Civilinė byla Nr. e2-218-971/2021

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03002-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 3.1.7.6; 3.2.6.1

 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 8 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Kristina Sušinskaitė,

sekretoriaujant Ievai Pečiukienei,

dalyvaujant ieškovės daugiabučio namo savininkų bendrijos „Baltija“ atstovėms G. P., advokatei A. U. (buv. G.),

atsakovės V. B. atstovui advokatui G. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės daugiabučio namo savininkų bendrijos „Baltija“ ieškinį atsakovei V. B. dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovės V. B. priešieškinį ieškovei daugiabučio namo savininkų bendrijai „Baltija“ dėl bendrijos narių susirinkimo protokolo ir sprendimų pripažinimo negaliojančiais.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 320 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2019-04-05 daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos „Baltija“ (toliau ir – DNSB „Baltija“, Bendrija) narių susirinkime buvo priimtas sprendimas, kad trijų butų, vienas iš jų atsakovei priklausantis butas (duomenys neskelbtini), balkonų atitvarus suremontuos patys buto savininkai savo lėšomis, priešingu atveju bus samdomas rangovas, kuris atliks darbus, o butų savininkai sumokės už darbus. Atsakovei asmeniškai daug kartų buvo išsiųsti pranešimai, kuriuose atsakovė buvo raginama susiremontuoti balkono atitvarus, o vėliau sumokėti skolą. Atsakovė niekaip nereagavo į jai siųstus įspėjimus, todėl atsakovės buto balkono metaliniai atitvarai buvo suremontuoti išsikvietus bokštelį rangovo pagalba. UAB „Mapresta“ atliko atsakovės buto balkono metalinių turėklų valymą ir dažymą su auto bokštelio pagalba. Už atliktus remonto darbus Bendrija sumokėjo UAB „Mapresta“ 320 Eur. Atsakovė buvo informuota apie atliktus būtinuosius remonto darbus, jai priklausanti sumokėti 320 Eur suma buvo įtraukta į 2019 m. rugpjūčio mėn. mokesčių mokėjimo pranešimą, tačiau atsakovė atsisakė sumokėti 320 Eur už atliktus balkono metalinių atitvarų remonto darbus, todėl ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu.

Atsakovė pateikė atsiliepimą, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neteisėtą bei priteisti iš ieškovės atsakovei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad apie balkono atitvaro remontą sužinojo atsitiktinai, iš savo sūnaus, kuris faktiškai gyvena bute, kadangi sūnus 2019-08-26 balkone padžiautus rūbus rado suteptus dažais. Jokios kitos informacijos apie planuojamus namo bendrojo naudojimo konstrukcijų remonto darbus nei savininkė, nei jos sūnus negavo ir nebuvo informuoti. Net ir tuo atveju, jeigu ieškovė būtų pagrindusi būtinybę atlikti balkono atitvaro remonto darbus ir juos būtų tinkamai atlikusi, atsakovei tektų pareiga apmokėti ne visą darbų sumą, bet tą dalį, kuri proporcingai tenka jai, pagal jai nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykį. Ieškovė neįrodė ir nepagrindė, kodėl iš atsakovės yra reikalaujama visa balkono atitvaro remonto darbų suma. Atsakovė mano, kad šie bendrojo naudojimo objektų remonto darbai greičiausiai turėjo būti finansuojami iš namo kaupiamųjų lėšų, taip pat mano, jog ieškovė leistinais įrodymais nepagrindė, kad minėti darbai buvo neišvengiamai būtini ir, kad jie turėtų būti laikomi būtinaisiais remonto darbais. Atsakovė nesutinka ir su atliktų darbų kaina bei faktu, kad darbai buvo tinkamai atlikti.

