Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2023-05-23][nuasmeninta nutartis byloje][1S-245-954-2023].docx
Bylos nr.: 1S-245-954/2023
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-asis kalėjimas 288697120 bausmę/baudž.poveikio priemonę vykdančios institucijos atstovas
Kategorijos:
Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti arba jų platinimas (BK 260 str. 1 d.)
Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu (BK 260 str.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Nuosprendžio ir nutarties vykdymas
Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, susiję su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis (BK XXXVII skyrius)



Baudžiamoji byla Nr. 1S-245-954/2023

Proceso Nr. 1-01-1-11755-2019-45

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19

 (S)

 

img1 

 

Kauno apygardos teismas

 

N u T A R T i S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. gegužės 23 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Giedraitis

nerengdamas teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. P. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. balandžio 14 d. nutarties, kuria nuteistojo A. P. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ame kalėjime 2023 m. vasario 27 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos buvo atmestas.

 

Teismas 

 

n u s t a t ė :

 

1.       A. P. (duo menys neskelbtini)apygardos teismo 2021 m. liepos 16 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

2.       Bausmės pradžia 2021 m. gruodžio 13 d., pabaiga – 2024 m. gegužės 16 d.

3.       Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 2-ame kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. vasario 27 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta netaikyti nuteistajam A. P. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Komisija nurodė, kad nors A. P. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką sumažėjo (nuo aukštos iki vidutinės), vis dar išskiriami nuteistojo asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai veiksniai, nuteistasis turi didelių finansinių įsipareigojimų. Be to, nuteistasis yra ne kartą pažeidęs teisės aktus bei įstatymus, tačiau net ir susidūręs su įvairiomis teisinėmis poveikio priemonėmis, negebėjo koreguoti bei tinkama linkme nukreipti savo elgesio. Įvertinusi šiuos duomenis Komisija sprendė, kad nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

4.       Skundu apygardos teismui nuteistasis A. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. balandžio 14 d. nutartį.

4.1.                      Skunde nurodo, kad apylinkės teismas skundo tinkamai neišnagrinėjo bei netinkamai vertino bylos medžiagą. Teismas privalėjo vadovautis įstatymu ir galiojančiais teisės aktais, tačiau tai padaryta nebuvo. Apylinkės teismas nuteistojo skundą atmetė tiesiog išreikšdamas įkalinimo įstaigai solidarumą.

4.2.                      Nuteistasis pažymi, kad skundžiamojo nutartyje yra aiškiai pažymėta, kad atlikdamas bausmę įkalinimo įstaigoje nebuvo nė karto baustas drausmine tvarka, nebuvo pažeidęs pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, be to, tris kartus skatintas ir sumažino savo nusikalstamos rizikos balus, taip sau ir visuomenei įrodydamas, kad jo kaip nuteistojo elgesys yra nepriekaištingas. Atkreipia dėmesį, kad nuolatos įstaigoje kreipėsi su prašymais būti įdarbintas, tačiau į tai žiūrima kritiškai, nesudarant galimybės įsidarbinti ir prisidėti prie jo išlaikymo sąnaudų. Nuteistasis pažymi, kad administracija pagal esamas galimybės turėtų stengtis sudaryti sąlygas nuteistajam dirbti, užsiimti kita pozityvia veikla. Nuteistųjų darbas yra esminis nuteistųjų laisvės atėmimu resocializacijos elementas ir turi didelę reikšmę jų pataisos procese. LVAT praktikoje yra išaiškinta, kad pagrindinis darbo kaip pataisos priemonės tikslas – paruošti asmenį integracijai į visuomenę bei išmokyti nuteistąjį gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Tokiu būdu liko visiškai neįvertinta, kad nuteistasis gyvenimo tikslų siekia teisėtais būdais.

4.3.                      Nuteistasis teigia, kad kalbant apie nusikaltimą ir jo aplinkybes geba pilnai suvokti savo veiksmus, nusikalstamą veiką analizuoja, nėra linkęs minimizuoti, kaltės jausmas yra gilus, yra linkęs kalbėti apie pasekmes sau ar kitiems. Apie ateities planus kalba ne abstrakčiai – išėjęs į laisvę planuoja ieškoti darbo, ką patvirtina pateikta pažyma dėl priėmimo į darbą. Pastebi, kad suvokia, jog būnant laisvėje reiškia būti visuomenės nariu, laikytis tam tikrų taisyklių ir normų, tačiau šiuos sunkumus lengviau įgyvendinti būnant laisvėje.

