Civilinė byla Nr. eA2-173-589/2023
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04683-2021-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.4.2.9; 3.1.12.12.1.2; 3.3.2.3; 3.3.2.5
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. kovo 15 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-10041-1000/2022 pagal pareiškėjos V. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo suinteresuotam asmeniui Panevėžio miesto savivaldybei.
Apeliacinės instancijos teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja V. K. (toliau – ir pareiškėja) prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-8524-1136/2021 dalyje dėl 2007 m. sausio 5 d. savivaldybės būstų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo ir pareiškėjos iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, ir priimti naują sprendimą – ieškovės Panevėžio miesto savivaldybės reikalavimus dėl 2007 m. sausio 5 d. savivaldybės būstų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo ir pareiškėjos iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, atmesti.
2. Nurodė, jog bylą teismas išnagrinėjo pareiškėjos tinkamai neinformavęs apie vykstantį procesą. Dokumentų įteikimas deklaruotos gyvenamosios vietos adresu yra tik įteikimo fikcija. Toks įteikimo būdas gali būti taikoma tik kraštutiniais atvejais, kai nėra jokių galimybių dokumentus įteikti realiai. Visų galimybių informuoti pareiškėją apie vykstantį procesą neišnaudojimas sudaro Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytą proceso atnaujinimo pagrindą – jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Apie tai, kad teismas yra priėmęs sprendimą pareiškėją iškeldinti, ji sužinojo 2022 m. liepos 20 d., kai jos iškeldinti atvyko antstolis A. B., lydimas policijos pareigūnų. Atkreipė dėmesį, kad nuo 2022 m. rugpjūčio 22 d. iki 2022 m. rugsėjo 16 d. pareiškėja buvo stacionariai gydyta Respublikinės Panevėžio ligoninės Krizių intervencijos centre. Teisinių veiksmų pareiškėja ėmėsi, nepaisydama savo pablogėjusios sveikatos būklės. Mano, kad 3 mėnesių termino nepraleido. Nurodė, kad ji yra socialiai ypač pažeidžiamas asmuo, kito būsto neturi, nuo 2014 m. spalio 24 d. iki 2023 m. liepos 1 d. (numatomo senatvės pensijos amžiaus) jai yra nustatytas tik 55 procentų darbingumas, dėl savo amžiaus ir sveikatos realių galimybių įsidarbinti neturi. Pareiškėja yra bedarbė, registruota Užimtumo tarnyboje. Pragyventi turi tik iš netekto darbingumo pensijos, sudarančios 164,63 Eur per mėnesį ir vienišo asmens išmokos, sudarančios 32 Eur per mėnesį. Iš šių sumų dar daromos išskaitos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. lapkričio 29 d. nutartimi pareiškėjos V. K. prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestas.
4. Teismas nustatė, kad 2021 m. spalio 5 d. teisme buvo gautas ieškovės Panevėžio miesto savivaldybės ieškinys dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo, iškeldinimo iš nuomojamųjų patalpų, nesuteikiant kitų gyvenamųjų patalpų, ir skolos priteisimo iš atsakovės V. K.. Ieškinys su pranešimu apie atsiliepimo pateikimą atsakovei išsiųsti jos deklaruotu gyvenamuoju adresu (duomenys neskelbtini). Ieškinys atsakovei laikytas įteiktu CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – praėjus 30 dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Atsakovei per 14 dienų (iki 2021 m. lapkričio 22 d. imtinai) nepareiškus atsiliepimo, Panevėžio apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimu už akių nusprendė ieškovės ieškinį tenkinti, nutraukti 2007 m. sausio 5 d. Savivaldybės būstų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį (su visais pakeitimais), sudarytą su atsakove V. K. dėl gyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), nuomos, iškeldinti atsakovę V. K. iš nuomojamų gyvenamųjų patalpų su visu jai priklausančiu turtu, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, priteisti iš atsakovės V. K. 261,01 Eur skolą ieškovės Panevėžio miesto savivaldybės naudai, priteisti iš atsakovės V. K. 272 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai. Sprendimas už akių įsiteisėjo 2021 m. gruodžio 14 d. ir buvo įteiktas atsakovei taip pat CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – praėjus 30 dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.
