Civilinė byla Nr. 2A-1618-345/2012
Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00559-2011-4
Teisėja Procesinio sprendimo kategorijos:
78.2.1.; 121.21.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. kovo 6 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Loretos Lipnickienės, Jadvygos Mardosevič, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. P. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovui S. Ž. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ginčas yra kilęs dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, jo gyvenamosios vietos nustatymo.
Ieškovė prašė nustatyti jos ir atsakovo sūnaus E. Ž. gyvenamąją vietą su ja-ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis išmokomis nuo ieškinio pateikimo iki sūnaus pilnametystės pilnametystės, bei priteisti iš atsakovo 2265 Lt išlaikymo įsiskolinimą nuo 2011 m sausio 14 d. Paaiškino, kad su atsakovu nuo 2005 m. iki 2011 m sausio 14 d. gyveno kaip sugyventiniai. Pradėjus gyventi atskirai atsakovas nustojo teikti išlaikymą savo ir ieškovės nepilnamečiui sūnui. Vaiko išlaikymui reikalinga 800 Lt suma per mėnesį. Ieškovė per mėnesį uždirba apie 700 Lt. Atsakovas yra jaunas, sveikas ir darbingas, dirba, todėl gali bei privalo užtikrinti savo vaiko išlaikymą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Varėnos rajono apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: nustatė nepilnamečio E. Ž. gyvenamąją vietą su jo motina ieškove, priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt kas mėnesį nuo 2011 m. birželio 8 d. iki jo pilnametystės; kitoje dalyje ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad ieškovės pajamos per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 710 Lt, o atsakovo – 720 Lt. Teismas konstatavo, jog ieškovė neįrodė, kad vaiko išlaikymui kas mėnesį būtų būtina 800 Lt suma. Iš ieškovės pateikto išlaikymo lėšų paskaičiavimo kelia abejones, kad kiekvieną mėnesį būtų reikalinga 85 Lt drabužių pirkimui, asmeninių higienos ir skalbimo bei kosmetinių priemonių pirkimas 50 ir 20 Lt, interneto paslaugos 20 Lt, žaislų pirkimas 50 Lt sumai bei avalynės pirkimas 70 Lt sumai. Tiek drabužiai, tiek batai yra gana ilgalaikio naudojimo daiktai bei jų pirkimas daugiau yra susijęs su sezonų kaita bei drabužiai ar batai perkami sezonui, vasariniai drabužėliai paprastai yra ženkliai pigesni nei žiemos sezono. Neaišku kiek ir kokių skalbimo priemonių ir kosmetikos prekių reikalinga, kad jų pirkimui būtų reikalinga išleisti net 70 Lt. Ieškovė nagrinėjant bylą net nenurodė, ar sūnus šiuo metu jau yra išmokęs naudotis internetu bei nepateikė įrodymų, kad jos bute būtų įrengtas internetas. Dėl to teismas abejodamas šiais ieškovės nurodomais vaiko poreikiais laikė, kad ieškovė yra padidinusi vaiko išlaikymo dydį, kada ji pati ir atsakovas pragyvena faktiškai iš beveik minimalios mėnesinės algos. Atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes teismas laikė, kad yra pagrindas iš atsakovo priteisti 300 Lt dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kur abiejų tėvų teikiamas išlaikymas vaikui 600 Lt sumai pilnai atitiktų vaiko išlaikymo poreikius.
Teismas sprendė, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2011 m. sausio mėn. iki 2011 m. birželio mėn. nebūtų prisidėjęs prie vaiko išlaikymo, todėl ieškovės ieškinį dalyje dėl 2265 Lt įsiskolinimo atmetė. Šalims sutinkant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas sprendė, kad šalių vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Ieškovė J. P. apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2011 m. lapkričio 9 d. Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimą, priteisiant iš atsakovo 2265 Lt išlaikymo įsiskolinimą ieškovei ir jos bei atsakovo nepilnamečiam sūnui; priteisiant iš atsakovo išlaikymą jo nepilnamečiam sūnui periodinėmis išmokomis po 400 Lt per mėnesį iki jo pilnametystės nuo ieškinio pateikimo teismui dienos.
Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Ieškovės darbo pajamos per mėnesį yra 710 Lt, o atsakovo 865 Lt. Teismas nepagrįstai vertino tik atsakovo pajamas už 2011 m. gegužės, birželio ir liepos mėn., kadangi vasaros metu sumažėja daugelio darbuotojų pajamos, kurios vėliau padidėja. Tai, kad ieškovė neturi jokio kilnojamojo turto įrodo jos gyvenimas Varėnos rajono savivaldybei priklausančiame socialiniame būste. Ieškovė prašo, kad iš atsakovo būtų priteista pusė vaiko išlaikymui reikalingos sumos.
2. Teismas, spręsdamas dėl 2265 Lt įsiskolinimo priteisimo neatsižvelgė, į prioritetinius vaiko teisių ir interesų apsaugos principus, nevertino byloje nustatytų aplinkybių vaiko teisių ir interesų aspektu. Atsakovas nuo metų pradžios negyveno su ieškove, nesirūpino šeima. Teisme neįrodyta, kad atsakovas nuo 2011 m. sausio 14 d. iki 2011 m. birželio 8 d. rūpinosi sūnumi ir teikė jam išlaikymą.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacijos procesinį teisinį dalyką sudaro apeliacinių skundų faktinio ir teisinio pagrindo įvertinimas bei patikrinimas ar nėra aplinkybių, sudarančių absoliutų pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 320 str.). Apeliacijoje vertinama tai, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovo ieškininis reikalavimas dėl sutarties sąlygų pakeitimo, laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 str.). CPK įtvirtinta ribota apeliacija. Jai būdinga, kad šiame procese tikrinama tai, ar teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-426/2005), o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo).
