Civilinė byla Nr. e2-259-464/2025
Teisminio proceso numeris 2-56-3-00349-2021-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.3.8; 3.1.8
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. balandžio 30 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „360 kelionių“ (pradinės ieškovės bankrutavusios kredito unijos „Laikinosios sostinės kreditas“ teisių perėmėjos) atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „360 kelionių“ patikslintą ieškinį atsakovams G. K., J. L., L. Ž., Ž. D., V. R., A. B., A. S., I. B., V. G., M. B., R. S., uždarajai akcinei bendrovei „Krivita“ dėl žalos atlyginimo ir sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys R. Š., E. M., uždaroji akcinė bendrovė „Robinta“, uždaroji akcinė bendrovė „EDS Invest“, akcinė draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“, A. P. B.,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pradinė ieškovė likviduojama dėl bankroto kooperatinė bendrovė kredito unija „Laikinosios sostinės kreditas“, atstovaujama nemokumo administratorės, 2021 m. liepos 21 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo ir sandorių negaliojimo, pareikšdama reikalavimus 15 atsakovų.
2. Kauno apygardos teismas 2024 m. spalio 24 d. nutartimi patenkino uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „360 kelionių“ prašymą ir, atsižvelgdamas į šios bendrovės su pradine ieškove 2024 m. spalio 9 d. sudarytą Būsimų reikalavimo teisių perleidimo sutartį, pakeitė pradinę ieškovę jos reikalavimo teises perėmusia naująja ieškove – UAB „360 kelionių“,
3. Pradinės ieškovės teises nagrinėjamoje byloje perėmusi ieškovė UAB „360 kelionių“ 2024 m. lapkričio 6 d. ieškinį patikslino, jame prašydama: 1) priteisti solidariai iš atsakovų V. R., Ž. D., A. S., A. B., I. B. (buvusi pavardė B.-K.), V. G. (buvusi pavardė K.), M. B. 222 444,88 Eur žalos atlyginimą; 2) priteisti iš atsakovų V. R., Ž. D., A. S., A. B., I. B., V. G., M. B. 5 procentų palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 3) priteisti solidariai iš atsakovų Ž. D., A. B., V. G., M. B., R. S., G. K. 169 325,46 Eur žalos atlyginimą; 4) priteisti iš atsakovų Ž. D., A. B., V. G., M. B., R. S., G. K. 5 procentų palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 5) priteisti solidariai iš atsakovų J. L., L. Ž., Ž. D., A. B., A. S., V. R., M. B., I. B., V. G. ir UAB „Krivita“ 4 580,81 Eur žalos atlyginimą; 6) priteisti solidariai iš atsakovų J. L., Ž. D., A. B., A. S., V. R., M. B., I. B., V. G., UAB „Krivita“ 326 549,44 Eur žalos atlyginimą; 7) priteisti iš atsakovų J. L., L. Ž., Ž. D., A. B., A. S., V. R., M. B., I. B., V. G. 5 procentų palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 8) priteisti iš atsakovės UAB „Krivita“ 6 procentų palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 9) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsakovė V. G. 2024 m. lapkričio 21 d. pateikė atsiliepimą į patiksliną ieškinį, kuriame, be kita ko, prašė iš ieškovės UAB „360 kelionių“ išreikalauti duomenis (finansines ataskaitas, pažymas iš banko), patvirtinančius, kad ji gali įvykdyti prisiimtas prievoles (galimas bylinėjimosi išlaidas) pagal su pradine ieškove 2024 m. spalio 8 d. sudarytą Būsimų reikalavimo teisių perleidimo sutartį (toliau – Reikalavimo teisių perleidimo sutartis) arba įpareigoti ieškovę UAB „360 kelionių“ sumokėti 14 524 Eur užstatą atsakovės V. G. bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.
5. Nurodė, kad pradinės ieškovės procesinis elgesys, tikslinant ieškinio dalyką ir pagrindą, vilkinant bylą, manipuliuojant faktinėmis aplinkybėmis, o vėliau ir perleidžiant procesines teises bei pareigas, nėra sąžiningas. Naujosios ieškovės finansiniai duomenys, skelbiami portale www.rekvizitai.lt, rodo, kad ši bendrovė ieškovė nevykdo jokios veiklos, neturi jokio turto, pajamų ir jokių įsipareigojimu, jos balansas lygus 0, todėl yra didelė grėsmė, kad bylinėjimosi išlaidos atsakovei palankaus teismo sprendimo atveju nebus atlygintos. Be to, ieškovės elgesys procese, tame tarpe ir taikos sutarčių, kuriomis sumokama vos kelis tūkstančius eurų siekiančios sumos, patvirtina, kad ieškovė tesiekia bent kažkiek iš bylos gauti turtinės naudos ir išvengti procesu sukeltų pasekmių – atsakovų patiriamų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
6. Kauno apygardos teismas 2024 m. gruodžio 5 d. nutartimi įpareigojo ieškovę per 7 dienas pateikti teismui Reikalavimo teisių perleidimo sutarties 2.1 papunktyje nurodytą konfidencialų sutarties priedą; nustatė ieškovei 7 dienų terminą pateikti atsiliepimą dėl atsakovės V. G. procesinio prašymo – duomenų (finansinių ataskaitų, pažymų iš banko), patvirtinančių, kad ieškovė galės įvykdyti pagal Reikalavimo teisių perleidimo sutartį prisiimtas prievoles (atlyginti galimas bylinėjimosi išlaidas), išreikalavimo arba įpareigoti ieškovę sumokėti užstatą V. G. bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.
7. Ieškovė UAB „360 kelionių“ 2024 m. gruodžio 13 d. pateikė atsiliepimą, jame prašydama atmesti atsakovės V. G. prašymą dėl galimų jos bylinėjimosi išlaidų užtikrinimo, įmokant užstatą į teismo depozitinę sąskaitą, taip pat prašė 2024 m. gruodžio 5 d. nutartimi išreikalautus įrodymus pripažinti neviešais ir neteikti jų susipažinimui ar kopijavimui byloje dalyvaujantiems asmenims.
8. Atsakovas J. L. 2024 m. lapkričio 25 d. pateikė teismui prašymą įpareigoti ieškovę UAB „360 kelionių“ sumokėti 20 000 Eur užstatą jo galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti, o šio įpareigojimo neįvykdžius – patikslintą ieškinį atsakovo J. L. atžvilgiu palikti nenagrinėtu.
