Administracinė byla Nr. eAS-621-520/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01925-2022-6

 Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. rugpjūčio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ivetos Pelienės ir Dalios Višinskienės (pranešėja),  

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. B. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui (tretieji suinteresuoti asmenys – F. D., S. T.) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas K. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir Registrų centras, atsakovas) sprendimus: 2021 m. lapkričio 16 d. raštą Nr. S-136343 (14.1. E) (toliau – ir 2021 m. lapkričio 16 d. raštas), 2021m. gruodžio 10 d. sprendimą Nr. S-148534 (14.1) (toliau – ir 2021 m. gruodžio 10 d. sprendimas), 2022 m. sausio 28 d. raštą Nr. S-3717 (1.4 E) (toliau – ir 2022 m. sausio 28 d. raštas), 2022 m. vasario 18 d. raštą Nr. S-6935 (1.4 E) (toliau – ir 2022 m. vasario 18 d. raštas), 2022 m. kovo 21 d. raštą Nr. S-11435 (1.10 E) (toliau – ir 2022 m. kovo 21 d. raštas), 2022 m. balandžio 5 d. raštą Nr. S-13897 (1.4 E), Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. CSPR-112 (toliau – ir Komisijos 2022 m. balandžio 15 d. sprendimas) su Komisijos 2022 m. balandžio 19 d. raštu Nr. S-16022 (1.4 E) (toliau – ir Komisijos 2022 m. balandžio 19 d. raštas); 2) ištaisyti konkrečias dalyko bei gramatikos klaidas ir rašymo apsirikimus 2021 m. lapkričio 16 d. rašte į teisingus įrašus, priimti kitus administracinės procedūros sprendimus; 3) panaikinti Registrų centro išvestiniuose dokumentuose – 2017 m. kovo 3 d. 08:06:42 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše ir 2017 m. kovo 3 d. 08:06:16 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše – neatitinkančius nuosavybės teisių įregistravimo pagrindo (2017 m. vasario 7 d. pirkimo–pardavimo sutarties, reg. Nr. 947) įrašus; 4) iš Registrų centro Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotų nuosavybės teisių įregistravimo pagrindų (1996 m. lapkričio 28 d. Valstybinės žemės (miško) pirkimo–pardavimo sutarties Nr. P01/11880 pridėtos sudėtinės sutarties dalies A. T. 1996 m. Namų valdos žemės sklypo ribų plano M 1:500 Plotas 904 m2 ir 2001 m. rugsėjo 1 d. Išlaikymo iki gyvos galvos sutarties Nr. 6866 neatsiejamos sutarties dalies pridedamo A. T. 1996 m. Namų valdos žemės sklypo ribų plano M 1:500 Plotas 904 m2) į 2021 m. birželio 23 d. 11:08:01 Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, 2021 m. birželio 23 d. 11:08:12 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą ir kitus išvestinius dokumentus perrašyti su nekilnojamuoju daiktu Žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daiktinėmis teisėmis į jį ir su šiomis teisėmis susijusius, įrašytus paminėtose sutartyse valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybes, detalizuotai, aritmetiškai, grafiškai bei spalvomis nustatytus ir notariškai patvirtintus juridinę reikšmę turinčius faktus: „(duomenys neskelbtini)“ [...] raudona spalva – asmeninės nuosavybės teise: A. T.; mėlyna spalva – asmeninės nuosavybės teise: S. T.; geltona spalva – asmeninės nuosavybės teise: M. V.; žalia spalva – bendros nuosavybės teise: A. T. ir M. V.; ruda spalva – bendros nuosavybės teise: S. T. ir M. V.“; 5) iš Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruoto nuosavybės teisės įregistravimo pagrindo (2017 m. vasario 7 d. pirkimo–pardavimo sutarties, notarinis registro Nr. 947) į išvestinius dokumentus (Registrų centro 2017 m. kovo 3 d. 08:06:42 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, 2017 m. kovo 3 d. 08:06:16 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, Komisijos 2022 m. balandžio 15 d. sprendimą ir kitus skundžiamus išvestinius dokumentus) klaidingai įrašytą notarinio registro numerį „Nr. 948“ ištaisyti į teisingą 2017 m. vasario 7 d. pirkimo–pardavimo sutarties notarinio registro numerį – „Nr. 947“; 6) įpareigoti atsakovą Registrų centrą pareiškėjui paaiškinti aktualų klausimą: ar pateiktuose uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Vilniaus topografija“ dokumentuose – 2021 m. birželio 18 d. Atliktų darbų priėmimo–perdavimo akte Nr. 210618_1 bei 1996 m. Namų valdos žemės sklypo ribų plane M 1:500 su naudojimosi tvarkos ribų posūkio taškų pažymėjimu užfiksuoti juridiniai faktai jau yra įregistruoti registre; ką reikėtų atlikti, jeigu jie neįregistruoti registre.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės m. 16 d. nutartimi pareiškėjui nustatė iki 2022 m. birželio 14 d. terminą skundo trūkumams pašalinti.

