Civilinė byla Nr. e2A-365-790/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01765-2018-5
Procesinio sprendimo kategorija 3.5.2
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gegužės 26 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Artūro Driuko ir Astos Radzevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „GJ baldai“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „GJ baldai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Marių kooperatyvas“ dėl nekilnojamojo turto perleidimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Idea In“ ieškinį atsakovėms bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „GJ baldai“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Marių kooperatyvas“ dėl nekilnojamojo turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, antstolė N. Š.-S., kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiu atsakovių bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau –ir BUAB) „GJ baldai“ ir UAB „Marių kooperatyvas“ 2018 m. rugsėjo 18 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 0033/15/02085 (toliau – aktas) nuo jo sudarymo momento ir taikyti restituciją – grąžinti BUAB „GJ baldai“ nekilnojamąjį turtą: pastatą – administracinį pastatą (unikalus Nr. 7995-0000-1014), pastatą – garažą (unikalus Nr. 7995-0000-1028), pastatą – sandėlį (unikalus Nr. 7995-0000-1030), kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius (unikalus Nr. 7995-0000-1041), esančius Vytauto g. 2, Trakuose (toliau– turtas).
2. Ieškovė nurodė, kad antstolė N. Š.-S. 2018 m. liepos 24 d. priėmė patvarkymą laikyti BUAB „GJ baldai“ turto pirmąsias varžytynes neįvykusiomis, nes jas laimėjusi pirkėja UAB „Idea In“ per nustatytą terminą nesumokėjo turto kainos. Ginčijamu 2018 m. rugsėjo 18 d. aktu turtas buvo perleistas atsakovei UAB „Marių kooperatyvas“. Ieškovės vertinimu, šis sandoris pažeidžia jos ir kitų BUAB „GJ baldai“ kreditorių teises, nes buvo sudarytas siekiant neteisėtai prieš iškeliant BUAB „GJ baldai“ bankroto bylą pašalinti turtą iš bendros turto masės ir tokiu būdu apsunkinti jai galimybę atsiskaityti su visais kreditoriais. Turtas buvo perleistas teismui priėmus pareiškimą iškelti BUAB „GJ baldai“ bankroto bylą, esant įregistruotoms laikinosioms apsaugos priemonėms. Ieškovė prašė panaikinti sandorį vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsniu (actio Pauliana, liet. Pauliano ieškinys).
3. BUAB „GJ baldai“ bankroto administratorė UAB Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras sutiko su ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškiniu ir, atsižvelgdama į tai, kad ieškiniu yra ginamos visų BUAB „GJ baldai“ kreditorių teisės, prašė pakeisti jos procesinę padėtį. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartimi BUAB „GJ baldai“ procesinė padėtis pakeista į ieškovės.
4. Ieškovė UAB „Idea In“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti aktą negaliojančiu nuo jo sudarymo momento ir taikyti restituciją – grąžinti BUAB „GJ baldai“ turtą, o UAB „Marių kooperatyvas“ – už jį sumokėtus pinigus.
5. Ieškovė nurodė, kad ji laimėjo pirmąsias varžytynes dėl BUAB „GJ baldai“ priklausančių 5969/10000 turto dalių, pasiūliusi už jas 550 277 Eur. Ieškovė sumokėjo 27 680 Eur varžytynių dalyvės įmoką ir pateikė antstolei prašymą atidėti terminą sumokėti likusią kainos dalį iki tol, kol bus išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-26790-964/2018 ir Nr. e2YT-27155-1080/2017, kuriose keliami klausimai dėl turto priklausomybės ir įkeitimo teisėtumo. Antstolė netenkino ieškovės prašymo, todėl ieškovė pateikė skundus dėl antstolės atsisakymo pratęsti terminą sumokėti likusią turto kainą ir dėl varžytynių pripažinimo neįvykusiomis. Jeigu šie ginčai būtų išspręsti ieškovės naudai, ji galėtų įgyvendinti savo teises į turtą, tačiau aktu turtas yra perleistas kitam asmeniui. Skolininkė BUAB „GJ baldai“, hipotekos kreditorė kredito unija (toliau – KU) „Mėmelio taupomoji kasa“ ir pirkėja UAB „Marių kooperatyvas“ yra susijusios per savo valdymo organus, o ginčijamas sandoris sudarytas siekiant parduoti turtą už mažesnę kainą – hipotekos kreditorei atsisakius perimti turtą už varžytynėse pasiūlytą kainą, skolininkės pasiūlyta pirkėja jį įgijo už pradinę turto pardavimo kainą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 27 d. sprendimu ieškinius atmetė.
7. Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 19 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo BUAB „GJ baldai“ priklausantį turtą, sustabdė paskelbtas turto ir žemės sklypo nuomos teisės varžytynes, išieškojimą ir lėšų paskirstymą pagal teismų ir kitų institucijų sprendimus ir vykdomuosius dokumentus. KU „Mėmelio taupomoji kasa“ pateikus atskirąjį skundą, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartimi laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos. UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pakartotinai pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti turto pardavimo iš varžytynių akto, kuriuo, įvykus varžytynėms,turėjo būti perleistas turtas ir žemės sklypo nuomos teisė, pasirašymą, kadangi turto perleidimo kaina yra per maža. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartimi prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo atmestas. Teismas nurodė, kad suinteresuoti asmenys, manydami, jog turtas yra realizuojamas pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatas, turėjo galimybę ginčyti nustatytą turto pardavimo kainą. Ieškovė nenurodė jokių priežasčių, kodėl varžytynių metu jos neginčijo.
8. Teismas vertino, kad nutartimi, kuria BUAB „GJ baldai“ buvo iškelta bankroto byla, pritaikytas turto areštas nesudarė pagrindo antstolei sustabdyti įkeisto turto pardavimo, be kita ko, ir jo pardavimo skolininkės pasiūlytai pirkėjai, nes 2018 m. birželio 20 d. skubiai vykdytina nutartimi laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos. Teismas taip pat nurodė, kad pagal kasacinio teismo praktiką, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 3 dalis taikoma ir išieškojimo veiksmai stabdomi tik tada, kai nėra ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų, t. y. apie turto pardavimą nėra paskelbta iki bankroto bylos iškėlimo. Nagrinėjamu atveju ši sąlyga buvo įvykdyta.
9. Teismas nurodė, kad reikalavimai, pareikšti remiantis CK 6.66 straipsniu, negali būti tenkinami. Turtą pardavė ne pati skolininkė BUAB „GJ baldai“, jis buvo realizuotas vykdymo procese. Tai, kad skolininkė pasiūlė pirkėją, nereiškia, jog ji išreiškė valią parduoti turtą, nes turtu disponavo ne ji, o antstolė. Nepareiškus reikalavimo pripažinti neteisėtais antstolės veiksmus, aktas negali būti panaikintas. Aplinkybė, kad turtas buvo parduotas už per mažą kainą, net ir tuo atveju, jei ji būtų įrodyta, nesudarytų pagrindo tenkinti ieškinį,grindžiamą CK 6.66 straipsniu, nes skolininkės turtas privalėjo būti perleistas – turtas buvo parduodamas priverstine tvarka pagal Klaipėdos miesto 2 notarų biuro išduotą vykdomąjį įrašą.
10. Teismas pažymėjo, kad ieškovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ yra įgijusi iš UAB „Darval“ 1 636,60 Eur reikalavimą BUAB „GJ baldai“ atžvilgiu. Šis reikalavimas yra patvirtintas bankroto byloje. Reikšdama ieškinį, ieškovė neturėjo neginčijamų kreditorinių reikalavimų, tačiau ji teigė turinti 13 819,65 Eur ir 518 599,35 Eur reikalavimus BUAB „GJ baldai“. Ieškinys buvo priimtas pagrįstai, nes pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį, asmuo turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta jo ginčijama teisė.
11. Teismo vertinimu, tai, kad antstolė netenkino ieškovės UAB „Idea In“ prašymo atidėti terminą sumokėti likusią turto kainą, nesudaro pagrindo panaikinti aktą. UAB „Idea In“ apskundė teismui antstolės veiksmus, tačiau skundas buvo atmestas. Vadovaudamasis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nutartimi byloje Nr. 2VT-35036-905/2018 ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartimi byloje Nr. 2S-2875-450/2018, teismas konstatavo, kad UAB „Idea In“ neįrodė, jog vykdymo procese buvo pažeista jos teisė įgyti turtą. Aktas nepažeidė ieškovės, kaip buvusios varžytynių dalyvės, teisių, todėl jos reikalavimai atmestini.
