Baudžiamoji byla Nr. 1A-190-380/2022

                        Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13443-2021-3

        Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1;

 (S)

        1.2.4.6.2.1; 1.2.4.6.2.2

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 13 d.

Klaipėda

Klaipėdos

sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,

dalyvaujant prokurorei Margaritai Kiudytei-Čarienei,

nuteistojo V. K. gynėjui advokatui Sigitui Jasevičiui,

nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. G. atstovui advokatui Robertui Skėriui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. G. atstovo advokato Roberto Skėrio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. kovo 14 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (2018 m. nusikalstama veika) 1 metų laisvės apribojimo bausme, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį tęsti darbą, o jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2019-11-14 nusikalstama veika) 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausme, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį tęsti darbą, o jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (2019-12-20 nusikalstama veika) paskirta 60 MGL dydžio (3 000 Eur) bauda.  

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį laiką tęsti darbą, o jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir paskirta 60 MGL dydžio (3 000 Eur) bauda.

Taikytas BK 641 straipsnis ir paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 1 metų laisvės apribojimo bausmė, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį tęsti darbą, o jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir paskirta 40 MGL dydžio (2 000 Eur) bauda.

Išaiškinta, kad bauda turi būti sumokėta per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą.

Iš dalies tenkintas nukentėjusiosios ir mažametės nukentėjusiosios B. K. atstovės pagal įstatymą J. G. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo. Priteista J. G. iš nuteistojo  V. K. 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, B. K. – 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Priteista iš nuteistojo V. K. 400 Eur bylinėjimosi išlaidų J. G..

Nurodyta pradėjus vykdyti bausmę panaikinti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.       V. K. nuteistas už tai, kad mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui: 2018 metų pabaigoje, ryte, tikslus laikas ir data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., svetainės kambaryje, V. K. tyčia kumščiais ir delnais sudavė savo sutuoktinei J. G. ne mažiau kaip 6 kartus į kairįjį petį bei nugarą ir taip mušdamas sukėlė jai fizinį skausmą.

2.       Be to, V. K. nuteistas už tai, kad mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui: 2019 m. lapkričio 14 d., apie 20.15 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., miegamojo kambaryje, V. K., kaire ranka laikydamas pusiau gulomis ant lovos sėdinčiai savo sutuoktinei J. G. už jos dešinės rankos, tyčia vieną kartą šakute, laikoma dešinėje rankoje, sudavė J. G. į kairį petį, po to, abiem rankomis suėmęs J. G. už kojos ir ją ištempęs iš lovos ant grindų, kaire ranka smarkiai palenkė bei užlaužė J. G. galvą į priekį ir, kojomis apglėbęs (apžergęs) J. G. kojas, jas suspaudė ir laikė neleisdamas nukentėjusiajai pajudėti, o šiai išsivadavus, rankomis pargriovė sutuoktinę nugara ant grindų, dešine ranka sugriebė jai už kaklo, po to, kairės rankos delnu prispaudęs J. G. galvą prie grindų, paleido nukentėjusiosios kaklą ir dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė jai į veidą ties kakta, po to dešine ranka suėmė J. G. kairę ranką ir dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė nukentėjusiajai į veidą, taip pat, tęsdamas nusikalstamą veiką, rankomis sugriebęs ir laikydamas J. G. kairę ranką ties riešu, kojomis apglėbęs (apžergęs) ir suspaudęs nukentėjusiosios kojas, pasišokdamas du kartus pakėlė ir numetė J. G. ant grindų, po to, kaire ranka laikydamas nukentėjusiosios kairę ranką ties riešu, dešinės rankos delnu du kartus sudavė jai į veidą, o J. G. aktyviais veiksmais ištrūkus ir laiptais nusileidus į namo pirmą aukštą, o po to lipant laiptais į antrą aukštą, V. K., eidamas nukentėjusiajai iš paskos, vieną kartą kumščiu sudavė jai į nugarą ir taip smurtaudamas bei mušdamas sukėlė savo sutuoktinei J. G. fizinį skausmą.

