Administracinė byla Nr. I-2086-189/2012
Proceso Nr. 3-61-3-00282-2012-0
Procesinio sprendimo kategorija 5.; 74.
(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2012 m. balandžio 4 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irenos Paulauskienės, Henriko Sadausko,
sekretoriaujant Daliai Kalantienei,
dalyvaujant pareiškėjos UAB „Kardiolita“ atstovėms I. R., R. B.,
atsakovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovui Donatui Paruliui,
trečiajam suinteresuotam asmeniui V. M.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Kardiolita“ skundą atsakovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai (trečiasis suinteresuotas asmuo V. M.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
pareiškėja su skundu (b. l. 1-2) kreipėsi į teismą prašydama įpareigoti Vilniaus teritorinę ligonių kasą užbaigti administracinę procedūrą įstatymų nustatyta tvarka bei panaikinti 2012-01-09 Vilniaus teritorinės ligonių kasos raštą Nr. 3S-132 (b. l. 8-9).
Nurodė, jog Vilniaus teritorinės ligonių kasos direktorius, remdamasis trečiojo suinteresuoto asmens V. M. prašymu (b. l. 27), 2011-12-21 įsakymu Nr. 1V-605 (b. l. 3) nusprendė įvertinti V. M. sutuoktinei V. M. suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, tinkamumą, medicininių dokumentų pildymo kokybę bei paciento sutikimus dėl paslaugų teikimo. Atliekant tyrimą 2011-12-29 raštu Nr. 3S-6589 (b. l. 4) buvo kreiptasi į UAB „Kardiolita“ su prašymu iki 2012-01-05 pateikti pastabas paruoštam atsakymo projektui (b. l. 5-6). UAB „Kardiolita“ 2012-01-05 rašte Nr. ADK-12-02 (b. l. 7) pateikė pastabas ir išdėstė argumentus. Pažymėjo, jog 2012-01-10 UAB „Kardiolita“ gavo Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2012-01-09 atsakymo kopiją Nr. 3S-132 (b. l. 8-9), adresuotą V. M., tačiau rašte nebuvo atsižvelgta į UAB „Kardiolita“ rašte išdėstytus argumentus. Minėtame rašte buvo išdėstyti argumentai ir buvo nuspręsta, kad pacientė (V. M.) už suteiktas paslaugas mokėjo negrįstai, taip pat nurodyta, jog šio rašto pagrindu V. M. turi teisę reikalauti iš UAB „Kardiolita“ lėšų grąžinimo.
Teigia, kad Vilniaus teritorinė ligonių kasa nagrinėdama asmens skundą bei priimdama sprendimą nesilaikė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) reikalavimų, ko pasėkoje buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas.
Nurodė, jog kaip numatyta VAĮ 34 str. 1 d. Vilniaus teritorinė ligonių kasa skundo pagrindu pradėjo neplaninį patikrinimą, tačiau jo neužbaigė, tuo tarpu UAB „Kardiolita“ per įstatyme nurodytą terminą nėra gavusi jokio dokumento (įsakymo, sprendimo), kuriame būtų nurodyti teisės aktai, kuriais vadovaujantis priimtas administracinės procedūros sprendimas ir nurodyta tokio sprendimo apskundimo tvarka.
Pažymėjo, kad skundžiamas raštas negali būti laikomas administracinės procedūros baigimo sprendimu, nes neatitinka administraciniam aktui keliamų reikalavimų, be to, raštas yra adresuotas skundo teikėjui – V. M., o UAB „Kardiolita“ gavo tik šio atsakymo kopiją. Rašte nėra nurodyti konkretūs teisės aktai, kuriais remiantis buvo vykdoma administracinė procedūra, nėra nurodyti teisės aktai, kuriais grindžiama išvada. Rašto pabaigoje nurodyta apskundimo tvarka (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 41 str.) nėra tiksli, nėra nurodytas apskundimo terminas, be to, nėra aišku, ar ši apskundimo procedūra yra skirta skundo teikėjui, ar UAB „Kardiolita“, ar abiems suinteresuotoms šalims.
