyvuotas pagrindimas turi būti atliktas rengiant detalųjį planą ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentą. Konkrečios vietos ir ploto motyvuotas pagrindimas gali būti sudedamoji detaliojo plano ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento dalis arba gali būti parengtas kaip atskiras dokumentas, teikiamas kartu su detaliuoju planu ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentu.

Žemės įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad valstybės institucija ar savivaldybės taryba, pateikdamos Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypo buvimo vietą prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, privalo pagrįsti, kad konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja ir kad šis poreikis negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas konkretus žemės sklypas, taip pat nurodyti konkrečius tikslus, kuriems numatoma panaudoti paimamą visuomenės poreikiams žemę. Žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija, siekdama pagrįsti tiek konkretaus visuomenės poreikio objektyvų egzistavimą, tiek tam poreikiui patenkinti reikalingo konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumą, Vyriausybės nustatyta tvarka turi atlikti sąnaudų ir naudos analizę. Prašymas paimti žemę visuomenės poreikiams turi būti pagrįstas šios analizės rezultatais, taip pat visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais. Valstybės institucija ar savivaldybės taryba, pateikdamos prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, taip pat raštu praneša žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui apie tokio prašymo pateikimą ir nurodo konkrečius tikslus, kuriems numatoma panaudoti paimamą visuomenės poreikiams žemę. Žemės įstatymo 46 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog kai Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo paimti žemę visuomenės poreikiams gavimo dienos išnagrinėja valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, jeigu: 1) pateiktas konkretaus visuomenės poreikio objektyvaus egzistavimo pagrindimas, paremtas sąnaudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais, ir 2) galioja specialiojo teritorijų planavimo dokumentas ar detalusis planas, kuriame nurodytas konkretus visuomenės poreikis ir pateiktas konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumo pagrindimas, paremtas sąnaudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių (2014 m. liepos 2 d. redakcija) 2 punkte nurodyta, kad žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija, siekdama pagrįsti tiek konkretaus visuomenės poreikio objektyvų egzistavimą, tiek tam poreikiui tenkinti reikalingo konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumą, Taisyklių 3 punkte nustatyta tvarka atlieka sąnaudų ir naudos analizę. Sąnaudų ir naudos analizė gali būti sudedamoji teritorijos, kurioje prašoma paimti žemę visuomenės poreikiams, detaliojo plano ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento dalis arba parengiama kaip atskiras dokumentas – Taisyklių 6.4 punkte nurodyto aiškinamojo rašto priedas. Visuomenės poreikio objektyvus egzistavimas ir jam tenkinti reikalingo konkretaus žemės sklypo paėmimo būtinumas laikomas pagrįstu ir atskiras jo pagrindimas, pagrįstas sąnaudų ir naudos analize, visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais, neatliekamas, kai žemę visuomenės poreikiams paimti reikia tam, kad būtų tiesiogiai įgyvendinamas įstatymas, nustatantis konkretų visuomenės poreikį, kuriam tenkinti paimamas tam tikroje vietoje esantis tam tikro ploto žemės sklypas (žemės sklypo dalis), ir nurodantis suinteresuotą instituciją. Taisyklių 3 punkte nurodyta, kad suinteresuota institucija, atlikdama sąnaudų ir naudos analizę: 3.1. numato kitas konkrečiam visuomenės poreikiui tenkinti reikalingo konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams galimybes, iš jų – kitų žemės sklypų paėmimas visuomenės poreikiams (jeigu tokia galimybė yra) ir esamos situacijos (status quo) išsaugojimas, kai žemės sklypas nepaimamas visuomenės poreikiams; 3.2. nurodo konkrečiam visuomenės poreikiui tenkinti reikalingo konkretaus žemės sklypo paėmimo procedūros dalyvius, kurie dėl to patirs naudos ar nuostolių; 3.3. apskaičiuoja ir palygina konkretaus visuomenės poreikio tenkinimo ir žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros atlikimo (toliau kartu – projekto įgyvendinimas) ir galimybių, nurodytų Taisyklių 3.1 punkte, sąnaudas ir naudą: 3.3.1. išlaidas, būtinas projektui įgyvendinti (taip pat žemės, kurios vertė atliekant sąnaudų ir naudos analizę apskaičiuojama pagal žemės verčių zonų žemėlapius, parengtus Masinio žemės vertinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1523 (Žin., 2012, Nr.146-7536); 3.3.2. visuomenės gautiną naudą iš projekto įgyvendinimo naudojant konkretų žemės sklypą šiems visuomenės poreikiams tenkinti; 3.3.3. tiesioginį poveikį esamų savininkų ir (ar) naudotojų gyvenimo ir darbo sąlygoms, gamtos ištekliams (žemės ūkio naudmenoms, derlingajam dirvožemiui, miškui, vandens telkiniams, natūraliam kraštovaizdžiui ir kitkam); 3.4. apskaičiuoja projekto įgyvendinimo ir galimybių, nurodytų Taisyklių 3.1 punkte, grynąją esamą vertę (grynoji esama vertė – iš projekto įgyvendinimo numatomos gauti naudos ir projekto įgyvendinimo sąnaudų, išreikštų pinigais, skirtumas); 3.5. vertina pagrindines projekto įgyvendinimo rizikas, numato jų valdymo veiksmus; 3.6. atlieka projekto įgyvendinimo jautrumo analizę – nustato, kokį poveikį projekto įgyvendinimo grynajai esamai vertei daro sąnaudų ir naudos pokyčiai; 3.7. pateikia išvadą dėl konkretaus žemės sklypo tinkamumo projektui įgyvendinti.

