LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 28 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Radzevičienės ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Versuva“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Versuva“ ieškinį atsakovei Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl skolos ir susijusių sumų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Versuva“ padavė teismui ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Klaipėdos apskrities VMI): i) 167 830,84 Eur skolą; ii) 40 Eur išieškojimo išlaidų kompensaciją; iii) 8 proc. metinių palūkanų dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos; jeigu 8 proc. metinių palūkanų dydžio procesinės palūkanos negalėtų būti priteistos, priteisti 5 proc. metinių palūkanų dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

2.       Ieškovė prašomą priteisti 167 830,84 Eur skolą kildina iš ginčo šalių sudarytos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties. Ieškovė nurodė, kad UAB „Progresyvus verslas“, kurios teisių ir pareigų perėmėja yra UAB „Versuva“, ir Klaipėdos apskrities VMI 2005 m. vasario 24 d. sudarė negyvenamųjų patalpų (administracinės patalpos ir garažas), esančių Telšiuose, Birutės g. 5a, nuomos sutartį Nr. 4/05-02 (toliau – Nuomos sutartis), pagal kurią ieškovė (nuomotoja) ir atsakovė (nuomininkė) susitarė dėl 15 metų Nuomos sutarties termino ir nuomos mokesčio – 26 Lt per mėnesį už 1 kv. m. Ieškovė ir atsakovė 2011 m. sausio 3 d. sudarė papildomą susitarimą prie Nuomos sutarties, kuriuo sulygo, kad: i) Nuomos sutarties terminas yra 17 metų; ii) nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 1 d. nuomos mokestis yra 23 Lt per mėnesį už 1 kv. m; iii) nuo 2012 m. sausio 1 d. iki Nuomos sutarties termino pabaigos nuomos mokestis yra 26 Lt per mėnesį už 1 kv. m, kuris, pradedant 2012 m., perskaičiuojamas kiekvienais einamaisiais metais proporcingai Lietuvos Respublikos statistikos departamento nustatytam ir paskelbtam vidutiniam metiniam Lietuvos vartotojų kainų indekso (toliau – VKI) padidėjimui ar sumažėjimui per praėjusius kalendorinius metus. Nuomos sutarties terminas baigėsi 2022 m. rugpjūčio 1 d., bendras išnuomotų patalpų plotas sudarė 1 485,82 kv. m, taigi bazinis nuomos mokesčio dydis buvo 11 188,40 Eur per mėnesį.

3.       Ieškovė pažymėjo, kad 2017 m. rugpjūčio 8 d. raštu kreipėsi į atsakovę, prašydama įforminti nuomos mokesčio perskaičiavimą, atsižvelgiant į vidutinį metinį VKI pokytį. Atsakovė 2017 m. rugsėjo 20 d. raštu informavo ieškovę, kad neturi finansinių galimybių sumokėti perskaičiuotą nuomos mokestį, todėl paprašė nuomos mokesčio neperskaičiuoti. Baigiantis Nuomos sutarties terminui ieškovė pateikė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą už paskutinį einamąjį nuomos mėnesį, taip pat, perskaičiavusi nuomos mokestį pagal vidutinį metinį VKI, pareikalavo atsakovės sumokėti perskaičiuoto nuomos mokesčio (pradedant nuo 2012 m.) nesumokėtą dalį – 167 830,84 Eur. Atsakovė atsisakė sumokėti ieškovei perskaičiuoto nuomos mokesčio dalį, motyvuodama, kad ieškovė kiekvienais einamaisiais metais neperskaičiuodama nuomos mokesčio ir į PVM sąskaitas faktūras už einamuosius mėnesius neįtraukdama perskaičiuotos mokesčio dalies, atsisakė nuomos mokesčio perskaičiavimo reikalavimo teisės.

4.       Ieškovės vertinimu, Nuomos sutarties sąlygos, nustatančios nuomos mokesčio perskaičiavimą, buvo aiškios, sulygtos Nuomos sutarties šalių laisva valia, todėl atsakovė turėjo pareigą jų laikytis. Šalys susitarė dėl nuomos mokesčio perskaičiavimo pagrindo ir sąlygos, kad nuomos mokesčio perskaičiavimą atliks ieškovė, atskiras šalių susitarimas dėl nuomos mokesčio perskaičiavimo nebuvo būtinas. Ieškovės pareikšto reikalavimo sumokėti perskaičiuoto nuomos mokesčio dalį momentas nesudaro teisinio pagrindo spręsti, kad ieškovė reikalavimo teisės į perskaičiuotą nuomos mokesčio dalį atsisakė ar tokia reikalavimo teisė išnyko. Nuomos sutartyje nebuvo sąlygų, nustatančių, kad vėluojant ar neteikiant PVM sąskaitų faktūrų perskaičiuotam nuomos mokesčiui sumokėti ieškovė praranda teisę į perskaičiuotą nuomos mokesčio dalį. Atsakovė iš anksto žinojo ir įsipareigojo ateityje sumokėti perskaičiuotą nuomos mokestį pagal vidutinį metinį VKI. Be to, atsakovė, 2017 m. rugsėjo 20 d. raštu informavusi ieškovę, kad neturi finansinių galimybių sumokėti perskaičiuotą nuomos mokesčio dalį, prievolę pripažino.

5.       Ieškovės teigimu, Nuomos sutarties šalims taikomos Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – MAKSVPĮ) nuostatos, nes šis įstatymas taikomas visoms tarp ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai, mokėjimai. Vadovaujantis MAKSVPĮ 2 straipsnio 5 dalimi, 3 straipsnio 2 dalimi, ieškovė prašo priteisti 8 proc. dydžio procesines palūkanas, o tuo atveju, jeigu MAKSVPĮ nuostatos ginčo teisiniam santykiui netaikytinos – 5 proc. dydžio procesines palūkanas.

