Pranešėja Alona Romanovienė                                                  Civilinė byla Nr. e2A-1140-163/2016

Teisėja Erika Tamošaitienė              (Proceso Nr. 2-06-3-16245-2015-7)

              Procesinio sprendimo kategorija

(S)

              2.5.29.1.; 2.5.29.3.; 3.3.1.21.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. rugsėjo 23 d.

Klaipėda

              Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės, Giedrės Seselskytės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės D. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lindorff Oy, veikiančio per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, ieškinį atsakovei D. Ž. dėl skolos priteisimo,

              n  u  s  t  a  t  ė :

ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 117,24 Eur skolos, 42,91 Eur delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2004-04-29 atsakovė su pirmine kreditore UAB „Ūkio banko lizingas“ sudarė Išperkamosios nuomos sutartį Nr. 404224416, pagal kurią pradinė kreditorė nuosavybės teise įgijo ir atsakovei perdavė naudotis ir valdyti jos pasirinktas prekes (namų kino sistemą „Panasonic 520“ ir televizorių „Panasonic 17LA1F“), už kurias atsakovė turėjo mokėti daikto kainą, palūkanas bei kitus mokesčius pagal sutartyje nustatytą įmokų grąžinimo grafiką. Atsakovei netinkamai vykdant prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, pradinė kreditorė sutartį nutraukė ir atsakovė jai liko skolinga 117,20 Eur. 2008-02-22 tarp pradinės kreditorės UAB „Ūkio banko lizingas“ ir ieškovo buvo pasirašyta Reikalavimo teisių perleidimo sutartis (toliau – ir Perleidimo sutartis), kurios pagrindu ieškovas įgijo reikalavimo teisę į atsakovę. Atsakovė apie tai buvo informuota rašytiniu pranešimu, išsiųstu paprastu laišku. Taip pat nurodė, jog sutarties pagrindu atsakovei atsirado pareiga mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną uždelstą dieną.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-04-01 ieškovės ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės D. Ž. (Momgaudienės) 117,24 Eur skolos, 42,91 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 160,15 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016-01-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui Lindorff Oy, veikiančiam per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovės reikalavimą taikyti ieškinio senatį, motyvuodamas tuo, kad atsakovė atliko paskutinį mokėjimą 2006-02-03 jau pasibaigus mokėjimo terminui, pripažindama savo įsiskolinimą, todėl ieškinio senatis pradedama skaičiuoti nuo kitos dienos, taigi šiuo atveju nuo 2006-02-04. Ieškovas kreipėsi į teismą 2005-12-29, todėl 10 metų ieškinio senatis nebuvo pasibaigusi. Dėl 0,2 proc. delspinigių pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šis ieškovo reikalavimas yra pagrįstas, kadangi sutartimi atsakovė įsipareigojo, pažeidusi mokėjimų grafiką, mokėti 0,2 proc. delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Be to, atsakovė buvo su sutartimi susipažinusi ir žinojo sumokėtų įmokų įskaitymo eiliškumą. Atsakovė atsiliepimu nurodė, kad ieškovas nepagrįstai apskaičiavo delspinigius už 25 dienas, kadangi atsakovės mokamos piniginės įmokos nebuvo įskaitomos tą pačią dieną, nors buvo mokėtos tiesiogiai į UAB „Ūkio banko lizingas“ kasą. Teismas nesutiko su atsakovės argumentu, kadangi sutartyje buvo numatyta, kad pinigų sumokėjimo diena yra lėšų įskaitymo lizingo įmonės sąskaitoje diena. Atsakovė taip pat nesutiko, kad buvo informuota apie Reikalavimo perleidimo sutartį, kuria ieškovas įgijo reikalavimo teisę į atsakovę. Teismas nustatė, kad atsakovė buvo informuota raštiškai adresu, kurį nurodė sutartyje, o apie pasikeitusi adresą informacijos nepateikta. Be to, teismas pažymėjo, jog atsakovė pripažino, kad vėlavo mokėti įmokas, todėl turėjo numanyti, kad gali grėsti sutartyje nustatytos sutarties nutraukimo pirma laiko sąlygos, todėl turėjo domėtis sutarties vykdymo eiga.

Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti 2016-04-11 pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad 2005-05-09 Ūkio banko pranešime Nr. 5-2030486, kuriuo atsakovė informuota apie Išperkamosios nuomos sutarties nutraukimą, buvo nurodyta, kad tą dieną skola yra 3 317,76 Lt, ją sudaro 3 047,40 Lt, palūkanos – 231,69 Lt, kitų skolų nėra, delspinigiai – 38,67 Lt. Tačiau atsakovė nurodo, kad šis pranešimas galbūt netikras, kadangi M. V. parašas neatrodo autentiškas. Be to, M. V. nurodytas kaip UAB „SB lizingas“ generalinis direktorius, tačiau atsakovė Išperkamosios nuomos sutartį sudarė su UAB „Ūkio bankas lizingas“. Taip pat nurodo, kad šio dokumento atsakovė net negavo. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl nepagrįsto delspinigių priteisimo už 25 dienas, jog sutartyje buvo nurodyta, kad pinigų sumokėjimo diena yra lėšų įskaitymo lizingo įmonės sąskaitoje diena. Atsakovė nurodo, kad kreditavimo sutartyje numatyta, iki kokios dienos privaloma sumokėti įnašus, o jei pinigai sumokėti, nesvarbu, kada pinigai įtraukiami į apskaitą, todėl delspinigiai negali būti skaičiuojami. Taip pat atsakovė nurodo, kad iš teismui pateiktos 2008-02-22 Reikalavimo teisių į skolų portfelį pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 1 kopijos negalima spręsti, ar UAB „Ūkio banko lizingas“ buvo apskaičiavęs ieškovo nurodytas sumas, kadangi šioje kopijoje nėra pateiktas sąrašas skolų, kurias ieškovas perėmė, todėl UAB „Ūkio banko lizingas“ turi būti įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu. Apeliantė laikosi pozicijos, išsakytos atsiliepime, jog prievolė yra įvykdyta jau 2006-02-03.

Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo nesutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentais ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Dėl apeliantės argumento, kad ji nebuvo informuota apie UAB „Ūkio banko lizingas“ pranešimą dėl sutarties nutraukimo, ieškovas nurodo, kad sutartyje yra įtvirtinta pranešimų siuntimo tvarka, todėl pranešimas buvo išsiųstas tinkamai. Taip pat ieškovas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė, suvokdama savo įsipareigojimų vėlavimą, turėjo pati domėtis sutarties nevykdymo pasekmėmis. Dėl pradinės kreditorės pateiktų duomenų apie atsakovės skolas ieškovas nurodo, kad byloje yra pateikti dokumentai apie atsakovės įsipareigojimus pradinei kreditorei, kuriais remiantis buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis. Dėl atsakovės argumento dėl netinkamo įmokų įskaitymo ieškovė nurodo, kad atsakovės pagal sutartį sumokėtos lėšos į pradinės kreditorės sąskaitą visada būdavo įskaitomos kitą darbo dieną po lėšų sumokėjimo AB „Ūkio bankas“ kasoje. Be to, BAB Ūkio bankas ir UAB „Ūkio banko lizingas“ yra dvi skirtingos bendrovės, todėl pradinė kreditorė UAB „Ūkio banko lizingas“ savo sąskaitoje gautas lėšas į apskaitą įtraukdavo tik gavusi jas iš BAB Ūkio banko. Ieškovė nurodo, kad apeliantė laiku savo įsipareigojimų nevykdė, todėl pagal sutarties 10.1 punktą skaičiavo 0,2 procento dydžio delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Tarp šalių sudarytos sutarties 2.4 punkte numatyta, kad atliekant mokėjimus pagal sutartį, pirmiausiai sumokami delspinigiai, baudos, toliau palūkanos, kiti mokesčiai ir tik po to dengiama nepadengta skolos dalis. Ieškovas nesutinka su apeliantės argumentu, kad byloje nebuvo pateiktas skolų sąrašas pagal 2008-02-22 Reikalavimo teisių į skolų portfelį pirkimo–pardavimo sutartį, kadangi kartu su ieškiniu pateikė Cesijos sutarties 1 priedo ištraukos, kuri identifikuoja, jog būtent į apeliantės vardu susidariusį 404,80 Lt (117,23 EUR) įsiskolinimą ieškovas įgijo reikalavimo teisę, kopiją, todėl apeliantės argumentas dėl Cesijos sutarties priedo nepateikimo yra visiškai nepagrįstas.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

LR CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Byloje nagrinėjamas klausimas dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo. Ieškovė pateikė ieškinį su reikalavimu priteisti 117,24 Eur skolos, 42,91 Eur delspinigių, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą.

Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad 2005-05-09 Ūkio banko pranešime                             Nr. 5-2030486, kuriuo atsakovė informuota apie Išperkamosios nuomos sutarties nutraukimą, buvo nurodyta, jog tą dieną skola yra 3 317,76 Lt, ją sudaro 3 047,40 Lt, palūkanos – 231,69 Lt, kitų skolų nėra, delspinigiai – 38,67 Lt. Tačiau atsakovė nurodo, kad šis pranešimas galbūt netikras, kadangi M. V. parašas neatrodo autentiškas. Be to, M. V. nurodytas kaip UAB „SB lizingas“ generalinis direktorius, tačiau atsakovė Išperkamosios nuomos sutartį sudarė su UAB „Ūkio bankas lizingas“.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2016-03-09 AB „SB lizingas“ generalinis direktorius M. V. pateikė informacinę pažymą Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, informuodamas, kad 2005-05-09 pranešimas Nr. 5-2030486, pateiktas byloje, nėra kopija, o dokumentas yra suformuotas su klaidomis, atspausdintas 2016 metais iš pradinės kreditorės UAB „Ūkio banko lizingas“ kompiuterinės programos ir perduotas naujajam kreditoriui – ieškovui. Taigi programoje automatiškai klaidingai suformuota ir atspausdinta vietoje „Direktorius A. G.“ – „Generalinis direktorius M. V.“, vietoje „Vyresn. buhalteris L. R.“ – „Vyr. buhalterės pavaduotoja R. L.“; naujas įmonės pavadinimas UAB „SB lizingas“ vietoje ankstesnio – UAB „Ūkio banko lizingas“. Taip pat pažymėjo, kad pranešime Nr. 5-2030486 yra 2005 metais direktoriaus pareigas ėjusio A. G. ir vyresn. buhalterio L. R. parašai. Taigi įvertinus šiuos byloje pateiktus rašytinius paaiškinimus, atmestinas atsakovės argumentas dėl pranešimo originalumo, kadangi buvusios UAB „Ūkio banko lizingas“ (dabar „SB lizingas“) direktorius pats pateikė paaiškinimus dėl pirminio pranešimo netikslumų, iš kurių darytina išvada, kad pateikti duomenys apie atsakovės susidariusią skolą pranešime dėl Išperkamosios nuomos sutarties nutraukimo yra tikri ir patikimi.

Taip pat atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl nepagrįsto delspinigių priteisimo už 25 dienas, jog sutartyje buvo nurodyta, kad pinigų sumokėjimo diena yra lėšų įskaitymo lizingo įmonės sąskaitoje diena. Atsakovė nurodo, kad kreditavimo sutartyje numatyta, iki kokios dienos privaloma sumokėti įnašus, o jei pinigai sumokėti, nesvarbu, kada pinigai įtraukiami į apskaitą, todėl delspinigiai negali būti skaičiuojami.

Su šia atsakovės pozicija sutikti negalima. Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą, pvz., 6.37 str. 1 d., 6.872 str. reglamentuojamos palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą, pvz., CK 6.210, 6.261 str. nustatytos palūkanos). Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 str. 2 d. nustatytos procesinės palūkanos. Jų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K 3-275-248/2015). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę, o kreditoriaus reikalavimas sutartyje nustatytu terminu sumokėti mokėjimo (pelno) palūkanas – reikalavimu prievolę įvykdyti natūra (CK 6.213 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77-378/2015). Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė ir UAB „Ūkio banko lizingas“ 2004-04-29 sudarė Išperkamosios nuomos sutartį Nr. 404224416, pagal kurią UAB „Ūkio banko lizingas“ atsakovei perdavė naudotis ir valdyti jos pasirinktas prekes (namų kino sistemą „Panasonic 520“ ir televizorių „Panasonic 17LA1F“), o atsakovė įsipareigojo sumokėti perduotų daiktų kainą, palūkanas bei sutarties mokestį pagal sudarytą įmokų mokėjimo grafiką iki 2006-04-29, bendra mokėtina suma sutarta 5476,93 Lt (1586,23 Eur). Taigi atsakovė įsipareigojo mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas pagal sutartį, jei laiku nebūtų atliekami mokėjimai. Šioje byloje atsakovė vėluodama ir nereguliariai atliko mokėjimus ir iš viso sumokėjo pradinei kreditorei 5476,93 Lt. Tačiau įvertinus tai, kad atsakovė vėlavo atlikti mokėjimus, pagal sutartį ji turėjo papildomai mokėti 0,2 proc. palūkanas už kiekvieną pradelstą dieną. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, Išperkamosios nuomos sutarties sąlygų 2.1 punkte numatyta, kad pinigų sumokėjimo diena yra lėšų įskaitymo lizingo įmonės sąskaitoje diena. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė įmokas mokėjo BAB Ūkio banko kasoje, o įvertinus tą aplinkybę, kad UAB „Ūkio banko lizingas“ ir BAB Ūkio bankas yra skirtingos bendrovės, sutiktina su ieškovo argumentu, kad dėl šios priežasties UAB „Ūkio banko lizingas“  savo sąskaitoje gautas lėšas į apskaitą įtraukdavo tik gavusi jas iš BAB Ūkio banko. Taigi atsakovės argumentas, kad ieškovė nepagrįstai apskaičiavo delspinigius už 25 dienas, yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Taip pat atsakovė nurodo, kad iš teismui pateiktos 2008-02-22 Reikalavimo teisių į skolų portfelį pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 1 kopijos negalima spręsti, ar UAB „Ūkio banko lizingas“ buvo apskaičiavusi ieškovės nurodytas sumas, kadangi šioje kopijoje nėra pateiktas sąrašas skolų, kurias ieškovas perėmė, todėl UAB „Ūkio banko lizingas“ turi būti įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu.