Kaip matyti iš pirmiau minėto Žemės įstatymo 46 straipsnio 2 dalies nuostatų, jose sprendimo dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams priėmimas siejamas su dviejų sąlygų įvykdymu: 1) privalo būti pateiktas konkretaus visuomenės poreikio objektyvaus egzistavimo pagrindimas, paremtas sąnaudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais; 2) privalo galioti specialiojo teritorijų planavimo dokumentas ar detalusis planas, kuriame nurodytas konkretus visuomenės poreikis ir pateiktas konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumo pagrindimas, paremtas sąnaudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais.

Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad Ūkio ministerija 2014 m. birželio 13 d. raštu Nr. 23.10-71)-3-3122 (t. I, b.l. 132-133) kreipdamasi į NŽT Kauno rajono skyrių dėl žemės (įskaitant ir pareiškėjo ginčo žemės sklypą) paėmimo visuomenės poreikiams pateikė, be kita ko, Kauno LEZ teritorijos detalųjį planą ir Aiškinamąjį raštą bei jo priedą (Sąnaudų ir naudos analizę) (t. I, b.l. 141-157).

Kiek tai susiję su Sąnaudų ir naudos analize, iš jos turinio matyti, kad joje pateiktas vertinimas apima ir pareiškėjui priklausantį ginčo žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. I, b.l. 149), analizėje daroma išvada, kad joje įvardinti sklypai yra tinkami projektui įgyvendinti, todėl turi būti paimti visuomenės poreikiams tenkinti, o kitos alternatyvos negalimos. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas iš esmės neteikė argumentų dėl tokios analizėje padarytos išvados pagrįstumo.

Kiek tai susiję su pirmiau minėtu reikalavimu, jog turi galioti specialiojo ar detaliojo teritorijų planavimo dokumentas, nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad ginčo žemės sklypas patenka į Kauno rajono savivaldybės tarybos 2000 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu patvirtintu Kauno LEZ detaliuoju planu suplanuotą teritoriją. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad minėtas detalusis planas, nors juo suplanuota ir 1000 ha teritorija, visiškai apima visą dabartinę Kauno LEZ teritoriją (534 ha), kurios ribos, kaip minėta nustatytos Vyriausybės nutarimu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad, kaip nurodyta pirmiau minėto Kauno LEZ detaliojo plano aiškinamajame rašte (t. I, b.l. 172), vienas iš Kauno LEZ detaliojo planavimo tikslas – apibrėžti plotus, paimamus visuomenės poreikiams.