Nutartyje nurodyta, kad skundo 2–6 reikalavimai nėra aiškūs ir neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnyje nurodytų sprendimų, kuriuos gali priimti išnagrinėjęs bylą teismas, rūšių. Pažymėta, kad pareiškėjas prašo ištaisyti klaidas ir rašymo apsirikimus, padarytus Registrų centro priimtuose dokumentuose, panaikinti Registrų centro atitinkamuose (Nekilnojamojo turto registre ir kt.) dokumentuose padarytus įrašus, perrašyti duomenis į Nekilnojamojo turto registrą ir kt., tačiau teismas negali perimti viešojo administravimo subjekto (nagrinėjamu atveju – Registrų centro) funkcijų ir taisyti atitinkamus įrašus dokumentuose ar rašymo apsirikimus.

Pareiškėjas, šalindamas nustatytus trūkumus, padavė patikslintą skundą, kuriuo prašė: 1) atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir bylinėjimosi išlaidų; 2) panaikinti Registrų centro 2021 m. gruodžio 10 d. sprendimą, 2022 m. sausio 28 d. raštą, 2022 m. vasario 18 d. raštą, 2022 m. kovo 21 d. raštą, 2022 m. balandžio 5 d. raštą, Komisijos 2022 m. balandžio 15 d. sprendimą su 2022 m. balandžio 19 d. raštu ir Komisijos 2022 m. balandžio 21 d. sprendimą Nr. CSPR-115; 3) įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundus ir prašymus, juose pateiktas aplinkybes, priimti kitus administracinių procedūrų sprendimus, pašalinus teisės normų pažeidimus, ištaisius neatitinkančias tikrovės, konkrečias dalyko bei gramatikos klaidas, rašymo apsirikimus Registrų centro 2021 m. lapkričio 16 d. rašte; 2021 m. gruodžio 10 d. sprendime, 2022 m. sausio 28 d. rašte; 2022 m. vasario 18 d. rašte, 2022 m. kovo 21 d. rašte, 2022 m. balandžio 5 d. rašte, Komisijos 2022 m. balandžio 15 d. sprendime (kartu su 2022 m. balandžio 19 d. raštu) ir Komisijos 2022 m. balandžio 21 d. sprendime, 2017 m. kovo 3 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašuose; 4) įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo prašymus dėl informacijos suteikimo apie UAB „Vilniaus topografija“ dokumentų (2021 m. birželio 18 d. Atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto Nr. 210618_1 bei 1996 m. Namų valdos žemės sklypo ribų plano M 1:500 su naudojimosi tvarkos ribų posūkio taškų pažymėjimu) juridinę galią įregistravimo Nekilnojamojo turto registre aspektu. Pareiškėjas taip pat suformulavo procesinio pobūdžio prašymą dėl dokumentų ir duomenų, su skundžiamais sprendimais susijusios medžiagos išreikalavimo iš Registrų centro ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Patikslintame skunde pareiškėjas taip pat prašė nelaikyti, kad jis praleido terminą skundui paduoti arba jį pratęsti.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 21 d. nutartimi atleido pareiškėją nuo žyminio mokesčio, priėmė pareiškėjo skundo reikalavimus, kuriais prašoma panaikinti Komisijos 2022 m. balandžio 15 d. ir 2022 m. balandžio 21 d. sprendimus ir įpareigoti atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus (ištaisyti neteisingus įrašus (duomenis) Komisijos 2022 m. balandžio 15 d. ir 2022 m. balandžio 21 d. sprendimuose, išnagrinėti pareiškėjo prašymus dėl UAB „Vilniaus topografija“ dokumentų), kitus skundo reikalavimus atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 9 punktuose nurodytais pagrindais.

