Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2S-742-275-2010].doc
Bylos nr.: 2S-742-275/2010
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Pranešėja Danutė Kutrienė Civilinė byla Nr

Pranešėja Danutė Kutrienė                                                                 Civilinė byla Nr. 2S-742-275/10

Teisėjas Rimvydas Žukauskas                                     Procesinio sprendimo kategorija 129.4.; 122.4.

 (S)

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2010 m. liepos 23 d.,

Vilnius

 

 

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro

kolegijos pirmininkė ir pranešėja Danutė Kutrienė,

kolegijos teisėjai Marijonas Greičius ir Petras Jaržemskis,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės O. K. atskirąjį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal antstolės Aistės Mikulėnienės pareiškimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo iš skolininkės O. K.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

 

n u s t a t ė:

I.Ginčo esmė

 

Antstolė Aistė Mikulėnienė kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė priteisti iš skolininkės O. K. 304,47 Lt vykdymo išlaidų antstolei Aistei Mikulėnienei.

 

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

 

Zarasų rajono apylinkės teismas 2010-01-18 nutartimi antstolės pareiškimą patenkino. Priteisė iš skolininkės O. K. 304,47 Lt vykdymo išlaidų antstolei Aistei Mikulėnienei. Teismas nurodė, kad Vykdomosios bylos medžiaga nustatyta, jog skolininkei buvo pasiūlyta geruoju susimokėti susidariusias vykdymo išlaidas, tačiau nustatytu terminu vykdomosios bylos vykdymo išlaidos nesumokėtos, todėl šios išlaidos išieškotinos pagal teismo nutartį (CPK 611 str.). 

 

III. Atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

 

Skolininkė O. K. atskiruoju skundu prašo Zarasų rajono apylinkės teismo 2010-01-18 nutartį panaikinti, kaip nepagristą. Nurodo, kad Zarasų rajono apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė pateikė Zarasų rajono apylinkės teismui ieškinį, kuriuo taip pat prašė taikyti laikinas apsaugos priemones - uždėjo areštą skolininkės turtui. Vykdymą pavedė Utenoje buveinę turinčiai antstolei Aistei Mikulėnienei. Zarasų rajono apylinkės teismas pagal ieškovo ieškinį 2009-05-20 priėmė sprendimą (civilinėje byloje Nr. 2-7-477/2009) ir tenkino tik iš dalies ieškovo reikalavimą neturtinėje dalyje. Kaip matyti iš ieškovo pareikštų reikalavimų, turto areštas buvo taikomas tam, kad ateityje užtikrinti ieškovo turtinio reikalavimo įvykdymą. Šis reikalavimas buvo atmestas, todėl antstolės darbo kaštų skolininkė atlyginti neprivalo. Antstolė kreipdamasi į teismą buvo neatidi, vangi, nestebėjo proceso eigos, dėl šios priežasties netinkamai pasirinko objektą, iš kurio ji galėtų prisiteisti turėtas išlaidas. Be to, 2010-01-15 Vilniaus apygardos teismas (civilinėje byloje Nr. 2A-17-345/2010), atmetė ieškovo apeliacinį skundą, paliko galioti Zarasų rajono apylinkės teismo sprendimą, tai reikštų, kad buvo nepagrįstai taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Tokiu atveju visas antstolės patirtas išlaidas, turėtų atlyginti šalis, kurios pageidavimu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, tai būtų teisinga ir sąžininga.