9. Prašymas argumentuojamas tuo, kad ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nes Reikalavimo teisių perleidimo sutartis yra niekinė ir negalioja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu kaip prieštaraujanti imperatyvioms teisės normoms. Pažymėjo, kad ieškovė gali neatlyginti kitai šaliai priteistų bylinėjimosi išlaidų, kadangi su atsakovo prašymu pateikti įrodymai, t. y. 2020 – 2023 m. ieškovės balansai, pelno (nuostolių) ataskaitos, aiškinamasis raštas, patvirtina, kad pastaruosius penkerius metus ieškovė jokio turto neturėjo, negavo jokių pajamų, neturi nė vieno darbuotojo ir jokios veiklos nevykdo. 2019 m. ieškovės direktorius buvo pateikęs teismui pareiškimą dėl bankroto bylos šiai bendrovei iškėlimo dėl nemokumo, tačiau bankroto bylą buvo atsisakyta iškelti, nes ieškovė nesugebėjo sumokėti pinigų sumos, skirtos teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti. Todėl akivaizdu, kad, teismui atmetus ieškovės patikslintą ieškinį pilnai arba iš dalies, ieškovė neturės galimybių atlyginti net dalies atsakovų turėtų bylinėjimosi išlaidų. Bylos medžiaga patvirtina, kad Kauno apygardos teismas 2023 m. kovo 20 d. sprendimu atmetęs pradinės ieškovės BKU „Laikinosios sostinės kreditas“ ieškinį, iš pradinės ieškovės atsakovams priteisė 39 866,27 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, be to, atsakovai turėjo papildomų išlaidų teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme, o perdavus bylą nagrinėti iš naujo, atsakovų bylinėjimosi išlaidos tik didėja.
10. Atsakovas A. S. 2024 m. gruodžio 20 d. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame, tarp kitų procesinių prašymų, prašė įpareigoti ieškovę UAB „360 kelionių“ sumokėti 7 986 Eur užstatą atsakovo A. S. bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.
11. Atsakovė M. B. 2024 m. gruodžio 20 d. pateikė prašymą įpareigoti ieškovę sumokėti 17 059 Eur užstatą atsakovės M. B. bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.
12. Atsakovų M. B. ir A. S. teigimu, ieškovės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir negebėjimą atlyginti bylinėjimosi išlaidų atsakovams patvirtina duomenys, kad ieškovė neturi turto ir lėšų, o 2024 m. gruodžio 11 d. paskolos sutartis, pagal kurią ieškovės vadovas tariamai paskolina ieškovei 10 000 Eur, tėra siekis suklaidinti teismą dėl ieškovės galėjimo atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Toks sandoris niekaip nepatvirtina ieškovo finansinio pajėgumo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, priešingai, pateikta paskolos sutartis tik patvirtina, kad ieškovė neturi jokių finansinių lėšų bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, o ieškovės direktorius elgiasi itin nesąžiningai, sudarydamas sandorį pats su savimi.
13. Atsakovė UAB „Krivita“ 2024 m. gruodžio 27 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškovės patikslintą ieškinį, kuriame, tarp kitų procesinio pobūdžio prašymų, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti ieškovę pateikti 7 502 Eur dydžio atsakovės UAB „Krivita“ patirtų bylinėjimosi išlaidų užtikrinimą, šią sumą sumokant į teismo depozitinę sąskaitą per 10 kalendorinių dienų nuo teismo nutarties priėmimo dienos.
14. Atsakovė prašymą motyvuoja tuo, kad reikalavimo teisė buvo perleista nemokiai bendrovei, o iš 2024 m. gruodžio 11 d. paskolos sutarties matyti, kad ieškovės vadovas įsipareigojo per 14 dienų bendrovei suteikti tik 10 000 Eur paskolą, kuri negalėtų atlyginti šiuo metu patirtų atsakovų bylinėjimosi išlaidų. Pažymėjo, kad paskolos sutartis yra pasirašyta vieno asmens – I. M., ieškovės vardu sutartis nepatvirtinta, o tai rodo nesąžiningus veiksmus ir piktnaudžiavimą procesu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
15. Kauno apygardos teismas 2025 m. sausio 3 d. nutartimi ieškovės UAB „360 kelionių“ prašymą dėl 2024 m. gruodžio 5 d. nutartimi išreikalautų įrodymų pripažinimo nevieša bylos medžiaga, neteikiant jų susipažinimui ar kopijavimui byloje dalyvaujantiems asmenims, atmetė; atsakovų M. B. ir A. S. prašymo dėl likviduojamos dėl bankroto kooperatinės bendrovės kredito unijos (toliau – LKBKU) „Laikinosios sostinės kreditas“ įtraukimo į bylą byloje dalyvaujančiu asmeniu (ieškove) netenkino; atsakovės UAB „Krivita“ prašymą dėl įpareigojimo sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti tenkino, o atsakovų V. G., M. B., A. S. ir J. L. prašymus dėl įpareigojimo sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti tenkino iš dalies, įpareigodamas ieškovę UAB „360 kelionių“ iki 2025 m. sausio 17 d. į Kauno apygardos teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 38 235,95 Eur užstatą atsakovų V. G., M. B., A. S., J. L. ir UAB „Krivita“ bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti bei pateikti teismui tai patvirtinančius dokumentus; išaiškino ieškovei UAB „360 kelionių“, kad per teismo nustatytą terminą nesumokėjus užstato, patikslintas ieškinys bus paliktas nenagrinėtas.
16. Teismas nurodė, kad atsakovų dėstomi motyvai dėl, jų teigimu, akivaizdžiai nepagrįsto ieškinio pareiškimo nėra savaime pakankamas pagrindas konstatuoti galimo ieškovės nesąžiningumo ar piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Į klausimą, ar ieškovės ieškinys iš tiesų yra nepagrįstas, gali būti atsakyta tik teismui išnagrinėjus bylą iš esmės. Taigi, šioje proceso stadijoje konstatuoti, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas ar kad ieškovė, pareiškusi ieškinį, elgėsi nesąžiningai ir piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, nėra pagrindo.
17. Atsakovų motyvai dėl ieškinio tikslinimo taip pat neleido teismui padaryti išvados apie ieškovės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teismas atkreipė dėmesį, kad pirmosios instancijos teismui 2023 m. kovo 20 d. priėmus sprendimą, apeliacinės instancijos teismas 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartimi šį sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Ieškovė ieškinį patikslino atsižvelgdama į apeliacinės instancijos teismo išaiškinimus bei nurodymus, o paskesnis ieškinio tikslinimas buvo nulemtas ieškovės su dalimi atsakovų 2024 m. rugsėjo 18 d. sudarytų taikos sutarčių, kai ieškinio patikslinimu buvo sumažinta ieškiniu reikalaujama priteisti suma.
18. Tačiau teismas nesutiko ir su ieškovės pozicija, kad spręsti iš naujo klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užtikrinimo pagrindo nėra, nes toks klausimas jau buvo teismo išnagrinėtas anksčiau. Pažymėjo, kad tarp anksčiau spręsto ir dabar sprendžiamo klausimo yra esminis skirtumas, nes dėl užstato bylinėjimosi išlaidų užtikrinimui poreikio anksčiau buvo sprendžiama byloje dalyvaujant pradinei ieškovei LKBKU „Laikinosios sostinės kreditas“, kuri savo teises siekė ginti vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata. Be to, sprendžiant šį klausimą anksčiau, buvo atsižvelgta ir į tokią aplinkybę, kad galimai pažeistų teisių gynybos siekė bankrutavusi bendrovė. Ieškovė UAB „360 kelionių“ į bylą įstojo kaip pradinės ieškovės teisių perėmėja, reikalavimo teisę į atsakovus įsigijusi už 300 Eur. Taigi, teismo vertinimu, ieškovė UAB „360 kelionių“ byloje dalyvauja nesiekdama galimai pažeistų jos teisių teisminės gynybos. Dalyvavimas byloje pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įgijus reikalavimo teisę lėmė teismo išvadą, kad iš esmės ieškovės interesas yra finansinio reikalavimo patenkinimas, t. y. finansinės naudos siekimas. Ieškovė, nusprendusi įsigyti reikalavimo teisę jau pradėtoje nagrinėti byloje, priėmė verslo sprendimą, todėl atsakovai negali likti neapsaugoti nuo galimai nepamatuotos ieškovės prisiimtos verslo rizikos.
