Civilinė byla Nr. e2-1333-601/2019
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00162-2019-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.1.7.6; 3.2.8.9; 3.4.1.9
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gegužės 6 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nelsta“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis, išvadą teikiančios institucijos – Viešųjų pirkimų tarnyba ir Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ieškovės procesinių dokumentų esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Nelsta“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydama pripažinti, kad atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos vykdomo pirkimo „Kauno miesto savivaldybės nuosavybės ir patikėjimo teise valdomų pastatų vidaus patalpų remonto darbų pirkimas“ (pirkimo Nr. 419458) sąlygos (jų paaiškinimas) yra neteisėtos, neaiškios, o ieškovės 2019 m. vasario 20 d. pateiktos pretenzijos palikimas nenagrinėta yra neatitinkantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) reikalavimų. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį ir kitas išlaidas, jeigu jos bus patirtos.
2. Ieškovė teigia, kad perkančioji organizacija Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVPIS) 2019 m. vasario 14 d. paskelbtame atsakyme (Nr. 32-2-146) į užduotą klausimą iš esmės paaiškino reikalavimus dėl tiekėjų teisės verstis veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai vykdyti, t. y. nurodė, kad pastatų, kurie yra paveldo kultūros objektai ar esantys tokio objekto teritorijoje, apsaugos zonoje ir pan., vidaus patalpose bus vykdomi tik tokie paprastojo remonto darbai, kuriems atestatai nėra reikalingi. Tačiau, ieškovės įsitikinimu, atsakovės paaiškinimas dėl specialių atestatų yra neatitinkantis teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą, reikalavimų, tuo pačiu klaidingai paaiškinantis tiekėjams kokia kvalifikacija dėl teisės verstis atitinkama veikla bus reikalinga pirkimo sutarčiai vykdyti. Anot ieškovės, perkančioji organizacija numatė įsigyti ir vykdyti remonto darbus Kauno miesto muziejaus skyriuje Kauno rotušėje, Kauno miesto muziejaus skyriuje Kauno pilyje, Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos istorijos skyriuje, todėl tokiuose pastatuose, vadovaujantis nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais, darbai gali būti atliekami tik turint specialius atestatus, kurie suteikia teisę atlikti remonto darbus pastatuose, kurie yra kultūros paveldo objektai, arba esantys tokių objektų teritorijoje, jų apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėse ir jų apsaugos zonose. Dėl to, atsakovės pirkimo sąlygos (jų paaiškinimas) laikytinos neaiškiomis, netiksliomis, neatitinkančiomis specialiųjų teisės aktų reikalavimų.
3. Nurodytų aplinkybių pagrindu ieškovė, prašydama ištaisyti pirkimo dokumentų reikalavimus dėl pirkimo sąlygų neaiškumo ir neatitikimo VPĮ reikalavimams, 2019 m. vasario 20 d. CVPIS priemonėmis pateikė pretenziją, tačiau, ieškovės tvirtinimu, perkančioji organizacija neteisėtai nenagrinėjo pateiktos pretenzijos, skaičiuodama terminą pretenzijai pateikti nuo pirkimo sąlygų paskelbimo.
II. Atsakovės procesinių dokumentų esmė
4. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė taip pat prašo teismo skirti ieškovei UAB „Nelsta“ 5 000 Eur dydžio baudą už šiurkščiai ir akivaizdžiai viešąjį interesą pažeidžiantį piktnaudžiavimą procesu, 50 procentų šios baudos priteisiant atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos naudai. Jeigu teismas nuspręstų pastarojo prašymo netenkinti – skirti ieškovei UAB „Nelsta“ įspėjimą už šiurkščiai ir akivaizdžiai viešąjį interesą pažeidžiantį piktnaudžiavimą procesu.
5. Atsakovė teigia, kad ieškovė nesilaikė privalomo ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos. Juolab, ji neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti pirkimo sąlygas ir ieškiniu siekia kitų, nei viešai deklaruoja, tikslų, t. y. kiek įmanoma ilgiau nesąžiningai pelnytis viešojo intereso sąskaita. Atsakovė tvirtina, kad pirkimo sąlygos yra teisėtos ir atitinka visus VPĮ įtvirtintus reikalavimus, o atsakovės pateiktas paaiškinimas neturi jokios įtakos šių sąlygų teisėtumui.
