Civilinė byla Nr. e2-4833-470/2020

Teisminio proceso Nr. 2-28-3-01958-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

1.3.2.9.10.8;1.3.6.3.2.9; 3.2.6.1; 3.4.1.7

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 12 d.

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Snaigė Juknevičienė,

sekretoriaujant Redai Narijauskienei, Gitanai Baležentienei,

dalyvaujant ieškovo atstovams UAB „Jarkesta“ direktoriui P. J., advokatei I. A.,

atsakovui V. L., jo atstovei advokatei K. S. Lankevičienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinė bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jarkesta“ ieškinį atsakovui V. L. dėl pripažinimo tinkamai atsiskaičius su darbuotoju.

Teismas

n u s t a t ė :

        Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Jarkesta“ (toliau – ieškovas, darbdavys, įmonė) kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) 2021-07-16 sprendimą Nr. DGKS-2762 darbo byloje Nr. APS-131-11462. Patikslintu ieškiniu ieškovas prašo atmesti V. L. 2021-06-15 prašymą DGK dėl su darbo santykiais susijusių išmokų išieškojimo ir darbo sutarties nutraukimo pagrindo. 

Ieškovo atstovė paaiškino, kad 2001-04-20 ieškovas ir atsakovas sudarė darbo sutartį, kurios pagrindu atsakovas įsipareigojo dirbti pas ieškovą vairuotoju - žemės technikos operatoriumi. Šalys numatė 3 mėn. išbandymo terminą darbdavio iniciatyva, siekiant įsitikinti, ar darbuotojas yra tinkamas eiti sutartas pareigas ir dirbti sulygtą darbą. Atsakovas jam pavesto darbo tinkamai atlikti nesugebėjo, 2021 m. gegužės mėnesį, atlikdamas pavestus darbus objekte (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), kartu su kitais bendradarbiais vykdydamas žemės kasimo darbus, nukrypo nuo projektinės dokumentacijos ir tokiu būdu savo veiksmais padarė žalos įmonei. 2021-05-28 rytinio pasitarimo metu atsakovas, nepasibaigus pasitarimui, pasišalino ir daugiau darbe nepasirodė, į darbdavio siųstas pretenzijas nereagavo, jokių pasiaiškinimų darbdaviui nepateikė. Nebendraudamas ir nebendradarbiaudamas su darbdaviu, atsakovas DGK pateikė prašymą įpareigoti darbdavį jį atleisti iš darbo darbuotojo iniciatyva ir įpareigoti darbdavį pilnai atsiskaityti. Atsakovas nurodė, jog jis nori nutraukti darbo sutartį dėl savo sveikatos, nes darbas per sunkus. DGK 2021-07-16 sprendimu Nr. DGKS-2762, priimtu darbo byloje Nr. APS-131-11462, nusprendė atsakovo prašymą tenkinti ir pripažinti, kad V. L. darbo sutartis su atsakove UAB „Jarkesta“ nutraukta 2021-06-02 vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 36 str. 4 d., išieškoti V. L. naudai iš UAB „Jarkesta“ 904,76 Eur neatskaičius mokesčių kompensacijos už nepanaudotas atostogas, išieškoti V. L., naudai iš UAB „Jarkesta“ 1333,36 Eur neatskaičius mokesčių, netesybų pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalį.

