Civilinė byla Nr. 2A-189-492/2011
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
11.9.10.8.; 121.15.; 121.18.; 121.21.;

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2011 m. vasario 11 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos
Volskienės,
teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Petro Jaržemskio,
sekretoriaujant Silvijai Rimavičiūtei,
apeliantės ieškovės atstovei S. B.,
apeliantės atsakovės 73-iosios DNSB „Viršuliškės“ atstovams
Jūratei Masiulionienei ir pirmininkui Jonui Kazimierui Burduliui,
apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. B. ir atsakovės 73-osios
daugiabučių namų savininkų bendrijos “Viršuliškės” apeliacinį skundą dėl
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 1 d. sprendimo civilinėje
byloje Nr. 2-2970-466/2010 pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovei 73-ajai daugiabučių namų savininkų
bendrijai “Viršuliškės” dėl drausminių nuobaudų panaikinimo, atleidimo iš darbo
pripažinimo neteisėtu, išeitinės išmokos, vidutinio darbo užmokesčio už
priverstinės pravaikštos laiką bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir
atsakovės 73-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos “Viršuliškės”
priešieškinį R. B. dėl
žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę
bylą,
n u s t a t ė :
ieškovė R. B. ieškiniu prašė pripažinti jos atleidimą iš darbo 73-ojoje
daugiabučių namų savininkų bendrijoje “Viršuliškės” neteisėtu, panaikinti
2009-07-15 ir 2009-07-16 skirtas drausmines nuobaudas, negrąžinti į darbą, bet
priteisti iš atsakovės 73-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos 2 230 Lt
išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, skaičiuojant
nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo, taip pat 25 000 Lt
neturtinės žalos.
Nurodė, kad nuo 2009-01-05 dirbo 73-ojoje daugiabučių namų
savininkų bendrijoje “Viršuliškės” vyriausiąja buhaltere. Atsakovės valdybos
pirmininko 2009-07-15 įsakymu Nr. 56 ieškovei paskirta drausminė nuobauda -
papeikimas, o 2009-07-16 įsakymu Nr. 58 skirta drausminė nuobauda -
atleidimas iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. ir ieškovė 20069-07-16 atleista
iš pareigų už netinkamą tarnybinių pareigų atlikimą bei darbo drausmės
nesilaikymą. Ieškovės pažeidimai buvo grindžiami 2009-04-07 revizijos aktu.
Jame nurodyta, kad ieškovė klaidingai pervedė SODRAI 4 579,81 Lt, tačiau
revizijos metu mokestis jau buvo perskaičiuotas, klaida ištaisyta. Ieškovė pateikė
revizorėms nepasirašytus dokumentus, nes tai buvo paprasti buhalterinės
programos paskaičiavimai, kurie net nevadintini dokumentais. Kitų R. B. pažeidimų revizijos akte
nenurodyta. Atsakovė paskyrė drausminę nuobaudą praėjus 3 mėnesiams po
2009-04-07 revizijos akto ir tokiu būtu pažeidė įstatymo nustatytą terminą
drausminei nuobaudai skirti. Atleidžiant ieškovę atsakovė nesilaikė DK 234
str., 238 str. reikalavimų, neatsižvelgė į ieškovės ankstesnį darbą, ar ji
padarė darbo drausmės pažeidimus ir kt. Atleidimas iš darbo pažemino ieškovę,
jai buvo sunku susirasti kitą darbą, pablogėjo sveikata, ji turi rūpintis savo
motina I gr. invalide, todėl prašė priteisti 25 000 Lt neturtinės žalos.
Atsakovė 73-oji daugiabučių namų savininkų bendrija
atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, kad ieškovė
dirbo bendrijoje nuo 2008-08-11 ir buvo susipažinusi su vyriausiosios
buhalterės pareiginiais nuostatais, darbo tvarkos taisyklėmis, vidaus
dokumentais. Nepaisant to, ji veikė savo nuožiūra, pažeidinėjo Buhalterinės
apskaitos įstatymą, pareiginius nuostatus, darbo tvarkos taisykles, darbo
drausmę. Bendrijos revizijos komisija atliko patikrinimą, po kurio paaiškėjo,
kad 2009-01-01 yra 336,01 Lt piniginių lėšų skirtumas bendrijos banko
sąskaitoje ir buhalterinės apskaitos suvestinėse. Per vėlai ir tik revizijos
komisijos nurodymu buvo ištaisyta klaida dėl 4 579 Lt permokėjimo SODRAI, nors
tuo metu bendrijai labai reikėjo lėšų padengti skoloms paslaugų teikėjams.