Atsakovė pareiškė šioje byloje priešieškinį dėl bendrijos narių susirinkimo protokolo ir sprendimų pripažinimo negaliojančiais, kuriuo prašo daugiabučio namo savininkų bendrijos „Baltija“ 2019-04-05 bendrijos narių pakartotinio susirinkimo protokolo 4 klausimu priimtus sprendimus pripažinti negaliojančiais. Nurodė, kad Bendrijos pakartotinio susirinkimo sprendimai 4 klausimu priimti pažeidžiant imperatyvias įstatymų normas dėl Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nuostatų pažeidimo, visiems namo patalpų bendrasavininkams nebuvo suteikta visa būtina informacija, buvo pažeista jų teisė dalyvauti susirinkime ir balsuoti, išsakyti savo poziciją siūlomais spręsti klausimais, kas pažeidžia protingumo ir sąžiningumo principus, kitų namo bendrasavininkų teises ir teisėtus interesus.

Ieškovė su priešieškiniu nesutinka, atsiliepime nurodė, kad atsakovės pateiktiems priešieškinio reikalavimams turi būti taikomas 3 mėnesių ieškinio senaties terminas, kurį atsakovė akivaizdžiai yrą praleidusi. Pažymėjo, kad pakartotinis Bendrijos narių susirinkimas buvo sušauktas teisėtai, laikantis Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo normų. Prašė atmesti priešieškinį, kaip nepagrįstą ir neteisėtą.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovės ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, o su priešieškiniu nesutiko ieškinyje, atsiliepime į priešieškinį išdėstytų motyvų pagrindu. Ieškovės atstovė G. P. pažymėjo, kad namo gyventojai balkonus tvarkėsi savo jėgomis ir lėšomis. Balkonų tvarkymo klausimas buvo keliamas jau nuo 2017 m., tačiau atsakovė į raginimus tvarkyti balkoną nereagavo, todėl teko samdyti įmonę. Taip pat nurodė, kad 2019-04-05 buvo organizuojamas Bendrijos narių susirinkimas ir Bendrijos nariai nesutiko, kad už balkonų tvarkymą būtų mokama iš Bendrijos lėšų, kadangi dauguma gyventojų balkonus jau buvo susitvarkę patys.

Atsakovės atstovas posėdžio metu palaikė priešieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti, o su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti priešieškinyje, atsiliepime į ieškinį išdėstytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad balkono konstrukcija yra bendroji dalinė nuosavybė ir šiuo atveju sprendimą turėjo priimti visi namo savininkai balsų dauguma. 2019-04-05 vykusio susirinkimo organizavimo procedūriniai reikalavimai buvo pažeisti, be to, ginčijamas sprendimas pažeidžia ir imperatyvias įstatymų nuostatas, todėl turi būti panaikintas. Pažymėjo ir tai, kad balkono tvarkymo darbai nebuvo tinkamai atlikti, tą pripažino ir rangovas, todėl atsakovė juo labiau neturi pareigos mokėti už netinkamai atliktus darbus. Tik teismui buvo pateiktas ginčijamas Bendrijos narių susirinkimo protokolas, iki tol atsakovė su juo susipažinusi nebuvo, todėl ieškinio senaties termino atsakovė nėra praleidusi.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ieškinys atmestinas, priešieškinis tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) yra įsteigta ir veikia daugiabučio namo savininkų bendrija „Baltija“, kurios tikslas įgyvendinti namo patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teise objektų valdymu, naudojimu, priežiūra, atnaujinimu (Bendrijos įstatų 7 p.). 2019-04-05 įvyko DNSB „Baltija“ narių visuotinis pakartotinis ataskaitinis susirinkimas, kuriame dalyvavo 22 Bendrijos nariai. Susirinkimo metu 4 darbotvarkės klausimu buvo nuspręsta: a) patvirtinti Bendrijos metinį planą pagal 2019-02-19 gyvenamojo namo apžiūros aktą Nr. 5 – viršutiniuose aukštuose prie laiptinių atstatyti erozijos pažeistas plytų mūro vietas; b) taip pat atlikti stogo remonto darbus; c) tvarkyti (duomenys neskelbtini) butų balkonų atitvarus, nes metaliniai elementai sukorodavę, gali nukristi; už tvarkymą susimoka butų savininkai. Ieškovės užsakymu UAB „Mapresta“ atliko namo fasado mūro įtrūkimų sutvarkymo ir skylių ties balkonais užtaisymo darbus už 1200 Eur, taip pat atliko atsakovei priklausančio buto balkono metalinių turėklų valymo ir dažymo darbus iš auto bokštelio, darbų kaina 320 Eur. 2019-08-27 tarp UAB „Mapresta“ ir ieškovės pasirašytas atliktų darbų aktas, tą pačią dieną UAB „Mapresta“ išrašė ieškovei sąskaitą faktūrą bendrai 1520 Eur sumai, kurią ieškovė apmokėjo 2019-09-05 iš Bendrijos kaupiamųjų (eksploatacinio fondo) lėšų. Ieškovė 320 Eur sumą įtraukė į atsakovei skirtą 2019 m. rugpjūčio mėn. mokesčių mokėjimo pranešimą. Atsakovė už balkono atitvarų remonto darbus 320 Eur sumos mokėti nesutinka.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnis nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Nagrinėjamu atveju daugiabučio namo, esančio adresu Taikos pr. 45, Klaipėda, bendrojo naudojimo objektams valdyti yra įsteigta daugiabučio namo savininkų bendrija „Baltija“.

Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau ir – DNSBĮ) 2 straipsnio 15 dalies 1 punkte numatyta, kad pastato bendrojo naudojimo objektai be kita ko yra išorinės (fasado) konstrukcijos – balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai. Ieškovės į bylą pateikto 2015-03-13 daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų aprašo Nr. 02 I dalies „Bendrosios pastato konstrukcijos“ 9 punkte numatyta, kad pastato bendrojo naudojimo objektai yra kitų (ne bendrojo naudojimo) balkonų, lodžijų išorinės (fasado) konstrukcijos – gelžbetoninė plokštė, metalinis turėklas, šiferio lakštų atitvaras. Pagal byloje esančius duomenis ginčo atveju ir buvo atlikti balkono išorinės konstrukcijos – metalinio turėklo valymo ir dažymo darbai. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad ginčo darbai yra susiję su pastato bendrojo naudojimo objektų remontu.

Ieškovės atstovės iš esmės neginčijo, kad balkono atitvaras (metalinis turėklas) yra bendrojo naudojimo objektas, tačiau teigė, kad šiuo atveju būtų neteisinga ir nesąžininga atsakovei priklausančio buto balkono atitvarus remontuoti visų gyventojų lėšomis, kadangi dalis gyventojų balkonų visai neturi, o kiti balkonus yra susitvarkę savo lėšomis.

Visgi, teismo vertinimu, nepriklausomai nuo to, ar balkonai yra prie kiekvieno buto ir jais naudojasi (turi galimybę naudotis) visi daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, balkono atitvaras priskirtinas prie bendrojo naudojimo objektų, priklausančių visiems daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise (išskyrus atskirus atvejus, kai jie nuosavybės teise priklauso atskiriems savininkams), todėl ir šio objekto išsaugojimo, pagerinimo ir atnaujinimo išlaidos dalytinos proporcingai visiems bendraturčiams (CK 4.82 straipsnio 3, 7 dalys). Atkreiptinas dėmesys, kad išimtis galima tik tuo atveju, jei bus sudarytas bendrojo naudojimo objektų, skirtų nepriklausomos, atskiros pastato dalies funkcionavimui ir jos naudotojų poreikiams tenkinti, aprašas. Sprendimai dėl šių bendrojo naudojimo objektų, skirtų ne visų gyvenamojo namo gyventojų poreikiams tenkinti, valdymo ir naudojimo gali būti priimami atskirai (CK 4.85 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, jog tam, kad bendrojo naudojimo objektas būtų įtrauktas į šį aprašą, turi būti nustatyta, kad jis yra atskiras, nesusietas su kitais to paties statinio bendrojo naudojimo objektais ir kad juo gali naudotis tik konkrečios statinio dalies butų ir kitų patalpų savininkai. Tokiame apraše turi būti iš anksto nustatyta tokių objektų valdymo ir naudojimosi jais tvarka ir sąlygos, kurios turi būti žinomos ir suprantamos bendrojo naudojimo objektų bendraturčiams. Bendrojo naudojimo objektų aprašas leidžia butų ir kitų patalpų savininkams realizuoti teisę susitarti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, tačiau ši teisė turi būti realizuota iki kylant teisiniams padariniams, pavyzdžiui, iki atsirandant konkrečioms bendrojo naudojimo objekto remonto išlaidoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79-378/2016). Šiuo atveju į bylą nepateikta duomenų, kad daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini), būtų sudarytas atskiras bendrojo naudojimo objektų, naudojamų tenkinti ne viso gyvenamojo namo, o tik atskiroje jo dalyje esančių butų ir kitų patalpų savininkų poreikius, aprašas, kuriame būtų nustatyta kitokia balkonų remonto išlaidų paskirstymo namo bendraturčiams tvarka.

