Civilinė byla Nr. 2A-189-492/2011

Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

                                                                          11.9.10.8.; 121.15.; 121.18.; 121.21.;

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. vasario 11 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės,

teisėjų  Rasos Gudžiūnienės, Petro Jaržemskio,

sekretoriaujant Silvijai Rimavičiūtei,

apeliantės ieškovės atstovei S. B.,

apeliantės atsakovės 73-iosios DNSB „Viršuliškės“ atstovams Jūratei Masiulionienei ir pirmininkui Jonui Kazimierui Burduliui,                 

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. B. ir atsakovės 73-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos “Viršuliškės” apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2970-466/2010 pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovei 73-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai “Viršuliškės” dėl drausminių nuobaudų panaikinimo, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, išeitinės išmokos, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir atsakovės 73-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos “Viršuliškės” priešieškinį R. B. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,     

 

n u s t a t ė :

 

ieškovė R. B. ieškiniu prašė pripažinti jos atleidimą iš darbo 73-ojoje daugiabučių namų savininkų bendrijoje “Viršuliškės” neteisėtu, panaikinti 2009-07-15 ir 2009-07-16 skirtas drausmines nuobaudas, negrąžinti į darbą, bet priteisti iš atsakovės 73-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos 2 230 Lt išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, skaičiuojant nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo, taip pat 25 000 Lt neturtinės žalos.

Nurodė, kad nuo 2009-01-05 dirbo 73-ojoje daugiabučių namų savininkų bendrijoje “Viršuliškės” vyriausiąja buhaltere. Atsakovės valdybos pirmininko 2009-07-15 įsakymu Nr. 56 ieškovei paskirta drausminė nuobauda - papeikimas, o 2009-07-16 įsakymu Nr. 58 skirta drausminė nuobauda  - atleidimas iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. ir ieškovė 20069-07-16 atleista iš pareigų už netinkamą tarnybinių pareigų atlikimą bei darbo drausmės nesilaikymą. Ieškovės pažeidimai buvo grindžiami 2009-04-07 revizijos aktu. Jame nurodyta, kad ieškovė klaidingai pervedė SODRAI 4 579,81 Lt, tačiau revizijos metu mokestis jau buvo perskaičiuotas, klaida ištaisyta. Ieškovė pateikė revizorėms nepasirašytus dokumentus, nes tai buvo paprasti buhalterinės programos paskaičiavimai, kurie net nevadintini dokumentais. Kitų R. B. pažeidimų revizijos akte nenurodyta. Atsakovė paskyrė drausminę nuobaudą praėjus 3 mėnesiams po 2009-04-07 revizijos akto ir tokiu būtu pažeidė įstatymo nustatytą terminą drausminei nuobaudai skirti. Atleidžiant ieškovę atsakovė nesilaikė DK 234 str., 238 str. reikalavimų, neatsižvelgė į ieškovės ankstesnį darbą, ar ji padarė darbo drausmės pažeidimus ir kt. Atleidimas iš darbo pažemino ieškovę, jai buvo sunku susirasti kitą darbą, pablogėjo sveikata, ji turi rūpintis savo motina I gr. invalide, todėl prašė priteisti 25 000 Lt neturtinės žalos.