4.4.                      A. P. teigimu, tai, kad apylinkės teismo vertino vien jo praeitį ir tai, kaip atlieka bausmę už sunkius nusikaltimus, tėra teismo prielaidos. Todėl teikimas turi būti panaikintas ir grąžintas nagrinėti iš naujo.

4.5.                      Nuteistasis nurodo, kad įkalinimo įstaiga teismui pateikė klaidingą informaciją ar jos išvis nepateikė, todėl buvo pažeistos Lietuvos Konstitucijos 18 straipsnyje įtvirtintos žmogaus teisių prigimtinumo principas. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad šias teises turi kiekvienas žmogus, tai reiškia, kad jas turi ir geriausieji, ir blogiausieji. Oficiali konstitucinė doktrina įtvirtina principą, kad žmogaus teisės gali būti ribojamos tik įstatymais. Įstatymais ribojant žmogaus teises ir laisves privali laikytis konstitucinio proporcingumo principo – teisės ir laisvės negali būti ribojamos labiau, nei tai yra būtina demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus. Nuteistų asmenų atžvilgiu minėtus konstitucinės doktrinos principus įgyvendina BVK 5 ir straipsniai.

4.6.                      Skunde pažymima, kad Valstybė turi pareigą nepažeisti ne tik piliečio teisių, bet ir teisėtų lūkesčių. Teisėtų lūkesčių apsaugos principas suponuoja valstybės, taip pat valstybės valdžią įgyvendinančių bei kitų valstybės institucijų pareigą laikytis valstybės prisiimtų įsipareigojimų. Šis principas taip reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos.

5.       Atsiliepimų į skundą negauta.

Nuteistojo A. P. skundas atmestinas.

6.       BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi.

7.       Teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis gali būti paleistas lygtinai ir toliau būti taisomas probacijos metu. Nutartis yra argumentuota ir pagrįsta byloje esančiais duomenimis, tinkamai išaiškintos BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą. Skundžiamos nutarties motyvai yra tinkami, teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes. Nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, netinkamai taikė ar aiškino lygtinį paleidimą reglamentuojančius teisės aktus, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos vertino turėdamas išankstinį nusistatymą. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ir nepagrįstu.

8.       Byloje esantys duomenys patvirtina, jog A. P. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai). Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad A. P. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl norint nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu skundo nagrinėjimui pateikti duomenys pagrindo tokiai išvadai nesuteikia.

9.       Įvertinus nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais A. P. asmenybės pokyčiais, kaip ir pirmosios instancijos teismui, aukštesniajam teismui nekyla: nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, drausmine tvarka nebaustas, neturi galiojančių nuobaudų, tris kartus skatintas, nedirba, tačiau raštiškai kreipėsi į įkalinimo įstaigą dėl įdarbinimo (įdarbintas nebuvo dėl vietų trūkumo), lygtinio paleidimo atveju bus įdarbintas ir turės gyvenamąją vietą, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dengia finansinius įsipareigojimus. Aukštesnysis teismas sutinka, kad paminėtos aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja A. P. ir patvirtina, kad savo elgesį jis stengiasi koreguoti teigiama linkme, užsiimti prasminga veikla, tačiau nėra pakankamos, kad nekeltų abejonių teismui dėl sėkmingos probacijos taikymo galimybės. Be to, šios aplinkybės iš esmės atskleidžia tai, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, kadangi vienas iš bausmės tikslų yra perauklėti asmenį, siekiant pakeisti jo atsainų požiūrį į įstatymų laikymąsi. Tokiu būdu, pozityvi nuteistojo elgesio korekcija atskleidžia, kad šiuo atveju taikoma bausmė yra efektyvi.

