Civilinė byla Nr. e2A-101-555/2022

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13900-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.39.2.5.5; 3.1.7.6; 3.3.1.18.1

(S)

Kauno apygardos teismas

 S P R E N D I M A s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 14 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko (teisėjų kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

sekretoriaujant R. G.,

dalyvaujant ieškovei D. T., jos atstovui advokatui Ž. S.,

atsakovės „Compensa Vienna Insurance Group“, akcinės draudimo bendrovės, atstovui K. G.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės „Compensa Vienna Insurance Group“, akcinės draudimo bendrovės, apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-45-451/2021 pagal ieškovės D. T. ieškinį atsakovei „Compensa Vienna Insurance Group“, akcinei draudimo bendrovei, dėl draudimo išmokos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė D. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 16 170,75 Eur draudimo išmoką, penkių procentų procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2020 m. sausio 21 d. ji su Seesam Insurance AS Lietuvos filialu, kurio visos teisės ir pareigos nuo 2020 m. liepos 1 d. buvo perimtos „Compensa Vienna Insurance Group“, ADB, sudarė automobilio savanoriško draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu buvo išduotas automobilių savanoriškojo draudimo polisas. Kelių transporto priemonių savanoriškojo draudimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 1.2 punkte nurodyta, jog draudimo sutartį sudaro ir jos neatskiriama dalimi yra laikomas draudimo liudijimas (polisas) ir visi jame nurodyti priedai; draudimo taisyklės ir bendrosios draudimo sutarties sąlygos, kaip neatskiriama šių taisyklių dalis, kitos papildomos draudimo sutarties sąlygos, dėl kurių draudėjas ir draudikas susitaria raštu. Draudimo sutartimi buvo apdrausta ieškovei nuosavybės teise priklausiusi transporto priemonė – automobilis „VW Taureag“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis buvo apdraustas „Ekstra kasko“ draudimo rizikos paketu, t. y. nuo visų staigių ir netikėtų transporto priemonės apgadinimų dėl išorinės jėgos poveikio ar vagystės, išskyrus nedraudžiamuosius įvykius ir kitas draudimo sutartyje numatytas išimtis. Ieškovė taip pat nurodė, kad 2020 m. gegužės 15 d. (penktadienį) nuo 16 val. ieškovės sutuoktinis E. T. paliko ieškovei nuosavybės teise priklausiusį automobilį stovėti prie sodybos, esančios (duomenys neskelbtini) Nei ieškovė, nei jos sutuoktinis automobiliu laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 15 d. (penktadienio) 16 val. iki 2020 m. gegužės 18 d. (pirmadienio) 5.15-6.15 val. nesinaudojo. Ieškovė teigė, kad 2020 m. gegužės 18 d. (pirmadienį) apie 5.15-6.15 val. ieškovės sutuoktinis pastebėjo, jog ieškovei nuosavybės teise priklausęs automobilis buvo apvogtas. Nuo automobilio buvo išmontuoti ir pasisavinti veidrodėliai, vairas, vairuotojo pusėje esančios oro pagalvės, žibintai ir kt. Apie minėtą įvykį buvo informuota policija bei atsakovė. Pagal ieškovės pareiškimą policijai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vagystės, kuriame ieškovė ir jos sutuoktinis E. T. pripažinti nukentėjusiais. Žalos administravimo metu ieškovė bendradarbiavo su atsakove, teikė visus reikalingus dokumentus, užregistravo automobilį techninei apžiūrai. 2020 m. gegužės 21 d. buvo sudaryta automobilio remonto darbų sąmata. Pagal minėtą sąmatą buvo paskaičiuota, jog automobilio remonto kaina, atskaičius dalių būklės pagerinimą, sudaro 21 540,60 Eur. 2020 m. gegužės 28 d. atsakovės darbuotojas el.paštu informavo ieškovę apie paskaičiuotą žalos dydį. Pagal atsakovės skaičiavimus atsakovei turėjo būti išmokėta 12 246 Eur (16 140,00 Eur (automobilio vertė iki įvykio) – 3 894,00 Eur (sugadinto automobilio likučio vertė) draudimo išmoka už apdraustą automobilį. Tuo pačiu el. laišku buvo nurodyta, jog automobilio remontas yra netikslingas ir ieškovei pateiktas pasiūlymas automobilį parduoti atsakovės partneriams už jo likučio vertę. Atsakovė delsė vykdyti aukcioną, todėl, ieškovė nusprendė automobilį parduoti pačios surastam pirkėjui. 2020 m. birželio 4 d. ieškovė pardavė jai nuosavybės teise priklausiusį automobilį už 4 000,00 Eur. Vėliau, t. y. 2020 m. birželio mėn., ieškovė keletą kartų kreipėsi į atsakovę dėl žalos bylos administravimo eigos, teiravosi kada bus priimtas sprendimas išmokėti draudimo išmoką. Savo ruožtu atsakovė, atsakydama į ieškovės paklausimus, nurodydavo kokių dokumentų dar trūksta bei, kad laukiama išvadų iš ikiteisminį tyrimą vykdančios institucijos. 2020 m. liepos 10 d. atsakovė priėmė sprendimą žalos byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, jog 2020 m. birželio 3 d. automobilio kompiuterinės diagnostikos rezultatai prieštarauja ieškovės sutuoktinio nurodytoms aplinkybėms. Dėl to atsakovė, vadovaudamasi Taisyklių 8.1.23. punktu, priėmė sprendimą nemokėti ieškovei draudimo išmokos. Ieškovė įrodinėjo, kad atsakovės priimtas sprendimas yra neteisėtas, atsakovė, remiantis draudimo taisyklėmis, privalo išmokėti ieškovei draudimo išmoką. Be to, dėl automobilio detalių vagystės ieškovė buvo priversta nuomotis pakaitinį automobilį, ko pasėkoje ji patyrė 90,75 Eur žalą.

