Civilinė byla Nr. e2A-1084-773/2019
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10686-2018-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.6.; 2.6.18.1.; 3.3.1.15.; 3.3.1.19.2.
(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. liepos 4 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Mindaugo Šimonio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Egidijaus Tamašausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baubilas“ ieškinį atsakovei L. L. dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Baubilas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės L. L. 5 000,00 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (e. b. l. 1-3). Nurodė, kad ieškovė UAB „Baubilas“ 2017 m. gegužės 5 d. sudarė su atsakove L. L. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo. 2017 m. gegužės 5 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties 3.3 punktas numatė, kad atsakovė sumokės 5000 Eur sumą už parduotą turtą, kada bus atlikti darbai numatyti tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos sutarties 6.6 punkte. Ieškovė šiuos darbus atliko, t.y. įrengė keleivinį keltuvą, kuris pripažintas tinkamu naudoti, bei pabaigė statybos darbus bendro naudojimo patalpoje, pažymėtoje a-1 (1/11 nuo 72,22 kv.m.), tačiau atsakovė su ieškove neatsiskaitė.
2. Atsakovė L. L. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko (e. b. l. 31). Nurodė, kad ieškovė darbų pagal 2017 m. gegužės 5 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties 6.6 punktą nėra užbaigusi, o šias aplinkybes patvirtina faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0183-18-1080.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. sausio 30 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei UAB „Baubilas“ iš atsakovės L. L. 5000,00 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (5000,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. liepos 3 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 113,00 Eur žyminį mokestį ir 650,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. (e. b. l. 84-86).
4. Teismas nustatė, kad keleivinis elektrinis liftas OC630E, įrengtas pastate (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registre, jam suteiktas identifikavimo kodas LF-01-10091, liftas atitinka techninius reikalavimus
5. Teismo vertinimu, atsakovės pateiktame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole fiksuoti duomenys iš esmės patvirtina, jog ieškovė faktiškai įrengė bendrojo naudojimo patalpą – koridorių. Protokole fiksuoti neesminiai smulkūs defektai neleidžia daryti išvados, jog bendrojo naudojimo patalpa nėra pilnai įrengta. Nuotraukose matyti, jog koridoriaus grindys išklotos plytelėmis, sienos išdažytos, yra įrengti šviestuvai. Teismas atkreipė dėmesį, kad buto pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta 2017 m., o faktinės aplinkybės konstatuotos šiek tiek daugiau nei po metų nuo šios sutarties sudarymo. Teismas sprendė, kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokole fiksuoti neesminiai trūkumai yra susiję su įrengtų patalpų eksploatavimu arba su trūkumų išryškėjimu, kuriems pašalinti taikytina statytojo teikiama garantija paaiškėjusiems defektams pašalinti.
6. Teismas taip pat nustatė, kad name, kuriame yra atsakovei priklausantis butas, buvo vykdomi įėjimo į namą įrengimo, namo fasado remonto ir šiltinimo darbai, todėl teismas sprendė, kad lieka nepaneigta aplinkybė, jog įėjimo į daugiabutį namą įrengimo ir fasado remonto darbai yra susiję su vykdoma daugiabučio namo renovacija, nes iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, jog namo fasadas yra apšiltintas.
7. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, jog ieškovė iš esmės neįvykdė tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties 6.6. punktu prisiimtų įsipareigojimų. Taip pat pastebėtina, kad atsakovė byloje nepateikė duomenų, jog jai buvo parduotas iš esmės netinkamos kokybės butas. Šių aplinkybių pagrindu teismas darė išvadą, jog ieškovė tinkamai įvykdė 2017 m. gegužės 5 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, todėl atsakovei atsirado pareiga sumokėti pilną kainą už šia sutartimi įgytą turtą vadovaujantis CK 6.305 straipsnio, 6.306 straipsnio nuostatomis.
