Administracinė byla Nr. A-3884-438/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00096-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 16.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugpjūčio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Širvintų rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų D. K. ir A. M. skundą atsakovui Širvintų rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėja D. K. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Širvintų rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) direktoriaus 2015 m. gruodžio 7 d. įsakymą Nr. 10-931 ir grąžinti D. K. į tarnybą, priteisti iš Širvintų rajono savivaldybės administracijos vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisti iš atsakovo 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja skunde paaiškino, kad nuo 2009 m. sausio 1 d. dirbo Širvintų rajono savivaldybės administracijoje Finansų ir biudžeto skyriaus vyriausiąja specialiste. 2015 m. rugpjūčio 7 d. jai buvo įteiktas įspėjimas apie pareigybės panaikinimą, o 2015 m. gruodžio 10 d. buvo atleista iš pareigų vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 44 straipsnio 1 dalies 9 punktu. Tvirtino, jog ji atleista iš pareigų neteisėtai, jos pareigybės panaikinimas nėra realus, įstatyme nustatytos garantijos nebuvo taikomos tinkamai, tokiais Širvintų rajono savivaldybės administracijos veiksmais buvo pažeistos jai nustatytos teisės ir garantijos.

Atsakovas Širvintų rajono savivaldybės administracija atsiliepime su pareiškėjos D. K. skundu nesutiko.

Atsakovas paaiškino, kad D. K. atleidimas iš pareigų vykdytas laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų. Iš esmės pakeitus atsakovo struktūrą, atsirado realus poreikis peržiūrėti administracijoje dirbančių valstybės tarnautojų ir darbuotojų vykdomas funkcijas, pareigybių aprašymus bei performuoti pareigybes taip, kad būtų tinkamai įgyvendintas savivaldybės tarybos sprendimas bei pagrindinis jo tikslas – optimizuoti savivaldybės administracijoje dirbančių darbuotojų ir valstybės tarnautojų darbo krūvį, išvengti funkcijų dubliavimo. Šis savivaldybės sprendimas skundžiamas nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kai kurios pareigybės įgyvendinant teisės aktų suteiktas galias administracijos direktoriaus buvo panaikintos, patvirtinti nauji pareigybių aprašymai, todėl, vadovaujantis VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punktu, buvo atleista dalis administracijos darbuotojų ir dirbusių valstybės tarnautojų. Savivaldybės administracijos struktūrinių pertvarkymų realumą patvirtina akivaizdžiai sumažėjęs administracijoje dirbančių asmenų skaičius. Buvo sumažintas tiek administracijos struktūrinių padalinių, tiek ir pareigybių skaičius, o naujai įsteigtos buvo tik kelios pareigybės. Taip pat negalima tapatinti naujai įsteigtų pareigybių su pareigybėmis, kurios buvo panaikintos. Atsakovas akcentavo, kad atleidimo iš valstybės tarnybos procedūriniai reikalavimai atleidžiant pareiškėją iš pareigų nebuvo pažeisti. Jai pasiūlyti eiti kitas pareigas neturėjo galimybės, nes administracijoje nebuvo laisvų pareigų, kurias pareiškėja galėjo eiti.

Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 7 d. įsakymą Nr. 10-924 ir grąžinti jį į tarnybą, priteisti iš Širvintų rajono savivaldybės administracijos jam vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisti iš atsakovo 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas skunde paaiškino, kad nuo 2004 m. kovo 1 d. dirbo Širvintų rajono savivaldybės administracijoje Žemės ūkio skyriaus vyresniuoju specialistu, nuo 2006 m. rugpjūčio 8 d. dirbo vyriausiuoju specialistu (valstybės tarnautoju). 2015 m. rugpjūčio 6 d. jam buvo įteiktas įspėjimas apie pareigybės panaikinimą, o 2015 m. gruodžio 10 d. buvo atleistas iš pareigų vadovaujantis VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punktu. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis atleistas iš pareigų neteisėtai, jo pareigybės panaikinimas nėra realus, įstatyme nustatytos garantijos nebuvo taikomos tinkamai, tokiais Širvintų rajono savivaldybės administracijos veiksmais buvo pažeistos jam nustatytos teisės ir garantijos. Naujai patvirtintoje atsakovo struktūroje nenumatyta esminių pakeitimų, t. y. tam tikri administracijos skyriai buvo sujungti, kitų skyrių tik pakeisti pavadinimai bei įkurtas vienas naujas skyrius ir trys naujos pareigybės. Iš šių pakeitimų akivaizdu, kad iš esmės nenumatytas jokių funkcijų atsisakymas. Visos funkcijos, kurios yra priskirtos savivaldybės kompetencijai ir jos vykdomos, liko tokios pačios. Taigi, keičiantis tik struktūrinio padalinio pavadinimui ar kitiems neesminiams pareigybės aprašymo elementams, karjeros valstybės tarnautojo pareigybė negali būti naikinama.