Atsakovė 73-oji daugiabučių namų savininkų bendrija atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, kad ieškovė dirbo bendrijoje nuo 2008-08-11 ir buvo susipažinusi su vyriausiosios buhalterės pareiginiais nuostatais, darbo tvarkos taisyklėmis, vidaus dokumentais. Nepaisant to, ji veikė savo nuožiūra, pažeidinėjo Buhalterinės apskaitos įstatymą, pareiginius nuostatus, darbo tvarkos taisykles, darbo drausmę. Bendrijos revizijos komisija atliko patikrinimą, po kurio paaiškėjo, kad 2009-01-01 yra 336,01 Lt piniginių lėšų skirtumas bendrijos banko sąskaitoje ir buhalterinės apskaitos suvestinėse. Per vėlai ir tik revizijos komisijos nurodymu buvo ištaisyta klaida dėl 4 579 Lt permokėjimo SODRAI, nors tuo metu bendrijai labai reikėjo lėšų padengti skoloms paslaugų teikėjams. Ieškovė neteisingai vykdė bendrijos pirmininko 2008-10-26 įsakymą Nr. 44 sumaišydama papildomo atlyginimo gavėjus. Ji neteisingai paskaičiavo kompensaciją už nepanaudotas atostogas atleidžiamai darbuotojai J. P. Ieškovė nepagrįstai išmokėjo kelias sumas naujai 2009-01-23 priimtam darbuotojui A. V., o jam susirgus 2009-02-03 – 2009-02-25 nedarbingumo laikotarpiu neteisėtai mokėjo atlyginimą ir dėl dvigubo apmokėjimo bendrijai buvo padaryta 443,59 Lt žala. Atsakovė nesutiko su ieškovės reikalaujama priteisti neturtine žala, nes ji neturi būti siejama su ieškovės turtine padėtimi.

Atsakovė  73-oji daugiabučių namų savininkų bendrija priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės R. B. 5 678,02 Lt žalai atlyginti. Vėliau 4 439,15 Lt sumos, t.y. kompensacijos už nepanaudotas atostogas J. P. atsisakė ir bylą šioje dalyje prašė nutraukti. Prašė tenkinti priešieškinio dalį dėl 443,59 Lt A. V. išmokėto atlyginimo ir 795,28 Lt E. V. priskaičiuotos kompensacijos už nepanaudotas atostogas.

Ieškovė R. B. su priešieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti. Nurodė, kad avansai A. V. buvo išmokėti tuometinio bendrijos pirmininko nurodymu. Kompensacija už nepanaudotas atostogas J. P. buvo išmokėta pagal 2008-12-29 susitarimą, kurį su J. P. pasirašė bendrijos pirmininkas ir ieškovė tik vykdė susitarimo sąlygas. Nuo 2008-10-01 E. V. turėjo būti taikomas 420 Lt neapmokestinamų pajamų dydis atsižvelgiant į jo 50 procentų darbingumo lygį ir apie tai buvo informuota bendrijos valdyba bei tą aplinkybę žinojo dauguma bendrijos narių.                                          

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. balandžio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Panaikino 73-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos “Viršuliškės” valdybos pirmininko 2009-07-15 įsakymu Nr. 56 vyriausiajai buhalterei R. B. skirtą drausminę nuobaudą - papeikimą. R. B. atleidimą iš 73-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos “Viršuliškės” vyriausiosios buhalterės pareigų pripažino neteisėtu ir panaikino 73-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos “Viršuliškės” valdybos pirmininko 2009-07-16 įsakymą Nr. 58, kuriuo R. B. atleista pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. iš vyriausiosios buhalterės pareigų. R. B. darbo sutartį su 73-ąja daugiabučių namų savininkų bendrija “Viršuliškės” laikė nutraukta nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Priteisė ieškovei R. B. iš atsakovės 73-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos “Viršuliškės” 2 230 Lt išeitinę išmoką, 3 416,90 Lt vidutinio (priskaičiuoto) darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką - iš viso 5 646,90 Lt. Kitos ieškinio dalies netenkino. Priėmė 73-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos “Viršuliškės” atsisakymą nuo priešieškinio reikalavimo dėl 4 439,15 Lt priteisimo ir toje dalyje bylą nutraukė. Kitos priešieškinio dalies netenkino. Sprendimo dalį dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio 2 230 Lt priteisimo nurodė vykdyti skubiai. Priteisė iš atsakovės 73-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos “Viršuliškės” 169,40 Lt žyminio mokesčio ir 22 Lt pašto išlaidų į valstybės biudžetą.