5. Teismas pažymėjo, jog vienas iš svarbių iš deklaravimo pareigos kylančių įsipareigojimų yra įsipareigojimas komunikuoti per nurodytą adresą. Tad deklaruodamas gyvenamąją vietą, asmuo tuo pačiu įsipareigoja priimti paštą deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Įstatyme numatytas 30 dienų terminas yra daugiau nei pakankamas, kad deklaravęs gyvenamąją vietą asmuo patikrintų savo pašto dėžutę. Teismas taip pat pažymėjo, jog anot pačios pareiškėjos, jos gyvenamajame name pašto dėžutės yra tvarkingos, jos nuomojamam butui priskirta pašto dėžutė nebuvo išplėšta. Pareiškėja neįrodinėjo, jog procesinių dokumentų palikimo laikotarpiu ji buvo išvykusi, persikėlusi gyventi kitur ar negalėjo pasiimti dokumentų dėl kitų svarbių priežasčių. Pareiškėja tuo metu niekur nedirbo, kitų galimybių įteikti dokumentus jai asmeniškai teismas nenustatė.
6. Teismas vertino, kad pareiškėja nebuvo pakankamai apdairi ir rūpestinga, kiek tai buvo būtina, kad apie 2021 m. lapkričio 23 d. teismo sprendimą ir proceso atnaujinimo pagrindą sudarančias aplinkybes sužinotų pareiškėjai (atsakovei) įteikus ieškinį, o vėliau ir teismo sprendimą už akių. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad tiek ieškinys su teismo pranešimu, tiek sprendimas už akių pareiškėjai buvo įteikti tinkamai, nepažeidžiant CPK 123 straipsnio nuostatų.
7. Teismas konstatavo, kad pareiškėja neįrodė, jog apie teismo sprendimą bei galbūt padarytas aiškias teisės normos taikymo klaidas sužinojo tik 2022 m. liepos 20 d., nes būdama atidi ir rūpestinga, objektyviai turėjo sužinoti apie jos atžvilgiu priimtą teismo sprendimą dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos iki 2021 m. gruodžio 28 d., pareiškėja praleido 3 mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti ir neprašo atnaujinti CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino bei į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų manyti, jog įstatymo nustatytas 3 mėnesių terminas nuo sužinojimo (turėjimo sužinoti) dienos prašymui atnaujinti procesą buvo praleistas dėl objektyvių, svarbių priežasčių.
8. Teismas nurodė, jog konstatavus, kad teismo sprendimą už akių priėmęs teismas procesinius dokumentus pareiškėjai įteikė tinkamai, CPK 123 straipsnio nuostatos nebuvo pažeistos, nėra pagrindo atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą dėl galimai padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos. Teismas, įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, darė išvadą, kad pareiškėjos prašymas yra nepagrįstas, nes praleistas terminas prašymui paduoti ir nėra prašymo jį atnaujinti, bei nėra įstatyme nustatytų pagrindų proceso atnaujinimui (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas), todėl byla pagal CPK 370 straipsnio 4 dalį pakartotinai nenagrinėtina.
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Pareiškėja V. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. lapkričio 29 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-8524-1136/2021 dalyje dėl 2007 m. sausio 5 d. savivaldybės būstų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo bei iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
10. Pažymi, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į procesinių dokumentų įteikimo, paliekant juos deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, būdo išimtinumą, pripažįstamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje. Skundžiamoje nutartyje liko nemotyvuota, kodėl procesinius dokumentus leistina laikyti įteiktais palikus juos deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, net jeigu prieš tai teismas nesiėmė kitokių priemonių juos įteikti realiai. Motyvas, kad 30 dienų yra pakankamas terminas pasitikrinti pašto dėžutę, teisinės reikšmės neturi. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vien tik deklaruotos gyvenamosios vietos adresu siųstų dokumentų neatsiėmimas, pats savaimė dar nepateisina įteikimo fikcijos taikymo.