12. Teismas nurodė, kad jis nevertins, ar turtas buvo parduotas už rinkos kainą, nes ieškiniai nėra grindžiami šia aplinkybe. Aplinkybės, kad BUAB „GJ baldai“, KU „Mėmelio taupomoji kasa“ ir UAB „Marių kooperatyvas“ galimai yra susijusios, o ginčijamas sandoris sudarytas siekiant pridengti jų tikruosius ketinimus turtą parduoti už mažesnę kainą, nesudaro pagrindo panaikinti aktą. Juridinių asmenų sąsajos nepatvirtina, kad antstolio surašytas aktas neatitinka vykdymo procese keliamų reikalavimų ar kad jis buvo priimtas neteisėtai.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
13. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 27 d. sprendimą – panaikinti sprendimo dalį, kuria teismas atmetė ieškovių UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir BUAB „GJ baldai“ ieškinį, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
13.1. Teismas nevertino visų actio Pauliana instituto taikymo sąlygų. Teismas tik pagrįstai nurodė, kad UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ – tai BUAB „GJ baldai“ kreditorė, todėl ji turi teisę reikšti ieškinį, ir nepagrįstai konstatavo, kad sandoris privalėjo būti sudarytas.
13.2. Byloje yra įrodytas kreditorių teisių pažeidimas, kaip actio Pauliana sąlyga. Teismo 2018 m. liepos 26 d. nutartimi BUAB „GJ baldai“ buvo iškelta bankroto byla, o 2018 m. spalio 11 d. nutartimi ši nutartis palikta nepakeista. Kai buvo surašytas aktas, BUAB „GJ baldai“ jau buvo nemoki. Kreditorių teisės buvo pažeistos, nes turtas buvo perleistas už mažesnę kainą, nei jo reali vertė. UAB „Idea In“ varžytynėse pasiūlyta kaina labiau atitiko realią turo kainą nei akte nurodyta suma. BUAB „GJ baldai“ neteko apie 200 000 Eur, kurie galėjo būti panaudoti atsiskaitant su kreditoriais.
13.3. Tuo metu, kai buvo surašytas aktas, BUAB „GJ baldai“ jau buvo keliama bankroto byla, o UAB „Marių kooperatyvas“, nors ir nedalyvavo joje, turėjo šią aplinkybę žinoti. Jai turėjo būti žinoma informacija apie BUAB „GJ baldai“ finansinę padėtį ir už turtą varžytynėse pasiūlytą kainą, nes ji per savo valdymo organus yra susijusi su KU „Mėmelio taupomoji kasa“. Pastaroji bendrovė galėjo perimti turtą už varžytynėse nurodytą kainą, tačiau turtą už daug mažesnę kainą perėmė su ja susijusi atsakovė.
13.4. Teismas nepagrįstai nurodė, kad skolininkė privalėjo sudaryti sandorį. Ginčijamo akto sudarymo metu buvo vykdomas išieškojimas iš BUAB „GJ baldai“ turto hipotekos kreditorės KU „Mėmelio taupomoji kasa“ naudai. Varžytynių laimėtoja buvo paskelbta UAB „Idea In“, pasiūliusi 550 277 Eur kainą. UAB „Idea In“ laiku nesumokėjo už turtą, todėl antstolė paskelbė varžytynes neįvykusiomis ir pasiūlė hipotekos kreditorei pasiimti turtą už varžytynėse pasiūlytą kainą. Hipotekos kreditorei atsisakius pasiūlymo, BUAB „GJ baldai“ pasiūlė turtą parduoti UAB „Marių kooperatyvas“ už 340 000 Eur. Įstatyme nėra nustatyta, kad skolininkas privalo pasiūlyti turto pirkėją, todėl šiuo atveju nebuvo pareigos surašyti aktą.
13.5. ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies išimtis negalėjo būti taikoma, nes neįvykus pirmosioms varžytynėms turto pardavimo procedūra pasibaigė. Turtas negalėjo būti perduotas skolininkės pasiūlytai pirkėjai CPK 704 straipsnyje nustatyta tvarka, nes skolininkė pasiūlė pirkėją jau po to, kai varžytynės buvo paskelbtos neįvykusiomis, o pagal šią nuostatą pirkėjas gali būti siūlomas iki varžytynių.
14. Apeliaciniame skunde ieškovė BUAB „GJ baldai“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 27 d. sprendimą ir ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
14.1. Kai bankrutuojančios bendrovės sandorį ar turto pardavimo varžytynėse aktą ginčija jos bankroto administratorius, įgyvendinantis ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalyje nustatytas pareigas, jo reikalavimas negali būti atmestas vien dėl to, kad vykdymo procese nebuvo ginčijami atitinkami antstolio veiksmai.
14.2. Nors ieškovė UAB „Idea In“, ginčydama aktą, rėmėsi CPK 602 straipsniu, o ieškovė BUAB „GJ baldai“ pritarė, kad aktas turi būti įvertintas šios nuostatos kontekste, teismas, pažeisdamas CPK 2 ir 270 straipsnius, nevertino akto teisėtumo šiuo pagrindu. BUAB „GJ baldai“ yra bankrutuojanti, bankroto procesas susijęs su viešuoju interesu, todėl teismas turėjo pareigą ex officio (pagal pareigas) patikrinti, ar aktas neturi būti panaikintas vadovaujantis CPK 602 straipsniu.
14.3. Tai, kad sandorio sudarymo metu nėra išreiškiama skolininko valia, nėra teisiškai reikšminga taikant actio Pauliana institutą, nes šiuo pagrindu yra naikinami ir vienašaliai sandoriai. Kita vertus, teismas nepagrįstai nurodė, kad sudarant aktą nebuvo išreikšta BUAB „GJ baldai“ valia. Pagal CPK skolininkei yra paliekama diskrecija nuspręsti, inicijuoti ar ne turto realizavimą parduodant jį skolininko pasiūlytam pirkėjui. Jeigu BUAB „GJ baldai“ neišreikštų valios pasiūlyti pirkėją, vykdymo procesas būtų pasibaigęs ir turtas būtų realizuotas ĮBĮ nustatyta tvarka. Aktas įtvirtina BUAB „GJ baldai“ ir jos pasiūlytos pirkėjos sandorį dėl turto pardavimo, sudarytą pagal specialias procedūras.
14.4. Teismas vertino, kad aktas negali būti pripažintas negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu, tačiau aptarė dalį actio Pauliana taikymo sąlygų. Teismas turėjo konstatuoti, kad egzistuoja visos actio Pauliana sąlygos:
14.4.1. Patvirtinta BUAB „GJ baldai“ kreditorių finansinių reikalavimų suma sudaro 24 800,85 Eur. Ši suma gali padidėti dar bent 890 255,20 Eur. Visi esami ir galimi reikalavimai susidarė prieš surašant aktą.
14.4.2. BUAB „GJ baldai“sandorio sudarymo metu buvo nemoki. Sudarius sandorį buvo pažeisti jos kreditorių interesai. Turto varžytynės buvo vykdomos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl nebuvo sudaryta galimybė parduoti jį už didžiausią kainą. Turtas buvo perleistas už 346 000 Eur, tačiau ši kaina neatspindi jo realios vertės, nes pirmųjų varžytynių laimėtoja už turtą pasiūlė 550 277 Eur, o 2013 m. spalio 3 d. sudarant hipotekos sandorį turto vertė sudarė 857 275,25 Eur. Nors akte nurodytos sumos užteko hipotekos kreditorės KU „Mėmelio taupomoji kasa“ reikalavimams patenkinti, kitų kreditorių interesai buvo pažeisti. Teismas nevertino turto vertės, tačiau ši aplinkybė yra svarbi sprendžiant dėl kreditorių teisių pažeidimo.
14.4.3. BUAB „GJ baldai“ teikė hipotekos kreditorei KU „Mėmelio taupomoji kasa“ informaciją apie savo veiklą ir finansinę padėtį. KU „Mėmelio taupomoji kasa“ ir turto pirkėja UAB „Marių kooperatyvas“ yra susijusios (aktą UAB „Marių kooperatyvas“ vardu pasirašė projektų vadovas, kuris taip pat yra KU „Mėmelio taupomoji kasa“ valdybos narys ir valdybos pirmininkas; buvęs UAB „Marių kooperatyvas“ vadovas yra KU „Mėmelio taupomoji kasa“ valdybos narys; kai kurie pastarųjų bendrovių rekvizitai (adresai, fakso ir telefono numeriai) sutampa). Tai reiškia, kad UAB „Marių kooperatyvas“ buvo žinoma, kokia buvo BUAB „GJ baldai“ būklė akto surašymo metu ir kokia turto kaina buvo pasiūlyta varžytynėse. KU „Mėmelio taupomoji kasa“, perimdama turtą už varžytynėse pasiūlytą kainą, turėtų papildomai sumokėti apie 200 000 Eur. Tačiau ji atsisakė perimti turtą ir sumokėti kainų skirtumą, o su ja susijusi atsakovė turtą įgijo už daug mažesnę kainą. Tai rodo, kad aktu buvo pažeistos BUAB „GJ baldai“ kreditorių teisės ir kad UAB „Marių kooperatyvas“ buvo nesąžininga.