Nurodė, kad 73-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos “Viršuliškės” valdybos pirmininko 2009-07-15 įsakyme Nr. 56 yra išvardyti abstraktūs ieškovės pažeidimai. Todėl nėra aišku, už kokius konkrečius pažeidimus ieškovei skirta drausminė nuobauda, nes atsakovė rėmėsi revizijos akto, kuriame R. B. konkretūs pažeidimai nėra nurodyti, išvadomis. Teismas laikė, kad atsakovė nepraleido DK 241 str. 2 d. nustatyto 2 metų termino drausminei nuobaudai skirti, bet ją panaikino, nes nenustatytas pažeidimas, kuris būtų pagrindu konstatuoti ieškovės kaltę bei priežastinį ryšį tarp galimai neteisėtų ieškovės veiksmų ir pasekmių. Teismas konstatavo, kad 2009-07-16 įsakymo Nr. 58 dalis, kuria ieškovei skirta nuobauda - atleidimas iš darbo, neteisėta, nes: 1) nebuvo pagrindo netaikyti E. V. 420 Lt NPD; 2) 2009-03-25 įsakyme Nr. 26 nėra konkrečiai aptarta, kaip vyr. buhalterė turėjo su valdybos pirmininku derinti piniginių lėšų mokėjimus, be to, ir pripažinus ieškovės pažeidimą, kad atsiskaitymo sumos nesuderino su valdybos pirmininku, šis pažeidimas nesudaro pagrindo taikyti ieškovei griežčiausią drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo, nes pirmoji nuobauda paskirta nepagrįstai; 3) 2009 m. kovo mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštis pasirašytas R. B. ir valdybos pirmininko J. K. Burdulio, 2009-03-25 įsakyme Nr. 26 nėra valdybos pirmininko įpareigojimo teikti šiuos žiniaraščius jam pasirašyti, taigi atsakovės nurodytas pažeidimas, kad ieškovė vienasmeniškai tvarkė atlyginimų priskaičiavimą ir apmokėjimą, žiniaraščių neteikė pasirašyti valdybos pirmininkui, teismo pripažintas nepagrįstu. Teismas priteisė vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2009-07-16 iki 2009-09-01, nes pastarąją dieną ieškovė įsidarbino UAB “Gesanija”. Didesnė kompensacija neatitiktų teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų, nes dėl ieškovės atleidimo nebuvo bendrijos susirinkimo valios. Teismas netenkino ieškovės prašymo priteisti neturtinę žalą, nes šį reikalavimą ieškovė labiau siejo su savo turtine padėtimi, o ne dvasiniais išgyvenimais, atsakovė yra ne pelno organizacija, o jos pajamas sudaro iš esmės tik narių įmokos.

Apeliaciniu skundu ieškovė R. B. prašė pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 1 d. sprendimo dalį dėl nepriteistos kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką nuo įsidarbinimo (2009-09-01) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo ir nepriteistos neturtinės žalos ir ieškinį minėtoje dalyje tenkinti, t.y. priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos 2009-07-16 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei 25 000 Lt neturtinę žalą. Nurodė, kad 2009-07-15 įsakymu Nr. 56 paskyrus drausminę nuobaudą ieškovei, buvo praleistas nuobaudos skyrimo terminas, nes nuobauda paskirta praėjus daugiau nei 3 mėnesiams nuo galimų pažeidimų paaiškėjimo iš revizijos akto. DG 214 str. 1 d. numato, kad drausminė nuobauda skiriama tuoj pat, paaiškėjus darbo drausmės pažeidimui, bet ne vėliau kaip per 1 mėnesį.  DK 241 str. 2 d. numatytas 2 metų terminas taikomas, kai pažeidimai padaryti 2 metų laikotarpiu iki revizijos, bet paaiškėję po jos. Skaičiuodamas priverstinės pravaikštos laiką ir kompensaciją už šį laikotarpį teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-153/2009, 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-218/2008), pažeidė teisėtus ieškovės interesus, atleido nuo atsakomybės darbdavį, atlikusį neteisėtus veiksmus. Nei LR įstatymuose nei teismų praktikoje nėra numatyta galimybė mažinti ieškovei priklausančios kompensacijos dėl užsitęsusio bylos nagrinėjimo, nes tai reikštų ieškovės teisių apribojimą, materialinių sankcijų taikymą dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių. Tai pažeistų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Teismas nepagrįstai nepriteisė neturtinės žalos. Asmens patiriamus dvasinius išgyvenimus dėl neteisėto atleidimo iš darbo bei teisę į neturtinę žalą yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. sausio 4 d. nutartyje civ. b. Nr. 3K-3-10/2006, 2007 m. balandžio 7 d. nutartyje civ.b. Nr. 3K-3-204/2007. Įstatymas nenumato, kad daugiabučių namų savininkų bendrija turi ypatingą statusą, dėl kurio jai daromos išimtys priteisiant kompensaciją ar neturinę žalą, todėl teismas, suteikęs atsakovei ypatingą statusą, jai nepagrįstai suteikė dideles privilegijas, taip sumenkindamas ieškovės padėtį ir teisėtus lūkesčius.