3.       Atsakovė „Compensa Vienna Insurance Group“, ADB, prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad su ieškove 2020 m. sausio 21 d. buvo sudaryta automobilių savanoriškojo draudimo (KASKO) sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu buvo apdraustas ginčo automobilis. Draudimo sutartis buvo sudaryta vadovaujantis Taisyklėmis, 2018 m. lapkričio 15 d. redakcija bei Bendrosiomis draudimo sutarties sąlygomis, 2018 m. lapkričio 15 d. redakcija (toliau – BDSS). 2020 m. gegužės 18 d. atsakovė iš ieškovės gavo pranešimą apie tai, kad 2020 m. gegužės 18 d., apie 6 val. 15 min. adresu (duomenys neskelbtini) ieškovės sutuoktinis E. T. pastebėjo automobilio dalių vagystę bei apie tai informavo policiją. Atsakovė, veikdama kaip draudimo bendrovė, automobilį apžiūrėjo 2020 m. gegužės 22 d. Apžiūros metu nustatyta, jog pavogta: automobilio priekiniai ir galiniai žibintai, galinio vaizdo veidrodėliai, vairas, multimedija, salono apdailos detalės, ratai. Vykdant žalos administravimo procedūras atsakovė detaliai raštu apklausė ieškovės sutuoktinį E. T.. E. T. nurodė, kad automobilį stovėti paliko 2020 m. gegužės 15 d. apie 16 val., o 2020 m. gegužės 18 d. apie 06 val. 15 min. pastebėjo dalių vagystę. Automobiliu nurodytu laikotarpiu važiuojama nebuvo, tik vieną kartą iš jo išimti riedučiai. E. T. tvarkingą automobilį paskutinį kartą matė 2020 m. gegužės 17 d. vakare (sekmadienį). Atsakovė, tęsdama žalos administravimo procedūras, 2020 m. birželio 3 d. atliko automobilio kompiuterinių sistemų diagnostiką. Automobilio kompiuterinės diagnostikos metu nustatyta, kad automobilio valdymo blokai ryšį su automobilio moduliais ir dalimis prarado (fiksavo klaidas) dar 2020 m. gegužės 16 d. ir 2020 m. gegužės 17 d. Kadangi automobilio valdymo blokai ryšį su pavogtais automobilio moduliais ir dalimis prarado dar iki 2020 m. gegužės 17 d. vakaro, kai E. T. neva paskutinį kartą automobilį matė tvarkingą, atsakovė padarė išvadą, jog tikrosios įvykio aplinkybės yra slepiamos. Dėl to atsakovė, vadovaudamasi Taisyklių 8.1.23 punktu, atsisakė išmokėti draudimo išmoką dėl ginčo automobilio dalių vagystės. Atsakovė, veikdama kaip draudimo bendrovė, vadovaudamasi atlikto tyrimo rezultatais, 2020 m. liepos 10 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo ieškovę, kad, vadovaujantis Taisyklių 8.1.23 punktu, draudikas neatlygina žalos tuo atveju jei klastojami duomenys apie įvykį ar jo padarinius, draudikui nurodomos tikrovės neatitinkančios aplinkybės arba kitais būdais siekiama neteisėtai ir (arba) nesąžiningai gauti draudimo išmoką ar ją padidinti. Esant tokiai situacijai ir nustačius, kad 2020 m. gegužės 18 d. vagystė įvyko kitomis aplinkybėmis, nei nurodo ginčo automobilio valdytojas, draudimo išmoką atsakovė išmokėti atsisakė.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. spalio 18 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai: iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 16 170,75 Eur draudimo išmoką, penkių procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugsėjo 8 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 5 410,32 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5.       Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to ar ginčo automobilio detalės buvo pavogtos ar ne, tačiau sprendė, jog ginčas yra kilęs tik dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju. Teismas, apžvelgęs įrodymų vertinimo teisme taisykles, tam aktualią teismų praktiką, nurodė, kad atsakovė neįrodė ginčo automobilio kompiuterinės diagnostikos patikimumo, o būtent ginčo automobilio detalių demontavimo laiko, dėl ko iš esmės ir yra kilęs ginčas. Teismas sprendė, kad kompiuterinė ginčo automobilio diagnostika skirta nustatyti tik pačių klaidų buvimo faktą, o ne kitas aplinkybes. Papildomai teismas nurodė, kad jokių kitų neginčijamų įrodymų dėl ginčo automobilio detalių dingimo laiko atsakovė nepateikė.

6.       Teismas, pasisakydamas dėl atsakovės liudytojo, Estijos filialo darbuotojo M. K., byloje pateiktos ekspertinės nuomonės, nurodė, kad jo liudijimas ir nuomonė nepatikimi (vertino kritiškai), nes liudytojas yra atsakovės darbuotojas. Priešingai, ieškovės pasitelktų liudytojų – kaimynų – parodymus įvertino kaip itin patikimus ir nuoseklius, patvirtinančius jos nurodomas aplinkybes.

7.       Teismas taip pat įvertino ikiteisminio tyrimo medžiagą, iš kurios padarė išvadą, kad ieškovė ir jos sutuoktinis E. T. viso tyrimo metu davė nuoseklius parodymus, parodymai vienas kitam neprieštaravo. Teismas taip pat akcentavo, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra duomenų, jog ieškovė ar jos sutuoktinis būtų pateikė melagingą ar klaidinančią informaciją. Teismas laikė, kad ieškinys pagrįstas, o atsakovė neįrodė bylai reikšmingų aplinkybių, kad automobilio detalės būtų dingusios kitomis aplinkybėmis.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8.       Apeliaciniu skundu atsakovė „Compensa Vienna Insurance Group“, ADB, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.       Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nurodė, jog ginčas byloje yra kilęs dėl įvykio – ginčo automobilio detalių vagystės, pripažinimo draudžiamuoju įvykiu. Tačiau atsakovė niekada kategoriškai nesilaikė pozicijos, jog šiuo atveju vagystė realiai buvo įvykdyta. Priešingai, atsakovė tiek žalos administravimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, įrodinėjo, kad ginčo automobilio detalės nuo jo dingo kitu, nei nurodo ieškovė laiku bei kitomis aplinkybėmis, o tai, vadovaujantis Taisyklės 8.1.23 punktu, atsakovei, kaip draudikei, leidžia įvykį laikyti nedraudžiamuoju įvykiu. Pranešto įvykio metu buvo surinkta pakankamai reikšmingų ir svarių įrodymų, pagrindžiančių atsakovės sprendimą įvykį pripažinti nedraudžiamuoju įvykiu taisyklių 8.1.23 punkto pagrindu, o teisminio bylos nagrinėjimo metu atsakovė pateikė dar ir papildomus tokį sprendimą pagrindžiančius duomenis.

1.2.       Pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino selektyviai, vieniems įrodymams suteikdamas prioritetinę reikšmę, o kitų įrodomąją reikšmę sumenkindamas. Taip pat teismas nesugebėjo byloje pateiktų įrodymų įvertinti per įrodymų viseto prizmę, vertino kiekvieną įrodymą atskirai, nesiejo jo su kitais įrodymais bei byloje nustatytais faktais, o tai lėmė nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą.

1.3.       Automobilio valdymo blokams fiksuojant prarastą ryšį su dalimis ir tų dalių ant ginčo automobilio fiziškai nesant, labiau tikėtina, kad klaidos atsirado kaip detalių demontavimo, o ne techninio gedimo pasekmė. Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės skundžiamame sprendime net nevertino ir dėl to nepasisakė. Be to, ginčas kilo ne tik dėl klaidų susijusių su dingusiomis ginčo automobilio dalimis atsiradimo priežastimi, bet ir dėl jų atsiradimo laiko. Ginčo automobilio valdymo blokų laikas iš esmės sutapo su realiu kalendoriniu laiku, nes byloje yra nustatyta aplinkybė dėl dalies klaidų į valdymo blokus įsirašymą, esant įjungtam automobilio degimui, t. y. klaidos į automobilio valdymo modulius įsirašiusios esant įjungtam variklio degimui, apklausos atlikimo metu, būtent ir užfiksavo analogišką laiką. Tai patvirtina, kad valdymo blokų laikas iš esmės sutapo su kalendoriniu ir paros laiku ir nėra jokio pagrindo teigti, kad valdymo blokų, o kartu ir dalių dingimo laikas užfiksuotas ginčo automobilio valdymo blokuose galėtų būti nepatikimas. Teismų praktikoje draudimo išmokų bylose yra ne vienas atvejis, kai techniniai automobilio kompiuterinių sistemų užfiksuoti duomenys paneigė neva tai sąžiningai ir teisingai nurodytus draudėjo duomenis (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-130-258/2017).