14.4.4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė turėjo sudaryti ginčijamą sandorį. Vykdomojoje byloje nebuvo surašyta jokių privalomojo pobūdžio aktų, pavyzdžiui, turtas nebuvo parduotas iš varžytynių. Ieškovė pasinaudojo CPK 704 straipsnio 1 dalimi, kuri suteikia skolininkei teisę, o ne pareigą, pasiūlyti turto pirkėją. Aktas buvo surašytas ne dėl to, kad egzistavo prievolė jį surašyti, o dėl to, kad skolininkė inicijavo turto perleidimą jos pasiūlytai pirkėjai.
14.5. Antstolei paskelbus pirmąsias varžytynes neįvykusiomis ir KU „Mėmelio taupomoji kasa“ atsisakius perimti turtą, visi veiksmai vykdomojoje byloje turėjo būti sustabdyti, nes turto pardavimas, kaip jis suprantamas ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalyje, buvo užbaigtas. Pirkėjo pasiūlymas CPK 704 straipsnio pagrindu nėra neatsiejamai susijęs su pirmosiomis varžytynėmis ir negali būti laikomas tęstiniu pirmųjų varžytynių veiksmu, kuris galėtų būti tęsiamas iškėlus bankroto bylą. Antstolė pinigus už turtą gavo ne pardavusi jį iš varžytynių, bet perdavusi skolininkės pasiūlytai pirkėjai, nors pagal aptariamą ĮBĮ straipsnį išimtis taikoma tik varžytynėse parduodamam turtui. Ji netaikoma kitaip vykdymo procese realizuotam turtui. CPK 704 straipsnio 1 dalyje skolininkui yra suteikta teisė pasiūlyti pirkėją tik iki tol, kol bus paskelbtos varžytynės, o BUAB „GJ baldai“ pasiūlė pirkėją po to, kai pirmosios varžytynės buvo paskelbtos neįvykusiomis.
15. Atsiliepime į ieškovės BUAB „GJ baldai“ apeliacinį skundą ieškovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, atsižvelgdama į tai, kad BUAB „GJ baldai“ apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija iš esmės sutampa su jos pozicija, prašo apeliacinį skundą tenkinti.
16. Atsiliepime į ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinį skundą ieškovė BUAB „GJ baldai“ prašo apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepime ieškovė remiasi iš esmės analogiškomis aplinkybėmis ir argumentais, kaip savo apeliaciniame skunde.
17. Atsiliepimuose į ieškovių apeliacinius skundus ieškovė UAB „Idea In“ prašo juos patenkinti. Ieškovė sutinka, kad BUAB „GJ baldai“ bankroto administratorė nedalyvavo vykdymo procese ir neturėjo galimybės ginčyti antstolės sprendimų, todėl tokią galimybę ji gali realizuoti šioje byloje; kad teismas nepagrįstai nevertino ginčijamo akto pagal CPK 602 straipsnį; kad aktas gali būti ginčijamas vadovaujantis CK 6.66 straipsniu ir šiuo atveju egzistuoja visos actio Pauliana tenkinimo sąlygos; kad teismas netinkamai aiškino ir taikė ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalį, nes turto pardavimas iš varžytynių ir jo perleidimas skolininko pasiūlytam pirkėjui – tai savarankiški turto realizavimo būdai, ir antstolė, pripažinusi pirmąsias varžytynes neįvykusiomis, neturėjo teisės realizuoti turtą kitais CPK nustatytais būdais; kad teismas pažeidė CPK 704 straipsnio 1 dalį, nes turtas buvo perleistas skolininkės pasiūlytai pirkėjai po to, kai pasibaigė įstatyme nustatytas konkrečiu įvykiu (varžytynių paskelbimu) apibrėžtas terminas.
18. Atsiliepimuose į ieškovių apeliacinius skundus atsakovė UAB „Marių kooperatyvas“ prašo skundų netenkinti. Atsiliepimuose nurodomi tokie argumentai:
18.1. BUAB „GJ baldai“ bankroto administratorės pozicija dėl byloje keliamų klausimų yra nenuosekli. Iš pradžių ji savanoriškai paskirstė lėšas, gautas pardavus turtą, ir pervedė KU „Mėmelio taupomoji kasa“ 320 472,28 Eur, o vėliau, praėjus mažiau nei mėnesiui, prisidėjo prie ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinio, nurodydama, kad pardavus turtą tariamai buvo pažeistos kreditorių teisės.
18.2. BUAB „GJ baldai“ teiginiai, esą ji laikėsi pozicijos, kad teismas turėjo pareigą įvertinti akto teisėtumą CPK 602 straipsnio pagrindu, yra klaidingi. BUAB „GJ baldai“ prisidėjo prie UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinio, pareikšto pagal CK 6.66 straipsnį, ir nesutiko su UAB „Idea In“ ieškiniu, grindžiamu CPK 602 straipsniu. Ieškovė net apeliaciniame skunde neįrodinėja, kokių konkrečių CPK 602 straipsnio sąlygų neatitiko ginčijamas sandoris. Teismas neturėjo pareigos savo iniciatyva vertinti, ar aktas turi būti panaikintas šiuo pagrindu, nes nagrinėjama byla nėra bankroto byla ir joje galioja rungimosi principas.
18.3. UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, pareikšdama ieškinį, neturėjo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės BUAB „GJ baldai“, ji siekė apginti ginčijamą teisę. Neabejotiną ir galiojantį, bankroto byloje patvirtintą 1 636,60 Eur reikalavimą ieškovė įgijo bylos nagrinėjimo metu sudariusi reikalavimo perleidimo sutartį su UAB „Darval“. Tokiu būdu ieškovė tikėjosi formaliai pagrįsti actio Pauliana sąlygas. Buvusi kreditorė UAB „Darval“ dalyvavo išieškojimo procese, tačiau jokių pretenzijų nereiškė.
18.4. Teismas pagrįstai nustatė, kad BUAB „GJ baldai“ turtas privalėjo būti perleistas. Turtas buvo perleistas ne šalių sudarytu sandoriu, bet vykdant priverstinį turto realizavimą. BUAB „GJ baldai“ įgyvendino procesinę teisę siūlyti realizuojamo turto pirkėją, o ne teisę savo nuožiūra sudaryti turto pardavimo sandorį.
18.5. Perleidus turtą nebuvo pažeisti BUAB „GJ baldai“ kreditorių interesai. BUAB „GJ baldai“ nurodė, kad jos bankroto byloje patvirtinti ir nepadengti kreditoriniai reikalavimai sudaro 24 800,85 Eur. Jiems patenkinti užteks UAB „Idea In“ sumokėto 27 680 Eur varžytynių dalyvės mokesčio. Teiginiai apie prarastą galimybę patenkinti visų kreditorių (net ir tų, kurių reikalavimai nėra patvirtinti) reikalavimus yra hipotetinio pobūdžio. UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ reikalavimai nebuvo patenkinti ne dėl to, kad ginčijamas sandoris neatitiko kreditorių interesų, bet dėl to, kad jos reikalavimai buvo ginčijami. Turtas buvo įkeistas antriniu įkeitimu KU „Vilniaus taupomoji kasa“, todėl pardavus jį už didesnę kainą, suma, likusi patenkinus KU „Mėmelio taupomoji kasa“ reikalavimus, būtų pirmiausia panaudota antrosios eilės hipotekos kreditorės KU „Vilniaus taupomoji kasa“ reikalavimams patenkinti ir tik po to būtų tenkinami kitų kreditorių reikalavimai.
18.6. Ieškovė neįrodė, kad turtas buvo parduotas už per mažą kainą. Prieš nustatant pradinę turto kainą, buvo atliktas turto vertinimas ir buvo nustatyta, kad jo vertė yra 346 000 Eur. Ieškovės neginčijo šios turto vertės ir nepateikė įrodymų, kad vertinimo išvada yra nepatikima. Tai, kad prieš 5 metus turtas buvo įvertintas 857 275,25 Eur, nereiškia, jog jo vertė nepakito. Aplinkybė, kad UAB „Idea In“ varžytynėse už turtą pasiūlė 550 277 Eur, taip pat neįrodo jo tikrosios vertės, nes UAB „Idea In“ neatsiskaitė už turtą. UAB „Idea In“ taiko praktiką, kai laimėjusi varžytynes nesumoka pasiūlytos kainos ir tokiu būdu vilkina išieškojimą iš susijusių įmonių turto, todėl ji gali būti vertinama kaip nesąžininga civilinės apyvartos dalyvė, o jo pasiūlyta kaina – kaip neprotinga.
