Civilinė byla Nr. 2-398-943/2016

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01173-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija

(S)

3.1.18

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 3 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės Tuindeco International B. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1370-390/2015 pagal ieškovės Tuindeco International B. V. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Eko trade“, R. K., tretiesiems asmenims bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Eurodita“, uždarajai akcinei bendrovei „P. V. ir kompanija“ dėl teisių į dizainą pažeidimo, nesąžiningos konkurencijos ir nuostolių atlyginimo bei atsakovų priešieškinį dėl šalių parduodamų sodo namelių dizaino pripažinimo neturinčiu skiriamojo požymio ir tapusiu bendriniu prekybos praktikos objektu.

Teisėja

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Apeliacine tvarka byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
2. Ieškovė Tuindeco International B. V. kreipėsi į teismą, prašydama solidariai iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Eko trade“ ir R. K. priteisti 231 696 Eur nuostolių atlyginimą, uždrausti atsakovams atgaminti, siūlyti ir pateikti prekybai medinius namelius, tapačius ieškovės gaminamiems namelių modeliams: ,,Georg“, ,,Jorgen“, ,,Kris“, ,,Richard“, ,,Ingrid“, ,,Ingrid+aanbouw (Sigrid)“, ,,Halvar“, ,,Vuelle“, ,,Garage Kapschuur“, ,,Speeltoren Tommy“, ,,Engeland“, ,,Sanstrov“, ,,Mika“, ,,Viggo“, ,,Bo“, ,,Kennet met Overkapping“ ir ,,Perlund“ (toliau – ir Medinių namelių modeliai), uždrausti atsakovams publikuoti Medinių namelių modelių nuotraukas ir skaitmenines vizualizacijas savo valdomose interneto svetainėse ir kituose sklaidos kanaluose interneto erdvėje.
3. Ieškovė, siekdama pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimo, prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones: uždrausti atsakovams atgaminti, siūlyti ir pateikti prekybai medinius namelius, tapačius Medinių namelių modeliams, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, taip pat uždrausti atsakovams savo tiesiogiai ir netiesiogiai valdomose interneto svetainėse ir kituose sklaidos kanaluose interneto erdvėje publikuoti šių namelių modelių nuotraukas ir skaitmenines modelių vizualizacijas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
4. Ieškovė nurodė, kad atsakovai neneigia, jog prekiauja nameliais, tapačiais Medinių namelių modeliams. Tokiais veiksmais atsakovai pažeidžia ieškovei priklausančias autoriaus teises. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra pateisinamos ir proporcingos remiantis Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTĮ) 81 straipsnio l dalyje įtvirtintais tikslais. 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Kauno apygardos teismas 2015 m. spalio 29 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
6. Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, jog būtent ji yra ginčo namelių autoriaus turtinių teisių turėtoja. Be to, ieškovė nepateikė įrodymų, kad egzistuoja reali grėsmė, jog atsakovai neįvykdys tikėtina jai palankaus teismo sprendimo. Atsakovė UAB „Eko trade“ pripažįsta, kad yra sustabdžiusi savo veiklą ir neatlieka veiksmų, kurie sudarytų pakankamas prielaidas prevencinių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Atskirajame skunde ieškovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti prašytas laikinąsias apsaugos priemones, priteisti iš atsakovų jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismas neįvertino, kad pagal ATGTĮ 6 straipsnį byloje turėtų būti taikoma autorystės prezumpcija. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad Medinių namelių modelių dizaino autorius yra apeliantės vadovas ir akcininkas, vykdantis veiklą per apeliantę.
2. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas taikė nepagrįstai aukšto lygio įrodinėjimo standartą. Apeliantė ne tik tikėtinai pagrindė savo reikalavimus, bet ir pateikė įrodymų, kad atsakovai veikia kaip šešėliniai Medinių namelių modelių pardavėjai. Teismas, nustatydamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, turėjo taikyti ATGTĮ 81 straipsnį.
8. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovai prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
1. Teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad būtent ji yra ginčo sodo namelių autoriaus turtinių teisių turėtoja. Priešingai, nei teigia apeliantė, teismas taikė tinkamą įrodinėjimo standartą ir ginčo klausimą sprendė įvertinęs visus pateiktus faktinius duomenis.
2. Atsakovai nevykdo jokios veiklos, kuri galėtų pažeisti apeliantės teises ir interesus. Taigi nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios iškreiptų šalių, konkuruojančių toje pačioje rinkoje, interesų pusiausvyrą.