11. Analogiškais motyvais nesutinka ir su teismo išvada, kad pareiškėja praleido 3 mėnesių terminą ir neprašė jo atnaujinti. Apie priimtą 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimą už akių ji sužinojo 2022 m. liepos 20 d., kai iškeldinti atvyko antstolis. Pareiškimą dėl proceso atnaujinimo padavė 2022 m. spalio 20 d., t. y. paskutinę termino diena, bet jo nepraleidusi. Iš išreikalautos vykdomosios bylos medžiagos nematyti, kad ji būtų gavusi išankstinius antstolio raginimus vykdyti teismo sprendimą ar kitus dokumentus.
12. Suinteresuotas asmuo Panevėžio miesto savivaldybė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjos atskirojo skundo netenkinti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.
13. Nurodo, kad palaiko savo poziciją, išdėstytą atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo, ir mano, kad pareiškėja nebūtų atsidūrusi esamoje situacijoje, jei viso proceso metu butų veikusi atidžiai, sąžiningai ir atsakingai. Pažymi, kad byloje taikytas procesinių dokumentų įteikimo būdas negali būti laikomas aiškia teisės normos taikymo klaida, nes CPK 123 straipsnio 3 dalyje būtent tokia tvarka ir numatyta. Pareiškėja teigia, kad apie iškeldinimą ir sutarties nutraukimą sužinojo, kai buvo pradėta vykdyti iškeldinimo procedūra, jokių teismo dokumentų nėra gavusi. Iš civilinėje byloje pateiktų įrodymų matyti, kad toks pasyvus pareiškėjos elgesys yra jai būdingas. Panevėžio miesto savivaldybės raštais ne kartą pareiškėja buvo informuota apie iškeldinimą, jei nebus padengtas įsiskolinimas už buto nuomą. Tačiau pareiškėja jokių aktyvių veiksmų nesiėmė. Pabrėžia, kad pareiškėja ir toliau nemoka savivaldybės būsto nuomos mokesčio ir skola auga.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
14. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliantės V. K. atskirajame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
15. Nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilo dėl to, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės nuostatas, vertindamas, jog prašomo atnaujinti civilinės bylos proceso metu nebuvo padaryta pažeidimų įteikiant procesinius dokumentus pareiškėjai.
16. Byloje nustatyta, kad 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-8524-1136/2021 ieškovės Panevėžio miesto savivaldybės ieškinys tenkintas pilna apimtimi: nutraukta 2007 m. sausio 5 d. Savivaldybės būstų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis (su visais pakeitimais), sudaryta su atsakove V. K., dėl gyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), nuomos, iškeldinta atsakovė V. K. iš nuomojamų gyvenamųjų patalpų su visu jai priklausančiu turtu, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, priteista iš atsakovės V. K. 261,01 Eur skola ieškovės Panevėžio miesto savivaldybės naudai ir 272 Eur bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai. Sprendimui už akių įsiteisėjus, 2021 m. gruodžio 23 d. išduotas vykdomasis raštas, kurio pagrindu antstolio A. B. kontoroje pradėta vykdomoji byla Nr. 0025/22/00186 dėl V. K. iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos. V. K. 2022 m. spalio 20 d. pateikė pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-8524-1136/2021, dalyje dėl 2007 m. sausio 5 d. savivaldybės būstų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo ir V. K. iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. 2022 m. lapkričio 7 d. pranešimu dėl iškeldinimo sustabdymo (atšaukimo) Nr. S-22-25-27536 vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje sustabdyti iki bus išnagrinėtas atsakovės V. K. pareiškimas dėl proceso atnaujinimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjos V. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė, konstatavęs, kad sprendimą už akių priėmęs teismas procesinius dokumentus pareiškėjai įteikė tinkamai, CPK 123 straipsnio nuostatos nebuvo pažeistos, todėl nėra pagrindo atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą dėl galimai padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos, be to, pareiškėja praleido 3 mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti ir neprašo atnaujinti CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino bei į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų manyti, jog įstatymo nustatytas 3 mėnesių terminas nuo sužinojimo (turėjimo sužinoti) dienos prašymui atnaujinti procesą buvo praleistas dėl objektyvių, svarbių priežasčių.