18.7. Atsakovė neturėjo pagrindo manyti, kad turto įgijimas priverstinio vykdymo procese už turto vertintojų nustatytą kainą galėtų pažeisti BUAB „GJ baldai“ ir (ar) jos kreditorių interesus, juo labiau kad BUAB „GJ baldai“ bankroto administratorė neskundė antstolės veiksmų, bet užbaigė procedūrą ir paskirstė už turtą gautas lėšas. Teiginiai, kad UAB „Marių kooperatyvas“ ir KU „Mėmelio taupomoji kasa“ yra susijusios per valdymo organus, neatitinka tikrovės. Kita vertus, net ir nustačius, kad turto pirkėja ir hipotekos kreditorė yra susijusios, tai nereiškia, kad antstolės surašytas aktas yra neteisėtas. Ieškovės neįrodė, kad sandorio šalys – antstolė ir UAB „Marių kooperatyvas“ – buvo nesąžiningos. Nepaneigus antstolės veiksmų teisėtumo, nėra pagrindo laikyti neteisėtu vykdymo procese sudarytą turto realizavimo sandorį.
18.8. Teiginiai, kad ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta išimtis galioja vien tik varžytynių procesui ir kad antstolė šiuo atveju turėjo sustabdyti išieškojimo veiksmus, prieštarauja teismų praktikai. CPK 704 straipsnyje nėra nurodyta, iki pirmųjų, pakartotinių ar antrųjų varžytynių skolininkas gali pasiūlyti turto pirkėją. Pagal šią nuostatą, vykdant turto pardavimą skolininko pasiūlytam pirkėjui neturi vykti turto varžytynės.
18.9. Reikalavimas taikyti restituciją yra nesąžiningas. Tenkinus ieškinį, UAB „Marių kooperatyvas“ turėtų grąžinti turtą BUAB „GJ baldai“, o ji turėtų grąžinti atsakovei už turtą sumokėtą sumą, kurią yra perdavusi KU „Mėmelio taupomoji kasa”. UAB „Marių kooperatyvas“ turėtų reikšti reikalavimą grąžinti už turtą sumokėtą sumą BUAB „GJ baldai“ bankroto byloje ir įstoti į kreditorių eilę. BUAB „GJ baldai“ reikštų reikalavimus KU „Mėmelio taupomoji kasa“ grąžinti lėšas, o pastaroji galėtų pareikšti priešpriešinius reikalavimus atkurti hipotekos kreditorės teises. Grąžinus turtą BUAB „GJ baldai” galėtų kilti daug naujų teisminių ginčų ir būtų užvilkintas bankroto procesas.
19. Atsiliepimuose į ieškovių apeliacinius skundus trečiasis asmuo KU „Mėmelio taupomoji kasa“ prašo skundų netenkinti. Atsiliepimuose nurodomi tokie argumentai:
19.1. BUAB „GJ baldai“ nepagrįstai nurodo, kad jos bankroto administratorė nedalyvavo vykdymo procese, todėl gali ginti kreditorių teises šioje byloje. Bankroto administratorei buvo žinoma tiek apie turto priverstinį realizavimą, tiek apie teisme inicijuotus ginčus. Žinodama visas aplinkybes, ji nutarė ĮBĮ nustatyta tvarka užbaigti turto realizavimą ir paskirstė lėšas, gautas pardavus turtą. Tai reiškia, kad ji nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių galėtų būti pažeisti kreditorių interesai, ir faktiškai pritarė turto pardavimui.
19.2. Priešingai nei nurodo BUAB „GJ baldai“, teismas sprendime įvertino ieškovės UAB „Idea In“ reikalavimą panaikinti aktą CPK 602 straipsnio pagrindu ir jį atmetė, nes ieškovė neįrodė, kad buvo pažeista jos teisė įgyti varžytynėse parduodamą turtą. BUAB „GJ baldai“ nepagrįstai nurodo, kad teismas turėjo ex officio (liet. savo iniciatyva) vertinti akto atitiktį CPK 602 straipsniui. Pagal ĮBĮ, pati BUAB „GJ baldai“ (jos administratorė), prieš užbaigdama atsiskaitymą už perleistą turtą, turėjo įvertinti akto teisėtumą ir imtis atitinkamų veiksmų. Vis dėlto ji laiku nereiškė jokių prieštaravimų dėl akto ir nelaikė, kad kreditorių teisės buvo pažeistos.
19.3. Siekiant taikyti actio Pauliana institutą, turi būti nustatyta, kad būtent sandorio šalys žinojo ar turėjo žinoti, kad sandoris pažeis kreditorių teises. Nepaisant to, apeliaciniuose skunduose yra įrodinėjama, kad nesąžiningomis buvo KU „Mėmelio taupomoji kasa“, nesanti nei kreditorė, nei skolininkė, ir UAB „Marių kooperatyvas“.
19.4. Išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme, paaiškėjo, kad galimai suklastojus BUAB „GJ baldai“ vadovo parašą ir sudarius kelis turto perleidimo sandorius, viename iš kurių dalyvavo ieškovė UAB „Idea In“, buvo perimtas kitas BUAB „GJ baldai“ nekilnojamasis turtas. Nors BUAB „GJ baldai“ bankroto administratorė žino apie sudarytus sandorius, nepaisydama jai teikiamų prašymų, nesiima jokių veiksmų turtui atgauti. Bankroto administratorės pasyvumas kelia abejonių, ar BUAB „GJ baldai“ bankroto procesas vyksta skaidriai ir bankroto administratorei nėra daromas pašalinis poveikis.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
21. Ieškovė BUAB „GJ baldai“ ir trečiasis asmuo KU „Mėmelio taupomoji kasa“ 2013 m. spalio 3 d. sudarė sutartinės sąlyginės hipotekos sandorį, kuriuo ieškovė įkeitė trečiojo asmens naudai turtą ir žemės sklypo, kuriame yra šis turtas, nuomos teisę. Hipotekos sandoryje šalys nustatė, kad turtas yra įkeičiamas siekiant užtikrinti ieškovės prievolės iki 2016 m. kovo 25 d. sumokėti trečiajam asmeniui 1 765 000 Lt (511 179,33 Eur), kylančios iš 2013 m. spalio 2 d. sutarties dėl reikalavimo teisių perleidimo, skolos perkėlimo ir sandorių įgyvendinimo tvarkos, įvykdymą, taip pat kad bendra įkeičiamų objektų (ginčo turto ir žemės sklypo nuomos teisės) vertė sudaro 3 000 000 Lt (868 860,06 Eur).
22. BUAB „GJ baldai“ nustatyta tvarka neįvykdė hipoteka užtikrintos prievolės KU „Mėmelio taupomoji kasa“, todėl kreditorė inicijavo įsiskolinimo išieškojimą iš įkeisto ieškovės turto. Klaipėdos miesto 2 notarų biuro notaras 2015 m. spalio 26 d. išdavė trečiajam asmeniui vykdomąjį įrašą dėl 272 628,99 Eur nesumokėtos paskolos ir 6 proc. įstatyminių metinių palūkanų priverstinio išieškojimo. Vykdomojo įrašo pagrindu antstolė N. Š.-S. pradėjo vykdomąją bylą.
23. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų, antstolei pradėjus vykdyti išieškojimą iš KU „Mėmelio taupomoji kasa“ naudai įkeisto turto, BUAB „GJ baldai“ nuosavybės teisė į šį turtą buvo apribota Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka – turtas buvo areštuotas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro 2014 m. kovo 7 d. nutarimu kilus įtarimų, kad jis galimai buvo įgytas nusikalstamu būdu. Dėl šios priežasties buvo sustabdyti trečiajam asmeniui įkeisto turto realizavimo veiksmai. KU „Mėmelio taupomoji kasa“, manydama, kad prokuroro nutarimu pritaikyti BUAB „GJ baldai“ nuosavybės teisės į turtą suvaržymai negali būti laikomi apribojimais, nustatytais pirmesnės eilės kreditoriaus naudai, ir nekliudo realizuoti turtą vykdant išieškojimą jos, kaip hipotekos kreditorės, naudai, prašė antstolės atnaujinti vykdymo veiksmus, o pastarajai netenkinus jos prašymo, pateikė skundą, kuris Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi buvo atmestas. Nesutikdama su teismo nutartimi, KU „Mėmelio taupomoji kasa“ pateikė atskirąjį skundą, o Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 29 d. nutartimi jį patenkino. Teismas panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir patenkino trečiojo asmens prašymą įpareigoti antstolę atnaujinti BUAB „GJ baldai“ priklausančio turto realizavimo veiksmus vykdomojoje byloje. Taigi, nors dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo prokuroro nutarimu BUAB „GJ baldai“ nuosavybės teisės buvo apribotos pritaikius turtui areštą, teismo nutartimi antstolei buvo leista realizuoti šį turtą vykdant išieškojimą hipotekos kreditorės naudai.