Nurodė, jog su paciente V. M. 2011-10-19 buvo pasirašyta Paciento gydymo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-11), kurioje buvo numatyta, kad pacientas sutinka sumokė Klinikai už papildomas susijusias paslaugas (t.y. aukštesnio kokybinio standarto asmens sveikatos priežiūros paslaugas pagal Klinikos patvirtintą standartą A), kurios šalių susitarimu yra įkainuojamos 4000 Lt. Paciento sutarties pagrindu buvo išrašyta sąskaita faktūra, kuri buvo apmokėta (b. l. 12). Pažymėjo, kad pacientė buvo tinkamai informuota apie papildomai teikiamas paslaugas, taip pat buvo informuota, kad bazinė paslauga yra apmokama teritorinės ligonių kasos (Paciento sutarties 4.1 ir 4.2 punktai). Pacientės informuotumą patvirtina parašai, todėl iš Paciento sutarties V. M. žinojo, kad jai bus teikiamos ne bazinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, bet aukštesnio kokybinio standarto paslaugos, už kurias ji pati sutiko papildomai sumokėti.
Nesutiko su atsakovo argumentais, kad Sutartyje dar papildomai turi būti nurodoma, kad pacientui buvo pasiūlyta pasinaudoti bazine asmens sveikatos priežiūros paslauga be papildomų susijusių paslaugų. Šiuo aspektu pažymėjo, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos rašte nėra nurodytas teisinis tokio reikalavimo pagrindas. Be to, prieš pasirašant pacientų gydymo sutartis UAB „Kardiolita“ vadybininkai informuoja apie visas asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo aplinkybes, taip pat apie galimybę gauti tik bazinę paslaugą, o pacientui visada duodamas laisvas pasirinkimas, kokią paslaugą - bazinę ar aukštesnio kokybinio standarto jis nori gauti. Todėl atsakovės teiginys, kad pacientė nebuvo tinkamai informuota yra nepagrįstas jokiu teisės aktu. Taip pat mano, kad Vilniaus teritorinė ligonių kasa nepateikdama administracinio sprendimo UAB „Kardiolita“ atžvilgiu pažeidė VAĮ 34 str. 1 d., t.y. neužbaigė administracinės procedūros (pagal skundą pradėto neplaninio tikrinimo), o teikdama informaciją skundo teikėjui nesilaikė VAĮ nuostatų.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovės prašė skundą patenkinti. Papildomai nurodė, jog nėra aišku kokias pasekmes UAB „Kardiolita“ sukelia atsakovės 2012-01-09 raštas.
Atsakovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa atsiliepimo (b. l. 23-26) argumentais prašė pareiškėjos skundą atmesti, nurodė, jog V. M. 2011-12-19 Vilniaus teritorinei ligonių kasai pateikto rašo forma ir turinys, remiantis VAĮ 2 str. 14 d. yra vertinamas kaip prašymas, o ne skundas ar pranešimas, nes asmuo į Vilniaus teritorinę ligonių kasą kreipėsi ne siekdamas apginti pažeistas teises ar teisėtus interesus, o prašydamas administracinės paslaugos - konsultacijos, prašant suteikti informaciją, ar už jo žmonai V. M. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas gali būti imamas papildomas mokestis.
Nurodė, jog Vilniaus teritorinė ligonių kasa, įgyvendinanti vieną iš Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme 33 str. 11 p. įtvirtintų teritorinių ligonių kasų funkcijų, t. y. pranešti draudžiamiesiems apie teikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, jų teikimo tvarką ir sąlygas, informavo V. M., apie pacientei suteiktų asmens gydymo paslaugų išlaidų kompensavimą. Pažymėjo, jog jei asmens prašymo turinys būtų susijęs su asmens teisių ar interesų pažeidimu, toks kreipimasis būtų įformintas skundo ar pranešimo terminu ir jam būtų taikomos administracinės procedūros taisyklės, įtvirtintos VAĮ III skirsnio normose ir toks kreipimasis priklausytų administracinio ginčo sričiai, t. y. dėl asmens teisių pažeidimo konkretaus viešojo administravimo subjekto veiksmais pagrindu. Todėl šiuo atveju Vilniaus teritorinė ligonių kasa, nagrinėdama piliečio prašymą, vadovavosi VAĮ 15 str. 1 d. 4 p., t. y. asmenų konsultavimas viešojo administravimo subjekto kompetencijos klausimais.
