Civilinė byla Nr. 3K-3-353/2007 (S)
Procesinio sprendimo kategorija 84
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. rugsėjo 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virgilijaus Grabinsko ir Sigito Gurevičiaus,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. V.–F. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės B. V.–F. ieškinį atsakovams Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui, UAB „Fodio“, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai dėl autorinio atlyginimo, kompensacijos ir negautų pajamų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovė 2004 m. birželio 28 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir nurodė, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta, jog ji yra 1997 m. Italijoje išleisto leidinio „M. K. Čiurlionis. Paveikslai. Eskizai. Mintys” autorė sudarytoja (Lietuvos apeliacinio teismo 2002 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-260/2002, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2003 pagal ieškovės ieškinį atsakovams dėl autorystės pripažinimo, autoriaus teisių pažeidimo ir neturtinės žalos atlyginimo). Ieškovė pažymėjo, kad nurodytam leidiniui sudaryti ji skyrė 16 metų ir ištyrinėjo 219 paveikslų. Ieškovės teigimu, atsakovai leidžia ir platina šį leidinį pažeisdami jos, kaip autorės, turtines teises, todėl jie privalo sumokėti autorinį atlyginimą, negautas pajamas ir kompensaciją (1964 m. CK 515, 527, 519, 540 straipsniai, Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTĮ) 65 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Ieškovė prašomą priteisti 2 170 000 Lt negautų pajamų dydį grindė tuo, kad atsakovai galėjo išleisti nurodyto leidinio akademinį variantą 26 000 egzempliorių tiražu, populiarųjį – 29 000 egzempliorių tiražu; abiejų leidinių vieno egzemplioriaus savikaina – 24,50 Lt, tačiau akademinis leidinys buvo pardavinėjamas po 125 Lt, o populiarusis – po 100 Lt; atsakovai už akademinio leidinio vieną egzempliorių gavo apie 50 Lt, o už populiariojo – 30 Lt; iš viso už akademinį leidinį priteistina – 1 300 000 Lt (26 000 x 50), o už populiarųjį – 870 000 Lt (29 000 x 30) negautų pajamų. Prašydama priteisti kompensaciją, ieškovė pažymėjo, kad atsakovai toliau pažeidinėja jos teises, todėl taikytina ATGTĮ nurodyta sankcija – priteista 300 proc. negautų pajamų dydžio kompensacija. Ieškovė, remdamasi 1964 m. CK 515, 519, 527, 540 straipsniais, ATGTĮ 65 straipsnio 1 dalies 5 punktu, prašė teismą priteisti solidariai iš atsakovų Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus, UAB „Fodio“ ir Kultūros ministerijos 500 000 Lt autorinio atlyginimo, 2 170 000 Lt negautų pajamų, 6 510 000 Lt kompensacijos; iš viso – 9 180 000 Lt.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2006 m. sausio 24 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus ir UAB „Fodio“ 927 760 Lt negautų pajamų; ieškinį atsakovui Kultūros ministerijai atmetė; priteisė iš atsakovo UAB „Fodio“ ieškovei 101,10 Lt advokato pagalbos išlaidų, valstybei – 1516,50 Lt žyminio mokesčio; priteisė iš ieškovės atsakovui Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui 1247,25 Lt advokato pagalbos išlaidų, valstybei – 25 867 Lt žyminio mokesčio; priteisė iš atsakovo Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus valstybei 1516,50 Lt žyminio mokesčio. Teismas sprendime nurodė, kad nė vienas byloje dalyvaujantis atsakovas neginčija ieškovės neturtinių teisių į leidinį, šios teisės patvirtintos įsiteisėjusiais teismų sprendimais kitoje civilinėje byloje, šalių ginčas kilo tik dėl autorės sudarytojos turtinių teisių. Teismas konstatavo, kad ieškovės teisė į ieškinį dėl autoriaus turtinių teisių pažeidimo atsirado tada, kai ji sužinojo apie turtinių teisių pažeidimą, t. y. 1997 m. gegužės mėn., o ne 2002 m. liepos 29 d., kai teismas patenkino jos ieškinį kitoje civilinėje byloje dėl neturtinės teisės į autoriaus vardą pripažinimo (1964 m. CK 86 straipsnis; 2000 m. CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Teismas nesutiko su ieškovės argumentu, kad jos turtiniams reikalavimams taikomas 2000 m. CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas dešimties metų bendrasis ieškinio senaties terminas, nes 2000 m. CK nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi tik tuo atveju, kai ieškinio senatis nėra pasibaigusi. Teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimams, grindžiamiems atsakovų veiksmais, atliktais anksčiau kaip treji metai iki ieškinio pateikimo teismui dienos, atsakovų reikalavimu taikytina ieškinio senatis (1964 m. CK 84 straipsnis; 2000 m. CK 1.125 straipsnio 8 dalis), taigi atsakovams gali būti taikoma deliktinė atsakomybė tik už neteisėtus veiksmus nuo 2001 m. birželio 28 d. iki 2004 m. birželio 28 d. Teismas pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog šalys nebuvo sudariusios autorinės sutarties, taip pat kad ginčo albumą ieškovė sudarė ne vykdydama tarnybines pareigas (1964 m. CK 523 straipsnis). Teismas konstatavo, kad atsakovai, neturėdami susitarimo su autore dėl ginčo kūrinio išleidimo ir platinimo, negalėjo išleisti šio kūrinio ir jo platinti, tai padarę pažeidė ieškovės turtines teises. Kartu teismas pažymėjo, kad autorinis atlyginimas autoriui gali būti priteisiamas tik tuo atveju, kai kita šalis, su kuria autorius derėjosi dėl konkretaus autorinio atlyginimo, panaudoja kūrinį nesudariusi sutarties, tačiau ieškovė neįrodė, jog iki jos turtinių teisių pažeidimo ji derėjosi su atsakovais dėl konkretaus 500 000 Lt autorinio atlyginimo, todėl šis jos reikalavimas atmestinas. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovai Muziejus ir UAB „Fodio“ neneigia, jog ginčo leidinį jie išleido 1997 m., byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovė apie tai žinojo, todėl, atsižvelgiant į taikytiną ieškinio senatį už laikotarpį iki 2001 m. birželio 28 d. ir nesant duomenų apie tai, kad atsakovai būtų pakartotinai ginčo leidinį išleidę po 2001 m., ieškovės reikalavimus dėl turtinės teisės išleisti kūrinį pažeidimo atmetė dėl trejų metų ieškinio senaties pasibaigimo. Teismas pažymėjo, kad atsakovai teismo prašymu nepateikė tikslių duomenų apie leidinio tiražo išplatinimo laiką ir kiekį, todėl darytina išvada, jog visas išleistas tiražas buvo išplatintas 2001 m. birželio 28 d. – 2004 m. birželio 28 d., o tiražo dydis nustatytinas pagal kitus byloje esančius įrodymus, nes ATGTĮ redakcijos, įsigaliojusios nuo 2003 m. kovo 21 d. ir galiojančios bylos nagrinėjimo metu, 79 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad autorių teisių subjektas, reikšdamas reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, įskaitant reikalavimą dėl pažeidėjo neteisėtai gautos naudos, turi teisę reikalauti, kad pažeidėjas pateiktų dokumentus, kurie reikalingi jo neteisėtoms pajamoms nustatyti; jeigu tokie dokumentai sąmoningai ar be rimtos priežasties per teismo nustatytą terminą nepateikiami arba atsisakoma leisti jais pasinaudoti, teismas turi teisę priimti sprendimą remdamasis jam pateiktais įrodymais. Teismo nuomone, atsakovai Muziejus ir UAB „Fodio“ solidariai atsakingi ieškovei, nes jie platino leidinį ir žalą ieškovei (autorei) padarė bendrai (CK 6.279 straipsnis). Teismas pažymėjo, kad pagal 1997 m. liepos 1 d. sutarties, sudarytos Muziejaus ir AB „Rodina i Fodio“ (kurios teises ir pareigas perėmė UAB „Fodio“), 3.3 punktą 15 proc. tiražo tenka Muziejui, o 85 proc. – AB „Rodina i Fodio“; Muziejaus 2004 m. gruodžio 21 d. raštas Nr.01-584 patvirtina, kad Muziejus gavo 3988 leidinio egzempliorius, todėl darytina išvada, jog bendras ginčo leidinio tiražas buvo apie 26 600 egzempliorių (3988 x 100/15). Nustatyta, kad Muziejus gavo 782 akademinio ir 3206 populiariojo leidinio egzempliorius, taigi, įvertinus tiražo paskirstymą tarp atsakovų, laikytina, jog akademinio leidinio buvo išleista 6488, o populiariojo – 20 112 egzempliorių. Teismo nuomone, atsakovo UAB „Fodio“ 2005 m. sausio 12 d. rašte nurodytas leidinio tiražas vertintinas kritiškai, nes jis neatitinka sutartyje nustatytų tiražo paskirstymo proporcijų. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovai nepateikė įrodymų apie ginčo leidinio platinimo kiekius ir kainas, pagal ieškovės pateiktus įrodymus akademinio leidinio kaina knygynuose yra apie 150 Lt, populiariojo – apie 100 Lt. Teismas konstatavo, kad, atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, jog buvo pažeista ir ieškovės teisė į autorinį atlyginimą, kurio nėra pagrindo priteisti, ieškovei priteistinos negautos pajamos, atitinkančios realias kainas, skaičiuojant 50 Lt už akademinį ir 30 Lt – už populiarųjį leidinį; iš viso priteistina ieškovei solidariai iš atsakovų 927 760 Lt negautų pajamų (6 488 x 50 + 20 112 x 30). Teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti 300 proc. kompensaciją už negautas pajamas nurodęs, kad ATGTĮ nenustatyta, kad autorių teisių subjektas vienu metu gali reikalauti nuostolių atlygimo ir kompensacijos (1999 m.. ATGTĮ 67 straipsnis; 2003 m. ATGTĮ 79 straipsnis). Be to, 2003 m. ATGTĮ 79 straipsnio 6 dalyje nenurodyta, kad kompensacija skaičiuojama procentais nuo pardavimo kainos. Teismas atmetė ieškovės ieškinį atsakovui Kultūros ministerijai nurodęs, kad Muziejaus steigėjas nėra solidariai atsakingas už savarankiško juridinio asmens prievoles, be to, atsakovo Muziejaus steigėjas yra Vyriausybė, o Kultūros ministerijai tik pavesta vykdyti steigėjo funkcijas (CK 2.50 straipsnio 2 dalis, Muziejų įstatymo 4 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. sausio 2 d. nutartimi iš dalies patenkino atsakovo Muziejaus apeliacinį skundą ir Kauno apygardos teismo 2006 m. sausio 24 d. sprendimą pakeitė: sumažino solidariai iš atsakovų Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus ir UAB „Fodio“ priteistą ieškovei negautų pajamų sumą iki 100 000 Lt, taip pat sumažino iš atsakovų priteistą valstybei žyminio mokesčio dalį – kiekvienam atsakovui – iki 1000 Lt; priteisė valstybei iš atsakovų Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus ir UAB „Fodio“ po 24 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, o iš ieškovės – 1033 Lt žyminio mokesčio už ieškinį; kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisė valstybei: iš atsakovo Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus 1000 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 28 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme, o iš ieškovės – 11 277,60 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Kolegija nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog ieškovė yra ginčo kūrinio autorė, turinti visas neturtines ir turtines teises į šį kūrinį, byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų perleidusi turtines teises, tarp jų ir platinimo teisę, atsakovams ar kitiems asmenims, todėl atsakovai, išplatinę be autorės sutikimo ginčo kūrinį, pažeidė autorės (ieškovės) turtinę teisę gauti atlyginimą už ginčo kūrinio išplatinimą, o atsakovų kalti neteisėti veiksmai yra susiję priežastiniu ryšiu su ieškovei padarytais nuostoliais (negautomis pajamomis) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Kolegija taip pat nurodė, kad teismas, vadovaudamasis ATGTĮ 79 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta procesine norma, tinkamai paskirstė byloje įrodinėjimo pareigą. Atsakovai nepateikė teismo prašomų duomenų apie jų gautas pajamas už ginčo kūrinio platinimą, todėl teismas, nustatęs civilinio delikto sudėtį, remdamasis byloje esančiais ieškovės pateiktais duomenimis, turėjo pagrindą nustatyti, jog ieškovei padaryti nuostoliai dėl neteisėto ginčo kūrinio (CPK 178, 179, 185 straipsniai, ATGTĮ 79 straipsnio 5 dalis). Kolegija pažymėjo, kad apelianto argumentai dėl solidariosios atsakomybės (CK 6.6 straipsnio 3 dalis) netaikymo atsakovams nepagrįsti, nes iš byloje esančių duomenų matyti, jog 1994 m. liepos 1 d. atsakovas Muziejus ir AB „Rodina i Fodio“, kurios teises ir pareigas perėmė UAB „Fodio“, sudarė sutartį dėl poligrafinės produkcijos pagal M. K. Čiurlionio kūrybą bendros gamybos, bendro pagamintos produkcijos realizavimo tarpusavyje suderintomis sąlygomis, t. y. atsakovai bendrais veiksmais, pasiskirstydami teises ir pareigas, ėmėsi ginčo kūrinio platinimo, taigi žala ieškovei padaryta bendrai nurodytų atsakovų (CK 6.279 straipsnis).
