Administracinė byla Nr. eAS-717-629/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02640-2025-4

Procesinio sprendimo kategorija 49

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. liepos 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas V. K. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2025 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. V4-68 „Dėl poveikio priemonių nemokumo administratoriams UAB „Nemokumo sprendimai“, MB „IS Group“, R. D. ir V. K. skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas) galiojimą iki galutinio sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje arba pakeisti poveikio priemonę į švelnesnę.

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti ginčijamo Įsakymo galiojimą iki galutinio sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje. Prašyme nurodė, kad paskirta nuobauda sukuria teisines pasekmes dar iki ginčo šioje byloje išnagrinėjimo. Priėmus sprendimą pritaikyti poveikio priemonę – teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimas 1 metų laikotarpiui jau yra vykdomas ir tokia teisė jau yra apribota. Netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių ir nesustabdžius ginčijamo Įsakymo galiojimo iki bylos išnagrinėjimo, vėliau teismui net ir tenkinus skundą, visiškai atkurti iki tol buvusią teisinę padėtį būtų neįmanoma. Pareiškėjo teigimu, byla bus išspręsta po daugiau nei 1 m., kai jau numatytos nuobaudos galiojimo terminas bus pasibaigęs, todėl bylos išsprendimas iš esmės gali būti nebetikslingas ir realiai negalėtų apginti pareiškėjo teisių. Susidarius tokiai situacijai pareiškėjas nebeturėtų galimybės vykdyti profesinės veiklos, administruoti naujus bankroto procesus ir gauti pajamas. Jeigu būtų tenkintas skundo reikalavimas, nebūtų įmanoma pareiškėjo sugrąžinti į padėtį buvusią iki Įsakymo priėmimo, nebūtų įmanoma atkurti iki tol buvusios padėties. Taip pat žalos atlyginimo galimybės būtų apribotos, nes tiksliai apskaičiuoti ir kompensuoti pareiškėjui padarytą turtinę žalą (negautas pajamas) gali būti iš esmės neįmanoma. Pareiškėjas dirba tik nemokumo administratoriumi ir jokios kitos darbinės veiklos nevykdo. Pritaikius poveikio priemonę negalės dirbti darbo, dėl kurio yra sudarytos darbo sutartys su juridiniais asmenimis. Dėl pritaikytos poveikio priemonės pareiškėjas gali būti atleidžiamas iš darbo. 

II.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2025 m. gegužės 16 d. nutartimi priėmė pareiškėjo V. K. skundą, tenkino jo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos sustabdė ginčijamo Įsakymo dalies galiojimą dėl V. K. skirtos poveikio priemonės – teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą 9 mėn. laikotarpiu.

Teismas sutiko su prašymo argumentais, jog, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių ir pareiškėjui netekus teisės verstis nemokumo administravimo veikla, tai neabejotinai sukeltų jam negrįžtamas ir sunkias pasekmes – tiek finansines, netekus pajamų šaltinio (nėra duomenų, kad pareiškėjas turi kitų pajamų), tiek ir nematerialias, t. y. neigiamas pasekmes jo profesinei reputacijai. Be to, pareiškėjo vykdomuose nemokumo procesuose pakeitus nemokumo administratorių, o teismui šioje byloje priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, ši pareiškėjui padaryta žala būtų negrįžtama (jis prarastų nemokumo administravimo procesus), nebūtų įmanoma pareiškėjo sugrąžinti į padėtį buvusią iki Įsakymo priėmimo, nebūtų įmanoma atkurti iki tol buvusios padėties.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (žr., 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-598-502/2020 ir 2024 m. rugsėjo 18 d. nutartį byloje Nr. eAS-582-556/2024), nurodė, kad tuo atveju, jeigu teismas patenkins pareiškėjo skundą, tiksliai apskaičiuoti ir kompensuoti pareiškėjui padarytą turtinę žalą (negautas pajamas) ir atkurti iki tol buvusią teisinę padėtį gali būti iš esmės neįmanoma, į teismą besikreipiančiam asmeniui tokiu atveju turi būti taikoma laikinoji apsauga, kad nebūtų pažeisti jo interesai, nebūtų padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala vykdant administracinį sprendimą, kurio galiojimas kvestionuojamas nurodant svarbius argumentus.