6.       Prašomus priteisti 40 Eur išieškojimo išlaidoms kompensuoti ieškovė grindžia MAKSVPĮ 7 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme numatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur išieškojimo išlaidoms kompensuoti. Prašomi priteisti 40 Eur yra savarankiški, priteisiami atskirai nuo bylinėjimosi išlaidų. Kadangi atsakovė nesumoka dalies nuomos mokesčio, ieškovė turi teisę į palūkanas, todėl be įspėjimo gali reikalauti išieškojimo išlaidų kompensacijos.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. balandžio 6 d. sprendimu UAB „Versuva“ ieškinį patenkino iš dalies – priteisė UAB „Versuva“ iš Klaipėdos apskrities VMI 19 776,40 Eur skolos, 8 proc. metines palūkanas už priteistą 19 776,40 Eur skolą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugsėjo 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40 Eur išieškojimo išlaidų. 

8.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovė 2011 m. sausio 3 d. papildomu susitarimu prie Nuomos sutarties pakeitė Nuomos sutarties 15 punktą, be kita ko, sulygdamos dėl nuo 2011 m. sausio 1 d. iki Nuomos sutarties termino pabaigos mokėtino bazinio nuomos mokesčio dydžio – 26 Lt už 1 kv. m nuomojamų patalpų per mėnesį – kuris, pradedant nuo 2012 m., perskaičiuojamas proporcingai pagal vidutinį metinį VKI. Teismo vertinimu, iš Nuomos sutarties 15 punkto matyti, kad šalys susitarė perskaičiuoti nuomos mokestį kiekvienais einamaisiais metais. Nepaisant to, ieškovė tik 2022 m. liepos 18 d. raštu kreipėsi į atsakovę, informuodama apie perskaičiuotą nuomos mokestį ir prašydama atsakovės sumokėti perskaičiuotą nuomos mokesčio dalį už visą laikotarpį nuo 2012 m.– 167 830,84 Eur.

9.       Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad ieškovė neperskaičiavo nuomos mokesčio kiekvienais einamaisiais metais pagal Nuomos sutarties 15 punktą, PVM sąskaitas faktūras atsakovei teikė jose nenurodydama perskaičiuoto nuomos mokesčio dydžio, o nuomos mokesčio perskaičiavimo veiksmus atliko tik 2022 m. liepos mėn. Ieškovei neperskaičiavus nuomos mokesčio kiekvienais kalendoriniais metais, atsakovė pagrįstai tikėjosi, kad ieškovė už praėjusius kalendorinius metus nereikalaus sumokėti perskaičiuoto padidėjusio nuomos mokesčio. Todėl ieškovei neperskaičiavus nuomos mokesčio kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais, taip kaip numatė 2011 m. sausio 3 d. papildomo susitarimo nuostatos, ieškovė neteko teisės reikalauti nuomos mokesčio už praėjusius kalendorinius metus, išskyrus perskaičiuotą nuomos mokesčio dalį už 2022 m.

10.       Pirmosios instancijos teismas pripažino tinkamu ieškovės pritaikytą nuomos mokesčio perskaičiavimo būdą, pagal kurį antraisiais mokėjimo perskaičiavimo metais perskaičiuojama ne pradinė, bet paskesnė įmoka, t. y. perskaičiuojamas pirmaisiais metais perskaičiuotas periodinis mokėjimas, tokią tvarką taikant ir vėlesniais perskaičiavimo metais iki Nuomos sutarties termino pabaigos. Remdamasis kasacinio teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2013, teismas akcentavo, kad tuo atveju, kai periodinės išmokos mokamos ilgiau nei vienerius kalendorinius metus, antraisiais kalendoriniais metais indeksuojama ne pradinė, bet paskesnė, t. y. pirmaisiais indeksavimo metais perskaičiuota, periodinė išmoka. Teismas pažymėjo, kad už 2022 m. perskaičiuoto nuomos mokesčio suma sudaro 19 776,40 Eur, todėl nusprendė, jog egzistuoja teisinis pagrindas šią sumą priteisti ieškovei iš atsakovės.

11.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Nuomos sutartis atitinka komercinės sutarties sampratą, taip kaip ji apibrėžta MAKSVPĮ, todėl pripažino pagrįstu ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 8 proc. metines palūkanas už priteistą skolą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atitinkamai, gauti iš atsakovės 40 Eur išieškojimo išlaidoms kompensuoti. Teismas įvertino, kad komercinio pobūdžio sutarties kvalifikavimui neturi reikšmės išnuomotų patalpų paskirtis ar šiose patalpose atsakovės vykdyta veikla, esminis požymis, identifikuojantis sutartį kaip komercinę, yra jos atlygintinumas.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12.       Ieškovė UAB „Versuva“ apeliaciniame skunde prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 6 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkintas ieškovės UAB „Versuva“ reikalavimas priteisti nuomos mokesčio skolą (priteista 19 776,40 Eur), ir iš atsakovės Klaipėdos apskrities VMI priteistą nuomos mokesčio skolos sumą padidinti iki 167 830,84 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

12.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė neteko teisės reikalauti perskaičiuoto nuomos mokesčio už praėjusius kalendorinius metus, išskyrus 2022 m., vien dėl tos priežasties, jog ieškovė kiekvienais metais neperskaičiavo nuomos mokesčio ir nepateikė atsakovei PVM sąskaitų faktūrų su perskaičiuotu nuomos mokesčio dydžiu. Tokios išvados pirmosios instancijos teismas nepagrindė taikytinu teisiniu reglamentavimu. Nei Nuomos sutartyje, nei Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nėra įtvirtinta nuostatos, pagal kurią, esant nuomotojo ir nuomininko išankstiniam susitarimui perskaičiuoti nuomos mokestį pagal vidutinį metinį VKI ir to nepadarius, nuomotojas praranda teisę į perskaičiuotą nuomos mokestį, o nuomininkas atleidžiamas nuo pareigos sumokėti iš anksto sutartą nuomos mokesčio dydį po perskaičiavimo.