Atsakovas 2021-05-28 pasišalino iš darbo ir daugiau į darbą neatvyko, į reikalavimus pasiaiškinti niekaip nereagavo. Darbdavys esant tokioms aplinkybėms pagrįstai darbuotojo nepasirodymą darbe traktavo kaip pravaikštas. Jokių konkrečių duomenų apie išreikštą valią nutraukti darbo sutartį pačiam prašant darbdavys nebuvo gavęs, todėl jokio faktinio pagrindo atleisti darbuotoją jam pačiam prašant, ieškovas neturėjo. Tuo tarpu darbuotojo padarytas akivaizdus darbo drausmės pažeidimas rodo, jog darbdavys turėjo teisę atleisti darbuotoją už darbo drausmės pažeidimą – pravaikštas, nes situacija, kai darbuotojas neinformuoja darbdavio ir neatvyksta į darbą, yra akivaizdus darbo drausmės pažeidimas, už kurį pagrįstai gali būti taikoma drausminė atsakomybė - atleidimas iš darbo, nes tai atitiktų proporcingumo ir adekvatumo reikalavimus. Ieškovas pagrįstai 2021-07-05 nutraukė darbo sutartį dėl darbuotojo kaltės. DGK nepagrįstai šalių bendradarbiavimo pareigą suabsoliutino ir performulavo į darbuotojo teisę ir vertino, jog darbuotojo neva žodžiu išreikštas prašymas atleisti jį iš darbo yra tinkamas (nors darbdavys tokio fakto nepripažino ir be paties atsakovo teiginių, jis niekaip kitaip nėra įrodytas), jo neva išsiųstas elektroniniu paštu prašymas atleisti jį iš darbo taip pat yra tinkamas (nors ieškovas neigė tokį laišką gavęs), nors iki tol niekada nebendravęs SMS žinutėmis, būtent tokiu būdu išsiuntęs savo atsiskaitomosios sąskaitos numerį darbuotojas ir vėl pasirodo besąs teisus (nors ieškovas tokios žinutės negavo). Veikdamas sąžiningai ir bendradarbiaudamas, darbuotojas privalėjo aktualius duomenis pateikti įprasta, o ne išskirtine tik tam atvejui skirta forma.

Atsakovas V. L. (toliau – atsakovas, darbuotojas) su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Teismo posėdyje jis ir jo atstovė K. S. Lankevičienė paaiškino, kad 2021-04-20 tarp jo ir UAB „Jarkesta“ buvo sudaryta darbo sutartis. Sutartyje numatytas 3 mėnesių išbandymo terminas. Šiam terminui nepasibaigus, 2021-05- 25 jis įmonės direktoriui P. J. žodžiu nurodė, kad pageidauja nuo 2021-05-28 nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva, nes dėl prastos sveikatos fizinis darbas jam per sunkus, tuo pačiu paprašė direktoriaus duoti popieriaus lapą ir rašiklį prašymui surašyti, tačiau šis tą padaryti atsisakė, tačiau ir neišreiškė prieštaravimo, jog darbo sutartis nebus nutraukta nuo jo pageidauto laiko. 2021-05-28 jis, atvykęs į darbą, susilaukė priekaištų iš įmonės vadovo dėl neva blogai atliktų darbų, kuriuos reikėsią perdaryti. Pretenzijos dėl darbo buvo niekuo nepagrįstos, konkrečiai neįvardintos. Darbdavys neleido jam pateikti prašymo atleisti iš darbo, tokio prašymo nepriėmė. Visą šią situaciją matė ir girdėjo kitas įmonės darbuotojas A. A.. Pasimetęs dėl situacijos, nežinodamas, ar bus kaip sutarta atleistas iš darbo, jis 2020-05-28 neatidirbęs dienos, išvyko iš darbo vietos ir 2021-05-30 elektroniniu UAB „Jarkesta“ pašto adresu išsiuntė prašymą atleisti iš darbo. Ieškovas vis tiek per 3 dienų terminą atsakovo iš darbo neatleido. Po šio elektroninio laiško išsiuntimo jis paštu gavo 2021-06-01 UAB „Jarkesta“ reikalavimą pasiaiškinti. Jame darbdavys prašė pasiaiškinti dėl neva netinkamai atliktų darbų. Pasiaiškinimą elektroniniu paštu jis išsiuntė 2021-06-05. UAB „Jarkesta“ 2021-06-10 išsiuntė pranešimą dėl žalos atlyginimo. 2021-06-15 jis kreipėsi į Lietuvos Respublikos Darbo inspekcijos Vilniaus darbo ginčų komisiją dėl darbo sutarties nutraukimo įforminimo ir darbo užmokesčio bei netesybų išmokėjimo. 2021-06-21 jis surašė ir 2021-06-22 išsiuntė registruotu laišku darbdaviui atsakymą į pranešimą dėl žalos atlyginimo, kuriame nurodė, kad jokios žalos ieškovui nepadarė ir nesutinka žalą atlyginti. 2021-07-05 ieškovas išsiuntė atsakovui pranešimą apie darbo sutarties nutraukimą, jame nurodoma, kad yra atleidžiamas DK 58 str. 2 d. 1 p. pagrindu (darbo sutarties  nutraukimas darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės, esant šiurkščiam darbuotojo darbo pareigų pažeidimui). Atsižvelgiant į tai, 2021-07-12 jis pateikė prašymą DGK įpareigoti darbdavį pakeisti atleidimo iš darbo pagrindą. Taip pat jis, negavęs darbo užmokesčio už išdirbtą mėnesį, reaguodamas į ieškovo reikalavimą pateikti savo banko sąskaitą, 2021-07-03 išsiuntė darbdavio nurodomu darbo sutartyje telefono numerio SMS žinutę, tačiau ieškovas ir toliau teigė, kad negavo nei SMS žinučių, nei elektroninių laiškų, nei registruotu paštu siunčiamų laiškų, kas yra akivaizdus darbdavio piktnaudžiavimas padėtimi. DGK jo reikalavimą dėl atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimo, galutinio atsiskaitymo tenkino.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2021-04-20 ieškovas ir atsakovas sudarė darbo sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo dirbti pas ieškovą vairuotoju – žemės ūkio technikos operatoriumi, nustatant 3 mėnesių išbandymo laikotarpį. Darbo sutartimi sulygta dėl 1000,00 Eur mėnesinio darbo užmokesčio. Darbo sutartis su darbuotoju nutraukta 2021-07-05 Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės, kai darbuotojas padaro šiurkštų darbo pareigų pažeidimą). Darbuotojas 2021-06-15 kreipėsi į DGK su prašymu įpareigoti darbdavį įforminti jo atleidimą iš darbo nuo 2021-06-02 darbuotojo iniciatyva ir išmokėti su darbo santykiais susijusias išmokas 904,76 Eur darbo užmokestį už 19 darbo dienų, netesybas už pavėluotą atsiskaitymą, skaičiuojamas nuo 2021-03-03, skaičiuojant 47,62,00 Eur už dieną iki atsiskaitymo dienos. DGK išnagrinėjo V. L. prašymą ir 2021-07-13 priėmė sprendimą Nr. DGKS-2762, kuriuo jo prašymą tenkino, darbo sutartį su V. L. pripažino nutraukta nuo 2021-06-02 pagal DK 36straipsnio 4 dalį (darbuotojas per išbandymo laikotarpį nutraukia darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbdavį prieš tris darbo dienas), nurodė išieškoti iš UAB „Jarkesta“ 904,76 Eur darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių) už 2021 m. gegužės mėnesį, 65,24 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas (neatskaičius mokesčių) ir 1333,36 Eur netesybas (neatskaičius mokesčių). Ieškovas, nesutikdamas su DGK sprendimu, kreipėsi į teismą su reikalavimu visiškai atmesti atsakovo V. L. 2021-06-15 prašymą dėl su darbo santykiais susijusių išmokų išieškojimo ir darbo sutarties nutraukimo pagrindo.