Antstolė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti galioti Zarasų rajono apylinkės teismo 2010-01-18 nutartį, o O. K. atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad antstolės kontoroje buvo vykdoma vykdomoji byla Nr. 0104/09/000173 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo O. K. turtui. Vykdomoji byla 2009-03-17 pilnai įvykdyta. 2009-05-21 skolininkui išsiųstas siūlymas sumokėti vykdymo išlaidas. Skolininkui jų nesumokėjus 2010-01-14 su pareiškimu dėl vykdymo išlaidų priteisimo antstolė kreipėsi į Zarasų rajono apylinkės teismą, kuris 2010-01-18 nutartimi priteisė 304,47 Lt vykdymo išlaidų antstolei Aistei Mikulėnienei. CPK 610 str. nustatyta, kad visas vykdymo išlaidas apmoka išieškotojas. Išimtys dėl vykdymo išlaidų gali būti nustatytos Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus dėl pinigų išieškojimo valstybės naudai antstolis turi teisę atleisti išieškotoją nuo šių išlaidų apmokėjimo. Kadangi Zarasų rajono apylinkės prokuratūra yra valstybės institucija, atliekanti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Prokuratūros įstatyme ar kituose įstatymuose nustatytas funkcijas, ji vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 28 p. nuo vykdymo išlaidų atleistina. CPK 610 str., 611 str. nustatyta, kad įvykdžius sprendimą, vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko. Dėl jų išieškojimo antstolis nusiunčia skolininkui raštišką siūlymą, kuriame nurodo išlaidų dydį ir pasiūlo per nustatytą terminą tą sumą pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Jeigu skolininkas šių sumų neperveda, antstolis pareiškimu, nurodydamas apskaičiuotas išieškotinas sumas, kreipiasi į antstolio buvimo vietos apylinkės teismą prašydamas tas sumas priteisti. 2009-05-21 skolininkei O. K. išsiųstas siūlymas sumokėti vykdymo išlaidas, tačiau jų neapmokėjus antstolė pagrįstai kreipėsi į teismą prašydama jas priteisti.

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

Atskirasis skundas tenkintinas, Zarasų rajono apylinkės teismo 2010-01-18 nutartis naikintina, klausimas spręstinas iš esmės, antstolės pareiškimas atmestinas.

Kolegija išnagrinėjo atskirąjį skundą neperžengdama jame nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė vykdymo išlaidų paskirstymą reglamentuojančias proceso teisės normas, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą, dėl to naikintiną nutartį (CPK 329 str. 1 d.).