12.2.                      Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovei perskaičiuoto nuomos mokesčio iš atsakovės nepareikalavus 2012 m., atsakovė įgijo teisėtą lūkestį, jog perskaičiuoto nuomos mokesčio nebus pareikalauta ateityje. Pareigą sumokėti perskaičiuotą nuomos mokestį sukuria ne pareikalavimo momentas, o Nuomos sutartis ir jos pagrindu iš anksto sukurtų teisių bei pareigų turinys. Nuomos sutartyje nebuvo numatyta, kad ieškovei vėliau pareikalavus ar vėliau pateikus PVM sąskaitą faktūrą dėl nuomos mokesčio ar perskaičiuotos nuomos mokesčio dalies, ji praranda reikalavimo teisę. Šalims susitarimu nepakeitus ieškovės reikalavimo teisę numatančio Nuomos sutarties 15 punkto, nebuvo teisinio pagrindo teigti, kad ieškovė reikalavimo teisę prarado.

12.3.                      Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovė savo valią dėl perskaičiuoto nuomos mokesčio dydžio sumokėjimo buvo pareiškusi atsakovei anksčiau nei 2022 m., t. y. 2017 m. Ieškovė 2017 m. rugpjūčio 8 d. raštu kreipėsi į atsakovę, prašydama įforminti nuomos mokesčio perskaičiavimą, tačiau atsakovė, pripažindama ieškovės teisę į nuomos mokesčio perskaičiavimą, nurodė, kad neturi finansinių galimybių sumokėti perskaičiuotą nuomos mokesčio dalį. Kadangi ieškovė valią dėl perskaičiuoto nuomos mokesčio sumokėjimo išreiškė 2017 m., pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino ieškovės teisę į perskaičiuotą nuomos mokesčio dalį tik už 2022 m.

12.4.                      Ieškovė kaip nepagrįstą vertina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nuomos mokesčio perskaičiavimo ir pareikalavimo momentas buvo svarbus atsakovei sprendžiant klausimą dėl Nuomos sutarties nutraukimo ar jos išsaugojimo. Atsakovės pareiga sumokėti nuomos mokestį atsirado sudarius Nuomos sutartį, tačiau reikalavimas sumokėti perskaičiuotą nuomos mokesčio dalį nėra reikalavimas pakeisti Nuomos sutarties sąlygas, o vykdyti šią sutartį. Perskaičiuoto nuomos mokesčio dalis yra sudėtinė nuomos mokesčio dalis, o ne nauja atsakovės atžvilgiu nustatyta piniginė prievolė. Teisės aktai neįtvirtina teisės nutraukti terminuotą nuomos sutartį tuo pagrindu, kad kita sutarties šalis pareiškia reikalavimą sumokėti nuomos mokestį ar jo dalį.

12.5.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kaip precedentu vadovavosi kasacinio teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2013. Nurodytoje byloje kasacinis teismas nesuformavo teisės taikymo ir aiškinimo taisyklių, pagal kurias vėlavimas pateikti ar uždelstas PVM sąskaitos faktūros pateikimas panaikintų nuomotojo teisę gauti nuomos sutartyje numatytą nuomos mokestį ir (ar) jo perskaičiuotą dalį. Priešingai, šioje kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje esminė reikšmė sprendžiant šalių ginčą buvo suteikta ne PVM sąskaitoms faktūroms, o bendroms sutarčių teisę ir asmenų sutartines pareigas bei teises reglamentuojančioms teisės normoms.

13.       Atsiliepime į ieškovės UAB „Versuva“ apeliacinį skundą atsakovė Klaipėdos apskrities VMI prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais: 

13.1.                      Pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo ginčo teisinį santykį ir nustatė reikšmingas faktines aplinkybes. Pagal ieškovės ir atsakovės 2011 m. sausio 13 d. sudarytą papildomą susitarimą prie Nuomos sutarties šalys sulygo, kad nuo 2012 m. nuomos mokestis perskaičiuojamas kiekvienais einamaisiais metais proporcingai vidutiniam metiniam VKI, t. y. šalys sutarė, jog jeigu Lietuvos Respublikoje yra infliacija, nuomos mokesčio įkainis didinamas, jeigu defliacija – mažinamas. Šiuo susitarimu įtvirtinta šalių teisė perskaičiuoti arba neperskaičiuoti nuomos mokesčio įkainio kiekvienais einamaisiais metais. Ieškovė tik 2022 m. liepos 18 d. raštu informavo atsakovę, kad perskaičiavo pradinį nuomos mokesčio dydį pagal vidutinį metinį VKI, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog ieškovė nuomos mokestį turėjo teisę perskaičiuoti tik už 2022 m.

13.2.                      Įvertinęs šalių elgesį po Nuomos sutarties sudarymo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovei kiekvienais metais neperskaičiavus nuomos mokesčio, ji neteko teisės reikalauti perskaičiuoto nuomos mokesčio už praėjusius metus, išskyrus 2022 m. Atsižvelgiant į tai, kad šalys bylos nagrinėjimo metu skirtingai aiškino savo ketinimus pagal Nuomos sutartį, tokių ketinimų nebuvo galimybės nustatyti taikant subjektyvųjį metodą, o turėjo būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl Nuomos sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po Nuomos sutarties sudarymo. Ieškovei neperskaičiavus nuomos mokesčio kiekvienais einamaisiais metais ir jo neįtraukus į kiekvieną mėnesį atsakovei pateikiamas PVM sąskaitas faktūras, ieškovė atsisakė nuomos perskaičiavimo reikalavimo teisės. Nuomos sutarties 15 punkte įtvirtintas konkretus nuomos mokesčio sumokėjimo terminas – ne vėliau kaip iki kito (po einamojo) mėnesio 25 dienos. Ieškovė perskaičiuoto nuomos mokesčio dydžio į PVM sąskaitas faktūras neįtraukė.