Kartu teisėjų kolegija konstatavo, kad teismas, nustatydamas priteistiną žalos dydį, neatsižvelgė į reikšmingas bylos aplinkybes ir netinkamai pritaikė įstatymą. Kolegija pažymėjo, kad teismas, pritaikęs ieškinio senatį reikalavimui dėl negautų pajamų už neteisėtą ginčo kūrinio išplatinimą iki 2001 m. birželio 28 d., nepagrįstai priteisė iš atsakovų žalos dėl negautų pajamų atlyginimą už visą ieškovės nurodytą laikotarpį (nuo 1997 m. gegužės mėn. iki ieškinio 2004 m. birželio 28 d. padavimo), t. y. už 83 mėn. Kolegija nurodė, kad, pritaikius atsakovų prašymu ieškinio senatį, ieškovės teisės ginamos už 36 mėn. (nuo 2001 m. birželio mėn. iki 2004 m. birželio mėn.), taigi teismas turėjo priteisti žalos atlyginimą už 36 mėn. Be to, kolegijos nuomone, teismas be pagrindo netaikė ATGTĮ 83 straipsnio, CK 6.251 straipsnio 2 dalies, 6.282 straipsnio 3 dalies nuostatų, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis) ir nepagrįstai nesumažino priteistino iš atsakovų negautų pajamų dydžio nurodytais pagrindais. Kolegija pažymėjo, kad pagal ATGTĮ 83 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas dėl saugomų teisių pažeidimo faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) dydį, atsižvelgia į pažeidimo esmę, padarytos žalos dydį, autoriaus teisių subjekto negautas pajamas, turėtas išlaidas, kitas svarbias aplinkybes; šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ATGTĮ 77 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų negautų pajamų dydis nustatomas atsižvelgiant į pajamas, gautinas teisėtai naudojant kūrinius ar kitus objektus (į atlyginimą, kuris paprastai mokamas už teisėtą tokių ar panašių kūrinių ar kitų objektų naudojimą, arba kūrinio ar kito teisių objekto naudojimo būdui labiausiai tinkamus atlyginimus), taip pat į konkrečias aplinkybes, kurios galėjo sudaryti sąlygas pajamoms gauti (teisių subjektų atlikti darbai, panaudotos priemonės, derybos dėl kūrinio naudojimo sutarčių sudarymo ir kita). Be to, pagal ATGTĮ 83 straipsnio 1 dalį turtinės žalos atlyginimo tvarką reglamentuoja ir CK. Pagal CK 6.251 straipsnio 2 dalį teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. CK 6.282 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Pagal CK 1.5 straipsnio nuostatas teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Kolegijos nuomone, atsižvelgiant į atsakovų civilinės deliktinės atsakomybės už neteisėtą kūrinio platinimą pobūdį, ginčo kūrinio sudarymo aplinkybes, naudojimąsi atsakovo Muziejaus sukauptais fondais, priemonėmis ir kitas aplinkybes, tarp jų ir į tai, kad Muziejus ir ieškovė kūrinio išleidimo metu aktyviai bendradarbiavo, atsakovas redagavo ginčo kūrinio rankraštį, atsižvelgdamas į ieškovės pastabas, nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovas tyčiniais veiksmais pažeidė ieškovės turtines teises, juolab kad iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 8 d. nutarties Muziejus klaidingai manė perėmęs iš ieškovės ginčo kūrinio autoriaus teises, yra pagrindas sumažinti priteistiną negautų pajamų dydį. Be to, atsakovas Muziejus yra ne pelno organizacija, iš valstybės biudžeto išlaikoma įstaiga, atliekanti funkcijas, jai pavestas steigėjo (kurio funkcijas įgyvendina Kultūros ministerija pagal Muziejų įstatymo 4 straipsnio 2 dalį; Muziejaus įstatai). Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė, sumažindama priteistą solidariai iš atsakovų atlygintinos žalos dydį iki 100 000 Lt (CK 1.5 straipsnis, 6.251 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnio 3 dalis, ATGTĮ 83 straipsnio 2, 3 dalys).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovė B. V.–F. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 2 d. nutartį ir palikti galioti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 24 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas, sumažindamas pirmosios instancijos teismo priteistas ieškovei negautas leidinio platinimo pajamas nuo 927 760 Lt iki 100 000 Lt, pažeidė ATGTĮ 83 straipsnio 2 dalį, CK 1.5 straipsnio, 6.251 straipsnio 2 dalies ir 6.282 straipsnio 3 dalies nuostatas, taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos nurodytų teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos. Teismas, nustatydamas dėl autoriaus turtinių teisių pažeidimo atsiradusių nuostolių dydį, privalo vadovautis ATGTĮ 83 straipsnio 2 dalimi, CK 1.5 straipsniu, 6.248 straipsnio 1 dalimi, 6.249 straipsnio 1, 2 dalimis, 6.251 straipsnio 1 dalimi, 6.263 straipsnio 2 dalimi, 6.281 straipsnio 1 dalimi, ir tik nustatęs, kad byloje yra išimtinis pagrindas nukrypti nuo šiose normose įtvirtintų bendrųjų reikalavimų, taikyti CK 6.251 straipsnio 2 dalies ir 6.282 straipsnio 3 dalies normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. UAB „If draudimas“, bylos Nr. 3K-3-116/2005). Pagal ATGTĮ 83 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas žalos (nuostolių) dėl autorių teisių pažeidimo dydį, turi atsižvelgti į pažeidimo esmę, padarytos žalos dydį, autoriaus teisių subjekto negautas pajamas, turėtas išlaidas ir kitas svarbias aplinkybes. Tiek CK 6.251 straipsnio 1 dalyje, 6.263 straipsnio 2 dalyje, 6.281 straipsnio 1 dalyje (lex generalis), tiek ATGTĮ 83 straipsnio 2 dalyje (lex specialis) įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Apeliacinės instancijos teismas, taikydamas CK 6.251 straipsnio 2 dalį, tik deklaratyviai nurodė, kad Muziejus yra ne pelno organizacija, išlaikoma iš valstybės biudžeto, todėl priteistinos žalos dydis turi būti mažinamas. Aplinkybė, kad vienas iš žalą padariusių asmenų yra įmonė ar įstaiga, finansuojama iš valstybės biudžeto, savaime (nepaisant jos turtinės padėties) negali būti pagrindas žymiai sumažinti atlygintinos žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z., M. Z. ir kt. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-7-255/2005). Atsakovas nepateikė jokių faktinių duomenų, pagal kuriuos būtų pagrindas daryti išvadą, kad dėl visiško nuostolių atlyginimo atsakovui galėtų atsirasti nepriimtinų ir sunkių pasekmių. CK 6.282 straipsnio 3 dalyje nustatyta teismo teisė, bet ne pareiga sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgiant į žalą padariusio asmens turtinę padėtį. Kita vertus, pagal teisės doktriną ši norma taikytina tik fiziniams asmenims (CK komentaras. Šeštoji knyga. Prievolių teisė. P. 392). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.282 straipsnio 3 dalį, yra nurodęs, kad „žalą padariusio asmens sunkios turtinės padėties sąvoka yra vertinamoji, todėl teismui apie tai paliekama spręsti pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes. Be to, pagal CK 1.5 straipsnio 3 dalį, sprendžiant teismo diskrecijai priskirtus klausimus, taigi ir taikant CK 6.282 straipsnio 3 dalį, būtina vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. (...) CK 6.282 straipsnio 3 dalis negali būti taikoma, jeigu žalą padariusiam asmeniui būtų sudaryta galimybė nevykdyti savo deliktinės prievolės, nors tokios prievolės įvykdymas yra įmanomas. Dėl to ši teisės norma negali būti taikoma tada, kai atsakingas už padarytą žalą asmuo neįrodo, kad objektyviai jam nėra galimybių atlyginti padarytą žalą. Sprendžiant apie tokios galimybės turėjimą ar neturėjimą, teismui būtina išsiaiškinti, ar aplinkybės, dėl kurių daroma išvada apie žalą padariusio asmens sunkią padėtį, yra pastovaus ir ilgalaikio pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. UAB „If draudimas“, bylos Nr. 3K-3-116/2005). Apeliacinės instancijos teismas, darydamas prielaidą apie sunkią atsakovų turtinę padėtį, nenustatė, kokią įtaką pirmosios instancijos teismo priteistas žalos atlyginimas turėtų atsakovų turtinei padėčiai tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek ateityje. Be to, teismas apskritai negalėjo taikyti CK 6.282 straipsnio 3 dalies, nes žalą ieškovei atsakovai padarė tyčia: ieškovės turtinės teisės platinti leidinį (naudoti reprezentacijai, leidinių mainams, parduoti) buvo pažeidinėjamos ir po Lietuvos apeliacinio teismo 2002 m. liepos 29 d. nutarties bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 8 d. nutarties, kuriomis ieškovė pripažinta ginčo leidinio autore sudarytoja, įsiteisėjimo; atsakovai ignoravo ieškovės pasiūlymus dėl autorinės sutarties sudarymo; nurodytas leidinys buvo platinamas ir po ieškinio nagrinėjamoje byloje pareiškimo; atsakovai šios bylos nagrinėjimo metu piktybiškai vengė pateikti bet kokius įrodymus apie leidinio platinimo kainą, išplatintų egzempliorių skaičių, platinimo vietas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad „teisingas įstatymu suteiktos galimybės mažinti žalos atlyginimą taikymas negali būti tokio pobūdžio, kad leistų išvengti turtinės atsakomybės tais atvejais, kai yra galimybių žalą atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. A. D., bylos Nr. 3K-3-388/2000).
2. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodinėjimo pareigos paskirstymą šalims (CPK 178 straipsnis), dėl to neteisingai nustatė ieškovei priteistinos žalos dydį bei priėmė neteisėtą nutartį. Teismas nutartį grindė prielaidomis apie atsakovams dėl visiško žalos atlyginimo galinčias atsirasti sunkias ir nepriimtinas pasekmes (CPK 263 straipsnis, 270 straipsnio 4 dalis); neįvertino ieškovės iniciatyva pateiktų dokumentų apie ginčo šalių tarpusavio santykių pobūdį, atsakovų neteisėtą elgesį, tęsiant ieškovės turtinių teisių pažeidimą, platinant ginčo kūrinį, ieškovei padarytos žalos dydį; neatsižvelgė į tai, kad atsakovai piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, nesirūpino greitu bylos išnagrinėjimu (nevykdė teismo įpareigojimų pateikti įrodymus dėl žalos dydžio) (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 177 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Teismas, mažindamas ieškovei priteistinos žalos dydį, nurodė, kad atsižvelgia į šalių turtinę padėtį ir tarpusavio santykius, tačiau nepagrindė, kodėl iš pažeidėjų – valstybės biudžetinės įstaigos ir privačios įmonės – priteistinas žalos dydis mažinamas devynis kartus (CPK 270 straipsnio 4 dalis).
Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus prašo kasacinį skundą atmesti ir skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad:
1. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sumažino ieškovei priteistinos žalos dėl negautų pajamų atlyginimą dėl to, kad pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei žalos atlyginimą ir už laikotarpį, dėl kurio, atsakovams reikalaujant, taikytina ieškinio senatis.
2. Apeliacinės instancijos teismas, mažindamas ieškovei priteistiną žalos atlyginimą, nepažeidė CK 6.251 straipsnio 2 dalies, 6.282 straipsnio 3 dalies, ATGTĮ 83 straipsnio 2 dalies. Teismas pagrįstai atsižvelgė į reikšmingas nagrinėjamo šalių ginčo aplinkybes: atsakovo padarytas ieškovės turtinių teisių pažeidimas yra netyčinis – Muziejus iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 8 d. nutarties priėmimo sąžiningai klydo manydamas, kad jis yra ginčo albumo turtinių teisių turėtojas. Be to, net ir tuo atveju, kai autorių teisių pažeidimas padaromas tyčia, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad priteistinas žalos dydis gali būti mažinamas įvertinus kitas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2003). Teismas, sumažindamas priteistinos žalos dydį, taip pat pagrįstai atsižvelgė į tai, kad ginčo leidinys buvo parengtas ir sudarytas pagal Muziejaus sukauptą informaciją, naudojant jo priemones, patalpas, rengiant leidinį dalyvavo kiti Muziejaus darbuotojai. Be to, teismas pagrįstai įvertino ir tai, kad Muziejui, kaip viešajai įstaigai, priteisus iš jos beveik milijoną litų, akivaizdžiai iškiltų nepriimtinų ir sunkių pasekmių (CK 6.251 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-623/2005).
3. CK 6.282 straipsnio 3 dalyje nėra aiškiai nustatyta, kad ši norma taikoma tik tuo atveju, kai reikalaujama žalos iš fizinio asmens. Be to, net tuo atveju, jeigu nurodyta norma būtų taikoma tik fiziniams asmenims, teismas turėtų teisę mažinti priteistinos žalos dydį dėl atsakovo – juridinio asmens – turtinės padėties, remdamasis CK 6.251 straipsnio 2 dalimi, nes šioje teisės normoje nustatytas nebaigtinis priteistinos žalos dydžio mažinimo pagrindų sąrašas.
4. Ieškovė neįrodė jai padarytos žalos dėl negautų pajamų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Nustatant, ar yra patirta netiesioginės žalos, viena iš pagrindinių sąlygų yra ta, kad autorius, jeigu nebūtų teisės pažeidimo, būtų atitinkamai pasinaudojęs savo turtinėmis teisėmis ir gavęs už tai tam tikrą atlyginimą. Jeigu autorius nei pats naudojasi savo teisėmis, nei suteikia teisę kitiems jomis naudotis, ir dėl to negauna jokio atlyginimo, laikytina, kad jis nepatiria žalos dėl negautų pajamų. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ėmėsi kokių nors veiksmų tam, kad išleistų leidinį, kokiu nors būdu įgyvendintų jos turimą platinimo teisę. Priešingai, iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad ieškovė nevedė jokių derybų dėl leidinio išleidimo, neatliko jokių kitokių veiksmų, kurie būtų pagrindas teigti, jog ji ketino kaip nors įgyvendinti teises. Be to, ieškovas, reikalaudamas negautų pajamų atlyginimo, turi įrodyti, kad pažeidėjo neteisėtas naudojimasis kūriniu buvo priežastis to, kad jis negavo autorinio atlyginimo, kurį būtų galėjęs gauti, jeigu jo teisės nebūtų pažeistos. Ieškovė nepagrįstai laikė jos negautomis pajamomis atsakovų numanomas gautas sumas, neįrodžiusi jokio priežastinio ryšio tarp jos praradimų ir atsakovų numanomai gautų sumų. Muziejaus gautų pajamų negalima vertinti taip, kad tokias pajamas būtų realiai gavusi ir ieškovė. Be to, bylos nagrinėjimo metu nebuvo įrodyta, kiek ginčo leidinio egzempliorių buvo platinama, tik padaryta neleistinų prielaidų.
5. Pagrindinė žalos atlyginimo funkcija – kompensuoti nukentėjusiajam dėl jo teisių pažeidimo padarytą žalą, t. y. tai, kas yra prarasta dėl teisių pažeidimo. Taigi turi būti nustatytas sutapimas to, ką prarado nukentėjusysis, ir to, ką gavo teisių pažeidėjas. Beatodairiškas žalos priteisimas akivaizdžiai prieštarautų proporcingumo principui. Proporcingumo principą ir priežastinio ryšio taisyklę atitiktų negautų pajamų dėl negauto autorinio atlyginimo priteisimas. Ginčo atveju autorinis atlyginimas ieškovei buvo sumokėtas papildomai prie darbo užmokesčio, todėl šio atlyginimo priteisimas dar kartą negautų pajamų forma iš esmės reiškia nepagrįstą ieškovės praturtėjimą atsakovų sąskaita.
6. Tiek CK 6.251 straipsnio 2 dalį, tiek 6.282 straipsnio 3 dalį teismai taiko ex officio, šiose teisės normose šalys neįpareigojamos pateikti teismui jokių įrodymų apie tam tikrų aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Apeliacinio teismo nutartyje išdėstyti argumentai, dėl kurių sumažintas ieškovei priteistinos žalos dydis, todėl teismas nepažeidė proceso teisės normų.