24. Vilniaus apygardos teismui nutartimi patenkinus KU „Mėmelio taupomoji kasa“ prašymą, antstolės 2018 m. balandžio 10 d. patvarkymu buvo atnaujinti turto realizavimo veiksmai. Šiuo patvarkymu taip pat buvo paskirta areštuoto turto ekspertizė, kurios metu buvo nustatyta, kad turto kaina 2018 m. balandžio 18 d. sudarė 346 000 Eur. Nustačius turto rinkos kainą, 2018 m. gegužės 22 d.–2018 m. birželio 21 d. įvyko pirmosios turto varžytynės, kuriose turtas buvo parduodamas už pradinę 276 800 Eur kainą. Varžytynių laimėtoja buvo paskelbta UAB „Idea In“, už turtą pasiūliusi didžiausią 550 277 Eur kainą.
25. Po pirmųjų BUAB „GJ baldai“ turto varžytynių paskelbimo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreipėsi į teismą, prašydama iškelti BUAB „GJ baldai“ bankroto bylą. UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ taip pat prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdama, kad būtų sustabdytos antstolės vykdytos turto varžytynės ar būtų sustabdytas turto perleidimas jų laimėtojai, tačiau teismas konstatavo, kad nepaisant BUAB „GJ baldai“ keliamos bankroto bylos, pradėtas įkeisto turto realizavimo procesas neturi būti stabdomas:
25.1. iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartimi BUAB „GJ baldai“ atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis, be kita ko, buvo sustabdytos antstolės paskelbtos varžytynės ir (ar) įsiskolinimų pagal teismų ir kitų institucijų sprendimus bei pagal juos išduotus vykdomuosius dokumentus išieškojimas, taip pat gautų lėšų paskirstymas. KU „Mėmelio taupomoji kasa“ pateikus dėl šios nutarties atskirąjį skundą, Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 20 d. priėmė nutartį, kuria panaikino anksčiau priimtą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir, atsižvelgdamas į tai, kad varžytynių pabaiga buvo numatyta 2018 m. birželio 21 d., leido ją vykdyti skubiai. Grįsdamas savo sprendimą panaikinti ankstesnę nutartį, teismas nurodė, kad šiuo atveju jau yra paskelbtos turto, kuriam yra nustatyta hipoteka, varžytynės, todėl vadovaujantis ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalimi ir 33 straipsnio 4 dalimi, teismui priėmus pareiškimą iškelti BUAB „GJ baldai“ bankroto bylą, turto realizavimas neturi būti stabdomas; antstolė turi baigti turto pardavimo procedūras ir už turtą gautą pinigų sumą, atskaičiusi vykdymo išlaidas, pervesti į bankrutuojančios įmonės sąskaitą;
25.2. pasibaigus pirmosioms turto varžytynėms, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pakartotinai pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti turto pardavimo iš varžytynių akto pasirašymą, nes, jos vertinimu, turtas ir nuomos teisė varžytynėse buvo parduoti už per mažą kainą, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 28 d. nutartimi netenkino šio ieškovės prašymo. Atmesdamas prašymą, teismas rėmėsi CPK ir ĮBĮ nuostatomis dėl įkeisto turto pardavimo tvarkos, taip pat aplinkybe, kad UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ šiuo atveju turėjo galimybę ginčyti antstolio nustatytą parduodamo turto kainą, tačiau šios teisės neįgyvendino.
26. Nors, kaip minėta, teismas konstatavo, kad įkeisto turto pardavimas turi būti tęsiamas nepaisant BUAB „GJ baldai“ inicijuojamos bankroto bylos ir pasibaigus pirmosioms varžytynėms buvo išrinkta jų laimėtoja, pasiūliusi didžiausią kainą, turtas nebuvo perleistas varžytynes laimėjusiai UAB „Idea In“, o varžytynės buvo paskelbtos neįvykusiomis. Tokia situacija susiklostė dėl to, kad UAB „Idea In“ laiku neatsiskaitė už įgyjamą turtą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „Idea In“ sumokėjo tik 27 680 Eur varžytynių dalyvio mokestį ir prašė antstolės atidėti terminą sumokėti likusią turto kainos dalį iki tol, kai bus išnagrinėtos civilinės bylos, kuriose yra keliami ginčai dėl turto, tačiau antstolė netenkino tokio UAB „Idea In“ prašymo ir 2018 m. liepos 23 d. raštu ją informavo, kad iki 2018 m. liepos 23 d. nesumokėjus į antstolės depozitinę sąskaitą visos varžytynėse įgyto turto kainos, jos 27 680 Eur varžytynių dalyvės įmoka bus paskirstyta įstatymuose nustatyta tvarka. Nepaisydama antstolės raginimo, UAB „Idea In“ nustatytu laiku nesumokėjo turto kainos, todėl pirmosios turto varžytynės buvo pripažintos neįvykusiomis. UAB „Idea In“, manydama, kad antstolė nepagrįstai netenkino jos prašymo atidėti terminą sumokėti varžytynėse pasiūlytą turto kainą ir paskelbė pirmąsias turto varžytynes neįvykusiomis, inicijavo dėl šių antstolės sprendimų teisminį ginčą.
27. Neįvykus pirmosioms varžytynėms, 2018 m. liepos 24 d. antstolė pasiūlė kreditorei KU „Mėmelio taupomoji kasa“ pasiimti pirmosiose varžytynėse neparduotą turtą, sumokant į antstolės depozitinę sąskaitą parduodamo turto kainos ir kreditorei tenkančios lėšų sumos skirtumą, tačiau KU „Mėmelio taupomoji kasa“ per nustatytą terminą nesikreipė su prašymu perimti skolininkės turtą.
28. 2018 m. liepos 25 d. skolininkė BUAB „GJ baldai“ kreipėsi į antstolę, siūlydama parduoti turtą jos nurodytai pirkėjai UAB „Marių kooperatyvas“ už 346 000 Eur kainą, o pastaroji 2018 m. rugpjūčio 10 d. raštu patvirtino pageidaujanti įsigyti visą turtą už pirmiau nurodytą sumą. 2018 m. rugpjūčio 13 d. antstolė pasiūlė UAB „Marių kooperatyvas“ sumokėti į jos nurodytą sąskaitą už turtą mokėtiną sumą ir, atsakovei įvykdžius šį įpareigojimą, 2018 m. rugpjūčio 30 d. informavo apie turto pardavimą kitus antstolius, vykdančius išieškojimą iš parduodamo turto, siūlydama jiems prisijungti prie išieškojimo. 2018 m. rugsėjo 18 d. buvo surašytas aktas, kuriuo turtas už 346 000 Eur sumą buvo perleistas skolininkės BUAB „GJ baldai“ pasiūlytai pirkėjai UAB „Marių kooperatyvas“.
29. Pirmiau minėta, kad antstolei paskelbus pirmąsias turto varžytynes, teisme buvo inicijuotas bankroto bylos iškėlimas BUAB „GJ baldai“. Tačiau Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 26 d. nutartis, kuria BUAB „GJ baldai“ buvo iškelta bankroto byla, įsiteisėjo tik 2018 m. spalio 11 d., kai Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjo dėl šios nutarties pateiktą atskirąjį skundą. Taigi, bankroto byla BUAB „GJ badai“ buvo iškelta jau po ginčijamo akto priėmimo. Po ginčijamo akto priėmimo taip pat buvo išnagrinėta ir pirmųjų varžytynių laimėtojos UAB „Idea In“ inicijuota byla dėl antstolės patvarkymų netenkinti jos prašymo atidėti varžytynėse parduoto turto kainos sumokėjimo terminą ir pripažinti pirmąsias varžytynes neįvykusiomis panaikinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 28 d. nutartimi atmetė UAB „Idea In“ skundus kaip nepagrįstus, nustatęs, kad antstolė neturėjo pagrindo tenkinti jos prašymo atidėti visos turto kainos sumokėjimo terminą. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs UAB „Idea In“ atskirąjį skundą, 2018 m. lapkričio 27 d. nutartimi minėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą.
30. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl akto, kuriuo ieškovei BUAB „GJ baldai“ priklausęs turtas buvo perleistas atsakovei UAB „Marių kooperatyvas“, teisėtumo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu netenkino ieškovių reikalavimo pripažinti aktą negaliojančiu vadovaujantis CK 6.66 straipsniu. Teismas nustatė, kad, pirma, aktas, kuriuo turtas buvo priverstinai perleistas vykdymo procese, negali būti ginčijamas vadovaujantis CK 6.66 straipsniu; antra, turto perleidimo metu, nepaisant BUAB „GJ baldai“ inicijuotos bankroto bylos, negaliojo jokie suvaržymai ir draudimai jį realizuoti. Apeliaciniuose skunduose ieškovės, nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodo, kad aktas gali būti pripažintas negaliojančiu ne tik vadovaujantis specialiame CPK straipsnyje nustatytais pagrindais, tačiau ir remiantis kitais sandorių negaliojimo pagrindais, taigi, jis taip pat galėjo būti ginčijamas vadovaujantis CK 6.66 straipsniu ir teismas turėjo įvertinti, ar šiuo atveju egzistuoja visos actio Pauliana taikymo sąlygos. Ieškovės nurodo, kad teismas netinkamai aiškino ĮBĮ normas, nustatančias pareigą stabdyti turto realizavimą teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, ir CPK nuostatas dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui tvarkos, neatsižvelgė į tai, kad perleidžiant turtą buvo pažeistos BUAB „GJ baldai“ kreditorių teisės, nes turtas buvo perleistas už nepagrįstai mažą kainą.