8. Teismas konstatavo, kad ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 000,00 Eur skolą pagrįstas byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl pilnai tenkintas. Iš atsakovės ieškovei taip pat priteistos 5 procentų dydžio metinės mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, 6.210 straipsnio 1 dalį.
9. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovė turi teisę pasinaudoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.399 straipsnyje suteiktomis teisėmis dėl netinkamos kokybės daikto perdavimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo arba ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės atsakovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas (e. b. l. 109-111). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl į bylą neįtraukto asmens teisių ir pareigų, nes 2017 m. gegužės 5 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties 2.1 punkte nurodyta, kad butas perkamas bendrosios jungtinės nuosavybės teise su atsakovės sutuoktiniu A. L. ir jis į bylą turėjo būti įtrauktas bendraatsakoviu. Ieškovas nepagrįstai reikalauja skolą pagal 2017 m. gegužės 5 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį priteisti tik iš atsakovės L. L..
1.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino šioje byloje atsakovės pateiktą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, nes tarp ieškovės ir atsakovės sudarytoje nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties 2.2 punkte nurodyta, kad parduodamas butas, kurio baigtumas yra 82 proc. Ieškovė taip pat nepateikė darbų priėmimo – perdavimo akto dėl darbų, numatytų 2017 m. gegužės 5 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties 6.6 punkte, kurie patvirtintų atliktų darbų kokybę. Nepateikus šio dokumento atsakovė neturi pareigos sumokėti likusios sumos pagal tarp ieškovės ir atsakovės sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį.
1.3. Ieškovė grubiai pažeidė 2017 m. gegužės 5 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartyje nustatytus savo įsipareigojimus, nes liftas buvo įrengtas ir pradėtas eksploatuoti tik 2018 metais. Be to, namo renovacija niekaip neįtakojo ieškovės galimybių vykdyti įsipareigojimus pagal minėtą sutartį, nes visus 14 butų namo mansardoje ieškovas įrengė naujai, o taip pat ir bendro naudojimo patalpą – koridorių. Gyvenamojo namo renovacija atlikusi UAB „Autokausta“ jokių statybos darbų ginčo patalpoje ir lifte neatliko. Šias aplinkybes gali patvirtinti visi gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) gyventojai, kuriuos prašoma iškviesti apklausti bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teisme.
1.4. Pirmosios instancijos teismas taip pat neištyrė aplinkybių, susijusiu su 2017 m. gegužės 5 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties 2.4 punkto vykdymu. Minėtame sutarties punkte buvo nurodyta, kad pirkėja, t.y. atsakovė yra susipažinusi su 2016 m. liepos 27 d. daugiabučio namo kreditavimo sutarties Nr. EIBV-2016-5987-09 kredito sąlygomis bei kredito grąžinimo terminais. Jeigu iki 2018 m. gruodžio 20 d. ar vėliau bus pradėti pastato - bendrabučio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bei patalpos, kuri padalinta į vienuolika turtinių vienetų, renovacijos darbai pagal parengtą namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planą Nr. KJS 20645, tuomet pardavėjas, t.y. ieškovė įsipareigoja sumokėti 8 262,00 Eur atsakovei į UAB „Nemuno būstas“ kaupiamąją lėšų sąskaitą ne vėliau kaip per 1 metus nuo pastato – bendrabučio renovacijos darbą pradžios. Ieškovė nėra sumokėjusi 2017 m. gegužės 5 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties 2.4 punkte nurodytos sumos, todėl atsakovė ieškovei neskolinga.
1.5. Kadangi ieškovė neturi reikalavimo teisės į atsakovę, iš atsakovės taip pat nepagrįstai priteistos procesinės palūkanos pagal CK 6.37 straipsnį.
1.6. Apeliacinį skundą prašoma nagrinėti žodinio proceso tvarka, kad būtų ištirtos visos šiai bylai reikšmingos ir apeliacine skunde nurodytos aplinkybės.
