Civilinė byla Nr. 2S-992-259/2015

Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00109-2015-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

103.4;106.3;122.2;122.3;

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 15 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo S. T. K. atskirąjį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-289-445/2015 pagal ieškovo S. T. K. ieškinį atsakovams A. S., V. S. dėl teises pažeidžiančių veiksmų nutraukimo,

n u s t a t ė :                                             

I. Ginčo esmė

Ieškovas pareiškė teisme ieškinį, kuriuo prašo uždrausti atsakovams A. S. ir V. S. naudoti 23/50 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ne pagal jų funkcinę paskirtį, uždraudžiant atsakovams vykdyti ūkinę – komercinę veiklą be bendraturčio S. T. K. sutikimo. Nurodė, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklauso 27/50 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 27/50 dalys inžinerinių statinių – lauko tualeto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Kita dalis 23/50 nurodyto gyvenamojo namo ir 23/50 dalis inžinerinių statinių bei ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui A. S.. Gyvenamąjį namą bei inžinerinius statinius jie, kaip bendraturčiai, valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise. Naudojimosi turtu tvarka nėra nustatyta, tačiau faktiškai yra nusistovėjusi naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarka. Atsakovai, neatsižvelgdami į ieškovo, kaip bendraturčio teises ir teisėtus interesus, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name ir bendrame kieme vykdo ūkinę komercinę veiklą – teikia apgyvendinimo, kaimo turizmo paslaugas ir nuomoja gyvenamojo namo dalį bei ūkinį pastatą, kuris yra bendrame name. Ieškovas nurodo, kad tokie atsakovų veiksmai pažeidžia bendraturčio teises netrukdomai naudotis savo nuosavybe pagal tikrąją jos paskirtį, todėl jis priverstas kreiptis į teismą dėl jo teises pažeidžiančių veiksmų nutraukimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Varėnos rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 6 d. nutartimi nustatė ieškovui 30 dienų nuo šios nutarties įteikimo dienos terminą pašalinti ieškinio trūkumams – pateikti įrodymus apie valdomų pastatų nuosavybės teise nustatytą realiąją dalį (nustatytą pastatų naudojimosi tvarką), kuri įregistruota viešame nekilnojamojo turto registre. Teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, apie realiąją pastatų valdomą dalį, t. y. kokia yra nustatyta naudojimosi tvarka pagal idealiąsias nuosavybės dalis. Teismo vertinimu, ieškovas turi pagrįsti, kad nuosavybės teisių dalys yra realiai nustatytos ir yra pažeidžiamos atsakovų veiksmų. Kadangi nagrinėjamu atveju bendraturčiai nėra pasinaudoję aukščiau nurodyta tvarka, todėl nėra galimybės nustatyti, kurią ginčo pastatų dalį ieškovas priskiria prie savo nuosavybės dalies ir kurią būtent dalį realiai valdo kiekviena iš šalių.

                                  III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Apeliantas nurodo, kad naudojimosi turtu tvarka tarp bendraturčių nėra nustatyta ir registruota viešame registre, kadangi faktiškai tarp bendraturčių yra nusistovėjusi naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarka ir ginčo dėl to nėra. Ginčas tarp bendraturčių yra kilęs dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto naudojimo ne pagal tikslinę paskirtį, naudojant gyvenamosios paskirties pastatą verslo tikslais, taip pažeidžiant teisės aktų reikalavimus bei bendraturčio teises. Apelianto nuomone, šio ginčo sprendimui neturi įtakos faktas, kad reali naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka tarp bendraturčių nėra įregistruota viešame registre, todėl teismas nepagrįstai įpareigojo pateikti viešame registre įregistruotą pastatų naudojimosi tvarką.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirajame skunde keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (teikiamų dokumentų formos ir turinio prasme) (CPK 111 str.). Papildomi reikalavimai, keliami ieškinio pareiškimui, kaip specialiam šalies procesiniam dokumentui, yra įtvirtinti CPK 135 straipsnyje. Nustatęs, kad ieškinys neatitinka formalių reikalavimų, vadovaudamasis CPK 115, 138 straipsniais, teismas priima nutartį skirti ieškovui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti.