CK 4.82

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad dėl balkono atitvaro remonto darbų visų namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas nebuvo priimtas – 2019-04-05 vyko tik DNSB „Baltija“ narių susirinkimas, kuris ir priėmė ginčijamą sprendimą. Ieškovė teigia, kad balkono atitvaro remonto darbai buvo būtini. Iš statinio techninės priežiūros žurnalo, 2019-02-19 gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), apžiūros akto Nr. 5 matyti, kad atlikus namo kasmetinę apžiūrą nustatyta, jog nevienodai pakeistos balkonų atitvaros; kelių balkonų metaliniai elementai visiškai sukorodavę, gali nukristi, todėl rekomenduota šalinti korozijos pažeistus elementus, metalines atitvaras gruntuoti ir dažyti; taip pat fiksuoti defektai namo išorinėje sienoje (erozijos pažeistas ir pradėjęs trupėti mūras), stogo dangoje bei rekomenduota atstatyti pažeistas mūro vietas, planuoti ir atlikti stogo dangoje susiformavusių pūslių šalinimo, dangos izoliavimo darbus.

2016-12-30 aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-971 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, toliau – ir Reglamentas, (Reglamento 2018-06-26 redakcija, galiojusi nuo 2018-07-01 iki 2019-04-05), 11 punkte nurodyta, kad statinio priežiūros tikslas yra užtikrinti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo bei statybos techninių dokumentų nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Reglamento 12 punkte nurodyti pagrindiniai statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždaviniai: siekti, kad statiniai ir jų konstrukcijos būtų naudojami nepažeidžiant projektų, statybos bei eksploatavimo normų; laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus; profilaktinėmis priemonėmis tausoti (saugoti nuo ankstyvojo susidėvėjimo) statinius ir jų konstrukcijas; išvengti statinių griūčių, o joms įvykus arba įvykus stichinėms nelaimėms, išvengti papildomų padarinių ir nuostolių; siekti, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai. Reglamento 13 punkte nurodyta, kad mažinant ardančiuosius klimato (vėjo, lietaus, drėgmės, temperatūrinių pokyčių, saulės radiacijos) poveikius, būtina prižiūrėti, kad, be kita ko, žiemos metu neperšaltų konstrukcijos (13.7 papunktis).