6. Triplike atsakovė papildomai nurodė, kad pirkimas, nors ir dėl su šia byla nesusijusių aplinkybių, yra pasibaigęs, t. y. susiklostė toks rezultatas, kurio ieškovė ir siekė šioje byloje, taigi nebeegzistuoja ginčo objektas. Net ir pripažinus, kad ginčijamas atsakovės paaiškinimas kokia nors apimtimi yra ydingas, tai neturėtų ir net hipotetiškai negalėtų turėti jokių teisinių ar faktinių pasekmių nei ieškovei, nei kitiems tiekėjams. Atsižvelgdama į susiklosčiusią situaciją, atsakovė planuoja skelbti naują centralizuotą paprastojo remonto darbų pirkimą, pagal parengtas naujo pirkimo sąlygas. Todėl ieškovė turės galimybę, jeigu atitiks nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, dalyvauti naujame centralizuotame pirkime ir teikti pasiūlymą. Todėl nėra jokio tikslo toliau tęsti šios bylos dėl pasibaigusio pirkimo sąlygų (jų paaiškinimo) tariamo neteisėtumo nagrinėjimą.
III. Kitų proceso dalyvių procesinių dokumentų esmė
7. Viešųjų pirkimų tarnyba savo išvadoje nurodė, kad pagal pirkimo objekto apibūdinimą nėra atliekami objekto vertingąsias savybes ar autentiškumą keičiantys ar įtakojantys darbai, kaip nurodyta Paveldo tvarkybos reglamento 3.08.01:2013 „Tvarkybos darbų rūšys“ 10 punkte, todėl, tarnybos manymu, tokie pastarojo remonto (vidaus patalpų) darbai turėtų būti atliekami vadovaujantis normatyviniais statybą reglamentuojančiais teisės aktais. Tačiau vertinant tai, kad remonto darbai bus atliekami ir kultūros paveldo objektuose (vidaus patalpose), tai ar tokiems darbams atlikti reikalingi atitinkami dokumentai, turėtų atsakyti kompetentinga su kultūros paveldu susijusi institucija.
8. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos išvadoje nurodoma, kad atliekant darbus kultūros paveldo statinyje kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į atliekamų darbų pobūdį (statybos, tvarkomieji statybos ar tvarkybos darbai), kiek planuojami atlikti darbai įtakos ar galės įtakoti nekilnojamosios kultūros vertybės vertingąsias savybes. Departamento nuomone, ar konkrečiais atvejais statybos rangovu ir darbų vadovais turi teisę būti asmenys, atitinkantys teisės aktuose nustatytus reikalavimu, išvadas turėtų pateikti atitinkamų specialistų atestavimą vykdančios institucijos – Kultūros ministerija ir valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras.
IV. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės
9. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija CVPIS 2019 m. sausio 30 d. paskelbė supaprastintą viešąjį pirkimą „Kauno miesto savivaldybės nuosavybės ir patikėjimo teise valdomų pastatų vidaus patalpų remonto darbų pirkimas“ (suteiktas pirkimo Nr. 419458; skelbimo pateiktis: https://cvpp.eviesiejipirkimai.lt/Notice/Details/2019-609006).
10. Perkančioji organizacija 2019 m. vasario 14 d. CVPIS paskelbė atsakymą (Nr. 32-2-146) tiekėjams į užduotą klausimą nurodydama, kad pastatų, kurie yra paveldo kultūros objektai ar esantys tokio objekto teritorijoje, apsaugos zonoje ir pan., vidaus patalpose bus vykdomi tik tokie paprastojo remonto darbai, kuriems atestatai nėra reikalingi.
11. Ieškovė 2019 m. vasario 20 d. pateikė pretenziją, prašydama ištaisyti pirkimo dokumentų reikalavimus pagal pretenzijoje nurodytus pastebėjimus dėl pirkimo sąlygų neaiškumo, neatitikimo VPĮ reikalavimams.
