Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2015-06-22][nuasmenintas sprendimas byloje][2-1785-717-2015].docx
Bylos nr.: 2-1785-717/2015
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kauno miesto savivaldybė 188764867 atsakovas
AB Lietuvos draudimas 110051834 Ieškovas
Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos 188710638 trečiasis asmuo
Kategorijos:
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš kitais pagrindais atsirandančių prievolių
Bylos, susijusios su civiline atsakomybe
Bylos, susijusios su deliktine atsakomybe
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Prievolių teisė
Draudimas:
Draudimo rūšys:
Civilinės atsakomybės draudimas:
Transporto priemonės savininko (valdytojo) civilinės atsakomybės draudimas
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Ieškinys:
Ieškinio trūkumų ištaisymas
Ieškinio priėmimas
Procesas pirmosios instancijos teisme
Pasirengimas teisminiam civilinės bylos nagrinėjimui:
Pasirengimas nagrinėti bylą teisme parengiamajame teismo posėdyje
Bylos skyrimas nagrinėti teismo posėdyje
Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje:
Teismo sprendimo ar nutarties priėmimas ir paskelbimas
Teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo atidėjimas

Civilinė byla Nr

Civilinė  byla Nr.

Proceso Nr.

2-1785-717

(S)

2-69-3-00676-2013-9

/2015m.

Procesinių sprendimų kategorija: 73.2.6.1; 106.4; 111.3; 112; 113.8; 113.9;

 

 

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

  SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2015 m.

birželio 22 d.

Kaunas

 

             Kauno apylinkės teismo teisėja Ona Valentukevičiūtė, sekretoriaujant Ligitai Lisauskienei,

dalyvaujant atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei R. D., atstovaujančiai pagal nuolatinį įgaliojimą Nr. R3-28, išduotą 2015-04-16,

nedalyvaujant ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui bei tretiesiems asmenims: Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie LR susisiekimo ministerijos atstovui, R. Ž. ir I. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims: Lietuvos automobili kelių direkcijai prie LR susisiekimo ministerijos, R. Ž. ir I. B. dėl žalos atlyginimo ir

n u s t a t ė:

Ieškovas 2015-01-12 patikslintu ieškiniu (t.2, b.l. 48-51) prašė priteisti iš atsakovo 338,43 EUR neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas savo patikslintame ieškinyje ir rašytiniuose paaiškinimuose (t.2, b.l. 128-129) nurodė, kad R. Ž. 2011-02-11 važiuodamas automobiliu „Audi A3“, v.n. (duomenys neskelbtini) Žemaičių plentu, Kauno mieste, ties 40-ju namu, įvažiavo įduobę, esančią kelio važiuojamoje dalyje. Ši duobė nebuvo pažymėta jokiais įspėjamaisiais ženklais ar aitvarais. Kelių policijos pareigūnai nustatė, kad transporto priemonės vairuotojas negalėjo iš anksto pastebėti kelyje esančios duobės ir jos apvažiuoti, kadangi kelio ruožas buvo nepakankamai apšviestas, o duobė buvo apsemta vandens. Eismo įvykio metu buvo apgadintas priekinis dešinysis ratas. Eismo įvykio metu transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (Kasko), įvykis pripažintas draudiminiu.

Transporto priemonės apžiūros draudime metu buvo nustatyta, kad yra sugadinta (reikalinga keisti) priekinė ir galinė dešinės pusės padangos bei sugadinta (reikalinga remontuoti) priekinis ir galinis dešinės pusės ratlankiai, o taip pat reikalinga važiuoklės bei ratų geometrinė patikra. Ieškovas už sugadintą automobilį draudėjui išmokėjo 1168,52 Lt žalos atlyginimo. Nors ieškovas siūlė atsakovui gera valia atlyginti žalą, tačiau jis jos neatlygino, todėl visą patirtą žalą prašo priteisti iš kaltojo asmens – kelių savininko ir prižiūrėtojo – atsakovo.

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį ir jo atstovė teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti, o jeigu jis būtų patenkintas – 5 procentų dydžio metines palūkanas skaičiuoti ne nuo kreipimosi į administracinį teismą momento, o nuo momento, kai byla pagal teismingumą buvo perduota nagrinėti Kauno apylinkės teismui.