Įvertinus aptartą teisinį reglamentavimą, iš dalies galima sutikti su ieškovės argumentais, kad 2019-02-19 gyvenamojo namo apžiūros akte Nr. 5 nurodyti rekomenduojami atlikti darbai yra susiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, tačiau tai nepaneigia CK 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatyto išlaidų namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti apmokėjimo principo, o būtent, kad tokias išlaidas butų ir kitų patalpų savininkai privalo apmokėti proporcingai savo turimai bendrosios dalinės nuosavybės daliai (CK 4.82 straipsnio 7 dalis). Be to, iš atsakovės pateiktų įrodymų – 2020-05-21 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, 2020-11-04 specialisto išvados nustatyta, kad balkono atitvaro (metalinio turėklo) remonto darbai atlikti netinkamai, nekokybiškai ir nepilnai, nesilaikant technologijos – nuo turėklų prieš dažymą nepašalintos rūdys, seni dažai ir kitokie nešvarumai, pilnai nenudažytas visas paviršius (paliktos nedažytos vietos). Nekokybiškai ir su trūkumais atliktų darbų faktą pripažino ir pats rangovas UAB „Mapresta“. Duomenų, kad nustatyti darbų trūkumai būtų pašalinti, į bylą pateikta nebuvo, todėl šiuo atveju kyla pagrįstų abejonių, ar tokių darbų atlikimas užtikrino privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų įgyvendinimą.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovė nepagrįstai visas išlaidas už atsakovei priklausančio buto balkono atitvaro (metalinio turėklo), kuris priskirtinas prie namo bendrojo naudojimo objektų, valymo ir dažymo darbus, kurie dar ir atlikti netinkamai bei nekokybiškai, reikalauja priteisti iš atsakovės. Ieškovė neteikė į bylą duomenų, kokia šių išlaidų dalis galėtų tekti atsakovei, išlaidas dalijant proporcingai visiems bendraturčiams, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės visą 320 Eur sumą yra nepagrįstas ir atmestinas. Ieškovės reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo yra išvestinis, todėl, atmetus pagrindinį reikalavimą, atmestinas ir reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Atsakovė priešieškiniu prašo DNSB „Baltija“ 2019-04-05 bendrijos narių pakartotinio susirinkimo protokolo 4 klausimu priimtus sprendimus pripažinti negaliojančiais. Minėta, kad šio susirinkimo metu 4 darbotvarkės klausimu buvo priimti sprendimai dėl bendrijos metinio plano ir nuspręsta: a) namo viršutiniuose aukštuose prie laiptinių atstatyti erozijos pažeistas plytų mūro vietas; b) atlikti stogo remonto darbus; c) tvarkyti (duomenys neskelbtini) butų balkonų atitvarus, už jų tvarkymą susimokant butų savininkams. Ieškovė su priešieškiniu nesutinka, teigia, kad atsakovė yra praleidusi 3 mėnesių ieškinio senaties terminą tokiam sprendimui ginčyti, todėl jau vien tai yra pagrindas priešieškinį atmesti.

DNSBĮ 21 straipsnio 4 dalies 7 punkte įtvirtinta butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teisė apskųsti bendrijos valdymo organų, visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) ir kitus butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų sprendimus Civilinio kodekso 2.82 straipsnyje nustatyta tvarka.

CK 2.82 straipsnio 4 dalis numato, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys. Tokiems ieškiniams nustatomas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas. Jis pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą, jeigu šis kodeksas ir kiti įstatymai nenustato kitokio ieškinio senaties termino ir kitokios sprendimo nuginčijimo tvarkos.

Ieškovė teigia, kad gyvenamojo namo lentoje buvo pakabintas skelbimas, kuris informavo gyventojus apie būtinus remonto darbus (po bendrijos narių susirinkimo sprendimo priėmimo), kuris kabėjo nuo 2019-05-01 iki 2019-12-23; be to, 2019-07-16, 2019-09-06, 2019-11-13, 2019-12-11, 2020-02-05, 2020-02-11 atsakovei asmeniškai buvo išsiųsti pranešimai, kuriuose atsakovė buvo informuota apie bendrijos sprendimą susiremontuoti balkono atitvarus, o vėliau sumokėti skolą. Visgi bylos duomenys patvirtina, kad atsakovei nebuvo pateiktas susipažinti ginčijamas 2019-04-05 bendrijos narių pakartotinio susirinkimo protokolas, nors atsakovė su tokiu prašymu (susipažinti su informacija ir dokumentais) į ieškovę kreipėsi dar 2019-10-13, 2019-11-12, 2019-12-27, 2020-02-11. Tik bylos nagrinėjimo metu 2020-08-24 ieškovė pateikė į bylą minėtą 2019-04-05 Bendrijos narių susirinkimo protokolą, su kuriuo susipažinusi atsakovė 2020-09-17 pareiškė priešieškinį. Taigi darytina išvada, kad atsakovė CK 2.82 straipsnio 4 dalyje numatyto ieškinio senaties termino nėra praleidusi, ir toliau pasisakytina dėl priešieškinio pagrįstumo.