Atsakovai UAB „Fodio“ ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija pateikė atsiliepimus į kasacinį skundą, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2007 m. balandžio 27 d. nutartimi ir 2007 m. gegužės 8 d. nutartimi atsisakė priimti nurodytus atsiliepimus į kasacinį skundą kaip neatitinkančius įstatymo reikalavimų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės
Ieškovė yra leidinio „M. K. Čiurlionis. Paveikslai. Eskizai. Mintys“ autorė sudarytoja. Ieškovės reikalavimų daliai, kurie grindžiami atsakovų veiksmais, atliktais anksčiau kaip treji metai iki ieškinio pateikimo teismui dienos, taikytina ieškinio senatis; atsakomybė atsakovams taikyta už neteisėtus veiksmus (platinimą), atliktus po 2001 m. birželio 28 d. – 2004 m. birželio 28 d. (kreipimosi į teismą data dėl turtinės žalos atlyginimo). Iieškovės ir atsakovų nebuvo sudaryta susitarimo dėl leidinio sukūrimo ar autoriaus turtinių teisių į leidinį perleidimo; atsakovai neturėjo teisės išleisti ar platinti leidinio. Leidinį platino atsakovai: Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, UAB „Fodio“. Kadangi atsakovai nepateikė tikslių duomenų, kiek ir kada leidimo tiražo išplatinta, tai laikyta, kad visas išleistas tiražas buvo išplatintas 2001 m. birželio 28 d. – 2004 m. birželio 28 d., mastas nustatytas remiantis bylos duomenų visuma. Ieškovei solidariai iš atsakovų priteista 927 760 Lt negautų pajamų už neteisėtą leidinio platinimą. Apeliacinės instancijos teismas priteistą sumą sumažino iki 100 tūkst. Lt, konstatavęs vieno iš atsakovų sunkią turtinę padėtį ir kt.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį teisės taikymo aspektu keliami teisės normų, reglamentuojančių autorių teisių gynimo būdo – negautų pajamų ir jų dydžio nustatymo kriterijų, aiškinimo ir taikymo klausimai, dėl kurių teisėjų kolegija pasisako. Kasacinis teismas, analizuodamas teisės klausimus, yra saistomas pirmosios ir (ar) apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu.
Turtinės žalos (nuostolių) atlyginimas ginant autoriaus teises. Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinės žalos atlyginimo tvarką reglamentuoja Civilinis kodeksas ir šis įstatymas (2003 m. kovo 5 d. įstatymo Nr. IX 1355 red.). Civiliniame kodekse nustatytos bendrosios normas, reglamentuojančios prievoles dėl žalos atlyginimo, ATGTĮ normos yra specialiosios. Jose konkretizuojama civilinė atsakomybė, kai pažeidžiamos autorių ir gretutinių teisių subjektų teisės. Kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį keliami tiek CK normų, tiek ATGTĮ normų, reglamentuojančių turtinės žalos (nuostolių) atlyginimo klausimus, dėl kurių teisėjų kolegija pasisako.
CK 6.249 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad negautos pajamos yra pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Įstatyme nepateikiama negautų pajamų nustatymo kriterijų, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nustatydamas žalos dydį negautomis pajamomis, teismas turi vertinti visas aplinkybes, kurios galėjo būti susijusios su nukentėjusiojo negautomis pajamomis. Nustatant negautų pajamų dydį, vertinama, kiek pajamų būtų gauta normaliomis įprastomis sąlygomis. Nustatant negautas pajamas taip pat reikia įvertinti, kokios aplinkybės būtų lėmusios naudos gavimą konkrečioje situacijoje. Tai gali būti nukentėjusiojo atlikti darbai, panaudotos priemonės, kad būtų gauta tam tikrų pajamų. Vertinant galimybę gauti pajamas neturėtų būti lemiamas nukentėjusiojo įsitikinimas dėl jo negautų pajamų, turi būti vertinamas ne tik įprastos normalios aplinkybės, kurioms esant buvo tikimasi gauti pajamų, bet būtina atsižvelgti į konkrečias bylos aplinkybes, reikšmingas nustatyti negautą naudą, ir būtent šios aplinkybės turi nulemti negautą pajamų dydį. Praradimai gali atsirasti tik tada, kai neteisėtais veiksmais yra atimama galimybė gauti naudą. Dėl to visos gautos pažeidėjo apyvartos negalima vertinti, kad visa tai būtų gavęs ir nukentėjusysis. Nurodyti negautų pajamų nustatymo kriterijai ir civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindai lemia, kad negautos pajamos gali būti atlyginamos tik tada, kai nustatomas priežastinis teisės pažeidimo ir negautų pajamų ryšys. Nustatant tokį ryšį, turi būti konstatuota, kad teisės pažeidimas atėmė galimybę pasinaudoti tam tikru civilinės teisės objektu, dėl to ir buvo negauta pajamų, kurių būtų gauta, jeigu būtų naudojamasi tuo objektu. Nustatant negautas pajamas ir jų dydį, pakanka nustatyti bent mažiausią tikėtiną ryšį, jog ieškovas būtų gavęs tokias pajamas, kokių reikalauja. Taip pat pažymėtina ir tai, kad negautos pajamos yra tik tos pajamos, kurios būtų gautos teisėtai. Remiantis tuo, kas aptarta, negalima sutikti su Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus atsiliepime į kasacinį skundą nurodytais argumentais, jog ieškovė nesiekė išleisti savo kūrinio ir taip gauti pajamų. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje pažymima, kad ieškovė bendradarbiavo su Muziejumi išleidžiant ir turint tikslą platinti jos autorinį darbą – atsakovas redagavo ginčo kūrinio rankraštį, atsižvelgdamas į ieškovės pastabas. Byloje yra duomenų, kad ieškovė buvo sudariusi sutartį su „Vagos“ leidykla dėl ginčo kūrinio išleidimo (sutartis buvo nutraukta pareikalavus Muziejui). Byloje nurodomos ieškovės bendradarbiavimo su atsakovu aplinkybės dėl ginčo kūrinio realizavimo, siekiant gauti pajamų, nėra paneigtos. Pažymėtina, kad autoriaus galimybė dalyvauti rinkoje lemia jo turtinių teisių įgyvendinimą. Nagrinėjamoje byloje ieškovė (autorė) nesiekia gauti viso atsakovų gauto pelno ir neįrodinėja, kad visa tai būtų gavusi ji pati, jei atsakovai nebūtų pažeidę jos teisių.