13.3.                      Priešingai nei ieškovė teigia apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė precedentą, kuris suformuotas kasacinio teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2013. Nurodytoje byloje PVM sąskaitos faktūros buvo pateikiamos kontrahentui su perskaičiuoto mokesčio dydžiu, skirtingai nei nagrinėjamos bylos atveju, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepritaikė šios kasacinio teismo nutarties nagrinėjamai bylai visa apimtimi, o tik vadovavosi ja iš dalies.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylos faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

15.       UAB „Progresyvus verslas“, kurios teisių perėmėja yra ieškovė UAB „Versuva“, ir Telšių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Telšių apskrities VMI), kurios teisių perėmėja yra atsakovė Klaipėdos apskrities VMI, 2005 m. vasario 24 d. sudarė Nuomos sutartį, pagal kurią UAB „Progresyvus verslas“ įsipareigojo už užmokestį perduoti Telšių apskrities VMI laikinai valdyti ir naudoti pastatą–negyvenamąsias patalpas, esančias Telšiuose, Birutės g. 5a (plotas – 1 487,69 kv. m), o Telšių apskrities VMI įsipareigojo sumokėti nuomos mokestį – 26 Lt per mėnesį už bendrojo ploto 1 kv. m. Sulygtas Nuomos sutarties terminas – 15 metų nuo patalpų perdavimo–priėmimo akto pasirašymo dienos. Nuomos sutarties šalys nuomojamų patalpų perdavimo–priėmimo aktą pasirašė 2005 m. rugpjūčio 1 d. (toliau – Perdavimo–priėmimo aktas).

16.       UAB „Versuva“ ir Telšių apskrities VMI 2010 m. sausio 8 d. sudarė papildomą susitarimą prie Nuomos sutarties, kuriuo, be kita ko: i) pakeitė Nuomos sutarties 11 punktą, numatydami, kad Nuomos sutarties terminas yra 16 metų; ii) pakeitė Nuomos sutarties 15 punktą, sulygdami, jog laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. sausio 1 d. nuomos mokestis už išnuomotų patalpų 1 kv. m yra 23 Lt per mėnesį; nuo 2011 m. sausio 1 d. iki Nuomos sutarties termino pabaigos nuomos mokestis už išnuomotų patalpų 1 kv. m yra 26 Lt per mėnesį – tai bazinis nuomos mokesčio dydis, nuo kurio nuomotojas, pradedant nuo 2012 m., perskaičiuoja nuomos mokestį kiekvienais einamaisiais metais proporcingai vidutiniam metiniam VKI padidėjimui ar sumažėjimui per praėjusius kalendorinius metus.

17.       Ginčo šalys 2011 m. sausio 3 d. sudarė papildomą susitarimą prie Nuomos sutarties, kuriuo, be kita ko: i) pakeitė Nuomos sutarties 11 punktą, sulygdami, kad Nuomos sutarties terminas yra 17 metų; ii) pakeitė Nuomos sutarties 15 punktą, įtvirtindami, jog nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 1 d. nuomos mokestis už išnuomotų patalpų 1 kv. m yra 23 Lt per mėnesį; nuo 2012 m. sausio 1 d. iki Nuomos sutarties termino pabaigos nuomos mokestis už išnuomotų patalpų 1 kv. m yra 26 Lt per mėnesį – tai bazinis nuomos mokesčio dydis, nuo kurio nuomotojas, pradedant nuo 2012 m., perskaičiuoja nuomos mokestį kiekvienais einamaisiais metais proporcingai vidutiniam metiniam VKI padidėjimui ar sumažėjimui per praėjusius kalendorinius metus.

18.       Ieškovė 2022 m. liepos 18 d. kreipėsi į atsakovę, nurodydama, kad atliko mokesčio pagal Nuomos sutartį perskaičiavimą, pagal kurį susidarė 167 830,84 Eur nuomos mokesčio dalies nepriemoka ir paprašė šią sumą sumokėti pagal pridedamą PVM sąskaitą faktūrą. Klaipėdos apskrities VMI 2022 m. rugpjūčio 11 d. raštu atsakė, kad su ieškovės reikalavimu sumokėti perskaičiuotą nuomos mokesčio dalį nesutinka, tokią poziciją grįsdama aplinkybėmis, jog: i) Nuomos sutarties galiojimo metu ieškovė nuomos mokesčio dydžio neperskaičiavo, į kiekvieną mėnesį pateikiamas mokėjimo sąskaitas neįtraukė, todėl atsisakė reikalavimo teisės į perskaičiuotą nuomos mokesčio dalį; ii) Nuomos sutartis pasibaigė 2022 m. rugpjūčio 1 d., atsakovė ieškovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras už nuomą yra apmokėjusi Nuomos sutartyje nustatyta tvarka. 