Su tokia apeliantės pozicija taip pat negalima sutikti, kadangi iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad kartu su ieškiniu ir Reikalavimo perleidimo sutartimi yra pridėtas 1 priedas prie 2008-02-22 Skolų portfelio pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 1 tarp UAB „Ūkio banko lizingas“ ir Lindorff Oy filialo, kuriame matyti, kad D. M. (D. Ž.) sutarties Nr. 404224416 pagrindu yra skolinga UAB „Ūkio banko lizingas“ 404,80 Lt ir 70,43 Lt delspinigių. Priedai patvirtinti tuo metu buvusios UAB „Ūkio banko lizingas“ (šiuo metu „SB lizingas“) generalinio direktoriaus ir Lindorff Oy filialo Lietuvoje generalinio direktoriaus parašais. Taigi įvertinus šių byloje pateiktų rašytinių įrodymų visumą, darytina pagrįsta išvada, kad atsakovės argumentai, jog pradinė kreditorė ieškovui neperdavė skolą patvirtinančių dokumentų, yra atmestini kaip nepagrįsti ir deklaratyvūs.

Apeliantė laikosi pozicijos, išsakytos atsiliepime, jog prievolė yra įvykdyta jau 2006-02-03.

Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Netesybų, taigi ir delspinigių, teisinė prigimtis yra dvejopa: tai yra prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas ir sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.71, 6.258 str.). Šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Sutartyje numatyti delspinigiai skatina skolininką tinkamai ir laiku įvykdyti prievolę ir taip išvengti neigiamų turtinių padarinių. Skolininkas laiku ar tinkamai nevykdydamas savo prievolės žino, kokios neigiamos pasekmės jo laukia.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Išperkamosios nuomos sutarties 10.1 punktas numato, kad mokami 0,2 procento dydžio delspinigiai nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Taigi įvertinus tą aplinkybę, kad šalys Išperkamosios nuomos sutartį sudarė laisva valia, darytina išvada, kad atsakovė žinojo apie savo įsipareigojimus pirminei kreditorei. Taip pat pati atsakovė pripažįsta, kad vėlavo atlikti mokėjimus laiku, tai įrodo ir pateikti rašytiniai įrodymai – AB Ūkio banko kvitai. Taip pat tos pačios sutarties 2.4 punkte numatyta, kad atliekant mokėjimus pagal sutartį, pirmiausia sumokami delspinigiai, baudos, toliau palūkanos, kiti mokesčiai ir tik po to dengiama nepadengta skolos dalis. Taigi atsakovei buvo žinoma, kad kaskart vėluodama mokėti įmokas pagal pradinės kreditorės nustatytą grafiką, ji mokės delspinigius už kiekvieną praleistą dieną. Taip pat atsakovė, pasirašydama Išperkamosios nuomos sutartį, buvo informuota, kad visų pirma įmokos bus skirtos susidariusiems delspinigiams už vėlavimą atlikti mokėjimus laiku padengti, paskui palūkanos ir kiti mokesčiai ir tik trečiąja eile dengiama skolos suma. Įvertinus aplinkybes, kad atsakovė buvo tinkamai informuota apie sutarties sąlygas, su jomis raštiškai sutiko, darytina pagrįsta išvada, kad atsakovė turi pareigą sumokėti likusią skolos dalį – 117,24 Eur skolą ir 42,91 Eur delspinigius.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta anksčiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė byloje susiklosčiusias aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą byloje. Taigi nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliantės nurodytų apeliacinio skundo argumentų pagrindu (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

              n  u  t  a  r  i  a :

              palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. sprendimą nepakeistą.

Teisėjos              Alona Romanovienė

              Albina Pupeikienė

              Giedrė Seselskytė