11. Ieškovė UAB „Baubilas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (e. b. l. 114-117). Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė yra pateikusi apeliacinį skundą, tačiau vėliau ji įvykdė prievolę ieškovei, t. y. apeliantė yra sumokėjusi ieškovui tiek pačią skolą, tiek padengusi pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistas bylinėjimosi išlaidas, todėl ieškovė patvirtina, kad apeliantė yra pilnai atsiskaičiusi su ieškove ir ginčo dėl to nebėra. Atsakovė iki atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymo dienos nėra atsisakiusi nuo apeliacinio skundo, todėl ieškovė yra priversta teikti šį atsiliepimą į apeliacinį skundą, kadangi kito pasirinkimo neturi. Ieškovės nuomone, dėl tokio atsakovės elgesio ieškovei turi būti priteistos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą.
2.2. Ieškovė nesutinka su prašymu nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka, kadangi paskyrus žodinį nagrinėjimą didės bylinėjimosi išlaidos, o ginčas liko tik formalaus pobūdžio. Be to, apeliaciniame skunde apskritai nėra nurodyta, kokias aplinkybes galima nustatyti tik iš ginčo šalių paaiškinimų, o ne iš kitų byloje esančių įrodymų. Taip pat, visiškai nesupranta, kokias teisiškai reikšmingas aplinkybes gali paaiškinti liudytojai, kurie nedalyvavo šalims pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį. Dėl papildomų įrodymų pateikimo galimybės apeliantės prašymas nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka netenkintinas, kadangi apeliantė nepasinaudojo galimybe užduoti klausimus pirmosios instancijos teisme, taip pat, nepagrindė tokio proceso būtinybės. Naujų įrodymų teikimas, prašymas apklausti liudytojus, nenurodant kokias teisiškai svarbias aplinkybes patvirtins liudytojai, pripažintinas neatitinkantis CPK 314 straipsnio nuostatų.
2.3. Apeliantė piktnaudžiauja tiek procesinėmis teisės normomis, tiek materialine teise. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje byloje ieškovei pateikus ieškinį ir apeliantei žinant apie civilinės bylos iškėlimą, nes byloje buvo pateiktas atsiliepimas į ieškinį, atsakovė vėliau nedalyvavo nei viename teismo posėdyje. Apeliantė neprašė pirmosios instancijos teismo nei įtraukti sutuoktinio, nei išreikalauti kokius nors dokumentus, todėl pareikšti prašymai tik apeliacinės instancijos teismui, vertintini kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Nors pirmosios instancijos teismas atnaujino terminą apeliaciniam skundui paduoti, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad nebuvo jokių teisiškai svarbių priežasčių, dėl kurių apeliantė nebūtų galėjusi domėtis iškelta civiline byla ir laiku pateikti visus procesinius dokumentus.
2.4. Atsakovės prašymui įtraukti sutuoktinį į bylos nagrinėjimą nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Apeliantė pirmosios instancijos teisme, teikdama atsiliepimą į ieškinį, tokio prašymo nebuvo išreiškusi, todėl toks prašymas apeliacinės instancijos teismui vertintinas tik kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Pažymėtina ir tai, kad ieškovei yra gerai žinoma, jog apeliantės sutuoktinis ne tik bendravo su ieškovės atstovu, bet ir žinodamas apie bylos iškėlimą, nepareiškė jokio prašymo, todėl šiuo atveju, apeliantei įvykdžius sutartinę prievolę, toks prašymas laikytinas formaliu ir netenkintinas.