Apeliaciniu skundu atsakovė 73-oji daugiabučių namų savininkų bendrija prašė panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 1 d. sprendimo dalį dėl 73-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos “Viršuliškės” 2009-07-15 įsakymu Nr. 56 vyriausiajai buhalterei R. B. skirtos drausminės nuobaudos - papeikimo panaikinimo, R. B. atleidimo iš 73-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos “Viršuliškės” vyriausios buhalterės pareigų pripažinimo neteisėtu, 73-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos “Viršuliškės” valdybos pirmininko 2009-07-16 įsakymo Nr. 58, kuriuo R. B. atleista pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. iš vyriausiosios buhalterės pareigų, panaikinimo, R. B. darbo sutarties su 73-ąja daugiabučių namų savininkų bendrija “Viršuliškės”  nutraukimo nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei dalį dėl 2 230 Lt išeitinės išmokos ir 3 416,90 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką  - iš viso 5 646,90 Lt priteisimo; likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą priteisti iš ieškovės žyminį mokestį bei bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad teismas vertino tik revizijos akto paskutinę dalį, o su visu revizijos aktu nesusipažino (arba neįvertino), todėl suklydo vertinant revizijos akto kaip ieškovės netinkamo pareigų atlikimo ir kaltės įrodymo tinkamumą. Teismas nevertino liudytojų I. O., G. S., M. N. parodymų, kad ieškovė, eidama vyr. buhalterės pareigas, veikė aplaidžiai. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad revizijos akte apie ieškovės aplaidumą ar netinkamai vykdomas pareigas nėra nurodyta, Priešingai, revizijos akte laikotarpyje už IV ketvirtį paminėta, kad atsakingi asmenys yra E. V. ir R. B.. Teismas, nagrinėdamas bylą, apsiribojo tik drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos nagrinėjimu ir neatsižvelgė, kad vertinant visus byloje esančius įrodymus, esminis dalykas yra fakto nustatymas, ar drausmės pažeidimas tikrai buvo padarytas, ar paskirta drausminė nuobauda atitinka pažeidimo sunkumą. Tai, jog įsakyme dėl pirmosios ieškovei skirtos drausminės nuobaudos skyrimo nėra įvardinti pažeistų teisės aktų straipsniai, nėra išvardytas pažeidimų turinys, laikytina formaliu drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pripažinęs, kad formalūs drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimai nėra pakankamas pagrindas naikinti paskirtą drausminę nuobaudą, jei darbo drausmės pažeidimas tikrai buvo padarytas, o paskirta drausminė nuobauda atitinka pažeidimo sunkumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 2 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-446/2003 ir kt.). Nėra pagrindo laikyti nutraukta darbo sutartį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė vos po vieno mėnesio nuo paskutinės drausminės nuobaudos skyrimo įsidarbino, ypač dėl to, kad jai priteista kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką, apskaičiuotą iki jos įsidarbinimo kitoje darbovietėje dienos.