Atsakovas Širvintų rajono savivaldybės administracija atsiliepime su pareiškėjo A. M. skundu nesutiko.

Atsakovas paaiškino, kad Žemės ūkio skyrius, kuriame pareiškėjas ėjo vyriausiojo specialisto pareigas, savivaldybės tarybos sprendimu buvo panaikintas. Vietoje šio skyriaus naujai savivaldybės tarybos patvirtintoje struktūroje buvo įsteigtas iš esmės naujas struktūrinis padalinys – Žemės ūkio ir turto valdymo skyrius, kuriam paskirta vykdyti platesnes funkcijas, nei vykdė panaikintas Žemės ūkio skyrius, todėl šių funkcijų tapatinimas nėra galimas. Pareiškėjas iš pareigų atleistas laikantis visų galiojančių teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjui pasiūlyti eiti kitas pareigas atsakovas neturėjo galimybės, nes administracijoje nebuvo laisvų pareigybių, kurias pareiškėjas galėjo eiti. Atsakovas struktūrinius pertvarkymus vykdė atsižvelgdamas į savivaldybės tarybos sprendimą bei poreikį efektyvinti savivaldybės administracijos darbą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 19 d. sprendimu pareiškėjų skundus tenkino iš dalies: panaikino Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 7 d. įsakymą Nr. 10-931 ir grąžino D. K. į Širvintų rajono savivaldybės Ekonomikos ir strateginio planavimo skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygio 9 kategorijos) arba lygiavertes valstybės tarnautojo pareigas; įpareigoti Širvintų rajono savivaldybės administraciją išmokėti pareiškėjai D. K. vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisė D. K. iš atsakovo Širvintų rajono savivaldybės administracijos 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė; panaikino Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 7 d. įsakymą Nr. 10-924 ir grąžino A. M. į Širvintų rajono savivaldybės Žemės ūkio ir turto valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygio 9 kategorijos) arba lygiavertes valstybės tarnautojo pareigas; įpareigojo Širvintų rajono savivaldybės administraciją išmokėti pareiškėjui A. M. vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisė A. M. iš atsakovo Širvintų rajono savivaldybės administracijos 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

Vadovaudamasis aktualiais teisės aktais bei byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad pareiškėjų argumentai, jog pareiškėjų pareigybės panaikintos fiktyviai, atmestini, nes skyriai, kuriuose jie ėjo pareigas, buvo panaikinti. Teismas atkreipė dėmesį, kad vietoje jų įsteigti struktūriniai padaliniai, nors iš dalies perėmę panaikintų skyrių funkcijas, tačiau visiškai nauji. Palyginęs iki pertvarkymų galiojusius pareigybių aprašymus su naujai patvirtintais, teismas nustatė, kad kiekvienai naujai įsteigtai pareigybei yra paskirta vykdyti gerokai daugiau funkcijų, o tai, teismo vertinimu, reiškia, kad joms atlikti reikia mažiau specialistų. Teismas akcentavo, kad naujoje struktūroje jokių naujų pareigybių, kurių paskirtis ir funkcijos būtų tokios pačios kaip pareiškėjų, nebuvo sukurta. Teismas, remdamasis nagrinėjamoje byloje esančių įrodymų visuma, konstatavo, kad pareiškėjų pareigybių panaikinimas nebuvo atliktas formaliai ir fiktyviai; atsakovas turėjo tiek faktinį, tiek teisinį pagrindą spręsti jų atleidimo klausimą remdamasi VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punktu.

Įvertinęs pareiškėjų argumentus bei aktualias teisės aktų nuostatas, teismas paminėjo, kad kompetentingo subjekto sprendimas panaikinti valstybės tarnautojo pareigybę, nėra sprendimas atleisti atitinkamą valstybės tarnautoją iš pareigų. Nors teismas vis dėlto atkreipė dėmesį, kad iš VTĮ 43 straipsnio 1 dalies ir 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto yra aišku, kad darbdavys (valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo) yra įstatymų leidėjo imperatyviai įpareigojamas atleisti tarnautoją iš pareigų, kai jo pareigybė yra panaikinta, šios pareigos įgyvendinimas reikalauja atskiro darbdavio (valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens) sprendimo atleisti valstybės tarnautoją iš pareigų. Valstybės tarnautojas laikomas atleistu iš pareigų tik nuo minėtame sprendime dėl atleidimo nurodytos atleidimo dienos.