Teismas pažymėjo, jog, atlikus preliminarų (prima facie) pareiškėjo skundo pagrįstumo įvertinimą, nenustatyta, kad pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ir kad jam palankaus teismo sprendimo priėmimas yra visiškai neįmanomas. Susiklosčius byloje nurodytoms aplinkybėms yra pagrindas laikinai, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, sustabdyti skundžiamo Įsakymo dalies galiojimą dėl V. K. skirtos poveikio priemonės – teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą 9 mėn. laikotarpiu.

III.

Atsakovas Tarnyba atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 16 d. nutarties dalį dėl prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tenkinimo ir išspręsti klausimą iš esmės.

Atsakovas atskirajame skunde teigia, jog skundžiamu Įsakymu pareiškėjui skirta poveikio priemonė – teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą 9 mėn. laikotarpiui. Pareiškėjo nurodyti teiginiai apie galimas būsimas pasekmes (pareiškėjas negalės dirbti ir bus atleistas) yra abstraktaus pobūdžio ir nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Pareiškėjo pateikti argumentai iš esmės susiję su galimu ūkinės veiklos nutraukimu bei darbuotojų atleidimu, tačiau šios aplinkybės nėra pakankamai įrodytos. Teismas nepakankamai išanalizavo faktines bylos aplinkybes bei taikytiną teisinį reglamentavimą, netinkamai vertino pareiškėjo pateiktus paaiškinimus, todėl nepagrįstai nusprendė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Pareiškėjas yra įsidarbinęs pas tris nemokumo administratorius juridinius asmenis. Šiuo metu šių nemokumo administratorių juridinių asmenų yra įgaliotas vykdyti net 9 nemokumo administravimo procedūras, tad pareiškėjas ir toliau gali vykdyti nemokumo administratoriaus veiklą, t. y. užbaiginėti jau pradėtus (turimus) nemokumo administravimo procesus per tuos 9 mėn., kai jam bus taikoma poveikio priemonė – teisės būti paskirtam nemokumo administratoriui administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimas 9 mėn. laikotarpiui. Be to, pareiškėjas yra kvalifikuotas savo srities specialistas, kuriam teisės aktuose nustatyti specialieji kvalifikaciniai reikalavimai, ir kuris disponuoja ilgamete profesine patirtimi (į nemokumo administratorių sąrašą įrašytas 2009 m. lapkričio 23 d.). Dėl to jis turi realią galimybę panaudoti turimas profesines žinias ir įgūdžius kitose profesinės veiklos srityse. Todėl nemokumo administratoriaus, kaip darbuotojo, atleidimas, jei toks turėtų vykti, nelaikytinas tokio masto žala pareiškėjui, kuri negalėtų būti atitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nesigilino į situaciją ir teisinį reguliavimą, netinkamai vertino pareiškėjo nurodytus paaiškinimus, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad teismui nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių ir netekus teisės verstis nemokumo administravimo veikla, tai neabejotinai sukeltų jam negrįžtamas ir sunkias pasekmes – tiek finansines, netekus pajamų šaltinio (nėra duomenų, kad pareiškėjas turi kitų pajamų), tiek ir nematerialias, t. y. neigiamas pasekmes jo profesinei reputacijai.

Teismas rėmėsi 2007 m. LVAT nutartimi (2007 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-248-687/2007), tačiau 2007 m. galiojęs Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ir ĮBĮ) numatė visiškai kitokį drausminės atsakomybės reglamentavimą, kyla pagrįstų abejonių, ar teismas rėmėsi aktualia ir šiai bylai taikytina teismų praktika.