Atsižvelgdama į pirmiau nurodytą teisinį reguliavimą ir faktines aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo buvus teisines ir faktines prielaidas priimti ginčijamą Įsakymą. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad Ūkio ministerija nepagrindė nei konkretaus žemės paėmimo būtinumo, nei tokio paėmimo tikslų, toks argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Kaip minėta Ūkio ministerija pateikė Sąnaudų ir naudos analizę, kuri apėmė konkrečiai ir ginčo žemės sklypą, o, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, tokio sklypo paėmimo tikslas - tinkamas Kauno LEZ įstatymo įgyvendinimas, t. y. tinkamų prielaidų įgyvendinti valstybei svarbų ekonominį projektą sudarymas. Nors pareiškėjas nurodo, kad procedūra inicijuota praėjus 18 metų po Kauno LEZ įkūrimas, atkreiptinas dėmesys, jog teisės aktuose nėra imperatyvaus reikalavimo, jog LEZ teritorijai priklausanti žemė turi būti išperkama vienu metu, taip pat nėra nustatytas terminas, kuriam pasibaigus nebūtų galima pradėti žemės, esančios LEZ teritorijoje, paėmimo visuomenės poreikiams procedūros.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad Kauno detalusis planas nenumato, kurie konkretūs sklypai numatomi paimti visuomenės poreikiams, be to, nenumatyti konkretūs žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams sprendiniai. Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, kad, kaip minėta, vienas iš Kauno LEZ detaliojo planavimo tikslų - apibrėžti plotus, paimamus visuomenės poreikiams, t. y. juo apibrėžiama konkreti teritorija, priskirta Kauno LEZ. Taigi šio plano sprendiniai tiesiogiai apibrėžia Kauno LEZ teritoriją, tuo pačiu apibrėžia ir konkrečius žemės sklypus (ar jų dalis), kurie gali būti paimami visuomenės poreikiams. Nors, kaip teisingai nurodo pareiškėjas, Kauno LEZ teritorija mažėjo ir šiuo metu Kauno LEZ įstatymu nustatyta teritorija yra ne 1000 ha, o 534 ha, nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad ginčo žemės sklypas visuomet pateko ir į Kauno LEZ detaliuoju planu suplanuotą teritoriją, ir į 2006 m. birželio 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 580 patvirtintas Kauno LEZ teritorijos ribas. Kolegijos vertinimu, teisės aktai imperatyviai nenumato kokių nors konkretesnių teritorijų planavimo sprendinių, kurie turėtų būti įtvirtinti detaliajame plane siekiant žemės sklypus paimti visuomenės poreikiams, pareiškėjas nepagrindė, kaip tokie konkretesni sprendiniai būtų susiję su jo teisių ar teisėtų interesų apimtimi. Be to nors pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. nutartimi Nr. A520-500/2013 buvo panaikintas Kauno LEZ specialusis planas, jis nepateikė argumentų, kokias teisines pasekmes toks specialiojo plano panaikinimas sukelia šioje administracinėje byloje.

Dėl pirmiau nurodytų argumentų darytina išvada, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl konkretaus poreikio ginčo žemės sklypui pagrindimo bei detaliojo plano sprendinių vertinimo atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl procedūrinių pažeidimų ir teisėtų lūkesčių pažeidimo

Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad priimdamas ginčijamą Įsakymą atsakovas pažeidė procedūrinius jo priėmimo reikalavimus, konkrečiai, Taisyklių 1 p. įtvirtintą reikalavimą visus veiksmus, susijusius su žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, atlikti per automatizuotą Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (ŽPDRIS).

Pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu, be kita ko, pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė jokių argumentų, kokią įtaką toks dokumentų pateikimas ne per ŽPDRIS padarė jo teisėms ar pareigoms.

Teisėjų kolegija tokiam argumentui pritaria. Pareiškėjas nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė, kaip jo minimas dokumentų nepateikimas per ŽPDRIS pažeidė jo teises ar teisėtus interesus. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taigi ginčo administracinė teisena sietina su pareiškėjo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynyba, o ne abstrakčia viešojo administravimo subjektų veiklos kontrole arba viešojo intereso apsauga. Pareiškėjui nepateikus argumentų, kuo dokumentų nepateikimas per ŽPDRIS pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, teismui nenustačius tokių aplinkybių, pagrindo tenkinti apeliacinį skundą šiuo pagrindu nėra.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad priimant ginčijamą Įsakymą buvo pažeistas teisėtų lūkesčių principas. Pareiškėjo teigimu, Kauno LEZ teritorija nuolat mažėjo, taigi pareiškėjas pagrįstai galėjo tikėtis, kad ji ateityje sumažės taip, kad nebeapims pareiškėjo sklypo. Toks pareiškėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Pareiškėjas nepateikė argumentų ir įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad dėl valstybės institucijų veiksmų ar neveikimo pareiškėjui susiformavo teisėtas lūkestis, jog būtent ginčo žemės sklypas nebepateks į Kauno LEZ teritoriją.

