Civilinė byla Nr. e2S-958-653/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34390-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.2; 3.2.7.1

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. kovo 25 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 18 d. nutarties, kuria atsisakyti priimti ieškinį.

Teimas 

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė L. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Š. S., prašydama atidalinti jos dalį iš bendros su atsakovu dalinės nuosavybės, priteisiant atsakovui ieškovei priklausančią ½ dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), priteisiant ieškovei iš atsakovo 47 950,00 Eur piniginę kompensaciją ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 18 d. nutartimi ieškovės L. M. ieškinį atsakovui Š. S. dėl atidalinimo iš bendros su atsakovu dalinės nuosavybės, priteisiant atsakovui ieškovei priklausančią ½ dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), priteisiant ieškovei iš atsakovo 47 950,00 Eur piniginę kompensaciją ir bylinėjimosi išlaidas.

3.       Pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su ieškovės ieškiniu, nustatė, kad ieškinio suma viršija 40 000 Eur sumą, todėl sprendė, kad ieškovė ieškinį pareiškė pažeisdama teismingumo taisykles, kadangi toks ieškinys yra teismingas Vilniaus apygardos teismui. Dėl nurodytos priežasties teismas ieškovės ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas), išaiškindamas, kad su ieškiniu ji gali kreiptis į Vilniaus apygardos teismą.

III. Atskirojo skundo argumentai

4.       Ieškovė (apeliantai) L. M. atskiruoju skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį kaip pateiktą pažeidžiant rūšinio teismingumo taisykles ir grąžinti ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

5.       Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pareikštas ieškinys yra turtinio pobūdžio, tokia teismo išvada prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai.

5.2. Ieškinio reikalavimas atidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės priteisiant piniginę kompensaciją negali būti laikomas turtiniu reikalavimu, nulemiančiu teismingumą. Tenkinus ieškinį ieškovės nuosavybė tiesiog transformuotųsi iš nekilnojamojo turto į piniginę išraišką.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

 teisiniai argumentai ir išvados

6.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė.

7.       Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį, kaip neteismingą apylinkės teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8.       Apeliantė teigia, kad ginčas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant piniginę kompensaciją, nėra turtinis, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai darė išvadą, jog ieškinys yra teismingas Vilniaus apygardos teismui.

9.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Teisė naudotis teismine gynyba yra įgyvendinama Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Todėl asmuo, siekiantis savo galimai pažeistų teisių teisminės gynybos, teismui CPK nustatyta tvarka turi pareikšti pareiškimą (ieškinį) (CPK 5 straipsnis 4 dalis). Teismas, spręsdamas ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimą, privalo patikrinti, ar yra pagrindas ieškinį priimti (CPK 137 straipsnio 1 dalis), t.y. teismas turi patikrinti, ar nėra ieškinio atsisakymo priimti pagrindų, numatytų CPK 137 straipsnio 2 dalyje.

10.       CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte yra nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu nustato, kad ieškinys neteismingas tam teismui.

11.       CPK 26 straipsnyje įtvirtinta nuostatas, kad visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus nurodytas CPK 27 ir 28 straipsniuose. Pagal CPK 27 straipsnio 1 punktą apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip 40 000 Eur, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas, ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo. 

12.       Taigi teisingas ieškinio kvalifikavimas (turtinis ar neturtinis) yra teisiškai reikšmingas, nes lemia civilinės bylos teismingumą, o tinkamas šio klausimo išsprendimas lemia ir tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą (CPK 5 straipsnio 1 dalis).

13.       Teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip reiškianti ginčą dėl turto arba ginčą, tiesiogiai susijusį su turtu. Ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi, ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. gerėja ar blogėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-190/2014, 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583-421/2015 ir kt.).

14.       Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog reikalavimas dėl atidalijimo iš bendro turto yra reikalavimas, kuriuo įgyvendinama jau turima nuosavybės teisė į dalį bendrosios nuosavybės teise valdomo turto (turimą nuosavybę bendrojoje dalinėje nuosavybėje), pakeičiant bendrąją dalinę nuosavybę į asmeninę. Reikalavimu dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės neprašoma daugiau nei priklauso bendraturčiui, t. y. šiuo reikalavimu siekiama vien transformuoti bendrąją dalinę į asmeninę nuosavybę. Kadangi šiuo atveju neprašoma ko nors priteisti, nereikalaujama kokios nors papildomos turtinės naudos, įkainuoti tokio teisinio veiksmo CPK 85 straipsnio prasme negalima, todėl toks šalių ginčas, nors tam tikra prasme ir susijęs su turtu, pripažintinas neturtiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2010).

15.       Nagrinėjamu atveju, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama atidalinti ieškovei priklausančią turto dalį iš bendros su atsakovu Š. S. nuosavybės, priteisiant atsakovui Š. S. asmeninės nuosavybės teise ieškovei priklausančią ½ dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir priteisiant iš atsakovo ieškovei 47 950,00 Eur piniginę kompensaciją. Ieškinio reikalavimas dėl turto atidalijimo natūra ir dėl piniginės kompensacijos ieškovei priteisimo yra ieškovės pasirinktas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas, kuriuo bendraturtis nesiekia gauti papildomos turtinės naudos, todėl toks šalių ginčas, nors ir susijęs su turtu, pripažintinas neturtiniu. Taigi sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad ieškovei prašomas atidalijimas tiesioginių turtinių pasekmių nesukeltų, nes ji neįgytų naujo turto, o, ieškinio tenkinimo atveju, tik pasikeistų jos nuosavybės teise turimo turto forma, t. y. įvyktų turimo nekilnojamojo turto transformacija į turtą pinigine išraiška (pinigais).

16.       Pripažinus, kad ieškovės pareikštas ieškinys dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės yra neturtinio pobūdžio, konstatuotina, kad jis yra teismingas apylinkės teismui (CPK 26 straipsnis).

17.       Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės nuostatas, reglamentuojančias ieškinio dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės priėmimo ir teismingumo nustatymo klausimus, dėl to nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinį kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Atskirasis skundas yra pagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartis naikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

        Teismas, vadovaudamasis 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 290-292 str.,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja                                                                                          Jelena Šiškina