3.       Be to, V. K. nuteistas už tai, kad mušdamas sukėlė fizinį skausmą mažamečiui: 2019 m. gruodžio 20 d., apie 18.46 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., V. K. tyčia diržu ne mažiau kaip 6 kartus sudavė savo mažametei dukrai B. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., į sėdmenis bei šlaunis ir taip mušdamas sukėlė jai fizinį skausmą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

4.       Apeliaciniu skundu nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. G. atstovas advokatas R. Skėrys prašo: 1) pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. nuosprendį – taikyti nuteistajam baudžiamojo poveikio priemones – įpareigoti nuteistąjį bausmės vykdymo atlikimo laikotarpiu gyventi skyriumi nuo nukentėjusiųjų, uždraudžiant bendrauti bet kokia forma ir ieškoti ryšių su J. G., o su dukromis bendrauti tik elektroninio ryšio priemonėmis, ir tik esant jų sutikimui, šias nustatytas bendravimo su dukromis priemones įpareigoti derinti su Vaiko teisių apsaugos tarnyba, su vaikais bendrauti dalyvaujant specialistui, taip pat įpareigoti nuteistąjį V. K. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; 2) visiškai tenkinti nukentėjusiųjų J. G. ir B. K. civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo – priteisti J. G. iš V. K. 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, B. K. – l 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 3) atlyginti J. G. jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5.       Apeliantas iš dalies nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistajam netaikė baudžiamojo poveikio priemonių, taip pat netinkamai taikė neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančias teisės normas, todėl nustatė nepagrįstą neturtinės žalos atlyginimo dydį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnis) ir netinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą. Dėl to prašo skundžiamą nuosprendžio dalį panaikinti.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

6.       Skunde nesutinkama su skundžiamo nuosprendžio argumentais, jog nėra pagrindo nuteistajam taikyti baudžiamojo poveikio priemones – įpareigojimą per bausmės vykdymo atlikimo laikotarpį gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų, uždraudžiant bendrauti bet kokia forma ir ieškoti ryšių su J. G., o su dukromis bendrauti tik elektroninio ryšio priemonėmis, ir tik esant jų sutikimui, šias nustatytas bendravimo su dukromis priemones įpareigoti derinti su Vaiko teisių apsaugos tarnyba, su vaikais bendrauti dalyvaujant specialistui, taip pat įpareigoti V. K. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Taip pat nesutinkama su teismo argumentais, jog baudžiamojo poveikio priemones nuteistajam taikyti netikslinga, kadangi nusikalstamos veikos padarytos 2018 m. pabaigoje ir 2019 m. lapkričio 14 d. bei 2019 m. gruodžio 20 d., t. y. beveik prieš 3 metus.

7.       Skunde teigiama, jog paties nuteistojo parodymai liudija, kad jis nevaldo emocijų, konfliktus arba jo netenkinančias situacijas yra linkęs spręsti smurtaudamas. Nurodytos aplinkybės suponuoja, kad nuteistasis yra linkęs smurtauti. Tuo tarpu jo padaryti nusikaltimai ir nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės visiškai atspindi nuteistojo asmenybę. Dar daugiau, įvertinus byloje esančią filmuotą medžiagą, negalima spręsti, kad nuteistojo smurtas buvo sąlygotas impulsyvios reakcijos į nukentėjusiųjų veiksmus, būtų trumpalaikis ir lydimas pavienių veiksmų. Priešingai, iš vaizdo medžiagos spręstina, kad nuteistojo smurtiniai veiksmai buvo ne tik sistemingi, bet susidėjo iš daugkartinių smurtinių aktų, nukreiptų prieš nukentėjusiąsias, tai liudija nuteistojo tyčinį ir valingą veikimą (nuteistojo nusikalstamos veikos padarymo būdui būdingas smūgiavimas, susidedantis iš 5–6 veiksmų, skirtingomis rankomis, vis į kitas nukentėjusiosios kūno vietas), o tokių veiksmų tikslas buvo siekis sukelti nukentėjusiosioms skausmą. Be to, nuteistasis smurtavo prieš nukentėjusiąsias puikiai suvokdamas, kad smurtaujama prieš apsiginti negalinčius asmenis, o jo daroma veika yra fiksuojama vaizdo kameromis, tai rodo jo abejingumą nusikalstamų veikų pasekmėms ir susiformavusias jo gilias antisocialines nuostatas. Dar daugiau, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad J. G. į teisėsaugos institucijas nesikreipė anksčiau ne todėl, kad buvo su nuteistuoju susitaikiusi, o todėl, kad nuteistojo bijojo, nes kentė nuolatinį psichologinį ir fizinį smurtą. Į teisėsaugos institucijas J. G. pasiryžo kreiptis tik po to, kai neiškentusi  nuolatinio smurto artimoje aplinkoje ir bijodama dėl savo sveikatos ir gyvybės, paliko bendrus šalių namus. Šiuo atveju teismas nepagrįstai nusprendė, kad po nuteistojo atliktų nusikalstamų smurtinių veiksmų šalys gyveno įprastą šeiminį gyvenimą ir nuteistasis prieš nukentėjusiąją nesmurtavo. Tai, kad šalys gyveno neva „normalų“ šeiminį gyvenimą, parodė nuteistasis. Taigi šios aplinkybės yra tik nuteistojo nepagrįsti argumentai, kuriais jis siekė sumenkinti savo padarytus nusikaltimus.