DK 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise.

Pagal DK 32 straipsnio 1 dalį, darbo sutartis ? darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį.

DK 36 straipsnio 4 dalis numato, kad darbuotojas gali per išbandymo terminą nutraukti darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbdavį prieš tris darbo dienas. Įstatymas numato galimybę atšaukti įspėjimą, tačiau ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo pateikimo. Darbuotojo pateiktas ir neatšauktas įspėjimas pabaigia darbo sutartį ir darbdavys ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną privalo įforminti darbo sutarties pabaigą.

Bylos nagrinėjimo eigoje atsakovas V. L. ir jo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad darbuotojas žodžiu 2021-05-25 išsakė UAB „Jarkesta“ vadovui pageidavimą būti atleidžiamam iš darbo nuo 2021-05-28 dėl netinkamo jam darbo, nes darbas jam per sunkus, o vadovas esą sutiko atleidimą įforminti pagal darbuotojo žodinį pageidavimą. Ieškovo atstovai neigia, kad toks darbuotojo pageidavimas buvo, pritarimo atleidimui iš darbo nepasibaigus išbandymo laikotarpiui įmonės vadovas nesuteikė. Šiuo atveju sprendžiama, kad esant imperatyviai teisės normai, numatančiai rašytinę formą dėl įspėjimo apie atsisakymą toliau dirbti per išbandymo laikotarpį, atsakovas jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis neturi teisės įrodinėti fakto apie pareiškimo darbdaviui pateikimą. Ieškovui ginčijant darbuotojo nurodytas aplinkybes apie įspėjimo dėl jo atleidimo pateikimą, laikoma neįrodyta aplinkybė, kad toks darbuotojo įspėjimas buvo pateiktas2021-05-25.