CK 4.85 straipsnio 1 dalis numato, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą. Jeigu butas ar kita patalpa nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą. Kiti CK 4.85 straipsnio 1 dalyje nenurodyti klausimai, pavyzdžiui, susiję su visų ar dalies savininkų įkurtos bendrijos veikla (ataskaitų tvirtinimu, bendrijos vadovavimo organų veiklos aspektų reguliavimu, atlyginimu už darbą bendrijoje ir kt.), gali būti sprendžiami bendrijos narių susirinkime.

DNSBĮ 11 straipsnis nustato, kaip šaukiamas ir vyksta, kokius bendraturčių klausimus nagrinėja daugiabučio gyvenamojo namo bendrijos narių susirinkimas, jeigu daugiabučiame gyvenamajame name yra įsteigta savininkų bendrija. DNSBĮ 12 straipsnis reglamentuoja visų daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo šaukimo ir organizavimo tvarką, taip pat sprendimų dėl bendrų interesų tenkinimo arba dėl atskirų bendros nuosavybės objektų priėmimą. Pagal DNSBĮ 12 straipsnio 1 dalį šiame straipsnyje nustatyti klausimai daugiabučiame gyvenamajame name, kuriame yra įsteigta bendrija, sprendžiami savininkų balsų dauguma. DNSBĮ 12 straipsnyje nurodyti klausimai sprendžiami daugiabučio gyvenamojo namo visų savininkų susirinkime, o ne name veikiančios bendrijos narių susirinkime. Bendrijos vaidmuo šiuo atveju yra tik organizacinis (CK 4.85 straipsnio 5 dalis).

Pagal DNSBĮ 12 straipsnio 1 dalį, šiame straipsnyje nustatytiems klausimams spręsti daugiabučiame name, kuriame yra įsteigta bendrija, klausimai sprendžiami savininkų balsų dauguma. Visų savininkų susirinkimo šaukimo ir organizavimo tvarka vykdoma ir sprendimai priimami, remiantis mutatis mutandis DNSBĮ 11 straipsnio nuostatomis. Tokie klausimai pagal DNSBĮ 12 straipsnio 1 dalį yra: 1) bendrų interesų tenkinimo klausimai; 2) priemonių, nesusijusių su pastato naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, klausimai; 3) pastato atnaujinimo, lėšų tam kaupimo ar skolinimosi ir kredito sutarčių sąlygų klausimai.

Kasacinis teismas vienoje iš nutarčių pasisakydamas dėl butų ir kitų patalpų savininkų sprendimų priėmimo išaiškino, kad savininko nuosavybės teisė reiškia, kad savininkas turi teisę spręsti klausimus dėl jam priklausančios nuosavybės valdymo, naudojimo ar disponavimo. Jeigu turtas priklauso keliems savininkams, tai bendrai jiems priklausančio turto valdymo, naudojimo ir kitus klausimus visi savininkai sprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Keliems savininkams sprendžiant su savininkų bendra nuosavybe susijusį klausimą savininkas negali būti nušalintas nuo klausimo sprendimo. Savininko nedalyvavimas sprendžiant tokį klausimą gali būti pateisinamas jo paties apsisprendimu nedalyvauti, tačiau jis turi būti tinkamai informuojamas apie tokio klausimo svarstymą, jam turi būti sudaryta galimybė dalyvauti priimant sprendimą ir pasinaudoti savo teisėmis sprendimo priėmimo procedūroje. Jeigu savininkas kokiu nors ne įstatymo pagrindu neįtraukiamas į klausimo, susijusio su jo bendra su kitais savininkais nuosavybe, svarstymą, tai sprendimai, priimti savininkui nedalyvaujant, gali būti teismo panaikinti kaip pažeidžiantys savininko interesus, jeigu buvo nuspręsta dėl jo teisių ir pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-12-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409-695/2019, 15 p.)