Atsakovo atstovas į patikslintą ieškinį atsiliepimo nepateikė, tačiau savo prieš tai teiktame atsiliepime (t.2, b.l. 35-42) nurodė, kad ieškovas į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo kreipėsi praleidęs 3 metų ieškinio senaties terminą. Mano, kad senaties termino pradžia turėtų būti laikomas momentas nuo teisės į ieškinį atsiradimo momento, t.y. 2011-02-11 įvykio, kurio metu buvo patirta ieškovo prašoma priteisti žala. Nors atsakovas pripažino, kad senaties terminas kreipiantis dėl žalos atlyginimo į administracinį teismą nebuvo praleistas, tačiau jis buvo praleistas reiškiant ieškinį dėl tos pačios žalos atlyginimo Kauno apylinkės teisme.

Atsakovas neturėtų atlyginti žalą, nes ieškovas neįrodė bent vienos iš šių sąlygų: neteisėtų viešojo administravimo subjekto veiksmų, žalos padarymo fakto, priežastinio ryšio tarp žalos ir neteisėtų veiksmų. Vien tai, kad policijos pareigūnų yra užfiksuotas duobių buvimo faktas ir pateiktas transporto priemonės apžiūros aktas, kuriame nurodyta kokias automobilio detales reikia keisti, dar nereiškia, kad atsakovas privalo atlyginti reikalaujamą žalą. Iš tų įrodymų neaišku kada automobilio sužalojimai atsirado, ar jie iš tikrųjų atsirado dėl įvažiavimo į kelio duobę nurodytu laiku. Automobilio apžiūros aktas surašytas 2011-02-15, t.y. praėjus 4 dienoms po autoįvykio. Atsakovo įsitikinimu, iš šioje byloje pateiktų įrodymų, negalima daryti išvados, kad reikalaujama atlyginti žala atsirado dėl 2011-02-11 įvykio.

Atsakovo manymu, kad žalos dydis nėra nustatytas teisingai, ieškovas neįrodė jos dydžio. Pirminiu policijos apžiūros aktu konstatuota, kad buvo apgadintas tik vienas dešinės pusės priekinis ratas, o draudikas nustatė sužalojimus abiejų dešinės pusės ratų. Be to, žala gali būti mažinama atsižvelgiant į nukentėjusios asmens kaltę. Policijos pareigūnai neišsiaiškino kokiu greičiu važiavo Audi vairuotojas, ar jis pasirinko saugų greitį, kad galėtų išvengti kliūties.

Atsakovas savalaikiai negalėjo atlikti visų jam priklausančių kelių remonto, nes LRV ir jai pavaldi Automobilių kelių direkcija nepakankamai finansuoja šią veiklą.

Trečiasis  asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie susisiekimo ministerijos prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant, nurodė, kad jie jokio suinteresuotumo šioje byloje neturi (t.2, b.l. 44-45).

Tretieji asmenys R. Ž. ir I. B. į teismo posėdį neatvyko. R. Ž. apie bylos nagrinėjimą buvo pranešta viešo paskelbimo būdu, atsiliepimo į ieškinį jis nepateikė. I. B. prašė bylą nagrinėtai jai nedalyvaujant.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad ieškovas 2013-06-27 kreipėsi su skundu į Kauno apygardos administracinį teismą dėl turtinės žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (t.1, b.l. 4-5). Prie šio skundo pareiškėjas pateikė automobilio Audi 3A savininkės prašymą išmokėti draudimo išmoką (t.1, b.l. 6). Prašyme automobilį 2011-02-11 vairavęs R. Ž. nurodė, jog jis važiavo Žemaičių pl. Prie namo Nr. 40 per didelę balą, kurioje buvo duobė, pataikęs į ją prakirto dešinės pusės priekinę padangą ir apgadino tos pačios pusės galinį ratlankį. Transporto priemonė Audi 3A, v.n. (duomenys neskelbtini)  buvo drausta Transporto priemonių draudimu laikotarpiu nuo 2010-12-24 iki 2011-12-23 (t.1, b.l. 7).