19.       Ieškovė padavė teismui ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovės 167 830,84 Eur skolą, susidariusią dėl nesumokėtos nuomos mokesčio dalies. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės Klaipėdos apskrities VMI 19 776,40 Eur skolą ir susijusias sumas, konstatavęs, kad ieškovei neperskaičiavus nuomos mokesčio kiekvienais einamaisiais metais, taip kaip buvo numatyta 2011 m. sausio 3 d. papildomame susitarime, ieškovė neteko teisės reikalauti nuomos mokesčio už praėjusius metus, išskyrus perskaičiuotą nuomos mokesčio sumą už 2022 m., kuri sudaro 19 776,40 Eur. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pirmosios instancijos teismo priteistos sumos dydį padidinti iki 167 830,84 Eur, argumentuodama, kad ieškovės teisę į perskaičiuotą ir atsakovės nesumokėtą nuomos mokesčio dalį patvirtina Nuomos sutarties 15 punktas, teisės į perskaičiuotą nuomos mokestį už visą Nuomos sutarties laikotarpį ieškovė nėra atsisakiusi.

20.       Taigi, nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovės (nuomininkės) pareigos sumokėti ieškovės (nuomotojos) perskaičiuotą (indeksuotą) nuomos mokesčio dalį už 2012–2021 m. laikotarpį. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniu skundu nėra skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 6 d. sprendimo dalis, kuria pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 19 776,40 Eur skolą – indeksuotą nuomos mokesčio dalį už 2022 m., 40 Eur išieškojimo išlaidų kompensaciją, 8 proc. metines procesines palūkanas, todėl teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, dėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies toliau nepasisako.

Dėl indeksuoto nuomos mokesčio dalies už 2012–2021 m. laikotarpį priteisimo ieškovei

21.       Ieškiniu reikalaujama priteisti indeksuoto nuomos mokesčio nepriemoka kildinama iš ginčo šalių sudarytos Nuomos sutarties. CK 6.477 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja sumokėti nuomos mokestį. CK 6.487 straipsnio 3 dalyje išvardyti nuomos mokesčio nustatymo būdai, tačiau nuomos mokesčio būdų sąrašas nėra baigtinis, nuomos sutarties šalys gali sulygti ir dėl kitokio nuomos mokesčio nustatymo ir mokėjimo būdo (CK 6.487 straipsnio 4 dalis). Be kita ko, šalys gali susitarti indeksuoti nuomos mokestį, atitinkamai, toks susitarimas indeksuoti pagal sutartį priklausančias mokėti periodines išmokas šalims tampa privalomas (CK 6.156 straipsnis, 6.189 straipsnio 1 dalis).

22.       Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad šalys 2011 m. sausio 3 d. sudarė papildomą susitarimą prie Nuomos sutarties, kuriuo pakeitė Nuomos sutarties 15 punkte įtvirtintas nuomos mokesčio mokėjimo sąlygas ir sulygo, jog nuo 2012 m. nuomotojas nuomos mokestį indeksuoja pagal vidutinį metinį VKI. Ieškovės vertinimu, ji turi teisę gauti iš atsakovės indeksuotos nuomos mokesčio dalies už visą Nuomos sutarties galiojimo laikotarpį nepriemoką, nes šalys 2011 m. sausio 3 d. papildomu susitarimu susitarė indeksuoti nuomos mokestį, toks susitarimas galioja, šalys šio susitarimo Nuomos sutartyje nustatyta tvarka nėra pakeitusios. Atsakovė teigia, kad ginčo šalys Nuomos sutarties 15 punktą, įtvirtinantį ieškovės teisę indeksuoti nuomos mokestį, sutarties vykdymo metu pakeitė, o ieškovė atsisakė reikalavimo teisės į indeksuotą nuomos mokesčio dalį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė ir atsakovė abipusiais veiksmais suderino valią, jog Nuomos sutartimi nustatytas bazinis nuomos mokesčio dydis nuo 2012 m. iki 2021 m. nebūtų indeksuojamas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei iš atsakovės priteisė indeksuoto nuomos mokesčio dalies nepriemoką tik už 2022 m. laikotarpį, t. y. 19 776,40 Eur.

23.       Kadangi nagrinėjamoje byloje šalys skirtingai aiškina savo teises ir pareigas pagal Nuomos sutartį, egzistuoja pagrindas taikyti CK 6.193–6.195 straipsniuose įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo prioritetas: aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013). Tuo atveju, jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, sutartis turi būti aiškinama taikant objektyvųjį sutarties aiškinimo metodą, t. y. taikoma sisteminė-lingvistinė sutarties teksto analizė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019).

24.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, visapusiškai įvertinęs bylos aplinkybes, pagrįstai nusprendė, kad šalys Nuomos sutarties vykdymo metu atliko veiksmus, kuriais suderino valią bazinio nuomos mokesčio pagal Nuomos sutartį iki 2021 m. neindeksuoti. Pagal 2011 m. sausio 3 d. papildomu susitarimu pakeistą Nuomos sutarties 5 punktą šalys susitarė, jog nuomotojas (ieškovė), pradedant 2012 m., kiekvienais einamaisiais metais perskaičiuoja nuomos mokestį proporcingai vidutiniam metiniam VKI padidėjimui ar sumažėjimui per praėjusius kalendorinius metus. Teisėjų kolegija nustatė, kad nepaisant 2011 m. sausio 3 d. papildomo susitarimo, ieškovė neatliko nuomos mokesčio perskaičiavimo veiksmų už 2012–2021 m. laikotarpį ir dėl nuomos mokesčio nepriemokos į atsakovę nesikreipė. Ieškovė neginčija aplinkybės, kad PVM sąskaitas faktūras per visą Nuomos sutarties vykdymo laikotarpį iki 2022 m. liepos mėn. išrašė atsakovei, nenurodydama indeksuotos nuomos mokesčio dalies, t. y. prašydama atsakovės sumokėti bazinį, o ne indeksuotą, nuomos mokesčio dydį už kiekvieną einamųjų 2012–2021 m. mėnesį. Nuomos sutarties 15 punkto 2 dalimi šalys suderino nuomos mokesčio mokėjimo tvarką, pagal kurią nuomos mokestį (taigi, įskaitant indeksuotą nuomos mokesčio dalį, jeigu tokia būtų nustatyta) už einamąjį mėnesį atsakovė sumoka ieškovei ne vėliau kaip iki kito (po einamojo) mėnesio 25 dienos. Ieškovė į bylą nepateikė įrodymų, kuriais pagrįstų, kad kiekvienais einamaisiais metais iki 2021 m. būtų perskaičiavusi nuomos mokestį pagal vidutinį metinį VKI, apie indeksuotą nuomos mokesčio nepriemoką informavusi atsakovę ar pareikalavusi atsakovės sumokėti indeksuotą nuomos mokesčio dalį. Taigi, atsakovė 2012–2021 m. laikotarpiu mokėjo ieškovei neindeksuotą nuomos mokestį ir byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų reiškusi pretenzijas atsakovei dėl nesumokėtos nuomos mokesčio dalies. Nurodytos aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad ginčo šalys neturėjo ketinimo 2012–2021 m. laikotarpiu vykdyti Nuomos sutarties 5 punktą ta apimtimi, kuria įtvirtintas nuomos mokesčio indeksavimas.