Teismas pažymėjo, kad VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu valstybės tarnautojas į kitas pareigas gali būti paskirtas tik iki jo pareigybės panaikinimo. Šiuo aspektu teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareigybių sąrašas patvirtintas jau po darbuotojų atleidimo, laisvos pareigybės padalinių vadovams paskelbtos taip pat po darbuotojų atleidimo. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovas negalėjo pasiūlyti pareiškėjams jokių kitų pareigų, nes jų atleidimo dieną tiesiog nebuvo priimtas joks sprendimas dėl būsimų pareigybių. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjai buvo įspėti, jog jų pareigybės bus naikinamos, nors joks konkretus sprendimas dėl funkcijų perskirstymo nebuvo priimtas ar patvirtintas. Atsakovas įspėjo pareiškėjus, nors, kaip pats patvirtino, tuo metu dar nežinojo, kokios funkcijos dubliuojasi, kokios galbūt yra perteklinės ir kurias pareigybes reikėtų realiai panaikinti. Taip pat 2015 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu jokie konkretūs ir realūs struktūriniai pertvarkymai, mažinant darbuotojų skaičių, nebuvo atlikti. Taigi, teismas darė išvadą, kad atsakovas, vykdydamas aptariamas pareiškėjų atleidimo iš valstybės tarnybos procedūras, iš esmės paneigė jiems įstatymų garantuotą teisę būti paskirtiems į kitas karjeros valstybės tarnautojų pareigas. Toks atleidimo procedūros pažeidimas, teismo vertinimu, paneigė vieną iš pagrindinių VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu atleidžiamų karjeros valstybės tarnautojų garantijų, todėl aptariamas pažeidimas leidžia pripažinti pareiškėjų atleidimą neteisėtu. Akcentavęs, kad pareiškėjų atleidimo dieną nebuvo pareigybių, kurios jiems galėjo būti siūlomos, aprašymų, teismas pažymėjo, kad nebuvo galimas VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos garantijos įgyvendinimas. Teismas, įvertinęs dėl naikinamos pareigybės atleidžiamam darbuotojui VTĮ nustatytų garantijų reikšmę, darė išvadą, kad pareiškėjų atleidimas iš tarnybos yra neteisėtas.

Atsižvelgęs į VTĮ 43 straipsnio 1 dalies nuostatas, iš kurios pareiškėjai kildina savo pažeistas teises, turinį, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju pripažinus pareiškėjų atleidimą neteisėtu, geriausiai bus atkurtos jų pažeistos teisės grąžinus juos į tarnybą. Teismas atmetė pareiškėjų reikalavimą priteisti iš atsakovo 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nes darbo santykiuose taikytinas tik DK 300 straipsnis, t. y. priteisiamas tik vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką.

Teismas, inter alia vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ 44) straipsniu, į pareiškėjų atstovės suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, jos darbo ir laiko sąnaudas, į bylos pobūdį, sudėtingumą ir apimtį, į bylos nagrinėjimo trukmę, vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, pareiškėjams iš atsakovo priteisė po 1 100 eurų bylinėjimosi išlaidų.

III.

Atsakovas Širvintų rajono savivaldybės administracija apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl pareiškėjų atleidimo pripažinimo neteisėtu, įsakymų Nr. 10-931 ir Nr. 10-923 panaikinimo, grąžinimo į tarnybą bei vidutinio darbo užmokesčio priteisimo, todėl prašo šią sprendimo dalį panaikinti bei dėl šios sprendimo dalies priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjų skundas būtų atmestas.

Atsakovas apeliacinį skundą grindžia iš esmės analogiškomis teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, išdėstytomis atsiliepime į pareiškėjų skundus. Papildomai akcentuoja:

1. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pripažino, kad pareiškėjų pareigybių panaikinimas nebuvo fiktyvus, naujoje atsakovo struktūroje pareiškėjų pareigybės nėra išlikusios, todėl atsakovas turėjo teisėtą pagrindą VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu spręsti dėl pareiškėjų atleidimo iš tarnybos. Taigi, byloje yra nustatytas realaus pareiškėjų pareigybių panaikinimo faktas, tačiau pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas padarė procedūrinį pareiškėjų atleidimo iš pareigų pažeidimą, nes nesilaikė VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo perkelti valstybės tarnautoją į kitas pareigas. Atsakovo įsitikinimu, aptarti pirmosios instancijos teismo argumentai yra nepagrįsti, nepakankami ir nesudarantys pagrindo tenkinti pareiškėjų reikalavimus. Šiuo aspektu atsakovas pažymi, kad turi būti nustatyti konkretūs faktai, identifikuoti darbdavio neteisėti veiksmai, nes išimtinai formalių pažeidimų nustatymas negali būti pakankamas pagrindas ir atsakovo teisinei atsakomybei.
2. Pirmosios instancijos teismo argumentai, kad įspėjimai apie pareigybės panaikinimą pareiškėjams buvo įteikti tuo metu, kai atsakovas dar nežinojo, kokios funkcijos dubliuojasi, kokios galbūt yra perteklinės ir kurias pareigybes reikėtų realiai panaikinti, yra nepagrįsti. Įspėjimai apie pareigybės panaikinimą pareiškėjams buvo įteikti 2015 m. rugpjūčio 6 d., t. y. jau po 2015 m. rugpjūčio 4 d. Širvintų rajono savivaldybės tarybos sprendimo, kuriuo nuo 2015 m. gruodžio 11 d. buvo patvirtinta nauja atsakovo struktūra bei didžiausias leistinas valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičius. Priėmus minėtą savivaldybės tarybos sprendimą, atsakovui jau buvo žinoma, jog nuo 2015 m. gruodžio 11 d. atsakovas pradės veikti naujos struktūros ir bus panaikintos ankstesnės struktūros padalinių pareigybės, o vietoje jų – steigiamos naujos. Todėl atsakovo direktoriaus sprendimas dėl konkrečių būsimų pareigybių įsteigimo nebuvo būtinas, kad valstybės tarnautojams galėtų būti įteikti įspėjimai apie pareigybės panaikinimą – pareigybės buvo naikinamos savivaldybės tarybos sprendimo pagrindu.
3. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad didžioji dalis savivaldybės administracijoje dirbusių asmenų, kuriems atsakovas galėjo pasiūlyti pareigas naujoje struktūroje, buvo perkelti į naujas pareigas (tai patvirtina lyginami paskutinės redakcijos iki struktūrinių pertvarkymų įsakymu Nr. 10-574 patvirtintas 2014 m. rugpjūčio 4 d. pareigybių sąrašas bei 2015 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 10-1022 patvirtintas pareigybių sąrašas), nors jų pareigybės buvo panaikintos identiškomis sąlygomis kaip ir pareiškėjų.
4. Naujos pareigybės, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, nebuvo įsteigtos po faktinės pareiškėjų atleidimo iš pareigų dienos (2015 m. gruodžio 10 d.). 2015 m. gruodžio 7 d. priėmęs įsakymus dėl pareiškėjų atleidimo, iki faktinės jų atleidimo dienos atsakovas ir toliau galėjo ir realiai vykdė pareigą siūlyti atleidžiamiems iš pareigų (darbo) darbuotojams kitas pareigas. Kadangi atsakovas dėl objektyvių priežasčių neturėjo galimybės pasiūlyti pareiškėjams jokių kitų pareigų, tai šiuo atveju negalėjo būti konstatuotas VTĮ 43 straipsnio 1 dalies normos pažeidimas.
5. Papildomai teikiami į bylą 2015 m. gruodžio 11 d. laisvų valstybės tarnautojų tos pačios (A lygio 9 kategorijos) ar žemesnės kategorijos pareigybių aprašymai patvirtina, kad šios pareigos pareiškėjams negalėjo būti pasiūlytos, nes pareiškėjai neatitiko šioms pareigybėms nustatytų specialiųjų išsilavinimo reikalavimų.
6. Pareiškėjai negali būti grąžinti į pareigas dėl tos priežasties, kad pareiškėjai iš tarnybos teisėtai buvo atleisti VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Tačiau, net ir tuo atveju, jei pareiškėjų atleidimas iš pareigų būtų pripažintas neteisėtu, pareiškėjų grąžinimas į pareigas yra objektyviai neįmanomas dėl priežasčių, numatytų Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 300 straipsnio 4 dalyje, todėl pareiškėjų teisės turėjo būti ginamos DK 300 straipsnio 4 dalyje numatytu būdu – priteisiant atitinkamo dydžio kompensaciją.
7. Atsakovui nustatytas įpareigojimas grąžinti pareiškėjus į kitas lygiavertes pareigas yra neaiškus ir sudarantis teisinio neapibrėžtumo situaciją. Pirmosios instancijos teismas nesukonkretina, kokios pareigos šiuo atveju būtų laikytinos lygiavertėmis pareigomis, t. y. nesant laisvų Ekonomikos ir strateginio planavimo skyriaus vyriausiojo specialisto ir Žemės ūkio ir turto valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigų, nėra aišku, į kokias pareigas pareiškėjai turėtų ir objektyviai galėtų būti grąžinti.
8. Pareiškėjų grąžinimas į pareigas iš esmės sąlygotų pareiškėjų faktinę prastovą, nes visos jų funkcijos yra vykdomos kitų darbuotojų.
9. Vadovaujantis SODROS informacija, laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 11 d. iki 2016 m. balandžio 15 d. pareiškėja D. K. dar prieš priimant skundžiamą sprendimą įsidarbino valstybės ar savivaldybės biudžetinėje įstaigoje, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje ar Lietuvos banke. Akivaizdu, jog vien jau dėl šios priežasties pareiškėja negalėjo būti grąžinta į ankstesnes pareigas. Atsižvelgus į DK 300 straipsnio 3 dalį bei paaiškėjus aplinkybėms apie pareiškėjos D. K. įsidarbinimą, liko teisinis neapibrėžtumas, kokia apimtimi pirmosios instancijos teismo įpareigojimai turėtų būti vykdomi: išmokant pareiškėjai visą jos vidutinio darbo užmokesčio sumą, ar tik darbo užmokesčio skirtumą (neaišku, kokio dydžio).