LR Konstitucijos 30 straipsnis, CPK 5 straipsnio 1 dalis garantuoja kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Civilines teises teismas gina įstatymų nustatyta tvarka neviršydamas savo kompetencijos, LR CK 1.138 straipsnyje nurodytais būdais. Kokiu šioje normoje nustatytu būdu ginti savo teisę arba įstatymų saugomą interesą, pasirenka ieškovas, ieškinyje nurodydamas reikalavimą (ieškinio dalyką) ir aplinkybes, kuriomis grindžia šį reikalavimą (ieškinio pagrindas). Ginčo santykių teisinį kvalifikavimą atlieka teismas.

Nagrinėjamos bylos atveju ieškovas S. T. K. pareiškė teisme ieškinį CK 4.98 straipsnio pagrindu atsakovams A. S. ir V. S., kuriuo prašoma uždrausti atsakovams naudoti 23/50 dalis gyvenamojo namo ir ūkinį pastatą, esančius adresu (duomenys neskelbtini), ne pagal jų funkcinę paskirtį, uždraudžiant atsakovams vykdyti ūkinę - komercinę veiklą be bendraturčio (ieškovo) sutikimo. Taigi, šiuo atveju ieškovas atsakovams reiškia iš daiktinės teisės  - bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo ir naudojimo teisės atsirandantį reikalavimą, t. y. jo teisės netrukdomai naudotis savo nuosavybe pažeidimo. Pagal įstatymu nustatytą reglamentavimą daikto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, reikšdamas negatorinį ieškinį CK 4.98 straipsnio pagrindu. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, skundžiama nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumui pašalinti -  įpareigojo ieškovą pateikti įrodymus apie valdomų pastatų nuosavybės teise nustatytą realiąją dalį (nustatytą pastatų naudojimosi tvarką), kuri įregistruota viešame nekilnojamojo turto registre. Pirmosios instancijos teismo nuomone, ieškovas turi pagrįsti, kad nuosavybės teisių dalys yra realiai nustatytos ir yra pažeidžiamos atsakovų veiksmų, todėl ieškovas turi pateikti įrodymus apie realiąją pastatų valdomą dalį, t. y. kokia yra nustatyta tarp šalių naudojimosi tvarka pagal idealiąsias nuosavybės dalis. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

Pažymėtina, jog dėl negatorinio ieškinio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad savininkas, pareiškęs ieškinį CK 4.98 straipsnio pagrindu, turi įrodyti dvi aplinkybes: pirma, kad jis yra turto savininkas; antra, kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011, 2013-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013 ir kt.). Nagrinėjamu atveju kaip patvirtina prie ieškinio pateikti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai (b. l. 8-15), ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 27/50 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 27/50 dalys inžinerinių statinių – lauko tualeto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Kita dalis  - 23/50 dalys nurodyto gyvenamojo namo ir 23/50 dalys inžinerinių statinių bei ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui A. S.. Naudojimosi turtu tvarka tarp bendraturčių nėra nustatyta ir nėra registruota viešame registre, tačiau kaip ir nurodė pareiškime ieškovas,  faktiškai tarp bendraturčių yra nusistovėjusi naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarka ir ginčo dėl to nėra. Įstatymas nenumato bendraturčiams pareigoms bet kuriuo atveju nusistatyti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo objekto naudojimosi tvarką ir ją įregistruoti viešame registre. Kiekvienas iš bendraturčių turi teisę reikalauti ją nustatyti teismo tvarka, kai yra nesutarimas tarp bendraturčių dėl naudojimosi bendru daiktu tvarkos (CK 4.75 str. 1 d.). Šiuo atveju, kaip minėta ankščiau, ginčas tarp bendraturčių kilo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto naudojimo ne pagal tikslinę paskirtį, atsakovams naudojant bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą gyvenamosios paskirties pastatą verslo tikslais (teikiant apgyvendinimo, kaimo turizmo, paslaugas ir nuomojant gyvenamojo namo dalį bei ūkinį pastatą poilsiautojams), ir taip, ieškovo nuomone, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus bei bendraturčio (ieškovo) teises. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šio ginčo sprendimui neturi įtakos faktas, kad reali naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka pagal idealiąsias nuosavybės dalis tarp bendraturčių nėra įregistruota viešame registre, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė terminą šiam ieškinio trūkumui pašalinti.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Kadangi ieškinio priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija ir apeliacinės instancijos teismas jo išspręsti negali (CPK 137 str. 1 d.), todėl nagrinėjamu atveju skundžiama nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338, 339 straipsniais,

n u t a r i a :

Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartį panaikinti ir ieškovo S. T. K. ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėjas                                                                                                                  Arvydas Žibas