Byloje kilo ginčas dėl vykdymo išlaidų, atsiradusių antstolei vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, paskirstymo. CPK 88 str. 1 d. 4 p. teismo procesinio sprendimo vykdymo išlaidas priskiria prie su civilinės bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų. CPK 93 str. įtvirtintos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, pagal kurias bylinėjimosi išlaidų našta tenka tai proceso šaliai, kurios nenaudai išsprendžiama byla. Tokį reglamentavimą atitinka ir CPK 97 str. 3 d., 610-611 str.; Sprendimų vykdymo instrukcijos 30 p. nuostatos, pagal kurias vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko išieškotojui. Šių nuostatų taikymas pagrįstas tuo, jog, vykdant teismo procesinį sprendimą, kuriuo byla išspręsta iš esmės, išieškotojas vertintinas kaip asmuo, kurio naudai išspręstas teisminis ginčas ar jo dalis, kurios ribas apibrėžia išieškotojui išduotas vykdomasis raštas, išieškotojas turi reikalavimo teisę skolininko atžvilgiu, tuo tarpu skolininkas ignoruoja CPK 18 str. įtvirtintą teismo sprendimo privalomumo principą, nevykdo teismo procesiniu sprendimu jam nustatytos pareigos, todėl jam ir tenka neigiamos priverstinių priemonių taikymo pasekmės. Tuo tarpu teismo nutartis dėl laikinosios apsaugos priemonės - turto arešto, įpareigojant antstolį surasti ir aprašyti skolininko turtą, nors ir priskiriama prie CPK 587 str. įvardintų vykdomųjų dokumentų, nors ir turi būti vykdoma teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka (CPK 152 str. 4 d.), pasižymi tam tikra specifika, kadangi praktikoje dažnai priimama neinformavus skolininko, remiantis vien išieškotojo į bylą pateiktais duomenimis, vykdoma skubiai, priverstinio vykdymo nesiejant su skolininkui nustatytų procesinių pareigų nevykdymu, nenumatant galimybių skolininkui savo veiksmais išvengti priverstinio vykdymo, o kartu ir su tuo susijusių išlaidų. Nurodytos aplinkybės, atsižvelgiant į tai, jog laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik išieškotojo iniciatyva (CPK 144 str.), neišsprendus byloje reiškiamo materialinio reikalavimo pagrįstumo klausimo, leidžia daryti išvadą, jog nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo išlaidų atsiradimas su skolininko kalte gali būti susiejamas tik palankios išieškotojui bylos baigties atveju, t.y. tuomet, kai teismas galutiniu procesiniu sprendimu nustato, jog laikinąsias apsaugos priemones prašiusio taikyti asmens teisme pareikštas reikalavimas buvo pagrįstas, o teismo procesas buvo inicijuotas ir visi su tuo susiję procesiniai veiksmai, įskaitant ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, atlikti bei su šiais veiksmais susiję bylinėjimosi išlaidos patirtos dėl to, jog skolininkas laiku ir tinkamai be teismo įsikišimo nevykdė jam pareikšto pagrįsto reikalavimo. Gi ieškinio atmetimo atveju nepagrįstais laikytinas ne tik teisminių reikalavimų pareiškimas, bet ir su tuo susiję papildomi reikalavimai, įskaitant ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl, remiantis CPK 147 str. 3 d., ieškinio netenkinimo atveju asmuo, kurio atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ne tik negali patirti neigiamų procesinių padarinių, bet ir turi teisę reikalauti dėl taikytų suvaržymų patirtų materialinių nuostolių atlyginimo. Nesant galimybės iš karto po nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įvykdymo įvertinti, dėl kieno kaltės atsirado vykdymo išlaidos, šių išlaidų paskirstymo klausimas spręstinas ne CPK 610-611 str. nustatyta tvarka, o atsižvelgiant į procesinio teisinio santykio specifiką - visas vykdymo išlaidas antstoliui sumoka išieškotojas (Sprendimų vykdymo instrukcijos 7 p.) ir vykdomoji byla užbaigiama, tuo tarpu išieškotojo patirtos nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo išlaidos vertinamos kaip jo patirtos su bylos nagrinėjimu susiję išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 4 p.), kurių paskirstymo klausimas išsprendžiamas priimant teismo procesinį sprendimą, kuriuo byla išsprendžiama iš esmės, atsižvelgiant į teisme reikštų patenkintų ir atmestų reikalavimų apimtis (CPK 93 str.).

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Zarasų rajono apylinkės teismas 2009-05-20 civilinėje byloje Nr. 2-7-477/2009 pagal ieškovo Zarasų rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro ieškinį priėmė sprendimą, kuriuo tik iš dalies patenkino ieškovo reikalavimą neturtinėje dalyje. Vilniaus apygardos teismas 2010-01-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-17-345/2010 sprendimą paliko nepakeistą. Kaip matyti iš ieškovo pareikštų reikalavimų, turto areštas buvo taikomas tam, kad ateityje užtikrinti ieškovo turtinio reikalavimo įvykdymą. Kadangi pastarasis reikalavimas buvo atmestas, todėl antstolės darbo kaštų skolininkė atlyginti neprivalo. Įvertinusi visas aukščiau aptartas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, jog antstolės prašymas dėl vykdymo išlaidų priteisimo iš skolininkės yra nepagrįstas, todėl atmestinas, tuo tarpu pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria prašymas patenkintas – naikintina (CPK 337 str. 2 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str. kolegija

 

n u t a r i a:

 

Zarasų rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 18 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės, antstolės prašymą dėl vykdymo išlaidų priteisimo atmesti.

 

 

 

Kolegijos pirmininkė                                                            Danutė Kutrienė

 

Kolegijos teisėjai                                                                  Marijonas Greičius

 

                                                                                             Petras Jaržemskis