25.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad 2017 m. rugpjūčio 8 d. raštas, kuriuo ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl pasiūlymo sudaryti susitarimą dėl nuomos mokesčio perskaičiavimo, nepagrindė šalių suderintos valios taikyti indeksuotą nuomos mokestį. Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovė 2017 m. rugpjūčio 8 d. raštu kreipėsi į atsakovę, siūlydama pasirašyti papildomą susitarimą prie Nuomos sutarties, kuriame numatytas Nuomos sutarties kainos perskaičiavimas pagal vidutinį metinį VKI. Atsakovė 2017 m. rugsėjo 20 d. atsakymu paprašė nuomos mokesčio neperskaičiuoti, atsižvelgdama į aplinkybę, jog pagal Nuomos sutarties sąlygas tokiam perskaičiavimui papildomų susitarimų sudaryti nereikia ir įvertinusi, jog Klaipėdos apskrities VMI neturi finansinių galimybių. Priešingai nei teigiama ieškovės apeliaciniame skunde, nurodyti veiksmai neatskleidė ieškovės valios pareikalauti atsakovės sumokėti indeksuoto nuomos mokesčio nepriemoką. Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovė, gavusi atsakovės 2017 m. rugsėjo 20 d. prašymą nuomos mokestį skaičiuoti pagal bazinį Nuomos sutartyje numatytą dydį, tokį prašymą įvykdė. Ieškovė ir toliau teikė atsakovei PVM sąskaitas faktūras, nenurodydama indeksuotos nuomos mokesčio dalies, nors pagal ieškovės į bylą pateiktą Lietuvos statistikos departamento 2022 m. liepos 14 d. (ieškinio priedas Nr. 4) pažymą matyti, jog vidutinis metinis VKI kito, t. y. tai padidėdavo, tai sumažėdavo. Pagal byloje esančią medžiagą matyti, kad tarp Nuomos sutarties šalių iš esmės nekilo ginčo dėl to, kad atsakovė kas mėnesį mokėjo ieškovei bazinį, o ne indeksuotą, Nuomos sutartimi sulygtą nuomos mokestį, ieškovė iki pat 2022 m. liepos mėn. atsakovei reikalavimų sumokėti indeksuotą nuomos mokestį nepareiškė, nepasinaudojo Nuomos sutarties 32 punkte įtvirtinta ginčų sprendimo tvarka.

26.       Ieškovės apeliacinio skundo argumentus, kad nuo 2017 m. ieškovė siekė, jog atsakovė sumokėtų indeksuotą nuomos mokestį, paneigia ir kiti šalių veiksmai vykdant Nuomos sutartį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovė iš atsakovės kas mėnesį reikalaujamo sumokėti nuomos mokesčio nepakoregavo ne tik einamaisiais metais proporcingai padidėjus vidutiniam metiniam VKI, tačiau ir esant vidutinio metinio VKI sumažėjimo atvejams (pvz., 2015 m., 2020 m.). Aplinkybę, kad šalys 2017 m., apsikeisdamos rašytiniais dokumentais, nesuderino valios taikyti indeksuotą nuomos mokesčio dalį patvirtina ir tai, jog ieškovė 2017 m. rugpjūčio 8 d. raštu reikalavimo sumokėti indeksuotą nuomos mokestį atsakovės atžvilgiu nepareiškė, pasiūlydama tik pasirašyti papildomą susitarimą dėl nuomos kainos perskaičiavimo, kurio, kaip nustatyta, šalys nesudarė. Be to, ieškovės atsakovei raštu pateiktas siūlymas sudaryti papildomą rašytinį susitarimą dėl nuomos mokesčio indeksavimo patvirtina, kad tarp šalių nebuvo taikoma praktika automatiškai indeksuoti nuomos mokesčio sumas, ieškovei nebuvo akivaizdu, jog ji šalių susitarimu yra įgijusi teisę periodiškai reikalauti indeksuotos nuomos mokesčio dalies nepriemokos iš atsakovės, t. y. ginčo šalys nuomos mokesčio indeksavimo nuo 2012 m. iki 2017 m. netaikė ir tokios Nuomos sutarties vykdymo (nuomos mokesčio apmokėjimo) tvarkos po 2017 m. savo veiksmais nepakeitė.

