Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2S-1683-178-2011].doc
Bylos nr.: 2S-1683-178/2011
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
RESTOVĖ ir ko 125560958 atsakovas
Ergo Lietuva 110012799 atsakovas
73 DNSB "Viršuliškės" 225119740 atsakovas
Kategorijos:
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Ieškinys:
Ieškinio trūkumų ištaisymas
Ieškinio dalyko arba pagrindo keitimas
Procesas pirmosios instancijos teisme
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos:
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Apeliacinis procesas:
Apeliacinis skundas ir jo padavimo tvarka
Apeliacinio skundo priėmimas ir trūkumų šalinimas
Atskirieji skundai:
Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo

Civ

Civ. b. Nr. 2S-1683-178/2011

Teisminio proceso Nr. 2-01-3-05570-2011-7

Procesinio sprendimo kategorija 106.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2011 m. spalio 7 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,

susidedanti iš, teisėjų Onos Gasiulytės, Laimos Gerasičkinienės, Alvydo Poškaus (pirmininkas ir pranešėjas) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-8913-430/2011 pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovams 73-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai „Viršuliškės“, uždarajai akcinei bendrovei „Restovė ir KO“, uždarajai akcinei draudimo bendrovei „Ergo Lietuva“ dėl žalos priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovų dėl aplieto buto atsiradusią 11 126 Lt žalą, kurią nustatė ekspertas, 500 Lt už ekspertizės atlikimą, 5 000 Lt neturtinę žalą, 50 Lt žyminį mokestį.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartimi ieškovui nustatytas 14 dienų nuo nutarties gavimo dienos terminas ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad ieškovas reiškia reikalavimą trims atsakovams. Situacija, kai kurią nors šalį sudaro asmenų daugetas, dažniausiai kyla iš santykių, pagrįstų bendrąja nuosavybe ir prievolių nedalomumu ar solidarumu. Turto sugadinimo atveju neteisėti atsakovo veiksmai, o ne kitos aplinkybės turi būti turto sugadinimo priežastis. Šiuo atveju neaišku, ar ieškovas atsakovus nurodė kaip solidarius skolininkus, ar atsakovų atsakomybė yra subsidiari, t.y. nekonkretizuotos atsakovų atsakomybės ribos, tuo pačiu neaiškus ir pats ieškinio reikalavimas (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Be to, ieškovas sumokėjo tik 50 Lt žyminį mokestį, nors už ieškinį turi būti mokama 499 Lt žyminio mokesčio. Todėl teismas įpareigojo ieškovą sumokėti 449 Lt žyminio mokesčio. Ieškovas taip pat neteisingai nurodė savo asmens kodą.

Ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovų- 73-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos „Viršuliškės“, UAB „Restovė ir KO“ arba UADB „Ergo Lietuva“ priteisti ieškovui padarytą turtinę žalą: 11 126 Lt žalą, kurią nustatė ekspertas, 500 Lt už ekspertizės atlikimą, 2000 Lt už advokato teisinę pagalbą, 268,78 Lt žyminio mokesčio.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartimi ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.

Teismas nurodė, kad 2011 m. balandžio 22 d. ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo 2011 m. balandžio 8 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartyje nurodytų trūkumų nepašalino. Be kitų trūkumų nepašalinimo, ieškovas nesumokėjo ir dalies žyminio mokesčio, t.y. 30,22 Lt. Kadangi ieškovas nepašalino Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartyje nurodytų trūkumų, o CPK normos nenumato pakartotinio trūkumų šalinimo, teismas ieškinį laikė nepaduotu grąžino jį padavusiam asmeniui (CPK 138 str., 115 str. 3d.). Teismas pažymėjo, kad tik dalies ieškinio trūkumų pašalinimas taip pat pripažįstamas netinkamu teisės kreiptis į teismą realizavimu.

 

III. Atskirojo skundo argumentai

 

Ieškovas atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartį panaikinti, perduoti pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimą svarstyti iš naujo.

Atskirąjį skundą grindžia šiais motyvais:

1. Įstatymas neįpareigoja ieškovo ieškinyje nurodyti teisinį ieškinio pagrindą, nes jo nustatymas susijęs su teisės taikymu ir aiškinimu, o šią funkciją ex officio atlieka teismas. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą, bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 str. 1 d.). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kada dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Ieškovo pareiga dar iki kreipiantis su ieškiniu į teismą suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką negali būti aiškinama taip, kad iš ieškovo kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą.