Teisėja

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalį teismas, gavęs prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, gali jį tenkinti tik nustatęs dviejų kumuliatyvaus pobūdžio sąlygų egzistavimą, t. y. tikėtiną pareikštų reikalavimų (ieškinio) pagrįstumą ir grėsmę, kad nesiėmus prašomų priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Neapolis“ prieš UAB „Andajas“, bylos Nr. 2-200-381/2015, ir joje nurodytas kitas teismo nutartis).
10. Aiškindamas / plėtodamas ieškinio preliminaraus pagrįstumo doktrinos (lot. prima facie ar fumus boni juris), kuria grindžiamas ieškinio reikalavimų tikėtino pagrįstumo įvertinimas, turinį, Lietuvos apeliacinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškinys atmetamas, yra ieškinio tikėtiną nepagrįstumą patvirtinanti procesinė aplinkybė. Šios aplinkybės atsiradimas iki klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimo apeliacine tvarka sudaro savarankišką procesinį teisinį pagrindą netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių arba jas panaikinti, jeigu tokias priemones taikė pirmosios instancijos teismas (tarp daugelio šaltinių žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Axis Industries“ prieš UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrą, bylos Nr. e2-312-407/2016, ir joje nurodytas kitas teismo nutartis).
11. Nustatyta, kad Kauno apygardos teismas tarp apeliantės ir atsakovų kilusį ginčą iš esmės išnagrinėjo 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimu, kuriuo apeliantės reikalavimus atmetė kaip nepagrįstus (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
12. Ši aplinkybė patvirtina, kad nėra vienos iš būtinųjų sąlygų apeliantės prašomoms laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Dėl to skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista. Pažymėtina, kad, nepaisant prieš tai nurodyto fakto, atskirojo skundo pagrindai nepatvirtina, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčo klausimą, būtų klaidingai kvalifikavęs jam pateiktus įrodymus.
13. Nors ankstesniuose teismų procesiniuose sprendimuose dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikti išaiškinimai nesaisto laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą nagrinėjančio teismo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB LITGRID prieš UAB „Saurama“, bylos Nr. e2-43-381/2015, ir joje nurodytas kitas teismo nutartis), tačiau tam tikrais atvejais jie gali būti reikšmingi. Prie tokių priskirtinos situacijos, kai ieškovas – nepasikeitus faktinei situacijai – pakartotinai prašo tais pačiais pagrindais taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nors anksčiau toks jo prašymas buvo atmestas kaip nepagrįstas.
14. Apeliantė laikinąsias apsaugos priemones iš esmės tais pačiais pagrindais byloje prašė taikyti ir anksčiau. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartyje, išnagrinėjus atsakovų atskirąjį skundą, konstatuota, kad byloje nėra laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtinų sąlygų, nustatytų CPK 144 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, byloje Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos.
15. Apeliantė, iš naujo prašydama užtikrinti jos pareikšto ieškinio reikalavimų įvykdymą tokiomis pačiomis priemonėmis, nepateikė papildomų įrodymų, kurie nebūtų buvę įvertinti prieš tai, nesuformulavo kokybiškai naujų argumentų. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo nesivadovauti anksčiau byloje priimta Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi ir padaryti priešingą išvadą dėl procesinių prielaidų apeliantės prašymui taikyti buvimo.
16. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam klausimui išspręsti, todėl dėl jų nepasisakoma.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                     Egidija Tamošiūnienė