DK 25 straipsnio 2 dalis numato, kad darbo sutarties šalies kitai darbo sutarties šaliai šio kodekso, kitų darbo teisės normų ar sutarčių nustatytais atvejais perduodami dokumentai (pranešimai, prašymai, sutikimai, prieštaravimai ir kita) ir kita informacija turi būti pateikiami raštu. Dokumentų ir informacijos tinkamu pateikimu raštu laikomi tie atvejai, kada duomenys perduodami įprastai naudojamomis informacinių technologijų priemonėmis (elektroniniu paštu, mobiliaisiais įrenginiais ir kita) su sąlyga, kad įmanoma nustatyti informacijos turinį, jos pateikėją, pateikimo faktą ir laiką, taip pat sudarytos protingos galimybės ją išsaugoti.

Civilinėje byloje esančia DGK medžiaga patvirtinama, kad darbuotojas DGK pateikė 2021-05-3 elektroninio laiško, siųsto iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) kopiją. Jame nurodyta, kad yra siunčiamas V. L. prašymas atleisti jį iš darbo bei prikabintas failas „prašymas V. L.“. Ieškovo atstovas įmonės vadovas P. J. neigia, kad įmonėje buvo gautas toks darbuotojo laiškas. Šiuo atveju pastebėtina, kad sprendusi šalių darbo ginčą DGK kruopščiai patikrino ir detaliai aprašė elektroninio laiško pateikimo ieškovo įmonei aplinkybes, jos sprendime nurodyti argumentai yra išsamūs, pagrįsti, teismas jiems pritaria ir todėl atskirai jų nekartoja, laikydamas, kad laiškas buvo ieškovui pateiktas tinkamai, jo pateikimo data 2021-05-30. Be to, svarbu įvertinti, jog aplinkybė dėl laiško pateikimo darbdaviui netiesiogiai patvirtinama liudytoju apklausto įmonės darbuotojo A. A. parodymais, kuris patvirtino, kad pats 2021-05-28 parašė darbdaviui įspėjimą apie ketinimą baigti darbo santykius ir paragino tai padaryti V. L., o vėliau V. L. jam patvirtino, kad tokį pareiškimą jis parašė ir išsiuntė darbdaviui UAB „Jarkesta“. Taigi, esant tokai įrodymų visumai, nėra pagrindo netikėti darbuotojo teiginiu apie elektroninio laiško darbdaviui dėl pareiškimo apie atleidimą iš darbo išsiuntimą, nes priešingas vertinimas neatitiktų loginės faktinių bylos aplinkybių sekos ir prieštarautų kitiems į bylą pateiktiems įrodymams.

Teismas konstatuoja, kad V. L. įspėjimą dėl savo atleidimo iš darbo išbandymo laikotarpiu parašė ir elektroniniu laišku,  išsiuntė darbdavio įmonės oficialiu elektroninio pašto adresu, kuris, beje, yra įrašytas ir šio darbuotojo darbo sutartyje. Laikoma, kad darbuotojas tinkamai raštu parašytą prašymą įteikė darbdaviui įprastai naudojamomis informacinių technologijų priemonėmis. Kadangi elektroninio laiško išsiuntimo diena 2021-05-30 buvo ne darbo diena (sekmadienis), darbuotojo įspėjimas darbdaviui laikomas įteiktu 2021-05-31 (pirmadienį).

Pastebėtina, kad ieškovo nurodytas argumentas dėl to fakto, jog išbandymo laikotarpis darbo sutartyje buvo nustatytas darbdavio, o ne darbuotojo interesais ir esą tai reiškia, kad darbuotojas neturėjo teisės pasinaudoti išimtimi nutraukti darbo sutartį per išbandymo laikotarpį, laikytinas teisiškai nepagrįstu. Nuostata dėl galimybės pasinaudoti galimybe išbandymo laikotarpiu nutraukti sutartį šalies, kurios iniciatyva tokia sąlyga nustatyta, neperkelta iš senojo DK į dabar galiojantį, todėl nuo 2016 metais patvirtinto DK įsigaliojimo momento, sutinkamai su DK 36 straipsnio nuostatomis nėra išskiriama šalis, kuri tik viena galėtų pasinaudoti teise nutraukti darbo sutartį išbandymo metu.