2. Teismas formaliai taikė trūkumų ištaisymo institutą, todėl atsisakant priimti procesinį dokumentą dėl neesminių trūkumų buvo apribota asmens teisė į teisminę gynybą, vilkinamas procesas. Taikant šį institutą, būtina atsižvelgti į teisminės gynybos prieinamumo principą (CPK 5 straipsnis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniai).

3. Byloje esantys ieškovo procesiniai dokumentai, leidžia pakankamai tiksliai apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas- ieškovo prašomą priteisti jam padarytą turtinę žalą. Taigi, pavyzdžiui, nepakankamų įrodymų buvimas yra pagrindas atmesti ieškinį, o ne atsisakyti jo pagrindu iškelti civilinę bylą. Ieškovas pateikė reikalingus įrodymus, nurodė, kurių įrodymų negali gauti ir kokius turėtų išreikalauti teismas, t. y. tinkamai įgyvendino CPK 135 straipsnio 2 dalyje nurodytą pareigą. Todėl bet kokie kiti pirmosios instancijos teismui kilę neaiškumai, susiję su bylos nagrinėjimo dalyku ir įrodymais, gali būti pašalinti pasirengimo nagrinėti bylą iš esmės metu (CPK 230 str. 1 d.).

4. Taigi, teismas, taikydamas ieškinio trūkumų šalinimo institutą, pažeidė proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principus. Dėl išvardintų priežasčių skundžiama nutartis turi būti panaikinta.

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Atskirasis skundas netenkintinas.

2011 m. balandžio 8 d. nutartyje dėl trūkumų šalinimo apylinkės teismas nurodė iš esmės du ieškinio trūkumus (asmens kodo neteisingumas - yra tik formalus ir bet kada ištaisytinas trūkumas): 1) ieškovas nepasisakė dėl atsakovų atsakomybės pobūdžio, 2) nesumokėjo reikiamo žyminio mokesčio.

Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apelianto argumentų dalimi, kad pareikštas ieškinys savo forma ir turiniu neturi tokių trūkumų, kurie būtų pagrindu laikyti ieškinį neatitinkančiu įstatymo reikalavimų.

Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kada dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Taip pat yra konstatuota, kad aptariamų procesinių priemonių taikymas negali pasiekti tokio masto, kad iš esmės pažeistų arba net eliminuotų asmens teisės į teismą esmę. Įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą, bet parengiamojo teismo posėdžio metu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartį Nr. 3K-3-181/2009, 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmasis apylinkės teismo nurodytas ieškinio trūkumas (dėl atsakovų atsakomybės pobūdžio) faktiškai gali būti išsiaiškintas dar bylos parengiamojoje stadijoje, be to, tokio visiems atsakovams pareikšto reikalavimo pagrįstumą kiekvieno atsakovo atžvilgiu galima išspręsti ir sprendžiant bylą iš esmės.

Tačiau minėta, kad ieškovui buvo nurodyta papildomai sumokėti 449 Lt žyminį mokestį. Ieškovas 2011 m. balandžio 22 d. pateiktame ieškinyje sumažino ieškinio sumą iki 11 626 Lt bei pridėjo žyminio mokesčio sumokėjimo kvitą 268,78 Lt sumai. Taigi, ieškovas iš viso yra sumokėjęs 318,78 Lt žyminio mokesčio. Kadangi patikslintu ieškiniu yra prašoma priteisti 11 126 Lt žalos, todėl už šią sumą mokėtinas žyminis mokestis yra 334 Lt. Ieškovas nei ieškinyje, nei patikslintame ieškinyje neprašė iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio ar atidėti jo sumokėjimą. Taip pat nei ieškinyje (patikslintame ieškinyje), nei atskirajame skunde nenurodė jokių priežasčių, kodėl jis sumokėjo mažesnį žyminį mokestį, t.y. ieškovas apskritai nepasisakė dėl žyminio mokesčio. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad ieškovas nesumokėjo reikiamo žyminio mokesčio. Taigi, pirmosios instancijos pagrįstai buvo nurodęs sumokėti žyminį mokestį pagal ieškinio sumą, todėl, nepaisant sumažintos ieškinio sumos, ieškovui buvo žinomas teismo reikalavimas sumokėti visą žyminį mokestį pagal ieškinio sumą. Žyminio mokesčio ar jo dalies nesumokėjimas yra pagrindas ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 2, 3 d.). Todėl dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovui.

Esant minėtoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, dėl ko jos naikinti nėra pagrindo.

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo R. M. 5,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

 

 

Teisėjai                                                                       Ona Gasiulytė

 

 

Laima Gerasičkinienė

 

                                                                     

Alvydas Poškus