Atsiliepimu į atsakovės 73-oji daugiabučių namų savininkų bendrijos apeliacinį skundą ieškovė R. B. prašė atsakovės apeliacinio skundo netenkinti. Nurodė, kad teismas pripažino neįrodyta, kad R. B. kaip vyriausioji buhalterė nemaža dalimi prisidėjo prie 190 709,82 Lt žalos padarymo bendrijai, išnagrinėjęs visą 2009-04-07 revizijos aktą. Taip pat dėl viso revizijos akto ir dėl visų jame konstatuotų pažeidimų pasirašė ieškovė, nors nustatyta, kad ne ji juos padarė. Tiesiog ji manė, kad revizijos komisija daugelį dalykų įvertino netinkamai. Dėl ieškovės pažeidimų išvados nepateikė ir pati revizijos komisija. Ji nėra susipažinusi su bendrijoje naudojama buhalterine programa “Rivilė”, dėl to, ieškovės manymu, negalėjo tinkamai atlikti revizijos. Atsakovas vardija daug neva ieškovės padarytų pažeidimų, kurie nėra susiję su šia byla, todėl teismas neturėjo dėl jų pasisakyti ir jų vertinti. Teismas turėjo pagrindą darbo sutartį laikyti nutraukta teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną, nes tokį pagrindą numato DK 297 str. 4 d. Apeliantas nepateikė argumentų, kodėl teismas turėtų panaikinti sprendimo dalį dėl antros drausminės nuobaudos (taikytos 2009-07-16 įsakymu) panaikinimo.

 

Ieškovės R. B. apeliacinį skundą atsisakytina tenkinti ir atsakovės 73-ios DNSB „Viršuliškės“ apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

 

Ieškovė R. B. pas atsakovę 73-iąją daugiabučių namų savininkų bendriją „Viršuliškės“ (toliau – bendrija) vyriausiąja buhalteres dirbo nuo 2008-08-11 (įsakymas Nr. 35, l. 68). Bendrijos valdybos pirmininko 2009-07-15 įsakymu Nr. 56 ieškovei už netinkamą pareigų atlikimą ir darbo drausmės nesilaikymą, remiantis Darbo kodekso 237 str. 1 d., paskirta drausminė nuobauda – papeikimas (l. 9). Bendrijos valdybos pirmininko 2009-07-16 įsakymu Nr. 58 ieškovei už netinkamą tarnybinių pareigų atlikimą ir darbo drausmės nesilaikymą remiantis Darbo kodekso 136 str. 3 d. 1 p., paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo be įspėjimo (l. 33). Atsakovo 2009-07-16 įsakymu Nr. 59 ieškovė atleista iš darbo (l. 37).

Sprendžiant dėl atsakovo 2009-07-15 įsakymu Nr. 56 paskirtos ieškovei drausminės nuobaudos – papeikimo – teisėtumo ir pagrįstumo turi būti vertinami tiek formalieji drausminės nuobaudos skyrimo kriterijai – pažeidimo fakto konstatavimas, terminai, pažeidėjo galimybė pasiaiškinti (DK 236 str., 240 str., 241 str.), tiek materialieji – t.y. turi būti įrodytos pažeidimo faktą ir turinį patvirtinančios aplinkybės, pažeidėjo kaltė (DK 234 str., CPK 178 str.). Darbo ginčų bylose įrodinėjimo našta tenka stipresniajai teisinio santykio šaliai – darbdaviui. Kai konstatuojami tam tikri formalūs, neesminiai, darbo drausminės nuobaudos skyrimo trūkumai, tačiau įrodomas paties pažeidimo faktas, darbuotojo kaltė, kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus pažeidimo sunkumo ir  nuobaudos griežtumo atitikimą, gali būti pripažinta, kad drausminės nuobauda paskirta pagrįstai.