8.       Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nukentėjusioji mano, kad skundžiamu nuosprendžiu yra nepagrįstai sumenkinami nuteistojo padaryti nusikaltimai ir jų pasekmės, motyvuojant tuo, kad nuo nusikaltimų padarymo praėjo 3 metai. Atkreipiamas dėmesys, kad J. G. kreipėsi į policiją dėl iš sutuoktinio patirto smurto 2021 m. balandžio 21 d., t. y. po patirto smurto praėjus tik šiek tiek daugiau nei 1 metams. Šiuo atveju nuo pareiškimo pateikimo ikiteisminio tyrimo įstaigai iki teismo nuosprendžio priėmimo praėjo vieni metai. Tai reiškia, kad teismas negalėjo atsisakyti taikyti baudžiamojo poveikio priemones nuteistajam dėl ilgo laikotarpio nuo pareiškimo ikiteisminio tyrimo įstaigai pateikimo iki teismo nuosprendžio priėmimo. Toks teismo argumentas suponuoja, kad teismas pripažino, jog nuteistojo asmenybė prarado pavojingumą nesant jokių objektyvių pagrindų tokiai išvadai. Šiuo atveju byloje reikšminga ir aplinkybė, kad nukentėjusioji paliko bendrus šalių namus neištvėrusi nuolatinio smurto. J. G. palikus namus, nuteistasis nebeturėjo galimybių daryti jai smurtinio poveikio. Tai reiškia, kad nuteistojo asmenybė neprarado pavojingumo, nes nukentėjusioji paliko šalių namus ir tai užkirto kelią nuteistojo tęstiniam  nuolatiniam smurtui. Apeliantui akivaizdu, kad vien teismo paskirta laisvės apribojimo bausme nebus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai. Taigi egzistuoja objektyvus būtinumas nuteistajam taikyti baudžiamojo poveikio priemones, t. y. įpareigoti nuteistąjį bausmės vykdymo laikotarpiu gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų, uždraudžiant bendrauti bet kokia forma ir ieškoti ryšių su J. G., o su dukromis bendrauti tik elektroninio ryšio priemonėmis, ir tik esant jų sutikimui, šias nustatytas bendravimo su dukromis priemones įpareigoti derinti su Vaiko teisių apsaugos tarnyba, su vaikais bendrauti dalyvaujant specialistui, taip pat įpareigoti nuteistąjį V. K. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Dėl to apeliantas mano, kad apylinkės teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – pažeidė BK 67 straipsnio 1 dalį, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį, kuris turėtų būti pakeistas taikant prašomas baudžiamojo poveikio priemones.

Dėl neturtinės žalos priteisimo

9.       Byloje pateiktais civiliniais ieškiniais buvo prašoma priteisti iš V. K. J. G. 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, mažametei B. K. l 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai buvo tenkinti iš dalies – nukentėjusiajai J. G. teismas priteisė 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o B. K. 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad nors pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog paprastai teismų priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribos tokios kategorijos bylose yra nuo 200 Eur iki l 000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-92/2014, 2K-270/2014, 2K-453/2014, 2K-299-648/2015 ir kt.), tačiau teismas nemotyvavo, kodėl iš dalies tenkindamas civilinius ieškinius iš nuteistojo priteisė būtent minimalias teismų praktikoje nurodytas neturtinės žalos atlyginimo sumas. Apelianto nuomone, teismo priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydžiai yra neproporcingi apeliantės ir mažametės šalių dukters išgyvenimams. Dar daugiau, apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje rėmėsi itin sena Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį nesivadovavo aktualia teismų praktika.