2.5. Nesutiktina su apeliacinio skundo formaliais teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė prašė konstatuoti pastato išorės būklę, o šio gyvenamojo namo renovacijos darbus atlieka UAB “Autokausta“. Ieškovė neturi nieko bendro nei su įėjimu, nei su išorinėmis gyvenamojo namo sienomis. Šiuos motyvus galima patikrinti susipažinus su byloje esančia pirkimo-pardavimo sutarties kopija. Iš šio dokumento matyti, kad ieškovė nebuvo įsipareigojusi nei atlikti gyvenamojo namo išorinių sienų renovaciją, nei sutvarkyti įėjimą į gyvenamąjį namą. Pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, jog kai kuriose nuotraukose yra užfiksuoti koridoriaus patalpoje žmogaus veiksmais padaryti pažeidimai, kurie galimai susiję su namo gyventojų atliktais baigiamaisiais statybos darbais, bet ne su ieškovės veiksmais ar sutartinėmis prievolėmis, kylančiomis iš tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties. Ieškovė nebuvo įsipareigojusi prižiūrėti ar administruoti koridoriaus patalpą, todėl patys gyventojai yra atsakingi už mechaninusius pažeidimus.
2.6. Apeliaciniame skunde yra nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas galėjo tenkinti ieškinį tik tuo atveju, jeigu ieškovė būtų pateikusi atliktų darbų priėmimo-pardavimo aktą. Apeliantė nepagrįstai suabsoliutina darbų priėmimo-pardavimo akto reikšmę nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus. Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra išaiškinęs, kad pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su dvišaliu atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymu. Nesant darbų perdavimo-priėmimo akto, gali kilti darbų atlikimo laiko, kokybės ir kiti klausimai, tačiau vien šio akto nepateikimas nepaneigia rangovo teisės į atlyginimą už atliktus darbus, jei darbų perdavimą galima nustatyti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-484/2007; 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011; 2015 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558-421/2015). Ieškovė pateikė rašytinius dokumentus apie leidimą eksploatuoti keleivinį liftą, jis yra eksploatuojamas, todėl apeliantė nepagrįstai nurodo, kad keleivinis liftas neįrengtas. Taigi, aplinkybė, kad apeliantė ir ieškovė nepasirašė atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktų, negali būti pagrindas daryti išvadą, kad ieškovė neįvykdė savo sutartinės pareigos – neatliko sutartyje nustatytų darbų ir todėl apeliantei neatsirado pareigos sumokėti už darbus. Pažymėtina, kad apeliantė nepateikė nei vienos pretenzijos, kuri būtų siųsta ieškovei, jeigu ji buvo tos nuomonės, kad ieškovė neįvykdė savo sutartinių prievolių.
2.7. Pabrėžtina, kad šioje byloje faktinės aplinkybės yra aiškios. Byloje esanti pirkimo – pardavimo sutarties kopija patvirtina, kad 2017 m. gegužės 5 d. ieškovė susitarė su atsakove L. L. dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo. Šios nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties 3.3 punktas numatė, kad atsakovė sumokės 5 000 Eur sumą už parduotą turtą, kada bus atlikti darbai numatyti sutarties 6.6 punkte. Šie darbai yra atlikti ir tai patvirtina byloje esanti pažyma „Apie įrenginio įregistravimą potencialiai pavojingų įrenginių registre“, atitikties sertifikatas, lifto (elektrinio) techninio patikrinimo ataskaitas su priedu, kuri patvirtina, kad ieškovė UAB “Baubilas“ įrengė keleivinį elektrinį keltuvą OC630 E. Antstolės sutarytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad koridoriaus patalpa išdažyta ir įrengti šviestuvai. Be to, nėra ginčo, kad iki šiol apeliantė nereiškė ieškovei jokių pretenzijų dėl darbų neatlikimo, o apeliantė naudojasi koridoriaus patalpa, kas leidžia teigti, jog bendro naudojimo patalpoje pažymėtoje a-1 (1/11 nuo 72,22 kv.m.), darbai yra baigti.