Dėl pareiškėjos prašymo atnaujinti procesą užbaigtoje civilinėje byloje
17. Pareiškėja V. K. atskirąjį skundą motyvuoja iš esmės vieninteliu argumentu, kad apie pradėtą teismo procesą civilinėje byloje Nr. e2-8524-1136/2021 ji buvo informuota teisine fikcija grindžiamu būdu, tačiau faktiškai procesiniai dokumentai jai nebuvo įteikti, o apie priimtą sprendimą už akių ji sužinojo tik antstoliui atvykus jos iškeldinti. Pirmosios instancijos teismas toje civilinėje byloje esmingai pažeidė CPK normas dėl procesinių dokumentų įteikimo – nepagrįstai netaikė kitų įstatyme numatytų procesinių dokumentų įteikimo būdų, o tik procesinių dokumentų įteikimo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje prezumpciją, nesiėmė kitokių priemonių juos įteikti realiai, taip pažeisdamas pareiškėjos teisę gintis nuo pareikšto ieškinio.
18. EŽTT ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad proceso atnaujinimas išnagrinėtoje civilinėje byloje yra išimtinė įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė. Procesas išnagrinėtoje byloje gali būti atnaujintas tik teismui konstatavus, kad priimant įsiteisėjusį teismo sprendimą buvo padaryti esminiai įstatymo pažeidimai, dėl kurių sprendimo buvimas nesuderinamas su teisingumo vykdymu ir poreikis ištaisyti padarytas klaidas nusveria interesą užtikrinti teisinį apibrėžtumą (žr., pvz., EŽTT 2003 m. liepos 24 d. sprendimą byloje Ryabykh prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 52854/99; 2007 m. sausio 18 d. sprendimą byloje Kot prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 20887/03; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2010; 2016 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-226-248/2016; kt.).
19. Proceso atnaujinimo pagrindų sąrašas yra baigtinis, procesas gali būti atnaujintas tik konstatavus, kad egzistuoja pagrindai, nustatyti CPK 366 straipsnyje. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintas aktualus nagrinėjamai bylai proceso atnaujinimo pagrindas: jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.
20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad CPK įtvirtintas procesinių dokumentų įteikimo institutas (CPK 117–132 straipsniai) yra skirtas asmens teisei būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam – pateikti bylą nagrinėjančiam teismui argumentus savo interesų gynybai – užtikrinti; tai viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų. Teisė į teisingą teismą – ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – ir Konvencija) saugoma vertybė (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-403/2019). Teismo sprendimas, priimtas pažeidžiant teisę į teisingą teismą, negali būti teisėtas. Taigi civilinio proceso normų, reglamentuojančių procesinių dokumentų įteikimą, aiški taikymo klaida gali būti pagrindas atnaujinti procesą, jeigu yra kitos šio instituto taikymo sąlygos (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2016).
21. EŽTT praktikoje pažymima, kad Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis nenustato konkretaus procesinių dokumentų įteikimo būdo (žr., pvz., 2017 m. vasario 16 d. sprendimo byloje Karakutsya prieš Ukrainą, peticijos Nr. 18986/06, par. 53). Tačiau bendrasis teisės į teisingą teismą principas, apimantis taip pat esminį proceso rungimosi principą, reikalauja, kad visos šalys civiliniame procese turėtų galimybę susipažinti su pastabomis ar pateiktais įrodymais bei juos komentuoti, taip siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui. Visa tai suponuoja, kad asmuo, prieš kurį yra pradėtas teismo procesas, turi būti informuotas apie šį faktą (žr., pvz., 2014 m. kovo 4 d. sprendimo byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 77; 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 70; 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35). Jeigu teismo dokumentai, įskaitant teismo šaukimus, nėra įteikiami asmeniškai, asmeniui gali būti užkertamas kelias ginti save teismo proceso metu (žr. 2015 m. spalio 8 d. sprendimo byloje Aždajić prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12, par. 48).