Teismas netenkino pareiškėjo prašymo nelaikyti skundo pateikimo termino praleistu arba jį pratęsti. Įvertinęs minėto prašymo formuluotę, teismas pažymėjo, kad, jo vertinimu, pareiškėjas sutinka, kad dėl dalies skundžiamų atsakovo raštų jis yra praleidęs terminą kreiptis į teismą. Vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio (toks straipsnis nurodytas nutartyje) nuostatomis, suteikiančiomis teismui teisę atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, teismas pažymėjo, kad pagal ABTĮ nuostatas teismas negali pratęsti pasibaigusio skundo padavimo termino. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, prašydamas pratęsti skundo padavimo terminus, teismui nenurodė jokių priežasčių, kodėl skundo padavimo terminai buvo praleisti. Atsižvelgęs į tai, teismas skundo dalį, kuria buvo prašoma panaikinti Registrų centro priimtus individualius administracinius aktus – 2021 m. gruodžio 10 d. sprendimą, 2022 m. sausio 28 d. raštą, 2022 m. vasario 18 d. raštą, 2022 m. kovo 21 d. raštą, 2022 m. balandžio 5 d. raštą, atsisakė priimti kaip paduotus praleidus skundo padavimo terminą.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimai įpareigoti atsakovą ištaisyti neteisingus duomenis Registrų centro 2021 m. lapkričio 16 d. rašte; 2021 m. gruodžio 10 d. sprendime; 2022 m. sausio 28 d. rašte; 2022 m. vasario 18 d. rašte, 2022 m. kovo 21 d. rašte, 2022 m. balandžio 5 d. rašte, 2017 m. kovo 3 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašuose (skundžiamoje nutartyje šie reikalavimai sunumeruoti 3.1–3.6 ir 3.9 punktais) laikytini išvestiniais reikalavimais iš reikalavimų panaikinti Registrų centro 2021 m. gruodžio 10 d. sprendimą, 2022 m. sausio 28 d. raštą, 2022 m. vasario 18 d. raštą, 2022 m. kovo 21 d. raštą, 2022 m. balandžio 5 d. raštą. Atsižvelgęs į tai, teismas juos atsisakė priimti.

Spręsdamas skundo reikalavimo, kuriuo pareiškėjas prašė panaikinti Komisijos 2022 m. balandžio 19 d. raštą, priėmimo klausimą, teismas pažymėjo, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje, ar veiksmų. Teismo vertinimu, pareiškėjo skundžiamas Komisijos 2022 m. balandžio 19 d. raštas yra tik lydraštis, kuriuo pareiškėjui yra atsiųsti dokumentai, todėl teismas sprendė, kad šis raštas jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukėlė.

III.

Pareiškėjas K. B. atskiruoju skundu prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 21 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta jo skundą priimti, ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; 2) įpareigoti pirmosios instancijos teismą išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. gegužės 25 d. patikslinto skundo priėmimo klausimą ir priimti visus jame pareikštus reikalavimus.

Pareiškėjas pabrėžia, kad jis nebuvo pareiškęs, jog jis yra praleidęs terminą skundui dėl tam tikrų Registrų centro sprendimų paduoti. Pareiškėjas skunde patvirtino, kad jis, pasinaudojęs konkrečiame sprendime nurodyta apskundimo tvarka, ir yra apskundęs Registrų centro 2021 m. gruodžio 10 d. sprendimą. Nesutikdamas su skundžiamos nutarties dalimi, kuria atsisakoma priimti pareiškėjo skundo reikalavimus dėl Registrų centro 2021 m. gruodžio 10 d. sprendimo ir kitų raštų panaikinimo, pareiškėjas pažymi, kad Komisija 2022 m. balandžio 15 d. priėmė sprendimą dėl visų pareiškėjo skundų ir užbaigė jo nagrinėjimo procedūrą bei nevertino, kad pareiškėjas buvo praleidęs terminą paduoti skundą Komisijai.

Pareiškėjo teigimu, Registrų centras 2022 m. vasario 18 d. rašte adresatams pateikė melagingus paaiškinimus, šį dokumentą priėmė nelaukdamas, kol Komisija priims galutinį sprendimą, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių (jas pareiškėjas nurodė skunde) nevertino. Pareiškėjo nuomone, yra tendencingos ir hipotetinio pobūdžio pirmosios instancijos teismo išvados dėl termino atnaujinimo ir termino pratęsimo.

Pareiškėjas kritikuoja pirmosios instancijos teismą, kad jis klaidingai parašė pareiškėjo vardą 2022 m. birželio 21 d. lydraštyje, išsiuntė ne visus pareiškėjo pateiktus įrodymus bylos šalims, taip jas klaidindamas ir neužtikrindamas tinkamos pareiškėjo interesų gynybos, atsisakė priimti pareiškėjo prašymus dėl duomenų išreikalavimo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; kt. Pareiškėjas pažymi, kad jo patikslinto skundo priėmimo klausimą sprendė teisėjas A. K. (t. y. ne tas teisėjas, kuris priėmė 2022 m. gegužės 16 d. nutartį dėl pradinio skundo trūkumų). Pareiškėjas apie tai nebuvo informuotas, todėl negalėjo pareikšti nušalinimo šiam teisėjui, kadangi pareiškėjas juo nepasitiki dėl 2009 metais priimtų pareiškėjui nepalankių procesinių sprendimų. Minėtas teisėjas yra šališkas, tendencingai ir neteisingai aiškina teisės aktus ir vertina įrodymus. Pareiškėjui faktiškai atimta teisė į nešališką teismą dar bylos nepradėjus nagrinėti iš esmės.