1.4.       Duomenų esančių diagnostikos protokole patikimumą ir be kitų pirmosios instancijos teismo reikalautų duomenų patvirtina trys skirtingi dalykai: 1) M. K. kaip specialisto byloje pateikta nuomonė ir jo parodymai teismo proceso metu (vien tai, kad M. K. yra atsakovės darbuotojas, tai niekaip nesumenkina jo, kaip specialių žinių turinčio asmens, pateiktų paaiškinimų patikimumo); 2) M. B. import SE atsakymai į pateiktus klausimus; 3) aplinkybė, kad 2020 m. gegužės 18 d. 11 val. įjungus ginčo automobilio degimą užfiksuotos klaidos jo valdymo blokuose laiko aspektu sutapo su visuotiniu kalendoriniu laiku (akivaizdus, konkretus laiko atskaitos taškas leidžiantis patikimai patikrinti valdymo blokuose nustatytą laiką su kalendoriniu ir paros laiku). Teismas šių vienas kitą papildančių įrodymų nesiejo, juos vertino selektyviai ir be jokio faktinio ir teisinio pagrindo padarė išvadą, jog ginčo automobilio valdymo blokuose užfiksuoti ir į diagnostikos protokolą perkelti duomenys yra nepatikimi ir jais negalima remtis sprendžiant klausimą kokiu laiku ginčo automobilio detalės dingo nuo automobilio. Priešingai, detalių fizinio dingimo laikas yra nustatytas pakankamai patikimai ir pagrindžia atsakovės įrodinėjamą aplinkybę, kad automobilio detalės fiziškai demontuotos dar 2020 m. gegužės 16 d. Esant tokiai situacijai, 2020 m. gegužės 17 d. vakare E. T. tvarkingo automobilio matyti negalėjo, kas reiškia, kad praneštas įvykis neatitinka tikrovės, o ieškovė su sutuoktiniu tikrąsias detalių dingimo aplinkybes nutyli.

1.5.       Ieškovės pakviesti liudytojai – kaimynai, yra surasti jos pačios ir jos sutuoktinio, šie asmenys su jais yra susiję kaimynystės ryšiais, todėl nėra abejonės, kad yra suinteresuoti duoti tokius parodymus, kurie būtų naudingi ieškovei (jų kaimynei). Ši aplinkybė byloje nėra paneigta. Jeigu jau teismas ieškovės kaimynų duotiems paaiškinimams suteikė aukšto patikimumo laipsnį, tai visiškai nesuprantama, dėl kokios priežasties liudytojo M. K. parodymų net nevertino, apsiribojant vien tai, kad šis asmuo yra atsakovės darbuotojas. Be to, ieškovės pakviestų liudytojų parodymai yra nenuoseklūs ir netikslūs.

1.6.       Ikiteisminio tyrimo medžiaga iš esmės jokių šiai bylai reikšmingų aplinkybių dėl ieškovės ir jos sutuoktinio sąžiningumo nei patvirtina, nei paneigia, todėl ja vadovautis priimant sprendimą nebuvo pagrindo. Ikiteisminio tyrimo įstaiga neatliko ginčo automobilio kompiuterinės diagnostikos ir nesiaiškino akivaizdžių prieštaravimų tarp kompiuterinės diagnostikos metu gautų duomenų bei ieškovės ir jos sutuoktinio duotų parodymų nepaisant to, kad atsakovė ikiteisminio tyrimo įstaigą apie tai buvo informavusi.

9.       Ieškovė D. T. pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:

2.1.       Ginčo automobilio kompiuterinės diagnostikos nustatytų klaidų laikas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Byloje yra kilęs ginčas, dėl to, ar kompiuterine diagnostika fiksuotų klaidų laiką galima prilyginti automobilio detalių vagystės laikui.