Nukentėjusiajam reikalaujant negautų pajamų (nuostolių) dažniausiai jos skaičiuojamos remiantis negautu autoriniu atlyginimu. Pripažįstama, kad nukentėjusysis, jeigu jo teisės būtų nepažeistos (pažeidėjas būtų gavęs autoriaus sutikimą naudotis autoriaus teisėmis), būtų gavęs autorinį atlyginimą už naudojimąsi autoriaus teisėmis. Dėl to pažeidėjo nesumokėtas autorinis atlyginimas už neteisėtą naudojimąsi autoriaus teisėmis yra autoriaus (nukentėjusiojo) negautos pajamos. Nagrinėjamoje byloje ieškovė reikalaudama negautų pajamų (nuostolių) atlyginimo juos skaičiavo remdamasi negautu autoriniu atlyginimu, kurį būtų gavusi, jeigu jos teisės nebūtų pažeistos.
Bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl negautų pajamų apskaičiavimui taikytinų kriterijų, konstatavo, kad atsakovams pažeidus ieškovės turtinę teisę platinti kūrinį kartu buvo pažeista teisė į autorinį atlyginimą, t. y. ieškovė negavo pajamų, kurias būtų gavusi, jeigu jos teisės nebūtų pažeistos, dėl to pagrindiniu kriterijumi apskaičiuojant negautas pajamas laikė autorinį atlyginimą. Autorinių teisių ir gretutinių teisių įstatyme nustatyta, kad reikšdamas reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, įskaitant ir reikalavimą dėl pažeidėjo neteisėtai gautos naudos, autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių subjektas turi teisę reikalauti, kad pažeidėjas pateiktų dokumentus, kurie reikalingi jo neteisėtai gautoms pajamoms nustatyti. Jeigu tokių dokumentų sąmoningai arba be svarbios priežasties per teismo nustatytą terminą nepateikiamą arba atsisakoma jais pasinaudoti, teismas turi teisę priimti sprendimą remdamasis jam pateiktais įrodymais (2003 m. ATGTĮ 79 straipsnio 5 dalis; CPK 1 straipsnio 1 dalis).
Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad atsakovas nepateikė dokumentų, kurie reikalingi nuostoliams apskaičiuoti (kiek ir kada leidinio išplatinta, tiražo dydį, leidinių (populiariojo; akademinio) platinimo kainą ir panašiai), priėmė sprendimą remdamasis jam pateiktais įrodymais. Šis teismas nustatė, kad visas tiražas buvo išplatintas 2001 m. birželio 28 d. -2004 m. birželio 28 d., akademinio leidinio tiražas - 6488 egzemplioriai, populiariojo - 20112 egzemplioriai, iš viso - 26600 egzempliorių, ieškovei už akademinio leidinio vieną egzempliorių nustatė 50 Lt autorinį atlyginimą, o populiariojo - 30 Lt, kai vieno leidinio kaina daugiau kaip 100 Lt. Už autorinį teisių pažeidimą negautų pajamų solidariai iš atsakovų pirmosios instancijos teismas priteisė už akademinio leidinio platinimą 324 400 Lt, populiariojo leidinio platinimą 603 360 Lt, iš viso - 927 760 Lt. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, susijusias su turtinių autoriaus teisių pažeidimu ir žalos atlyginimu dėl negautų pajamų, tačiau nustatydamas atlygintos žalos dydį netaikė 2003 m. ATGTĮ 79 straipsnyje, CK 6.251 straipsnyje ir 6.282 straipsnyje įtvirtintų kriterijų, sprendžiant dėl atlygintinų nuostolių bei galimybės sumažinti nuostolių atlyginimo dydį. Apeliacinės instancijos teismas taikė nurodytų įstatymų nuostatas ir sumažino priteistinų nuostolių dydį, tačiau šį klausimą išsprendė nevisiškai nustatęs teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini, taikant šias normas. Taigi dėl šios dalies byla perduotina nagrinėti iš naujo (CPK 346 straipsnio 2 dalis).
Dėl atlygintinų nuostolių dydžio mažinimo. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje, įtvirtinančioje visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatyta galimybė įstatymuose ar sutartyje nustatyti ribotą atsakomybę. Tokios išimtys nustatytos CK 6.251 straipsnio 2 dalyje, suteikiančioje teisę teismui sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių, bei CK 6.282 straipsnio 3 dalyje, suteikiančioje teismui teisę, atsižvelgiant į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, sumažinti atlygintinos žalos dydį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. CK 6.251 straipsnio 2 dalyje suteikiama teismui teisė atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Apeliacinės instancijos teismas sumažindamas solidariai iš atsakovų priteistinos atlygintinos žalos dydį konstatavo ginčo kūrinio sudarymo aplinkybes, naudojimąsi atsakovo (Muziejaus) sukauptomis priemonėmis, atsakovo (Muziejaus) ir ieškovės (autorės) bendradarbiavimu kūrinio išleidimo metu ir panašiai. Teisėjų kolegijos nuomone, tai laikytina svariomis teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis, sprendžiant dėl atlygintinos žalos dydžio ir pagrindų jai mažinti. 2003 m. ATGTĮ 79 ir 83 (aktuali red.) straipsniuose taip pat įtvirtinta, kad, nustatydamas nuostolių dydį, teismas turi atsižvelgti į pažeidimo esmę, padarytos žalos dydį, autoriaus teisių subjekto negautas pajamas, turėtas išlaidas bei kitas svarbias aplinkybes. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, jas gali konstatuoti teismas, remdamasis konkrečios bylos duomenimis. Šiuo aspektu negalima sutikti su kasacinio skundo argumentu, kad nurodytų aplinkybių byloje nenustatyta. Tačiau pagrįsti yra kasacinio skundo argumentai, kad, sumažindamas solidariai iš atsakovų priteistinos atlygintos žalos dydį, apeliacinės instancijos teismas tik deklaratyviai konstatavo, jog atsakovas Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus yra ne pelno organizacija, išlaikoma iš valstybės biudžeto, todėl priteistinos žalos dydis turėtų būti mažinamas. Aplinkybė, kad vienas iš žalą padariusių juridinių asmenų yra įmonė ar įstaiga, finansuojama iš valstybės biudžeto, savaime (nepaisant jos turtinės padėties) negali būti pagrindas žymiai sumažinti atlygintinos žalos dydį. Tokia išvada turi būti padaryta byloje surinktais įrodymais (CPK 177, 