19. Ieškovė jokių duomenų, paneigiančių atsakovų argumentus, kad ji nevykdo jokios veiklos ir nuosavybės teise neturi jokio turto, į bylą nepateikė. Nors ieškovė į bylą pateikė 2024 m. gruodžio 11 d. paskolos sutartį, kurios šalys yra I. M. ir ieškovė UAB „360 kelionių“, tačiau minėta sutartis pasirašyta tik I. M.. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad paskolos sutartis yra realinis sandoris, atitinkamai, į bylą turėjo būti pateikti ir objektyvūs įrodymai, patvirtinantys paskolos dalyko perdavimą ieškovei. Tokių įrodymų nepateikus, paskolos sutartį teismas pripažino I. M. vienašaliu įsipareigojimu ateityje suteikti paskolą, kurios suma – 10 000 Eur, yra kelis kartus mažesnė už byloje atsakovų jau patirtas bylinėjimosi išlaidas.
20. Teismas sutiko su atsakovais, kad ieškovė galimai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nepateikdama į bylą įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė, perimdama iš pradinės ieškovės reikalavimo teises į atsakovus, įsivertino ne tik perspektyvas dėl galimo pozityvaus teismo sprendimo, bet ir neigiamas perspektyvas – pareigą atlyginti proceso šalims bylinėjimosi išlaidas tuo atveju, jeigu būtų priimtas jai nepalankus teismo sprendimas. Ieškovės argumentai dėl nagrinėjamoje byloje pradinės ieškovės sudarytų taikos sutarčių su dalimi buvusių atsakovų, kitokio situacijos vertinimo nelėmė. Kaip nurodė teismas, nėra prielaidų spręsti, nei kad ieškovė galės disponuoti pagal padinės ieškovės su atsakovais sudarytas taikos sutartis gautomis lėšomis ir jomis padengti atsakovų bylinėjimosi išlaidas tuo atveju, jeigu būtų priimtas ieškovei nepalankus teismo sprendimas, nei kad jų pakaks bylinėjimosi išlaidoms apmokėti.
21. Teismas pažymėjo, kad ieškovė turėjo galimybę įrodyti savo finansinį pajėgumą atlyginti atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau į bylą jokių duomenų neteikė. Toks ieškovės elgesys, esant pagrįstoms atsakovų abejonėms dėl ieškovės mokumo, gali būti laikomas piktnaudžiavimu, nes ieškovė, pagal Reikalavimo teisių perleidimo sutartį įgijusi reikalavimo teises į atsakovus už 300 Eur, iš esmės niekuo nerizikuoja. Atsižvelgęs į nustatytų aplinkybių visumą, teismas konstatavo, kad ieškovė gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir neatlyginti atsakovams bylinėjimosi išlaidų.
22. Užstato dydžio klausimą teismas išsprendė vadovaudamasis CPK 795 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kad užstato dydį bylą nagrinėjantis teismas nustato atsižvelgdamas į galimas atsakovo bylinėjimosi išlaidas, išskyrus tas, kurios atsirastų dėl priešieškinio pareiškimo, taip pat į tai, kad užstato dydis negali užkirstų šaliai galimybės pasinaudoti teise į teisminę gynybą. Todėl atsakovų prašymus teismas tenkino atsižvelgęs į šioje byloje 2023 m. kovo 20 d. priimtame pirmesniame pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytus bylinėjimosi išlaidų dydžius ir į pateiktus į bylą įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
23. Teismas įpareigojo ieškovę sumokėti 7 261,95 Eur užstatą atsakovės V. G. bylinėjimosi išlaidoms užtikrinti, 13 550,00 Eur užstatą atsakovės M. B. bylinėjimosi išlaidoms užtikrinti, 5 082,00 Eur užstatą atsakovo A. S. bylinėjimosi išlaidoms užtikrinti, 4 840,00 Eur užstatą atsakovo J. L. bylinėjimosi išlaidoms užtikrinti ir 7 502,00 Eur užstatą atsakovės UAB „Krivita“ bylinėjimosi išlaidoms užtikrinti. Iš viso ieškovė įpareigota sumokėti 38 235,95 Eur užstatą atsakovų galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti (CPK 95 straipsnio 3 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
24. Ieškovė UAB „360 kelionių“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovų V. G., M. B., A. S., J. L. ir UAB „Krivita“ prašymus dėl užstato galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
24.1. Skundžiama nutartimi nebuvo konstatuotos bylinėjimosi išlaidų užtikrinimo instituto taikymui būtinos sąlygos, nurodytos CPK 95 straipsnio 3 dalyje bei teismų praktikoje, todėl ieškovė nepagrįstai buvo įpareigota įmokėti užstatą.
24.2. Teismas, viena vertus, skundžiamoje nutartyje nekonstatavo ieškovės netinkamo procesinio elgesio ar nesąžiningo naudojimosi ieškovei suteiktomis procesinėmis teisėmis. Kita vertus, teismas visiškai nepagrįstai vertino, kad vien ieškovės pasinaudojimas CK 6.101 straipsnyje numatyta teise pagal Reikalavimo teisių perleidimo sutartį perimti reikalavimą pradėtoje nagrinėti civilinėje byloje savaime laikytinas ieškovės piktnaudžiavimu.
24.3. Teismas netinkamai vertino ieškovės į bylą pateiktą 2024 m. gruodžio 11 d. paskolos sutartį, kurios šalys yra I. M. (ieškovės direktorius) ir ieškovė. Nors ši sutartis yra pasirašyta tik I. M., šis asmuo atstovauja tiek save, tiek ir ieškovę.
24.4. Skundžiamos nutarties motyvai, susiję su pradinės bylos ieškovės LKBKU „Laikinosios sostinės kreditas“ teisių gynimu, nesudaro jokio pagrindo teigti, kad kredito unijos teises Reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu perėmusi naujoji ieškovė šioje byloje turi kitokias procesines teises ar pareigas, nei turėjo pradinė ieškovė. Ieškovė yra lygiavertė šalis, kaip ir pradinė ieškovė, o aplinkybė, kad procesinės teises ieškovė perėmė Reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu, savaime nereiškia ir negali reikšti ieškovės piktnaudžiavimo ar kitokio, nei pradinės ieškovės, teisių ir pareigų turinio. Skundžiamoje nutartyje pateikiami priešingi motyvai yra nepagrįsti bei neatitinkantys CPK 48 straipsnio reguliavimo dėl lygiaverčio procesinių teisių perėmimo.