Dėl turto perleidimo skolininkės pasiūlytai pirkėjai akto (ne)galiojimo
31. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Tuo atveju, jeigu viena iš sutarties šalių neįvykdo arba netinkamai įvykdo sutartimi prisiimtą prievolę, jos kontrahentas gali savo pažeistas teises ginti visais leistinais civilinių teisių gynimo būdais, be kita ko, jis gali pasinaudoti jo naudai nustatytomis prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonėmis – netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kt. (CK 6.70 straipsnis). Skolininkui laiku ir tinkamai nevykdant prievolės, kurios įvykdymas yra užtikrintas turto įkeitimu, kreditorius turi teisę inicijuoti priverstinį skolos išieškojimą iš jam įkeisto turto. Tokiu atveju išieškojimas iš įkeisto turto vykdomas pagal bendras vykdymo proceso taisykles su CPK 754–748 straipsniuose nustatytomis išimtimis tiek, kiek to nereglamentuoja CK. Įkeistas turtas yra realizuojamas pasitelkus specialias vykdymo procese taikomas procesines turto realizavimo formas, t. y. parduodamas iš varžytynių, perduodamas išieškotojui be varžytynių ar parduodamas skolininko pasiūlytam pirkėjui CPK nustatyta tvarka (CPK 700 straipsnis).
32. Priverstinai perleidžiant turtą kito asmens nuosavybėn specialia įstatymo nustatyta tvarka yra siekiama gauti lėšų atsiskaityti su skolininko kreditoriais. Tokiu atveju nuosavybės teisių apsauga užtikrinama turto pardavimą vykdant pagal šiam veiksmui nustatytus įstatymo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012). Priverstinį turto pardavimą organizuoja ir vykdo antstolis, kuris pagal įstatymą privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Antstoliui taikytinas profesinio rūpestingumo standartas, inter alia (be kita ko), suponuoja, kad rūpestingas antstolis turi būti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliuvinius ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jie būtų pašalinti. Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus įvykdymo pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, kad nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-313/2020).
33. Šioje byloje ginčas keliamas dėl turto realizavimo pardavus jį skolininkės pasiūlytam pirkėjui teisėtumo, todėl nagrinėjamu atveju yra aktualus šiuos teisinius santykius reglamentuojantis CPK 704 straipsnis. Aptariamoje nuostatoje nurodyta, kad iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją (CPK 704 straipsnio 1 dalis). Skolininko pasiūlytam pirkėjui turtas gali būti parduodamas už kainą, ne mažesnę kaip turto arešto akte nurodyta areštuoto turto vertė, arba mažesnę kainą, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms (CPK 704 straipsnio 2 dalis). Areštuotas turtas skolininko pasiūlytam pirkėjui parduodamas surašant Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą, kuris yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas. Šį turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą antstolis surašo praėjus dvidešimt dienų nuo visos kainos už parduotą turtą sumokėjimo (CPK 704 straipsnio 6 dalis). Nuo turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto surašymo momento laikoma, kad yra tinkamai įvykdyta pareiga perduoti turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui ir jam pereina nuosavybės teisė (CPK 704 straipsnio 7 dalis).
34. Pažymėtina, kad skolininko turto pardavimas jo nurodytam pirkėjui turi prioritetą prieš turto pardavimą iš varžytynių, nes taip realizuojant turtą sumažinamos galimos vykdymo išlaidos ir greičiau patenkinami kreditorių interesai. Toks skolininko turto pardavimo būdas turi būti taikomas, nes atitinka tiek išieškotojo (pirkėjo sumokama suma padengia įsiskolinimą ir vykdymo išlaidas, išieškojimas vyksta operatyviau), tiek ir skolininko interesus (šis turi galimybę aktyviau dalyvauti turto pardavimo procese, siekti, kad turtas būtų parduotas už kainą, atitinkančią skolininko interesus) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-469/2015; 2017 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-219/2017).
35. CPK 602 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiais. Pagal aptariamą normą, antstolio patvirtinti turto pardavimo aktai gali būti pripažinti negaliojančiais dėl šių aplinkybių: 1) buvo realizuotas skolininkui nepriklausantis turtas; 2) turtas parduotas asmenims, kurie neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse; 3) kuris nors asmuo buvo neteisėtai pašalintas iš varžytynių; 4) buvo neteisėtai atmesta kurio nors asmens pasiūlyta aukštesnė kaina; 5) turtas buvo parduotas anksčiau, negu skelbimuose nurodytas pardavimo laikas; 6) turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka; 7) turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises (šiuo atveju turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių negali būti pripažįstami negaliojančiais tik dėl formalių trūkumų, kurie negalėjo turėti įtakos šių veiksmų teisėtumui). Vadovaujantis CPK 603 straipsnio 1 dalimi, kiti asmenys gali pareikšti ieškinį dėl civilinės teisės, jeigu jis yra susijęs su turto, iš kurio išieškoma, priklausymu. Tokį ginčą nagrinėja teismas pagal ginčo teisenos taisykles.
36. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo patvirtintas turto pardavimo iš varžytynių aktas (turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui, turto perdavimo išieškotojui aktas) pagal galiojančiuose teisės aktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą yra vertintinas kaip teisinis rezultatas, kuris orientuoja į asmenų veiksmų skundimą bei civilinės atsakomybės taikymą ir kuriam teisės aktai nustato tik minimalias, specialiųjų teisės normų reglamentuojamas nuginčijimo galimybes. Pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu civilinio proceso teisėje yra tik esminiai imperatyviųjų teisės normų pažeidimai, varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus. Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad teismas, atsižvelgdamas į būtinumą siekti užtikrinti konkuruojančių interesų pusiausvyrą, proporcingumo principo reikalavimą taikytinai teisinio poveikio priemonei būti adekvačiai teisės pažeidimui, gautos turtą pardavus iš varžytynių sumos proporcingumą to turto rinkos vertei, turi įvertinti, ar turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimas negaliojančiu yra vienintelė ir tinkamiausia priemonė apginti pažeistas šalių, dalyvavusių vykdymo procese, teises, ar pažeistos teisės negali būti tinkamai apgintos taikant civilinę atsakomybę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).
37. Aiškindamas CPK 602 straipsnyje išdėstytą teisinį reguliavimą, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagrindu panaikinti varžytynių aktą, be šiame įstatymo straipsnyje konkrečiai įvardintų įstatymo pažeidimų, gali būti kitokie esminiai vykdymo proceso normų pažeidimai, dėl kurių varžytynių ar turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktai laikomi neteisėtais, taip pat imperatyviųjų kitų įstatymų nuostatų pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-592-469/2015). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad asmuo, kuris nebuvo vykdymo proceso dalyvis ir neturėjo galimybės skųsti antstolio veiksmų CPK nustatyta tvarka (taip pat ir ieškovės – bankrutuojančios įmonės – turto administratorius, nedalyvavęs vykdymo procese), gindamas pažeistas teises ir teisėtus interesus, gali ginčyti antstolio turto pardavimo aktą vadovaudamasis tiek specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – nustatytais pagrindais, tiek ir dėl imperatyviųjų CPK, CK, ĮBĮ ir kitų teisės normų pažeidimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2014, 2019 m. gegužės 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-169-1075/2019).
38. Taigi, iš pateiktų išaiškinimų matyti, kad galimybė nuginčyti antstolių patvirtintus turto pardavimo aktus, atsižvelgiant į tokio turto realizavimo būdo ypatybes (turtas realizuojamas vykdymo procese siekiant atsiskaityti su kreditoriais, turto pardavimą vykdo ir jo teisėtumą užtikrina valstybės įgaliotas pareigūnas – antstolis), yra suteikiama tik išimtiniais atvejais, kai parduodant turtą buvo atlikti esminiai pažeidimai, sąlygoję suinteresuotų asmenų teisių suvaržymą. Šie aktai gali būti ginčijami tik remiantis specialiame CPK 602 straipsnyje išdėstytais turto pardavimo aktų nuginčijimo pagrindais, taip pat dėl esminių kitų vykdymo proceso normų pažeidimo arba dėl imperatyvių kitų įstatymų (CK, ĮBĮ ir kt.) normų pažeidimo.