Atsakovo 2009-07-15 įsakyme Nr. 56, kuriuo ieškovei paskirtas papeikimas, yra nurodyta, kad revizijos komisijai atlikus 2008 m. finansinių metų ūkinės – finansinės veiklos ir darbo sutarčių patikrinimą (2009 m. balandžio 7 d. revizijos aktas, 2009 m. balandžio 21 d. darbo sutarčių patikrinimo išvada) buvo rasta buhalterinės apskaitos pažeidimų, nemaža atvejų, kai vyriausioji buhalterė R. B. aplaidžiai ėjo savo pareigas, nevykdė su ja sudarytos darbo sutarties 10 punkte nustatyto reikalavimo kokybiškai atlikti pavestą darbą ir laikytis vidaus darbo tvarkos. Bendrija patyrė 190 709,82 Lt materialinę žalą, kurios nemaža dalis yra padaryta dėl R. B. aplaidumo. Revizijos komisija konstatavo, jog buvo nesilaikoma LR Buhalterinės apskaitos įstatymo. Taigi darbdavys, kilus ginčui teisme dėl paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi įrodyti visas tas aplinkybes, kuriomis rėmėsi įsakyme skirdamas drausminę nuobaudą, bei drausminės nuobaudos procedūros tinkamą taikymą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad drausminė nuobauda dėl revizijos akte nustatytų pažeidimų buvo paskirta nepraleidus įstatyme – DK 241 str. 2 d. nustatytų terminų, t.y. darbo drausmės pažeidimą nustačius revizijos aktu, drausminė nuobauda gali būti skiriame ne vėliau kaip per dvejus metus nuo pažeidimo padarymo dienos. Papeikimas ieškovei 2009-07-15 įsakymu Nr. 56 buvo paskirtas nepažeidžiant minėto termino.