Ieškovė neteisingai vykdė bendrijos pirmininko 2008-10-26 įsakymą Nr. 44
sumaišydama papildomo atlyginimo gavėjus. Ji neteisingai paskaičiavo
kompensaciją už nepanaudotas atostogas atleidžiamai darbuotojai J.
P. Ieškovė nepagrįstai išmokėjo kelias sumas naujai 2009-01-23 priimtam
darbuotojui A. V., o jam susirgus 2009-02-03 – 2009-02-25
nedarbingumo laikotarpiu neteisėtai mokėjo atlyginimą ir dėl dvigubo apmokėjimo
bendrijai buvo padaryta 443,59 Lt žala. Atsakovė nesutiko su ieškovės reikalaujama
priteisti neturtine žala, nes ji neturi būti siejama su ieškovės turtine
padėtimi.
Atsakovė 73-oji daugiabučių namų savininkų bendrija
priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės R. B. 5 678,02 Lt žalai atlyginti. Vėliau 4 439,15 Lt sumos, t.y.
kompensacijos už nepanaudotas atostogas J. P. atsisakė ir bylą šioje dalyje prašė nutraukti. Prašė
tenkinti priešieškinio dalį dėl 443,59 Lt A. V. išmokėto atlyginimo ir 795,28 Lt E.
V. priskaičiuotos kompensacijos už nepanaudotas
atostogas.
Ieškovė R. B. su priešieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti. Nurodė, kad
avansai A. V. buvo išmokėti tuometinio bendrijos
pirmininko nurodymu. Kompensacija už nepanaudotas atostogas J.
P. buvo išmokėta pagal 2008-12-29 susitarimą, kurį su J.
P. pasirašė bendrijos pirmininkas ir ieškovė tik vykdė susitarimo sąlygas.
Nuo 2008-10-01 E. V. turėjo būti taikomas 420 Lt
neapmokestinamų pajamų dydis atsižvelgiant į jo 50 procentų darbingumo lygį ir
apie tai buvo informuota bendrijos valdyba bei tą aplinkybę žinojo dauguma
bendrijos narių.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. balandžio 1 d.
sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Panaikino 73-osios daugiabučių namų
savininkų bendrijos “Viršuliškės” valdybos pirmininko 2009-07-15 įsakymu Nr. 56
vyriausiajai buhalterei R. B. skirtą drausminę nuobaudą - papeikimą. R. B. atleidimą iš 73-osios
daugiabučių namų savininkų bendrijos “Viršuliškės” vyriausiosios buhalterės
pareigų pripažino neteisėtu ir panaikino 73-osios daugiabučių namų savininkų
bendrijos “Viršuliškės” valdybos pirmininko 2009-07-16 įsakymą Nr. 58, kuriuo R. B. atleista pagal DK 136 str. 3
d. 1 p. iš vyriausiosios buhalterės pareigų. R. B. darbo sutartį su 73-ąja daugiabučių namų savininkų bendrija
“Viršuliškės” laikė nutraukta nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Priteisė ieškovei R. B. iš
atsakovės 73-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos “Viršuliškės” 2 230 Lt
išeitinę išmoką, 3 416,90 Lt vidutinio (priskaičiuoto) darbo užmokesčio už
priverstinės pravaikštos laiką - iš viso 5 646,90 Lt. Kitos ieškinio dalies
netenkino. Priėmė 73-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos “Viršuliškės”
atsisakymą nuo priešieškinio reikalavimo dėl 4 439,15 Lt priteisimo ir toje
dalyje bylą nutraukė. Kitos priešieškinio dalies netenkino. Sprendimo dalį dėl
vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio 2 230 Lt priteisimo nurodė vykdyti
skubiai. Priteisė iš atsakovės 73-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos
“Viršuliškės” 169,40 Lt žyminio mokesčio ir 22 Lt pašto išlaidų į valstybės
biudžetą.