39. Ieškovės, ginčydamos aktą, kuriuo turtas buvo perleistas atsakovei UAB „Marių kooperatyvas“, vadovavosi CK 6.66 straipsniu (actio Pauliana). Šioje nuostatoje yra įtvirtintas specialus kreditoriaus teisių gynimo būdas, suteikiantis teisę kreditoriui ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003); ginčydamas sandorius šiuo pagrindu, kreditorius neturi įrodinėti jų prieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms, tačiau turi pagrįsti, kad egzistuoja specialios šio instituto taikymo sąlygos, iš kurių visumos matyti, jog skolininkas, sudarydamas ginčijamą sandorį, nesąžiningai siekė išvengti atsiskaitymo su kreditoriumi (kreditorius turi įrodyti, kad sandoris pažeidžia jo teises, kad skolininkas neprivalėjo jo sudaryti, kad skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises ir kt.). Priešingai nei nurodo ieškovės, actio Pauliana institutas nėra taikomas antstolio patvirtintiems turto perleidimo aktams ginčyti ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai šioje byloje nesprendė dėl atskirų actio Pauliana sąlygų buvimo.
40. Kita vertus, byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose ieškovės nurodė ir šiuos galimus pažeidimus, įvykdytus realizuojant turtą vykdymo procese: 1) turtas buvo parduotas pažeidžiant ĮBĮ nuostatas, įpareigojančias sustabdyti vykdymo veiksmus; 2) skolininkė pasinaudojo galimybe pasiūlyti turto pirkėją praleidusi CPK nustatytus terminus; 3) dėl vykdymo procese atliktų pažeidimų turtas buvo perleistas už per mažą kainą ir tokiu būdu buvo pažeisti BUAB „GJ baldai“ kreditorių interesai. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje siekiant įvertinti ginčijamo akto teisėtumą turi būti nustatyta, ar perleidžiant turtą nebuvo pažeistos CPK ir ĮBĮ nuostatos, taip pat ar dėl turto perleidimo nebuvo pažeisti BUAB „GJ baldai“ kreditorių interesai.
41. ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje (2017 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. XIII-959 redakcija) nustatyta, kad teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai arba kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigai CPK nustatyta tvarka duoti antstolio, kitų institucijų ar pareigūnų nurodymai areštuoti, nurašyti lėšas arba nutraukti lėšų išmokėjimą iš įmonės sąskaitos, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus ir nurodymus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas, išskyrus ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad tuo atveju, jeigu apie įkeisto turto pardavimą paskelbta iki bankroto bylos iškėlimo dienos, antstolis baigia vykdyti turto pardavimą CPK nustatyta tvarka ir pardavus turtą iš varžytynių gautą pinigų sumą, atskaičius vykdymo išlaidas antstoliui, perveda į bankrutuojančios įmonės sąskaitą.
42. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, sprendžiant dėl pirmiau minėtų ĮBĮ nuostatų taikymo yra aktualūs išaiškinimai, pateikti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-687/2016. Kasacinis teismas minėtoje byloje, be kita ko, nurodė, kad, pirma, ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalis yra taikoma ir išieškojimo veiksmai stabdomi tik tada, kai nėra ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų, t. y. apie turto pardavimą nėra paskelbta iki bankroto bylos iškėlimo, priešingu atveju teismas turi galimybę tik taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bet ne stabdyti vykdymą remdamasis ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalimi; antra, esant ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygoms yra užbaigiamos ne iki bankroto bylos iškėlimo paskelbtos turto varžytynės, bet CPK reglamentuotas priverstinis turto pardavimo procesas (kasacinis teismas pritarė apeliacinės instancijos teismo pozicijai, kad vientisą turto pardavimo procedūrą sudaro pirmosios ir antrosios varžytynės, pasiūlymas kreditoriui perimti varžytynėse neparduotą turtą ir pan.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad turto pardavimo CPK nustatyta tvarka proceso nutraukimas, esant ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygoms, neatitiktų įstatymo nuostatų, ekonomiškumo ir koncentruotumo principų, nes išieškojimo procesas galėtų pabrangti, kiltų poreikis administruoti įkeistą turtą, nustatyti jo kainą, skelbti naujas varžytynes ir kt.
43. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta aplinkybių, pagrindžiančių, kad antstolė turėjo sustabdyti turto realizavimo veiksmus vadovaudamasi ĮBĮ nuostatomis. BUAB „GJ baldai“ turto, įkeisto KU „Mėmelio taupomoji kasa“ naudai, varžytynės buvo paskelbtos anksčiau, nei šiai bendrovei buvo iškelta bankroto byla, todėl antstolė neturėjo pagrindo sustabdyti turto pardavimo procedūrų pagal ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalį, bet vadovaudamasi ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalimi turėjo tęsti jo realizavimą. Nors UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ne kartą prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir tokiu būdu sustabdyti turto perleidimą, ginčui aktualiu laikotarpiu jo realizavimas taip pat nebuvo sustabdytas ar suvaržytas dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. BUAB „GJ baldai“ bankroto bylą nagrinėjęs teismas ne tik panaikino anksčiau UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymu taikytus ribojimus realizuoti turtą ir netenkino jos naujo prašymo sustabdyti turto pardavimo iš varžytynių akto pasirašymą, tačiau priimtose nutartyse aiškiai nurodė, kad nepaisant BUAB „GJ baldai“ keliamos bankroto bylos, įkeistas turtas gali būti realizuojamas pradėtame vykdymo procese remiantis ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta išimtimi. Atsižvelgdamas į tai, kad iki paskelbtų varžytynių pabaigos buvo likę itin mažai laiko, teismas leido skubiai vykdyti nutartį, kuria buvo panaikintos UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, užkertančios kelią perleisti turtą vykdymo procese (žr. plačiau šios nutarties 25.1–25.2 papunkčius). Išdėstytos aplinkybės leidžia sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo jokių kliūčių tęsti turto pardavimą.
44. Ieškovės apeliaciniuose skunduose iš esmės nekvestionuoja aplinkybės, kad šiuo atveju paskelbtos pirmosios turto varžytynės turėjo būti tęsiamos vadovaujantis ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalimi. Tačiau abi ieškovės teigia, kad neįvykus pirmosioms varžytynėms ir kreditorei atsisakius perimti turtą, jo pardavimas ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalies prasme turėjo būti laikomas užbaigtu, todėl kartu turėjo būti sustabdyti ir bet kokie vykdymo veiksmai. Ieškovė BUAB „GJ baldai“ apeliaciniame skunde papildomai pažymi, kad net pagal ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalies formuluotę matyti, jog turtas, vadovaujantis šiame straipsnyje nustatyta išimtimi, gali būti parduodamas tik iš varžytynių, o ne realizuojamas kitais būdais. Ieškovės vertina, kad turtas skolininkės pasiūlytai pirkėjai buvo perleistas pažeidžiant ĮBĮ nuostatas. Vis dėlto tokie ieškovių argumentai prieštarauja pirmiau minėtoje kasacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-687/2016 išdėstytai pozicijai, kad pagal ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą reglamentavimą iškėlus skolininkei bankroto bylą turi būti užbaigiamos ne iki šios bylos iškėlimo paskelbtos įkeisto skolininkės turto varžytynės, o vientisa CPK nustatyta tvarka vykdoma šio turto pardavimo procedūra, kurios metu turtas gali būti perleistas ne tik iš varžytynių, bet ir kitais CPK numatytais būdais. Atsižvelgiant į tai, nurodyti ieškovių argumentai vertinami kaip nepagrįsti. Ieškovės neįrodė, kad realizuojant turtą buvo pažeistos ĮBĮ nuostatos.
45. Ginčijamo akto neteisėtumo nepatvirtina ir ieškovių argumentai, kad BUAB „GJ baldai“ pasiūlė turto pirkėją praleidusi įstatyme nustatytą terminą. CPK 704 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininkė gali pasiūlyti turto pirkėją iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje. Kaip pagrįstai nurodė atsakovė UAB „Marių kooperatyvas“, šioje nuostatoje nėra nurodyta, iki kurių – pirmųjų ar antrųjų – varžytynių paskelbimo skolininkė gali pasiūlyti turto pirkėją. Vadinasi, pagal aptariamą reglamentavimą skolininkė galėjo pasiūlyti turto pirkėją tuo metu, kai nebuvo vykdomos turto varžytynės, nesvarbu, pirmosios ar antrosios. BUAB „GJ baldai“, pasiūliusi turto pirkėją po to, kai pirmosios varžytynės buvo paskelbtos neįvykusiomis jų laimėtojai UAB „Idea In“ nesumokėjus pasiūlytos turto kainos, tinkamai įgyvendino jai suteiktą teisę pasiūlyti turto pirkėją. Šiuo aspektu vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos nebuvo pažeistos.