Pareiškėjai D. K. ir A. M. pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime pareiškėjai nurodo iš esmės analogiškas teisines ir faktines aplinkybes, išdėstytas skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai akcentuoja:

1. Baigtinis Širvintų rajono savivaldybės administracijos pareigybių (122 vnt.) sąrašas (visų skyrių) po struktūrinių pertvarkymų buvo patvirtintas tik Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 11 d. įsakymu „Dėl valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, sąrašo patvirtinimo“ Nr. 10-1022. Tai, pareiškėjų įsitikinimu, reiškia, kad iki 2015 m. gruodžio 11 d. atsakovas turėjo teisę steigti papildomas Širvintų rajono savivaldybės administracijos pareigybes, jas (jų aprašymus) tikslinti/ keisti ir pan.
2. Iš pareiškėjams (kaip ir kitiems atsakovės darbuotojams/ valstybės tarnautojams) įteiktų įspėjimų apie darbo sutarties/ valstybės tarnybos nutraukimą turinio sunku nuspręsti ir įsitikinti tuo, kad nurodyta atleidimo iš darbo priežastis yra pagrindas atleisti būtent juos, o ne kitus darbuotojus/ valstybės tarnautojus.
3. Atsakovas nepateikė į bylą jokių patikimų, tuo labiau – pakankamų įrodymų, kad pareiškėjai, vertinant jų patirtį, kvalifikaciją, negalėjo būti perkelti į naujai įsteigtas pareigybes, ar kad į jas perkelti darbuotojai/ valstybės tarnautojai turėjo pirmenybę pareiškėjų atžvilgiu.
4. Teismų jau yra konstatuota, kad atsakovas, prisidengdamas struktūriniais pertvarkymais, siekė atleisti savo darbuotojus ir neperkelti jų į kitas pareigas, nes atsakovas laisvai keičia patvirtintą pareigybių sąrašą ir priima naujus žmones, iki tol nedirbusius savivaldybėje, dirbti jo struktūroje ir vykdyti anksčiau atleistų asmenų funkcijas (žr. Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-84-880/2016). Siekdami patvirtinti šias aplinkybes, pareiškėjai teikia 2016 metais priimtų asmenų duomenis, iš kurių matyti ne tik naujų žmonių priėmimai, bet ir tai, kad atsakovas laisvai keičia patvirtintą pareigybių sąrašą, tvirtina ir keičia pareigybių aprašymus pvz.: M. S. ir D. R. priimti į investicijų skyrių dirbti pagal darbo sutartis, kai 2015 m. gruodžio 11 d. patvirtintame pareigybių sąraše dirbančių pagal darbo sutartis Investicijų skyriuje iš viso nebuvo numatyta. M. S. priimtas į Investicijų skyrių pareigybės aprašyme nurodant, kad yra žemės ūkio skyriaus specialistas, tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas Žemės ūkio skyriaus vedėjui. Pagal byloje esančių A. M. pildytų žurnalų tęstinumą matyti, kad konkrečiai perėmė atleisto A. M. darbą ir buvo išsiųstas mokytis kaip žemės ūkio specialistas, tai patvirtina byloje esantys dokumentai t.y. atsakymas iš Žemės ūkio ministerijos ir teismo išreikalauti duomenys iš VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro.
5. Teismų taip pat yra nustatyta, kad atsakovas naujai steigiamoms pareigybėms nepagrįstai nustatinėjo tam tikrus reikalavimus, galbūt siekdamas, kad jo darbuotojai jų neatitiktų (žr. Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-82¬880/2016).
6. Atsakovas įspėjo pareiškėjus, nors tuo metu dar nežinojo, kokios funkcijos dubliuojasi, kokios galbūt yra perteklinės ir kurias pareigybes reikėtų realiai panaikinti. Taigi, atsakovas, kaip teisingai pažymėjo pirmos instancijos teismas, neturėjo galimybės ir pasiūlyti kitas pareigas. Analogiškos nuostatos laikėsi iš Širvintų rajono apylinkės teismas, priimdamas 2016 m. gegužės 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-82-880/2016, taip pat 2016 m. gegužės 13 d., sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-84-880/2016.
7. Pareiškėjų dalyvavimas jų užimamų pareigybių panaikinimo procese atsakovo buvo visiškai eliminuotas, t. y. šiame procese pareiškėjai objektyviai neturėjo galimybės nei pretenduoti į naujai steigiamas savivaldybės pareigybes, nei pateikti savo argumentus dėl tokio pretendavimo.
8. Nei įspėjime, nei jame įvardintame dokumente – Tarybos sprendime, nėra nurodoma, kad pareiškėjų pareigybės naikinamos. Vienintelis dokumentas, nurodytas įspėjimuose, t. y. Tarybos sprendimas, sudaro pagrindą spręsti tik apie tai, kad keisis skyrių pavadinimai, dalis bus jų sujungti, bei kad bus mažinamas didžiausias leistinas atsakovo darbuotojų skaičius (trimis). Tačiau jokios informacijos, kad pareiškėjų pareigybės bus naikinamos (de facto), ir kad bus atleidžiami būtent pareiškėjai, neteikia.
9. Atsakovas jokių konsultacijų su darbuotojų atstovais nevykdė, apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą (buvo atlesti 24 darbuotojai/ tarnautojai iš 125, arba 13 darbuotojų iš 55 dirbančių pagal darbo sutartis) nei prieš įteikiant įspėjimus apie pareigybių panaikinimą ir atleidimą, nei po jų teritorinei darbo biržai taip pat nepranešė.
10. Grąžinimo į darbą atveju esminė aplinkybė yra ta, kad darbdavys ir darbuotojas susitaria dėl dviejų būtinųjų sąlygų – darbovietės ir darbo funkcijų, o ne dėl konkrečios darbo vietos. Darbovietė (Širvintų rajono savivaldybės administracija) šiuo atveju niekur nedingo ir nebuvo panaikinta, funkcijos taip pat išliko, byloje nėra nustatyta jokių negrąžinimo į darbą aplinkybių. Todėl atsakovo motyvai, kad pareiškėjai teismo sprendimu negalėjo būti grąžinami į tarnybą – atmestini.
11. Pareiškėja D. K. neprieštarauja, kad apeliacinės instancijos teismo būtų patikslinta pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis, kaip tai numatyta DK 300 straipsnio 3 dalyje, nurodant, kad atsakovas įpareigotinas išmokėti pareiškėjai D. K. vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu D. K. buvo įsidarbinusi kitoje darbovietėje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

              Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 7 d. įsakymų Nr. 10-931 ir Nr. 10-924 teisėtumo bei pagrįstumo. Šiais įsakymais pareiškėjai, D. K. ir  A. M., buvo atleisti iš karjeros valstybės tarnautojų pareigų nuo 2015 m. gruodžio 10 d. pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą, kai yra panaikinama valstybės tarnautojo pareigybė.

              Pareiškėjai savo nesutikimą su jų atleidimu iš tarnybos iš esmės sieja su jų teisių, numatytų VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje, pažeidimu.

              Šioje teisės normoje nustatyta, kad „Karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, - į žemesnės kategorijos pareigas. Jei iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas. Valstybės tarnautojui apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki pareigybės panaikinimo. Neįgaliajam, nėščiai moteriai (kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama), moteriai ir (ar) vyrui, auginantiems vaikus (vaiką) iki 14 metų, asmeniui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu prieš 4 mėnesius.“

Iš šios teisės normos dispozicijos matyti, kad jos paskirtis yra nustatyti karjeros valstybės tarnautojo socialines garantijas, kurios jam suteikiamos valstybės tarnybos teisinių santykių srityje (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VIII skyriaus preambulė).

Administracinių teismų praktikoke aiškinant Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra konstatuota, kad joje yra įtvirtintos šios karjeros valstybės tarnautojo socialinės garantijos:

1. teisė būti paskirtam į kitas to paties ar žemesnio lygio ir kategorijos pareigas, su sąlyga, jei valstybės tarnautojas atitinka bendruosius ir specialiuosius reikalavimus nustatytus konkrečiai pareigybei (žr., pvz., LVAT 2013 03 15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-255/2013, 2009 05 11 nutartis administracinėje byloje Nr. A- 1743/2009);

2. teisė būti savalaikiai įspėtam apie numatomą pareigybės panaikinimą bei būti informuotam apie tas pareigybes, kurias jis galėtų užimti pagal savo turimą lygį ir kategoriją (žr., pvz., LVAT 2012 12 19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1966/2012, 2013 07 01 nutartis administracinėje byloje Nr. A- 272/2013);

3. tais atvejais, kai yra mažinamas pareigybių skaičius dėl ekonominių, technologinių priežasčių arba dėl struktūrinių pertvarkymų, yra taikomos Darbo kodekso  135 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos, o pirmumo teisė, užimti kitą pareigybę, turi būti  suteikiama tam valstybės tarnautojui, kurio yra aukštesnė kvalifikacija (žr., pvz., LVAT 2013 03 15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-255/2013; 2012 05 31 nutartis administracinėje byloje Nr. A- 1570/2012).

Byloje nagrinėjamu atveju, kolegijos nuomone, aktualios yra antra ir trečia garantijos.