Kaip minėta, ginčo žemės sklypas patenka ir į 2000 m. Kauno LEZ detaliuoju planu (kuris buvo patvirtintas iki pareiškėjui įsigyjant ginčo žemės sklypą nuosavybės teise (t. I, b.l. 17) suplanuotą teritoriją, ir į 2006 m. birželio 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 580 patvirtintas Kauno LEZ teritorijos ribas. Dabartinis Kauno LEZ teritorijos dydis (534 ha) buvo nustatytas 2005 m. birželio 21 d. Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymo 3, 4, 6, 7 straipsnių pakeitimo ir priedėlio pripažinimo netekusiu galios įstatymu (įsigaliojo 2005 m. liepos 12 d.). Taigi vien ta aplinkybė, kad Kauno LEZ teritorija mažėjo, savaime nereiškia, kad ji ateityje turėjo mažėti ar mažės taip, kad ginčo sklypas nebepateks į Kauno LEZ teritoriją. Nors pareiškėjas nurodo, kad dėl tokios mažėjimo tendencijos tikėtina, jog ginčo sklypas ateityje nebepateks į Kauno LEZ teritoriją, tokį argumentą paneigia ginčijamo Įsakymo priėmimas, jis reiškia, kad yra pripažįstamas konkretus ir objektyvus visuomenės poreikis būtent į ginčo žemės sklypą. Todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsižvelgusi į pirmiau pateiktus argumentus teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrindo tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriuo prašo iš pareiškėjo priteisti 1 752,20 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra grindžiamos atstovavimo sutartimi, kuria advokatui P. K. yra pavedama atstovauti Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB (t. I, b. l. 117), 2015 m. vasario 2 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. PK-0098, 2015 m. vasario 27 d. mokėjimo išrašu, patvirtinančiu, kad už suteiktas nurodytas teisines paslaugas buvo sumokėta 1 752,20 Eur.

Vertinant šį pateiktą prašymą pažymėtina, jog ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 44 straipsnio 5 dalis expressis verbis taip pat numato, kad tretieji suinteresuoti asmenys turi šio straipsnio 2 dalyje nurodytas teises į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės.

Vertinant, ar trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pažymėtina, jog kiekvienu konkrečiu atveju analizuojant, ar atitinkamas trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 44 straipsnio 5 dalį, pirmiausia būtina įvertinti ginčo turinį, nustatyti, kaip pareiškėjo reikšti reikalavimai yra susiję su trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis, su kurios ginčo šalies pozicija sutapo trečiojo suinteresuoto asmens interesai byloje, t. y. kurios ginčo šalies poziciją palaikė trečiasis suinteresuotas asmuo, ar teismo sprendimas buvo priimtas tos ginčo šalies naudai, ar atsiranda, pasikeičia, pasibaigia trečiojo suinteresuoto asmens teisės po priimto teismo sprendimo ir ar atitinkamų teisių atsiradimas, pasikeitimas, pabaiga yra palankus (nepalankus) trečiajam suinteresuotam asmeniui, ar patenkintas trečiojo suinteresuoto asmens interesas, dėl kurio jis dalyvavo ir kurio jis siekė byloje, dėl kokių priežasčių susidarė bylinėjimosi išlaidos ir kt. Tik įvertinus visumą teisiškai reikšmingų aplinkybių, galima nustatyti, ar priimtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo patenkintos ar apgintos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės. Aplinkybė, jog teismo priimtu baigiamuoju aktu yra patenkintos arba apgintos trečiojo suinteresuoto asmens teisės, negali būti išimtinai siejama vien tik su faktu, kad buvo priimtas atsakovui, kurio interesus ir poziciją trečiasis suinteresuotas asmuo byloje palaikė, formaliai palankus teismo sprendimas, t. y. pareiškėjo skundas buvo atmestas. Sprendžiant šį klausimą būtina vertinti visas teisiškai reikšmingas aplinkybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013).

