VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 25 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nida Vigelienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. S. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutarties,

n u s t a t ė:

1.       Nyderlandų Karalystės centrinė institucija Centraal Justitieel Incassobureau, kuri yra kompetentinga vykdyti sprendimą dėl finansinės baudos paskyrimo sprendimą priėmusioje valstybėje, vadovaudamasi 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms (toliau – Pamatinis sprendimas), kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl (duomenys neskelbtini) sprendimo (sprendimas tapo galutinis 2017 m. gruodžio 4 d.) pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje. Minėtu sprendimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo paskirta 116 EUR piniginė sankcija (107 EUR bauda ir 9 EUR administracinių išlaidų) už tai, kad 2017 m. spalio 11 d., 10.26 val., transporto priemone, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Papendrecht, N3 Randweg thv hmp 1.1 richtig A15, 13 km/h buvo viršytas leistinas greitis.

2.       UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui 2019 m. rugpjūčio 7 d. prašymą nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant, prašė netenkinti teisinės pagalbos prašymo. Be kita ko, prašyme nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra automobilius nuomojanti įmonė. Automobilis „Ford Fiesta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau pažeidimo padarymo metu jis buvo išnuomotas R. D. (R. D.) laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 8 d. iki 2017 m. spalio 14 d. Kartu pateikė automobilio nuomos sutartį ir nurodė, kad pagal ją nuomininkas yra įsipareigojęs apmokėti visas baudas, teismo išlaidas ar kitas rinkliavas, kurios atsirado dėl jo kaltės, pažeidus kelių eismo taisykles ar kitus teisės aktus. Nurodė, kad analogiškoje situacijoje dalyvavo jau dviejuose teismo procesuose ir abu kartus buvo nuspręsta netenkinti teisinės pagalbos prašymų.

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi nutarė Nyderlandų Karalystės centrinės institucijos Centraal Justitieel Incassobureau prašymą tenkinti ir pripažinti Nyderlandų Karalystės institucijos – (duomenys neskelbtini) spendimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirtą 107 EUR dydžio piniginę sankciją, ir ją vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Nutartyje teismas pažymėjo, kad, priešingai nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašyme nurodytose bylose, nuomininku yra ne juridinis, o fizinis asmuo ir pateiktoje sutartyje su nuomininku R. D. nėra numatyta sąlygos, kad nuomininkas R. D. įsipareigoja apmokėti baudas, teismo išlaidas ar kitas rinkliavas, kurios atsirado dėl jo kaltės, pažeidus kelių eismo taisykles ar kitus teisės aktus. Pateiktoje sutartyje kalbama tik apie nuomininko įsipareigojimą padengti visas išlaidas, jeigu nuomos sutarties galiojimo metu automobilis bus pažeistas ar prarastas. Taigi, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju kaip automobilio savininkui atsakomybė kyla būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuris patirtus nuostolius iš nuomininko turės galimybę išieškoti civilinio proceso tvarka.

4.       UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. S., nesutikdamas su minėta nutartimi, pateikė skundą, jame nurodydamas, kad nutartis laikytina nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina. Skunde pažymi, kad teismas nutartį grindė dviem motyvais, o būtent, 1) kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo informuota apie vykstantį procesą dėl padarytos veikos, t. y. buvo informuota apie savo teisę apskųsti priimtą sprendimą ir galimo apskundimo terminus, jai buvo išsiųstas priimto sprendimo nuorašas; 2) kad automobilio nuomininkas buvo ne juridinis, o fizinis asmuo ir pateiktoje sutartyje su nuomininku R. D. nėra numatyta sąlygos, kad nuomininkas R. D., įsipareigoja apmokėti baudas, teismo išlaidas ar kitas rinkliavas, kurios atsirado dėl jo kaltės, pažeidus kelių eismo taisykles ar kitus teisės aktus.