22. EŽTT taip pat nurodė, kad tais atvejais, kai civilinės bylos išnagrinėjamos nedalyvaujant vienai iš proceso šalių, reikia įvertinti šias aplinkybes: 1) ar teismas buvo pakankamai rūpestingas informuodamas šalis apie teisminį procesą ir ar šalys gali būti laikomos atsisakiusiomis savo teisės stoti prieš teismą ir gintis; 2) ar nacionalinė teisė suteikia galimybę asmenims, sužinojusiems apie prieš juos priimtą teismo sprendimą, reikalauti naujo teismo proceso, atitinkančio rungimosi principą (žr. cituotų sprendimų bylose Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, par. 80; Aždajić prieš Slovėniją, par. 53). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali būti laikomas atsisakiusiu teisės stoti prieš teismą, išankstinė sąlyga yra ta, kad jis turi būti tinkamai informuotas apie tokią turimą teisę bei vykstantį teisminį procesą (žr. cituotų sprendimų bylose Gyuleva prieš Bulgariją, par. 42; Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, par. 87, 106; Aždajić prieš Slovėniją, par. 58).
23. CPK 123 straipsnio 3 dalis nustato vieną iš procesinių dokumentų įteikimo būdų – procesinių dokumentų, paliekant pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, laikymą įteiktais pagal įstatymą praėjus trisdešimt dienų nuo jų palikimo dienos, nepaisant to, kad asmuo faktiškai procesinių dokumentų neatsiėmė ir jie buvo grąžinti teismui. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, šis dokumentų įteikimo būdas savo esme yra įteikimo fikcija ir įstatymų leidėjo valia nustatytas kaip subsidiarus, t. y. gali būti taikomas tik tais atvejais, kai teismas išnaudojo kitas CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo galimybes. Dėl šios priežasties aiškinant ir taikant CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatą ,,jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka“ turi būti atsižvelgiama į aptartą EŽTT praktiką ir joje suformuluotus tinkamo informavimo kriterijus, be kita ko – į teismo rūpestingumą ir pareigą informuoti šalis apie teisminį procesą. Ši pareiga bus pažeista, jeigu teismas laikys procesinius dokumentus, paliktus asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, įteiktais pagal įstatymą iškart po to, kai teismo procesinių dokumentų nepavyko įteikti asmens gyvenamojoje vietoje, nesiėmęs papildomų priemonių. Nepavykus realiai įteikti procesinio dokumento fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu, teismas turi išnaudoti kitas, jam prieinamas protingas priemones, pvz., siųsti dokumentus į asmens darbovietę ar kitą asmens buvimo vietą, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis, įteikti dokumentus asmeniui atvykus į teismą ir kt. Tik išnaudojęs šias galimybes teismas siunčia procesinius dokumentus į fizinio asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, suformavęs specialią pašto siuntą, kuri leistų palikti pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir vėliau laikyti, kad procesiniai dokumentai yra įteikti praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-520/2018 19-23, 27–28 punktus).
24. Teismas, atsižvelgdamas į konkrečios situacijos aplinkybes, turėtų nuspręsti, ar procesiniai dokumentai turėtų būti pakartotinai siunčiami nurodytais adresais, ar turėtų būti imamasi papildomų priemonių adresato gyvenamosios vietos ir (ar) darbo vietos adresams nustatyti (pvz., pateikiamas paklausimas Gyventojų registrui, Socialinio draudimo fondo valdybai, ieškovas (pareiškėjas) įpareigojamas patikslinti atsakovo (suinteresuoto asmens) adresą ir pan.), ar turėtų būti taikomas kitas CPK nustatytas procesinių dokumentų įteikimo būdas (CPK 129, 130 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-916/2015).
25. Pažymėtina ir tai, kad taikant procesinių dokumentų įteikimo instituto nuostatas, kai priimamas sprendimas už akių, turi būti atsižvelgta į šio proceso specifiką, be kita ko, į tai, kad teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka tik formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 287 straipsnio 1 dalis), o išnagrinėjęs tokį pareiškimą, teismas turi teisę panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 288 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Taigi, visais atvejais turi būti įvertinama, ar šalies, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, neturėjimas galimybės prieštarauti dėl sprendimo už akių priėmimo ir šalies, kurios prašymu priimtas sprendimas už akių, reikalavimų tenkinimas, atlikus tik formalų jos pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, nepažeidžia proporcingumo ir šalių interesų derinimo principų (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-403/2019).