Aiškinant antrosios garantijos nuostatas papildomai pažymėtina, kad reikalavimas pranešti valstybės tarnautojui  raštu ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki pareigybės panaikinimo, paprastai yra įvykdomas, kai valstybės tarnautojas yra informuojamas apie tai, jog jo pareigybė dėl tam tikrų ekonominių, technologinių priežasčių arba dėl struktūrinių pertvarkymų, gali būti panaikinta, o jis pats atleistas iš valstybės tarnybos. Tačiau toks informavimas dar nereiškia, kad valstybės tarnautojas neišvengiamai bus atleistas iš valstybės tarnybos. Tai nulemia aplinkybė – ar po atitinkamų pertvarkymų, yra panaikinama arba nepanaikinama  jo pareigybė, be to, ar valstybės tarnautojas, esant konkurencijai į atitinkamą  pareigybę, turi pirmumo teisę prieš kitus pretendentus į šią pareigybę, ar ne.

Minėta, kad valstybės tarnautojo atleidimas iš valstybės tarnybos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu yra galimas kai yra panaikinama valstybės tarnautojo pareigybė ir nėra galimybės jo perkelti į kitas pareigybes. Tai savo ruožtu reiškia, kad valstybės tarnautojo atleidimo iš valstybės tarnybos metu, jau turi egzistuoti teisinės prielaidos bei turi būti įvykdytos atitinkamos  sąlygos, kurių visuma leistų neabejotinai konstatuoti, jog valstybės tarnautojo pareigybė yra panaikinta ir nėra galimybės jo perkelti į kitą pareigybę.  Paprastai, šios aplinkybės yra nustatomos iš institucijos, kurioje dirba valstybės tarnautojas,  organizacinių- tvarkomųjų  administracinių teisės aktų, priimtų šios institucijos pertvarkymo klausimais bei  faktinės  situacijos, kuri realiai susiklosto institucijoje po įvykdytų pertvarkymų.

Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas savo išvadą grąžinti pareiškėjus į valstybės tarnybą, iš esmės grindė tuo, kad Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorius įsakymą dėl  „Dėl valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, sąrašo patvirtinimo“ Nr. 10-1022, kuriuo patvirtino naują savivaldybės administracijos struktūrą bei joje dirbančių valstybės tarnautojų pareigybių pobūdį ir skaičių, priėmė tik 2015 m. gruodžio 11 d., t. y., po to, kai pareiškėjai jau buvo atleisti valstybės tarnybos - 2015 m. gruodžio 10 d.. Ši aplinkybė pirmosios instancijos teismo nuomone, pati savaime yra pakankama pareiškėjų atleidimą iš valstybės pripažinti neteisėtu, nes pareiškėjai buvo atleisti valstybės tarnybos nepanaikinus jų pareigybių.

              Tačiau iš bylos matyti, kad  Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu buvo pradėta Širvintų rajono savivaldybės administracijos struktūros pertvarka, kurios pasekmėje, nuo 2015 m. gruodžio 11 d. vietoje buvusių 14 administracijos skyrių turėjo likti 11 skyrių, juos atitinkamai sujungiant, tuo pačiu sumažinant ir pareigybių (darbo vietų) savivaldybės administracijoje  skaičių. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjai netrukus po Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo priėmimo, 2015 m. rugpjūčio 6 d.  buvo  įspėti apie numatomą jų pareigybių panaikinimą. Naujų pareigybių, kurios turėjo būti įkurtos nuo 2015 m. gruodžio 11 d., aprašymai buvo patvirtinti atitinkamais 2015 m. gruodžio 7 d. Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais. Byloje taip pat nustatyta, kad Širvintų rajono savivaldybės  administracijos struktūros pertvarka nuo 2015 m. gruodžio 11 d. realiai įvyko, jos pasekmėje buvo sujungti iki tol veikę savivaldybės administracijos struktūriniai padaliniai, atitinkamai sumažinant buvusių juose pareigybių skaičių. Šią aplinkybę savo sprendime konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.