Pažymėjo, jog skundžiamas raštas yra ne privalomo, o rekomendacinio pobūdžio. Šiame rašte jokiam asmeniui nėra suformuluoti privalomi nurodymai, kurie sukeltų asmenų teisinio statuso pasikeitimus. Minėtas raštas nėra individualus administracinis aktas VAĮ prasme. Todėl raštas nėra administracinio ginčo dalykas ir nėra vertinamas teisėtumo, pagrįstumo ar kitų individualiems administraciniams aktams keliamų reikalavimų aspektu. Šiuo atveju teisminio nagrinėjimo dalyku negali būti ginčijamos konsultacijos (išvados) turinys. Šiuo gi atveju pareiškėja nėra viešojo administravimo subjektas, todėl jo atžvilgiu administracinės procedūros inicijavimas, vadovaujantis VAĮ nuostatų normų nustatyta tvarka, nėra galimas. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja piktnaudžiauja teise kreiptis į teismą, žinodama, kad Vilniaus teritorinė ligonių kasa nepažeidė jokių pastarosios teisių ar įstatymų saugomų interesų. Tuo remiantis nurodė, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos raštas negali būti ginčo dalyku, o jo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas nenagrinėtinas administraciniame teisme, nes pareiškėjos atžvilgiu jis nesukelia jokių teisinių padarinių, nėra pažeidžiamos jos teisės ar įstatymų saugomi interesai.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.
Nurodė, jog skundžiamo rašto pagrindu tarp pareiškėjos ir atsakovės nekyla ginčas, nes raštas yra adresuotas trečiajam suinteresuotam asmeniui.
Trečiasis suinteresuotas asmuo V. M. atsiliepime (b. l. 22) nurodė, jog už žmonos gydymą ir operaciją sumokėjo UAB „Kardiolita“ ligoninei 4000 Lt. Gydant žmoną ligoninėje, o taip pat ir laidojant, turėjo nemažai išlaidų, todėl kreipėsi į Vilniaus teritorinę ligonių kasą prašydamas kompensuoti turėtas išlaidas, nes UAB „Kardiolita“ ligoninės reklaminiame leidinyje perskaitė, kad tokias operacijas, esant gydytojo siuntimui, apmoka ligonių kasa.
Remdamasis ligonių kasos rašte (2012-01-09) nurodytomis išvadomis, 2012-01-24 parašė prašymą ligoninės administracijai, prašydamas grąžinti nepagrįstai sumokėtus pinigus. Mano, jog ligonių kasa teisingai ir pagrįstai įvertino ligoninės veiksmus gydant žmoną ir padarė teisingą išvadą. Neabejoja ligonių kasos darbuotojų kompetencijos stoka atliekant panašius patikrinimus.
Teismo posėdžio metu ginčą prašė spręsti teismo nuožiūra.
Byla nutrauktina.
Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2012-01-09 rašto Nr. 3S-132 „Dėl Jūsų prašymo“ teisėtumo ir pagrįstumo, bei dėl įpareigojimo užbaigti administracinę procedūrą pradėtą dėl V. M. medicininių paslaugų gavimo, įstatymų nustatyta tvarka priimant atitinkamą administracinį sprendimą.
