Civilinė byla Nr. 2-7388-323/2015
(Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05941-2012-5)
Procesinio sprendimo kategorija 117.1.; 116.8.
(S)

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2015 m. liepos 30 d.
Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė, sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei, dalyvaujant pareiškėjo įgaliotai atstovei R. V., suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovei I. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo A. V. prašymą suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direkcijai, antstolei A. R. Ž. dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo,
nustatė:
pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu, ir prašo teismo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-28 sprendimo vykdymo tvarką, nustatant naują terminą parengti projektinę dokumentaciją. Nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-09-28 sprendimu įpareigojo pareiškėją (atsakovą) per 20 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, numatytus 2010-04-20 savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini), parengiant projektinę dokumentaciją ir gaunant statybą leidžiantį dokumentą, o neįvykdžius šio reikalavimo per nustatytą terminą savo lėšomis per 1 mėnesį likviduoti savavališkos statybos padarinius – išardyti savavališkai perstatytas poilsio pastato patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), dalis ir sutvarkyti statybvietę. Paaiškino, kad įvykdžius teismo sprendimą ir išgriovus padarytus pertvarkymus nukentėtų visi „(duomenys neskelbtini)“ bendrijos, esančios (duomenys neskelbtini) nariai, kadangi būtų sugriautas pareiškėjui nepriklausantis išorinis įėjimas į antrą aukštą, kuriuo naudojasi kiti patalpų savininkai ir prie kurio įrengimo pareiškėjas neprisidėjo. Be to, panaikinus įrengtus įėjimus į pareiškėjo patalpas atitinkamai turėtų būti išgriautos ir kai kurių gyventojų įrengtos patalpos, o pareiškėjas liktų be įėjimo į savo butą, kadangi bendrijos nariai yra pasidaliję bendro naudojimo patalpas, įsirengę atskirus san. mazgus. Laiko, kad teismo sprendimas, įpareigojantis atstatyti į pirminę padėtį padarytus patalpų pertvarkymus, yra neįvykdomas, bei padarytų labai didelę žalą visiems patalpų savininkams, kurie bylos nagrinėjime nedalyvavo. Taip pat nurodė, kad yra pradėta ruošti projektinė dokumentacija, tačiau derinimo darbai dėl nesuprantamų priežasčių yra užsitęsę, pareiškėjas asmeniškai paveikti viso pastato (duomenys neskelbtini) pertvarkymo projekto derinimo darbų neturi galimybės, o parengti ne viso pastato, o tik pareiškėjui priklausančių patalpų projekto Neringos savivaldybės architektūros skyriaus neleista.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriuo prašymo pagrįstumą prašo spręsti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo Kuršių Nerijos nacionalinio parko direkcija pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriuo su prašymu sutinka.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė prašymą palaiko, prašo sprendimo vykdymą atidėti dvejiems metams prašyme išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu. Nurodė, kad viso namo projektinės dokumentacijos, kuri yra parengta, derinimo darbus tvarko naujai išrinktas namo bendrijos pirmininkas R. K., ir pareiškėjas negali įtakoti suderinimo termino. Pažymėjo, kad šiuos derinimo darbus atlikti yra sudėtinga, kadangi name yra daug patalpų savininkų, kai kurie jų išvykę gyventi į užsienį, vienas namo korpusas atsiskyrė, todėl užtruko patalpų perregistravimo darbai. Pareiškėjas bandė asmeniškai susitvarkyti sau priklausančių patalpų dokumentaciją, tačiau Neringos miesto savivaldybėje gavo kategorišką atsakymą, jog derinimui priims tik viso pastato patalpų pertvarkymo projektą, kadangi name yra padalintos bendro naudojimo patalpos, kurios yra parduotos atskiru vienetu. Be to, įvykdyti teismo sprendimą išgriaunant patalpas taip pat negalima, nes tai reikštų, jog reikėtų griauti kitiems asmenims priklausančias patalpas.
Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovė prašymo pagrįstumą prašo spręsti teismo nuožiūra.
Prašymas tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-09-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-8267-769/2012 įpareigojo pareiškėją (atsakovą) per 20 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, numatytus 2010-04-20 savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini), parengiant projektinę dokumentaciją ir gaunant statybą leidžiantį dokumentą, o neįvykdžius šio reikalavimo per nustatytą terminą savo lėšomis per 1 mėnesį likviduoti savavališkos statybos padarinius – išardyti savavališkai perstatytas poilsio pastato patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), dalis ir sutvarkyti statybvietę. Sprendimas įsiteisėjo 2012-10-30, todėl pareiškėjas (atsakovas) iki 2014-06-30 privalėjo įvykdyti teismo sprendime nurodytus įpareigojimus. Pateiktu prašymu pareiškėjas prašo atidėti teismo sprendimo vykdymą dėl susiklosčiusių objektyvių nepalankių aplinkybių jį įvykdyti.
CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje iš nutarčių pabrėžė, kad ši teismo teisė vertintina kaip teisė nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolei, kurią skolininkas įpareigotas įvykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Lengvatinio termino nustatymu siekiama socialiai reikšmingų tikslų, o būtent užtikrinti socialinį teisingumą. Todėl atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo vykdymą galima tada, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-925/2002). Kadangi šio straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti ar išdėstyti tik išimtiniais atvejais. Teismo sprendimo vykdymą galima atidėti ar išdėstyti, kai skolininko padėtis sunki arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti sprendimą. Teismas, priimdamas nutartį atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, turi įsitikinti, kad bus užtikrintas jo įvykdymas ir nebus sumenkintas pats sprendimas bei pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Spręsdamas, ar atidėti (išdėstyti) teismo sprendimo vykdymą, teismas pirmiausia turėtų remtis teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principu.
Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas (atsakovas) per sprendime nustatytą terminą ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas įvykdyti nustatytus įpareigojimus pašalinti savavališkos statybos padarinius, tačiau dėl objektyvių priežasčių nurodytais terminais parengti statinio projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiančius dokumentus pareiškėjui nėra galimybių. Prie prašymo pateikti rašytiniai įrodymai rodo, kad pareiškėjas yra parengęs tik jam priklausančių patalpų name (duomenys neskelbtini), projektinę dokumentaciją. Tačiau iš Neringos savivaldybės administracijos architektūros skyriaus 2014-04-24 rašto Nr. (4.17)V15-974 matyti, kad derinimui turi būti pateiktas viso pastato patalpų pertvarkymo, formuojant atskirus nekilnojamojo turto objektus, projektas, kuriame būtų aiškus visų bendro naudojimo patalpų pasidalijimas tarp bendraturčių, o vien tik pareiškėjo parengta projektinė dokumentacija derinama nebus. Iš šių aplinkybių akivaizdu, jog projektinės dokumentacijos parengimas ir derinimas, statybą pagrindžiančio leidimo gavimas apima eilę procedūrų, kurių įgyvendinimas iš esmės nepriklauso nuo pareiškėjo (atsakovo) valios. Be to, iš pareiškėjo nurodytų aplinkybių matyti, kad teismo sprendimo įvykdymas, išgriaunant padarytus pertvarkymus, reikštų kitiems asmenimis priklausančio turto sugadinimą/sunaikinimą, dėl ko būtų pažeistos šių asmenų teisės ir teisėti interesai, ir dėl ko galėtų kilti eilė kitų teisminių ginčų. Taigi, teismas, įvertinęs sprendimo įpareigojimo pobūdį, suinteresuoto asmens (ieškovės) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, kaip viešąją funkciją atliekančios šalies, interesus, konstatuoja, kad termino atidėjimas užtikrintų teisėtų lūkesčių ir proporcingumo principus ir jų nepažeistų (CK 1.2 straipsnis). Išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu darytina išvada, jog pareiškėjo prašymas yra pagrįstas, todėl tenkintinas, teismo sprendimo vykdymas atidėtinas dvejiems metams (CK 1.5 str., CPK 3 str., 185 str., 284 str.).
Atidėjus teismo sprendimo vykdymą nėra pagrindo palikti galioti taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, todėl jos panaikintinos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284, 290, 291 straipsniais, teismas
n u t a r i a:
prašymą tenkinti.
Atidėti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-28 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-8267-769/2012 įvykdymą dvejiems metams nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-05-08 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - vykdymo veiksmų antstolės A. R. Ž. vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. 0075/15/00233 sustabdymą.
Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto
Teisėja Genovaitė Vaizgėlienė