2.2.       Faktą, jog automobilis buvo išoriškai tvarkingas, su visomis detalėmis, laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 15 d. iki 2020 m. gegužės 17 d. patvirtino liudytojai (J. Z., D. Š., R. L.), gyvenantys netoliese ieškovės sodybos, kurios teritorijoje buvo apvogtas automobilis. Atsakovė nepagrįstai teigdama, jog klaidos atsirado dėl detalių demontavimo, remiasi kompiuterinės diagnostikos duomenis, kuri tokio fakto nepatvirtina. Kompiuterinė diagnostika nėra nustatinėjamos klaidų atsiradimo priežastys. Aplinkybę, jog kompiuterine diagnostika užfiksuotos klaidos nepatvirtina detalės demontavimo fakto ir laiko patvirtino net pačios atsakovės darbuotojas liudytojas M. K. 2021 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdžio metu. Kompiuterine diagnostika nustatytos klaidos nepatvirtina aplinkybės, jog būtent tuo metu detalių nebuvo automobilyje, t.y. jos buvo pavogtos. Nors atsakovei buvo sudarytos galimybės, tačiau ji į VW gamintojus nesikreipė dėl išsamesnės kompiuterinės diagnostikos protokolo analizės.

2.3.       Atsakovė nepagrįstai remiasi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-130-258/2017, kurios faktinės aplinkybės nesutampa su šios bylos faktinėmis aplinkybėmis.

2.4.       Pirmosios instancijos teismas liudytojo M. K. paaiškinimus pagrįstai vertino kritiškai dėl tos priežasties, jog jis yra atsakovės darbuotojas Estijos atstovybėje. Kaip teisingai nurodė teismas, šis asmuo gali būti suinteresuotas bylos baigtimi. Be to, jo paaiškinimai vertintini kaip nepatikimi taip pat ir dėl to, jog jie nebuvo nuoseklūs, prieštaravo jo paties 2021 m. gegužės 3 d. rašytinei nuomonei Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitiems byloje surinktiems įrodymams.

2.5.       Tas faktas, jog liudytojai R. L., J. Z. ir D. Š. yra ieškovės sodybos kaimynai, nesudaro pagrindo teigti, jog tokių asmenų parodymai yra nepatikimi. Ieškovę su liudytojais sieja tik ta aplinkybė, jog jie turi sodybas netoli ieškovės sodybos, kurios teritorijoje buvo apvogtas automobilis. Byloje nėra jokių duomenų, jog šie asmenys kokius nors būdu būtų suinteresuoti ieškovei naudingo sprendimo priėmimu, būtų su ieškove susiję giminystės / draugystės ryšiais.

2.6.       Priešingai nei tą teigia atsakovė, ikiteisminio tyrimo metu, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovės ir jos sutuoktinio E. T. parodymai buvo nuoseklūs, nėra jokių duomenų, jog jie būtų pateikė melagingą informaciją apie pavogtas detales. Net jei ieškovė ir jos sutuoktinis E. T. būtų sąžiningai suklydę dėl laiko, kada paskutinį kartą matė automobilį tvarkingą (nors taip nebuvo), nereiškia, jog kokiais nors veiksmais ieškovė ir / ar jos sutuoktinis būtų prisidėję prie draudiminio įvykio ar žalos atsiradimo, kas galėtų būti pagrindu mažinti ar atsisakyti ieškovei išmokėti draudimo išmoką. Ikiteisminio tyrimo metu ieškovė ir jos sutuoktinis E. T. buvo pripažinti nukentėjusiaisiais, kas patvirtina, jog jie nėra niekaip susiję su draudiminio įvykio sukėlimu.

2.7.       Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nepagrindžia apeliaciniame skunde nurodomų teismo padarytų teisės normų pažeidimų, reglamentuojančių įrodinėjimą, įrodymų tyrimą ir vertinimą. Atsakovė apeliaciniame skunde pateikia savo nuomonę dėl faktinių aplinkybių, siekdama, jog byloje jos pateiktų įrodymų – kompiuterinės diagnostikos protokolo, M. K., bei M. B. SE (VW importuotojo) pardavimų vadybininko A. G. rašytinių nuomonių, pagrindu būtų nustatytos kitos aplinkybės negu nustatė teismas. Šiais įrodymais atsakovė rėmėsi įrodinėdama, jog automobilio detalės dingo anksčiau ir kitomis aplinkybėmis negu nurodė ieškovės sutuoktinis, tačiau nė vienas iš šių įrodymų nepatvirtina šios jos įrodinėjamos aplinkybės. Šie įrodymai patvirtina tik klaidų atsiradimo faktą ir galimą klaidų atsiradimo laiką, tačiau neįrodo, jog detalės buvo pavogtos tuo pat metu, kai kompiuterinėje diagnostikoje buvo fiksuotos klaidos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

11.       Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės (apeliantės) „Compensa Vienna Insurance Group“, ADB, atsisakymo sumokėti draudimo išmoką už draudžiamąjį įvykį teisėtumo. Draudikas (apeliantė), vadovaudamasis Taisyklių 8.1.23 punktu, sprendė, kad draudėja ir įgaliotas asmuo apie draudiminį įvykį pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją dėl vagystės laiko.

12.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudimo sutartimi draudikas įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti draudėjui arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis.