Savininkų susirinkimai, kai jie vyksta kaip į savininkų bendriją susitelkusių bendrijos narių susirinkimai ar kaip daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimai, yra įforminami susirinkimo protokolais. Ar buvo vykdytas bendrijos narių ar namo savininkų susirinkimas, iškilus ginčui sprendžiama pagal susirinkimo šaukimo ir organizavimo dokumentuose esančius duomenis (protokolus, pranešimus, registracijos lapus ir kt.). Jeigu juose nurodoma, kad organizuojamas bendrijos narių susirinkimas, tai toks susirinkimas ir jame priimti sprendimai vertinami kaip bendrijos narių, o ne namo savininkų susirinkimas. Jeigu, pažeisdamas įstatymo nustatytą kompetenciją, bendrijos narių susirinkimas išnagrinėja namo savininkų susirinkimo kompetencijos klausimą, tai vien klausimo išsprendimas nesudaro pagrindo bendrijos narių susirinkimą ir jo sprendimą vertinti kaip namo savininkų susirinkimą ir kaip jo sprendimą. Toks sprendimas vertinamas kaip bendrijos narių susirinkimas ir kaip bendrijos priimtas sprendimas neatitinkančiu jo kompetencijos klausimu. Jis gali būti teismo panaikintas savininko ieškiniu kaip pažeidžiantis jo teises, jeigu savininkas nebuvo įtrauktas į klausimo svarstymą, o priimant sprendimą buvo nuspręsta dėl jo kaip savininko teisių ir pareigų (pavyzdžiui, sukurti bendros nuosavybės objektą, jį valdyti, naudoti ar disponuoti juo). Jeigu klausimas turėjo būti sprendžiamas visų savininkų susirinkime, organizuotame ir įvykdytame pagal teisės aktų reikalavimus, tai kiekvienas savininkas turėjo būti informuotas apie susirinkimą, dienotvarkę, jis turėjo turėti galimybę susipažinti su sprendimams priimti naudojama informacija. Tuo atveju, kai ne visi daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai yra bendrijos nariai, o susirinkimas, kuriame sprendžiamas visų namo savininkų susirinkimo kompetencijai priskirtas klausimas, buvo organizuojamas tik kaip bendrijos narių susirinkimas, tai reiškia, kad ne visiems namo butų ir kitų patalpų savininkams buvo užtikrintos minėtos teisės ir atitinkamai nėra pagrindo bendrijos narių susirinkimo kvorumui ir sprendimų priėmimo teisėtumui nustatyti pritaikyti visų savininkų susirinkimui taikomas kvorumo ar balsų skaičiavimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-12-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409-695/2019, 23 p.).

Nagrinėjamu atveju ginčijami klausimai buvo sprendžiami bendrijos, o ne visuotiniame savininkų susirinkime. Ieškovės atstovė G. P. patvirtino, kad susirinkime balsuoti galėjo tik Bendrijos nariai, kiti butų savininkai galėjo dalyvauti tik kaip žiūrovai. Iš susirinkimo darbotvarkės nustatyta, kad 2019-04-05, 19.00 val. buvo numatyta šaukti DNSB „Baltija“ narių pakartotinį ataskaitinį susirinkimą ir jo metu svarstyti tokius klausimus: 1) pirmininkės ataskaita; 2) buhalterės ataskaita; 3) revizorės ataskaita; 4) Bendrijos metinio plano tvirtinimas; 5) Bendrijos ilgalaikio plano tvirtinimas; 6) aplinkos tvarkymas: krūmų genėjimas, medžių sodinimas; 7) darželių pertvarka; 8) einamieji reikalai. Teismo vertinimu, susirinkimo darbotvarkė nebuvo pakankamai informatyvi ir neatitiko DNSBĮ 11 straipsnio 2 dalies reikalavimų (nėra duomenų, kad buvo paskelbta siūlomų sprendimų projektai arba nurodyta vieta, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais). Iš 2019-04-05 susirinkimo protokolo matyti, kad tiek ketvirtu, tiek penktu darbotvarkės klausimais, įvardintais kaip Bendrijos metinio ir ilgalaikio plano tvirtinimas, iš esmės buvo sprendžiami su bendrojo naudojimo objektų valdymu ir naudojimu susiję klausimai (namo išorinių sienų, stogo, balkonų atitvarų remontas, lietaus nuotekų keitimas, laiptų prie įėjimo, stogo atnaujinimas). Minėti klausimai pagal CK 4.85 straipsnio 1 dalį turi būti sprendžiami savininkų, o ne bendrijos narių susirinkime. Tai sudaro pagrindą pripažinti, kad bendrijos narių susirinkime vykęs klausimų svarstymas neatitinka CK 4.85 straipsnio reikalavimų.