4.1.        Dėl pirmosios aplinkybės skunde nurodė, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir nepagrįstai sprendė pripažinti ir vykdyti priimtą sprendimą. Apylinkės teismui kartu su liudijimu nebuvo pateikta jokių duomenų patvirtinančių, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš tiesų buvo informuota apie Nyderlandų Karalystės kompetentingos institucijos priimtą sprendimą, kada apskritai buvo išsiųstas koks nors laiškas, informuojantis apie priimtus sprendimus, buvo išsiųstas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be kita ko, pažymėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekada jokia forma nėra gavusi skundžiamoje nutartyje minimų duomenų ar informacijos, kad ji padarė aptariamą teisės pažeidimą ar kad dėl jos įvykdyto teisės pažeidimo yra priimtas sprendimas. Nurodė, kad, vadovaujantis teismų praktika (nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-153-579/2019, Nr. 1S-211-768/2018), analogiška situacija yra laikytina pagrindu atsisakyti pripažinti piniginę sankciją.

4.2.        Dėl antrosios aplinkybės skunde nurodė, kad teismas nesiaiškino, kokią įtaką ginčui turi ta aplinkybė, kad automobilio nuomininkas yra fizinis ar juridinis asmuo. Aplinkybė, kad nuomininkas yra fizinis, o ne juridinis asmuo šiuo konkrečiu atveju yra nesvarbi ir nedaranti jokios įtakos nagrinėjamoje situacijoje. Be kita ko, nurodė, kad, siunčiant teismui elektroniniu paštu prašymą ir priedą, per klaidą buvo pridėtas tik pirmas nuomos sutarties lapas, o antrasis lapas per klaidą buvo nepridėtas. Atitinkamai prašo pridėti prie bylos nuomos sutarties su nuomininku antrą lapą. Be kita ko, teigia, kad prašyme buvo prašyta nagrinėti bylą nedalyvaujant, nes manė, jog teismas ginčą išspręs tokiu būdu, kokiu buvo išspręstos iš esmės analogiškos bylos tarp tų pačių šalių – nutartys baudžiamosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra ir negali būti atsakinga už nuomininko padarytus teisės pažeidimus, kadangi pažeidimų riziką prisiėmė nuomininkas.

4.3.        Apibendrinant skunde prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – netenkinti teisinės pagalbos prašymo. Tuo atveju, jeigu prašymas būtų netenkinamas, prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – klausimą dėl Nyderlandų Karalystės Centrinės institucijos prašymo dėl piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

5.       Atsiliepimų į skundą negauta.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. S. skundas netenkinamas

6.       Pamatiniame sprendime yra nustatyta tvarka ir taisyklės, kuriomis vadovaujantis kitose valstybėse narėse teismo sprendimu paskirtos piniginės sankcijos pripažįstamos ir vykdomos pagal pripažįstančios valstybės teisę. Pamatinio sprendimo 6 straipsnyje numatyta, kad sprendimą vykdančiosios valstybės kompetentingos institucijos, nereikalaudamos jokių papildomų formalumų, pripažįsta joms pagal 4 straipsnį perduotus sprendimus ir nedelsdamos imasi būtinų priemonių, kad jie būtų vykdomi, išskyrus atvejus, kai kompetentinga institucija nusprendžia taikyti 7 straipsnyje numatytą pagrindą nepripažinti ar nevykdyti sprendimo. Vadinasi, teismas, pripažįstantis užsienio valstybės teismo galutiniu sprendimu paskirtą piniginę sankciją, nevertina sprendimo, kuriuo ji paskirta, turinio, nesprendžia ir neperžiūri nubausto asmens kaltės klausimo, paskirtos bausmės teisingumo ir kt. Nepaisant to, piniginės sankcijos pripažinimas neturi būti suprantamas kaip absoliuti šį klausimą sprendžiančio teismo pareiga. Pamatinio sprendimo 7 straipsnyje numatyti pagrindai, kuriems esant vykdančiosios valstybės kompetentingos institucijos gali atsisakyti pripažinti ir vykdyti sprendimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-153-579/2019). Pamatinis sprendimas yra įgyvendinamas kartu su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3651 ir 3652 straipsniais.