Atsakovas Registrų centras atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Registrų centras nurodo, kad pareiškėjui tiesiogines pasekmes sukelia Komisijos 2022 m. balandžio 15 d. ir 2022 m. balandžio 21 d. sprendimai, o Registrų centro 2022 m. sausio 28 d. raštas, 2022 m. kovo 21 d. raštas, 2022 m. balandžio 5 d. raštas yra tarpiniai procesiniai dokumentai, parengti iki priimant galutinį Komisijos sprendimą. Registrų centro 2022 m. vasario 18 d. ir 2022 m. balandžio 5 d. raštai yra su pareiškėjo skundu Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui ir Registrų centro atsakymais į jį susiję atsakymai, kuriuose, be kita ko, nurodyta jų apskundimo tvarka. Pareiškėjas yra praleidęs šių raštų apskundimo terminą, jo atnaujinti neprašė, svarbių termino praleidimo priežasčių nenurodė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti šią pareiškėjo skundo dalį.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2022 m. rugpjūčio 5 d. gautas pareiškėjo prašymas, kuriame jis pateikia argumentus dėl Registrų centro 2022 m. liepos 7 d. atsiliepimo į skundą ir atsiliepimo į atskirąjį skundą, dėl Registrų centro veiksmų neteisėtumo, nurodo, kad visi jo prašomi panaikinti aktai yra administraciniai sprendimai ir gali būti skundžiami teismui.

Pareiškėjas prašo šį prašymą pridėti prie bylos, prie 2022 m. gegužės 25 d. patikslinto skundo pridėti 2022 m. rugpjūčio 4 d. papildomą prašymą, suteikti galimybę patikslinti 2022 m. gegužės 25 d. skundą ir jį papildyti reikalavimu dėl klaidų ištaisymo Registrų centro 2022 m. liepos 5 d. Nekilnojamojo turto registro bazės (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) išraše su istorija. Pareiškėjas prideda 2017 m. vasario 7 d. pirkimo–pardavimo sutarties (reg. Nr. 947) 1 ir 9 lapus, Registrų centro 2022 m. liepos 5 d. Nekilnojamojo turto registro bazės (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) išrašą su istorija, 2022 m. rugpjūčio 3 d. papildomą skundą ir Seimo kanceliarijos informacijos ir komunikacijos departamento ryšių su visuomene skyriaus 2022 m. gegužės 30 d. raštą Nr. S-2022-2418 (tuos pačius dokumentus pareiškėjas pakartotinai pateikė ir 2022 m. rugpjūčio 8 d.).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 21 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo K. B. skundo dalį ABTĮ 33 straipsnio 2  dalies 1 punkte nurodytu pagrindu (skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka) ir 9 punkte nurodytu pagrindu (skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pagal bylos duomenis pareiškėjui 2022 m. gegužės 16 d. nutartimi buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, nes buvo nustatyta, kad pareiškėjo paduoto skundo 2–6 reikalavimai nėra aiškūs ir neatitinka ABTĮ 88 straipsnyje nurodytų galimų sprendimų rūšių. Pareiškėjas, šalindamas skundo trūkumus, padavė patikslintą skundą, kuriame suformulavo šiuos skundo reikalavimus: panaikinti Registrų centro 2021 m. gruodžio 10 d. sprendimą, 2022 m. sausio 28 d. raštą, 2022 m. vasario 18 d. raštą, 2022 m. kovo 21 d. raštą, 2022 m. balandžio 5 d. raštą, Komisijos 2022 m. balandžio 15 d. sprendimą su 2022 m. balandžio 19 d. raštu ir Komisijos 2022 m. balandžio 21 d. sprendimą Nr. CSPR-115; įpareigoti atsakovą Registrų centrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundus ir prašymus, juose pateiktas aplinkybes, priimti kitus administracinių procedūrų sprendimus, pašalinus teisės normų pažeidimus, ištaisius neatitinkančias tikrovės, konkrečias dalyko bei gramatikos klaidas, rašymo apsirikimus Registrų centro 2021 m. lapkričio 16 d. rašte; 2021 m. gruodžio 10 d. sprendime, 2022 m. sausio 28 d. rašte; 2022 m. vasario 18 d. rašte, 2022 m. kovo 21 d. rašte, 2022 m. balandžio 5 d. rašte, Komisijos 2022 m. balandžio 15 d. sprendime (kartu su 2022 m. balandžio 19 d. raštu) ir Komisijos 2022 m. balandžio 21 d. sprendime, 2017 m. kovo 3 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašuose; 4) įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo prašymus dėl informacijos suteikimo apie UAB „Vilniaus topografija“ dokumentų (2021 m. birželio 18 d. Atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto Nr. 210618_1 bei 1996 m. Namų valdos žemės sklypo ribų plano M 1:500 su naudojimosi tvarkos ribų posūkio taškų pažymėjimu) juridinę galią įregistravimo Nekilnojamojo turto registre aspektu. Pareiškėjas taip pat suformulavo procesinio pobūdžio prašymus dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, dėl dokumentų ir duomenų, su skundžiamais sprendimais susijusios medžiagos išreikalavimo iš Registrų centro ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, dėl bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo priteisimo. Patikslintame skunde pareiškėjas taip pat prašė nelaikyti jo skundų pateikimo terminų praleistais arba juos pratęsti.