12. Atsakovė 2019 m. vasario 20 d. pateikė atsakymą į pretenziją, t. y. nurodė, kad nagrinėjamu atveju ji tik teikė atsakymus į tiekėjų paklausimus, t. y. pateikė paaiškinimus tiekėjams, o konkurso sąlygos liko tokios, kokios ir buvo paskelbtos 2019 m. sausio 30 d., todėl laikė, kad UAB „Nelsta“ praleido 5 darbo dienų terminą pretenzijai dėl konkurso sąlygų pateikti.
13. Po šios bylos inicijavimo tęsdama pirkimo procedūras, perkančiosios organizacijos Viešojo pirkimo komisija, vadovaudamasi VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 2019 m. kovo 22 d. posėdžio metu nutarė fiksuoti Kauno miesto savivaldybės nuosavybės ir patikėjimo teise valdomų pastatų vidaus patalpų remonto darbų supaprastinto pirkimo atviro konkurso procedūrų pabaigą, kadangi atmesti visi pateikti pasiūlymai.
V. Teisiniai argumentai ir išvados
Dėl tiekėjo (ieškovės) teisinio suinteresuotumo (ne)pasibaigimo
14. Teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Aplinkybė, kad bylos nagrinėjimo teisme metu ginčo pirkimas pasibaigė, perkančiajai organizacijai atmetus visus pasiūlymus, įprastai negalėtų būti pakankama priežastis pripažinti, jog ieškovės teisinis suinteresuotumas sudaryti viešojo pirkimo sutartį išnyko nepriklausomai nuo to, ar pirkimo sąlygos buvo (ne)teisėtos. Ieškovei kreipiantis teisminės gynybos galiojo ginčo pirkimo sąlyga, todėl pagal kasacinio teismo ir Teisingumo Teismo praktikoje pripažįstamą plačios teisės ginti interesus teisme doktriną ieškovė turėjo aiškų teisinį suinteresuotumą ginčyti pirkimo sąlygų teisėtumą ir reikšti reikalavimą nutraukti vykdomo pirkimo procedūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-415/2015). Dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių išskirtinumo teismai šalių nesutarimus turi spręsti kaip peržengiančius privačių ginčų ribas, be kita ko, siekdami užkirsti kelią ateityje kilti panašaus pobūdžio ginčams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2013; 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-916/2015 ir kt.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirkimo procedūrų pabaiga galėtų būti pripažinta kaip pagrindas konstatuoti tiekėjo teisinio suinteresuotumo pabaigą tik tuo atveju, kai būtų visiškai aišku, kad naujas analogiškas pirkimas nebus skelbiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-415/2015).
15. Nagrinėjamu atveju ginčo pirkimas pasibaigė perkančiajai organizacijai atmetus visus pasiūlymus, tačiau Centriniame viešųjų pirkimų portale Kauno miesto savivaldybės administracija, pakoregavusi pirkimo sąlygas, jau 2019 m. balandžio 11 d. paskelbė išskaidytą Kauno miesto savivaldybės nuosavybės ir patikėjimo teise valdomų pastatų vidaus patalpų remonto darbų pirkimą, t. y. vietoje vieno pirkimo paskelbė du: Kauno miesto savivaldybės nuosavybės ir patikėjimo teise valdomų pastatų (bendrojo lavinimo ir neformalaus ugdymo įstaigų) vidaus patalpų remonto darbų pirkimas (pirkimo Nr. 430438) ir Kauno miesto savivaldybės nuosavybės ir patikėjimo teise valdomų pastatų (ikimokyklinių įstaigų) vidaus patalpų remonto darbų pirkimas (pirkimo Nr. 430356). Tačiau, vykdydama naujai paskelbtus pirkimus, perkančioji organizacija planuoja atlikti vidaus patalpų remonto darbus tik ugdymo įstaigose, tuo tarpu kultūros paveldo objektuose (Kauno miesto muziejaus skyriuje Kauno rotušėje, Kauno miesto muziejaus skyriuje Kauno pilyje, Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos istorijos skyriuje ir pan.) vidaus patalpų remonto darbų pirkimas nėra paskelbtas. Taigi, bylos nagrinėjimo teisme metu yra susiklosčiusi situacija, kai ginčo pirkimo procedūros yra pasibaigusios ir, išskaidžius pirkimus, yra paskelbti du nauji pirkimai, atitinkamai pakoregavus pirkimo sąlygas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu, nebetenka teisinės reikšmės ankstesnio pirkimo sąlygų teisėtumo nagrinėjimas šioje byloje. Ieškovei nėra kliūčių dalyvauti paskelbtuose naujuose pirkimuose, nes šiuose pirkimuose nebenumatoma atlikti remonto darbų pastatuose, kurie yra kultūros paveldo objektai, o, esant neaiškioms naujai paskelbtų pirkimų sąlygoms, ieškovė turi teisę jas ginčyti.