Dėl J. G. priteisto neturtinės žalos atlyginimo 

10.       Skunde pažymima, kad bylos duomenys rodo, jog J. G. iš sutuoktinio ne kartą patyrė smurtą. Byloje esantys vaizdo įrašai patvirtina, kad nuteistasis prieš nukentėjusiąsias smurtavo suvokdamas savo fizinį pranašumą ir nukentėjusiųjų pažeidžiamumą bei negalėjimą apsiginti. Nuteistojo veiksmai, kai jis grėsmingai ruošiasi smurtauti prieš nukentėjusiąsias, grasina joms bei daug kartų smūgiuoja nesipriešinančioms nukentėjusiosioms, rodo, kad jo veiksmai buvo ne tik tyčiniai, tačiau pasižymėjo žiaurumu bei abejingumu savo neteisėtų veiksmų pasekmėms. Neabejotina, kad nukentėjusioji, patyrusi iš sutuoktinio  nuolatinį fizinį smurtą, patyrė ne tik fizines kančias, tačiau ir gilius neigiamus emocinius bei dvasinius išgyvenimus. Patirtos neigiamos emocijos buvo tokios gilios, kad po nuteistojo sukelto streso nukentėjusiajai pasireiškė kelias dienas trunkantis galvos skausmas, sutriko miegas, ji dėl smurto patyrė nerimą ir neteisybės jausmą. J. G. iki šiol bijo nuteistojo, nes jis akivaizdžiai nevaldo savo neigiamų emocijų, yra neprognozuojamas bei linkęs smurtauti. Nukentėjusioji iki šiol jaučia nerimą, kad nuteistasis gali pakartotinai prieš ją pavartoti fizinį smurtą. Kartu nuteistojo veiksmai itin pažemino nukentėjusiąją kaip moterį, nes ne tik sukėlė jai fizinį skausmą, tačiau ir begalinį bejėgiškumo jausmą. V. K. ją užpuolus, J. G. maldavo jos nemušti, prašė nustoti, nepaisant to, nuteistojo smūgiai, žeminantys žodžiai ir grasinimai nesiliovė. Mušama nukentėjusioji suvokė, kad jai niekas negali padėti, ji negali prisišaukti pagalbos, tuo tarpu jai atrodė, kad nuteistojo smūgiai niekada nesibaigs. Skunde taip pat pažymima, jog nukentėjusioji buvo žalojama įvairiose kūno vietose. Taip pat buvo sužalotas ir jos veidas, sužalojimo žymės buvo akivaizdžios ir matomos. Dėl akivaizdžiai matomų veido sužalojimų nukentėjusioji jautė gėdą, jai buvo sunku pasirodyti viešose vietose, išeiti iš namų, nes sutikti pažįstami klausinėdavo, iš kur atsirado sužalojimai, matė smalsius kaimynų žvilgsnius, dėl to nukentėjusioji jautė pažeminimą, nepatogumą dėl sužalotos išvaizdos. Nukentėjusioji turėjo ištverti ir nepažįstamų žmonių smalsius žvilgsnius. Dėl nurodytų priežasčių kurį laiką buvo apribotos ne tik nukentėjusiosios galimybės lankytis viešose vietose, bet ir jos socialinis gyvenimas. Dėl nurodytų priežasčių apeliantas mano, kad šiuo atveju teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis priteisiant J. G. 500 Eur yra neproporcingas, taip pat neatitinka sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principų.

Dėl B. K. priteisto neturtinės žalos atlyginimo

11.       Skunde nurodoma, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktikoje pažymima, kad nustatant neturtinės žalos dydį bylose, kuriose neturtinę žalą patiria nepilnamečiai ar mažamečiai asmenys, turi būti atsižvelgiama į jų amžiaus grupės asmenims būdingus fizinės ir psichinės raidos ypatumus, socialinę brandą, suvokimo laipsnį, reakciją į prieš jį padarytą nusikalstamą veiką, jos įtaką nukentėjusiojo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, harmoningos asmenybės formavimuisi. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad prieš mažamečius vaikus nukreiptose smurtinėse bylose itin reikšminga atsižvelgti į vaikų amžiaus grupės asmenų psichikos ypatumus, įvertinti, kaip nusikalstama veika paveiks tolesnį nukentėjusio asmens gyvenimą, ar patirta psichinė trauma neturės ilgalaikių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo „Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga“). Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas į minėtą kasacinio teismo praktiką neatsižvelgė.

