Administracinė byla Nr. A-2513-502/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02372-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. U. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėja I. U. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK, atsakovas), 1 807,77 Lt (523,56 Eur) turtinės ir 5 000 Lt (1 447,10) Eur neturtinės žalos atlyginimą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą visą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pareiškėja taip pat prašė priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja skunde (b. l. 1-6) nurodė, kad Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistė R. L. 2013 m. lapkričio 8 d. surašė pareiškėjai administracinio teisės pažeidimo protokolą (toliau – ir Protokolas), kuriame nurodė, kad pareiškėja 2013 m. liepos 5 d. apie 23.15 val., automobilių stovėjimo aikštelėje prie pastato, esančio Vilniaus g. 33, Vilniuje, vairavo automobilį „Toyota Corola“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuodama atbuline eiga kliudė šalia stovėjusį automobilį  „BMW 330 Cd“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiais veiksmais pareiškėja padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. Ši byla pagal žinybingumą buvo perduota nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris 2014 m. kovo 21 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė nesant teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Šis nutarimas 2014 m. balandžio 11 d. įsiteisėjo.

Pareiškėja pažymėjo, kad su jai inkriminuojamu pažeidimu nesutiko, gindama savo pažeistas teises kreipėsi į advokatą teisinės pagalbos, todėl nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą pareiškėją teisme atstovavo advokatas A. L., kuris taip pat teikė pareiškėjai teisines konsultacija, išvadas, susipažino su bylos dokumentais, surašė prašymus draudikų biurui ir Valstybės įmonei „Regitra“, dėl to pareiškėja turėjo 1 750 Lt išlaidų už advokato suteiktas paslaugas. Taip pat pareiškėja turėjo 97,77 Lt papildomų išlaidų (administracinio teisės pažeidimo bylos kopija, banko komisiniai, pašto paslaugos, informacijos pateikimas ir fotonuotraukų pagaminimas), todėl prašė teismo priteisti jai 1 807,77 Lt (523,56 Eur) turtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjos vertinimu, jeigu nebūtų Vilniaus AVPK ydingų ir neteisėtų veiksmų (neveikimo), jai nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir byla perduota teismui. Vilniaus AVPK tarnautoja aplaidžiai vykdė savo tarnybines pareigas, nekvalifikuotai surašė Protokolą ir atmestinai tyrė pareiškėjos atžvilgiu iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą. Tačiau teismas, visapusiškai, objektyviai ir tinkamai išnagrinėjęs bylą, pareiškėjos atžvilgiu priėmė teisėtą bei pagrįstą Nutarimą, kuriuo bylą nutraukė nesant pareiškėjos veiksmuose jai inkriminuotų teisės pažeidimų įvykio ir sudėties.

Pareiškėja skunde taip pat prašė priteisti jai neturtinės žalos atlyginimą – 5 000 Lt (1 447,10 Eur), nurodydama, kad nepagrįstai iškėlus jos atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą ir dėl to surašius Protokolą bei paėmus pareiškėjos vairuotojo pažymėjimą buvo pakirstas pareiškėjos pasitikėjimas teisėsaugos institucijomis, pakenkta pareiškėjos reputacijai, dėl to ji patyrė didelį emocinį sukrėtimą ir dvasinius išgyvenimus. Pažymėjo, kad ji yra pensininkė, senyvo amžiaus, todėl, neturėdama vairuotojo pažymėjimo, ji buvo priversta atsisakyti tarnybinių komandiruočių užsienio valstybėse, dėl neteisėtų viešojo administravimo subjekto veiksmų pablogėjo jos sveikata. Pareiškėja, vadovaudamasi Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalimi, taip pat prašė priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą visą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovas atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas atsiliepime (b. l. 47-50) nurodė, kad Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistė 2013 m. lapkričio 8 d. surašė pareiškėjai I. U. administracinio teisės pažeidimo protokolą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 21 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Atsakovas atsiliepime pažymėjo, kad remiantis ATPK nuostatomis, įrodymų vertinimas grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, todėl pirminių faktinių duomenų analizė ir pareigūnės vidinis įsitikinimas pagrįstai suteikė teisinį pagrindą pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną. Vertinant veiksmų neteisėtumą, šiuo atveju jokie norminiai aktai pažeisti nebuvo, pareigūnų veiksmų neteisėtumas taip pat nebuvo konstatuotas, Vilniaus AVPK pareigūnai veikė taip, kaip ir turėjo veikti. Atkreipė dėmesį į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas Nutarime Vilniaus AVPK pareigūnų veiksmų neteisėtumo nekonstatavo, patraukiant pareiškėją administracinėn atsakomybėn, jokie teisės aktų reikalavimai pažeisti nebuvo. Akcentavo, kad pareigūnai veikė pagal ATPK nuostatų reikalavimus savo kompetencijos ribose. Pažymėjo, kad administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta ne dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų, o dėl įrodymų nepakankamumo. Įtarimas dėl padarytų pažeidimų ir vertinimas, priimant sprendimą pradėti administracinės bylos teiseną, buvo pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, nuotraukomis, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013 m. spalio 17 d. ekspertizės akte pateikta išvada. Atsakovo vertinimu, byloje nėra įrodyta, kad pareigūnai, tirdami bylą, elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai.