Pirmosios instancijos teismas sprendė šio patikslinto skundo priėmimo klausimą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skundžiamo Komisijos 2022 m. balandžio 19 d. rašto turinį, darė išvadą, kad tai yra lydraštis ir jis pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia. Pirmosios instancijos teismas kaip paduotus praleidus ABTĮ nustatytą terminą ir šio termino neatnaujinęs atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimus, kuriais buvo prašoma panaikinti Registrų centro priimtus individualius administracinius aktus – 2021 m. gruodžio 10 d. sprendimą, 2022 m. sausio 28 d. raštą, 2022 m. vasario 18 d. raštą, 2022 m. kovo 21 d. raštą, 2022 m. balandžio 5 d. raštą. Taip pat pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo išvestinius reikalavimus: įpareigoti Registrų centrą ištaisyti neteisingus duomenis Registrų centro 2021 m. lapkričio 16 d. rašte, 2021 m. gruodžio 10 d. sprendime, 2022 m. sausio 28 d. rašte, 2022 m. vasario 18 d. rašte, 2022 m. kovo 21 d. rašte, 2022 m. balandžio 5 d. rašte, 2017 m. kovo 3 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašuose. 

Pareiškėjas atskirajame skunde, prašydamas panaikinti skundžiamą nutarties dalį, nurodo, kad visi jo reikalavimai dėl Registro centro raštų panaikinimo turi būti priimti nagrinėti teisme, jis nebuvo nurodęs (pripažinęs), kad praleido terminą skundui paduoti. Pareiškėjas pažymi, kad Komisija buvo priėmusi nagrinėti visus jo skundus, be kita ko, ir dėl Registrų centro 2021 m. gruodžio 10 d. sprendimo, 2022 m. vasario 18 d. rašto.  

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1370-624/2015; kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011; kt.), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015; kt.); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015; kt.); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015; kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas skunde, be kita ko, prašė panaikinti Komisijos 2022 m. balandžio 15 d. sprendimą kartu su Komisijos 2022 m. balandžio 19 d. raštu, t. y. pareiškėjas buvo suformulavęs reikalavimą dėl pastarojo rašto panaikinimo. Atskirajame skunde pareiškėjas nepateikia jokių savo argumentų dėl Komisijos 2022 m. balandžio 19 d. rašto pobūdžio, jo įtakos pareiškėjo teisių ir pareigų apimčiai. Įvertinusi minėto rašto turinį bylos medžiagos kontekste, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šis raštas yra Komisijos parengtas lydraštis, kuriuo pareiškėjui pateikiamas (nusiunčiamas) Komisijos 2022 m. balandžio 15 d. sprendimas ir kiti dokumentai, tačiau dėl pareiškėjo nėra priimta jokio privalomo pobūdžio patvarkymo, nurodymo ir pan. Taigi Komisijos 2022 m. balandžio 19 d. raštas, kuriuo Registrų centras persiuntė galutinį administracinės procedūros sprendimą (Komisijos 2022 m. balandžio 15 d. sprendimą), negali būti administracinės bylos dalyku, todėl pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Komisijos 2022 m. balandžio 19 d. rašto, pripažintina pagrįsta ir teisėta.

Teisėjų kolegija, vertindama skundžiamos nutarties dalies motyvus, kuriais konstatuota, kad pareiškėjas yra praleidęs terminą skundui paduoti dėl dalies prašomų panaikinti administracinių aktų, taip pat pažymi, kad teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko), laikantis įstatymo numatytų skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015; 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016; kt.).

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

Pažymėtina, jog ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Išankstinė bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo veiksmų byloms yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnyje, kuris nustato, kad teritorinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas centriniam registratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Centrinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka. 

          ABTĮ 28 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą ne teismo tvarka išnagrinėjus administracinį ginčą, galima skųsti administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Apskundus administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia (ABTĮ 28 str. 3 d.), o tai reiškia, kad išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija negali būti ginčo šalimi administracinėje byloje teisme, į kurį persikėlė ikiteismine tvarka išnagrinėtas ginčas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-987-662/2016; kt.). 

ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja, jog asmeniui kreipiantis į teismą po to, kai jis pasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, į teismą persikelia ginčas dėl pažeistos ar ginčijamos teisės, t. y. teismas savo sprendimo motyvuojamoje dalyje turi ne vertinti išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendime išdėstytų argumentų ir padarytų išvadų pagrįstumą bei teisėtumą, o išspręsti ginčą dėl teisės laikantis visų ABTĮ taisyklių bei reikalavimų, keliamų teismo sprendimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020; kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas skundžia Komisijos 2022 m. balandžio 15 d. sprendimą, kuriuo iš esmės buvo išnagrinėtas pareiškėjo 2022 m. sausio 10 d. skundas Komisijai dėl Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyriaus 2021 m. gruodžio 10 d. sprendimo, t. y. dėl teritorinio registratoriaus sprendimo. Komisija išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl Registrų centro teritorinio skyriaus 2021 m. gruodžio 10 d. sprendimo ikiteismine tvarka ir jį paliko nepakeistą (Komisijos 2022 m. balandžio 15 d. ir 2022 m. balandžio 21 d. sprendimai). Taigi pareiškėjas siekia į teismą perkelti ginčą dėl Registrų centro teritorinio skyriaus 2021 m. gruodžio 10 d. sprendimo, todėl be jokio teisėto pagrindo konstatuota, kad pareiškėjas praleido terminą paduoti skundą dėl minėto sprendimo. Dėl nurodytų motyvų skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Registrų centro teritorinio registratoriaus 2021 m. gruodžio 10 d. sprendimo ir išvestinio reikalavimo įpareigoti atsakovą ištaisyti šiame sprendime esančius neteisingus duomenis (klaidas), naikintina ir šios skundo dalies priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. 

Teisėjų kolegijos vertinimu, ABTĮ įtvirtintu teisiniu reguliavimu nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kuriais tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino termino atnaujinimo ir termino pratęsimo sąvokas. Pažymėtina, kad skundo padavimo teismui terminus nustato įstatymas (šiuo atveju – ABTĮ 28–30 str.) ir teismui šie teisės aktai nesuteikia teisės pratęsti įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti. Be to, teismas pratęsti gali tik nepasibaigusį teismo nustatytą terminą, o praleisti nustatyti terminai gali būti atnaujinami (ABTĮ 66 str.). 

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas į Komisiją kreipėsi ir dėl Komisijos 2022 m. sausio 28 d. rašto bei Registrų centro 2022 m. vasario 18 d. rašto. Kaip matyti iš Komisijos 2022 m. balandžio 15 d. sprendimo, išnagrinėjusi pareiškėjo 2022 m. sausio 10 d. skundą, 2022 m. kovo 7 d. gautą skundą, Komisija nusprendė atsisakyti priimti pareiškėjo reikalavimus, be kita, ko, dėl 2022 m. sausio 28 d. rašto ir 2022 m. vasario 18 d. rašto. Taigi ikiteismine tvarka nebuvo išnagrinėtas šių raštų pagrįstumas ir teisėtumas. Pažymėtina, kad pareiškėjas skundžia visa apimtimi Komisijos 2022 m. balandžio 15 d. sprendimą, o tai reiškia, kad jis skundžia ir tą dalį, kuria Komisija atsisakė priimti (ir neišnagrinėjo) ikiteismine tvarka 2022 m. sausio 28 d. rašto ir 2022 m. vasario 18 d. rašto. Primintina, kad Komisija nustatė, jog šie raštai nėra teritorinio registratoriaus priimti sprendimai dėl pateikto prašymo, todėl nėra Komisijos nagrinėjimo dalykas; Komisijos 2022 m. sausio 28 d. raštas yra procesinis dokumentas, paruoštas rengiantis tinkamam 2022 m. sausio 10 d. skundo išnagrinėjimui, kurio apskundimas teisės aktuose nenumatytas. Tuo pačiu pareiškėjas tiesiogiai teismui skundžia 2022 m. sausio 28 d. raštą ir 2022 m. vasario 18 d. raštą. Šiuo atveju nėra aišku, ar pareiškėjas laikosi pozicijos, jog Komisija turėjo ikiteismine tvarka išnagrinėti šių raštų pagrįstumą ir teisėtumą, t. y. 2022 m. balandžio 15 d. sprendimas šiuo aspektu turėtų būti panaikintas ir Komisija įpareigota išnagrinėti šių raštų pagrįstumą ir teisėtumą, ar pareiškėjas mano, jog Komisija pagrįstai nenagrinėjo šių raštų pagrįstumo ir teisėtumo, o tokią patikrą turi atlikti teismas pagal jo paduotą skundą. Taigi sprendžiant dėl pareiškėjo reikalavimų, susijusių su 2022 m. sausio 28 d. rašto ir 2022 m. vasario 18 d. rašto panaikinimu, duomenų juose ištaisymu, priimtinumo nagrinėti administraciniame teisme, turėjo būti įvertintas šių raštų pobūdis, jų parengimo aplinkybės, viešojo administravimo subjekto veiksmai priimant ir besirengiant nagrinėti pareiškėjo skundus Komisijai, o tada tik sprendžiama, ar pareiškėjas yra praleidęs terminą skundui dėl 2022 m. sausio 28 d. rašto ir 2022 m. vasario 18 d. rašto paduoti ir ar šis terminas neatnaujintinas. 