26. Nagrinėjamu atveju civilinės bylos Nr. e2-8524-1136/2021 duomenimis, esančiais Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO, ieškinys su pranešimu dėl atsiliepimo pateikimo pareiškėjai V. K. išsiųsti 2021 m. spalio 6 d. registruota pašto siunta jos deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), su 30 dienų saugojimo žyma, kadangi pareiškėjos gyvenamosios vietos adresas sutampa su deklaruotu gyvenamosios vietos adresu. 2021 m. lapkričio 12 d. procesiniai dokumentai grįžo neįteikti su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Iš teismui grąžinto voko žymos taip pat matyti, kad pranešimas apie korespondencijos atsiėmimą pašte pareiškėjai paliktas 2021 m. spalio 9 d. Teismo darbuotojas 2021 m. lapkričio 12 d. patikrino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenis apie pareiškėjos darbovietę ir nustatė, kad pareiškėja nedirba. Bylos kortelėje pažymėta, jog procesiniai dokumentai pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį pareiškėjai laikomi įteiktais. Ieškovės ieškinio pagrindu, atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą, byloje priimtas 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimas už akių, kuris pareiškėjai taip pat išsiųstas jos deklaruotu gyvenamosios vietos adresu ir laikytas įteiktu CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
27. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas procesinių dokumentų įteikimo pareiškėjai civilinėje byloje Nr. e2-8524-1136/2021 atitiktį įstatymo reikalavimams, pažymi, jog, kaip jau minėta, procesinių dokumentų įteikimas paliekant juos fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje taikytinas tik kaip subsidiarus dokumentų įteikimo būdas. Nagrinėjamu atveju civilinėje byloje Nr. e2-8524-1136/2021 šis dokumentų įteikimo būdas taikytas kaip vienintelis ir pagrindinis byloje. Procesiniai dokumentai pareiškėjai jos deklaruotu gyvenamosios vietos adresu buvo siųsti tik vieną kartą ir nebuvo bandoma įteikti pareiškėjai procesinius dokumentus pakartotinai juos siunčiant nurodytu adresu. Nebuvo svarstyta galimybė įpareigoti ieškovę pateikti turimus duomenis apie pareiškėją (jos elektroninio pašto adresą, telefono numerį ir pan.), galinčius padėti procesinius dokumentus pareiškėjai įteikti asmeniškai, ypač atsižvelgiant į tai, kad civilinėje byloje reiškiamas ieškinys buvo susijęs su pareiškėjos iškeldinimu iš socialinio būsto. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia situacija, kai teismas tik vieną kartą išsiuntė pareiškėjai procesinius dokumentus jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu su 30 dienų saugojimo termino žyma, nesiėmęs papildomų veiksmų, kad būtų galima procesinius dokumentus pareiškėjai įteikti asmeniškai, suteikia pagrindą išvadai, kad teismas civilinėje byloje Nr. e2-8524-1136/2021 pripažino dokumentus įteiktais pagal įstatymą neišnaudojęs visų realių jų įteikimo asmeniškai pareiškėjai galimybių. Vien duomenų apie pareiškėjos darbovietę patikrinimas, atsižvelgiant į šios konkrečios situacijos aplinkybes, nelaikytinas pakankamu teismo rūpestingumo ir pareigos informuoti šalis apie teisminį procesą įrodymu.
28. Pažymėtina ir tai, jog vadovaujantis tiek EŽTT, tiek kasacinio teismo suformuota praktika, vertinant asmens iškeldinimo iš socialinio būsto pagrįstumą, turi būti atliktas tokios ribojančios priemonės proporcingumo vertinimas, kuris laikytinas itin svarbia garantija. Tokia situacija, kai teismai taiko ribojančias priemones – iškeldinimą, tačiau nenagrinėja ir nevertina šios priemonės proporcingumo, yra laikoma savaime pažeidžiančia Konvencijos 8 straipsnį (EŽTT 2017 m. liepos 25 d. sprendimas Shvidkiye prieš Rusiją, peticijos Nr. 69820/10, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-248/2020). Šiuo atveju priimant sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-8524-1136/2021 dėl formalaus ieškovės byloje pateiktų įrodymų vertinimo nebuvo sprendžiama dėl pareiškėjos teisės į būsto neliečiamybę ribojimo proporcingumo ir pagrįstumo.
29. Nurodytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad procesiniai dokumentai civilinėje byloje Nr. e2-8524-1136/2021 pareiškėjai nebuvo tinkamai įteikti, dėl to pareiškėja neteko galimybės gintis nuo ieškovės pareikštų reikalavimų, o vertinant pareiškėjos iškeldinimo iš socialinio būsto pagrįstumą, nebuvo atliktas tokios ribojančios priemonės proporcingumo vertinimas. Šios aplinkybės suteikia pagrindą pripažinti, kad egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytas proceso atnaujinimo pagrindas – priimant sprendimą už akių yra padaryta aiški proceso teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą procesinį sprendimą.
Dėl termino pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo
30. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė praleidusi CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytą 3 mėnesių terminą. Tvirtina, kad apie priimtą 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimą už akių ji sužinojo 2022 m. liepos 20 d., kai antstolis atvyko jos iškeldinti.
31. Viena iš sąlygų atnaujinti procesą – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą, skaičiuojamas nuo tos dienos, kai prašymą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis tenka prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui. Tokią šio asmens pareigą suponuoja civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-310-916/2020).
32. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad, siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias (atidus, rūpestingas ir apdairus žmogus), t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015). Prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai pareiškėjas turėjo objektyviai sužinoti esant ar atsiradus aplinkybes, kurios yra pagrindas atnaujinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019). Tiek sprendžiant dėl prašymo atnaujinti procesą padavimo termino pradžios, tiek dėl pagrindo šį terminą atnaujinti, kiekvieną konkrečią situaciją būtina vertinti individualiai, t. y. kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai atsižvelgiant į asmens gebėjimą įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, asmens amžių, išsilavinimą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019).
33. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašymą dėl proceso atnaujinimo padavė 2022 m. spalio 20 d. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėjos teiginiu, kad šiuo atveju 3 mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo skaičiuotinas nuo 2022 m. liepos 20 d., kai antstolis atvyko jos iškeldinti. Byloje nustatyta, kad tiek procesiniai dokumentai, tiek teismo priimtas sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-8524-1136/2021 pareiškėjai buvo įteikti taikant procesinių dokumentų įteikimo pareiškėjos gyvenamojoje vietoje prezumpciją. Vykdomosios bylos Nr. 0025/22/00186 duomenys patvirtina, kad antstolio pareiškėjai siųsti procesiniai dokumentai taip pat grįžo neįteikti su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Tiek civilinėse bylose, tiek vykdomojoje byloje nėra duomenų, leidžiančių pagrįstai spręsti, kad pareiškėjai apie pradėtą teisminį procesą, priimtą sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-8524-1136/2021 ar pradėtus vykdymo veiksmus tapo žinoma anksčiau nei 2022 m. liepos 20 d. Todėl apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, kad pareiškėja praleido terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Kadangi pareiškėja prašymą dėl proceso atnaujinimo padavė 2022 m. spalio 20 d., terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo parduoti laikytinas nepraleistu (CPK 368 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylos procesinės baigties
34. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos ypatumų, proceso atnaujinimą ir prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo terminą reglamentuojančias teisės normas taikė formaliai ir nepagrįstai atsisakė patenkinti pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atnaujinamas procesas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų civilinėje byloje Nr. e2-8524-1136/2021, dalyje dėl 2007 m. sausio 5 d. savivaldybės būstų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo bei iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, ir byla šioje dalyje perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismas
n u t a r i a :
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. lapkričio 29 d. nutartį panaikinti.
Atnaujinti procesą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų civilinėje byloje Nr. e2-8524-1136/2021, dalyje dėl 2007 m. sausio 5 d. savivaldybės būstų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo bei iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, ir perduoti bylą šioje dalyje nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Rita Dambrauskaitė