Atsakovas atsiliepime taip pat nurodo, kad prašoma priteisti turtinė žala neproporcingai didelė ir nesusijusi tiesioginiu priežastiniu ryšiu su pareigūnų veiksmais. Be to, administracinio teisės pažeidimo byloje pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką nepatenka į Civilinio kodekso 6.249 ir 6.271 straipsnių reguliavimo sritį.

Atsakovas atsiliepime teigia, kad pareiškėjos reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo taip pat nepagrįstas. Pareiškėjos argumentus, kad policijos pareigūnei surašius pareiškėjai administracinio teisės pažeidimo protokolą ir paėmus vairuotojo pažymėjimą buvo pakirstas pareiškėjos pasitikėjimas teisėsaugos institucijomis, pakenkta jos, kaip žurnalistės, reputacijai, sukėlė didelius išgyvenimus, vertino kaip abstrakčius ir nepagrįstus jokiais faktiniais duomenimis. Kiti pareiškėjos skundo argumentai dėl neturtinės žalos priteisimo paremti asmenine nuomone bei subjektyviu aplinkybių vertinimu. Pažymėjo, kad pareiškėja galėjo naudotis ir naudojosi išduotu laikinu vairuotojo pažymėjimu, taip pat nustatyta tvarka jį pratęsti. Taip pat nesutinka ir pareiškėjos reikalavimu priteisti 5 procentų metines palūkanas, kadangi jos kildinamos iš civilinių komercinių santykių.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 7 d. sprendimu pareiškėjos I. U. skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 62-67).

Teismas nustatė, kad pareiškėjai I. U. Vilniaus AVPK specialistė 2013 m. lapkričio 8 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad ji 2013 m. liepos 5 d. apie 23.15 val. Vilniaus g. 33, Vilniuje, vairuodama automobilį „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir važiuodama atbula nepaliko tarpo tarp šono, kliudė stovintį automobilį „BMW 330Cd“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir apgadino abu automobilius, iš eismo įvykio vietos išvažiavo, tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) reikalavimus. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 21 d. nutarimu administracinę bylą I. U. atžvilgiu nutraukė nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, teismo nutartis 2014 m. balandžio 10 d. įsiteisėjo.

Teismas, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo, Civilinio kodekso nuostatomis priėjo prie išvados, kad atsakovas veikė įstatymų nustatytose ribose, jokių neteisėtų veiksmų, patvirtinančių žalos pareiškėjai atsiradimą, neatliko, todėl nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, nėra ir jo atsakomybės pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį pagrindinės sąlygos, kitų viešosios atsakomybės sąlygų nustatinėjo pažymėdamas, kad tai neturi teisinės prasmės.

Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, nustatė, jog Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 2 būrio vyr. patrulio R. P. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2013 m. liepos 6 d., patruliuojant kartu su vyr. patruliu R. M., apie 00.19 val. Vilniaus AVPK OVS nurodymu nuvyko į eismo įvykį, adresu: Vilniaus g. 33, Vilniuje, esančią automobilių stovėjimo aikštelę. Atvykus į vietą, V. K. paaiškino, kad 2013 m. liepos 5 d. apie 22 val. pastatė savo automobilį „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) šalia automobilio „Toyota“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), raudonos spalvos, ir išeidamas padarė minėto automobilio fotonuotraukas savo telefonu. Grįžus prie automobilio apie 00.10 val., „Toyota“ automobilio jau nebuvo, o „BMW“ automobiliui buvo apgadintas priekinis bamperis kairės pusės (ten, kur stovėjo „Toyota“ automobilis) raudonos spalvos dažais. Kitų eismo įvykio liudininkų vietoje nebuvo nustatyta. Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota eismo įvykio vieta ir automobiliui „BMW“ padaryti apgadinimai – priekinis bamperis. V. K. 2013 m. liepos 6 d. paaiškinime nurodė, kad 2013 m. liepos 5 d. apie 22 val. priparkavo automobilį „BMW“ Vilniaus g. 33, Vilniuje, šalia raudonos spalvos automobilio „Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Kilus įtarimui, kad automobilio „Toyota“ vairuotojas išvažiuodamas nubrauks jo automobilį, padarė nuotrauką. Grįžęs prie automobilio, rado nubrauktą automobilio bamperį ir raudonos spalvos dažus ant jo. Pateiktoje V. K. nuotraukoje užfiksuotas lauke stovintis automobilis „Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013 m. spalio 17 d. ekspertizės akte yra pateikta išvada, jog pašaliniai dažai, rasti ant automobilio „BMW 330Cd“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir dažų, paimtų nuo automobilio „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priekinio bamperio dangos pavyzdžių trys viršutiniai sluoksniai yra vienodi. Didelė tikimybė, kad pašalinės dažų dangos pėdsakai ir mikrodalelės, rastos ant automobilio „BMW 330Cd“ priekinio bamperio dažų dangos, yra iš automobilio „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priekinio bamperio dažų dangos, tačiau skiriasi nuo pastarojo automobilio priekinių dešinės ir kairės pusės sparnų ir galinio bamperio dažų dangos pavyzdžių (b. l. 25–28).