24.5. Nepagrįsti skundžiamos nutarties motyvai, kad pirmą kartą byloje sprendžiant analogišką klausimą pagal dalies atsakovų analogiškus prašymus užtikrinti galimų jų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, teismo skirtingą vertinimą bei atsakovų prašymų atmetimą nulėmė aplinkybė, kad tuo metu ieškovė buvo kredito unija, kuri yra bankrutavęs juridinis asmuo, siekęs pažeistų teisių gynybos. Ieškovės teisinis suinteresuotumas yra toks pats – ji siekia prisiteisti iš atsakovų žalos dėl neteisėtų jų veiksmų, atliktų kredito unijos veiklos laikotarpiu (neteisėtai išduotų paskolų), atlyginimą, t. y. siekia to paties, ko siekė ir pradinė ieškovė.
24.6. Ieškovės kartu su atskiruoju skundu pateikti įrodymai pagrindžia, kad pradinė ieškovė nebūtų galėjusi įvykdyti reikalavimo sumokėti skundžiamoje nutartyje nurodytą užstato sumą Reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo dieną (2024 m. spalio 9 d.). Pradinė ieškovė buvo bankrutavusi, taigi ji nebūtų turėjusi ir lėšų galimoms bylinėjimosi išlaidoms apmokėti. Tikimybė, kad atsakovams bus atlygintos galimos jų bylinėjimosi išlaidos, kai reikalavimą iš pradinės bankrutavusios ieškovės perėmė naujoji ieškovė, tik padidėjo.
24.7. Skundžiama nutartimi teismas visiškai nevertino ieškovės nurodytų motyvų, kad klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų užtikrinimo pagal dalies atsakovų teiktus prašymus byloje jau buvo išnagrinėtas ir šie atsakovų prašymai buvo atmesti kaip nepagrįsti. Atsakovams nepateikus naujų motyvų, pagrindžiančių bylinėjimosi išlaidų užtikrinimo instituto taikymo būtinumą, teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovę įmokėti užstatą.
25. Atsakovai M. B. ir A. S. atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 3 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
25.1. Ieškovės procesinis elgesys, teikiant tokio turinio atskirąjį skundą, tik papildomai patvirtina, kad ieškovė yra tinkamai įvertinta kaip procesinėmis teisėmis galintis piktnaudžiauti asmuo, kuris, išnagrinėjus bylą, gali neatlyginti kitai šaliai priteistų bylinėjimosi išlaidų. Todėl pagal CPK 95 straipsnio 3 dalį yra pagrindas įpareigoti įmokėti užstatą atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.
25.2. Atskirajame skunde net nebandoma paneigti atsakovų pateiktų įrodymų ir skundžiamoje teismo nutartyje nurodytų teisinių motyvų, kad naujoji ieškovė UAB „360 kelionių“ neturi jokio turto ir nevykdo jokios veiklos, yra nemoki ir atsakovų bylinėjimosi išlaidų neatlygintų. Atskirojo skundo argumentai taip pat nepaneigia teismo išvados dėl ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perėmusi didelės vertės – 722 900,59 Eur – reikalavimo teises į atsakovus pagal patikslintą ieškinį už ypatingai mažą 300 Eur sumą ir neturėdama jokio turto, teisinės procesinės atsakomybės prasme ieškovė niekuo nerizikuoja, tame tarpe ir dėl savo pareigos atlyginti atsakovų bylinėjimosi išlaidas ieškinio reikalavimų netenkinimo atveju.
25.3. Ieškovė nenurodė teisinių ir faktinių argumentų dėl netinkamo 2024 m. gruodžio 11 d. paskolos sutarties įvertinimo skundžiama nutartimi. Teismas pagrįstai paskolos sutartį pripažino realiniu sandoriu, nes pagal CK 6.870 straipsnio 2 dalį paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento.
25.4. Atsakovams M. B. ir A. S. atsiliepimuose į ieškinius nurodžius teisinius argumentus ir juos patvirtinančius įrodymus, kaip ieškovė UAB „360 kelionių“ piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir kodėl ji turi būti įpareigota sumokėti užstatą atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti, neturi jokios teisinės reikšmės buvusios ieškovės LBKU „Laikinosios sostinės kreditas“ turtinė padėtis, juo labiau kad ji jau nėra dalyvaujančius šioje civilinėje byloje asmeniu.
25.5. Atsakovai teismui procesinius prašymus pateikė pirmą kartą ir juose nurodė motyvus dėl ieškovės UAB „360 kelionių“ piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, kuriuos pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir, pritaikęs įstatyme nustatytą bylinėjimosi išlaidų užtikrinimo institutą, pagrįstai įpareigojo ieškovę įmokėti užstatą į teismo depozitinę sąskaitą.
26. Atsakovė V. G. atsiliepime į prašo atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 3d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
26.1. Tiek atsakovė teismui nurodė, tiek teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo naujas aplinkybes, teikiančias pagrindą įpareigoti ieškovę sumokėti užstatą bylinėjimosi išlaidų užtikrinimui pagal CPK 95 straipsnio 3 dalį. Priešingai nei tvirtina ieškovė, atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė visiškai naujas aplinkybes, kurios teikia pagrindą manyti, kad ieškovė gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir neatlyginti bylinėjimosi išlaidų.
26.2. Ieškovė iškreipia ir netinkamai aiškina CPK 95 straipsnio 3 dalies teisės normos taikymo pagrindus, teigdama, kad šios normos taikymui yra būtina konstatuoti piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Kaip aiškiai matyti iš teisės akto formuluotės, pagrindas įpareigoti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui atsiranda ir tada, kai yra pagrindas manyti, jog ieškinį pateikęs asmuo gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis neatlygindamas bylinėjimosi išlaidų.
26.3. Ieškovė atskirajame skunde nurodo teismų praktikos pavyzdžius dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis kvalifikavimo, tačiau nė vienas iš jų nėra susijęs su CPK 95 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu institutu. Teismas šioje bylos proceso stadijoje neprivalo konstatuoti ir kvalifikuoti ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.
26.4. Teismas pagrįstai įvertino, kad naujosios ieškovės, nusipirkusios reikalavimo teisę, interesas skiriasi nuo pradinės ieškovės interesų, o tai sudaro pagrindą užstato paskyrimu apsaugoti atsakovus nuo galimai nepamatuotos ieškovės verslo rizikos.
26.5. Teismas išsamiai ir tinkamai įvertino visus ieškovės nurodytus motyvus, pateiktus įrodymus ir klausimui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes.
27. Atsakovė UAB „Krivita“ atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 3d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
27.1. Su atskiruoju skundu teikiami rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovės ir pradinės ieškovės finansinė padėtis analogiška, t. y. nei buvusi ieškovė, nei dabartinė ieškovė neturi finansinių galimybių, teismui atmetus pareikštą patikslintą ieškinį, atlyginti atsakovams priteistinas bylinėjimosi išlaidas. Būsimų reikalavimo teisių į piniginį reikalavimą atsakovams perleidimas, net ir vadovaujantis elementaraus protingumo kriterijumi, negali paneigti pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padarytos išvados, kad perleista reikalavimo teise apeliantė išimtinai siekia tik naudos gavimo, procese iš esmės rizikuodama vien sumokėta pradinei ieškovei 300 Eur suma.
27.2. Ankstesnėje Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. nutartyje buvo pripažinta, kad pradinės ieškovės turto turėtų pakakti galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui. Nuo 2022 m. rugsėjo 2 d. nutarties priėmimo iki Reikalavimo teisių perleidimo sutarties pasirašymo pradinės ieškovės turtinė padėtis arba esmingai pakito, arba ji nurodė deklaratyvius ir nesąžiningus patvirtinimus ieškovės prašymu išdėstytoje pozicijoje. Naujoji ieškovė neturi jokio turto, negauna jokių pajamų ir jos vienintelė vykdoma veikla yra tik šis teismo procesas, į kurį ji įstojo įgijusi reikalavimo teises.
27.3. Ieškovių interesų skirtumus patvirtina Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-488-464/2023, kurios dalyje „Dėl ieškinio senaties termino nustatymo“ yra konstatuoti juridiniai faktai, kad pradinei ieškovei buvo taikomi specialūs įstatymai. Pradinės ir naujosios ieškovių teisinis statusas nėra ir negali būti vertinamas kaip analogiškas, nes, pasikeitus ieškovei, išnyko viešojo intereso gynimo poreikis ir liko tik privataus juridinio asmens interesai, kurie pagrįstai teismo skundžiamoje nutartyje buvo pripažinti kaip turintys vienintelį tikslą – siekti sau naudos.
27.4. Teismui neužtikrinus realiai jau patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, būtų iš esmės pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (CPK 17 straipsnis). Ieškovė, daug metų nevykdanti jokios veiklos, negaunanti pajamų, neturinti jokio turto, vos už 300 Eur įsigijusi būsimus reikalavimus į 722 900,59 Eur ieškinio sumą, iš esmės turėtų galimybę ir toliau nesąžiningai piktnaudžiauti procesu.
27.5. Naujoji ieškovė kol kas nėra sudariusi jokių taikos sutarčių, todėl ir jokios naudos iš taikos sutarčių ji nėra gavusi. Be to, ieškovės vadovas turėtų įrodyti (CPK 178 straipsnis), jog jis pats, kaip fizinis asmuo, turi galimybę paskolinti piniginių lėšų juridiniam asmeniui, kuriam vadovauja, pateikti garantiją ar laidavimą, kurių dydis, be kita ko, būtų ne 10 000 Eur, o atitiktų byloje jau patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų
28. Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – jos 2025 m. sausio 10 d. prašymą, adresuotą LKBKU „Laikinosios sostinės kreditas” nemokumo administratorei mažajai bendrijai „Penktas šansas” dėl informacijos suteikimo ir nemokumo administratorės atsakymą į šį prašymą.
29. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal CPK 180 straipsnio nuostatas teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai (ar joje kilusiam atskiram procesiniam klausimui) aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
30. Apeliantė prašymo priimti kartu su atskiruoju skundu pateiktų naujų rašytinių įrodymų nėra suformulavusi ir nenurodė, kodėl minėtų dokumentų pateikimo būtinybė kilo tik pateikiant atskirąjį skundą. Kadangi apeliantė nemotyvuoja išimties iš bendrosios draudimo priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme taisyklės taikymo, apeliacinės instancijos teismas pateiktų į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą naujų įrodymų priėmimo klausimo nesprendžia.
Dėl piktnaudžiavimo procesu kaip CPK 95 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto instituto taikymo sąlygos
31. CPK 2 straipsnyje įtvirtinta, kad civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus, teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis).
32. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad procesinės šalių teisės, numatytos CPK 42 straipsnyje ir kitose CPK normose, turi būti įgyvendinamos nepažeidžiant pirmiau įvardytų civilinio proceso tikslų, jomis turi būti naudojamasi pagal įstatymų leidėjo nustatytą paskirtį, t. y. siekiant ne bet kokių savo interesų patenkinimo, o būtent pažeistų arba ginčijamų teisių apgynimo teisme. CPK 7 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta ir dalyvaujančių byloje asmenų pareiga sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Kaip yra pasisakyta kasacinio teismo praktikoje, tokių pareigų dalyvaujantiems byloje asmenims nustatymas ir reikalavimas jas vykdyti nėra savitiksliai įstatymų leidėjo veiksmai – tokiomis priemonėmis siekiama civilinio proceso tikslų, reglamentuotų CPK 2 straipsnyje, tinkamo įgyvendinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-684/2021).
33. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovų pateiktus įrodymus (faktinius duomenis) bei argumentus, susijusius su Reikalavo teisių perleidimo sutartimi ir jos kaina, kurią apeliantė sumokėjo pradinei ieškovei už šioje byloje įsigytas reikalavimo teises, apeliantės finansinę padėtį ir jokios nevykdomos veiklos faktą, priėjo prie išvados, kad apeliantės įstojimo į pradėtą nagrinėti civilinę bylą tikslas, skirtingai negu pradinės ieškovės, nėra jos pažeistų teisių ar interesų gynyba. Teismas nurodė, kad apeliantė turi kitą – verslo ir finansinės naudos gavimo – interesą, kuri ir siekia šioje byloje įgyvendinti, įsigijusi iš pradinės ieškovės reikalavimo teises. Kitaip tariant, apeliantė nesiekia civilinio proceso tikslų, numatytų CPK 2 straipsnyje ir 5 straipsnio 1 dalyje (žr. šios nutarties 31–32 punktus).
34. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis tais pačiais duomenimis apie apeliantės turtą ir veiklą, be kita ko, teisiškai įvertinęs ir apeliantės į bylą pateiktą 2024 m. gruodžio 11 d. paskolos sutartį, konstatavo, kad šiuo konkrečiu atveju yra pakankamas pagrindas manyti, jog apeliantė, gali piktnaudžiauti procesu, nes gali neturėti lėšų atlyginti atsakovams jų patirtas bylinėjimosi išlaidas tuo atveju, jeigu jos ieškinys būtų atmestas. Priešingai nei teigiama atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismas netapatino apeliantės pasinaudojimo CK 6.101 straipsnyje numatyta teise su piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties motyvų, pirmosios instancijos teismas galimą piktnaudžiavimą teise susiejo būtent su objektyviais duomenimis patvirtinamu apeliantės finansiniu neišgalėjimu, neturint turto, nevykdant veiklos ir iš jos negaunant jokių pajamų, atlyginti dar iki apeliantės įstojimo į procesą šioje byloje susidariusių atsakovų bylinėjimosi išlaidų. Galimu piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis teismas pripažino ir apeliantės atsisakymą pateikti į bylą įrodymus, kad ji būtų finansiškai pajėgi sumokėti atsakovų šiame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas, jeigu ginčas būtų išspręstas jų naudai. Todėl tokie atskirojo skundo argumentai, kad skundžiamoje nutartyje nebuvo konstatuotas joks apeliantės netinkamas procesinis elgesys ar nesąžiningas naudojimasis procesinėmis teisėmis, atmestini kaip nepagrįsti.