46. Priešingai nei nurodo ieškovės, turto perleidimas skolininkės pasiūlytai pirkėjai nepažeidė BUAB „GJ baldai“ kreditorių interesų. ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad antstolis, pardavęs skolininko, kuriam iškelta bankroto byla, turtą, gautą pinigų sumą, atskaitęs iš jos vykdymo išlaidas, turi pervesti į bankrutuojančios įmonės sąskaitą. Tai reiškia, kad antstolei perleidus turtą skolininkės BUAB „GJ baldai“ pasiūlytai pirkėjai UAB „Marių kooperatyvas“, bendras BUAB „GJ baldai“ turto kiekis nepakito, pasikeitė tik jo turto forma – vietoje turėto nekilnojamojo turto bendrovė gavo atitinkamą pinigų sumą. Byloje nėra ginčijama aplinkybė, kad antstolė pervedė už turtą gautą pinigų sumą BUAB „GJ baldai“ bankroto administratorei, o pastaroji panaudojo ją atsiskaitydama su BUAB „GJ baldai“ kreditoriais. Nors ieškovės teigia, kad BUAB „GJ baldai“ kreditorių teisės buvo pažeistos dėl to, jog tikroji turto vertė buvo bent 200 000 Eur didesnė nei kaina, už kurią jis buvo perleistas, todėl perleidus turtą buvo prarasta galimybė atlyginti visų BUAB „GJ baldai“ kreditorių reikalavimus, tokie ieškovių argumentai nėra pagrįsti įrodymais ir taip pat nesudaro pagrindo suabejoti ginčijamo akto teisėtumu.
47. CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę.
48. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi priverstinio turto pardavimo proceso stadija. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – tai, visų pirma, antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Antstolis turi diskrecijos teisę pasirinkti, kokiomis priemonėmis jis šią pareigą įgyvendins (vadovausis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, paskirs ekspertizę turto vertei nustatyti ir pan.), tačiau bet kuriuo atveju jis turi veikti taip, kad nustatyta areštuoto turto kaina būtų kuo objektyvesnė, artimesnė rinkos kainai. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia galimybių taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai tenkintų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2010, 2012 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2012).
49. Neteisingas turto įkainojimas ir jo pardavimas mažesne nei vidutinė rinkos kaina sudaro prielaidas spręsti dėl turto pardavimo iš varžytynių akto (turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto, turto perdavimo išieškotojui akto) pripažinimo negaliojančiu. CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo konstatavimas ir varžytynių akto pripažinimas negaliojančiu galimas tada, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina yra iš esmės mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, gauta už turtą suma yra neproporcinga to turto rinkos vertei ir taip neproporcingai apribojamos skolininko nuosavybės teisės. Tai, ar kaina yra ,,esmingai mažesnė“, taip pat kitos pirmiau nurodytos reikšmingos aplinkybės turėtų būti nustatomos įvertinus konkrečios bylos duomenis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2011, 2012 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2012).
50. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje ieškovės neįrodė, kad turtas buvo perleistas BUAB „GJ baldai“ pasiūlytai pirkėjai už kainą, iš esmės mažesnę už jo rinkos vertę. Šiuo atveju yra aktualu tai, kad antstolė, siekdama nustatyti turto vertę, buvo paskyrusi ekspertizę, kurios metu buvo nustatyta, kad turto vertė sudaro 346 000 Eur. Ši eksperto nustatyta turto vertė pagal įstatymą yra laikoma areštuoto turto verte (CPK 681 straipsnio 4 dalis) ir būtent už tokią kainą ginčijamu aktu atsakovei UAB „Marių kooperatyvas“ buvo perleistas turtas. Tai reiškia, kad atsakovė UAB „Marių kooperatyvas“ sumokėjo už turtą kainą, atitinkančią jo vertę. Byloje nėra pateikta jokių kitų objektyvių ir patikimų įrodymų (kito turto ekspertizės akto ar kt.), pagrindžiančių, kad ekspertizės išvada, vadovaujantis kuria buvo nustatyta turto kaina, yra nepatikima, kad sandorio sudarymo metu turto vertė buvo kitokia, ji neatitiko ekspertizės akte nurodytos vertės, bet ją iš esmės viršijo.
51. Įrodinėdamos, kad turto pardavimo kaina buvo nepagrįstai maža, ieškovės remiasi aplinkybėmis, kad UAB „Idea In“, laimėjusi pirmąsias turto varžytynes, pasiūlė už parduodamą turtą 550 277 Eur sumą, kuri, anot ieškovių, geriau atspindi realią turto rinkos vertę. Tačiau byloje nustatyta, kad UAB „Idea In“ nesumokėjo už turtą varžytynėse pasiūlytos sumos. UAB „Idea In“ sumokėjo vien tik varžytynių dalyvės mokestį, o visos likusios sumos mokėjimo terminą prašė atidėti vėlesniam laikotarpiui. Varžytynių laimėtojai nesumokėjus varžytynėse pasiūlytos turto kainos, nėra pagrindo teigti, kad ši kaina atitiko realią turto rinkos vertę sandorio sudarymo metu. Aplinkybės, kad turtas buvo netinkamai įkainotas ir perleistas už sumą, iš esmės mažesnę už jo rinkos kainą, taip pat nepagrindžia ir ieškovių argumentas, kad KU „Mėmelio taupomoji kasa“ bei BUAB „GJ baldai“ sudarytame hipotekos sandoryje nurodyta turto kaina siekė 2 960 000 Lt (857 275,25 Eur). Visų pirma, pažymėtina, kad tokia turto kaina buvo nustatyta ne turto perleidimo metu, bet žymiai anksčiau, 2013 metais, kai buvo sudarytas hipotekos sandoris, antra, iš byloje esančių duomenų nėra aišku, kokiu faktiniu pagrindu sudarydamos hipotekos sandorį KU „Mėmelio taupomoji kasa“ ir BUAB „GJ baldai“ nustatė įkeičiamo turto vertę. Jokių kitų aplinkybių ir argumentų,sudarančių pagrindą suabejoti turto vertinimo ekspertizės metu nustatytos turto kainos, už kurią buvo perleistas turtas, teisingumu, ieškovės nepateikė, taigi, ieškovės neįrodė, kad turto perleidimo metu už turtą sumokėta kaina neatitiko jo realios vertės ir buvo neadekvačiai maža.
52. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas ieškovių nurodytas aplinkybes ir argumentus, neturi pagrindo spręsti, kad perleidžiant turtą vykdymo procese BUAB „GJ baldai“ pasiūlytai pirkėjai UAB „Marių kooperatyvas“, buvo pažeistos imperatyvios CPK ir ĮBĮ nuostatos ar buvo padaryta kitokių esminių vykdymo proceso pažeidimų, dėl kurių galėjo būti pažeisti BUAB „GJ baldai“ kreditorių interesai. Ieškovių reikalavimas pripažinti skundžiamą aktą negaliojančiu yra nepagrįstas.
Dėl procesinės bylos baigties, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
53. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pritaikė teisės aktų nuostatas. Ieškovių apeliaciniuose skunduose išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Todėl apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
54. Atmetus ieškovių apeliacinius skundus, atsakovė UAB „Marių kooperatyvas“ įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė nurodo, kad patyrė 653,40 Eur išlaidų rengdama atsiliepimą į ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinį skundą ir 1 061,78 Eur išlaidų rengdama atsiliepimą į ieškovės BUAB „GJ baldai“ apeliacinį skundą. Šias išlaidas atsakovė grindžia 2019 m. rugpjūčio 30 d. sąskaita faktūra, suteiktų teisinių paslaugų ataskaita ir banko sąskaitos išrašu, patvirtinančiu, kad 2019 m. rugsėjo 5 d. atsakovė sumokėjo nurodytą sumą. Atsakovės prašomos priteisti atstovavimo išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, pagrindu apskaičiuotų didžiausių priteistinų atstovavimo išlaidų, yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl priteistinos iš ieškovių. Kadangi ieškovė BUAB „GJ baldai“ yra bankrutuojanti bendrovė, šios ieškovės mokėtina 1 061,78 Eur bylinėjimosi išlaidų suma priteistina iš jos bankroto administravimui skirtų lėšų.
55. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi ieškovei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ iki galutinio procesinio sprendimo priėmimo šioje byloje buvo atidėtas terminas sumokėti 3 570 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, ši suma priteistina iš ieškovės į valstybės biudžetą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Marių kooperatyvas“ (juridinio asmens kodas 300592430) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ (juridinio asmens kodas 300145575) 653,40 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt tris eurus 40 ct) ir iš ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „GJ baldai“ (juridinio asmens kodas 302435381) bankroto administravimui skirtų lėšų 1 061,78 Eur (vieną tūkstantį šešiasdešimt vieną eurą 78 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ (juridinio asmens kodas 300145575) į valstybės biudžetą 3 570 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt eurų) už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Teisėjai Marius Bajoras
Artūras Driukas
Asta Radzevičienė