12.       Apeliantas teigia, kad mažametė šalių dukra, patyrusi iš artimo žmogaus – tėvo – fizinį smurtą, patyrė fizines kančias, itin gilius neigiamus emocinius bei dvasinius išgyvenimus. Mano, kad reikia pripažinti, jog vaikas, iš tėvo patyręs fizinį smurtą, patyrė baimę, pažeminimą ir stresą. Šalių dukra po patirto smurto nevalgė, negėrė, ėmė skųstis galvos skausmu, tai liudija apie vaiko patirtą sukrėtimą ir itin gilius neigiamus emocinius išgyvenimus. Be to, mažametė iki šiol jaučia baimę bei nerimą, bijo susitikti su tėvu, o su juo bendrauti apskritai nenori. Taip pat prieš vaiką tėvo pavartotas fizinis smurtas turėjo pasekmių vaiko psichologinei savijautai ilgalaikėje perspektyvoje. J. G. pastebėjo, kad po patirto smurto dukra tapo uždaresnė, ėmė šalintis nuteistojo, jai pasireiškė nervinis tikas. Taigi fiziniu smurtu buvo sutrikdyta harmoninga asmenybės pusiausvyra. Be to, prieš dukrą pavartotas fizinis smurtas yra reikšmingas ne tik dėl tiesioginių padarinių vaiko neigiamiems emociniams, fiziniams išgyvenimams, tačiau svarbus dar ir tuo, kad dukra prarado pasitikėjimą artimu jai žmogumi – tėvu. Nors V. K. apklausiamas parodė, kad 6 kartus smūgiavo dukrai diržu, nes esą taip dukrą „auklėjo“, tačiau reikia pripažinti, kad toks nuteistojo elgesys su vaiku buvo itin žiaurus. V. K. smūgiavo diržu mažametei į įvairias kūno vietas – klubus, juosmenį, kojas, po patirtų sužalojimų dukrai atsirado mėlynės bei kraujosruvos. Vertinant nuteistojo elgesį akivaizdu, kad tokiais veiksmais jis siekė vaiką įbauginti ir kad vaikas patirtų didelį fizinį skausmą bei pažeminimą. Vertinant vaizdo medžiagą negalima nepastebėti, kad bejėgė šalių dukra nuteistojo elgesio buvo itin šokiruota ir įbauginta. Vaizdo įraše matosi, kaip B. K. prašo, kad nuteistasis liautųsi ją mušęs, tačiau jis smurtauti nenustoja, dar daugiau, grasina smurtu ir keikia vaiką. Dėl nurodytų priežasčių negalima sutikti su skundžiamo nuosprendžio išvadomis, kad mažametės patirtus neigiamus išgyvenimus atitinka 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma.

13.       Teismo posėdyje nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės atstovas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistojo gynėjas advokatas ir prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

14.       Apeliacinis skundas atmestinas. 

15.       Apeliaciniame skunde nusikalstamų veikų kvalifikavimo ar kaltės klausimai nėra keliami. Skundžiamas nuosprendis ginčijamas baudžiamojo poveikio priemonių nuteistajam V. K. taikymo ir nukentėjusiosioms J. G. bei B. K. priteisto neturtinės žalos atlyginimo aspektais. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK) įtvirtintas apeliacinio nagrinėjimo bendrąsias nuostatas, bylą patikrina neperžengdama skundo ribų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių nuteistajam V. K. taikymo

16.       Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistajam V. K. netaikė baudžiamojo poveikio priemonių, todėl netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (pažeidė BK 67 straipsnio 1 dalį), dėl to ši skundžiamo nuosprendžio dalis yra nepagrįsta ir neteisėta, ir turėtų būti keičiama paskiriant V. K. prašomas baudžiamojo poveikio priemones (įpareigoti nuteistąjį bausmės vykdymo atlikimo laikotarpiu gyventi skyriumi nuo nukentėjusiųjų, uždraudžiant bendrauti bet kokia forma ir ieškoti ryšių su J. G., su dukromis bendrauti tik elektroninio ryšio priemonėmis, ir tik esant jų sutikimui, šias nustatytas bendravimo su dukromis priemones įpareigoti derinti su Vaiko teisių apsaugos tarnyba, su vaikais bendrauti dalyvaujant specialistui, taip pat įpareigoti nuteistąjį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose).