35. Aiškiai stokoja pagrįstumo ir tokie atskirojo skundo argumentai, kad skundžiamoje nutartyje nebuvo konstatuotos bylinėjimosi išlaidų užtikrinimo instituto taikymui būtinos sąlygos, nurodytos CPK 95 straipsnio 3 dalyje bei teismų praktikoje. Procesinės teisinės pasekmės byloje dalyvaujančiam asmeniui, piktnaudžiavusiam procesinėmis teisėmis, įtvirtintos CPK 95 straipsnyje. Todėl, kai yra pagrindas manyti, kad ieškinį (pradinį ar priešieškinį), apeliacinį, atskirąjį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pareiškimą ar prašymą ypatingosios teisenos tvarka pateikęs asmuo gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir neatlyginti bylinėjimosi išlaidų, teismas turi teisę įpareigoti šį asmenį sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Užstato dydis nustatomas taikant CPK 795 straipsnį. Užstato per nustatytą terminą nesumokėjus, teismas procesinį dokumentą palieka nenagrinėtą.
36. Kaip matyti iš šios teisės normos dispozicijos, įstatymų leidėjas neįpareigoja teismo, sprendžiančio dėl užstato bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti nustatymo poreikio, padaryti vienareikšmę išvadą, kad asmuo tikrai piktnaudžiauja procesu, tam pakanka tokios tikimybės buvimo. Analogiškai jau buvo spręsta ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, nurodant, kad CPK 95 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nuostatos paskirtis – apsaugoti byloje dalyvaujančių asmenų teises į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, esant tikimybei, kad asmuo gali piktybiškai vengti jas atlyginti arba yra duomenų, jog asmuo piktnaudžiauja teise į teisminę gynybą, dėl ko byloje dalyvaujantys asmenys gali patirti bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-502-381/2018). Šio instituto taikymui įstatymas nustato dviejų sąlygų konstatavimą: 1) galimas procesinį dokumentą pateikusio asmens piktnaudžiavimas jam suteiktomis procesinėmis teisėmis; 2) išnagrinėjus bylą iš esmės, tas asmuo gali neatlyginti kitai šaliai priteistų bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-181-178/2018).
37. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, pasinaudodamas įstatymų leidėjo suteikta diskrecijos teise, tokią tikimybę ir identifikavo bei savo poziciją tinkamai motyvavo, t. y. piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis galimybę susiejo net su keliomis aplinkybėmis: 1) su byloje esančiais duomenimis, kad apeliantė nevykdo veiklos, neturi pajamų ir turto, nepateikė teiginius apie gautą paskolą (jai perduotą paskolos dalyką) pagrindžiančių objektyvių įrodymų; 2) apeliantės turtinės padėties, sumokėtos kainos už reikalavimo perleidimą ir reikalavimo, nukreipto atsakovams, dydžio disproporcija. Tokia teismo pozicija iš esmės reiškia, kad apeliantė, tik 2024 m. spalio mėnesį savo rizika įstojusi į 2021 metų liepos mėnesį pradėtą civilinę bylą, kurioje jau yra susidariusios pakankamai didelės šalių bylinėjimosi išlaidos, kurias jai galbūt teks procesinė pareiga atlyginti, faktiškai šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareigos neprisiima, nes objektyviai neturės lėšų joms atlyginti.
38. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tokią aplinkybę, kad dar prieš įgydama ieškovo procesines teises šioje byloje apeliantė jau buvo nemoki, ji pati šį faktą prieš kelerius metus išviešino, siedama bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Kai matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenų, apeliantės vadovas I. M. 2019 m. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas iškelti bendrovei bankroto bylą dėl jos nemokumo. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.eB2-2753-340/2019 atsisakė iškelti UAB „360 kelionių“ bankroto bylą, nes jos vadovas I. M. per teismo nustatytą terminą neįmokėjo į teismo depozitinę sąskaitą 800 Eur dydžio piniginės sumos, skirtos teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Tuo metu galiojusio ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 3 punkte buvo numatyta, kad teismas atsisako iškelti įmonei bankroto bylą, jei pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas daro pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus atvejį, kai asmuo, pateikęs pareiškimą, įmoka į teismo depozitinę sąskaitą teismo nustatytą pinigų sumą, kuri bus naudojama teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti.
39. Atskirojo skundo argumentais nepaneigiamas apeliantės faktinis nemokumas ir jos finansinis neišgalėjimas atlyginti atsakovams bylinėjimosi išlaidų, jeigu ieškinys būtų atmestas. Tokie atskirojo skundo argumentai, kad, pasikeitus byloje ieškovei, padidėjo ir tikimybė atlyginti atsakovų bylinėjimosi išlaidas, deklaratyvus ir nepagrįsti jokiais įrodymais. Priešingai, pradinė ieškovė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtų galėjusi atlyginti bylinėjimosi išlaidas atsakovams, nes šios išlaidos tiek pagal ĮBĮ, tiek pagal dabar galiojantį Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymą juridinio asmens nemokumo procese iš bankrutuojančio juridinio asmens turto yra atlyginamos pirmiausia. Pagal LITEKO duomenis LKBKU „Laikinosios sostinės kreditas“ 2024 m. spalio 25 d. kreditorių susirinkime patvirtino 301 419,56 Eur išlaidų sąmatą visam kredito unijos bankroto laikotarpiui. Tokia administravimo išlaidų sąmata leidžia įsitikinti pradinės ieškovės galimybėmis visikai ar iš dalies atlyginti atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamoje byloje nebuvo ginčijama ir tokia aplinkybė, kad pradinė ieškovė, atsižvelgiant į jos vykdytą veiklą, galėjo turėjo ir debitorių, kitaip tariant, pradinės ieškovės pajamų šaltiniai egzistavo ir po bankroto bylos jai iškėlimo, o apeliantė jokių pajamų šaltinių neturėjo ir šią išvadą paneigiančių įrodymų į bylą neteikė. Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismas 2025 m. sausio 14 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. B2-10-601/2025 dėl pradinės ieškovės LBKU „Laikinosios sostinės kreditas“ veiklos pabaigos, ir, valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenimis, ji 2025 m. vasario 18 d. buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro.
40. Nėra pagrindo sutikti ir su apeliantės atskirojo skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs jos galimo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis (procesinių pareigų galimo nevykdymo) tikimybę, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kurioje yra pateikti išaiškinimai, kas gali būti laikoma piktnaudžiavimu procesu.
41. Reikalavimo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis nevykdymas reiškia veikimą prieš operatyvų ir ekonomišką ginčo civilinio proceso tvarka išsprendimą, o toks veikimas yra nesuderinamas su civilinio proceso tikslais, todėl proceso įstatyme yra įtvirtinti atitinkami teisiniai svertai, kurių paskirtis – eliminuoti ar sumažinti aptariamo procesinio reikalavimo nevykdymo neigiamus padarinius ir atgrasyti nuo tolesnių pažeidimų darymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-684/2021). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 95 straipsnis taip pat yra skirtas teisingo ir greito bylos išnagrinėjimo bei ginčo išsprendimo procesui užtikrinti, ribojant dalyvaujančio byloje asmens nesąžiningą elgesį, kai savanaudiškai, piktnaudžiaujant gali būti veikiama prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-421/2023, 28 punktas).
42. Kasacinio teismo jurisprudencijoje piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, be kita ko, yra pripažįstamas ir naudojimasis procesine teise ne pagal jos paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais kitai proceso šaliai sąmoningai sukeliama esminė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais. Piktnaudžiavimas yra ne tik tada, kai veiksmas sukelia materialinę žalą, bet ir tada, kai kenkia teisinei sistemai, objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016).