Atsakovo nuomone, už teisės pažeidimus skirtos poveikio priemonės yra proporcingos teisės pažeidimui, ir atitinka siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, nevaržo akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Todėl šiuo atveju reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas ir sudarymas sąlygų pareiškėjui toliau vykdyti nemokumo administravimo veiklą užkirstų kelią pasiekti poveikio priemonės skyrimu siekiamus tikslus. Be to, pareiškėjui skirta poveikio priemonė yra riboto poveikio – ji neuždraudžia pareiškėjui vykdyti kitų rūšių veiklos ar uždirbti pajamų bei dirbti nemokumo administratoriaus darbą, t. y. vykdyti iki poveikio priemonės turimas nemokumo administravimo procedūras. 

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Atskirojo skundo objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kurioje nuspręsta tenkinti pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos sustabdyti Įsakymo dalies galiojimą dėl V. K. skirtos poveikio priemonės – teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą 9 mėn. laikotarpiu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje yra išvardytos taikytinos reikalavimo užtikrinimo priemonės, tarp jų – ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas (3 p.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., 2016 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016; 2017 m. vasario 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-184-520/2017). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Pažymėtina ir tai, kad skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus.

Šiame kontekste pabrėžtina, kad asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kyla pareiga pateikti įrodymus, kad neatidėliotinas administracinio sprendimo įvykdymas gali nepataisomai paveikti asmens interesus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-735/2014; 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-124-261/2020).

Nagrinėjamu atveju Įsakymu pareiškėjui buvo skirta Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta poveikio priemonė – teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimas 9 mėnesiams.

Įvertinusi pareiškėjo skundo argumentus, kuriais grindžiama reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybė, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas pagrindė reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybę.

Pareiškėjas teigė, kad jam 9 mėnesių laikotarpiui apribojus teisę administruoti nemokumo procesus, jis nebeturės galimybės vykdyti profesinės veiklos, administruoti naujus bankroto procesus ir gauti pajamas. Pareiškėjas taip pat akcentuoja, kad skundo tenkinimo atveju nebūtų įmanoma jo sugrąžinti į padėtį, buvusią iki Įsakymo priėmimo, nebūtų įmanoma atkurti iki tol buvusios padėties, o žalos atlyginimo galimybės būtų apribotos, nes tiksliai apskaičiuoti ir kompensuoti padarytą turtinę žalą (negautas pajamas) gali būti iš esmės neįmanoma. Pareiškėjas dirba tik nemokumo administratoriumi ir jokios kitos darbinės veiklos nevykdo, todėl dėl pritaikytos priemonės negalės dirbti darbo dėl kurio yra sudarytos darbo sutartys su juridiniais asmenimis, jis gali būti atleistas iš darbo. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad analogiškos pozicijos laikosi LVAT 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-598-502/2020.

Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo esmę, pareiškėjo prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, pareiškėjo argumentus dėl galbūt kilsiančios neatitaisomos žalos, daro išvadą, kad pareiškėjas nepagrindė būtinosios sąlygos prašomai reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos. Pareiškėjui nepanaikinta teisė administruoti nemokumo procesus, jis, kaip atskirajame skunde nurodė atsakovas, yra įsidarbinęs pas 3 nemokumo administratorius juridinius asmenis – UAB „Pajūrio administratoriai“, MB „Insolvency Solutions Group“ ir UAB „Projektų plėtros biuras“, kurių yra įgaliotas vykdyti 9 nemokumo administravimo procedūras.

Pažymėtina, jog prašymai taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones panašaus pobūdžio bylose ir panašiomis aplinkybėmis buvo atmesti ir kitose LVAT išnagrinėtose bylose (žr., pvz., 2025 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-317-662/2025; 2025 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-342-492/2025; 2025 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-405-968/2025; 2025 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. eAS-603-442/2025), nuo kurių nėra pagrindo nagrinėjamu atveju nukrypti.

