Administracinė byla Nr. AS-519-575/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-10110-2023-3
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9
(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. gruodžio 4 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūnas Sutkevičius,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas A. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Vilniaus rajono skyriaus (toliau – Tarnyba) vedėjo 2023 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. SS(19.1)-2944 (toliau – Tarnybos sprendimas); 2) panaikinti viešosios įstaigos Centro poliklinikos (toliau – Poliklinika) Senamiesčio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro bendrosios praktikos gydytojos B. M. 2023 m. birželio 26 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjui atsisakyta pratęsti ir išduoti nedarbingumo pažymėjimą nuo 2023 m. birželio 26 d. (toliau – Poliklinikos sprendimas).
Pareiškėjo skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytus skundui keliamus reikalavimus, todėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. sausio 2 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti: patikslinti skundo pagrindą, aiškiai, nuosekliai ir išsamiai nurodyti visas aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimus (skundžiamų sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą), ir pateikti įrodymus; sumokėti žyminį mokestį bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus arba pateikti motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo; pateikti prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą Tarnybos sprendimui apskųsti bei pateikti skundžiamą Poliklinikos sprendimą.
Šalindamas skundo trūkumus pareiškėjas 2024 m. sausio 12 d. pateikė teismui patikslintą skundą, taip pat pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui dėl Tarnybos sprendimo panaikinimo paduoti bei pripažinti termino praleidimo priežastis svarbiomis. Pareiškėjas nurodė, kad jis į teismą dėl Tarnybos sprendimo panaikinimo pirmą kartą kreipėsi, nepraleisdamas įstatyme nustatyto termino (administracinė byla Nr. I2-11180-811/2023), tačiau jo skundas teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartimi buvo laikytas nepaduotu ir jam grąžintas, nepašalinus nustatytų skundo trūkumų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė pareiškėjo atskirąjį skundą dėl teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. nutarties panaikinimo išnagrinėjo tik 2023 m. lapkričio 22 d. nutartimi administracinėje byloje
Nr. AS-617-502/2023. Pareiškėjas teigė, kad jis 2023 m. gruodžio 21 d. iš naujo kreipdamasis į teismą dėl Tarnybos ir Poliklinikos sprendimų panaikinimo, skundo padavimo terminą praleido dėl svarbių priežasčių ir šias priežastis teismui įrodė.
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. sausio 17 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui dėl Tarnybos sprendimo panaikinimo paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl Tarybos sprendimo panaikinimo ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu. Taip pat teismas sprendė, kad pareiškėjas nepašalino teismo 2024 m. sausio 2 d. nutartimi nustatyto skundo trūkumo ir nepateikė Poliklinikos sprendimo, todėl pareiškėjo skundo dalį dėl Poliklinikos sprendimo panaikinimo laikė nepaduota ir grąžino pareiškėjui ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą, kuriame prašė panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 17 d. nutartį ir išspręsti skundo priėmimo klausimą iš esmės arba perduoti šio skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. gegužės 29 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą tenkino iš dalies. Apeliacinės instancijos teismas nutarė Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 17 d. nutartį pakeisti – tenkinti pareiškėjo A. V. prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo ir atnaujinti pareiškėjui terminą skundui dėl Tarnybos sprendimo panaikinimo paduoti, pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
II.
Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 10 d. nutartimi, be kita ko, priėmė pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Tarnybos sprendimo panaikinimo, nelaikė administracinėje byloje atsakovu Poliklinikos, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba), viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų (toliau – ir Santaros klinikos) administracijos, viešosios įstaigos Valkininkų sanatorijos (toliau – ir Valkininkų sanatorija) administracijos.
Teismas nurodė, kad pareiškėjas skunde, kurį šalindamas trūkumus patikslino, teismo prašė panaikinti Tarnybos sprendimą ir Poliklinikos sprendimą. Atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutartį, teismas priėmė pareiškėjo skundo dalį, kuria pareiškėjas prašė panaikinti Tarnybos sprendimą.
Teismas taip pat nutarė nelaikyti atsakovu Poliklinikos, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis – Fondo valdybos, Santaros klinikų ir Valkininkų sanatorijos, kadangi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutartimi Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 17 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti Poliklinikos sprendimą palikta nepakeista, o pareiškėjo trečiaisiais asmenimis nurodytos institucijos nėra suinteresuotos bylos baigtimi (ABTĮ 33 str. 5 d., 46 str. 1–2 d.).
III.
Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 10 d. nutartis dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Poliklinikos sprendimo panaikinimo, ir nutarties dalį, kuria nutarta atsakovu nelaikyti Poliklinikos, o trečiaisiais suinteresuotais asmenimis – Fondo valdybos, Santaros klinikų administracijos ir Valkininkų sanatorijos administracijos, ir spręsti šios skundo dalies priėmimo klausimą arba perduoti šios skundo dalies priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo nutartis (skundžiama dalis) yra neteisėta, priimta netinkamai pritaikius materialiosios ir proceso teisės normas. Pareiškėjas nesutinka, kad pirmosios instancijos teismo ankstesnės 2024 m. sausio 17 d. nutarties dalis, kuria nepriimtas pareiškėjo skundo reikalavimas dėl Poliklinikos sprendimo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutartimi buvo palikta nepakeista. Taip pat nesutinka su teismo išvada, kad pareiškėjo nurodyti tretieji suinteresuoti asmenys nėra suinteresuoti šios bylos baigtimi.
Pareiškėjas pabrėžia, kad teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose buvo nurodęs ir pateikęs įrodymus, jog pareiškėjas ne kartą kreipėsi į Poliklinikos atsakingą asmenį dėl siekiamo apskųsti Poliklinikos sprendimo pateikimo, nurodęs, kad sprendimo nuorašą reikia pateikti administraciniam teismui, tačiau pareiškėjas nebuvo informuotas, kaip jam ketinama pateikti rašytinės formos Poliklinikos sprendimo nuorašą. Pareiškėjas dar kartą 2023 m. gruodžio 28 d. pateikė rašytinį prašymą dėl Poliklinikos sprendimo nuorašo (kopijos) išdavimo, 2024 m. sausio 5 d. elektroniniu paštu iš Poliklinikos pareiškėjas gavo elektroninį laišką su priedais, tačiau nebuvo įmanoma atkurti ir išspausdinti skundžiamą sprendimą. Pareiškėjas pažymi kad skunde jis suformulavo motyvuotą prašymą teismui išsireikalauti iš Poliklinikos sprendimą. Pareiškėjas Poliklinikos atsakingo asmens iki 2024 m. birželio 24 d. nėra informuotas, ar jam ketinama pateikti Poliklinikos sprendimą.
Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai iš bylos pašalino Fondo valdybą, Santaros klinikas ir Valkininkų sanatoriją. Pareiškėjas Santaros klinikose buvo hospitalizuotas, po to tęsė reabilitaciją Valkininkų sanatorijoje. Gydantys gydytojai pareiškėjui buvo diagnozavę ligą, dėl kurios pareiškėjas buvo pripažintas laikinai nedarbingu ir išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Pareiškėjas į bylą pateikė šias aplinkybes pagrindžiančius medicininius dokumentus, taip pat pabrėžia, kad pagal teisės aktų nuostatas liga gali būti pripažinta svarbia aplinkybe, kai bedarbio statusas negali būti naikinamas. Pareiškėjo įsitikinimu, ginčo dėl Tarnybos ir Poliklinikos sprendimų nagrinėjimas gali turėti įtakos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėms ir pareigoms, kadangi Fondo valdyba yra atsakinga už nedarbingumo išmokos mokėjimą, o Santaros klinikai ir Valkininkų sanatorijai pasekmės gali kilti, kadangi jos buvo išdavusios pareiškėjui nedarbingumo pažymėjimus. Pareiškėjas tvirtina, kad jo skunde reikalavimai suformuluoti tinkamai, taip pat tinkamai įvardintos ginčo šalys ir tretieji suinteresuoti asmenys.
Pareiškėjui kyla abejonių dėl skundžiamą nutartį priėmusios pirmosios instancijos teismo teisėjos šališkumo, jai daromo poveikio.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Atskiruoju skundu ginčijamas Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 10 d. nutarties dalies, kuria nepriimtas pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti Poliklinikos sprendimą, ir nutarta atsakovu nelaikyti Poliklinikos, o trečiaisiais suinteresuotais asmenimis – Fondo valdybos, Santaros klinikų administracijos ir Valkininkų sanatorijos administracijos, pagrįstumas ir teisėtumas.
Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas skunde, kurį šalindamas teismo nustatytus trūkumus patikslino, teismo prašė panaikinti Tarnybos sprendimą ir Poliklinikos sprendimą.