Ieškovas, sutinkamai su DK 36 straipsnio 4 dalimi, gavęs darbuotojo įspėjimą,  turėjo pareigą įforminti darbo santykių pabaigą su darbuotoju suėjus 3 dienų įspėjimo terminui. Toks terminas, vertinant terminų pradžios skaičiavimo taisyklę, numatančią skaičiavimo pradžia laikyti sekančią dieną po įvykio, laikytinas 2021-06-03. Taigi, paskutinė darbuotojo darbo diena įmonėje turėjo būti 2021-06-03. 

Tačiau šios bylos atveju itin reikšminga ir todėl atskirai aptartina ta faktinė aplinkybė, kad darbuotojas, atvykęs į darbą 2021-06-28, jo nepradėjo ir iš darbo vietos pasišalino po konflikto su įmonės vadovu, į darbą kitomis darbo dienomis nevyko, dėl ko jo darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nuo 2021-06-28 iki atleidimo dienos 2021-07-05 imtinai buvo fiksuojamos pravaikštos. Darbuotojo darbo atleidimo pagrindu, kaip minėta, nurodyta šiurkštus darbo drausmės pažeidimas – pravaikštos.

DK 58 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą.

Pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas.

Pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą, šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties.

DK 58 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia.

DK 58 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė. 

UAB „Jarkesta“ įmonės direktorius 2021-06-01  išsiuntė pranešimą darbuotojui, nurodydamas be kita ko pasiaiškinti dėl išvykimo iš darbo 2021-05-28. Darbdaviui taip pat buvo žinoma, kad ir vėliau, t. y. nuo 2021-05-31 darbuotojas darbe nepasirodė, jo darbo apskaitos žiniaraštyje ištisai pradėta žymėti pravaikštas. Toks žymėjimas, nepaisant to, jog darbdaviui buvo žinoma apie darbuotojo prašymą jį atleisti iš darbo, taip pat apie jo kreipimąsi į Valstybinę darbo inspekciją, taip pat į DGK su reikalavimu spręsti klausimą dėl jo atleidimo, buvo tęsiamas dar daugiau nei mėnesį ir baigtas žymėti tik jo atleidimo dieną 2021-07-05. Tokia padėtis nelaikytina normalia, nesutiktina su ieškovo pozicija, kad darbuotojui be pateisinamos priežasties laikotarpiu nu 2021-05-28 iki 2021-07-05 neatvykus į darbą, darbdavys buvo priverstas neforminti darbuotojo atleidimo. Iš aukščiau aptartų faktinių aplinkybių matyti, kad ieškovas neanalizavo darbuotojo 2021-05-30 prašymo atleisti jį iš darbo priežasčių, nors darbuotojas aiškiai nurodo, jog siekia nutraukti darbo santykius nepasibaigus išbandymo laikotarpiui, kas savaime veda prie išvados, kad darbuotojo netenkina jam pasiūlytas darbas ir jis negali atlikti jam pavestų darbo funkcijų. Kad darbuotojas įmonės vadovui nurodė priežastis, dėl kurių jis negali dirbti, t. y. kad darbas jam per sunkus, teisme parodė tiek pats atsakovas, tiek patvirtino liudytoju apklaustas A. A., kuris nupasakojo 2021-05-28 darbuotojų rytinio pasitarimo, vykusio UAB „Jarketa“ kieme, vėliau vagonėlyje, aplinkybes. Kaip matyti iš atsakovo parodymų, patvirtintų liudytojo A. A. parodymais, 2021-05-28 tarp jųdviejų su atsakovu ir įmonės vadovo P. J. kilo konfliktas, kai jiems pareikalavus atleidimo iš darbo įforminimo, jie direktoriaus buvo užsipulti dėl neva blogai atliktų kasimo darbų, taip pat pareikalauta darbus ištaisyti, vėliau ir atlyginti neva padarytą žalą. Beje tai, kad įmonės vadovas nepagrįstai užsipuolė darbuotojus dėl esą padarytos žalos įmonei nekokybiškai atliktu darbu, patvirtina DGK tyrimas, kurios 2021-08-30 sprendimu konstatuota, jog darbuotojai įmonei žalos nepadarė, paneigti darbdavio motyvai, kad darbuotojas jam pavesto darbo tinkamai atlikti nesugebėjo. 