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje taip pat nėra nustatytos reikšmingos aplinkybės, nepateikiama jokių motyvų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad pareiškėjas taip pat praleido terminą skundui dėl Komisijos 2022 m. kovo 21 d. rašto, Registrų centro 2022 m. balandžio 5 d. rašto paduoti. Atitinkamai nepripažintina motyvuota pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria kaip išvestinius reikalavimus atsisakoma priimti pareiškėjo reikalavimus dėl duomenų pakeitimo (klaidų ištaisymo) Registrų centro 2021 m. lapkričio 16 d. rašte, 2022 m. kovo 21 d. rašte, 2022 m. balandžio 5 d. rašte ir 2017 m. kovo 3 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašuose.

Pažymėtina, kad vertinant, ar asmuo praleido terminą paduoti skundą, pirmiausia turi būti nustatytas terminas, per kurį turėjo būti paduotas skundas, o nustačius, kad terminas praleistas, vertinti dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis su skundu į teismą. Pažymėtina, kad nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Viena iš tokių reikšmingų aplinkybių yra tai, ar pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, buvo rūpestingas, sąžiningas ir atidus. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomas rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartas. Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-21/2012; kt.). Greta rūpestingumo, sąžiningumo ir aktyvumo reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas operatyvumo standartas.

Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Nepagrįstas delsimas yra kliūtis atnaujinti praleistą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-697/2011; kt.).  Be to, atkreiptinas dėmesys, kad iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis pareiškėjas neturėtų prarasti vienos iš pagrindinių teisių – teisės kreiptis į teismą – dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių ar atsitiktinių aplinkybių.

Nagrinėjamu atveju pirmiausia turėjo būti įvertintas pareiškėjo skundžiamų Komisijos, Registrų centro raštų pobūdis, jų apskundimo tvarka, nustatyta, ar pareiškėjas iš tiesų praleido terminą juos skųsti, o jei praleido, tai dėl kokių priežasčių (ar šios priežastys yra svarbios, ar ne). Akivaizdu, kad teisiškai nekorektiškai suformuluotas pareiškėjo prašymas pratęsti skundų padavimo terminus turėtų būti suprantamas kaip prašymas atnaujinti terminą.

Atsižvelgdama į pareiškėjo ketinamo inicijuoti ginčo pobūdį ir apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino proceso normas, išvados, dėl kurių atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį, kuria prašoma panaikinti Registrų centro 2021 m. gruodžio 10 d. sprendimą, 2022 m. sausio 28 d. raštą, 2022 m. vasario 18 d. raštą, 2022 m. kovo 21 d. raštą, 2022 m. balandžio 5 d. raštą bei įpareigoti atsakovą ištaisyti neteisingus duomenis Registrų centro 2021 m. lapkričio 16 d. rašte; 2021 m. gruodžio 10 d. sprendime; 2022 m. sausio 28 d. rašte; 2022 m. vasario 18 d. rašte, 2022 m. kovo 21 d. rašte, 2022 m. balandžio 5 d. rašte, 2017 m. kovo 3 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašuose, nepagrįstos bylos duomenimis. Nurodyta nutarties dalis naikintina ir šios skundo dalies priėmimo klausimas pirmosios instancijos teismui grąžintinas nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjo atskirajame skunde suformuluotas reikalavimas įpareigoti pirmosios instancijos teismą priimti visus jo 2022 m. gegužės 25 d. patikslintame skunde išdėstytus reikalavimus negali būti tenkinamas. Pagal ABTĮ 33 straipsnio nuostatas skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, o ne apeliacinės instancijos teismas.