2.8. Atsižvelgiant į atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomas aplinkybes, apeliantė turėjo pareigą įvykdyti sutartinę prievolę, nes CK 6.189 straipsnio 1 dalis nustato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Įstatymas numato, kad sutartis įpareigoja atlikti šalis ne tik tai, kas numatyta tiesiogiai numatyta sutartyje, bet ir viską, ką lemia sutartis ar įstatymai. Todėl apeliacinis skundas neturėtų būti tenkinamas ir prašoma apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti neapkeistą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Vienas iš apeliacinio skundo argumentų – absoliutus sprendimo negaliojimas dėl to, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų, t. y. atsakovės sutuoktinio, materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
13. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi) turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams. Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas (nutartis) turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-248/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-611/2017 25 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-421/2018 18 punktas).
14. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal 2017 m. gegužės 5 d. sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį atsakovė L. L. įgijo nekilnojamąjį turtą – butą, adresu (duomenys neskelbtini) – bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.92 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad preziumuojama, jog sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Tokie atvejai yra nurodyti CK 3.92 straipsnio 4 dalyje ir nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandoris, kai turtas įgyjamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, nėra tas sandoris, kuriam reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Esant CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtintai prezumpcijai, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, ir byloje neneigus šios prezumpcijos, teisėjų kolegija sprendžia, kad prievolės, kylančios iš 2017 m. gegužės 5 d. pirkimo – pardavimo sutarties, pripažintinos bendromis sutuoktinių turtinėmis prievolėmis.
15. CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bendrosios sutuoktinių turtinės prievolės gali būti solidariosios ir dalinės. Prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1-5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Jeigu sutuoktinių prievolė nėra solidari pagal įstatymą ar sutartį, tokia bendroji sutuoktinių prievolė yra dalinė. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, pažymi, kad 2017 m. gegužės 5 d. pirkimo – pardavimo sutarties šalis yra tik atsakovė, o sutarties sąlygose nėra nustatyta solidari sutuoktinių prievolė, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad prievolė sumokėti šioje sutartyje nustatytą likusią daikto kainą tenka būtent atsakovei. Teisėjų kolegija byloje nenustatė ir CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalyje nurodytų solidarių sutuoktinių prievolių pagrindų.
16. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų yra nepagrįstas ir šis absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas nenustatytas. Teisėjų kolegija kitų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nenustatė.
17. Apeliaciniu skundu atsakovė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą ta apimtimi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, t.y. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir 2017 m. gegužės 5 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas.
18. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė šias teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes:
7.1. Ieškovė UAB „Baubilas“ 2017 m. gegužės 5 d. su atsakove L. L. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, kuria atsakovė bendrosios jungtinės nuosavybės teise su A. Lapinsku pirko iš ieškovės butą, esantį (duomenys neskelbtini). Sutarties 3.1 punkte nurodyta, kad buto kaina – 10 000 Eur. Remiantis sutarties 3.2 ir 3.3 punktais dalis buto kainos, t.y. 5 000 Eur sumokėti prieš pasirašant pirkimo – pardavimo sutartį, likę 5 000 Eur sumokami ne vėliau kaip per 3 dienas po to, kai bus atlikti darbai nurodyti sutarties 6.6 punkte. Sutarties 6.6 punkte numatyta, kad ieškovė UAB „Baubilas“ įsipareigoja savo lėšomis ne vėliau kaip iki 2017 m. rugsėjo 30 d. pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), atlikti šiuos darbus: pilnai įrengti keleivių keltuvą, kad šis būtų tinkamas eksploatacijai ir pabaigti statybos darbus (pilnai įrengti) bendro naudojimo patalpoje, pažymėtoje a-1 (1/11 nuo 72,22 kv.m.) (e. b. l. 6-16).
7.2. VšĮ „Kėlimo įrenginių priežiūros tarnyba“ 2018 m. sausio 22 d. konstatavo, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog sumontuotas liftas atitinka Techninio reglamento „Liftai ir liftų saugos įtaisai“, kuriuo įgyvendinta 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/33//ES dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su liftais ir liftų saugos įtaisais, suderinimo bei standarto LST EN 81-20:2014 nuostatas (e. b. l. 18-19).