10.       Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet ir jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Iš 2023 m. sausio 31 d. Socialinio tyrimo išvados matyti, kad vertinimo metu nuteistajam apsauginių veiksnių nustatyta nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kad artimus santykius su artimaisiais nuteistasis palaikė ir iki nusikalstamos veikos, už kurios padarymą šiuo metu atlieka bausmę, šių ryšių palaikymas nelaikytinas apsauginiu veiksniu, galinčiu A. P. sulaikyti nuo pakartotinio nusikalstamumo. Pritariant apylinkės teismo argumentams, aukštesniajam teismui abejonių dėl nuteistojo akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką kelia tai, kad atlikus didesnę dalį paskirtos bausmės, vis dar nustatomas ženklus skaičius nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinančių veiksnių: kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); pirmas teistumas jauname amžiuje (iki 18 m.); smurtinio elgesio istorija; ribotas nusikalstamo elgesio pasekmių supratimas; būdingas teisės pažeidimų modelis; nusikaltimų sunkėjimas; lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas; nepastovi gyvenamoji vieta; turi nestabilią darbo patirtį; rašymo problemos; turi skolų, ieškinių ir/ ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybės; lėšų valdymo sunkumai; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; yra socialiai atsiskyręs arba apsiriboja tik paviršutiniškais santykiais su kitais; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; savivaizdis pagrįstas asocialiomis normomis; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus/ kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; turi nerealistinius arba labai nekonkrečius tikslus; sunkiai supranta kitų požiūrį, dažnai klaidingai interpretuoja kitų veiksmus ir ketinimus; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; būdingas konkretus/ nelankstus mąstymas; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; išreiškia neigiamas nuostatas pataisos įstaigos/ probacijos tarnybos personalo atžvilgiu; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės/bendruomenės atžvilgiu; stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, kiekvienas kriminogeninis rizikos veiksnys nustatytas vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Nors A. P. nusikalstamo elgesio rizika iš aukštos pakito į vidutinę, apylinkės teismas pagrįstai kaip abejonę dėl įtikinamos pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vertino nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumus. Kaip nurodyta Socialinio tyrimo išvadoje, su A. P. nusikalstamu elgesiu labiausiai yra susiję nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo įgūdžiai, impulsyvumas, tų pačių klaidų kartojimas, negalėjimas nuolat kryptingai siekti savo tikslų bei savo elgesio pasekmių neįvertinimas. Nors apeliantas šiuo metu savo nusikalstamo elgesio neteisina, vis tik negali įvardinti, kas būtent jame blogo, apgalvoja ne visas savo nusikalstamų veikų pasekmes, tik kai kurias, o kiti kriminogeniniai veiksniai mąstymo ir elgesio srityje, tokie kaip agresyvus elgesys, konfliktų sprendimo įgūdžiai bei probleminių sričių identifikavimas reikalauja papildomos intervencijos. Psichiką veikiančių medžiagų vartojimas gali sustiprinti destruktyvų elgesį. Šie duomenys pagrindžia, kad pataisos procesas nuteistajam A. P. dar nėra baigtas ir turėtų būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, pasitelkiant ten dirbančius specialistus. Teismo vertinimu, socialinių įgūdžių lavinimo programos ir psichologo vedamų paskaitų trumpalaikis lankymas šiuo metu negali būti vertinamas kaip pakankama pastanga ir pažanga valdant intervencijos reikalingas asmenybės sritis. Apygardos teismas pasigenda nuteistojo dalyvavimo tikslinėse savianalizės ir elgesio valdymo programose, kurios turėtų ne tik prevencinį, bet ir pataisomąjį poveikį nuteistajam. Įvertinus dar išlikusius A. P. kriminogeninius rizikos veiksnius, apygardos teismas abejoja, jog bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir kad, būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje, jis sugebės tinkamai valdyti minėtus kriminogeninius veiksnius bei savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

11.       Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad A. P. teistas šešis kartus, daugiausia už turtinio ir smurtinio pobūdžio nusikaltimus, keturi iš šių teistumų – nuteistajam esant nepilnamečiu. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti. Terminuotą laisvės atėmimo bausmę atlieka ne pirmą kartą. Nors praeityje A. P. buvo taikyta ir su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė (laisvės apribojimas, bausmės vykdymo atidėjimas), tai, akivaizdu, esminės įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, jis toliau sistemingai darė nusikalstamas veikas. Kadangi stebimas daromų nusikalstamų veikų sunkėjimas, tai neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei ir sudaro pagrindą manyti, jog nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, tačiau nuteistajam būdingo nusikalstamo elgesio pasekmė.

12.       Nors nuteistasis itin akcentuoja tai, kad pataisos įstaiga privalo suteikti jam darbo vietą, tačiau tokią pareigą įstaiga realizuoja pagal galimybes, esant laisvoms darbo vietoms. Tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas aplinkybę, kad nuteistasis pataisos įstaigoje nedirba dėl objektyvių priežasčių, laikė dėl nuo jo valios nepriklausančiu veiksniu, teigiamai vertino jo norą bausmės atlikimo metu dirbti. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino, ar apskritai nevertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių, ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas atsižvelgus ir aptarus aktualią nuteistojo asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, jo asmenybės korekcija vis dar nėra pakankama. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. P. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

13.       Atsižvelgiant į nurodytą, nuteistojo skundas atmetamas, apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

 

n u t a r ė :

 

atmesti nuteistojo A. P. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. balandžio 14 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

 

 

Teisėjas                                                                         Algirdas Giedraitis