Teismas, remdamasis administracinėje byloje nustatytų aplinkybių visuma bei pirminių faktinių duomenų analize priėjo prie išvados, kad Vilniaus AVPK pareigūnė pagrįstai surašė pareiškėjai administracinio teisės pažeidimo protokolą. Teismo vertinimu, administracinėje byloje pagal surinktus įrodymus nebuvo pagrindo daryti išvadą, kad 2013 m. lapkričio 8 d. surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą pareiškėjai, pareigūnai nesilaikė teisės aktų reikalavimų ar veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeidžiant bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Remdamasis ATPK 257 straipsnio nuostatomis, nurodė, kad jei pareigūnas surinko įrodymus ir yra įsitikinęs (o įsitikinimas pagrįstas visapusišku bylos išnagrinėjimu) dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, tokie veiksmai, nesant pareigūno aplaidumo, paviršutiniškumo požymių, nesilaikymo pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, negali suponuoti neteisėtų veiksmų aplinkybės konstatavimo. Byloje nenustatęs pareigūnų veiksmų prieštaravimų teisės aktų reikalavimams, apibrėžiantiems patraukimą administracinėn atsakomybėn, konstatavo, kad nėra pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Teismas taip pat pažymėjo, kad neturtinės žalos atsiradimui reikalinga nustatyti tokius pat, kaip ir turtinės žalos atlyginimo atveju, būtinus sudėtinius tarpusavyje organiškai susijusius elementus, be kurių neturtinės žalos atlyginimas yra negalimas. Nenustačius pareigūnų neteisėtų veiksmų, vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų nebuvimas eliminuoja reikalavimą ir dėl neturtinės žalos atlyginimo bei teisinį poreikį svarstyti dėl kitų atsakomybės sąlygų buvimo, todėl pareiškėjos skundą atmetė.

III.

Pareiškėja apeliaciniu skundu (b. l. 70-74) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pareiškėjai administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas Vilniaus AVPK pareigūnei aplaidžiai vykdant savo pareigas, t. y. nekvalifikuotai surašant Protokolą, nenustačius teisiškai reikšmingų tinkamam ir objektyviam bylos išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių, netinkamai renkant įrodymus, netiriant ir nevertinant aplinkybių, kad įvykio nematė nei vienas liudytojas. Pareigūnė rėmėsi išimtinai neaiškiais, dviprasmiškais neva nukentėjusiojo paaiškinimais, nesiaiškino ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar pareiškėja kalta dėl jo padarymo, ar ji trauktina administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 21 d. nutarimas, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla pareiškėjos atžvilgiu buvo nutraukta, įsiteisėjo ir atsakovas jo neskundė, todėl tokiu būdu atsakovas pripažino savo aplaidžius veiksmus.
3. Pareiškėja kategoriškai nesutiko su administracinio teisės pažeidimo bylos jos atžvilgiu iškėlimu, todėl gindama savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, kreipėsi į advokatą dėl teisinės pagalbos suteikimo ir dėl to patyrė išlaidų už suteiktas teisines paslaugas, kitų išlaidų, susiujusių su fotonuotraukų pagaminimu, kopijų gavimu, taip pat pašto išlaidų, kurios pagrįstos byloje surinktais įrodymais, todėl patyrė turtinę 1 807,77 Lt žalą. Patirta žala siejama su išlaidomis advokato pagalbai apmokėti, kurias lėmė pareiškėjos nepagrįstas patraukimas administracinėn atsakomybėn.
4. Pareiškėja dėl nepagrįstai iškeltos administracinio teisės pažeidimo bylos patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus, pablogėjo jos sveikatos būklė, sutriko miegas, pakilo arterinis kraujo spaudimas, ji labai pergyveno dėl nepagrįstai skirtų administracinių nuobaudų, dėl to patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 5 000 Lt.
5. Teismas netinkamai tyrė ir vertino pareiškėjos pateiktus įrodymus, dėl to nepriteisdamas pareiškėjai turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, pažeidė teisės normas bei suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką. 

Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą (b. l. 78-80) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas atsiliepime nurodo, kad deliktinė civilinė atsakomybė kyla tik esant visoms būtinoms civilinei atsakomybei kilti sąlygoms. Prašymas atlyginti žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų būtų pagrįstas, jeigu būtų nustatyti policijos pareigūnų neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys tarp šių neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra ir teisės į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėja šiuo atveju nepagrindė ir nepateikė įrodymų, kad iš tikrųjų patyrė neturtinę žalą dėl teisėsaugos pareigūnų veiksmų, t. y. nepagrindė priežastinio ryšio tarp neva neteisėtų teisėsaugos pareigūnų veiksmų surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėl to teisė į neturtinės žalos atlyginimą paneigiama, o pareiškėjos reikalavimas atmestinas.

Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėja praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti, todėl teismas turėtų atsisakyti jį priimti Administracinių bylų teisenos įstatymo 134 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Administracinis ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, siejamo su viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais (ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tiek turtinės tiek neturtinės žalos atlyginimo atveju reikalinga nustatyti tokius pat būtinus sudėtinius tarpusavyje organiškai susijusius elementus, be kurių žalos atlyginimas yra negalimas. Nustatinėtinas žalos faktas, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp jų, o kaltės klausimas nagrinėjamu atveju neaktualus. Nenustačius pareigūnų neteisėtų veiksmų, vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų nebuvimas eliminuoja reikalavimą ir dėl neturtinės žalos atlyginimo bei teisinį poreikį svarstyti dėl kitų atsakomybės sąlygų buvimo. Todėl teismui konstatavus, kad atsakovas veikė įstatymų nustatytose ribose, jokių neteisėtų veiksmų, patvirtinančių žalos pareiškėjai atsiradimą, neatliko, reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pagrįstai netenkinti, neanalizavus kitų civilinės atsakomybės sąlygų.

Turtine žala pareiškėja įvardijo išlaidas, turėtas dėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo, neteisėtais veiksmais nurodant administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymą (administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimą), iš ko kildintas ir neturtinės žalos atsiradimas.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis administracinėje byloje nustatytų aplinkybių visuma bei pirminių faktinių duomenų analize nustatė, kad Vilniaus AVPK pareigūnė pagrįstai surašė pareiškėjai administracinio teisės pažeidimo protokolą. Pritartina teismo vertinimui, kad  administracinėje byloje pagal surinktus įrodymus nebuvo pagrindo daryti išvadą, kad 2013 m. lapkričio 8 d. surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą pareiškėjai, pareigūnai nesilaikė teisės aktų reikalavimų ar veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeidžiant bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Byloje nenustatyta, kad nebuvo laikytasi ATPK reikalavimų administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui (259, 260 straipsniai), įrodymų rinkimui (256 straipsnio 3 dalis). Teismas, nagrinėjęs ginčą, remdamasis ATPK 257 straipsnio nuostatomis, pagrįstai nurodė, kad jei pareigūnas surinko įrodymus ir yra įsitikinęs (o įsitikinimas pagrįstas visapusišku bylos išnagrinėjimu) dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, tokie veiksmai, nesant pareigūno aplaidumo, veiklos paviršutiniškumo požymių, nesilaikymo pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, negali suponuoti neteisėtų veiksmų aplinkybės konstatavimo. Todėl nenustačius pareigūnų veiksmų prieštaravimų teisės aktų reikalavimams, apibrėžiantiems patraukimą administracinėn atsakomybėn, tinkamai konstatuota, kad nėra pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Nenustačius, vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų - pareigūnų neteisėtų veiksmų, pareiškėjos reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo negalėjo būti tenkinami.

Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde be pagrindo nurodomi teismų praktikos atvejai kai asmenims neteisėtai buvo skirtos administracinės nuobaudos, taip pat, beje, pareiškėjai nenurodant konkrečių teisės aktų reikalavimų, kurie būtų buvę pažeisti nagrinėjamu atveju.

Dėl paminėto pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos I. U. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                         Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė