Administracinė byla Nr. P-91-520/2016

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00294-2015-0

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. rugpjūčio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K. prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-3336-143/2016 pagal pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo ir darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

Pareiškėjas A. K. 2016 m. rugpjūčio 18 d. padavė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A-3336-143/2016, kuriuo prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-3336-143/2016, panaikinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutartį ir priimti naują sprendimą ar nutartį: pareiškėjo skundą tenkinti, panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 24 d. sprendimą, panaikinti atsakovo Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015 m. liepos 7 d. įsakymą Nr. 89-TE-292 ,,Dėl viršilos A. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“, grąžinti pareiškėją į pareigas bei įpareigoti atsakovą Utenos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą išmokėti pareiškėjui vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką.

Pažymėtina, kad šio prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimas nagrinėjamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) normomis, galiojančiomis nuo 2016 m. liepos 1 d., nes pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateiktas jau po to, kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 1–3 d.), t. y. nagrinėjamu atveju taikytinos nuo 2016 m. liepos 1 d. galiojančios ABTĮ nuostatos, reglamentuojančios proceso atnaujinimą.

Administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.). ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad procesas gali būti atnaujinamas esant šiems pagrindams: naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (2 p.); jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį (10 p.); kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą (12 p.). Pagal ABTĮ 159 straipsnio 1 dalį prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienų metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (ABTĮ 159 str. 2 d.). Prašyme dėl proceso atnaujinimo, be kita ko, nurodomos aplinkybės, kuriomis grindžiamas ABTĮ 159 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas (ABTĮ 160 str. 1 d. 6 p.). ABTĮ 161 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą, taip pat priimtą nagrinėti prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko sudaryta teisėjų kolegija. Nagrinėjant prašymo priėmimą, mutatis mutandis vadovaujamasi šio įstatymo 33 straipsniu. Taip pat patikrinama, ar prašymas atitinka šio įstatymo 157, 158, 159 ir 160 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

Pareiškėjas prašyme nurodo, kad jis apie aplinkybes, kurios sudaro administracinės bylos atnaujinimo pagrindą, sužinojo daug vėliau po to, kai gavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutartį, ir atkreipia dėmesį, jog nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties gavimo 2016 m. gegužės 19 d. nėra praėję trys mėnesiai. Pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktuose įtvirtintais pagrindais ir teigia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, priimdamas 2016 m. gegužės 16 d. nutartį, pažeidė materialiosios teisės normas bei nesilaikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. balandžio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P-37-438/2016 yra pažymėjęs, kad nustačius, jog prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis subjektas apie jo nurodomą proceso atnaujinimo pagrindą turėjo sužinoti anksčiau nei jo nurodomas sužinojimo momentas, prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminas turi būti skaičiuojamas ne nuo nurodomo sužinojimo momento, bet nuo turėjimo sužinoti apie nurodomą proceso atnaujinimo pagrindą momento. Šioje nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atkreipė dėmesį, kad jeigu kaip proceso atnaujinimo pagrindas nurodomas padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį, minėtos aplinkybės paaiškėjimo (turėjimo paaiškėti) momentas (taigi, ir trijų mėnesių termino pradžios eiga) paprastai siejamas su sprendimo byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, įsiteisėjimo (pirmosios instancijos teisme) ar paskelbimo (apeliacinės instancijos teismo sprendimo atveju) momentu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad jeigu kaip proceso atnaujinimo pagrindas nurodoma būtinybė užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą, tokios aplinkybės paaiškėjimo momentas paprastai siejamas su baigiamojo teismo procesinio sprendimo toje byloje įsiteisėjimu, nes jau šią dieną asmuo turi galimybę įvertinti baigiamąjį aktą jo atitikimo buvusiai administracinių teismų praktikai aspektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-46-552/2016).

Nustatyta, kad administracinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis buvo paskelbta ir įsiteisėjo 2016 m. gegužės 16 d., o pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą pateiktas 2016 m. rugpjūčio 18 d. Atsižvelgusi į pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą nurodomus proceso atnaujinimo pagrindus (ABTĮ 156 str. 2 d. 10 ir 12 p.) bei aptartą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti skaičiuoti nuo pareiškėjo nurodomos datos, t. y. nuo 2016 m. gegužės 19 d., kai pareiškėjas gavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutartį. Nors pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą tvirtina, kad jis apie aplinkybes, kurios sudaro administracinės bylos atnaujinimo pagrindą, sužinojo daug vėliau po to, kai gavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutartį, tačiau akcentuotina, jog pareiškėjas savo prašymo atnaujinti procesą negrindžia ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, kad naujai paaiškėjo esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, ir dėl to terminas prašymui paduoti turėtų būti skaičiuojamas nuo sužinojimo apie esmines naujai paaiškėjusias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-31-756/2015). Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo argumentai nepaneigia aplinkybės, kad jis 2016 m. gegužės 16 d. turėjo sužinoti apie tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, priimdamas 2016 m. gegužės 16 d. nutartį, pažeidė materialiosios teisės normas bei nesilaikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad prašymas atnaujinti procesą pateiktas praleidus ABTĮ 159 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą. Jokių termino praleidimo priežasčių pareiškėjas nenurodo. Kadangi prašymas dėl praleisto termino atnaujinimo nereiškiamas (teigiama, kad prašymas paduotas nepraleidus ABTĮ 159 straipsnyje numatytų terminų), jo (termino) atnaujinti teismo iniciatyva nėra pagrindo (ABTĮ 66 str. 3 d.), todėl prašymą dėl proceso atnaujinimo atsisakytina priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.). Akcentuotina, kad tokia pozicija atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr. 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-88-624/2016).

ABTĮ 158 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo apmokestinamas 30 Eur dydžio žyminiu mokesčiu. Pagal ABTĮ 33 straipsnio 3 dalį nutartyje atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą) turi būti nurodymas grąžinti žyminį mokestį tais atvejais, kai paduodant skundą (prašymą, pareiškimą) toks mokestis buvo sumokėtas. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas grąžinti pareiškėjui 2016 m. rugpjūčio 18 d. už prašymą atnaujinti procesą sumokėtą 30 Eur žyminį mokestį.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 159 straipsniu ir 161 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a:

Atsisakyti priimti pareiškėjo A. K. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-3336-143/2016 ir kartu su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti pareiškėjui A. K. 30 (trisdešimt) eurų sumokėto žyminio mokesčio (2016 m. rugpjūčio 18 d. įmokos mokėjimo kvitas). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutartis neskundžiama.