17.       Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka ir daro išvadą, jog apylinkės teismas minėtų baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo V. K. galimybę apsvarstė ir pagrįstai nusprendė, kad šiuo atveju skirti šias baudžiamojo poveikio priemones nėra tikslinga.

18.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir paskyrimas yra teismo diskrecija. Spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismas individualiai įvertina kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-396/2011, 2K-35-719/2022). Atsižvelgdamas į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), teismas parenka tokias suderintas priemones ir pareigas, kurios nuteistajam gali turėti didžiausią poveikį, taip padėdamas įgyvendinti bausmės paskirtį, apibrėžtą BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-942/2022).??

19.       Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam V. K. paskyrus laisvės apribojimo bausmę neskiriant intensyvios priežiūros ir baudą, jis buvo įpareigotas per bausmės atlikimo laikotarpį tęsti darbą, o jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje. Vertindamas šios nutarties 16 punkte nurodytų apelianto prašomų baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo V. K. tikslingumo klausimą pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nuteistajam inkriminuotos BK 140 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytos nusikalstamos veikos buvo padarytos 2018 m. pabaigoje, 2019 m. lapkričio 14 d. ir 2019 m. gruodžio 20 d., t. y. paskutinis jam inkriminuotas nusikaltimas buvo padarytas prieš beveik trejus metus. Po šių nusikalstamų veikų padarymo šeima kartu gyveno ir kartu vykdavo į keliones, J. G. į policiją kreipėsi tik 2021 m. balandžio 23 d. Dėl šių priežasčių apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad anksčiau nurodytų baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas nėra tikslingas ir neteko prasmės. Nagrinėjamu atveju V. K., būdamas neteistas (t. 2, b. l. 152–153), padarė tris nesunkius tyčinius nusikaltimus žmogaus sveikatai, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe buvo pagrįstai pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o kadangi jis visiškai prisipažino kaltu ir byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirta bausmė vadovaujantis BK 641 straipsniu jam buvo sumažinta vienu trečdaliu. V. K. yra dirbantis (t. 2, b. l. 150–151), nors po nusikalstamų veikų padarymo buvo baustas administracine tvarka, tačiau tik už pakankamai nešiurkščius su transporto priemonių vairavimu susijusius administracinius nusižengimus (t. 2, b. l. 154–175). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo paskirti įpareigojimai šioje byloje nustatytų aplinkybių ir bausmės paskirties kontekste individualizuoti tinkamai, o apelianto prašomų baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas būtų perteklinis, nuteistojo V. K. teises ribojantis daugiau, negu tai būtina bausmės tikslams pasiekti. Apeliaciniame skunde teigiama, jog J. G. į teisėsaugos institucijas anksčiau nesikreipė ne todėl, kad buvo susitaikiusi su nuteistuoju ir gyveno įprastą šeiminį gyvenimą, o dėl to, kad nuteistojo bijojo, nes kentė nuolatinį psichologinį ir fizinį smurtą, ir į teisėsaugos institucijas pasiryžo kreiptis tik neiškentusi  nuolatinio smurto artimoje aplinkoje bei bijodama dėl savo sveikatos ir gyvybės. Tačiau šios apelianto nurodomos aplinkybės laikytinos deklaratyviomis, nes jokių objektyvių duomenų, kad po nusikalstamų veikų padarymo ar skundžiamo nuosprendžio priėmimo V. K. vėl būtų padaręs ar bandęs daryti panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, smurtavęs prieš J. G. ir (ar) B. K., kitus savo šeimos narius, byloje nėra, tokių duomenų nepateikė ir apeliantas, be to, byloje yra duomenys, jog J. G. su vaikais šiuo metu gyvena užsienyje, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu neskirti prašomų baudžiamojo poveikio priemonių V. K..