              Iš to kas pasakyta matyti, kad pareiškėjų atleidimo iš valstybės tarnybos metu egzistavo prielaidos, leidžiančios pagrįstai manyti, jog yra pagrindas pareiškėjus atleisti iš valstybės tarnybos pagal  Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą.

              Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjų atleidimas yra neteisėtas, nes nebuvo panaikintos jų pareigybės, negali būti pripažinta pagrįsta ir teisinga, nes ši pirmosios instancijos teismo išvada, yra grindžiama išimtinai formaliu pagrindu – pareiškėjų atleidimu iš valstybės tarnybos nuo 2015 m. gruodžio 10 d. ir 2015 m. gruodžio 11 d.  įsakymo Nr. 10-1022 priėmimu, kuriuo buvo patvirtintas valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, sąrašas, nevertinant prieš tai aptartų aplinkybių.

              Kolegija sutinka, kad valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, sąrašas, kuris ir nustatė  konkretų pareigybių po pertvarkos skaičių bei jų pobūdį, turėjo būti priimtas prieš atleidžiant pareiškėjus iš valstybės tarnybos. Tačiau šis pažeidimas laikytinas formaliu, neįtakojančiu esminių pareiškėjų subjektinių teisių šioje srityje, nes, prieš tai aptartos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad Širvintų rajono savivaldybės administracijoje vyko struktūriniai pertvarkymai, kurie turėjo būti baigti 2015 m. gruodžio 10 d.; apie tai buvo informuoti pareiškėjai; sekančią dieną po pareiškėjų atleidimo iš valstybės tarnybos pradėjo veikti naujos struktūros Širvintų rajono savivaldybės administracija su naujai įsteigtomis pareigybėmis ir pan.. Kaip minėta, visa tai patvirtina, kad pertvarkymai Širvintų rajono savivaldybės administracijoje įvyko realiai bei kad buvo mažinamas ir dirbančių administracijoje  valstybės tarnautojų skaičius.

              Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo ištirti bei nustatyti teisiškai reikšmingas šiai bylai aplinkybes: ar  buvo realiai sumažintas pareigybių skaičius naujame padalinyje, sujungus prieš tai veikusius padalinius, kuriuose dirbo pareiškėjai; ar esant konkurencijai į naujai įsteigtas pareigybes, nebuvo pažeista pareiškėjų  pirmumo teisė, užimti atitinkamą  pareigybę, naujai įsteigtame padalinyje.

              Iš bylos matyti, kad atsakovas nesutikimą su pareiškėjų skundais iš esmės ir grindžia tuo, jog buvo panaikintos pareiškėjų pareigybės ir nebuvo galimybės jų perkelti į kitas pareigybes; kad jie neatitiko specialiųjų reikalavimų tam tikroms pareigybėms, kurios buvo įsteigtos naujame padalinyje, užimti; kad nebuvo pažeista jų pirmumo teisė užimti kitas pareigybes ir pan..

Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal „3-iosios“ garantijos nuostatas, tais atvejais, kai yra mažinamas pareigybių skaičius dėl ekonominių, technologinių priežasčių arba dėl struktūrinių pertvarkymų, valstybės tarnautojai, kurie pagal savo turimą išsilavinimą, profesiją bei specialybę, atitinkamame struktūriniame padalinyje užima analogiškas pareigybes, gali būti pergrupuojami, neatsižvelgiant į tai kurio iš jų pareigybė yra naikinama, valstybės tarnyboje paliekant tą asmenį, kurio kvalifikacija yra aukštesnė.

Tokios išvados pagrįstumą patvirtina ir Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos, nustatančios, kad valstybės tarnyba yra grindžiama valstybės tarnautojų karjera bei tarpusavio konkurencija, kurios tikslas ir yra užtikrinti aukštą valstybės tarnautojų profesinių įgūdžių ir dalykinių savybių lygį (Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 1 d.; 11 str.).

              Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisingu dėl ko yra naikinamas, bylą perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tikslu ištirti bei nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes (ABTĮ 14 str. 1 d. 2 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4             punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Širvintų rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 19 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti tam pačiam teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                         Laimė Baltrūnaitė

                                                                      Romanas Klišauskas

                                                                      Arūnas Sutkevičius