16. Nurodytų argumentų pagrindu konstatuotina, kad dėl susiklosčiusios situacijos šiuo konkrečiu atveju egzistuoja bylos nutraukimo pagrindas, nes pasibaigė tiekėjo (ieškovės) teisinis suinteresuotumas ginčyti konkurso sąlygų teisėtumą (CPK 293 straipsnio 9 punktas, 4231 straipsnio 1 dalis, VPĮ 29 straipsnio 3 dalis). Tokios praktikos laikomasi ir Lietuvos apeliaciniame teisme (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-731-302/2018, 2018 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1156-236/2018).
Dėl baudos/įspėjimo skyrimo
17. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija prašo teismo skirti ieškovei UAB „Nelsta“ 5 000 Eur dydžio baudą arba įspėjimą už piktnaudžiavimą procesu. Tačiau, pažymėtina, kad veiksmai gali būti kvalifikuojami kaip piktnaudžiavimas procesu tik tada, kai tokioje veikoje yra sąmoningo veikimo požymis, numatytas CPK 95 straipsnio 1 dalyje, t. y. turi būti akivaizdžiai nustatyta, kad veiksmuose yra sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad ieškovė, pateikdama ieškinį teismui, taip pat prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones ar skųsdama teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo, taip pat inicijuodama kitus teisminius ginčus net ir dėl to paties pirkimo, tiesiog įgyvendino savo konstitucinę teisę į teisminę gynybą, todėl pripažinti ieškovę piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis ir sąmoningai veikus prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą nėra pagrindo (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 8 straipsnis, 95 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
18. Civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ne remiantis bendruoju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principu „pralaimėjęs moka“, o vadovaujantis priežasties teorija, pagal kurią lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasčių įvertinimas, šalių apdairumas bei rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą nulėmusių priežasčių identifikavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-237-943/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-205-516/2018).
19. Šioje byloje teismo proceso pabaiga konstatuota dėl ieškovės, kaip tiekėjos, teisinio suinteresuotumo pasibaigimo ginčyti ginčo pirkimo sąlygą. Tokią išvadą lėmė tai, kad ginčo pirkimo procedūros pasibaigė atmetus visus pasiūlymus. Taigi, nagrinėjamu atveju bylos baigtis nepriklausė nei nuo vienos iš šalių valios. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad kuri nors iš šios bylos proceso šalių netinkamai įgyvendino savo procesines teises ir pareigas, t. y. kad kurios nors iš jų procesinis elgesys buvo netinkamas. Atsižvelgiant į tai, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos tarp jų nepaskirstytinos.
20. Nutraukus bylą, grąžinamas ieškovės sumokėtas žyminis mokestis – 788 Eur (CPK 87 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
21. Teismas visus procesinius dokumentus byloje dalyvaujantiems asmenims siuntė elektroninio ryšio priemonėmis, todėl su dokumentų įteikimu susijusių išlaidų nepatyrė.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 94 straipsnio 1 dalimi, 293 straipsnio 9 punktu, 4231 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
nutraukti civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nelsta“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl pirkimo „Kauno miesto savivaldybės nuosavybės ir patikėjimo teise valdomų pastatų vidaus patalpų remonto darbų pirkimas“ (pirkimo Nr. 419458) sąlygų pripažinimo neteisėtomis.
Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Nelsta“ (juridinio asmens kodas 302929056) 788 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2019 m. vasario 27 d. mokėjimo nurodymu, kurio Nr. 16, atliktu Swedbank AB.
Nutartis dalyje dėl atsisakymo skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis neskundžiama, kitoje dalyje – per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.
Teisėjas Evaldas Burzdikas