Dėl nukentėjusiosioms J. G. ir B. K. priteisto neturtinės žalos atlyginimo

20.       Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydžius nukentėjusiosioms J. G. ir B. K., netinkamai vertino bylos medžiagą, nemotyvavo, kodėl iš dalies tenkindamas civilinius ieškinius iš nuteistojo priteisė minimalias teismų praktikoje nurodytas neturtinės žalos atlyginimo sumas, be to, rėmėsi itin sena Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, neatsižvelgė į aktualią teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo panašaus pobūdžio bylose. Apeliantas mano, jog nukentėjusiajai J. G. turėtų būti priteisiamas iš viso 2 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas, o nukentėjusiajai B. K. – 1 000 Eur. Šie apelianto argumentai atmestini.

21.       Nagrinėjamoje byloje 2020 m. gruodžio 16 d. nukentėjusiųjų J. G. ir B. K. atstovės advokatės Aidos Urbonavičienės civiliniu ieškiniu buvo prašoma priteisti J. G. 2 000 Eur, o B. K. 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 175–176). Skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas iš nuteistojo V. K. priteisė nukentėjusiosioms J. G. 500 Eur, o B. K. – 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

22.       Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013, 2K-132-942/2021, 2K-67-942/2022). Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Taip pat kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-942/2022).

23.       Nagrinėjamų apeliacinio skundo argumentų kontekste pabrėžtina, kad kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-288/2014, 3K-3-217-690/2018). Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, nuspręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244/2011, 2K-331-976/2018, 2K-132-942/2021, 2K-67-942/2022).

24.       Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą.

25.       Iš bylos medžiagos matyti, jog nagrinėdamas neturtinės žalos atlyginimo J. G. ir B. K. klausimą pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nagrinėjamu atveju nuteistasis V. K. smurtavo prieš fiziškai silpnesnius asmenis – moterį, nukentėjusiąją J. G., tyčiniais veiksmais du kartus, tuo nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą, ir mažametę dukrą B. K., kurią tyčia mušė diržu, tuo nukentėjusiajai B. K. sukeldamas fizinį skausmą, todėl padarė išvadą, jog nuteistojo veiksmai nukentėjusiosioms neabejotinai sukėlė neigiamas emocijas, psichologinius išgyvenimus, dvasinį skausmą, nerimą, nepatogumo jausmą, nesaugumą namuose, baimę. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, jog duomenų apie tai, kad nukentėjusiosios būtų kreipusios į medikus dėl patirtų sužalojimų ir (ar) lankiusios pas psichologus, byloje nėra. Šios aplinkybės teismui pagrįstai leido nuspręsti, kad dėl patirto smurto J. G. ir B. K. patyrė pakankamai nedideles žalingas pasekmes. Teismas atsižvelgė ir į nukentėjusiosios J. G. bei nuteistojo V. K. turtinę padėtį, įvertino tai, kad J. G. ir V. K. turi du bendrus nepilnamečius vaikus, turi santuokinio nekilnojamojo turto, J. G. su vaikais gyvena užsienyje, o V. K. dirba, santaupų neturi. Teismas taip pat įvertino tai, jog nusikalstamos veikos prieš J. G. buvo padarytos 2018 metų pabaigoje ir 2019 m. lapkričio 14 d., o prieš B. K. – 2019 m. gruodžio 20 d., tačiau dėl nusikalstamų veikų padarymo į teisėsaugos institucijas J. G. kreipėsi tik 2021 m. balandžio 23 d., t. y. praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui ir prasidėjus skyrybų procesui. Todėl apylinkės teismas, atsižvelgdamas į neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes, t. y. į tai, kad dėl nuteistojo V. K. tyčinės kaltės buvo pažeistas nukentėjusiųjų fizinis neliečiamumas, jos patyrė fizinį skausmą, į panašaus pobūdžio bylose priteisiamus neturtinės žalos dydžius, į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų skaičių, jų pavojingumą, nuteistojo ir nukentėjusiosios J. G. interesų pusiausvyrą, taip pat į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, padarė pagrįstą išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju, priteisus iš nuteistojo V. K. nukentėjusiajai J. G. 500 Eur, o nukentėjusiajai B. K. 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nebus pažeisti CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti sąžiningumo, teisingumo ir proporcingumo principai. Teismas pagrįstai pažymėjo ir tai, jog paprastai teismų priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribos tokios kategorijos bylose yra nuo 200 Eur iki 1 000 Eur.