Teisėjų kolegija pažymi, jog LVAT, spręsdamas dėl Įsakymu paskirtos analogiškos poveikio priemonės teisinių padarinių, yra nurodęs, kad nors žalos atsiradimo galimybė, taikant tokio pobūdžio poveikio priemones turto administratoriams, visada yra, teisės aktai nenustato, jog skundo dėl akto, kuriuo taikyta tokia poveikio priemonė, padavimas stabdytų jo vykdymą. Tokio akto galiojimo sustabdymas galimas atvejais, kai ginčą dėl tokio akto nagrinėjantis teismas nusprendžia, kad, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Aplinkybė, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų (finansinių) pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones: galima žala ir pareiškėjo galimi materialiniai nuostoliai, atsiradę dėl ginčijamo administracinio akto priėmimo, iš esmės gali būti atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Be to, atsakant į pareiškėjo argumentus dėl netektų pajamų, pažymėta, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad negautos pajamos kaip nuostoliai yra asmens pagrįstai tikėtinos gauti lėšos, kurias asmuo būtų gavęs iš teisėtos veiklos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinti šie negautų pajamų nustatymo kriterijai: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, o ne tikėtinomis pajamomis (žr., pvz., 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje
Nr. 3K-P-382/2006; 2012 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012; 2021 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-611/2021).

Teisėjų kolegija dar kartą atkreipia dėmesį, kad ginčijamu Įsakymu pareiškėjui nustatytas apribojimas taikomas tik sprendžiant dėl naujų juridinių asmenų nemokumo administravimo procesų.

Dėl LVAT 2020 m. rugsėjo 2 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eAS-598-502/2020, kuria, pareiškėjo vertinimu, turėtų būti remiamasi ir nagrinėjamoje byloje, teisėjų kolegija pažymi, jog aptariamoje byloje buvo sprendžiama dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės (įsakymo, kuriuo buvo paskirta poveikio priemonė – teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimas ir išbraukimas iš nemokumo administratorių sąrašo) taikymo. Nagrinėjamu atveju skiriasi pati paskirta poveikio priemonė – nurodytoje byloje paskirtas teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimas, nagrinėjamoje byloje – teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų bankroto procesus apribojimas 9 mėnesiams, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo remtis pareiškėjo nurodyta LVAT nutartimi, kadangi aptartos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi.

Pažymėtina, kad pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių (argumentų), be kita ko, nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog priimtas Įsakymas ir skirta JANĮ 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta poveikio priemonė tiek pareiškėjo ūkinei veiklai, tiek ir trečiųjų asmenų interesams padarys neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinkti duomenys sudaro pagrindą spręsti, kad pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas – Įsakymo dalies vykdymo sustabdymas – šiuo metu nebūtų proporcingas, neatitiktų reikalavimo užtikrinimo priemonės paskirties ir jos taikymo sąlygų, nustatytų ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo pateikti argumentai ir dokumentai nepatvirtina pagrindo taikyti jo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Taigi, atsakovas atskirajame skunde pagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjo pateiktus argumentus, todėl nepagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą laikinai sustabdyti Įsakymo galiojimą.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, nes neišsamiai, nevisapusiškai išnagrinėjo pareiškėjo pateiktus duomenis ir dokumentus ir todėl nepagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Įsakymo dalies galiojimą iki tol, kol teismas išnagrinės administracinę bylą. Atsižvelgiant į tai, atsakovo atskirasis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kurioje nuspręsta tenkinti pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, panaikinama, o klausimas išsprendžiamas iš esmės.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 16 d. nutarties dalį, kurioje nuspręsta iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos sustabdyti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2025 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. V4-68 dalies dėl V. K. skirtos poveikio priemonės – teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą 9 mėnesių laikotarpiu galiojimą, panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.

Pareiškėjo V. K. prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Audrius Bakaveckas

        Ričardas Piličiauskas

        Milda Vainienė