7.3. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus 2018 m. vasario 9 d. pažymoje Nr. PP-2-385 nurodyta, kad įrenginys, keleivinis elektrinis liftas OC630E, gamyklinis (serijos) Nr. E17-9850, 2018 m. vasario 9 d. yra įregistruotas Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registre, suteikiant identifikavimo kodą LF-01-10091 (e. b. l. 17).
7.4. Antstolės Raimondos Pauzienės 2018 m. rugpjūčio 14 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti duomenys apie įėjimo į laiptinę įrengimo būklę, išlietą takelį ir įrengtą įėjimo į namą laiptų pakopą, kad name įrengtas keltuvas yra eksploatuojamas, užfiksuota keltuvo aikštelės ir koridoriaus viršutiniame aukšte būklė (e. b. l. 32-43).
19. Visapusiškam bylos aplinkybių ištyrimui atsakovė apeliaciniame skunde taip pat prašė surengti žodinį bylos nagrinėjimą ir apklausti liudytojus.
20. Teisėjų kolegija visų pirma pasisako dėl apeliaciniame skunde pateikto prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka yra iš esmės apeliacinės instancijos teismo absoliuti diskrecija, kuri realizuojama, jeigu apeliacinės instancijos teismas nustato, kad reikalinga pakartotinai arba papildomai tirti pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus, be to, surinkti ir tirti naujus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018, 53 punktas).
21. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė, prašydama žodinio bylos nagrinėjimo dėl to, kad būtų apklausti liudytojai, nenurodė, kodėl šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau – apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Ieškovė teise iškviesti ir apklausti liudytojus galėjo pasinaudoti pirmosios instancijos teisme (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta bylos šalių pareiga joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, veikti siekiant, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Kai šalys teismo posėdyje pageidauja dalyvauti, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovė nedalyvavo nei 2018 m. spalio 24 d. vykusiame parengiamajame teismo posėdyje, nei teismo posėdyje 2019 m. sausio 10 d., kuriame byla buvo nagrinėjama iš esmės, nors apie vyksiančius teismo posėdžius buvo tinkamai informuota (e. b. l. 63-64, 74-77, 82-83). Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą, nurodant svarbias priežastis, atsakovė taip pat nepateikė. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė laiku nepasinaudojusi savo procesinėmis teisėmis pirmosios instancijos teisme, nepagrįstai reikalauja šių teisių įgyvendinimo bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.
22. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atsakovė, prašydama apklausti liudytojus – butų savininkus ir gyventojus, tuo pačiu laikotarpiu įsigijusius nebaigtos statybos butus – nenurodė, kokias teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su atsakovės prievole, kylančia iš 2017 m. gegužės 5 d. pirkimo – pardavimo sutarties 3.3 punkto, šie asmenys galėtų patvirtinti, nes apeliaciniame skunde nenurodomi konkretūs terminai, kurių nesilaikė ieškovė, vykdydama 2017 m. gegužės 5 d. pirkimo – pardavimo sutartį.
23. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje pateiktų įrodymų visuma yra pakankama ginčui išspręsti ir liudytojų apklausa nereikalinga. Kitoks aukščiau nurodytų aplinkybių vertinimas pažeistų CPK 7 straipsnyje įtvirtintą proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą, nes teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka apeliacinėje instancijoje, nustatė, jog šie argumentai nėra pakankamai motyvuoti ir pagrįsti atsižvelgiant tiek į procesinės teisės normas, tiek į šiai bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes. Nenustačiusi aplinkybių, kurios pagrįstų būtinumą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, teisėjų kolegija atsakovės apeliacinį skunda pagrįstai išnagrinėjo rašytino proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl darbų baigtumo
24. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliaciniame skunde nurodo, jog priimdamas sprendimą teismas neįvertino tos aplinkybės, kad ieškovė nepateikė darbų perdavimo – priėmimo akto, kuris patvirtintų, jog ieškovė atliko 2017 m. gegužės 5 d. pirkimo – pardavimo sutarties 6.6 punkte nurodytus darbus. Teisėjų kolegija nustatė, kad pagal minėtą šios sutarties punktą ieškovė įsipareigojo pilnai įrengti keleivių keltuvą, kad šis būtų tinkamas eksploatacijai ir pabaigti statybos darbus bendro naudojimo patalpoje, pažymėtoje a-1 (1/11 nuo 72,22 kv.m.), pastate (duomenys neskelbtini). Taigi, reikalaudama apmokėti likusią sumą pagal 2017 m. gegužės 5 d. pirkimo – pardavimo sutarties 3.3 punktą, ieškovė privalėjo įrodyti, jog abu darbai yra atlikti.
25. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, kuriuo remiantis nustatyta, kad faktiškai 2017 m. gegužės 5 d. pirkimo – pardavimo sutarties 6.6 punkte nurodyti darbai yra atlikti. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Liftų naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. A1-61 (2008 m. gruodžio 8 d. įsakymo Nr. A1-407 redakcija), 12 punktu, prieš pradėdamas naudoti liftą, lifto savininkas turi sudaryti sutartį dėl jo techninės būklės tikrinimo su viena jo paties pasirinkta įgaliota įstaiga ir, gavęs šios įstaigos išvadą, kad liftas yra tinkamas saugiai naudoti, įregistruoti liftą Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registre. Teisėjų kolegija nustatė, kad liftas, esantis pastate (duomenys neskelbtini), įregistruotas Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registre ir tai padaryta po to, kai VšĮ „Kėlimo įrenginių priežiūros tarnyba“ 2018 m. sausio 22 d. patikrinimo metu nustatė, jog sumontuotas liftas atitinka Techninio reglamento „Liftai ir liftų saugos įtaisai“ suderinimo bei standarto LST EN 81-20:2014 nuostatas (nutarties 17.2 – 17.3 punktai). Taigi, ieškovė įvykdė teisės akto, reglamentuojančio liftų tinkamumo saugiai naudoti reikalavimus, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti priešingą išvadą, kad pastate (duomenys neskelbtini), įrengtas keleivinis liftas nėra tinkamas naudoti.
26. Teisėjų kolegija nustatė, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė aplinkybę dėl statybos darbų baigtumo bendro naudojimo patalpoje, pažymėtoje a-1 (1/11 nuo 72,22 kv.m.) pastate (duomenys neskelbtini), įrodinėjo atsakovės pateiktu antstolės Raimondos Pauzienės 2018 m. rugpjūčio 14 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Nors šalys faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotas aplinkybes vertina skirtingai, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad sudarydama 2017 m. gegužės 5 d. pirkimo – pardavimo sutartį, atsakovė įsigijo nebaigtos statybos butą, o jos pareiga sumokėti likusią kainą siejama ne su viso objekto statybos darbų pabaiga, bet tik su darbų pabaigimu bendro naudojimo patalpoje, pažymėtoje a-1 (1/11 nuo 72,22 kv.m.). Iš byloje pateiktų įrodymų teisėjų kolegija sprendžia, kad darbų baigtumo lygmuo gali būti vertinamas pagal tai, ar yra galimybės tinkamai naudotis nurodyta bendro naudojimo patalpa. Atsižvelgiant į šios patalpos paskirtį, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog ši patalpa yra išdažyta, joje yra grindų plytelių danga, įrengtas apšvietimas, pagrįstai sprendė, kad darbai šioje patalpoje baigti ir patalpa galima tinkamai naudotis. Nors atsakovė ieškinyje bei apeliaciniame skunde nurodo aplinkybes, jog darbai atlikti nekokybiškai, tačiau tai nepaneigia jų atlikimo ir baigtumo fakto. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė dar iki bylos iškėlimo teisme būtų reiškusi kokias nors pretenzijas ieškovei tiek dėl darbų kokybės, tiek dėl darbų atlikimo nesilaikant tarp šalių sudarytos sutarties 6.6 punkte nurodyto termino.