27.       Ginčo šalių suderintą valią netaikyti Nuomos sutarties 15 punkte nustatyto nuomos mokesčio indeksavimo 2012–2021 m. laikotarpiu patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovė 2019 m. vasario 4 d. raštu kreipėsi į ieškovę, pasiūlydama pakeisti Nuomos sutartį, atsisakant dalies nuomojamų patalpų, nebelikus objektyvaus poreikio atitinkamas patalpas nuomotis. Ieškovė, reaguodama į šį atsakovės pasiūlymą, pateikė pasiūlymą pratęsti Nuomos sutarties terminą papildomai aštuoneriems metams (atsiliepimo priedas Nr. 2). Šalių deryboms nepasiekus rezultato, atsakovė 2020 m. balandžio mėn. (atsiliepimo priedas Nr. 4) kreipėsi į ieškovę, inicijuodama Nuomos sutarties pakeitimus, prašydama ieškovės atlikti veiksmus, kuriuos ieškovė įsipareigojo Nuomos sutartimi, bet, atsakovės teigimu, neatliko (pvz., Nuomos sutarties įregistravimas viešame registre, einamojo ir kapitalinio remonto atlikimas), įspėdama ieškovę, kad prašomų veiksmų neatlikus, atsakovė pasilieka teisę Nuomos sutartį nutraukti. Tuo pačiu raštu atsakovė paprašė atsisakyti Nuomos sutarties mokesčio skaičiavimo tvarkos, pagal kurią nuomos mokestis indeksuojamas taikant vidutinį metinį VKI, nurodydama, jog nepaisant kasmetinės infliacijos, atsakovė nuomos mokesčio perskaičiavimo nuo 2012 m. visą Nuomos sutarties galiojimo laikotarpį nė karto nėra atlikusi. Šios bylos aplinkybės patvirtina, kad nepaisant 2011 m. sausio 3 d. papildomo susitarimo, Nuomos sutarties šalys neturėjo siekio periodiškai koreguoti nuomos mokestį taikant vidutinį metinį VKI. Tik po to, kai ginčo šalys nepasiekė susitarimo dėl Nuomos sutarties termino pratęsimo, nuomojamų patalpų apimties pakeitimo, ieškovė paskutinį Nuomos sutarties galiojimo mėnesį pateikė atsakovei reikalavimą dėl indeksuoto nuomos mokesčio dalies sumokėjimo už 2012–2022 m., nepaisant to, kad Nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu jokių pretenzijų dėl atsakovės mokamo nuomos mokesčio dydžio ar šalių taikytos nuomos mokesčio sumokėjimo praktikos (nuomos mokesčio dydžio neindeksuojant) nepareiškė.

28.       Teisėjų kolegija vertina kaip nepagrįstus ieškovės apeliacinio skundo argumentus, kad ieškovė turėjo teisę gauti iš atsakovės indeksuotos nuomos mokesčio dalies sumokėjimą už visą Nuomos sutarties galiojimo laikotarpį dėl tos priežasties, jog šalys nesudarė rašytinio susitarimo, kuriuo būtų pakeitusios Nuomos sutarties 15 punktą, įtvirtinantį nuomos mokesčio indeksavimą. Pagal CK 6.183 straipsnio 1 dalį rašytinė sutartis, kurioje yra išlyga, kad sutartį pakeisti galima tik raštu, negali būti pakeista kitokiu būdu. Tačiau pagal to paties straipsnio 2 dalį, viena sutarties šalis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis rašytinės sutarties pakeitimo išlyga, jeigu kita sutarties šalis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad savo elgesiu (konkliudentiniais veiksmais) šalys gali pakeisti raštu sudarytos sutarties turinį, jeigu tai atitinka jų ketinimus. Net ir tuo atveju, kai šalys į sutartį yra įtraukusios sutarties pakeitimą ribojančią išlygą, viena sutarties šalis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis tokia sutarties išlyga, jeigu kita sutarties šalis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68-611/2016).

29.       Teisėjų kolegija nustatė, kad Nuomos sutartimi šalys įtvirtino rašytinės sutarties pakeitimo išlygą, t. y. Nuomos sutarties 27 punktu ginčo šalys susitarė, jog šios sutarties sąlygos gali būti pakeistos tik rašytiniu šalių susitarimu. Papildomą susitarimą dėl Nuomos sutarties 15 punkto, įtvirtinančio nuomos mokesčio indeksavimo tvarką, šalys sudarė 2011 m. sausio 3 d. rašytine forma. Visgi, pirmosios instancijos teismo nustatytos ir aukščiau apeliacinės instancijos teismo įvertintos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė ir atsakovė suderinta valia ir savo elgesiu (konkliudentiniais veiksmais) pakeitė rašytiniu šalių susitarimu suderintas Nuomos sutarties sąlygas, netaikydamos nuomos mokesčio indeksavimo tvarkos už 2012–2021 m. Nuomos sutarties vykdymo laikotarpį. Todėl atskiras rašytinis susitarimas dėl Nuomos sutarties pakeitimo (nuomos mokesčio indekso netaikymo 2012–2021 m. laikotarpiu) nebuvo reikalingas. Papildomai pažymėtina, kad CK nėra įtvirtinta nuostatų, pagal kurias negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis (jos pakeitimai), nesant tokio susitarimo rašytinės formos, negalioja, todėl nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad šalys suderino valią 2011 m. sausio 3 d. papildomu susitarimu nustatyto nuomos mokesčio indeksavimo tvarkos 2012–2021 m. laikotarpiu netaikyti, o ne ieškovės apeliaciniame skunde akcentuojama rašytinė šalių susitarimo forma.