Byloje nustatyta, jog trečiasis suinteresuotas asmuo V. M. su 2011-12-09 prašymu (b. l. 27) kreipėsi į Vilniaus teritorinę ligonių kasą prašydamas, jeigu yra pagrindo, kompensuoti širdies operacijos, atliktos jo žmonai V. M., po kurios ji mirė, išlaidas. Vilniaus teritorinė ligonių kasa parengusi 2012-01 Projektą į V. M. 2011-12-09 prašymą „Dėl Jūsų prašymo“ (rašto nuorašas UAB „Kardiolita“ administracijai), kuriame buvo pažymėta, kad patikrinus medicininę dokumentaciją buvo nustatyta, kad pacientei (V. M.) pagal 2011-10-19 gydymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (sudaryta tarp V. M. ir UAB „Kardiolita“ atstovaujančios klientų aptarnavimo vadovės, b. l. 10-11) nebuvo sudaryta galimybė pasirinkti paslaugų gavimą be priemokų (Sutartyje nebuvo nurodyta, kad V. M. būtų pasiūlytas nemokamas paslaugų gavimo variantas), todėl buvo nuspręsta, kad už UAB „Kardiolita“ suteiktas paslaugas V. M. mokėjo nepagrįstai. Rašto Projekte dėl patirtų išlaidų V. M. buvo pasiūlyta kreiptis į UAB „Kardiolita“ administraciją. Projekto nuorašas su 2011-12-29 Vilniaus teritorinės ligonių kasos lydraščiu Nr. 3S-6589 (b. l. 4) susipažinimui buvo išsiųstas UAB „Kardiolita“. UAB „Kardiolita“ 2012-01-05 raštu Nr. ADK-12-02 dėl VTLK parengto atsakymo pacientui (b. l. 7),Vilniaus teritorinę ligonių kasą informavo, jog nesutinka su Projekte išdėstyta pozicija, nes pacientė už jai papildomai teikiamas paslaugas buvo informuota tinkamai. Tai, kad pacientei bus teikiamos ne bazinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, bet aukštesnio kokybinio standarto pasaugos ji žinojo ir už jas ji pati sutiko mokėti. Taip pat pažymėjo, kad pagal sutartinius įsipareigojimus tarp įstaigų ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos nėra numatyta, kokia konkrečiai forma turi būti informuojamas pacientas dėl bazinių paslaugų suteikimo bei papildomų susijusių paslaugų. Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2012-01-09 raštu Nr. 3S-132 „Dėl Jūsų prašymo“ (b. l. 8-9), informavo V. M. apie bendrą pacientų patirtų gydymo išlaidų kompensacijos tvarką, kartu nurodant, jog patikrinus medicininę UAB „Kardiolita“ dokumentaciją buvo nustatyta, kad pacientei pagal 2011-10-19 gydymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo sudaryta galimybė pasirinkti paslaugų gavimą be priemokų. Todėl buvo nuspręsta, kad už UAB „Kardiolita“ suteiktas paslaugas V. M. mokėjo nepagrįstai. Ginčo rašte dėl patirtų išlaidų buvo pasiūlyta kreiptis į UAB „Kardiolita“ administraciją.
Teismo posėdžio metu V. M. pateikė 2012-01-24 prašymą adresuotą UAB „Kardiolita“ dėl 4000 Lt sumos grąžinimo (b. l. 36) ir 2012-01-31 UAB „Kardiolita“ raštą Nr. ADK-12-27 dėl Jūsų prašymo (b. l. 35), kuriuo UAB „Kardiolita“ informavo V. M. apie pastarosios kreipimąsi į teismą su tikslu išsiaiškinti, ar Vilniaus teritorinės ligonių kasos informacija, kuria remiantis V. M. prašo grąžinti 4000 Lt sumą yra teisėta ir pagrįsta.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau –ABTĮ) 3 str. 1 d. yra numatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje.
ABTĮ 5 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas.
Vadovaujantis ABTĮ 22 str. 1 d., skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Pažymėtina, jog administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės gynimo bei, ar šios teisės yra pažeistos asmens nurodytu būdu, teismas nustato tik nagrinėdamas bylą iš esmės. Tokiu būdu įstatyme yra įtvirtinta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą, suvokiant apie teisių ir pareigų pažeidimą.
Analizuojant paminėtas teisės normas darytina išvada, jog vadovaujantis ABTĮ 22 str. 1 d., ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus).
Teismas imasi nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto panaikinimo, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-03-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-483/2010, 2010-03-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-511/2010, 2010-06-11 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-822-354/2010, 2010-06-23 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-442-323/2010, 2010-06-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-875/2010 ir kt.) (ABTĮ 13 str., Teismų įstatymo 33 str. 4 d.).