Nurodė, kad 73-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos “Viršuliškės”
valdybos pirmininko 2009-07-15 įsakyme Nr. 56 yra išvardyti abstraktūs ieškovės
pažeidimai. Todėl nėra aišku, už kokius konkrečius pažeidimus ieškovei skirta
drausminė nuobauda, nes atsakovė rėmėsi revizijos akto, kuriame R. B. konkretūs pažeidimai nėra
nurodyti, išvadomis. Teismas laikė, kad atsakovė nepraleido DK 241 str. 2 d.
nustatyto 2 metų termino drausminei nuobaudai skirti, bet ją panaikino, nes
nenustatytas pažeidimas, kuris būtų pagrindu konstatuoti ieškovės kaltę bei
priežastinį ryšį tarp galimai neteisėtų ieškovės veiksmų ir pasekmių. Teismas
konstatavo, kad 2009-07-16 įsakymo Nr. 58 dalis, kuria ieškovei skirta nuobauda
- atleidimas iš darbo, neteisėta, nes: 1) nebuvo pagrindo netaikyti E. V. 420 Lt NPD; 2) 2009-03-25
įsakyme Nr. 26 nėra konkrečiai aptarta, kaip vyr. buhalterė turėjo su valdybos
pirmininku derinti piniginių lėšų mokėjimus, be to, ir pripažinus ieškovės
pažeidimą, kad atsiskaitymo sumos nesuderino su valdybos pirmininku, šis
pažeidimas nesudaro pagrindo taikyti ieškovei griežčiausią drausminę nuobaudą -
atleidimą iš darbo, nes pirmoji nuobauda paskirta nepagrįstai; 3) 2009 m. kovo
mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštis pasirašytas R.
B. ir valdybos pirmininko J. K. Burdulio,
2009-03-25 įsakyme Nr. 26 nėra valdybos pirmininko įpareigojimo teikti šiuos
žiniaraščius jam pasirašyti, taigi atsakovės nurodytas pažeidimas, kad ieškovė
vienasmeniškai tvarkė atlyginimų priskaičiavimą ir apmokėjimą, žiniaraščių
neteikė pasirašyti valdybos pirmininkui, teismo pripažintas nepagrįstu. Teismas
priteisė vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo
2009-07-16 iki 2009-09-01, nes pastarąją dieną ieškovė įsidarbino UAB
“Gesanija”. Didesnė kompensacija neatitiktų teisingumo, protingumo ir
proporcingumo principų, nes dėl ieškovės atleidimo nebuvo bendrijos susirinkimo
valios. Teismas netenkino ieškovės prašymo priteisti neturtinę žalą, nes šį
reikalavimą ieškovė labiau siejo su savo turtine padėtimi, o ne dvasiniais
išgyvenimais, atsakovė yra ne pelno organizacija, o jos pajamas sudaro iš esmės
tik narių įmokos.
Apeliaciniu skundu ieškovė R. B. prašė pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m.
balandžio 1 d. sprendimo dalį dėl nepriteistos kompensacijos už priverstinės
pravaikštos laiką nuo įsidarbinimo (2009-09-01) iki teismo sprendimo
įsiteisėjimo ir nepriteistos neturtinės žalos ir ieškinį minėtoje dalyje
tenkinti, t.y. priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės
pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos 2009-07-16 iki teismo sprendimo
įsiteisėjimo dienos bei 25 000 Lt neturtinę žalą. Nurodė, kad 2009-07-15
įsakymu Nr. 56 paskyrus drausminę nuobaudą ieškovei, buvo praleistas nuobaudos
skyrimo terminas, nes nuobauda paskirta praėjus daugiau nei 3 mėnesiams nuo
galimų pažeidimų paaiškėjimo iš revizijos akto. DG 214 str. 1 d. numato, kad
drausminė nuobauda skiriama tuoj pat, paaiškėjus darbo drausmės pažeidimui, bet
ne vėliau kaip per 1 mėnesį. DK 241 str. 2 d. numatytas 2 metų terminas
taikomas, kai pažeidimai padaryti 2 metų laikotarpiu iki revizijos, bet
paaiškėję po jos. Skaičiuodamas priverstinės pravaikštos laiką ir kompensaciją
už šį laikotarpį teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos
teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m.
balandžio 27 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-153/2009, 2008 m. balandžio 30 d.