Ieškovė dėl 2008-04-07 revizijos akto pateikė 2009-04-28 paaiškinimą, kuriame išdėstė savo argumentus dėl revizijos akte nustatytų bendrijos ūkinės finansinės veiklos trūkumų. Atsakovo 2009-07-15 įsakyme Nr. 56 nėra įvardyti konkretūs ieškovės padaryti apskaitą reglamentuojančių įstatymų ar pareiginių nuostatų, vidaus darbo tvarkos pažeidimai todėl, siekdamas pagrįsti nuobaudos paskyrimo teisėtumą, atsakovas privalo teisme įrodyti konkrečius pažeidimus. Ieškovės paaiškinime dėl revizijos akto pateiktų argumentų atsakovas nepaneigė, t.y. nepateikė įrodymų, teisinių argumentų, kuriais pagrįstų, kad ieškovė paaiškinime nurodė neteisingas aplinkybes, neatitinkančias faktinės padėties bendrovėje. Atsakovo 73-ios DNSB „Viršuliškės“ apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas netyrė revizijos akto, yra nepagrįstas, nes teismo sprendimo motyvuose yra aptarti visi esminiai revizijos aktu bendrijos ūkinėje - finansinėje veikloje nustatyti trūkumai, teisėjų kolegijai nėra pagrindo iš naujo juos aptarinėti. Tačiau pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovė apskritai nėra atsakinga už revizijos aktu nustatytus pažeidimus, yra nepagrįsta. Šioje byloje reikšminga aplinkybe laikytina tai, kad ieškovė buvo priimta į darbą vyriausios finansininkės pareigoms, kurios reikalauja specialaus išsilavinimo, teisės aktų išmanymo, tokiam darbuotojui keltini aukštesni atsakomybės standartai. Vyriausiojo finansininko atsakomybę bei pareigas reglamentuoja teisės aktai – Buhalterinės apskaitos įstatymas (10, 11 str.), verslo apskaitos standartai, atsakomybė už netinkamą pareigų atlikimą kyla ne tik darbo sutarties pagrindu, bet ir pagal administracinių teisės pažeidimų, baudžiamuosius įstatymus. Ieškovė, dirbdama pas atsakovą, besąlygiškai privalėjo žinoti ir teisingai taikyti tiek galiojančius teisės aktus, tiek būti susipažinusi su įmonės vidaus darbo tvarkos taisyklėmis ir savo pareiginiais nuostatais (l. 131-138). Taigi, nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad remiantis revizijos aktu negalima daryti išvados dėl ieškovės atsakomybės už padarytus bendrijai nuostolius, dėl to atliekamas Vilniaus miesto VPK Vilniaus miesto 7 PK ikiteisminis tyrimas Nr. 10-2-0071-09 pagal LR BK 300 str. 1 d., kuriame R. B. nėra įtariamoji ir darbdaviui nėra pagrindo ieškovei už tai taikyti drausminę atsakomybę, tačiau skundžiamame sprendime netinkamai buvo įvertinta kiti revizijos akte užfiksuoti buhalterinės apskaitos trūkumai – neigiamas kasos likutis, R. B. revizijos komisijai teikė dokumentus su skirtingais duomenimis, nepasirašytus, eksploatavimo lėšų pajamų ir išlaidų suvestinė pagal atskirus namus buvo pateikta net keturis kartus su skirtingais duomenimis tai pačiai 2008-12-31 dienos būklei, 2009 m. I ketvirtį buvo netinkamai apskaičiuoti ir pervesti mokesčiai SODRAI. Šie apskaitos trūkumai yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas ieškovei taikyti drausminę atsakomybę, nes, remiantis Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 str., už įrašų apskaitoje teisingumą atsako vyriausias buhalteris. Bendrijos 22009-07-15 įsakymu Nr. 56 paskirta nuobauda – papeikimas atitinka pažeidimo sunkumą, taigi pirmosios instancijos teismas ją panaikino nepagrįstai. Teisėjų kolegija, iš naujo įvertinusi įrodymus byloje – revizijos akte užfiksuotus ūkinės – finansinės veiklos trūkumus, remdamasi Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 str., Darbo kodekso 234 str., iš dalies tenkina atsakovo apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo panaikintas 73-ios DNSB „Viršuliškės“ valdybos pirmininko 2009-07-15 įsakymas Nr. 56 dėl drausminės nuobaudos vyriausiajai buhalterei – papeikimo paskyrimo, panaikina, šioje dalyje ieškinį atmeta (CIPK 185 str., 329 str. 1 d.).

Likusi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Kiti atsakovo 73-ios DNSB „Viršuliškės“ apeliacinio skundo argumentai dėl valdybos pirmininko 2009-07-16 įsakymų Nr. 58 ir Nr. 59 teisėtumo, kuriais skirta ieškovei drausminė nuobaudą remiantis DK 136 str. 3 d. 1 p. ir ji atleista iš darbo, yra nepagrįsti ir atmestini.

Darbo kodekso 136 str. 3 d. 1 p. pagrindu darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo, jeigu darbuotojas nerūpestingai atlieka pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos, t.y. turi būti nustatytas darbo drausmės pažeidimo sistemingumo požymis. Ieškovei atleidimas iš darbo buvo paskirtas remiantis atsakovo darbo užmokesčio teisėtumo patikrinimo aktu, sudarytu 2009-07-13 dieną (l. 34). Taigi darbdavys fiksuoja naują darbo drausmės pažeidimą, net jeigu jis būtų įrodytas, tokiu metu, kai darbuotojas dar neturi nė vienos galiojančios drausminės nuobaudos, nes pirmasis papeikimas buvo paskirtas vėliau – liepos 15 dieną. Kai nėra nustatytas darbo drausmės pažeidimo sistemingumo požymis, ieškovei negalėjo būti taikoma drausminė nuobauda DG 136 str. 3 d. 1 p. pagrindu – atleidimas iš darbo. Kita vertus, teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime pateikiamu šios drausminės nuobaudos pagrįstumo vertinimu ir išvada, kad darbdavio taikytos priemonės buvo neadekvačios nustatytiems ieškovės darbo trūkumams. Faktas, kad ieškovė netinkamai skaičiavo neapmokestinamą pajamų dydį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas E. V., buvo paneigtas bylos nagrinėjo metu, gi kitas atsakovo nurodytas pažeidimas – jog visi 2009 m. atlyginimų žiniaraščiai yra be valdybos pirminio parašo – laikytinas mažareikšmiu, dėl to skirti pačią griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo nėra pagrindo ir neteisinga.

Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs atleidimą iš darbo neteisėtu, remdamasis DK 297 str. 4 d., pagrįstai nustatė, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos. Aplinkybė, kad ieškovė nuo 2009-09-01 pradėjo dirbti kitoje įmonėje (l. 209.), neturi reikšmės darbo santykių su atsakove pasibaigimo terminui.

Ieškovė R. B. apeliaciniame skunde teigė, kad pirmosios instancijos teismas, skaičiuodamas priverstinės pravaikštos laiką tik už 1 mėnesį ir 11 darbo dienų, iki ji įsidarbino kitoje įmonėje, apribojo jos teises ir nepagrįstai sumažino darbdavio atsakomybę. Su šiais ieškovės apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Darbo kodekso 297 str. 4 d. numatytos garantijos neteisėtai atleistam iš darbo asmeniui taikymas neturėtų reikšti abiejų šalių teisėtų interesų disproporcijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-365/2010). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad dėl užsitęsusio bylos nagrinėjimo atsakovui, kuris yra ne pelno organizacija, disponuoja tik tomis lėšomis, kurias įmoka bendrijos nariai, jei būtų priteisiama didelė priverstinės pravaikštos suma, būtų pernelyg sunki našta; gi pačios ieškovės interesus (būtinų pragyventi lėšų sumą) užtikrina naujas darbas. Toks vertinimas atitinka Darbo kodekso 2, 35 str. nuostatas, teisingumo ir protingumo principus.

Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai atmetė ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Pažymėtina, kad pats atleidimo iš darbo pripažinimas neteisėtu yra pakankamai reikšminga moralinė statisfakcija asmeniui. Todėl neturtinės žalos atlyginimas gali būti ir nepriteisiamas. Nekartojant pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytų argumentų dėl neturtinės žalos atlyginimo, teisėjų kolegija papildomai akcentuoja, kad iš dalies patenkinus atsakovės apeliacinį skundą ir nustačius, kad už tam tikrus revizijos akte nustatytus pažeidimus ieškovei papeikimas buvo paskirtas pagrįstai, laikytina, kad ieškovė pati savo veiksmais ženkliai prisidėjo prie neigiamų padarinių, susijusių su negatyviais emociniais išgyvenimais dėl atleidimo iš darbo, todėl neturi pagrindo reikalauti neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovo (DK 250 str., CK 6.250 str. 2 d., 6.248 str. 4 d.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinių skundų tenkinimo apimtį, į valstybės biudžetą iš ieškovės ir atsakovės priteisia po 2,90 Lt procesinių dokumentų siuntimo apeliacinėje instancijoje išlaidų (CPK 96 str., 88 str. 1 d. 3 p.).

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., 331 str., teisėjų kolegija

   

n u t a r ė:

 

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 1 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria 73-ios DNSB „Viršuliškės“ valdybos pirmininko 2009-07-15 įsakymas Nr. 56 dėl drausminės nuobaudos – papeikimo skyrimo vyriausiajai buhalterei R. B. buvo panaikintas, ir šioje dalyje R. B. ieškinį atmesti.

Likusią Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 1 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovės R. B. ir atsakovės 73-ios DNSB „Viršuliškės“ po 2,90 Lt teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

 

 

Kolegijos pirmininkė                                                                                    Virginija Volskienė

 

Teisėjai                                                                                                          Rasa Gudžiūnienė

 

                                                                                                                                  Petras Jaržemskis