Manytina, jog toks ginčo santykio ir trečiojo suinteresuoto asmens vaidmens (suinteresuotumo) procese įvertinimas yra svarbus, nes situacija, kai dėl visiškai nepagrįsto pareiškėjo kreipimosi į teismą trečiojo suinteresuoto asmens faktiškai patirtos išlaidos, kai priimtu teismo sprendimu būtų patenkintos ar apgintos jo teisės, nebūtų atlyginamos, nepateisinama teisingumo ir šalių procesinio lygiateisiškumo požiūriu. Ir priešingai – situacija, kada trečiajam suinteresuotam asmeniui būtų priteisiamos išlaidos iš pareiškėjo net ir tada, kai suinteresuotas asmuo į bylą buvo įtrauktas paties suinteresuoto asmens prašymu ar teismo iniciatyva ir bylos baigtis niekaip nepaveikė trečiojo suinteresuoto asmens teisių ir pareigų, neatitiktų teisingumo kriterijaus, pažeistų procesinę pusiausvyrą ir sudarytų prielaidas teisę į teisminę gynybą ribojančiam poveikiui (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013). Šiuo atveju, atsižvelgus į kilusio ginčo pobūdį, į tai, kad ginčijamu aktu, be kita ko, buvo nuspręsta pradėti pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, kai tokio sklypo paėmimo tikslas buvo tinkamas Kauno LEZ įstatymo įgyvendinimas, o trečiasis suinteresuotas asmuo yra Kauno LEZ valdymo bendrovė, atsakinga už Kauno LEZ kūrimąsi, plėtrą bei investuotojų pritraukimą (t. I, b. l. 120-121), darytina išvada, jog priimtas teismo sprendimas yra ir Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB naudai, t. y. šioje dalyje nėra užkertamas kelias Kauno LEZ veiklos vykdymui. Dėl šių priežasčių spręstina, jog Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 44 str. 5 d.)

Pažymėtina, jog administraciniame procese priteistinų atstovavimo išlaidų klausimas yra sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 44 str. 6 d.). CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokias Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) patvirtino Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85.

Pastebėtina, jog Rekomendacijos pateikia maksimalius dydžius už konkrečias advokato (advokato padėjėjo) teikiamas teisines paslaugas, apskaičiuojamus taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog apskaičiuojant konkrečias sumas už teiktas teisines paslaugas imamas tas minimalios mėnesinės algos dydis, kuris galiojo konkrečios teisinės paslaugos teikimo metu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-563/2008).

Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą maksimali priteistina suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra 450 Eur (koeficientas 1,5 padaugintas iš 300 Eur minimalios mėnesinės algos, kuri galiojo teisinių paslaugų suteikimo metu (teisinės paslaugos buvo suteiktos 2015 m. vasario 3 d. (t. II, b. l. 133-138) ir buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimu „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ Nr. 972) (t. II, b. l. 115-119). Teisėjų kolegija, nagrinėjamu atveju atsižvelgusi į Rekomendacijų 8.11, 2 punktus, nagrinėtos bylos pobūdį, vadovaudamasi teisingumo, protingumo principais, konstatuoja, jog iš pareiškėjo trečiajam suinteresuotam asmeniui priteistina 400 Eur suma už nurodytų teisinių paslaugų teikimą.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat pateikė prašymą priteisti jam patirtas bylinėjimosi išlaidas (t. II, b. l. 95-102), tačiau pažymėtina, kad ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis numato, jog tik proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytą reguliavimą, tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo apeliacinis skundas yra atmestinas ir galutinis procesinis sprendimas nėra priimtas pareiškėjo naudai, vertina, kad pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir jam jos negali būti priteistos (ABTĮ 44 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 2 dalimi, 133 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Limedika“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Trečiojo suinteresuoto asmens Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinę Nr. A-1732-858/2015 apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo tenkinti iš dalies. Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB iš pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Limedika“ 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų administracinę bylą Nr. A-1732-858/2015 nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                         Laimė Baltrūnaitė

                                                                      Anatolijus Baranovas

                                                                      Irmantas Jarukaitis