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2011-02-11 nutarimu buvo nutraukta administracinės teisės pažeidimo bylos teisena, nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties (t.1, b.l. 9). Šiame nutarime buvo konstatuota, kad 2011-02-11 ties Žemaičių pl 40-ju namu rado apgadintą automobilį Audi A3, v.n. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas R. Ž. paaiškino, kad vairuodamas automobilį įvažiavo į jokiais ženklais nepaženklintą pilną vandens duobę ir apgadino automobilį. Automobilio vairuotojo veiksmuose KET taisyklių pažeidimų nenustatyta, kadangi vairuotojas negalėjo iš anksto pastebėti duobės ir ją apvažiuoti, kuri buvo pilna vandens, važiuojamoje dalyje nepaženklinta jokiais ženklais. Apgadintas automobilio priekinis dešinys ratas.

Transporto priemonės techninės apžiūros metu 2011-02-15 draudiko atstovas konstatavo, kad reikalinga keisti abi automobilio dešinės pusės padangas, pakeisti abu šios pusės ratlankius, patikrinti ratų geometriją (t.1, b.l. 10). Už automobilio apgadinimą buvo priskaičiuota 1168,52 Lt žalos atlyginimo (t.1, b.l. 11) bei automobilio savininkei I. B. išmokėta priskaičiuota žala (t.1, b.l. 12, 13) o  atsakovui 2011-07-12 pareikšta pretenzija atlyginti 1168,52 Lt žalą (t.1, b.l. 14).

Kauno apygardos administracinis teismas 2013-10-21 sprendimu (t.1, b.l. 68-73) skundą patenkino ir priteisė draudikui iš atsakovo 1168,52 Lt žalai atlyginti. Atsakovas šį teismo sprendimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Šio teismo 2014-10-28 nutartimi (t.1, b.l. 108-116) apelianto skundas patenkintas iš dalies , panaikintas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir byla perduota nagrinėti Kauno apylinkės teismui.

Bylai esant Kauno apylinkės teisme, ieškovas patikslino ieškinį bei papildomai pateikė teismui automobilio apžiūros fotonuotraukas (t.1, b.l. 137-147) bei eismo įvykio vietos schemą (t.1, b.l. 149). Fotonuotraukose matyti apgadinti automobilio ratlankiai, prakirsta ir pažeista padangos. Automobilio įvykio vietos schemoje pažymėta kelio važiuojamoje dalyje 7 cm gylio duobė.

Draudikas apylinkės teismui pateikė visą draudimo bylos medžiagą (t.2, b.l. 3- 22), kuri iš esmės atitinka jau aptartus bylos rašytinius įrodymus. Šia medžiaga - sąmata - papildomai įrodyti automobilio remonto ir keistinų detalių kaštai (t.2, b.l. 13-17).

Nustatytų faktinių aplinkybių vertinimas ir taikytina teisė.

CK 6.1015 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.

Byloje nustatyta, kad 2011-02-11 R. Ž., vairuodamas I. B. nuosavybės teise priklausantį automobilį Audi A3, v.n. (duomenys neskelbtini), ties Žemaičių g. 40-ju namu įvažiavo į duobę, apsemtą vandens, esančią kelio važiuojamoje dalyje ir nepažymėtą jokiais ženklais ir apgadino automobilio dešinės pusės abu ratus: įplėšė bei apgadino padangas, apgadino abiejų ratų ratlankius. Dėl šio autoįvykio automobilio savininkei buvo padaryta 1168,52 Lt žala, kuri įrodyta pateiktais rašytiniais įrodymais. Žala atsirado būtent dėl to, kad automobilis įvažiavo į kelyje buvusią vandens apsemtą duobę. Automobilį vairavęs R. Ž. policijos nebuvo pripažintas kaltu dėl to, kad jis pažeidė KET ir apgadino automobilį. Byloje ištirtais rašytiniais įrodymais nustatytas priežastinis ryšys tarp autoįvykio ir atsiradusios žalos. Žala atsirado dėl to, kad buvo netvarkinga, duobėta kelio važiuojamoji dalis. Kadangi automobilis Audi A3, v.n. (duomenys neskelbtini)  buvo draustas Kasko draudimu, įvykis buvo pripažintas draudiminiu, dėl to automobilio savininkei buvo išmokėta autoįvykio metu patirta žala. Kelias yra atsakovo nuosavybė (LR kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalis, CK 6.266 straipsnis), todėl jis subrogacijos tvarka ir vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 42 bei CK 6.271 straipsnių  pagrindais privalo atlyginti žalą ją išmokėjusiam draudikui.  Be to, atsakovo atsakomybę dėl jai priklausančių kelių priežiūros reglamentuoja ir Vietos savivaldos 6 straipsnis 32 punktas, kuris nustato, kad kaip viena iš savivaldybėms priskirtųjų savarankiškų funkcijų yra vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo organizavimas. Šios savivaldybės funkcijos yra nustatytos ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punkte, kur sakoma, kad  užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu. Šias savivaldybės funkcijas taip pat nustato ir LRV 2004-02-11 nutarimu Nr. 155 patvirtinto  „Kelių priežiūros tvarkos aprašo“ 6, 12 punktai.