27. Dėl atsakovės argumento, jog ieškovė nepateikė darbų perdavimo – priėmimo, akto, kuris patvirtintų, jog atlikti 2017 m. gegužės 5 d. pirkimo – pardavimo sutarties 6.6 punkte nurodyti darbai, teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą pagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl darbų perdavimo – priėmimo akto reikšmės. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, pagrindas rangovui reikalauti, jog užsakovas vykdytų jo priešpriešinę pareigą – sumokėtų už darbus, yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo–priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas. Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu. Nesant darbų perdavimo–priėmimo akto, gali kilti darbų atlikimo laiko, kokybės ir kiti klausimai, tačiau vien šio akto nepateikimas nepaneigia rangovo teisės į atlyginimą už atliktus darbus, jei darbų perdavimą galima nustatyti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558-421/2015). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovė neginčijo aplinkybės, jog naudojasi tiek liftu, tiek bendro naudojimo patalpa, pažymėta a-1 (1/11 nuo 72,22 kv.m.) pastate (duomenys neskelbtini). Todėl nustačius šią aplinkybę, pakanka įrodymų konstatuoti, kad ieškovė užbaigė tarp šalių sudarytos sutarties 6.6 punkte nurodytus darbus, t.y. įrengė keleivinį liftą ir baigė statybos darbus bendro naudojimo patalpoje, pažymėtoje a-1 (1/11 nuo 72,22 kv.m.) pastate (duomenys neskelbtini).
28. Teisėjų kolegija taip pat įvertino apeliacinio skundo argumentą, kad ieškovė pagal 2017 m. gegužės 5 d. pirkimo – pardavimo sutarties 2.4 punktą nėra sumokėjusi už atsakovę 8 262 Eur įmokos į UAB „Nemuno būstas“ kaupiamųjų lėšų sąskaitą pradėjus pastato, esančio (duomenys neskelbtini), renovacijos darbus. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios ieškovės pareigos vykdymas pagal tarp šalių sudarytą sutartį nėra siejamas su atsakovės pareiga sumokėti likusią kainos dalį už daiktą pagal šios sutarties 3.3 punktą. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad minėtas apeliacinio skundo argumentas neturi sąsajos su šioje byloje įrodinėtinomis aplinkybėmis.
29. Teisėjų kolegijai nustačius, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje ištyrė ir įvertino įrodymus nepažeisdamas CPK 178 ir 185 straipsnio nuostatų, naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, remiantis apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo. Todėl atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
30. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir pateikė apeliacinės instancijos teismui šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus (e. b. l. 120-121). Teisėjų kolegija sutinka su atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu argumentu, kad įvykdžius teismo sprendimą, bet neatsisakius apeliacinio skundo, ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas turi atlyginti atsakovė, nes procesas apeliacinės instancijos teisme pradėtas būtent atsakovės iniciatyva ir jis galėjo būti nutrauktas tik atsakovei atsisakius apeliacinio skundo (CPK 308 straipsnio 1-2 dalys). Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (450 Eur) yra daugiau nei dvigubai mažesnės nei LR teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 ir 8.11 punkte nurodytas maksimalus įkainis už atsiliepimą į apeliacinį skundą (1 261,39Eur (970,30 Eur (2018 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) x 1,3)). Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į gana nesudėtingą šioje byloje keliamų teisinių klausimų pobūdį, nustatytinų faktinių aplinkybių visumą, parengto procesinio dokumento turinį, sprendžia, kad ieškovės prašomas atlyginti bylinėjimosi išlaidų dydis apeliacinės instancijos teisme yra pagrįstas, todėl priteistinas iš atsakovės (CPK 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Baubilas“, juridinio asmens kodas 136034087, 450,00 Eur (keturis šimtus penkiasdešimties Eur 00 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Dalė Burdulienė
Mindaugas Šimonis
Egidijus Tamašauskas