DNSBĮ 11 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, jeigu susirinkimo darbotvarkėje numatyta priimti šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatytus sprendimus, apie visuotinį susirinkimą raštu pranešama visiems to pastato (tų pastatų), kuriame (kuriuose) įsteigta bendrija, butų ir kitų patalpų savininkams. Kaip nurodė ieškovės atstovės gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), iš viso yra 90 butų, DNSB „Baltija“ narių yra 49. Šiuo atveju apie susirinkimą pranešta buvo tik Bendrijos nariams – skelbimo tekste nurodyta „Bendrijos narių dėmesiui“. Pakartotiniame susirinkime dalyvavo 22 Bendrijos nariai (užsiregistravo 23 asmenys, tačiau vienas jų nebuvo Bendrijos narys, todėl jis nebalsavo). Pažymėtina ir tai, kad jau bylos nagrinėjimo metu, po susirinkimo praėjus daugiau nei pusantrų metų ieškovės 2020-11-06 surengtas balsavimas raštu dėl susirinkimo metu priimto ginčijimo sprendimo nepaneigia fakto, kad 2019-04-05 susirinkimas buvo organizuotas netinkamai, nesilaikant teisės aktų reikalavimų.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, taip pat įvertinus 2019-04-05 susirinkime svarstytų klausimų pobūdį, darytina išvada, kad organizuojant šį susirinkimą nebuvo laikytasi imperatyvių teisės aktų reikalavimų (CK 4.85 straipsnio 4 ir 5 dalis, DNSBĮ 11 straipsnio 2 dalis, 12 straipsnis), atsakovė nebuvo tinkamai informuota apie organizuojamą susirinkimą, jame būsimus sprendžiamus klausimus, nors ketvirtu darbotvarkės klausimu buvo tiesiogiai nuspręsta dėl jos pareigų (nustatyta pareiga apmokėti balkono atitvaro tvarkymo išlaidas). Teismas sprendžia, kad atsakovės tinkamas neinformavimas apie įvyksiantį susirinkimą ir jame sprendžiamus klausimus nėra mažareikšmis tam tikrų procedūrinių taisyklių pažeidimas, įvertinus šalių konfliktiškus santykius bei susirinkime spręstinų klausimų pobūdį – be kita ko spręsta dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, tačiau vertintinas kaip esminis pažeidimas. Dėl šių priežasčių priešieškinio reikalavimas tenkintinas, DNSB „Baltija“ 2019-04-05 bendrijos narių pakartotinio susirinkimo protokolo 4 klausimu priimti sprendimai pripažintini negaliojančiais ab initio (nuo sudarymo/priėmimo momento).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau ir – CPK, 93 straipsnio 1 dalis). Abi šalys nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleistos (DNSBĮ 23 straipsnio 3 dalis). Atmetus ieškinį, ieškovei jos turėtos kitos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos. Atsakovė turėjo iš viso 1543,80 Eur bylinėjimosi išlaidų: 96,80 Eur už faktinių aplinkybių konstatavimą, 600 Eur už specialisto išvadą, 847 Eur už advokato teisinę pagalbą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6, 9, 10 punktai). Patenkinus priešieškinį, atsakovės turėtos 1543,80 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 10,08 Eur ir priteistinos iš ieškovės valstybei (CPK 92, 96 straipsniai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279, 307 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priešieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančiais ab initio (nuo sudarymo/priėmimo momento) daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos „Baltija“ 2019-04-05 bendrijos narių pakartotinio susirinkimo protokolo Nr. 75 ketvirtu klausimu priimtus sprendimus.

Priteisti iš ieškovės daugiabučio namo savininkų bendrijos „Baltija“ 1543,80 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei V. B..

Priteisti iš ieškovės daugiabučio namo savininkų bendrijos „Baltija“ 10,08 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei, priteistą sumą sumokant į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja                                                            Kristina Sušinskaitė