30.       Priešingas Nuomos sutarties nuostatų aiškinimas nagrinėjamu atveju neatitiktų ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų. Pažymėtina, kad ieškovę, t. y. juridinį asmenį, kuriam keliami aukštesni atidumo, rūpestingumo standartai, beveik septyniolikos metų laikotarpiu su atsakove siejo nuomos teisiniai santykiai, kurių pagrindu ieškovė beveik dešimties metų laikotarpiu (nuo 2011 m. iki 2021 m.) priėmė atsakovės kas mėnesį atliekamus nuomos mokesčio mokėjimus, netaikant nuomos mokesčio indeksacijos, reikalavimų dėl nesumokėtos nuomos mokesčio dalies atsakovės atžvilgiu nereiškė, o savo elgesiu abi šalys patvirtino, kad tokia nuomos mokesčio sumokėjimo tvarka joms yra tinkama. Atsakovė neatliko indeksuoto nuomos mokesčio mokėjimų ieškovei, visgi ieškovė tokio atsakovės elgesio Nuomos sutarties vykdymo metu iki 2021 m. nereikalavo, todėl ieškovė prarado teisę remtis sutarties pakeitimą ribojančia išlyga ir vien šiuo pagrindu reikalauti indeksuotos nuomos mokesčio dalies priteisimo.

31.       Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ieškovės apeliacinio skundo teiginius, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2013, nes nurodytoje byloje teismas nesuformulavo teisės aiškinimo taisyklės, jog vėlavimas pateikti PVM sąskaitas faktūras panaikina nuomotojo teisę gauti sutartą nuomos mokestį ar jo perskaičiuotą dalį. Teisėjų kolegija pastebi, kad UAB „Versuva“ ieškinio pagrindą grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2013 pateiktais išaiškinimais, kiek jie yra susiję su nuomininko pareiga mokėti perskaičiuotą nuomos mokestį. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. gegužės 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2013 pateikė išaiškinimus dėl nuomos mokesčio indeksavimo tvarkos. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime vadovavosi minėta nutartimi, spręsdamas vieną iš byloje kilusių klausimų, kuri nuomos mokesčio suma už 2022 m. turėtų būti perskaičiuojama (indeksuojama), t. y. pradinė ar paskesnė (anksčiau perskaičiuota) įmoka. Kadangi tapatus klausimas dėl nuomos mokesčio perskaičiavimo būdo buvo išspręstas kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje Nr. 3K-3-311/2013, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šia apimtimi nurodyta nutartimi vadovavosi.

32.       Ieškovės apeliacinio skundo argumentai dėl kitais klausimais (dėl PVM sąskaitų faktūrų pavėluoto pateikimo) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2013 pateiktų išaiškinimų vertinami kaip neturintys teisinės reikšmės, nes pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime jais nesivadovavo (Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 6 d. sprendimo 18 punktas). Kita vertus, pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą pagrindė ne tik faktine aplinkybe, kad ieškovė 2012–2021 m. laikotarpiu atsakovei pateikdavo PVM sąskaitas faktūras be indeksuotos nuomos mokesčio dalies, tačiau ir kitais, aukščiau apeliacinės instancijos teismo aptartais, įrodymais, pagrindžiančiais šalių valią indeksuoto nuomos mokesčio 2012–2021 m. laikotarpiu netaikyti. Todėl ieškovės apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas suteikė nepagrįstą įrodomąją reikšmę pavėluotai atsakovei pateiktoms vykdyti PVM sąskaitoms faktūroms, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

33.       Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai įvertino byloje susiklosčiusią situaciją, faktines aplinkybes ir pritaikė teisinį reglamentavimą, ieškovės UAB „Versuva“ naudai iš atsakovės Klaipėdos apskrities VMI priteisdamas 19 776,40 Eur skolą už indeksuotą nuomos mokesčio dalį už 2022 m. laikotarpį ir susijusias sumas, o ieškovės reikalavimą dėl indeksuotos nuomos mokesčio dalies priteisimo už 2012–2021 m. laikotarpį atmesdamas kaip nepagrįstą. Todėl ieškovės UAB „Versuva“ apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

34.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus ieškovės UAB „Versuva“ apeliacinį skundą, ieškovei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalys). Tačiau bylinėjimosi išlaidos gali būti priteisiamos atsakovei Klaipėdos apskrities VMI, kurios naudai priimtas apeliacinės instancijos teismo sprendimas. Atsakovė padavė teismui prašymą priteisti 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas, kurioms pagrįsti pateikė 2023 m. birželio 13 d. sąskaitą už teisines paslaugas 1 000 Eur sumai ir 2023 m. birželio 20 d. mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, kad atsakovės advokatui pervesta 1 000 Eur.

35.       Remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos).

36.       Vadovaujantis Rekomendacijų 8.11 papunkčiu, apskaičiuojant didžiausią priteistiną atlyginimą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, yra taikomas 1,3 koeficientas, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teisme atsakovei advokato suteiktos atskiros teisinės paslaugos yra susijusios su procesinio dokumento parengimu (susipažinimas su procesiniais dokumentais, teismų praktikos analizė, teisinės konsultacijos, atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimas), todėl laikytinos viena teisine paslauga – atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu, kurios užmokesčiui apskaičiuoti taikytinas Rekomendacijų 8.11 papunktis. Kadangi mokėjimas už advokato suteiktą teisinę paslaugą atliktas 2023 m. II ketvirtį, taikytinas 2022 m. IV ketvirtį galiojęs vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris sudaro 1 900,30 Eur. Pritaikius minėtą koeficientą, didžiausia už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo teisinę paslaugą priteistina suma pagal Rekomendacijas sudaro 2 470,39 Eur (1 900,30 Eur x 1,3). Atsakovės prašoma priteisti suma (1 000 Eur) už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija pagal Rekomendacijas apskaičiuotos galimos priteisti sumos. Todėl atsakovei Klaipėdos apskrities VMI iš ieškovės UAB „Versuva“ priteisiamos 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (juridinio asmens kodas 188729161) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Versuva“ (juridinio asmens kodas 301526732) 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.