43. Pasisakydamas dėl teisinės atsakomybės pagal CPK 95 straipsnį taikymo, kasacinis teismas taip pat yra pateikęs ir tokį išaiškinimą, kad proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019, 18 punktas).
44. Bylinėjimosi išlaidų institutas ir CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostata, viena vertus, sudaro prielaidas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, užtikrinti kokybišką teisinį atstovavimą, kita vertus, atlieka ir prevencinį vaidmenį, nustatant, kad sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bus atsižvelgiama į proceso šalių elgesį, išlaidų susidarymo priežastis. Tokiu būdu proceso šalis yra skatinama elgtis sąžiningai, įgyvendinant ir naudojantis jai CPK įtvirtintomis procesinėmis teisėmis. Taip pasiekiama ir pusiausvyra, viena vertus, užtikrinant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tikslus, kita vertus, saugant, kad kita šalis nepatirtų neigiamų pasekmių dėl kito asmens nesąžiningo elgesio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-701/2023, 129 punktas).
45. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė nei įstatymu jam suteiktos diskrecijos teisės įvertinti, ar šiuo konkrečiu atveju egzistuoja tikimybė piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, faktiškai neprisiimant kitų ginčo šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo rizikos, nei kasacinio teismo jurisprudencijoje pateiktų išaiškinimų, kokių tikslų tokiu pripažinimu turi būti siekiama, be kita ko, ir kokių padarinių atsiradimo turi būti siekiama išvengti, pripažįstant galimo piktnaudžiavimo atsiradimo tikimybę.
46. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, kad proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams. Vadovaudamasis aktualia praktika dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią faktinę situaciją (CPK 3 straipsnio 8 dalis). Nepaneigta ir tokia pirmosios instancijos teismo išvada, kad faktiškai apeliantės interesas šioje byloje yra teisės į 300 Eur, kuriuos, sudariusi verslo sandorį, ji sumokėjo pradinei ieškovei už reikalavimo teisių į atsakovus jai perleidimą, gynimas ir turtinės naudos gavimas, jeigu ieškinys būtų patenkintas. Neabejotina, kad apeliantės procesinės teisės, numatytos ieškovui CPK 42 straipsnyje ir kitose CPK normose, vien dėl to, kad ji į šią bylą įstojo CPK 48 straipsnio pagrindu (įvyko procesinis teisių perėmimas) neribojamos ir nėra kitokios (siauresnės), nei buvusios ieškovės. Visgi, pažymėtina, šalys turi ne tik procesines teises, bet ir procesines pareigas, o viena jų yra sąžiningas elgesys naudojimasis procesu, kuris apima ir pareigą atlyginti antrosios ginčo šalies išlaidas, jeigu jai nukreipti per teismą reikalavimai nepasitvirtintų (būtų pripažinti nepagrįstais).
47. Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliantės atskirojo skundo argumentus dėl netinkamai nustatytų CPK 95 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygų atmeta kaip nepagrįstus, pritardamas pirmosios instancijos teismo pozicijai dėl apeliantės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis tikimybės, neatlyginant atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų jos ieškinio atmetimo atveju.
48. Šiame kontekste pažymėtina, kad procesinių teisių perėmimo pagrindu apeliantė perėmė visas pradinės ieškovės procesines teises ir pareigas, įskaitant pareigą atlyginti atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas, jeigu ieškinys būtų atmestas, tačiau procesinių teisių perėmimas savaime nereiškia kad apeliantė, kaip nauja ieškovė, negali įgyti (gauti) naujų procesinių teisių ir pareigų, kurių neturėjo pradinė ieškovė, pavyzdžiui, pareigos sumokėti užstatą galimų atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Atsakovų prašymai įpareigoti apeliantę sumokėti užstatą, siekiant užtikrinti jų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, yra procesiniai prašymai byloje, kurie gali būti teikiami ne vieną kartą, byloje paaiškėjus naujoms aplinkybėms. Naujas prašymas, atsiradus naujoms aplinkybėms, galėjo būti teikiamas ir dar neįvykus procesiniam ieškovo teisių ir pareigų perėmimui, jį pareiškiant pradinei ieškovei. Atsižvelgiant į tai, tokie apeliantės atskirojo skundo argumentai, kad šioje byloje toks prašymas jau buvo nagrinėjamas dėl pradinės ieškovės ir buvo atmestas teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartimi, negali būti vertinami kaip procesinė kliūtis pareikšti tokius pačius prašymus apeliantės (naujos ieškovės) atžvilgiu. Juo labiau kad apeliantei jokių teisų ir pareigų pagal minėtą 2024 m. balandžio 19 d. nutartį neatsirado, teisės nemokėti užstato iš pradinės ieškovės ji neperėmė. Byloje paaiškėjus naujai aplinkybei – atsiradus naujam proceso dalyviui procesinių teisių perėmimo pagrindu, atsakovai turėjo teisę teikti pakartotinius prašymus dėl užstato įmokėjimo, siekiant užtikrinti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuos prašymus išnagrinėjo.
49. Atsakant į apeliantės atskirojo skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, pirmą kartą spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų užtikrinimo instituto taikymo byloje, iš esmės nusprendė pradinei ieškovei taikyti išimtį ir nenustatyti pareigos sumokėti užstatą vien dėl jos, kaip bankrutavusios bendrovės, statuso, pažymėtina, kad ne pradinės ieškovės statusas lėmė tokį teismo sprendimą, bet jos turtinė padėtis ir galimybės ateityje atlyginti atsakovams patirtas bylinėjimosi išlaidas, ieškinį atmetus, buvimas (žr. Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutarties 3 puslapį). Todėl skundžiamos teismo nutarties motyvų prieštaringumo ar abiejų ieškovių (pradinės ieškovės ir apeliantės) finansinės padėties skirtingo įvertinimo apeliacinės instancijos teismas taip pat neįžvelgia. Apeliantės finansinė padėtis jau buvo aptarta, kitokį jos finansinės padėties vertinimą suponuojančių įrodymų į bylą apeliantė nepateikė, nėra duomenų ir apie jos skolininkus. Kaip matyti iš LITEKO duomenų, apeliantė civilinio proceso tvarka nėra inicijavusi jokių teisminių ginčų, kuriais siektų išsiieškoti skolas iš savo skolininkų ir taip pagerinti savo finansinę padėtį.
Dėl teismo nustatyto užstato dydžio ir šalių procesinių teisių bei interesų pusiausvyros užtikrinimo
50. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 795 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgęs į tai, kad bylinėjimosi išlaidos turi būti protingo dydžio bei į tai, jog užstato dydis negali užkirsti galimybės pasinaudoti teise į teisminę gynybą, užstato dydį nustatė pagal byloje pateiktus įrodymus, susijusius su atsakovų patirtomis bylinėjimosi išlaidomis, t. y. pagal anksčiau šioje byloje priimtame Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. sprendime nurodytą bylinėjimosi išlaidų dydį ir apeliacinės instancijos teisme susidariusių bylinėjimosi išlaidų dydį, įpareigojęs apeliantę sumokėti iš viso 38 235,95 Eur užstatą atsakovų galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti, kartu išaiškinęs, kad nesumokėjus užstato ieškinys bus paliktas nenagrinėtu (CPK 95 straipsnio 3 dalis).
51. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šioje konkrečioje byloje susiklosčiusią procesinę situaciją, t. y. kad civilinė byla nagrinėjama beveik 4 metus – nuo 2021 m. liepos 21 d., kad ji pirmosios instancijos teisme turi būti nagrinėjama jau antrą kartą, kad joje yra įvykęs procesinių teisių perėmimas, taip pat atsižvelgdamas į ieškinio faktinį pagrindą, pripažįsta, kad teismo nustatytas užstato atsakovų bylinėjimosi išlaidoms atlyginimui užtikrinti dydis neužtikrina abiejų šalių procesinių teisių bei interesų pusiausvyros ir jų derinimo taisyklės (CPK 17 straipsnis).
52. CPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Šių principų taikymas suponuoja išvadą, kad užstato institutas iš esmės neturėtų apriboti vienos šalies teisės naudotis teise į teisminę gynybą ar leisti antrajai šaliai išvengti bylinėjimosi proceso ir galinčių atsirasti tai šaliai neigiamų padarinių (ginčą išnagrinėjus iš esmės ieškinys gali būti tiek ir patenkintas, tiek ir atmestas), juo labiau civilinėje byloje, kurios trukmė pakankamai ilga.
53. Teismui pagrįstai nustačius galimybę, kad apeliantė gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir neatlyginti atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų, užstato dydis labiau sietinas ne su atsakovų faktiškai jau patirtomis išlaidomis (jų dydžiu), kurių kompensavimo klausimas, iš naujo išnagrinėjus bylą, gali būti išspręstas ir kitaip, nei buvo išspręstas priimant ankstesnį sprendimą, bet su teismo įsitikinimu, jog apeliantė tinkamai įvertino galimus jai teksiančius neigiamus civilinio proceso padarinius ir realiai prisiima rizikas dėl šių išlaidų atlyginimo pareigos jai nepalankios bylos baigties atveju, nepagrįstai nedidindama jau esančių (susidariusių) atsakovų išlaidų. Užstato dydis turi būti protingo dydžio, kurį galėtų sumokėti (įvykdyti) bet kuris veiklą vykdantis ir pajamas gaunantis subjektas, taip patvirtindamas savo ketinimus civiliniame procese, nagrinėjamu atveju – siekį sąžiningai tęsti procesą, kuriame bylinėjimosi išlaidos didės.
54. Kaip minėta, ši civilinė byla nagrinėjama nuo 2021 m., ginčas nagrinėjamas dėl pradinei ieškovei ir jos kreditoriams padarytos žalos atlyginimo, bendra piniginių reikalavimų suma – 722 900,59 Eur. Todėl nustatant užstato dydį, būtina atsižvelgti ir į padarinius, kurie atsiras abiem bylos šalims, apeliantei užstato nesumokėjus, taip derinant abiejų šalių interesus. Nesumokėjus užstato, teismas procesinį dokumentą palieka nenagrinėtą (CPK 95 straipsnio 3 dalis). Vadinasi, ieškinį palikus nenagrinėtą, apeliantei kiltų neigiami padariniai, tačiau atsakovų situacijos tokių procesinių padarinių atsiradimas dėl jų jau patirtų bylinėjimosi išlaidų nepakeistų. Nepriėmus dėl ginčo esmės sprendimo, byloje susidariusios bylinėjimosi išlaidos būtų skirstomos pagal CPK 94 straipsnio nuostatas, t. y. taikant priežasties teoriją. Kadangi bylinėjimosi išlaidų atsakovai yra patyrę dar iki apeliantės įstojimo į procesą, tai net apeliantei nesumokėjus užstato ir bylą dėl to nutraukus, jau susidariusių išlaidų atlyginimo realumo klausimas išliktų toks pats, kaip ir visiškai nereikalaujant įmokėti užstato ir bylos dėl jo nesumokėjimo nenutraukus. Šiame kontekste pažymėtina, kad užstato institutas negali būti naudojamas vien kaip bylos nutraukimo siekis, kai jo sumokėjimas ar nesumokėjimas nekeičia bylinėjimosi išlaidų kompensavimo realumo vertinimo, šio proceso instituto paskirtis yra kita – pašalinti pagrįstai atsiradusias abejones dėl nesąžiningo bylinėjimosi ir garantuoti, kad bylinėjimosi išlaidos nepalankaus rezultato atveju bus apmokėtos.
55. Kita vertus, net šioje byloje ir nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės, pradinės ieškovės (kredito unijos) kreditoriai ir kiti galimai dėl atsakovų veiksmų nukentėję asmenys galėtų kreiptis į teismą su tiesioginiais ieškiniais bei reikalavimais atsakovams dėl jiems padarytos žalos atlyginimo, inicijuodami naujus teisminius procesus. Tai, atitinkamai lemtų naujų atsakovų bylinėjimosi išlaidų atsiradimą. Todėl vien pakankamai reikšmingo dydžio užstatas (38 235,95 Eur), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neturėtų nulemti proceso, kuris trunka beveik 4 metus, baigties.
56. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aptartas šiai bylai reikšmingas aplinkybes bei vadovaudamasis CPK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, pripažįsta, kad nurodytus principus ir šalių interesų derinimo taisyklę atitinka 15 000 Eur užstatas atsakovų galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.
57. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patenkinti atsakovų V. G., M. B., A. S., J. L. ir UAB „Krivita“ prašymai dėl užstato galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinimo, yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina iš esmės nepakeista (CK 328, 338 straipsniai), patikslinant tik apeliantės mokėtino užstato dydį – jį sumažinant nuo 38 235,95 Eur iki 15 000 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
58. Atsakovė V. G., A. S. ir M. B. prašo priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas, atsakovų patirtas rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 3 d. nutarties.
59. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kasacinio teismo išaiškinta, kad viena iš CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai. Pagal šią teisės normą gauti iš kitos šalies savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (teismo procesinis sprendimas), o teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant sprendimui (teismo procesiniam sprendimui), priimtam (priimamam) šalies naudai, ir šiuo remdamasis. Aptariamos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018 16, 17 punktai).
60. Kai apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nagrinėjimo procese išsprendžia tik dėl procesinių prašymų priimtos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, o pačios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme dar nėra baigtas, t. y. pirmosios instancijos teismas dar nėra priėmęs bylos nagrinėjimo baigiamojo teismo akto (baigiamojo teismo procesinio sprendimo) dėl ginčo esmės, dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pagal šią teisės normą yra nepriteistinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018, 20 punktas).
61. Apibendrinant išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad kol dar nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs baigiamojo akto byloje, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, spręsti atsakovų nurodytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo nėra teisinio pagrindo. Šios išlaidos pirmosios instancijos teismo bus paskirstytos bylą išnagrinėjus iš esmės ir priėmus joje sprendimą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 3 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą, patikslinant, kad ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „360 kelionių“, juridinio asmens kodas 304139445, turi įmokėti į Kauno apygardos teismo depozitinę sąskaitą 15 000 Eur (penkiolikos tūkstančių eurų) užstatą atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.
Teisėja Dalia Kačinskienė