nutartis civ. b. Nr. 3K-3-218/2008), pažeidė teisėtus ieškovės interesus,
atleido nuo atsakomybės darbdavį, atlikusį neteisėtus veiksmus. Nei LR
įstatymuose nei teismų praktikoje nėra numatyta galimybė mažinti ieškovei
priklausančios kompensacijos dėl užsitęsusio bylos nagrinėjimo, nes tai reikštų
ieškovės teisių apribojimą, materialinių sankcijų taikymą dėl nuo jos
nepriklausančių aplinkybių. Tai pažeistų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo
principus. Teismas nepagrįstai nepriteisė neturtinės žalos. Asmens patiriamus
dvasinius išgyvenimus dėl neteisėto atleidimo iš darbo bei teisę į neturtinę
žalą yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. sausio 4 d.
nutartyje civ. b. Nr. 3K-3-10/2006, 2007 m. balandžio 7 d. nutartyje civ.b. Nr.
3K-3-204/2007. Įstatymas nenumato, kad daugiabučių namų savininkų bendrija turi
ypatingą statusą, dėl kurio jai daromos išimtys priteisiant kompensaciją ar
neturinę žalą, todėl teismas, suteikęs atsakovei ypatingą statusą, jai
nepagrįstai suteikė dideles privilegijas, taip sumenkindamas ieškovės padėtį ir
teisėtus lūkesčius.
Apeliaciniu skundu atsakovė 73-oji daugiabučių namų
savininkų bendrija prašė panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m.
balandžio 1 d. sprendimo dalį dėl 73-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos
“Viršuliškės” 2009-07-15 įsakymu Nr. 56 vyriausiajai buhalterei R. B. skirtos drausminės nuobaudos
- papeikimo panaikinimo, R. B. atleidimo iš 73-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos
“Viršuliškės” vyriausios buhalterės pareigų pripažinimo neteisėtu, 73-osios
daugiabučių namų savininkų bendrijos “Viršuliškės” valdybos pirmininko
2009-07-16 įsakymo Nr. 58, kuriuo R. B. atleista pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. iš vyriausiosios buhalterės
pareigų, panaikinimo, R. B. darbo sutarties su 73-ąja daugiabučių namų savininkų bendrija
“Viršuliškės” nutraukimo nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei dalį dėl
2 230 Lt išeitinės išmokos ir 3 416,90 Lt vidutinio darbo užmokesčio už
priverstinės pravaikštos laiką - iš viso 5 646,90 Lt priteisimo; likusią
sprendimo dalį palikti nepakeistą priteisti iš ieškovės žyminį mokestį bei
bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad teismas vertino tik revizijos akto paskutinę
dalį, o su visu revizijos aktu nesusipažino (arba neįvertino), todėl suklydo
vertinant revizijos akto kaip ieškovės netinkamo pareigų atlikimo ir kaltės
įrodymo tinkamumą. Teismas nevertino liudytojų I. O., G. S.,
M. N. parodymų, kad
ieškovė, eidama vyr. buhalterės pareigas, veikė aplaidžiai. Teismas nepagrįstai
konstatavo, kad revizijos akte apie ieškovės aplaidumą ar netinkamai vykdomas
pareigas nėra nurodyta, Priešingai, revizijos akte laikotarpyje už IV ketvirtį
paminėta, kad atsakingi asmenys yra E. V. ir R. B.. Teismas, nagrinėdamas bylą, apsiribojo tik drausminių nuobaudų skyrimo
tvarkos nagrinėjimu ir neatsižvelgė, kad vertinant visus byloje esančius
įrodymus, esminis dalykas yra fakto nustatymas, ar drausmės pažeidimas tikrai
buvo padarytas, ar paskirta drausminė nuobauda atitinka pažeidimo sunkumą. Tai,
jog įsakyme dėl pirmosios ieškovei skirtos drausminės nuobaudos skyrimo nėra
įvardinti pažeistų teisės aktų straipsniai, nėra išvardytas pažeidimų turinys,
laikytina formaliu drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimu. Lietuvos Aukščiausiasis
Teismas yra pripažinęs, kad formalūs drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos
pažeidimai nėra pakankamas pagrindas naikinti paskirtą drausminę nuobaudą, jei
darbo drausmės pažeidimas tikrai buvo padarytas, o paskirta drausminė nuobauda
atitinka pažeidimo sunkumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 2
d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-446/2003 ir kt.). Nėra pagrindo laikyti nutraukta
darbo sutartį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, atsižvelgiant į tai,
kad ieškovė vos po vieno mėnesio nuo paskutinės drausminės nuobaudos skyrimo
įsidarbino, ypač dėl to, kad jai priteista kompensacija už priverstinės
pravaikštos laiką, apskaičiuotą iki jos įsidarbinimo kitoje darbovietėje
dienos.