Taigi, klaidinga būtų vertinti, kad darbuotojas nevyko į darbą be pateisinamų priežasčių, kai jo paaiškinimu toks darbas, atsižvelgiant į jo amžių, jam yra per sunkus. Ieškovo pozicija, kai prisidengiant esą nekokybiškai atliktu darbu ir dėl to kilusia žala, darbuotojo atleidimas neįforminamas nepamatuotai ilgą laiką, pravaikštų atsakovui žymėjimas jo darbo laiko apskaitos žiniaraštyje dėl jo neatvykimo į darbą, aiškiai žinant, kad darbuotojas nesutinka tęsti darbo santykių ir taip pat nesiūlant jam kito, lengvesnio, darbo, tik patvirtina ieškovo nesąžiningą siekį dirbtinai nutęsti darbuotojo atleidimo datą ir atsiskaitymo su juo laiką. Teismas konstatuoja, kad atsakovas dėl nepateisinamų priežasčių laikotarpį nuo 2021-05-28 iki 2021-07-05 žymėjo kaip darbuotojo pravaikštos laiką, dirbtinai nutęsė jo atleidimo iš darbo laikotarpį daugiau nei mėnesį, o toks elgesys, netgi pripažįstant darbuotojo kaltę dėl darbo drausmės pažeidimo, konstatuotinas kaip pažeidžiantis DK 58 straipsnio 6 dalies reglamentavimą, kuriuo numatyta, kad sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo. Taip pat pripažintina, kad darbdavys, kurio kaip stipresnės šalies atžvilgiu taikomi aukštesni atidumo, teisinių žinių taikymo ir kiti standartai, tinkamai neįvertino darbuotojo atleidimo faktinio pagrindo, neįgyvendino savo pareigos įsigilinti į darbuotojo nurodytą atleidimo iš darbo priežastį, nebendradarbiavo su darbuotoju jokiomis komunikavimo priemonėmis, nesuderinama su įstatyme įtvirtina šalių pareiga bendradarbiauti. 

Apibendrinus kas pasakyta pripažįstama, kad ieškovas pasirinko neadekvačią reagavimo priemonę darbuotojo atžvilgiu, neteisėtai atleido darbuotoją pagal DK 58 straipsnio 2 dalie s1 punktą, atsakovo darbo santykių pabaiga atitinka DK 36 straipsnio 4 dalies turinį, atsakovo darbo santykiai įmonėje nutrūko 2021-06-03 pateikto elektroniniu paštu prašymo pagrindu.

DK 146 straipsnio 2 dalis nustato, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per 10 darbo dienų. Ta darbo užmokesčio dalis, kuri neviršija darbuotojo 1 vidutinio darbo užmokesčio dydžio, privalo būti išmokama darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu būtų susitarta kitaip.

Iš ieškovo pateiktų darbo užmokesčių paskaičiavimo dokumentų matyti, kad už atliktą darbą atsakovui priskaičiuota 904,76 Eur už gegužės mėnesį bei 65,24 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas.

Teismui pripažinus, kad darbo santykiai su darbuotoju pasibaigė 2021-06-03, laikytina, kad tą dieną atsirado darbdavio pareiga su darbuotoju atsiskaityti. Ieškovo argumentas esą jis negalėjo pervesti darbuotojui jo darbo užmokesčio į banko sąskaitą nelaikytini pagrindžiančiais tokios pareigos nevykdymą, kadangi darbdavys turi pareigą iš anksto susižinoti duomenis, kur turės būti pervedamos darbuotojo uždirbtos ir kitais pagrindais jam priklausančios išmokėti piniginės lėšos. Atsižvelgiant į įstatyme įtvirtintą pareigą darbdaviui sumokėti darbuotojo darbo užmokestį ne rečiau kaip kartą per mėnesį, taip pat galutinai su darbuotoju atsiskaityti paskutinę jo darbo įmonėje dieną, pripažįstama, kad reikalingus pinigų pervedimui duomenis darbdavys privalo susižinoti iš anksto, pageidautina jau darbuotojo priėmimo į darbą metu, kad vėliau nekiltų pagrindo atsirasti nepagrįstoms manipuliacijoms dėl esą neturėjimo reikiamų pinigams pervesti duomenų. Taigi, ieškovo paaiškinimą dėl tariamo negalėjimo atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju teismas vertina kaip ieškovo netinkamą savo paties pareigų išsiaiškinant reikalingus mokestiniams pervedimams padaryti duomenis vykdymą. Šiuo atveju konstatuotina, kad ieškovė atleidimo iš darbo dieną 2021-06-03 galutinai su darbuotoju neatsiskaitė ir dėl to yra kalta pati ieškovė, neatlikusi tų pareigų, kurias jai kaip darbdavei nustato darbo santykius reglamentuojančios bendrosios darbo teisės normų nuostatos. Neviršijant darbuotojo reikalavimo, pateikto DGK, jam priteistina neišmokėta darbo užmokesčio suma už gegužės mėnesį, kuri sudaro 904,76 Eur.