13.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad draudimo rūšies taisyklėse, be kitų reikalavimų, turi būti nustatyti draudžiamieji įvykiai, taip pat gali būti nustatyta, kurie įvykiai nelaikomi draudžiamaisiais. Taigi draudiko prievolės išmokėti draudimo išmoką pagal įstatymuose nustatytą teisinį reglamentavimą ir draudimo sutartį atsiradimas siejamas su draudžiamojo įvykio fakto nustatymu (CK 6.987 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2013). Atsižvelgiant į tai, viena iš prielaidų draudikui nemokėti draudimo išmokos yra nustatytas faktas, kad įvykis yra nedraudžiamasis. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad dėl skirtingų sukeliamų teisinių padarinių nedraudžiamuosius įvykius reikia atriboti nuo draudimo sutarties sąlygų, kurias pažeidus draudikas gali atsisakyti mokėti draudimo išmoką. Tokios sąlygos yra susijusios su draudimo sutarties vykdymu, sutarties sąlygų laikymusi (pvz., pranešimai apie draudimo rizikos padidėjimą ir kita informacija apie draudimo sąlygų vykdymą; kt.). Nedraudžiamieji įvykiai pašalina draudiko pareigą mokėti draudimo išmoką ab initio (nuo pradžios), o sąlygų, kurių nevykdymas leidžia draudikui nemokėti draudimo išmokos, buvimas įpareigoja draudiką arba ginčą sprendžiantį teismą vertinti draudėjo kaltę, draudimo sutarties pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį (Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau – Draudimo įstatymas) 96 straipsnio 7 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2013).

14.       Byloje nekilo ginčo dėl ieškinyje nurodytų aplinkybių, kad automobilis „VW Taureag“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė ieškovei D. T. bei, kad automobiliu naudojosi ir ieškovės sutuoktinis E. T.. Į bylą su ieškiniu pateiktas draudimo liudijimas patvirtina, kad ieškovė automobilį buvo apdraudusi savanoriškojo draudimo sutartimi. Iš su ieškiniu pateikto pranešimo draudikui matyti, kad 2020 m. gegužės 18 d. ieškovės sutuoktinis pateikė pranešimą, jog automobilis buvo apvogtas. Su atsakovės atsiliepimu į ieškinį pateiktose nuotraukose užfiksuota, kad automobiliui, kuris buvo pastatytas prie ieškovei priklausančios sodybos, buvo nuardytos priekio detalės, priekiniai ir galiniai žibintai, pavogti ratai, vairas, išmontuotas prietaisų skydelis, oro pagalvės, galinio vaizdo veidrodžiai, multimedia ir keletas kitų detalių.

15.       Šalių sudarytos draudimo Taisyklių 8.1.23 punkte nurodoma, kad draudikas neatlygina žalos apdraustam objektui, jeigu klastojami duomenys apie įvykį ar jo padarinius, draudikui nurodomos tikrovės neatitinkančios aplinkybės arba kitais būdais siekiama neteisėtai ir (arba) nesąžiningai gauti draudimo išmoką ar ją padidinti. Draudiko teisė dėl draudimo sutarties pažeidimo nemokėti draudimo išmokos reglamentuojama Draudimo įstatymo 98 straipsnio 8 dalyje: draudikas, atsisakydamas mokėti arba sumažindamas draudimo išmoką dėl to, kad draudėjas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį. Įstatyme taip pat akcentuojama, kad aplinkybes, atleidžiančias nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką, privalo įrodyti draudikas (Draudimo įstatymo 98 straipsnio 7 dalis).

16.       Aiškindamas tokį teisinį reglamentavimą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad visos ar dalies draudimo išmokos nemokėjimas turi būti proporcinga priemonė draudėjo padarytam draudimo sutarties pažeidimui (sutarties tam tikrų sąlygų nevykdymui ar netinkamam vykdymui) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2014, 2018 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-91-1075/2018). Priešingu atveju būtų paneigiamas pats draudimo tikslas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-459-313/2016). Draudimo tikslas neleidžia bet kokio pažeidimo, neatsižvelgiant į jo reikšmę, laikyti pagrindu atimti teisę į draudimo išmoką. Ne visi draudimo sutarties pažeidimai yra draudžiamųjų įvykių priežastys. Kai kurie pažeidimai neturi įtakos draudžiamajam įvykiui ar žalos dydžiui. Draudikas turi atsižvelgti į draudėjo padaryto pažeidimo reikšmę visame draudžiamąjį įvykį lėmusių priežasčių kontekste ir draudimo išmoką mažinti gali tik proporcingai pagal pažeidimo reikšmingumą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2004, 2018 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-91-1075/2018). Teisinio reglamentavimo paskirtis – apriboti draudiko galimybę piktnaudžiauti teise, t. y. dėl nereikšmingo pažeidimo atsisakyti vykdyti prievolę mokėti draudimo išmoką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2006, 2012 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2012, 2014 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2014).