Atsiliepimu į atsakovės 73-oji daugiabučių namų savininkų
bendrijos apeliacinį skundą ieškovė R. B. prašė atsakovės apeliacinio skundo netenkinti. Nurodė, kad
teismas pripažino neįrodyta, kad R. B. kaip vyriausioji buhalterė nemaža dalimi prisidėjo prie 190
709,82 Lt žalos padarymo bendrijai, išnagrinėjęs visą 2009-04-07 revizijos
aktą. Taip pat dėl viso revizijos akto ir dėl visų jame konstatuotų pažeidimų
pasirašė ieškovė, nors nustatyta, kad ne ji juos padarė. Tiesiog ji manė, kad
revizijos komisija daugelį dalykų įvertino netinkamai. Dėl ieškovės pažeidimų
išvados nepateikė ir pati revizijos komisija. Ji nėra susipažinusi su
bendrijoje naudojama buhalterine programa “Rivilė”, dėl to, ieškovės manymu,
negalėjo tinkamai atlikti revizijos. Atsakovas vardija daug neva ieškovės
padarytų pažeidimų, kurie nėra susiję su šia byla, todėl teismas neturėjo dėl
jų pasisakyti ir jų vertinti. Teismas turėjo pagrindą darbo sutartį laikyti nutraukta
teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną, nes tokį pagrindą numato DK 297 str. 4 d.
Apeliantas nepateikė argumentų, kodėl teismas turėtų panaikinti sprendimo dalį
dėl antros drausminės nuobaudos (taikytos 2009-07-16 įsakymu) panaikinimo.
Ieškovės R. B. apeliacinį skundą atsisakytina tenkinti ir atsakovės 73-ios
DNSB „Viršuliškės“ apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Ieškovė R. B. pas atsakovę 73-iąją daugiabučių namų savininkų bendriją
„Viršuliškės“ (toliau – bendrija) vyriausiąja buhalteres dirbo nuo 2008-08-11
(įsakymas Nr. 35, l. 68). Bendrijos valdybos pirmininko 2009-07-15 įsakymu Nr.
56 ieškovei už netinkamą pareigų atlikimą ir darbo drausmės nesilaikymą,
remiantis Darbo kodekso 237 str. 1 d., paskirta drausminė nuobauda – papeikimas
(l. 9). Bendrijos valdybos pirmininko 2009-07-16 įsakymu Nr. 58 ieškovei už
netinkamą tarnybinių pareigų atlikimą ir darbo drausmės nesilaikymą remiantis
Darbo kodekso 136 str. 3 d. 1 p., paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš
darbo be įspėjimo (l. 33). Atsakovo 2009-07-16 įsakymu Nr. 59 ieškovė atleista
iš darbo (l. 37).
Sprendžiant dėl atsakovo 2009-07-15 įsakymu Nr. 56
paskirtos ieškovei drausminės nuobaudos – papeikimo – teisėtumo ir pagrįstumo
turi būti vertinami tiek formalieji drausminės nuobaudos skyrimo kriterijai –
pažeidimo fakto konstatavimas, terminai, pažeidėjo galimybė pasiaiškinti (DK
236 str., 240 str., 241 str.), tiek materialieji – t.y. turi būti įrodytos pažeidimo
faktą ir turinį patvirtinančios aplinkybės, pažeidėjo kaltė (DK 234 str., CPK
178 str.). Darbo ginčų bylose įrodinėjimo našta tenka stipresniajai teisinio
santykio šaliai – darbdaviui. Kai konstatuojami tam tikri formalūs, neesminiai,
darbo drausminės nuobaudos skyrimo trūkumai, tačiau įrodomas paties pažeidimo
faktas, darbuotojo kaltė, kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus pažeidimo
sunkumo ir nuobaudos griežtumo atitikimą, gali būti pripažinta, kad drausminės
nuobauda paskirta pagrįstai.