7.       BPK 3651 straipsnio 3 dalies 7 punkte numatyta, kad teismas atsisako pripažinti piniginę sankciją, jeigu piniginė sankcija buvo paskirta rašytinio proceso būdu ir pagal sprendimą priėmusios valstybės teisę nubaustas asmuo nebuvo asmeniškai ar per atstovą, kompetentingą pagal sprendimą priėmusios valstybės nacionalinę teisę, informuotas apie savo teisę ginčyti bylą ir pasinaudojimo tokia teisių gynimo priemone terminus. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad sprendimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išsiųstas 2017 m. spalio 23 d. adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 11). Nėra ginčo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdo veiklą būtent minėtu adresu. Liudijime nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pranešta apie vykstantį procesą, t. y. buvo informuota apie savo teisę apskųsti priimtą sprendimą ir galimo apskundimo terminus, jai buvo išsiųstas priimto sprendimo nuorašas. Atitinkamai teismui nekyla abejonių, kad nėra pagrindų, kuriems esant būtų galima atsisakyti pripažinti ir vykdyti sprendimą. Nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nurodė, kad nebuvo informuota apie vykstantį procesą, tačiau teismas šią nurodytą aplinkybę vertina kritiškai, kadangi: 1) pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme ši aplinkybė nebuvo nurodyta, o posėdyje atstovas nedalyvavo, ji nurodyta tik paduodant skundą dėl priimtos UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesus netenkinančios nutarties, 2) nors skunde ir nurodoma teismų praktika, kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ laiko analogišką esamai situacijai, tačiau nutartyje Nr. 1S-211-768/2018 nurodyta situacija, kai asmeniui nebuvo įteiktas šaukimas apie Lietuvoje sprendžiamą klausimą, o būtent teismas, tam, jog būtų užtikrinta nuteistojo ar jo gynėjo teisė dalyvauti procese, privalėjo įsitikinti, ar nuteistajam apie rengiamą posėdį, jo laiką ir vietą buvo tinkamai pranešta, tačiau tokių veiksmų nesiėmė; nutartyje Nr. 1S-153-579/2019 teismas atsižvelgė į tai, kad tiek pirmosios instancijos teisme, tiek skunde aukštesnės instancijos teismui asmuo nurodė, kad bendrovės atžvilgiu priimtų sprendimų ji nėra gavusi, t. y. jau pirmosios instancijos teisme išsakė, kad jokių duomenų apie vykusį procesą neturėjo. Taigi skunde minimose bylose nurodytos aplinkybės nėra analogiškos šiai nagrinėjamai bylai, todėl jomis negali būti vadovaujamasi.

8.       Teismas, vertindamas skunde nurodytą aplinkybę, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino fakto, kad automobilį, kuriuo buvo padarytas pažeidimas, buvo išsinuomojęs fizinis asmuo, todėl atsakomybė jam ir turėjo tekti, pažymi, kad, kaip nurodyta aukščiau, teismas, pripažįstantis užsienio valstybės teismo galutiniu sprendimu paskirtą piniginę sankciją, nevertina asmens kaltės klausimo, subjekto tinkamumo ir pan. Būtent asmuo, kuriam skiriama bauda, gavęs sprendimą, turi teisę ginčyti priimtą sprendimą, paduodant skundą nurodytais terminas ir nurodant visas reikšmingas aplinkybes. Atitinkamai teismas, sprendžiantis klausimą dėl piniginės sankcijos pripažinimo, neturi kompetencijos vertinti klausimų, kurie nenumatyti Pamatiniame sprendime ir BPK 3651 ir 3652 straipsniuose. Nors skunde ir nurodoma, kad vadovaujantis kitais pirmosios instancijos priimtais sprendimais analogiškose situacijose buvo tikėtasi tokio paties sprendimo, tačiau pažymėtina, kad apygardos teismas, būdamas aukštesnės instancijos, nėra saistomas pirmosios instancijos teismų priimtų sprendimų.

9.       Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra pagrindo naikinti priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl skunde nurodytų argumentų.

Teismas, vadovaudamasis BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

atmesti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. S. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja                Nida Vigelienė

        (parašas)

Nuorašas tikras.

Teisėja (A.V.)

Nida Vigelienė

2019 m. spalio 25 d.