26.       Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu motyvuotai nustatyto neturtinės žalos dydžio teisingumu, priteistos sumos atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, neprieštarauja formuojamai teismų praktikai tokio pobūdžio bylose. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, dėl kurių, apelianto nuomone, J. G. atlygintinos žalos dydis turėtų būti didinamas iki iš viso 2 000 Eur, o B. K. – iki iš viso 1 000 Eur, iš esmės jau buvo nurodytos pirmosios instancijos teismui ir šio teismo išsamiai ir teisingai įvertintos skundžiamame nuosprendyje iš V. K. J. G. priteisiant 500 Eur, o B. K. 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą, todėl dar kartą jas vertinti ir jų pagrindu didinti priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį teisėjų kolegija neturi pagrindo. Kartu pažymėtina, jog apelianto teiginiai apie tai, kad mažametės nukentėjusiosios B. K. patirtas fizinis smurtas turėjo pasekmių jos psichologinei savijautai ilgalaikėje perspektyvoje, buvo sutrikdyta harmoninga jos asmenybės pusiausvyra, laikytini deklaratyviais ir atmestini, nes, kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, byloje nėra jokių objektyvių duomenų (pavyzdžiui, medicininių dokumentų, pažymų / išrašų apie lankymąsi pas psichologus, psichologų parengtų išvadų apie B. K. psichologinę būklę ir pan.), kurie galėtų tokias apelianto nurodomas aplinkybes patvirtinti.   

27.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo išvadai, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teismų praktika, kuria skundžiamame nuosprendyje rėmėsi apylinkės teismas, šiuo metu būtų pasenusi ir nebebūtų aktuali, todėl nėra pagrindo ir daryti išvadą, kad nagrinėjamoje byloje buvo iš esmės nukrypta nuo formuojamos teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, kuriose sprendžiamas neturtinės žalos atlyginimo klausimas. Pastebėtina, jog nors ir kritikuodamas teismų praktiką, kuria vadovavosi apylinkės teismas, pats apeliantas nenurodė jokios kitos (naujos) teismų praktikos, kuria, jo nuomone, teismas turėjo remtis aptariamu atveju nustatydamas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra neanalogiškos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-942/2022). Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį nukentėjusiosioms J. G. ir B. K., BPK 113 straipsnio ir CK 6.250 straipsnio nuostatų nepažeidė, vadovavosi protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijais, formuojama teismų praktika ir abiem nukentėjusiosioms nustatė individualizuotą, grįstą bylos duomenimis, atlygintiną neturtinės žalos dydį.

Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme

28.       Priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti apeliaciniame procese, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-431/2012, 2K-147/2013, 2K-52-942/2016 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje apeliacinis procesas vyko pagal nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. G. atstovo advokato R. Skėrio apeliacinį skundą. Šia nutartimi apeliacinis skundas atmetamas, todėl priteisti iš V. K. nukentėjusiajai J. G. jos turėtas iš viso 2 160 Eur (1 500 Eur + 360 Eur + 300 Eur) (t. 3, b. l. 143–145) išlaidas advokato paslaugoms, suteiktoms susipažįstant su baudžiamosios bylos medžiaga, parengiant apeliacinį skundą ir atstovaujant nukentėjusiajai apeliacinės instancijos teisme apmokėti, nėra teisinio pagrindo.

29.       2022 m. gegužės 11 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė apeliacinės instancijos teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad iš V. K. valstybei priteistinos 76,67 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro advokato užmokestis.

30.       BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės, t. y. apeliaciniame procese būtinas gynėjo dalyvavimas kaip ir BPK 106 straipsnio 2 dalies numatytoje išimtyje, t. y. BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, apeliacinis procesas vyko pagal nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. G. atstovo advokato R. Skėrio apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi yra atmetamas, o nuteistasis V. K. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. nuosprendžio neskundė. Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. G. atstovo advokato Roberto Skėrio apeliacinį skundą atmesti.

Nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. G. 2 160 Eur turėtų išlaidų už suteiktas advokato teisines paslaugas apeliaciniame procese iš nuteistojo V. K. nepriteisti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 76,67 Eur – priteisimo iš V. K. atmesti.

Teisėjai                                                       Dalius Jocys

               Savinijus Katauskas

               Aurelija Sadauskaitė