Atsakovo 2009-07-15 įsakyme Nr. 56, kuriuo ieškovei
paskirtas papeikimas, yra nurodyta, kad revizijos komisijai atlikus 2008 m.
finansinių metų ūkinės – finansinės veiklos ir darbo sutarčių patikrinimą (2009
m. balandžio 7 d. revizijos aktas, 2009 m. balandžio 21 d. darbo sutarčių
patikrinimo išvada) buvo rasta buhalterinės apskaitos pažeidimų, nemaža atvejų,
kai vyriausioji buhalterė R. B. aplaidžiai ėjo savo pareigas, nevykdė su ja sudarytos darbo
sutarties 10 punkte nustatyto reikalavimo kokybiškai atlikti pavestą darbą ir
laikytis vidaus darbo tvarkos. Bendrija patyrė 190 709,82 Lt materialinę žalą,
kurios nemaža dalis yra padaryta dėl R. B. aplaidumo. Revizijos komisija konstatavo, jog buvo
nesilaikoma LR Buhalterinės apskaitos įstatymo. Taigi darbdavys, kilus ginčui
teisme dėl paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi įrodyti
visas tas aplinkybes, kuriomis rėmėsi įsakyme skirdamas drausminę nuobaudą, bei
drausminės nuobaudos procedūros tinkamą taikymą. Teisėjų kolegija sutinka su
pirmosios instancijos teismo išvada, kad drausminė nuobauda dėl revizijos akte
nustatytų pažeidimų buvo paskirta nepraleidus įstatyme – DK 241 str. 2 d.
nustatytų terminų, t.y. darbo drausmės pažeidimą nustačius revizijos aktu,
drausminė nuobauda gali būti skiriame ne vėliau kaip per dvejus metus nuo
pažeidimo padarymo dienos. Papeikimas ieškovei 2009-07-15 įsakymu Nr. 56 buvo
paskirtas nepažeidžiant minėto termino.
Ieškovė dėl 2008-04-07 revizijos akto pateikė 2009-04-28
paaiškinimą, kuriame išdėstė savo argumentus dėl revizijos akte nustatytų
bendrijos ūkinės finansinės veiklos trūkumų. Atsakovo 2009-07-15 įsakyme Nr. 56
nėra įvardyti konkretūs ieškovės padaryti apskaitą reglamentuojančių įstatymų
ar pareiginių nuostatų, vidaus darbo tvarkos pažeidimai todėl, siekdamas
pagrįsti nuobaudos paskyrimo teisėtumą, atsakovas privalo teisme įrodyti konkrečius
pažeidimus. Ieškovės paaiškinime dėl revizijos akto pateiktų argumentų
atsakovas nepaneigė, t.y. nepateikė įrodymų, teisinių argumentų, kuriais
pagrįstų, kad ieškovė paaiškinime nurodė neteisingas aplinkybes,
neatitinkančias faktinės padėties bendrovėje. Atsakovo 73-ios DNSB
„Viršuliškės“ apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas
netyrė revizijos akto, yra nepagrįstas, nes teismo sprendimo motyvuose yra
aptarti visi esminiai revizijos aktu bendrijos ūkinėje - finansinėje veikloje
nustatyti trūkumai, teisėjų kolegijai nėra pagrindo iš naujo juos aptarinėti.
Tačiau pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovė apskritai nėra
atsakinga už revizijos aktu nustatytus pažeidimus, yra nepagrįsta. Šioje byloje
reikšminga aplinkybe laikytina tai, kad ieškovė buvo priimta į darbą vyriausios
finansininkės pareigoms, kurios reikalauja specialaus išsilavinimo, teisės aktų
išmanymo, tokiam darbuotojui keltini aukštesni atsakomybės standartai.
Vyriausiojo finansininko atsakomybę bei pareigas reglamentuoja teisės aktai –
Buhalterinės apskaitos įstatymas (10, 11 str.), verslo apskaitos standartai,
atsakomybė už netinkamą pareigų atlikimą kyla ne tik darbo sutarties pagrindu,
bet ir pagal administracinių teisės pažeidimų, baudžiamuosius įstatymus.