             Dėl pareiškėjo teiginių, kad jis nebuvo informuotas, jog buvo pakeistas bylą nagrinėjantis teisėjas, teisėjų kolegija pažymi, kad iš bylos duomenų Lietuvos teismų informacinėje sistemoje matyti, kad pareiškėjas 2022 m. gegužės 20 d. pateikė teismui prašymą dėl prieigos prie elektroninės bylos kortelės ir tą pačią dieną šis prašymas teisėjos J. V. rezoliucija buvo tenkintas; 2022 m. gegužės 25 d. buvo tenkintas pareiškėjo prašymas jo pageidaujamu būdu išsiųsti prisijungimo duomenis. Pareiškėjas 2022 m. gegužės 25 d. elektroninių ryšių priemonėmis, šalindamas nustatytus trūkumus, padavė patikslintą skundą, kurio priėmimo klausimą teisėjo H. S. 2020 m. birželio 20 d. rezoliucija pavesta spręsti teisėjui A. K.. Taigi pareiškėjas, kuriam buvo suteikta prieiga prie elektroninės bylos, turėjo galimybę sekti administracinės bylos proceso eigą. 

Įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes, dėl kurių jis teigia, kad teisėjas A. K. buvo šališkas, daro išvadą, jog šios aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti šio teisėjo šališkumo, sprendžiant pareiškėjo skundo priėmimo klausimą.

Šiuo aspektu pažymėtina administraciniame procese teismo nešališkumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių garantija į tai, kad byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstino nusistatymo prieš proceso dalyvius. Pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011; kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, ABTĮ 44 straipsnio 1 ir 2 dalyse, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę. Šiuo atveju tai, kad pareiškėjo nurodytas teisėjas praeityje priėmė nepalankų pareiškėjui procesinį sprendimą ar netenkino pareiškėjo prašymo dėl nušalinimo, savaime nenustačius teismo šališkumo sąlygų, negali būti pagrindas teismo (teisėjo) šališkumui įrodyti. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas. Tai, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje neteisingai nurodyta ABTĮ norma, nustatanti skundo padavimo termino atnaujinimo institutą (vietoj ABTĮ 30 straipsnio nurodytas 37 straipsnis), taip pat neleidžia daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismo teisėjas buvo akivaizdžiai tendencingas, nusistatęs prieš pareiškėją, t. y. buvo šališkas.

Kadangi byloje nenustatyta nei viena sąlyga, kuria galėtų būti pagrindžiamos abejonės pareiškėjo nurodyto teisėjo nešališkumu, teisėjų kolegija pareiškėjo argumentus dėl teisėjo šališkumo pripažįsta nepagrįstais.

Dėl pareiškėjo atskirojo skundo teiginių, kad pirmosios instancijos teismas nepriėmė jo procesinio pobūdžio prašymų, bylos šalims išsiuntė ne visus pareiškėjo pateiktus įrodymus ir kt., teisėjų kolegija pabrėžia, kad apeliacijos pagal atskirąjį skundą dalykas – pirmosios instancijos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pirmiau aptartą skundo dalį, pagrįstumas ir teisėtumas, apeliacinės instancijos teismas nėra kompetentingas vertinti pirmosios instancijos teismo atliekamos procesinės veiklos bylos pasirengimo nagrinėti stadijoje.

Dėl pareiškėjo 2022 m. rugpjūčio 5 d. gauto prašymo dėl skundo patikslinimo ir papildomų įrodymų pridėjimo, pareiškėjui išaiškintina, kad priimto skundo tikslinimo tvarka, pareiškėjo teisės keisti skundo dalyką arba pagrindą įgyvendinimo tvarka nustatyta ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje. Kaip jau buvo nurodyta, pareiškėjo skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas. Taigi tik šiam teismui pareiškėjas turi teisę teikti procesinius dokumentus dėl skundo tikslinimo, papildomus įrodymus ir naudotis kitomis, ABTĮ 52 straipsnyje įtvirtintomis procesinėmis teisėmis.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo K. B. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 21 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį, kuria prašoma panaikinti valstybės įmonės Registrų centro 2021m. gruodžio 10 d. sprendimą Nr. S-148534 (14.1), 2022 m. sausio 28 d. raštą Nr. S-3717 (1.4 E), 2022 m. vasario 18 d. raštą Nr. S-6935 (1.4 E), 2022 m. kovo 21 d. raštą Nr. S-11435 (1.10 E), 2022 m. balandžio 5 d. raštą Nr. S-13897 (1.4 E) ir įpareigoti valstybės įmonę Registrų centrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundus ir prašymus, ištaisyti neteisingus duomenis (klaidas) Registrų centro 2021 m. lapkričio 16 d. rašte Nr. S-136343 (14.1. E), 2021m. gruodžio 10 d. sprendime Nr. S-148534 (14.1), 2022 m. sausio 28 d. rašte Nr. S-3717 (1.4 E), 2022 m. vasario 18 d. rašte Nr. S-6935 (1.4 E), 2022 m. kovo 21 d. rašte Nr. S-11435 (1.10 E), 2022 m. balandžio 5 d. rašte Nr. S-13897 (1.4 E) ir 2017 m. kovo 3 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašuose, panaikinti ir šios skundo dalies priėmimo klausimą perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.