Dėl netesybų dydžio 

        Ieškovas, teikdamas ieškinį teismui ir būdamas klaidingai įsitikinęs, kad su darbuotoju atsiskaityta tinkamai, prašo šį faktą pripažinti visiškai atmetant darbuotojo reikalavimus, pateiktus DGK. Atsakovas, nesutikdamas su ieškovo reikalavimu, prašo palikti galioti Darbo ginčų komisijos sprendimą visoje apimtyje.

DK 146 straipsnio 2dalyje įtvirtinta, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų; darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip. 

Pagal kasacinio teismo praktiką išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-179/2012; 2013 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/2013; kt.).

Šios bylos atveju kaip reikšminga ginčui spręsti aplinkybė vertintina tai, jog atsakovas įmonėje dirbo labai trumpą laiką, t. y. nuo 2021-04-20 iki paskutinės faktiškai dirbtos atsakovo darbo dienos 2021-05-27, darbiniai santykiai nutrūko jo bandomuoju laikotarpiu. Teismo vertinimu tokiu atveju darbuotojas, nežiūrint į jo atžvilgiu nustatytus darbdavio atliktus trukdžius laisvai išeiti iš darbo ir su juo galutinai atsiskaityti atleidimo dieną, darbuotojas negalėtų tikėtis tokių pačių nuostolių dėl pavėluoto atsiskaitymo atlyginimo, kaip pvz. ilgalaikis darbuotojas ar bent jau kurį laiką įmonėje tęstinai pradirbęs asmuo, ir nors įstatymas nediferencijuoja netesybų dydžio skirtingą laikotarpį įmonėje išdirbusių darbuotojų atžvilgiu, teismo vertinimu tokia išmoka turėtų priklausyti nuo faktiškai išdirbto laiko. Taigi, šiuo atveju ji turi būti mažintina iki atitinkančios protingumo ir teisingumo kriterijus, o toks socialiai teisingas dydis šiuo atveju turėtų būti 1 darbuotojo mėnesinis darbo užmokestis, kuris kaip numatyta darbo sutarties 1.3 punkte, yra 1000,00 Eur.

Sprendime nevertinamos iki šio teismo sprendimo darbdavio faktiškai atliktos darbuotojo naudai išmokos, nes tai yra į vykdymo proceso sferą patenkanti išieškojimo dalis.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) darbo sutartis su uždarąja akcine bendrove „Jarkesta“, juridinio asmens kodas 300555179, nutraukta 2021-06-03 Lietuvos Respublikos darbo kodekso 36 straipsnio 4 dalies pagrindu.

Priteisti V. L. iš uždarosios akcinės bendrovės „Jarkesta“ 904,76 Eur (devynis šimtus keturis eurus 76 ct), neatskaičius mokesčių, darbo užmokesčio už 2021 m. gegužės mėnesį bei 65,24 Eur (šešiasdešimt penkis eurus 24 ct), neatskaičius mokesčių, kompensacijos už nepanaudotas atostogas.

Priteisti V. L. iš uždarosios akcinės bendrovės „Jarkesta“ 1000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų) neatskaičius mokesčių netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Jarkesta“ 6,80 Eur (šešis eurus 80 ct) pašto išlaidų valstybei.

Sprendimo dalį dėl vieno vidutinio darbo užmokesčio 970,00 Eur (devynių šimtų septyniasdešimties eurų), neatskaičius mokesčių, išieškojimo vykyti skubiai

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja                                                        Snaigė Juknevičienė