Pirmosios instancijos teismas 2024 m. sausio 17 d. nutartimi rezoliucinėje dalyje nutarė laikyti pareiškėjo skundą nepaduotu. Iš šios nutarties motyvų matyti, kad teismas konstatavo, jog pareiškėjas praleido skundo dėl Tarnybos sprendimo pateikimo terminą ir teismas nenustatė pagrindų jį atnaujinti, todėl šį skundo reikalavimą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte įtvirtintu pagrindu. Taip pat teismas nurodė, kad pareiškėjas buvo įpareigotas pateikti Poliklinikos sprendimą, tačiau, šalindamas trūkumus, pareiškėjas šio sprendimo nepateikė.
Minėta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. gegužės 29 d. nutartimi pakeitė 2024 m. sausio 17 d. nutartį – tenkino pareiškėjo A. V. prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo ir atnaujino pareiškėjui terminą skundui dėl Tarnybos sprendimo panaikinimo paduoti, pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Šioje byloje atskiruoju skundu skundžiama 2024 m. birželio 10 d. nutartimi, be kitų procesinių klausimų išsprendimo, teismas priėmė pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Tarnybos sprendimo panaikinimo ir nutarė atsakovu nelaikyti Poliklinikos, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis – Fondo valdybos, Santaros klinikų administracijos ir Valkininkų sanatorijos administracijos.
Vertindama pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytus motyvus, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutartimi Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 17 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti Poliklinikos sprendimą, palikta nepakeista, teisėjų kolegija pažymi, kad iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutarties rezoliucinės dalies matyti, kad ja nutarta: 1) pareiškėjo atskirąjį skundą tenkinti iš dalies; 2) Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 17 d. nutartį pakeisti; 3) tenkinti pareiškėjo A. V. prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo ir atnaujinti pareiškėjui terminą skundui dėl Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2023 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. SS(19.1)-2944 panaikinimo paduoti; 4) pareiškėjo A. V. skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. gegužės 29 d. nutartyje, pasisakydamas dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria pareiškėjo skundo reikalavimas dėl Poliklinikos sprendimo panaikinimo laikytas nepaduotu, pareiškėjui nepateiktus teismui ginčijamo sprendimo, pagrįstumo, įvertinęs pareiškėjo argumentus, teiktus prašymus teismui išreikalauti Poliklinikos sprendimą ir bylos duomenis, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Poliklinikos sprendimo panaikinimo laikė nepaduotu, pareiškėjui nepateiktus teismui ginčijamo sprendimo.
Taigi, aptariamos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutarties rezoliucinės dalies nuostatos ir motyvai nesudaro pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismo 2024 m. sausio 17 d. nutarties dalis, kuria pareiškėjo skundas dėl Poliklinikos sprendimo panaikinimo laikytas nepaduotu, liko galioti, kadangi apeliacinės instancijos teismas perdavė pirmosios instancijos teismui pareiškėjo skundo (t. y. abu skundo reikalavimus) priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.
Vertindama, ar buvo teisinis pagrindas pirmosios instancijos teismui 2024 m. birželio 10 d. nutartimi nepriimti pareiškėjo skundo dalies dėl Poliklinikos sprendimo panaikinimo, teisėjų kolegija pažymi, jog skundo priėmimo klausimas sprendžiamas ABTĮ 33 straipsnio nustatyta tvarka.
ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gavus teisme skundą (prašymą, pareiškimą), administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per septynias darbo dienas. Kai sprendžiamas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo termino atnaujinimo klausimas ir šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pranešama suinteresuotiems asmenims, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą. Jei teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą.
Iš apeliacine tvarka tikrinamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad ABTĮ 33 straipsnyje nustatyta tvarka pareiškėjo skundo dalies dėl Poliklinikos sprendimo panaikinimo priėmimo klausimas iš esmės sprendžiamas nebuvo, todėl ši nutartis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta. Pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismas 2024 m. birželio 10 d. nutartyje nenurodė konkretaus patvarkymo dėl nepriimtos skundo dalies ir jokių ABTĮ įtvirtintų teisinių pagrindų, kuriuos nustačius skundas nebepriimamas (laikomas nepaduotu, atsisakoma priimti skundą).