Ieškovė, dirbdama pas atsakovą, besąlygiškai privalėjo žinoti ir teisingai
taikyti tiek galiojančius teisės aktus, tiek būti susipažinusi su įmonės vidaus
darbo tvarkos taisyklėmis ir savo pareiginiais nuostatais (l. 131-138). Taigi,
nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad remiantis revizijos
aktu negalima daryti išvados dėl ieškovės atsakomybės už padarytus bendrijai
nuostolius, dėl to atliekamas Vilniaus miesto VPK Vilniaus miesto 7 PK
ikiteisminis tyrimas Nr. 10-2-0071-09 pagal LR BK 300 str. 1 d., kuriame R. B. nėra įtariamoji ir darbdaviui
nėra pagrindo ieškovei už tai taikyti drausminę atsakomybę, tačiau skundžiamame
sprendime netinkamai buvo įvertinta kiti revizijos akte užfiksuoti buhalterinės
apskaitos trūkumai – neigiamas kasos likutis, R. B. revizijos komisijai teikė dokumentus su skirtingais
duomenimis, nepasirašytus, eksploatavimo lėšų pajamų ir išlaidų suvestinė pagal
atskirus namus buvo pateikta net keturis kartus su skirtingais duomenimis tai
pačiai 2008-12-31 dienos būklei, 2009 m. I ketvirtį buvo netinkamai apskaičiuoti
ir pervesti mokesčiai SODRAI. Šie apskaitos trūkumai yra savarankiškas ir
pakankamas pagrindas ieškovei taikyti drausminę atsakomybę, nes, remiantis
Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 str., už įrašų apskaitoje teisingumą atsako
vyriausias buhalteris. Bendrijos 22009-07-15 įsakymu Nr. 56 paskirta nuobauda –
papeikimas atitinka pažeidimo sunkumą, taigi pirmosios instancijos teismas ją
panaikino nepagrįstai. Teisėjų kolegija, iš naujo įvertinusi įrodymus byloje –
revizijos akte užfiksuotus ūkinės – finansinės veiklos trūkumus, remdamasi
Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 str., Darbo kodekso 234 str., iš dalies
tenkina atsakovo apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo sprendimo
dalį, kuria buvo panaikintas 73-ios DNSB „Viršuliškės“ valdybos pirmininko
2009-07-15 įsakymas Nr. 56 dėl drausminės nuobaudos vyriausiajai buhalterei –
papeikimo paskyrimo, panaikina, šioje dalyje ieškinį atmeta (CIPK 185 str., 329
str. 1 d.).
Likusi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis
paliktina nepakeista.
Kiti atsakovo 73-ios DNSB „Viršuliškės“ apeliacinio skundo
argumentai dėl valdybos pirmininko 2009-07-16 įsakymų Nr. 58 ir Nr. 59 teisėtumo,
kuriais skirta ieškovei drausminė nuobaudą remiantis DK 136 str. 3 d. 1 p. ir ji
atleista iš darbo, yra nepagrįsti ir atmestini.
Darbo kodekso 136 str. 3 d. 1 p. pagrindu darbdavys turi
teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo, jeigu
darbuotojas nerūpestingai atlieka pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę,
jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos
drausminės nuobaudos, t.y. turi būti nustatytas darbo drausmės pažeidimo
sistemingumo požymis. Ieškovei atleidimas iš darbo buvo paskirtas remiantis
atsakovo darbo užmokesčio teisėtumo patikrinimo aktu, sudarytu 2009-07-13 dieną
(l. 34). Taigi darbdavys fiksuoja naują darbo drausmės pažeidimą, net jeigu jis
būtų įrodytas, tokiu metu, kai darbuotojas dar neturi nė vienos galiojančios
drausminės nuobaudos, nes pirmasis papeikimas buvo paskirtas vėliau – liepos 15
dieną. Kai nėra nustatytas darbo drausmės pažeidimo sistemingumo požymis,
ieškovei negalėjo būti taikoma drausminė nuobauda DG 136 str. 3 d. 1 p.
pagrindu – atleidimas iš darbo. Kita vertus, teisėjų kolegija visiškai sutinka
su pirmosios instancijos teismo sprendime pateikiamu šios drausminės nuobaudos
pagrįstumo vertinimu ir išvada, kad darbdavio taikytos priemonės buvo
neadekvačios nustatytiems ieškovės darbo trūkumams. Faktas, kad ieškovė
netinkamai skaičiavo neapmokestinamą pajamų dydį ir kompensaciją už
nepanaudotas atostogas E. V.,
buvo paneigtas bylos nagrinėjo metu, gi kitas atsakovo nurodytas pažeidimas –
jog visi 2009 m. atlyginimų žiniaraščiai yra be valdybos pirminio parašo –
laikytinas mažareikšmiu, dėl to skirti pačią griežčiausią drausminę nuobaudą –
atleidimą iš darbo nėra pagrindo ir neteisinga.
Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs atleidimą iš
darbo neteisėtu, remdamasis DK 297 str. 4 d., pagrįstai nustatė, kad darbo
sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos. Aplinkybė, kad
ieškovė nuo 2009-09-01 pradėjo dirbti kitoje įmonėje (l. 209.), neturi reikšmės
darbo santykių su atsakove pasibaigimo terminui.
Ieškovė R. B. apeliaciniame skunde teigė, kad pirmosios instancijos
teismas, skaičiuodamas priverstinės pravaikštos laiką tik už 1 mėnesį ir 11
darbo dienų, iki ji įsidarbino kitoje įmonėje, apribojo jos teises ir
nepagrįstai sumažino darbdavio atsakomybę. Su šiais ieškovės apeliacinio skundo
argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Darbo kodekso 297 str. 4 d. numatytos
garantijos neteisėtai atleistam iš darbo asmeniui taikymas neturėtų reikšti
abiejų šalių teisėtų interesų disproporcijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civ.
byloje Nr. 3K-3-365/2010). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino,
kad dėl užsitęsusio bylos nagrinėjimo atsakovui, kuris yra ne pelno
organizacija, disponuoja tik tomis lėšomis, kurias įmoka bendrijos nariai, jei
būtų priteisiama didelė priverstinės pravaikštos suma, būtų pernelyg sunki
našta; gi pačios ieškovės interesus (būtinų pragyventi lėšų sumą) užtikrina
naujas darbas. Toks vertinimas atitinka Darbo kodekso 2, 35 str. nuostatas,
teisingumo ir protingumo principus.
Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su ieškovės apeliacinio
skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai atmetė ieškinį
dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Pažymėtina, kad pats
atleidimo iš darbo pripažinimas neteisėtu yra pakankamai reikšminga moralinė
statisfakcija asmeniui. Todėl neturtinės žalos atlyginimas gali būti ir
nepriteisiamas. Nekartojant pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytų
argumentų dėl neturtinės žalos atlyginimo, teisėjų kolegija papildomai
akcentuoja, kad iš dalies patenkinus atsakovės apeliacinį skundą ir nustačius,
kad už tam tikrus revizijos akte nustatytus pažeidimus ieškovei papeikimas buvo
paskirtas pagrįstai, laikytina, kad ieškovė pati savo veiksmais ženkliai
prisidėjo prie neigiamų padarinių, susijusių su negatyviais emociniais
išgyvenimais dėl atleidimo iš darbo, todėl neturi pagrindo reikalauti
neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovo (DK 250 str., CK 6.250 str. 2 d., 6.248
str. 4 d.).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinių skundų
tenkinimo apimtį, į valstybės biudžetą iš ieškovės ir atsakovės priteisia po
2,90 Lt procesinių dokumentų siuntimo apeliacinėje instancijoje išlaidų (CPK 96
str., 88 str. 1 d. 3 p.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso
kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., 331 str., teisėjų kolegija
n
u t a r ė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 1 d.
sprendimą pakeisti.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria 73-ios DNSB „Viršuliškės“
valdybos pirmininko 2009-07-15 įsakymas Nr. 56 dėl drausminės nuobaudos –
papeikimo skyrimo vyriausiajai buhalterei R. B. buvo panaikintas, ir šioje dalyje R.
B. ieškinį atmesti.
Likusią Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m.
balandžio 1 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti
į valstybės biudžetą iš ieškovės R. B. ir atsakovės 73-ios
DNSB „Viršuliškės“ po 2,90 Lt teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų
apeliacinės instancijos teisme.
Kolegijos pirmininkė
Virginija
Volskienė
Teisėjai
Rasa Gudžiūnienė
Petras Jaržemskis