Nors atsakovas ir teigia, kad automobilį vairavęs asmuo buvo nepakankamai atidus kelio sąlygoms, tačiau jis neįrodė, kad jis yra kaltas dėl atsiradusios žalos (CPK 178 straipsnis). Atvirkščiai – Kelių policijos nutarimu nustatyta, kad vairuotojas nepažeidė KET. Byloje ištirtais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad yra priežastinis ryšys tarp atsakovo neveikimo remontuojant jam priklausančius kelius ir atsiradusios žalos. Dėl šios priežasties nėra pagrindo mažinti žalos atlyginimą, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens neteisėtus veiksmus ir jo kaltę.

Atmestinas atsakovo motyvas, jog policijos darbuotojai apžiūrėdami automobilį rado tik vieną apgadintą ratą, o draudikas rado du apgadintus ratus, todėl žala buvo nustatyta neteisingai. Policijos pareigūnai nėra automobilių remonto specialistai, todėl natūralu, kad jie apžiūrėdami automobilį įvykio vietoje negalėjo pamatyti visų jo pažeidimų. Tik draudikas, apžiūrėdamas automobilį detaliai, konstatavo visus su autoįvykiu atsiradusius pažeidimus. Pagal nustatytus pažeidimus žalos dydis apskaičiuotas teisingai, vadovaujantis tuo metu galiojusiomis draudimo ir žalos apskaičiavimo taisyklėmis.

Atmestinas atsakovo prašymas taikyti ieškovo ieškinio reikalavimui 3 metų ieškinio senaties terminą. Žala atsirado 2011-02-11, draudimo suma nukentėjusiajai buvo išmokėta 2011-05-30, o draudikas dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka kreipėsi į teismą 2013-06-27. Pats atsakovas pripažino, kad tuo metu, kai ieškovas dėl žalos atlyginimo su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, nebuvo suėję trijų metų ieškinio senaties terminai. Taigi, draudikas laiku kreipėsi į teismą dėl patirtos žalos atlyginimo. Ne dėl jo kaltės bylos nagrinėjimas užsitęsė, nes byla iš Kauno apygardos administracinio teismo buvo perduota nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui, todėl laikytina, kad ieškovas savalaikiai, t.y. ieškinio senaties nustatytu terminu kreipėsi ginti savo teisę ir senaties termino nepraleido. Dėl tos priežasties netenkintinas ir atsakovo prašymas 5 procentų dydžio metines palūkanas skaičiuoti ne nuo kreipimosi į administracinį teismą momento, o nuo to momento, kai byla buvo perduota nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui.

Patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 200 Lt advokato atstovavimo išlaidos (t.1, b.l. 16). Taip pat iš atsakovo valstybei priteistina 18,36 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 straipsnio 1 dalis ir 96 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“, į.k. 110051834, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės, į.k. 111106319, a.s. (duomenys neskelbtini)   338,43 EUR  (1168,52 Lt) turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2013-06-27) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 57,97 EUR (200,00 Lt) advokato atstovavimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

 

 

 

Teisėja

Ona Valentukevičiūtė

 

 


Paminėta tekste:
  • CK6 6.1015 str. Draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui (subrogacija)
  • CK6 6.266 str. Statinių savininko (valdytojo) atsakomybė
  • CK
  • CPK 178 str. Įrodinėjimo pareiga
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • CPK