Dėl atskirojo skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš bylos pašalino atsakovą Polikliniką ir trečiuosius suinteresuotus asmenis – Fondo valdybą, Santaros klinikų administraciją ir Valkininkų sanatorijos administraciją – teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ pagal ABTĮ 46 straipsnio 1 dalį administracinio ginčo šalys yra pareiškėjas ir atsakovas. Pagal ABTĮ 46 straipsnio 2 dalį, administracinės bylos proceso šalys yra pareiškėjas (skundą (prašymą, pareiškimą) padavęs subjektas; teismas, priėmęs nutartį); atsakovas (viešojo administravimo subjektas ar kitas asmuo, kurio teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami); tretieji suinteresuoti asmenys (tai yra tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos). Trečiasis suinteresuotas asmuo įtraukiamas į teismo procesą kaip trečiasis suinteresuotas asmuo tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas. Trečiojo suinteresuoto asmens dalyvavimą procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir teisinis procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi. Kiekvienu atveju klausimas dėl įtraukimo į bylą konkretaus trečiojo suinteresuoto asmens, teismo turi būti sprendžiamas priklausomai nuo konkrečių bylos aplinkybių, be kita ko, įvertinant to konkretaus asmens teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi (ne)buvimą, teismo sprendimo galimą įtaką to asmens teisėms ir pareigoms ateityje, jo santykių su kiekviena iš ginčo šalių arba ginčo objektu pobūdį, faktinį skundo pagrindą.
Atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjo skundo priėmimo klausimas nėra galutinai išspręstas, taip pat, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė argumentų, jog Tarnybos sprendimas gali daryti įtaką kitų subjektų teisėms ir pareigoms dėl pareiškėjui apskaičiuotinų išmokų, teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir išduotų nedarbingumo pažymėjimų (šiuos motyvus pareiškėjas nurodo ir atskirajame skunde), byloje inicijuojamo ginčo pobūdį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nuspręsdamas dėl proceso šalių savo išvados iš esmės nemotyvavo, todėl tokia teismo nutartis (atskiruoju skundu apskųsta dalis) negali būti pripažįstama pagrįsta ir teisėta (ABTĮ 108 str. 1 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas skunde pateikė argumentus, jog diagnozuotos ligos pagal teisinį reguliavimą gali būti laikoma išimtine aplinkybe, sudarančia pagrindą nenaikinti bedarbio statuso.
Dėl pareiškėjo abejonių, kad skundžiamą nutartį priėmusi teisėja buvo paveikta iš šalies, t. y. buvo šališka, teisėjų kolegija pažymi, kad teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas. Tai, kad pareiškėjo skundo priėmimo klausimą sprendusi teisėja priėmė pareiškėjui iš dalies nepalankų procesinį sprendimą, savaime nesudaro pagrindo išvadai dėl minėtos teisėjos šališkumo. Nesant jokių kitų argumentų ir nustatytų reikšmingų aplinkybių, kad pareiškėjo nurodyta teisėja turi asmeninį suinteresuotumą ar išankstinį asmeninį nusistatymą prieš pareiškėją, jo abstraktūs, jokiais objektyviais įrodymais nepagrįsti samprotavimai dėl teisėjos galimo šališkumo nepripažintini pagrįstais.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ABTĮ nuostatas ir nepagrįstai nepriėmė pareiškėjo skundo dalies dėl Poliklinikos sprendimo panaikinimo bei nusprendė nelaikyti proceso šalimis Poliklinikos, Fondo valdybos, Santaros klinikų administracijos ir Valkininkų sanatorijos administracijos. Todėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 10 d. nutarties skundžiama dalis panaikinama, o pareiškėjo skundo dalies dėl Poliklinikos sprendimo panaikinimo priėmimo klausimas perduodamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Nagrinėjamu atveju negali būti tenkinamas pareiškėjo atskirojo skundo reikalavimas apeliacinės instancijos teismui išspręsti skundo dalies priėmimo klausimą, kadangi šį klausimą sprendžia ne apeliacinės, o pirmosios instancijos teismas (ABTĮ 33 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo A. V. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 10 d. nutarties dalį, kuria nepriimtas pareiškėjo skundo reikalavimas dėl viešosios įstaigos Centro poliklinikos Senamiesčio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro bendrosios praktikos gydytojos B. M. 2023 m. birželio 26 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta pratęsti ir išduoti nedarbingumo pažymėjimą nuo 2023 m. birželio 26 d., ir šios skundo dalies priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 10 d. nutarties dalį, kuria nutarta nelaikyti atsakovu viešąją įstaigą Centro polikliniką, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis – Valstybinio socialinio fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, viešąją įstaigą Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų administraciją ir viešąją įstaigą Valkininkų sanatorijos administraciją.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ramūnas Gadliauskas
Ričardas Piličiauskas
Arūnas Sutkevičius