Apeliaciniu skundu ieškovė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovo šalių nepilnamečiam vaikui priteistas kas mėnesinis 300 Lt išlaikymas iki jo pilnametystės bei atmestas ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 str. 2 d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Todėl jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas.
Aiškindamas ir taikydamas CK 3.192 str. 2 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs vienodą praktiką, kad teismas turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2006). Vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas bei turimą turtą. Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovo gaunamą darbo užmokestį skaičiavo tik nuo 2011 m. gegužės mėn. Pagal pateiktus duomenis atsakovo vidutinis darbo užmokestis 2011 m. kas mėnesį sudarė 865 Lt (b. l. 55), o ieškovės – 710 Lt (b. l. 36). Tiek ieškovė, tiek atsakovas nuosavybės teise neturi nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto. Šalių vaikas gyvena kartu su ieškove, todėl jai tenka didesnė vaiko išlaikymo išlaidų dalis nei atsakovui. Iš minėto matyti, jog atsakovo turtinė padėtis yra panaši kaip ieškovės.
Siekdama pagrįsti šalių vaikui kas mėnesį reikalingo išlaikymo dydį, ieškovė į bylą pateikė sūnui vienam mėnesiui skirtinų lėšų paskaičiavimą, pagal kurį jo poreikių patenkinimui kas mėnesį yra būtina 830 Lt suma (b. l. 42). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad faktiškai pagrįsta vaiko išlaikymui reikalinga suma yra 600 Lt, jokių duomenų, kurie galėtų patvirtinti, kad minėta suma yra realiai nepakankama šalių vaiko poreikiams užtikrinti ieškovė kartu su apeliaciniu skundu nepateikė. Minėta suma yra pakankama sudaryti sąlygas vaikui fiziškai, ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus sugebėjimus ir įgyti naujus. Vaikui augant, keičiasi ir jo poreikiai, atitinkamai didėja išlaidų dalis būtina jiems patenkinti, todėl įstatymas numato galimybę pasikeitus aplinkybėms kreiptis dėl vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad siekiant, jog suaugęs vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti.
Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais, tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas yra 27 metų amžiaus. Duomenų, jog atsakovas negali dirbti dėl sveikatos ar kitų objektyvių priežasčių byloje nepateikta. Taigi objektyviai vertinant atsakovas pajėgus dirbti ir gauti didesnes pajamas, kad būtų patenkinti atsakovo vaiko bei jo poreikiai. Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti yra reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti. Aplinkybė, kad atsakovas šiuo metu nepakankamai uždirba, tačiau neieško papildomo darbo ar veiklos, pati savaime negali reikšti, kad yra teisinis pagrindas perkelti šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymo naštą didesne dalimi ieškovei.
Įvertinusi visas faktines bylos aplinkybes, kolegija konstatuoja, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismo priteistas 400 Lt išlaikymo dydis nėra proporcingas šalių turtinei padėčiai. Kadangi šalių nepilnametis sūnus faktiškai gyvena su ieškove, jai tenka ne tik prievolė išlaikyti vaiką, tačiau ir kasdieniniai rūpesčiai jį prižiūrint, auginant ir auklėjant, todėl atsakovas, kaip vaiko tėvas turėtų teikti sūnui didesnį išlaikymą, neperkeliant vaiko išlaikymo ir auklėjimo pareigų didesne dalimi vien ieškovei. Dėl minėto pirmosios instancijos teismo priteisto išlaikymo dydis didintinas iki 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Kaip nepagrįsti atmestini ieškovės apeliacinio skundu argumentai dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Bylos medžiaga patvirtina, o būtent Varėnos „Pasakos“ vaikų lopšelio darželio 2011 m. rugsėjo 26 d. pažyma Nr. 4 (b. l. 67), liudytojos V. G. parodymai, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2011 m. sausio mėn. iki 2011 m. birželio mėn. rūpinosi savo nepilnamečiu sūnumi. Duomenų, kad išlaikymas faktiškai nebuvo teikiamas minėtu laikotarpiu ieškovė nepateikė. Net ir traktuojant reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo kaip pareikštą šalių vaiko interesais, tai negali būti pagrindas priteisti iš atsakovo sumą, kuri yra labiau tikėtina nei netikėtina, kad atsakovo jau buvo išleista vaiko poreikių tenkinimui (CPK 185 str.).
Teisėjų kolegijos pabrėžia, kad skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas yra iš esmės teisėtas bei pagrįstas, todėl keistinas tik dalyje dėl priteisto išlaikymo dydžio, jį padidinant (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r ė :
Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 9 d. sprendimą iš dalies pakeisti:
Priteisti iš atsakovo S. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui E. Ž. (gim. 2007 m. liepos 7 d.) po 400 Lt (tris šimtus penkiasdešimt litų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo dienos, t.y. 2011 m. birželio 8 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Kitą Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 9 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Teisėjai Henrichas Jaglinskis
Loreta Lipnickienė
Jadvyga Mardosevič