17.       Teisėjų kolegijos vertinimu, šios nutarties 15-16 punkte aptartas teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvada, kad atsakovei tenka pareiga įrodyti, kad draudėjas ar jo įgaliotas asmuo pateikė draudikui klaidinančią, neteisingą, melagingą ar tikrovės neatitinkančią informaciją apie draudžiamąjį įvykį. Tačiau vien klaidingos informacijos pateikimas nėra pakankama sąlyga draudimo išmokai nemokėti, kadangi formalus Taisyklių 48.1.23 punkto taikymas yra nesuderinamas su esminiu imperatyvaus įstatyminio reglamentavimo, kuriam detalizuoti skirta aptariama norma, tikslu – išsiaiškinti įvykio, kurį prašoma pripažinti draudžiamuoju, aplinkybes ir priimti sprendimą dėl draudimo išmokos mokėjimo.

18.       Nagrinėjamu atveju nėra ginčo tiek dėl ieškovės, tiek dėl jos sutuoktinio nurodytų faktinių aplinkybių, kad jie automobiliu, kurio detalės vėliau buvo pavogtos, 2020 m. gegužės 15 d. pavakare (apie 16 val.) atvyko į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini) Ieškovė bei jos sutuoktinis, t. y. asmenys, kurie turėjo galimybę naudotis automobiliu „VW Taureag“ tvirtino, kad automobiliu laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 15 d. iki 2020 m. gegužės 18 d. ryto naudotasi nebuvo. Automobilio naudotojai taip pat tvirtino, kad  per visą savaitgalio laikotarpį (2020 m. gegužės 15 d. – 2020 m. gegužės 18 d.) jie turėjo galimybę stebėti automobilio būklę, automobilis buvo tvarkingas, šiuo laikotarpiu iš automobilio salono buvo išimti daiktai ir iki pat 2020 m. gegužės 18 d. ryto nebuvo stebimi automobilio detalių vagystės požymiai. Tiek ieškovė, tiek ir jos sutuoktinis nurodė, kad automobilio detalių vagystę pastebėję 2020 m. gegužės 18 d. ryte, apie 6 val. 15 min. pranešė policijai ir atsakovei. Būtent taip įvykių eiga užfiksuota ir draudikui pateiktame ieškovės sutuoktinio E. T. užpildytame pranešime apie įvykį.

19.       Atsisakymą mokėti draudimo išmoką atsakovė grindžia aplinkybe, kad automobilio naudotojai jai pateiktuose paaiškinimuose (raštu ir žodžiu) nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes. Atsakovė, atlikusi automobilio kompiuterinę diagnostiką, nustatė, kad atskirų pavogtų detalių atjungimo laikas buvo užfiksuotas 2020 m. gegužės 16 d. ir 2020 m. gegužės 17 d., t. y. automobilis, priešingai nei nurodyta ieškovės (draudėjos) paaiškinimuose, tuo metu negalėjo būti tvarkingas.

20.       Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė tiek žalos administravimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, kelia klausimą ir įrodinėja, kad ginčo automobilio detalės nuo jo dingo kitu, nei nurodo ieškovė laiku bei kitomis aplinkybėmis. Kaip matyti iš 2020 m. gegužės 18 d. pranešimo draudikui turinio, laikotarpio, kada galėjo būti įvykdyta vagystė, pradžią ieškovės sutuoktinis susiejo su vagystės pastebėjimo momentu, t. y. 2020 m. gegužės 18 d. rytu, paminėdamas, kad išvakarėse automobilis buvo tvarkingas, netgi savaitgalio metu iš jo bagažinės buvo išimti daiktai. Į bylą su tripliku pateiktame draudiko pokalbyje su draudėjos sutuoktiniu taip pat užfiksuotas jo patvirtinimas, kad automobilio naudotojai viso savaitgalio metu turėjo galimybę stebėti automobilio būklę, iš jo išėmė daiktus ir iki pat 2020 m. gegužės 17 d. vakaro automobilio detalių vagystės požymių nepastebėjo.

21.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tiek automobilio naudotojų paaiškinimus, tiek atsakovės pateiktus automobilio kompiuterinės diagnostikos duomenis, kuriuose fiksuoti automobilio valdymo blokų ryšys su dalimis, padaręs išvadą, kad atsakovės teiktos įrodinėjimo priemonės neįrodo automobilio detalių demontavimo laiko, sprendė, jog atsakovei kyla pareiga išmokėti draudimo išmoką. Teisėjų kolegija, įvertinusi automobilio naudotojų draudikui (atsakovei) pateiktus paaiškinimus apie įvykio aplinkybes, taip pat atsakovės pateiktas įrodinėjimo priemones, neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės pateiktos įrodinėjimo priemonės nėra patikimos ir kad jų pagrindu nėra galimybės nustatyti automobilio detalių demontavimo momento.