185 straipsniai). Pagrįstai kasatorius nurodo, kad motyvų, kurie galėtų sudaryti pagrindą priteistinos žalos dydį sumažinti kitam solidariajam atsakovui UAB „Fodio“ apeliacinės instancijos teismo nutartyje apskritai nenurodyta. Pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuota, kad 1997 m. liepos 1 d. sutarties, sudarytos atsakovo Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus ir AB „Rodina i Fodio“, kurio teises ir įsipareigojimus perėmė UAB „Fodio“ 3.3 punktą, nustatyta, kad 15 procentų tiražo tenka Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui, o 85 procentai – atsakovui UAB „Fodio“. Dėl to kito solidariojo atsakovo turtinė padėtis taip pat yra svari sprendžiant dėl galimybės mažinti atlygintinos žalos dydį. Pažymėtina, kad atsakovų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į byloje pateiktus ir ištirtus įrodymus (CPK 177, 178 straipsniai). Pagrįstai kasaciniame skunde nurodoma, kad byloje nėra faktinių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog atsakovams dėl visiško nuostolių atlyginimo potencialiai galėtų atsirasti nepriimtinų ar sunkių pasekmių (CK 6.251 straipsnio 2 dalis). CK 6.282 straipsnio 3 dalyje teismui suteikiama teisė, atsižvelgiant į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, sumažinti atlygintinos žalos dydį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.282 straipsnio 3 dalies normos turinį, ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens sunkios turtinės padėties sąvoka yra vertinamoji, todėl teismui apie tai paliekama spręsti pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes. Sunki žalą padariusio asmens turtinė padėtis gali būti tik pagrindas sumažinti žalos atlyginimo dydį, bet ne visiškai atleisti jį nuo atsakomybės. Be to, pagal CK 1.5 straipsnio 3 dalį, sprendžiant teismo diskrecijai priskirtus klausimus, būtina vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Į žalą padariusio asmens turtinę padėtį neatsižvelgiama, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 straipsnio 3 dalis). Paminėtina, kad žalos atlyginimas, kaip teisių gynimo būdas, gali būti taikomas tik tada, kai dėl padaryto teisės pažeidimo yra pažeidėjo kaltės - tyčios arba neatsargumo (CK 6.248 straipsnio 2 dalis). Tyčia laikomas toks asmens elgesys, kai sąmoningai siekiama padaryti žalos arba sąmoningai leidžiama jai atsirasti. Neatsargiu laikomas toks elgesys, kai asmuo atitinkamomis aplinkybėmis elgiasi nepakankamai apdairiai, rūpestingai, atidžiai. Neatsargumas savo ruožtu skirstomas į didelį ir paprastą neatsargumą. Civilinei atsakomybei atsirasti kaltės forma paprastai neturi reikšmės. Kaltės forma reikšminga sprendžiant atsakomybės dydžio sumažinimo ir kitus klausimus. Rūpestingumui ir apdairumui autorinėje teisėje keliami dideli reikalavimai, tačiau pažeidžiant autorinę teisę kaltė dažniau yra neatsargumas. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovai tyčiniais veiksmais būtų pažeidę ieškovės turtines teises, dėl to žalos dydis gali būti mažinamas, atsižvelgiant į nustatytą atsakovų turtinę padėtį, remiantis CK 6.282 straipsnio 3 dalimi. Tačiau byloje turtinės padėties kriterijus mažinant atlygintinos žalos (nuostolių) dydį sietinas su reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymu. Faktų nustatymas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų prerogatyva (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams atlyginti padarytą žalą pareikšti. Šis ieškinio senaties terminas taikomas esant tiek sutartinei, tiek deliktinei atsakomybei (byloje sprendžiamas reikalavimas dėl deliktinės atsakomybės taikymo). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad ieškovės ieškinys teisme gautas 2004 m. birželio 28 d., o atsakovai prašė taikyti ieškinio senatį, konstatavo, jog atsakovams gali būti taikoma deliktinė atsakomybė tik už neteisėtus veiksmus, atliktus po 2001 m. birželio 28 d. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas ir ieškovės dėl neteisėto leidinio platinimo negautas pajamas priteisė už visą ieškovės nurodytą laikotarpį (nuo 1997 m. gegužės mėnesio iki ieškinio šioje byloje padavimo). Pagrįstai kasaciniame skunde nurodoma, kad tokia apeliacinės instancijos teismo išvada padaryta nepaisant pirmosios instancijos teismo argumentų (teisinių ir faktinių) dėl ieškinio senaties termino taikymo. Neteisingas pirmosios instancijos teismo argumentų šiuo klausimu vertinimas lėmė žalos dydžio žymų mažinimą. Dėl aptartų trūkumų apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria išspręstas nuostolių atlyginimo dydžio sumažinimo klausimas, naikintina ir byla dėl šios dalies perduotina nagrinėti iš naujo, kad būtų nustatyti teisiškai reikšmingi faktai, būtini taikant materialinės teisės normas ginčo santykiams reguliuoti, taip iš dalies tenkinant kasacinį skundą (CPK 346 straipsnio 2 dalis). Taip pat naikintina apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas (CPK 93 straipsnis). Teisėjų kolegija laiko, kad nurodyti trūkumai gali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 2 d. nutarties dalį, kuria priteista solidariai iš atsakovų Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus ir UAB „Fodio“ ieškovei B. V.-F. 100 000 Lt (vieną šimtą tūkstančių litų) negautų pajamų (nuostolių), panaikinti ir bylą dėl šios dalies perduoti nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 2 d. nutarties dalis, kuriomis išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, panaikinti ir perduoti šį klausimą spręsti Lietuvos apeliaciniam teismui.
Kitas Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 2 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Janina Januškienė
Virgilijus Grabinskas
Sigitas Gurevičius