Įvertinusi pareiškėjos skundžiamo 2012-01-09 rašto Nr. 3S-132 turinį, konstatuotina, jog pirmiausia, sprendimas yra adresuotas ne pareiškėjui, bet V. M. o UAB „Kardiolita“ buvo išsiųstas tik rašto nuorašas. Antra, iš rašto turinio matyti, jog jame yra suformuluotas tik informatyvaus pobūdžio atsakymas V. M. į jo 2011-12-09 prašymą, kartu išaiškinant gydimo išlaidų bendrą kompensacijos tvarką bei nurodant, jog įvertinus UAB „Kardiolita“ medicininę dokumentaciją (b.l. 14) buvo nuspręsta, kad už suteiktas paslaugas pacientė (V. M.) mokėjo nepagrįstai. Trečia, akivaizdu, kad skundžiamas raštas nesukėlė UAB „Kardiolita“ jokių pareigų bei nesuvaržė pastarosios teisių, kadangi rašte nėra nurodyta jokių imperatyvių įpareigojimų UAB „Kardiolita“ atlikti tam tikrus veiksmus, o yra apsiribota tik tam tikrų aplinkybių, susijusių su V. M. suteiktų mokamų medicininių paslaugų (pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)), gavimu. Todėl, sprendžiant, kad raštas yra tik informatyvaus pobūdžio, kuris negali sukelti ir nesukelia pareiškėjai jokių teisinių pasekmių, dėl šios priežasties šis raštas neturėtų būti skundžiamas administraciniam teismui. Iš to seka, jog teisinių pasekmių nebuvimas reiškia, kad ginčo iš esmės nėra, o nesant ginčo, nėra ir bylos nagrinėjimo dalyko.
Teisines pasekmes pareiškėjai galėtų sukelti V. M. 2012-01-24 prašymo adresuoto UAB „Kardiolita“ išsprendimas. Nusprendus, kad skundžiamu raštu tik buvo atsakytą į V. M. paklausimą, t. y. suteikiant informacinio pobūdžio informaciją, laikytina, kad asmens prašymo aplinkybių tikrinimo procedūra yra užbaigta, todėl nėra įstatyminio pagrindo pareiškėjos reikalavimui įpareigoti Vilniaus teritorinę ligonių kasą užbaigti pareiškėjos įvardintą administracinę procedūrą dėl aplinkybių susijusių su V. M. suteiktų medicininių paslaugų gavimu.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007-10-04 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-16-420/2007 yra pažymėjęs, kad, vadovaujantis ABTĮ 22 str. 1 dalimi, ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-06-13 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-575-860/2011 taip pat yra konstatavęs, kad, nustačius, jog ginčijamas teisės aktas pareiškėjui nesukelia konkrečių materialinių teisinių pasekmių, administracinė byla turi būti nutraukta, remiantis ABTĮ 101 str. 1 punktu.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2012-01-09 raštas – atsakymas Nr. 3S-123 yra tik informacinio pobūdžio raštas, kuris šiuo atveju pagal savo pobūdį pareiškėjai nesukelia teisinių pasekmių, todėl jis negali būti priskirtas prie aktų, kurie yra ginčo administraciniame teisme dalykas.
Iš bylos medžiagos darytina išvada, kad pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama panaikinti raštą - atsakymą, kuris jai nesukelia jokių teisinių pasekmių, todėl dėl šios priežasties byla nutrauktina ABTĮ 101 str. 1 p. pagrindu, t. y. ši byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.
Teismui konstatavus, kad administracinė byla turi būti nutrauktina dėl jos nepriskirtinumo administracinių teismų kompetencijai, teismas privalo nurodyti, į kurią instituciją pareiškėja turėtų kreiptis (ABTĮ 102 str. 1 dalis). Pažymėtina, kad pareiškėjos UAB „Kardiolita“ skunde išdėstytas reikalavimas negali būti pareikštas teismui, nes raštas, kurį prašoma panaikinti, pareiškėjai nesukelia teisinių pasekmių, todėl darytina išvada, kad UAB „Kardiolita“ nėra teisinio pagrindo kreiptis su minėtu reikalavimu ir į kitas institucijas.
Pareiškėjai išaiškintina ABTĮ 102 str. 3 d. nuostata, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 d. 1 p., 102 str., 148 str.,
n u t a r ė :
administracinę bylą Nr. I-2086-189/2012 pagal pareiškėjos UAB „Kardiolita“ skundą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2012-01-09 rašto Nr. 3S-132 „Dėl Jūsų prašymo“, nutraukti.
Pareiškėjai išaiškinti, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
Nutartis per septynias dienas nuo paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą
Teisėjai Bronius Januška
Irena Paulauskienė
Henrikas Sadauskas