22.       Aplinkybėms, susijusioms su automobilio detalių demontavimo momentu, įrodyti atsakovė pateikė 2020 m. birželio 3 d. UAB „Autojuta“ atliktos automobilio kompiuterinės diagnostikos protokolą, kuriame pateikti duomenys, jog automobilio dalys ryšį su valdymo bloku prarado iki draudėjos (ieškovės) ar kito automobilio naudotojo įvardinto vagystės laiko. Iš šiame protokole pateiktų duomenų spręstina, kad dauguma detalių (prietaisų skydelio valdymo modulis, klimato kontrolės modulis, žibintų lemputės ir kt.) ryšį su automobilio valdymo bloku prarado dar 2020 m. gegužės 16 d. Šių duomenų vertinti kaip nepatikimų, nustačius, kad patikros metu įjungus automobilio degimą bei klaidų įrašymo metu buvo užfiksuotas realus kalendorinis laikas, nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, jog įvertinus automobilio detalių vagystės apimtis nei ieškovė, nei jos sutuoktinis E. T. 2020 m. gegužės 17 d. vakare automobilio tvarkingo matyti negalėjo.

23.       Nepagrįsta, teisėjų kolegijos vertinimu, ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad kompiuterine diagnostika užfiksuotos klaidos galimai įrodo detalių ar mazgų gedimus, tačiau nepatvirtina detalių demontavimo fakto ir laiko. Bylos nagrinėjimo metu automobilio naudotojai paaiškino, kad automobilis iki jo detalių vagystės buvo tvarkingas ir naudojamas, prietaisų skydelio indikatoriai nefiksavo jokio automobilio sistemų gedimo. Byloje atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai – automobilio gamintojo atstovo atsakymai į atsakovės užduotus klausimus, taip pat liudytojo M. K. paaiškinimai, sudaro pagrindą spręsti, kad, 2020 m. gegužės 18 d. 11.00 val. įjungus transporto priemonės variklį, diagnostikos protokole užfiksuoti duomenys apie prarastą detalių (modulių) ryšį patvirtina tiek realųjį laiką / datą, tiek tikimybę, kad klaidos atsirado kaip detalių demontavimo, o ne techninio gedimo pasekmė.

24.       Teisėjų kolegija išnagrinėjusi byloje esančią šalių pateiktą medžiagą sprendžia, kad automobilio naudotojai nurodė klaidinančią ir realybės neatitinkančią informaciją apie esmines įvykio aplinkybes. Draudimo įstatymo 98 straipsnis numato, kad draudiko reikalavimu fiziniai ir juridiniai asmenys privalo pateikti turimą informaciją apie draudžiamojo įvykio ir įvykio, kuris gali būti pripažintas draudžiamuoju, aplinkybes ir pasekmes. Tuo atveju jei draudėjas draudimo kompanijai nurodo tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes, kaip yra nagrinėjamu atveju, jie turi prisiimti draudimo išmokos neišmokėjimo pasekmes.

25.       Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į tai, kad nėra aiškios įvykio aplinkybės, o draudikas (atsakovė) nustatė ir įrodė (Draudimo įstatymo 98 straipsnio 7 dalis), kad įvykis įvyko kitomis, nei nurodo draudėja (ieškovė) ar jos įgaliotas asmuo aplinkybėmis, yra pagrindas, vadovaujantis Taisyklių 8.1.23 punktu, ginčo įvykį laikyti nedraudžiamuoju. Nustačius, kad draudimo įmonės atsisakymas mokėti draudimo išmoką laikytinas pagrįstu, yra pagrindas tenkinti apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į išdėstytą, Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 18 d. teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovės ieškinys atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

26.       Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinus ir priėmus naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmestus, atitinkamai turi būti perskirstomos ir bylinėjimosi išlaidos.

27.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, ieškovės bylos nagrinėjimo metu turėtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos, tuo tarpu atsakovė (apeliantė) įgijo teisę į jos bylos nagrinėjimo metu turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė į bylą yra pateikusi įrodymus, kad ji bylos nagrinėjimo metu turėjo 364,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro žyminio mokesčio už apeliacinio skundo pateikimą sumokėjimas valstybei, todėl, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinus ir ieškovės ieškinį atmetus, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos yra priteisiamos iš ieškovės.

28.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a :        

Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Iš ieškovės D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės „Compensa Vienna Insurance Group“, akcinės draudimo bendrovės, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai priteisti 364,00 Eur (tris šimtus šešiasdešimt keturis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                Gintautas Koriaginas

                                        Albina Rimdeikaitė

                                                Egidijus Tamašauskas